337f3e02-8fb1-4d36-888e-a4e8f1ad650d · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Rasos GudžiÅ«nienės, Vyto Miliaus ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „A.

M. transportas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „A. M. transportas“ ieÅ¡kinį atsakovui „IF P&C Insurance AS“ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo; trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. R. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „A. M. transportas“ (draudėjas) ir atsakovas „IF P&C Insurance AS“ (draudikas) 2010 m. sausio 19 d. sudarė transporto pramonės įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį (toliau – Draudimo sutartis).

Sutartimi buvo apdrausti ieÅ¡kovo turtiniai interesai, susiję su ieÅ¡kovo, veikiančio kaip vežėjo kelių transportu, civiline atsakomybe prieÅ¡ trečiuosius asmenis. 2010 m. kovo 10 d. ieÅ¡kovui priklausantis ir trečiojo asmens A. R. vairuotas autovežis su aÅ¡tuoniais automobiliais buvo pavogtas iÅ¡ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), aikÅ¡telės. IeÅ¡kovo teigimu, dėl vagystės jis patyrė 190 897,96 Lt dydžio žalÄ (iÅ¡moka pervežti automobilius pasamdžiusiam asmeniui), kuriÄ turi kompensuoti atsakovas, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ .

Atsakovas vengia tai padaryti, teigdamas, kad autovežis buvo paliktas nesaugomoje aikÅ¡telėje, tačiau, ieÅ¡kovo nuomone, tokio reikalavimo Draudimo taisyklėse nebuvo numatyta. Remdamasis nurodytu, ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 190 897,96 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas draudė savo civilinę atsakomybę pas atsakovÄ nuo 2005 m.; draudimo liudijimuose yra ieÅ¡kovo patvirtinimas, kad su Draudimo taisyklėmis Nr. 13 jis susipažino ir gavo jų kopijÄ . 2010 m. sausio 19 d. sudarytos Draudimo sutarties liudijime (polise) nurodyta, kad Draudimo taisyklių Nr. 13 sudėtines dalis sudaro Draudimo apsaugos sÄ lyga Nr. 201 ir Nurodymų draudėjui sÄ lyga Nr. 401.

IeÅ¡kovas, pasiraÅ¡ydamas aptariamÄ liudijimÄ , patvirtino, kad numatytÄ Draudimo taisyklių kopijÄ gavo, su taisyklių sÄ lygomis susipažino ir su jomis sutinka. Teismo nuomone, aptariamų taisyklių struktÅ«ra, jose vartojamos sÄ vokos, draudiminių ir nedraudiminių įvykių nustatymas rodo, kad net ir tuo atveju, kai ieÅ¡kovas Draudimo sutartį sudarė prisijungimo bÅ«du, sutarties sÄ lygos, nustatančios, kuomet įvykiai laikytini nedraudiminiais, atsakovo su ieÅ¡kovu yra aptarti, ieÅ¡kovas su taisyklėse nustatytomis sÄ lygomis sutiko, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas yra Å«kio subjektas, kurio veiklÄ sudaro transporto pervežimai, ir savo veiklÄ ieÅ¡kovas draudžia jau pakankamai ilgÄ laikÄ , laikyti ieÅ¡kovÄ silpnesne sutarties Å¡alimi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio prasme nėra pagrindo.

Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo autovežį su automobiliais paliko prie degalinės ir nuėjo miegoti į savo namus, esančius už 250 metrų nuo Å¡ios degalinės; vagystė pastebėta kitos dienos rytÄ ; autovežyje signalizacijos nebuvo. Teismas sprendė, kad tarp trečiojo asmens ir degalinę administruojančio asmens neatsirado pasaugos teisiniai santykiai; tokių aplinkybių ieÅ¡kovas neįrodė. Tuo tarpu iÅ¡ atsakovo pateiktos įvykio tyrimo ataskaitos matyti, kad autovežis buvo paliktas nakčiai nesaugomoje vietoje, nors trečiasis asmuo turėjo galimybę palikti jį saugomose aikÅ¡telėse (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijoje.

Teismas nurodė, kad pagal Draudimo apsaugos sÄ lygos Nr. 201 201.5.6 punktÄ nedraudiminis įvykis yra tuomet, kai žala atsiranda dėl to, kad draudėjas nepasirÅ«pino krovinio saugumu, paliko transporto priemonę su kroviniu be priežiÅ«ros nesaugomoje aikÅ¡telėje, nutoldamas nuo jos nesaugiu atstumu (CK 6.1014 str. 2 d., Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 89 str.). Pagal aptariamÄ reglamentavimÄ saugiu atstumu laikomas toks atstumas, kuris leistų nuolat stebėti krovinį ir užtikrinti galimybę iÅ¡ karto imtis veiksmų, įgalinančių sustabdyti ir iÅ¡vengti galimų nuostolių.

IeÅ¡kovas, sudarydamas Draudimo sutartį, su Å¡iomis sÄ lygomis sutiko. Teismas nurodė nenustatęs ypatingų autovežio ir krovinio užvaldymo aplinkybių, kai trečiojo asmens panaudotos priemonės kroviniui iÅ¡saugoti bÅ«tų bejėgės prieÅ¡ naudojamÄ kėsinimÄ si ir negalėtų užkirsti kelio krovinio praradimui. PrieÅ¡ingai, autovežis su automobiliais buvo be signalizacijos paliktas nakčiai nesaugomoje aikÅ¡telėje, todėl asmenims, norintiems neteisėtai užvaldyti krovinį, nebuvo sudaryta kliūčių.

Teismas konstatavo, kad nei ieÅ¡kovas, nei trečiasis asmuo nesivadovavo krovinio iÅ¡saugojimo prioritetu, elgėsi neatsargiai. Pagal trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus ieÅ¡kovas jam neiÅ¡aiÅ¡kino Draudimo sutarties sÄ lygų, neinformavo dėl galimų nuostolių netinkamai vykdant sutartį atsiradimo. Teismo nuomone, visa tai leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovas nesilaikė protingo, rÅ«pestingo ir apdairaus asmens elgesio standarto, todėl jo veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, kuris ir sÄ lygojo žalos atsiradimÄ .

Tai sudaro pagrindÄ atmesti ieÅ¡kinį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliantas UAB „A. M. transportas“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas klaidingai sprendė, kad apeliantas nėra silpnesnė Draudimo sutarties Å¡alis. Apeliantas sutartį sudarė prisijungimo bÅ«du, kas aiÅ¡kiai parodo, kad jis neturėjo teisės keisti jos sÄ lygų. Apeliantas buvo priverstas sutikti su atsakovo pateiktomis Draudimo sutarties sÄ lygomis, nes be draudimo negalėtų vykdyti savo tiesioginės veiklos. Atsakovas, naudodamasis savo virÅ¡enybe, parengia tokias sÄ lygas, kad faktiÅ¡kai kiekvienu atveju galėtų atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

2. Teismas neįvertino, kad byloje nėra įrodymų, jog apeliantas buvo supažindintas ir gavo draudimo liudijime nurodytÄ Draudimo apsaugos sÄ lygÄ Nr. 201 ir Nurodymų draudėjui sÄ lygÄ Nr. 401. Tuo tarpu nei draudimo liudijime, nei Draudimo taisyklėse nėra nurodyta, kad įvykis bus pripažintas nedraudiminiu tuo atveju, jei automobilis bus pastatytas į nesaugomÄ aikÅ¡telę. Tokio reikalavimo Å¡iuose dokumentuose apskritai nėra.

3. Teismas neįvertino, kad prieÅ¡ apeliantÄ buvo įvykdytas nusikaltimas. Toks nusikaltimas akivaizdžiai buvo suplanuotas, todėl, nepaisant to, bÅ«tų autovežis stovėjęs saugomojoje aikÅ¡telėje ar važiavęs keliu, bÅ«tų trečiasis asmuo jame likęs ar ne, vis tiek autovežis bÅ«tų buvęs pagrobtas. Trečiasis asmuo autovežį paliko jo supratimu saugioje vietoje – visÄ parÄ veikiančioje degalinėje, kuri buvo apÅ¡viesta ir stebima vaizdo kameromis, bei yra netoli trečiojo asmens namų.

Trečiasis asmuo teismui paaiškino, kad kitos pakelėje esančios aikštelės buvo užpildytos, be to, nei dėl vienoje iš jų paliekamų transporto priemonių nesudaroma pasaugos sutartis. Atsakovo pateiktoje tyrimo ataskaitoje nėra duomenų, ar su saugomas aikšteles valdančiais asmenimis sudaromos pasaugos sutartys, ar aptariamu metu jose buvo vietų, o teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Teismo teiginiai, kad autovežis buvo paliktas nerakintas ir be signalizacijos, nepagrįsti įrodymais.

IÅ¡ iÅ¡dėstyto seka, kad ieÅ¡kovo veiksmuose nėra nei tyčios, nei didelio neatsargumo. Net jei ir bÅ«tų galima pripažinti, kad trečiojo asmens veiksmai galėjo turėti įtakos autovežio pagrobimui, tai atsakovas galėtų mažinti draudimo iÅ¡mokÄ , o ne atsisakyti apskritai jÄ mokėti. Atsakovas „IF P&C Insurance AS” praÅ¡o atmesti apelianto skundÄ . Atsakovo teigimu, tiek Draudimo apsaugos sÄ lyga Nr. 201, tiek Nurodymų draudėjui sÄ lyga Nr. 401 yra sudėtinės Draudimo taisyklių, kurias apeliantas pripažįsta gavęs, dalys.

Apeliantas buvo tinkamai supažindintas su Å¡iomis sÄ lygomis, o ilgÄ laikÄ besitęsiantys santykiai įrodo, kad jos nebuvo netikėtos ir primestos. Kita vertus, apelianto veiksmai atitiko ne tik Draudimo apsaugos sÄ lygos Nr. 201 201.5.6 punkto bei Nurodymų draudėjui sÄ lygos Nr. 401 401.5 punkto sÄ lygų, kurių apeliantas teigia nežinojęs, bet ir Draudimo taisyklių bendrosios dalies 19.1 punkto sÄ lygÄ (didelis neatsargumas kaip nedraudiminis įvykis), su kuria apeliantas yra susipažinęs. Atsakovo teigimu, apeliantas veikė labai neatsargiai.

Teismų praktikoje atvejai, kai vežėjas nepalieka transporto priemonės, bet jÄ su kroviniu pastato nesaugomoje degalinės aikÅ¡telėje, traktuojami kaip didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl nedraudiminio įvykio Atsakovas apelianto autovežio su jame buvusiais automobiliais vagystę pripažino nedraudiminiu įvykiu remdamasis Draudimo apsaugos sÄ lygos Nr. 201 201.5.6 punktu (t. 1, b. l. 11, 16-17).

Šiame punkte nustatyta, kad nedraudiminiu įvykiu laikoma žala, atsiradusi dėl to, kad draudėjas nesirūpino priimto krovinio saugumu, paliko transporto priemonę su kroviniu be priežiūros nesaugomoje aikštelėje, nutoldamas nuo jos atstumu, kuris nėra saugus; saugiu atstumu, kuriuo galima nutolti nuo transporto priemonės nesaugomoje aikštelėje laikomas toks atstumas, kuris leistų nuolat stebėti krovinį ir užtikrinti galimybę iš karto imtis veiksmų, įgalinančių sustabdyti ir išvengti galimo nuostolio (dalinės arba visiškos krovinio arba (ir) krovinio dokumentų vagystės, krovinio sugadinimo arba sunaikinimo, transporto priemonės su kroviniu vagystės ir pan.).

Nurodymų draudėjui sÄ lygos Nr. 401 401.5 punkte numatyta, kad pakrautos transporto priemonėje niekada neturi bÅ«ti paliekamos nesaugomos ir be įjungtų elektroninių apsaugos nuo vagystės sistemų; poilsio dienomis transporto priemonės su kroviniu turi bÅ«ti laikomos saugomose aikÅ¡telėse, o nesant tokiai galimybei turi bÅ«ti užtikrintas maksimalus krovinio saugumas naudojant kombinuotÄ fizinę ir elektroninę apsaugÄ (elektroninių apsaugos nuo vagystės sistemų įjungimas, vairuotojo pasilikimas transporto priemonėje, pasaugos paslaugas pagal sutartis teikiančių asmenų pasitelkimas ir kt.).

Pagal Draudimo taisyklių BendrÄ jÄ dalį saugoma aikÅ¡telė – aptverta (uždara), tamsiu paros metu apÅ¡viesta teritorija su kontroliuojamu transporto priemonių įvažiavimu ir iÅ¡važiavimu bei kontroliuojamu fizinių asmenų įėjimu ir išėjimu, bei kurioje esančios transporto priemonės (jose esantys kroviniai) aikÅ¡telės personalo saugomi visÄ parÄ . Draudimo taisyklių Bendroji dalis, Draudimo apsaugos sÄ lyga Nr. 201 ir Nurodymų draudėjui sÄ lyga Nr. 401 yra struktÅ«rinės Draudimo taisyklių dalys.

Tai akivaizdžiai matyti iÅ¡ Draudimo liudijimo (poliso) (t. 1, b. l. 5). Apeliantas pasirašė Draudimo liudijime (polise), kad gavo Draudimo taisykles, todėl laikytina, kad apeliantas gavo ir nurodytas taisyklių struktÅ«rines dalis. Esant tokioms aplinkybėms neturi reikÅ¡mės, Draudimo sutartis sudaryta prisijungimo bÅ«du ar ne, apeliantas yra silpnesnė sutarties Å¡alis ar ne, nes tai nepanaikina apelianto pareigos susipažinti su jam perduotomis Draudimo taisyklėmis ir laikytis jose nustatytų aptariamų sÄ lygų, kurios yra visiÅ¡kai aiÅ¡kios, pagrįstos ir protingos (CK 6.185, 6.186 str.).

Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pastebėjo, kad apeliantas yra verslo subjektas, krovinių pervežimas yra jo pagrindinė veiklos sritis, o analogiško pobūdžio draudimo sutartys su atsakovu sudaromos ne pirmi metai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad autovežis su jame esančiais automobiliais buvo paliktas nesaugomoje aikštelėje ir nesaugiu atstumu Draudimo taisyklių prasme. Degalinė, kurioje buvo paliktas autovežis su automobiliais, negali būti laikoma saugoma aikštele, nes jos teritorija neaptverta, nekontroliuojamas transporto priemonių ir asmenų patekimas ir išvykimas, degalinėje esančios transporto priemonės (jose esantys kroviniai) nėra saugomos personalo (t. 1, b. l. 44-45).

Atstumas tarp Å¡ios degalinės ir trečiojo asmens namų, kur pastarasis, palikęs autovežį su automobiliais, nuėjo miegoti, taip pat negali bÅ«ti laikomas saugiu, nes nebuvo galimybės nuolat stebėti krovinį ir iÅ¡ karto imtis veiksmų, įgalinančių sustabdyti ir iÅ¡vengti galimo nuostolio. Faktai, kad įvyko vagystė ir trečiasis asmuo jÄ pastebėjo tik ryte grįžęs į degalinę, patvirtina Å¡iÄ iÅ¡vadÄ . IÅ¡ atsakovo pateiktos nepriklausomo asmens tyrimo ataskaitos (t. 1, b. l. 43-64), kurios panaudojimo galimybę nustato Draudimo taisyklių Bendrosios dalies 37 punktas, matyti, kad netoli aptariamos degalinės buvo dvi aikÅ¡telės, kurios iÅ¡ esmės atitinka Draudimo taisyklių Bendrojoje dalyje pateiktÄ saugomos aikÅ¡telės sÄ vokÄ : jos yra saugomos darbuotojų, filmuojamos, fiksuojamas patekimas į jas, o viena iÅ¡ jų yra visiÅ¡kai aptverta.

Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė Å¡ias aikÅ¡teles valdančių asmenų raÅ¡tus (t. 2, b. l. 90-92), kad nėra sudaromos sutartys dėl jose esančių transporto priemonių pasaugos, viena aikÅ¡telė nesaugoma, o kita – saugoma tik nuo smulkių vagysčių. Nepaisant Å¡ių raÅ¡tų prieÅ¡taravimo nurodytai tyrimo ataskaitai, pastebėtina, kad, viena vertus, pasaugos sutarties sudarymas nepatenka į saugomos aikÅ¡telės sÄ vokÄ Draudimo taisyklių Bendrosios dalies prasme, kita vertus, net jei bÅ«tų galima pripažinti, kad aptariamos aikÅ¡telės nevisiÅ¡kai atitinka saugomos aikÅ¡telės sampratÄ , tai yra visiÅ¡kai akivaizdu, jog jos bet kuriuo atveju yra saugesnės nei degalinė, kurioje trečiasis asmuo nusprendė palikti autovežį su automobiliais.

Būtent aptariamoms aikštelėms turėjo būti suteiktas prioritetas. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad šios aikštelės buvo užpildytos, todėl jose autovežis su automobiliais negalėjo būti paliktas, tačiau pirminiame trečiojo asmens paaiškinime apeliantui tokios aplinkybės nebuvo nurodytos (t. 1, b. l. 40), todėl po ginčo kilimo pateikti kitokie paaiškinimai vertinami kritiškai (CPK 185 str. 2 d.). Apeliantas akcentuoja tai, kad, nepaisant to, būtų autovežis stovėjęs saugomoje aikštelėje ar važiavęs keliu, būtų trečiasis asmuo jame likęs ar ne, vis tiek autovežis su automobiliais būtų buvęs pagrobtas.

Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad nedraudiminiu įvykis pripažintas (pripažįstamas pagal Draudimo sutartį) ne todėl, kad apskritai įvyko vagystė, o todėl, kad nebuvo imtasi priemonių, numatytų Draudimo sutartyje, kurios turėtų apsunkinti vagystės įvykdymÄ . Kitaip tariant, nedraudiminiu įvykis pripažintas ne dėl trečiųjų asmenų (nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdžiusių asmenų) veiksmų, o dėl apelianto (trečiojo asmens, kaip jo darbuotojo) netinkamų veiksmų (neveikimo).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apelianto elgesys buvo labai neatsargus, be to, įvykis patenka į nedraudiminių įvykių sÄ raÅ¡Ä , todėl nemano, jog buvo galimybė iÅ¡mokėti apeliantui bent dalį draudimo iÅ¡mokos (Draudimo įstatymo redakcijos, galiojusios ginčo kilimo metu, 82 str., CK 6.987 str.). Remiantis iÅ¡dėstytu, konstatuotina, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apelianto nurodytais argumentais, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovui atlygintinos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 98 str.). Tokiomis iÅ¡laidomis atsakovas nurodo 2 500 Lt sumÄ , sumokėtÄ už advokato teisinę pagalbÄ (t. 2, b. l. 86-87). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios iÅ¡laidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , yra per didelės, todėl atsakovui iÅ¡ apelianto priteistina tik jų dalis – 1 500 Lt. Apeliantas už skundÄ sumokėjo 1 000 Lt žyminio mokesčio, o likusios mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (t. 2, b. l. 59, 75).

PrieÅ¡ingai nei mano apeliantas, visas žyminis mokestis už skundÄ siekia 4 818 Lt, o ne 5 743 (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Tokio paties dydžio mokestis turėjo bÅ«ti sumokėtas ir už ieÅ¡kinį, tačiau apeliantas už jį sumokėjo tuos pačius 5 743 Lt (t. 1, b. l. 3). Ä®skaičius apelianto ir valstybės prieÅ¡prieÅ¡inius įsipareigojimus, valstybei iÅ¡ apelianto priteistini 2 893 Lt žyminio mokesčio (CPK 84 str., 87 str. 1 d. 1 p., 5 d., 96 str. 2 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui „IF P&C Insurance AS“ (registracijos Nr. 10100168) iÅ¡ apelianto uždarosios akcinės bendrovės „A. M. transportas“ (į. k. 151443625) 1 500 Lt (vienÄ tÅ«stantį penkis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti. Priteisti valstybei iÅ¡ apelianto uždarosios akcinės bendrovės „A. M. transportas“ (į. k. 151443625) 2 893 Lt (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt tris litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .

Teisėjai Rasa Gudžiūnienė Vytas Milius Vigintas Višinskis