337efcd5-5544-4010-ac09-c2d58486a2d3 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-3255-907/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02259-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.8.3; 2.5.8.11.1; 2.5.29.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 19 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei O. T., jos atstovui advokatui ŽydrÅ«nui RupÅ¡iui,atsakovo atstovui advokatui Mindaugui Balevičiui,trečiajam asmeniui A. T., jo atstovui advokatui DrÄ sučiui Narmontui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O.

T. ieÅ¡kinį atsakovui AB DNB bankui, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, A. T., Vilniaus miesto 14 – ajam notarų biurui, UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarties ir susitarimo sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis, ieÅ¡kinio senaties taikymo delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimui, n u s t a t ė: IeÅ¡kovė O. T. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui AB DNB bankui, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, A.

T., Vilniaus miesto 14 – ajam notarų biurui, UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, praÅ¡ydama pripažinti kreditavimo sutarties Nr. K-4202-2007-12 ir susitarimo Nr. K-4202-2007-12/1 dėl kreditavimo sutarties Nr. K-4202-2007-12 sÄ lygų pakeitimo bendrosios dalies 46.1 punkto, 44 punkto, susitarimo Nr. K-4202-2007-12/1 dėl kreditavimo sutarties Nr. K-4202-2007-12 sÄ lygų pakeitimo 1.2. punkto, 2.3.2.4. punkto sÄ lygas negaliojančiomis ab initio; pripažinti atsakovo AB DNB banko 2014-12-03 vienaÅ¡aliÅ¡kÄ 2007-02-14 kreditavimo sutarties Nr. K-4202-2007-12 su jos visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais nutraukimÄ neteisėtu; atsakovo AB DNB banko nurodytų delspinigių 2345,49 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimui taikyti ieÅ¡kinio senatį (1 t., 1-7 b. l.).IeÅ¡kovė O.

T. teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, jog ji ir jos buvęs sutuoktinis A. T. su atsakovu AB DNB bankas 2007-02-14 sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-4202-2007-12, pagal kuriÄ jie gavo 135000 Lt paskolÄ iki 2031 m. gyvenamojo bÅ«sto pirkimui ir remontui. Ji dirbo (duomenys neskelbtini) direktore, gavo apie 2000 Lt darbo užmokestį per mėnesį, A. T. dirbo Anglijoje, 800 Lt bankui per mėnesį galėjo mokėti. 2007 m. bankas tikrino jos ir sutuoktinio A. T. finansinę padėtį, žinojo, kad vaikas nepilnametis. 2009 m. sÅ«nus įstojo mokytis į aukÅ¡tÄ jÄ mokyklÄ , todėl ji paprašė banko įmokų mokėjimÄ atidėti metams laiko, banko darbuotojai leido, ji iÅ¡vyko dirbti į AnglijÄ .

Jos praÅ¡ymas buvo žodinis dėl įmokų mokėjimo atidėjimo. UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ metus laiko turėjo mokėti už jÄ , nors su tokiu praÅ¡ymu į UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ nesikreipė, iÅ¡ jų jokio dokumento negavo. Negavo jokio raÅ¡ytinio praneÅ¡imo nei iÅ¡ banko, nei iÅ¡ UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, kad paskolos mokėjimas atidėtas metams laiko ir už jÄ paskolÄ bankui mokės UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, pasitikėjo banko darbuotojais, jie sakė, kad viskÄ sutvarkys. 2010-03-26 sutartis buvo nutraukta.

Ji prašė kreditavimo sutartį atnaujinti, sutarė, jog ji sumokės visÄ skolÄ ir delspinigius, todėl 2010-09-01 Å¡alys pasirašė susitarimÄ Nr. K-4202-2007-12/1 dėl kreditavimo sutarties Nr. K-4202-2007-12 sÄ lygų pakeitimo. Po susitarimo pasiraÅ¡ymo bankui turėjo mokėti įmokas, palÅ«kanas ir delspinigius, sutartus su banku atnaujinus sutartį, kai suma tapo dviguba, jie jau nesugebėjo jos mokėti, tai inicijavo antrÄ sutarties nutraukimÄ . Jai dirbant Anglijoje paÅ¡lijo sveikata, ji grįžo į LietuvÄ , jai buvo atlikta operacija, kraujo perpylimas, tačiau dabar sveikatos bÅ«klė jau gera.

Sutuoktinis prisidėjo prie paskolos grÄ Å¾inimo. Nurodė, jog gali sumokėti Å¡iai dienai bankui susikaupusiÄ skolÄ , tačiau likusios paskolos dalies sumokėti neturi galimybių. PasiraÅ¡ant 2010-09-01 susitarimÄ jai banke buvo pasakyta „arba pasiraÅ¡ai, arba metam į gatvę“, pasirinkimo nebuvo, ji pasirašė, nors delspinigių suma buvo nurodyta labai didelė. Tiek sutartį, tiek susitarimÄ ji perskaitė, suprato, pasirašė, į teisininkus dėl sutarties ar susitarimo sÄ lygų nesikreipė.

Gal 10 minučių banke skaitė susitarimÄ , po to dar skaitė namuose. Ä® bankÄ raÅ¡tu dėl sÄ lygų pakeitimo nesikreipė, tik žodžiu, teisme sutarties ir susitarimo sÄ lygų neginčijo, sutarties neatsisakė. Delspinigiai iÅ¡ karto netenkino, bet raÅ¡tu niekur nesikreipė. Kad sutartis nutraukta, sužinojo tik 2015-12-18 gavusi raÅ¡tÄ iÅ¡ notaro. Sutartis buvo nutraukta tik dėl per didelių delspinigių, kurių ji nesugebėjo mokėti. Kreditavimo sutartį sudarė su Å¡iuo banku, nes Å¡is bankas jai patiko, čia buvo geriausios skolinimosi sÄ lygos, į kitus bankus dėl sutarties sudarymo ar skolos refinansavimo nesikreipė.

PasiraÅ¡ydama sutartį ir susitarimÄ , suprato, kad įmokas ir palÅ«kanas reikės mokėti laiku. KiekvienÄ mėnesį gaudavo grafikus, negalėjo patikėti, kad sutartis nutraukta. Norėjo butÄ parduoti pasiÅ«lytam pirkėjui, tačiau jam netiko buto paskirtis, jis norėjo, kad paskirtis bÅ«tų pakeista į komercinę, apie tai ji informavo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“. Jos iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis universitetinis, baigusi Lietuvos Žemės Å«kio akademijÄ , specialybė – ekologija.

Nuo 2013 m. dirba Lietuvoje įmonėje, kuri gamina biokurÄ , darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 380 Eur. Taip pat turi verslo liudijimÄ , dirba platintoja, kartais nieko neuždirba, kartais visai neblogai, per mėnesį gal vidutiniÅ¡kai gauna apie 200 Eur. Jos gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nesikeitė. Elektroninio paÅ¡to adresas tas pats, koks nurodytas byloje. Kai grįžo iÅ¡ Anglijos, buvo užmirÅ¡usi elektroninio paÅ¡to slaptažodį, tai kurį laikÄ praneÅ¡imų negalėjo perskaityti, tačiau banke kas mėnesį pati apsilankydavo.

PraneÅ¡imų ir įspėjimų iÅ¡ banko negavo, nežino, kodėl, mano, kad jai niekas nesiuntė, nes neregistruotas paÅ¡to siuntas gauna. Sutarties pažeidimai prasidėjo 2009 metais, kai sÅ«nus įstojo mokytis į aukÅ¡tÄ jÄ mokyklÄ , ji banko paprašė atidėti paskolos mokėjimÄ ir iÅ¡vyko į AnglijÄ , grįžusi suprato, kad bankas sutartį nutraukė. Prašė sutartį atnaujinti, skolÄ iÅ¡ karto sumokėjo, kelis mėnesius bankas sutarties neatnaujino, delsė, po to priskaičiavo didelius delspinigius, kurių nesugebėjo mokėti, nieko neiÅ¡siderėjo, nei delspinigių dydžio, nei laikotarpio jiems sumokėti.

Banke sakė, kad kai ji kreipsis su praÅ¡ymais, bus sprendžiama, gal sumažins. Ji galvojo, gal prasidės prekyba, viskas iÅ¡sispręs, paraÅ¡ys praÅ¡ymus bankui, gal pakeis. Sutartį ir susitarimÄ vykdė, kaip galėjo, pagal susitarimÄ pažeidimai buvo nedideli, kai tik galėjo, iÅ¡ karto sumokėdavo, nes Anglijoje darbo užmokestis vėlavo. Nepilnai mokėdavo įmokas, bet mokėdavo kiekvienÄ mėnesį. Bankas siuntė prieÅ¡taringus praneÅ¡imus, tai skolinga, tai jau palÅ«kanų skolos nėra, buvo siunčiami grafikai, net 2014 m. gruodžio mėnesį gavo 2015 m. mokėjimų grafikÄ , nemanė, kad sutartis nutraukta.

Hipotekos sandorio nesudarinėjo, bet žino, kad jis buvo sudarytas, ant hipotekos lakÅ¡to jos paraÅ¡as, draudimo sutarties nesudarinėjo, nors jos paraÅ¡as, žinojo, kad įkeičia butÄ , kad laiku nesumokėjus įmokų, prasidės iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto, bet tokių minčių neturėjo. IeÅ¡kovės atstovas advokatas ŽydrÅ«nas RupÅ¡ys ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti, baigiamųjų kalbų metu pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (3 t., 7-13 b. l.). Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų ieÅ¡kovės pusėje, A.

T. su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2005 metų iki 2014 metų gyveno ir dirbo Anglijoje statybose, gaudavo apie 1500 svarų per mėnesį. 2007-02-14 kartu su ieÅ¡kove su banku pasirašė kreditavimo sutartį butui įsigyti ir remontuoti. Sutartį jis pasirašė, prieÅ¡ tai banke skaitė, suprato, sÄ lygos tenkino, teisininkų pagalbos nereikėjo, o susitarimÄ už jį pasirašė ieÅ¡kovė pagal jo suteiktÄ Ä¯galiojimÄ . PrieÅ¡ suteikdamas paskolÄ , bankas tikrino jų abiejų finansinę padėtį.

Ä®mokas ir palÅ«kanas bankui mokėjo ieÅ¡kovė, jis jai duodavo pinigų. Buvo ir ieÅ¡kovė atvykusi į AnglijÄ dirbti, sveikata paÅ¡lijo, iÅ¡vyko į LietuvÄ . Žino, kad 2010 kreditavimo sutartis buvo nutraukta, po to atnaujinta O. T. sumokėjus skolÄ . 2014 m. jis grįžo į LietuvÄ , apsigyveno (duomenys nesklebtini), apie tai bankui nepranešė. Po santuokos nutraukimo butas liko ieÅ¡kovei, mano, kad ji turėjo bankui mokėti likusiÄ paskolos dalį. Trečiojo asmens atstovas advokatas DrÄ sutis Narmontas palaikė atstovaujamÄ jį, su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti.Atsakovo AB DNB banko atstovas advokatas Mindaugas Balevičius su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nurodė, jog palaiko argumentus, iÅ¡dėstytus atsiliepime (1 t., 114-124 b. l.). 2007-02-14 kreditavimo sutartimi Nr. K-4202-2007-12 bankas, ieÅ¡kovė bei trečiasis asmuo A.

T. sulygo dėl 135,000,00 Lt kredito suteikimo. Galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2031-03-31. Kredito paskirtis – 86,000,00 Lt butui, esančiam (duomenys neskelbtini) pirkti, o 49,000,00 Lt minėtam butui remontuoti. Kreditavimo sutarties 13 p. sulygta, kad suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas. IeÅ¡kovė bei trečiasis asmuo A. T. įsipareigojo gautÄ kreditÄ grÄ Å¾inti bei palÅ«kanas mokėti kiekvienÄ mėnesį. 2007-02-19 ieÅ¡kovė, trečiasis asmuo, bankas sudarė hipotekos sandorį, kuriuo banko naudai buvo įkeistas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2007-02-21 buvo sudaryta draudimo sutartis, kuriuo draudikas UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ įsipareigojo grÄ Å¾inti naudos gavėjui už draudėjus bÅ«sto kreditÄ , sumokėti palÅ«kanas bÅ«sto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais ir dydžiais.

Dėl netinkamai vykdomų prievolių kreditavimo sutartis 2010-03-26 buvo nutraukta, tačiau atsižvelgus į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , bendradarbiaujant su skolininkais, 2010-09-01 kreditavimo sutarties galiojimas buvo atnaujintas. 2010-09-02 susitarimu Dėl bÅ«sto kredito draudimo sutarties pakeitimo, ieÅ¡kovė, trečiasis asmuo A. T. bei trečiasis asmuo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ sulygo dėl draudimo sutarties sÄ lygų pakeitimo. 2012-12-31 banko įspėjimu Nr. 30.138/29/20121231 ieÅ¡kovė buvo įspėta, kad pradelstas įsiskolinimas bankui sudaro 280,00 Lt. 2014-05-29 banko praneÅ¡imu Nr. 5/20140529 ieÅ¡kovė buvo įspėta, kad 2014-05-29 pradelsti įsipareigojimai sudaro 494,26 Lt.

Šiuo pranešimu buvo nustatytas 30 - ies dienų terminas pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti bei įspėta, kad bankas turi teisę nutraukti kreditavimo sutartį. 2014-07-01 banko pranešimu Nr. 5/20140701 ieškovė buvo įspėjama, kad 2014-07-01 pradelsti įsipareigojimai sudaro 660,76 Lt. Šiuo pranešimu buvo nustatytas 30 - ies dienų terminas pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti bei įspėta, kad bankas turi teisę nutraukti kreditavimo sutartį. 2014-08-08 banko pranešimu Nr. 30.56-37/3630 ieškovė ir trečiasis asmuo A.

T. buvo informuoti, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro 6556,90 Lt. Šiuo pranešimu buvo nustatytas 30 - ies dienų terminas pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti bei įspėta, kad bankas turi teisę nutraukti kreditavimo sutartį. 2014-08-08 banko el. pašto žinute ieškovei buvo siunčiama banko įspėjimo dėl kreditavimo sutarties nutraukimo kopija. 2014-10-16 banko pranešimu Nr. 30.56-37/4590 dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo ieškovė ir trečiasis asmuo A.

T. buvo informuoti, kad 2014-10-16 pradelstas įsiskolinimas sudaro 6691,63 Lt. Å iuo raÅ¡tu bankas nustatė papildomÄ 10 - ies dienų terminÄ pradelstoms prievolėms įvykdyti bei įspėjo, kad sekančiÄ papildomo termino pasibaigimo dienÄ kreditavimo sutartis bus laikoma nutraukta. 2014-11-21 el. paÅ¡to žinute bankas ieÅ¡kovei pakartotinai siuntė 2014-10-16 įspėjimÄ dėl papildomo termino pradelstoms prievolėms įvykdyti bei kreditavimo sutarties nutraukimo, jei pažeidimai nebus iÅ¡taisyti. IeÅ¡kovei bei trečiajam asmeniui per papildomus terminus neiÅ¡taisius kreditavimo sutarties vykdymo pažeidimų, nuo 2014-12-03 bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kreditavimo sutartį. 2014-12-04 bankas kreipėsi į draudikÄ UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ su praneÅ¡imu Nr. 30.56-37/5251 apie draudžiamÄ jį įvykį. 2014-01-14 UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, bankas ir ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu, buvo informuoti apie sprendimÄ iÅ¡mokėti 72485,31 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (neskaitant iÅ¡mokos už buto remontÄ , nes trÅ«ko dokumentų). 2014-03-12 UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ raÅ¡tu Nr. SB-1429 bankas ir ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu buvo informuoti, kad skolininkams nepateikus buto remontÄ pagrindžiančių dokumentų, nesudarius sÄ lygų apžiÅ«rėti butÄ bei parengti buto remonto kainos paskaičiavimus, UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ pripažino dalyje (dėl buto remonto) įvykį nedraudžiamuoju ir atsisakė iÅ¡mokėti 12001,67 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

Sutartyje aiÅ¡kiai buvo akcentuota ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens pareiga kas mėnesį laiku mokėti bankui įmokas ir palÅ«kanas. IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo sudarė hipotekos sandorį, kuriuo patvirtino, jog kreditavimo sutarties sÄ lygos tinka. Sudarant minėtus sandorius notaras iÅ¡aiÅ¡kina, kad laiku bankui nemokant įmokų, susidaro skola, sutartis nutraukiama, o skola bus padengta iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ įkeisto turto. To nežino tik menko iÅ¡silavinimo žmogus. IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo pasirašė draudimo sutartį. 2007 metais ieÅ¡kovė sudarė net tris sandorius.

IeÅ¡kovė sutartį skaitė sudarydama, po sudarymo skaitė namuose, su teisininkais tartis nebuvo poreikio, pasirašė. Po to sudarė dar du sandorius, jais patvirtino, jog sÄ lygos tinka, todėl negali ginčyti. SusitarimÄ skaitė net namuose. Vidutinio apdairumo žmogus bent pasidomi, jeigu sandorio sÄ lygos netenkina, atsisako, bet ieÅ¡kovė to nepadarė. Sutartį nutraukė, nes tai numatė sutartis. Ä®spėti buvo ne prieÅ¡ 10 dienų, o bendras terminas sudaro virÅ¡ 100 dienų, t. y., apie sutarties nutraukimÄ buvo įspėti prieÅ¡ pakankamÄ terminÄ ir sutartis buvo nutraukta ne dėl vienos nemokėtos įmokos.

Apie pakeistus adresus ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo bankui nepranešė, bankas siuntė visais žinomais adresais. Pagal kasacinio teismo praktikÄ nereikia asmeninio įteikimo, todėl banko siųsti praneÅ¡imai laikomi įteiktais tinkamai. Net ir vartojimo teisiniuose santykiuose nuo sutarties privalomumo niekas nėra apsaugotas. Bankas nėra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinio ieÅ¡kovei dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, todėl neaiÅ¡ku, nuo ko gindamasi ieÅ¡kovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį delspinigiams.

Dėl delspinigių buvo atskiri susitarimai, jie nebuvo nuginčyti. Delspinigiai neturėjo bÅ«ti skaičiuojami daugiau nei už 180 dienų, Å¡alių susitarimu buvo suderinti. IeÅ¡kovė, bÅ«dama blaivaus proto, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, turėdama vadovavimo ir sandorių sudarymo patirties, susidÅ«rimo su teisėsauga patirties, turėjo suvokti, kÄ pasiraÅ¡o. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji sutartį toliau sugebės vykdyti. Bankas prarado pasitikėjimÄ kredito gavėjais, sutarties atnaujinimas dar kartÄ bÅ«tų beprasmis.

Jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų sumokėjusi skolÄ , sutartis nebÅ«tų nutraukta. Dalis automatinių praneÅ¡imų buvo per klaidÄ siunčiama ieÅ¡kovei. Buvo sistemos sugeneruotas klaidingas praneÅ¡imas, kuris ieÅ¡kovei ir po sutarties nutraukimo buvo siunčiamas, deja, bet kartais taip atsitinka. Dėl to bankas parašė raÅ¡tÄ ieÅ¡kovės atstovui.Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje, UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, pateikė atsiliepimÄ (1 t., 64-71 b. l.), kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti ir bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovo pusėje, Vilniaus miesto 14 – ojo notarų biuro notarė R.

B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jai praneÅ¡ta tinkamai, pateikė atsiliepimÄ (1 t., 88 b. l.), kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti ir bylÄ nagrinėti notarei nedalyvaujant.IeÅ¡kinys netenkintinas. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad 2007 m. vasario 14 d. ieÅ¡kovė O. T. ir trečiasis asmuo A. T. su atsakovu AB DNB banku sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-4202-2007-12 (toliau – sutartis), pagal kuriÄ bankas O. T. ir A. T. suteikė 135000,00 Eur kreditÄ iki 2031-03-31 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui (1 t., 22-25 b. l.).

Suteikto kredito grÄ Å¾inimÄ bankui ieÅ¡kovai 2007 m. vasario 21 d. apdraudė UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“. Be to, kredito grÄ Å¾inimo bei kitų kreditavimo sutartyje numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimui perkamas turtas buvo įkeistas hipoteka (2007 m. vasario 19 d. hipotekos lakÅ¡tas, identifikavimo kodas 05/1/2007/0000940, 1 t. 79-81 b. l.). Dėl netinkamai vykdomų prievolių kreditavimo sutartis 2010-03-26 buvo nutraukta, tačiau 2010-09-01 kreditavimo sutarties galiojimas buvo atnaujintas, pasiraÅ¡ant susitarimÄ (1 t., 26-30 b. l.). 2010-09-02 susitarimu dėl bÅ«sto kredito draudimo sutarties pakeitimo ieÅ¡kovė, trečiasis asmuo A.

T. bei trečiasis asmuo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ sulygo dėl draudimo sutarties sÄ lygų pakeitimo. 2012-12-31 banko įspėjimu Nr. 30.138/29/20121231 ieÅ¡kovė buvo įspėta, kad pradelstas įsiskolinimas bankui sudaro 280,00 Lt. 2014-05-29 banko praneÅ¡imu Nr. 5/20140529 ieÅ¡kovė buvo įspėta, kad 2014-05-29 pradelsti įsipareigojimai sudaro 494,26 Lt. Å iuo praneÅ¡imu buvo nustatytas 30 - ies dienų terminas pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti bei įspėta, kad bankas turi teisę nutraukti Kreditavimo sutartį. 2014-07-01 banko praneÅ¡imu Nr. 5/20140701 ieÅ¡kovė buvo įspėjama, kad 2014-07-01 pradelsti įsipareigojimai sudaro 660,76 Lt.

Šiuo pranešimu buvo nustatytas 30 - ies dienų terminas pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti bei įspėta, kad bankas turi teisę nutraukti kreditavimo sutartį. 2014-08-08 banko pranešimu Nr. 30.56-37/3630 ieškovė ir trečiasis asmuo A. T. buvo informuoti, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro 6556,90 Lt. Šiuo pranešimu buvo nustatytas 30 - ies dienų terminas pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti bei įspėta, kad bankas turi teisę nutraukti kreditavimo sutartį. 2014-08-08 banko el. pašto žinute ieškovei buvo siunčiama banko įspėjimo dėl kreditavimo sutarties nutraukimo kopija. 2014-10-16 banko pranešimu Nr. 30.56-37/4590 dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo ieškovė ir trečiasis asmuo A.

T. buvo informuoti, kad 2014-10-16 pradelstas įsiskolinimas sudaro 6691,63 Lt. Å iuo raÅ¡tu bankas nustatė papildomÄ 10 - ies dienų terminÄ pradelstoms prievolėms įvykdyti bei įspėjo, kad sekančiÄ papildomo termino pasibaigimo dienÄ kreditavimo sutartis bus laikoma nutraukta. 2014-11-21 el. paÅ¡to žinute bankas ieÅ¡kovei pakartotinai siuntė 2014-10-16 įspėjimÄ dėl papildomo termino pradelstoms prievolėms įvykdyti bei kreditavimo sutarties nutraukimo, jei pažeidimai nebus iÅ¡taisyti. IeÅ¡kovei bei trečiajam asmeniui per papildomus terminus neiÅ¡taisius kreditavimo sutarties vykdymo pažeidimų nuo 2014-12-03 bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kreditavimo sutartį. 2014-12-04 bankas kreipėsi į draudikÄ UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ su praneÅ¡imu Nr. 30.56-37/5251 apie draudžiamÄ jį įvykį. 2014-01-14 UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, bankas ir ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu, buvo informuoti apie sprendimÄ iÅ¡mokėti 72485,31 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (neskaitant iÅ¡mokos už buto remontÄ , nes trÅ«ko dokumentų). 2014-03-12 UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ raÅ¡tu Nr. SB-1429 bankas ir ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu buvo informuoti, kad skolininkams nepateikus buto remontÄ pagrindžiančių dokumentų, nesudarius sÄ lygų apžiÅ«rėti butÄ bei parengti buto remonto kainos paskaičiavimus, UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ pripažino dalyje (dėl buto remonto) įvykį nedraudžiamuoju ir atsisakė iÅ¡mokėti 12001,67 Eur draudimo.

Ginčas byloje kilo dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis ab initio, sutarties nutraukimo teisėtumo ir ieÅ¡kinio senaties taikymo delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimui. IeÅ¡kovė neginčija, jog su atsakovu sudarė kreditavimo sutartį, kreditÄ gavo, neginčija atsakovo teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tačiau nurodo, kad sutartis nutraukta pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio, 6.218 straipsnio nuostatas, t. y. nesilaikant vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo tvarkos (be privalomo iÅ¡ankstinio praneÅ¡imo kitai Å¡aliai apie sutarties nutraukimÄ per sutartyje nustatytÄ terminÄ ), nes ieÅ¡kovė teigia, jog nebuvo informuota apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ , apie sutarties nutraukimÄ ji sužinojo tik 2015-12-18 gavusi raÅ¡tÄ iÅ¡ notarų biuro (1 t., 8 b. l.), kad sutarties 43 p., leidžiantis atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį po 10 dienų nuo praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ iÅ¡siuntimo dienos dėl to nesikreipiant į teismÄ , yra nesÄ Å¾iningas ir neteisėtas, be to, atsakovas nenustatė papildomo termino sutarties vykdymo trÅ«kumams iÅ¡taisyti, todėl prašė sutarties nutraukimÄ pripažinti neteisėtu, viskÄ grÄ Å¾inti į pradinę padėtį, perskaičiuoti ir iÅ¡dėstyti paskolos mokėjimÄ protingam terminui, leisti mokėti dalimis, t. y.

įpareigoti atsakovÄ vykdyti kreditavimo sutartį. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, jog 2007 m. vasario 14 d. tarp jos ir jos buvusio sutuoktinio A. T. su atsakovu AB DNB banku sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-4202-2007-12, pagal kuriÄ bankas jiems suteikė 135000,00 Eur kreditÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir remontui, yra vartojimo sutartis. IÅ¡ kreditavimo sutarties matyti, jog jos specialiosios dalies 13 punktas numato, kad pagal sutartį suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas. Civilinio kodekso 1.39 straipsnis nustato, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kuriÄ fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams tenkinti.

Taigi, vadovaujantis minėta įstatymine nuostata, sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, jei ji atitinka Å¡iuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo Å«kinės- komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniu, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiÄ ja prasme) tikslais). Civilinio kodekso 6.2281 straipsnio 1 dalis numato, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ .

Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis (CK 6.2281 str. 2 d.). Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali bÅ«ti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formÄ (CK 6.2281 str. 3 d.).

Pagal CK 6.2281 str. 4 d. Å¡io kodekso 6.2284 straipsnio tikslais preke laikomas ir nekilnojamasis daiktas. Nors atsakovas savo parengtoje kreditavimo sutartyje nurodė, kad tai nėra vartojimo kreditas, tačiau, atsižvelgiant į sutarties Å¡alis, tikslÄ , kuriam buvo sudaryta sutartis ir įgytas butas, 2007 m. vasario 14 d. sudaryta kreditavimo sutartis Nr. K-4202-2007-12 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais yra vartojimo sutartis, parengta pagal standartines sÄ lygas, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iÅ¡ anksto parengia viena Å¡alis (Å¡iuo atveju – bankas), nederindama jų su kita Å¡alimi, ir kurios be derybų su kita Å¡alimi taikomos sudaromose sutartyse.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog bÅ«sto paskolos sutartis yra kvalifikuojama vartojimo sutartimi (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; kt.) Todėl 2007 m. vasario 14 d. kreditavimo sutarčiai Nr. K-4202-2007-12 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais taikytinos Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio nuostatos.Civilinio kodekso 6.2284 straipsnyje numatyta, kad vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis vartojimo sutarties nesÄ Å¾iningas sÄ lygas.

NesÄ Å¾iningomis laikomos vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sÄ Å¾iningumo reikalavimo pažeidimo iÅ¡ esmės pažeidžiama Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai, taip pat minėtame teisės akte pateikiamas pavyzdinis sÄ raÅ¡as standartinių sutarties sÄ lygų, kurias įstatymas laiko nesÄ Å¾iningomis vartotojams.IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti negaliojančiomis kreditavimo sutarties Nr. K-4202-2007-12 ir susitarimo Nr. K-4202-2007-12/1 dėl kreditavimo sutarties Nr. K-4202-2007-12 sÄ lygų pakeitimo bendrosios dalies 44, 46.1 punktuose, susitarimo Nr. K-4202-2007-12/1 dėl kreditavimo sutarties Nr. K-4202-2007-12 sÄ lygų pakeitimo 1.2, 2.3.2.4 punktuose numatytas, jos nuomone, nesÄ Å¾iningas sÄ lygas.

Kreditavimo sutarties ir susitarimo bendrosios dalies 44 punktas nustato, kad „iki sutarties nutraukimo termino suėjimo kredito gavėjas privalo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , sumokėti iki kredito sugrÄ Å¾inimo dienos priskaičiuotas ir nesumokėtas palÅ«kanas, papildomas palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus“. Kreditavimo sutarties ir susitarimo bendrosios dalies 46.1 punktas nustato, kad bankas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį „kai kredito gavėjas nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palÅ«kanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų“.

Susitarimo 1.2 punktas nustato, kad „kredito gavėjas įsipareigoja 15885,60 Lt dydžio delspinigius sutartyje nustatyta tvarka paskaičiuotus už kreditÄ /palÅ«kanas ir susikaupusius nuo Å¡io 2010-03-26 iki Å¡io susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos sumokėti iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pagal pridedamÄ delspinigių mokėjimo grafikÄ (Priedas Nr. 3 ir Nr. 4)“. Susitarimo 2.3.2.4 punktas nustato, kad kredito gavėjo įmokėti 4000 Lt bus panaudoti tokiu eiliÅ¡kumu“...kredito gavėjo daliai iki Å¡io susitarimo pasiraÅ¡ymo bankui priskaičiuotiems nesumokėtiems delspinigiams pagal Å¡iÄ sutartį sumokėti“.

Civilinio kodekso 6.217 straipsnio l dalis nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jei kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Minėto straipsnio 4 dalis nustato, kad kitais pagrindais nutraukti sutartį galima tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį, o to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais pagrindais. Nutraukiant sutartį vienašališkai, svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių.

Bendrieji sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu pagal įstatymÄ ; antra, Å¡alys gali pačios susitarti, kÄ jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sÄ lygas, dėl kurių pažeidimo nėra Å¡alių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sÄ lygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys).

CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia sutarties Å¡alims vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau Å¡ie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienaÅ¡aliÅ¡ko jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sutarties nutraukimÄ kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.156 straipsnis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, teismas ex officio privalo vertinti, ar ginčo sutarties sÄ lygos yra sÄ Å¾iningos (CK 6.188 straipsnis) (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; kt.). Negaliojančiomis gali bÅ«ti pripažintos sÄ Å¾iningumo kriterijams prieÅ¡taraujančios vartojimo sutarčių sÄ lygos, kurios Å¡alių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , vartotojo teises ir interesus (CK 6.2284 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditavimo sutarties nutraukimÄ reglamentuojančios sÄ lygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrÄ Å¾inti visÄ paimtÄ kreditÄ , palÅ«kanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieÅ¡tarauja bendriesiems sÄ Å¾iningumo reikalavimams ir iÅ¡ esmės pažeidžia Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.2284 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl pripažintinos negaliojančiomis ab initio (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; kt.). Tai reiÅ¡kia, kad teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl vartojimo sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo pagrįstumo, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, turi aiÅ¡kintis, ar sutarties pažeidimas, kurio pagrindu ji nutraukiama, nėra mažareikÅ¡mis, vienkartinis.Nagrinėjamoje byloje aukščiau minėtų sutarties ir susitarimo punktų sÄ lygos suteikia bankui teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti sumokėti netesybas, jei vartotojas negrÄ Å¾ina bankui bent vienos kredito dalies ir/arba nemoka palÅ«kanų, delspinigių, baudų, taip pat jei vartotojas nevykdo kitų, sutartyje nurodytų, sutartinių įsipareigojimų.

Kreditavimo sutarties ir susitarimo sÄ lygas ruošė bankas, ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo su jomis susipažino, perskaitė, su teisininkais nesitarė, nes turėjo pajamų ir darbÄ , todėl manė, kad sutartį ir susitarimÄ sugebės vykdyti laiku, sutarties ir susitarimo sÄ lygos buvo aiÅ¡kios, jas suprato, sÄ lygos tenkino, Å¡io banko pasiÅ«lytos skolinimosi sÄ lygos palyginus su kitų bankų pasiÅ«lytomis sÄ lygomis buvo geriausios, sutartį pasirašė, tai ieÅ¡kovė ir A. T. patvirtino teismo posėdyje.

IeÅ¡kovė patvirtino, jog sutartį skaitė banke, susitarimÄ gal 10 minučių skaitė banke, po to dar namuose, neaiÅ¡kumų ar minčių atsisakyti sutarties nebuvo. A. T. taip pat patvirtino, jog sutartį perskaitė, suprato, pasirašė, tartis su teisininkais poreikio nebuvo. Sutarties ir susitarimo pasiraÅ¡ymo dienÄ ieÅ¡kovę ir A. T. tenkino sutarties nutraukimo tvarka, terminas ir delspinigių dydis. IeÅ¡kovė nurodė, jog suprato, kad kas mėnesį privalės mokėti bankui įmokas, palÅ«kanas, kad jų laiku nesumokėjus bus skaičiuojami delspinigiai, kad laiku negrÄ Å¾inus kredito, skola bus iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ įkeisto turto.

IeÅ¡kovė su buvusiu sutuoktiniu 2007-02-19 sudarė hipotekos sandorį, 2007-02-21 buvo pasiraÅ¡yta draudimo sutartis. Nors ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu teigė, jog minėtų sandorių, nesudarė, tačiau teismui parodžius, patvirtino, jog tai jos paraÅ¡ai, be to, minėtų sandorių ji neginčijo, o bÅ«tent jais patvirtino, jos skolinimosi sÄ lygos tenkino.Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo teisėtumo, patikrina, ar sutarties sÄ lyga tam tikrÄ pažeidimÄ vertinti kaip esminį ir (ar) sudarantį pagrindÄ nutraukti sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai, yra teisėta, t. y. ar ji nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų (1.80 straipsnis), vieÅ¡osios tvarkos ir geros moralės (CK 1.81 straipsnis), teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnis, 6.188 straipsnis ir kt.).

Kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja kreditÄ grÄ Å¾inti ir mokėti palÅ«kanas. Jeigu jis įsipareigojo kreditÄ grÄ Å¾inti ir palÅ«kanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas. Tokiu atveju kreditorius turi teisę pagal sutarties, o kiek ja nereglamentuojama, – pagal įstatymo nuostatas įvertinti, ar Å¡ios faktinės aplinkybės yra pagrindas pagal sutartį, ar pagal įstatymÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditavimo sutarties Å¡alis (bankas) vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį joje nurodytu nutraukimo atveju – kredito gavėjams laiku negrÄ Å¾inant kredito ar jo dalies, nemokant palÅ«kanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų (sutarties 43, 46, 46.1 punktai).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog O. T. ir A. T. savo sutartinių įsipareigojimų grÄ Å¾inti kredito dalį pagal grafikÄ ir mokėti palÅ«kanas nevykdė 2009 metais, jiems buvo siunčiami praneÅ¡imai ir įspėjimai dėl sutarties nutraukimo (2009-07-15, 2010-01-04, 2010-02-10, 1 t., 137, 138, 139 b. l.). IeÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, kreditavimo sutartis 2010-03-26 buvo nutraukta, tačiau ieÅ¡kovei praÅ¡ant (1 t., 147 b. l., 2 t., 69 b. l.) ir sumokėjus visÄ , iki to laiko susidariusiÄ skolÄ , bei susitarus dėl naujų sÄ lygų, kreditavimo sutartis buvo atnaujinta, pasiraÅ¡ant 2010-09-01 susitarimÄ .

Tačiau ir toliau ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo netinkamai vykdė sutartį. 2012-12-31 banko įspėjimu Nr. 30.138/29/20121231 (1 t., 134 b. l., 2 t., 115-117 b. l.) ieÅ¡kovė O. T. ir trečiasis asmuo A. T. buvo įspėti, kad pradelstas įsiskolinimas bankui sudaro 280,00 Lt (138,63 Lt negrÄ Å¾inta paskola; 134,60 Lt nesumokėta palÅ«kanų; 6,78 Lt delspinigių). 2014-05-29 banko praneÅ¡imu Nr. 5/20140529 (1 t., 168 b. l., 2 t., 103-105 b. l.) O. T. ir trečiasis asmuo A. T. buvo įspėti, kad 2014-05-29 pradelsti įsipareigojimai sudaro 494,26 Lt (424,07 Lt pradelsta paskola; 58,98 Lt nesumokėtų palÅ«kanų; 11,21 delspinigių).

Å iuo praneÅ¡imu buvo nustatytas 30 – ies dienų terminas pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti bei įspėti, kad bankas turi teisę nutraukti kreditavimo sutartį. Apie tai ieÅ¡kovė buvo informuota 2014-06-13 elektroninio paÅ¡to žinute (1 t., 32 b. l.), kurioje ji informuojama apie 928,00 Lt ir 5549,96 Lt delspinigių įsiskolinimÄ bei praÅ¡omÄ nurodyti skolos dengimo datÄ . 2014-07-01 banko praneÅ¡imu Nr. 5/20140701 (1 t., 167 b. l., 2 t., 100-102 b. l.) ieÅ¡kovė O. T. ir trečiasis asmuo A.

T. įspėjami, kad 2014-07-01 pradelsti įsipareigojimai sudaro 660,76 Lt (660,76 Lt negrÄ Å¾intos paskolos). Å iuo praneÅ¡imu buvo nustatytas 30 - ies dienų terminas pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti bei įspėta, kad bankas turi teisę nutraukti kreditavimo sutartį. Apie tai ieÅ¡kovė buvo informuota 2014-07-14 elektroninio paÅ¡to žinute (1 t., 31 b. l.), kuria ieÅ¡kovė informuojama apie 668,00 Lt bei 5550,00 Lt delspinigių įsiskolinimÄ bei praÅ¡oma nurodyti skolos dengimo datÄ . 2014-08-04 banko elektroninio paÅ¡to žinute ieÅ¡kovė informuojama apie 725,00 Lt bei 5550,00 Lt delspinigių įsiskolinimÄ bei praÅ¡oma kuo skubiau sumokėti.

Be to, minėtoje žinutėje nurodyta, kad pridedami mokėjimo grafikai ir jei bankas negaus įmokos artimiausiu metu, bus priverstas įteikti įspėjimÄ dėl kreditavimo sutarties nutraukimo. Taip pat Bankas ir vėl praÅ¡o patikslinti ieÅ¡kovės telefono numerį, kad bÅ«tų galima susisiekti (1 t., 34 b. l.). 2014-08-08 banko praneÅ¡imu Nr. 30.56-37/3630 (1 t., 131 b. l., 2 t., 87-99 b. l.) ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo buvo informuoti, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro 6.556,90 Lt (1002,92 Lt negrÄ Å¾inta paskolos; 5553,98 Lt nesumokėtų delspinigių).

Šiuo pranešimu buvo nustatytas 30 - ies dienų terminas pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti bei įspėta, kad bankas turi teisę nutraukti Kreditavimo sutartį. 2014-08-08 banko elektroninio pašto žinute ieškovei ((duomenys neskelbtini)) buvo siunčiama banko įspėjimo dėl kreditavimo sutarties nutraukimo kopija (1 t., 133 b. l.). 2014-10-16 banko pranešimu Nr. 30.56-37/4590 dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo (1 t., 15-21, 130 b. l., 2 t., 70-86 b. l.) ieškovė ir trečiasis asmuo buvo informuoti, kad 2014-10-16 pradelstas įsiskolinimas sudaro 6691,63 Lt (pradelsta kredito dalis - 1854,21 Lt; nesumokėta palūkanų - 592,00 Lt; nesumokėta delspinigių - 4245,42 Lt).

Å iuo raÅ¡tu bankas nustatė papildomÄ 10 - ies dienų terminÄ pradelstoms prievolėms įvykdyti bei įspėjo, kad sekančiÄ papildomo termino pasibaigimo dienÄ kreditavimo sutartis bus laikoma nutraukta. 2014-11-21 elektroninio paÅ¡to žinute bankas ieÅ¡kovei ((duomenys neskelbtini)) pakartotinai siuntė 2014-10-16 įspėjimÄ dėl papildomo termino pradelstoms prievolėms įvykdyti bei kreditavimo sutarties nutraukimo, jei pažeidimai nebus iÅ¡taisyti (1 t., 132 b. l.). IeÅ¡kovei bei trečiajam asmeniui per papildomus terminus neiÅ¡taisius kreditavimo sutarties vykdymo pažeidimų nuo 2014-12-03 bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi į UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos (2 t., 106-114 b. l.).

Atsakovo atstovo teiginius patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (įspėjimai, praneÅ¡imai, siųsti paÅ¡tu O. T. ir A. T. bei elektroniniu paÅ¡tu O. T.). IeÅ¡kovė teigė, jog 2009 m. ji sutarties negalėjo vykdyti, todėl kreipėsi į bankÄ dėl įmokų mokėjimo atidėjimo metams, tačiau dokumentų, patvirtinančių, jog ji raÅ¡tu kreipėsi į bankÄ ir UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, kad bankas priėmė sprendimÄ atidėti paskolos ir kitų įmokų mokėjimÄ metams laiko, kad UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ sutiko metus laiko mokėti paskolÄ už ieÅ¡kovę, į bylÄ nepateikė.

Tokių aplinkybių nepatvirtino nei atsakovo atstovas teismo posėdyje, nei UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ atsiliepime. Akivaizdu, kad kreditavimo sutartis pirmÄ kartÄ buvo nutraukta dėl ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens kaltės, jiems nevykdant sutartinių įsipareigojimų bankui. Atnaujinus sutartį ir pasiraÅ¡ius susitarimÄ , nuo 2012 m. ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo vėl pradėjo nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, o nuo 2014 m gegužės mėnesio pažeidimai jau tęsėsi nuolat, nors bankas skolininkus įspėjo, tačiau jie nesiėmė jokių priemonių skolai padengti, nesikreipė raÅ¡tu į atsakovÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ji nebegalėjo dirbti Anglijoje, grįžo į LietuvÄ , jai buvo sutrikusi sveikata, tačiau byloje jokių tai patvirtinančių dokumentų nėra, dėl to į atsakovÄ su raÅ¡tiÅ¡ku praÅ¡ymu ieÅ¡kovė taip pat nesikreipė. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog iÅ¡skyrus praÅ¡ymÄ leisti parduoti turtÄ jos pasiÅ«lytam pirkėjui, kitų praÅ¡ymų ieÅ¡kovė bankui nėra pateikusi. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovė, turėdama finansinių sunkumų, nieko nedarė, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad pagerinti savo finansinę padėtį ir susimokėti skolÄ ar kreiptis į bankÄ su atitinkamais praÅ¡ymais.

PraÅ¡ymas kitai Å¡aliai keisti sutartį turi bÅ«ti pareikÅ¡tas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; kt.). Ta aplinkybė, kad pati ieÅ¡kovė dėl sutarties pakeitimo, įmokų dydžio derinimo nesikreipė į bankÄ , patvirtina, kad ieÅ¡kovė nebuvo suinteresuota pakeisti sutarties sÄ lygas, tinkamai vykdyti sutartį, galimai prisiimti kokius nors papildomus finansinius įsipareigojimus, kurie užtikrintų abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Akivaizdu, jog ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens sutarties pažeidimai buvo tikrai nevienkartiniai, kÄ pati pripažino ieÅ¡kovė teismo posėdyje, nurodydama, jog darbo užmokestis Anglijoje vėlavo, kada jį gaudavo, tada sumokėdavo bankui įmokas, bankui mokėjo įmokas kas mėnesį, tačiau ne visÄ nurodytÄ sumÄ , dažnai vėluodavo mokėti įmokas. SÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai įrodo mokėjimų vėlavimo sistemiÅ¡kumÄ bei didėjimo tendencijÄ (pvz., 2014-06-01 pavėluota 33 d.; 2014-07-01 pavėluota 30 d.; 2014-08-01 pavėluota 61 d.; 2014-09-01 pavėluota 92 ir 64 d.; 2014-10-01 pavėluota 122 d. ir 94 d.; 2014-11-01 pavėluota 153 d. ir 125 d.; 2014-12-01 pavėluota 183 d. ir 155 d.; sutarties nutraukimo metu buvo pavėluota mokėti 184 d. ir 156 d.).

Taigi, akivaizdu, kad kreditavimo sutartis nebuvo nutraukta dėl to, kad ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo A. T. nesumokėjo vienos įmokos. Pažymėtina, jog dalinis prievolės vykdymas taip pat nėra laikomas tinkamu sutarties vykdymu. IeÅ¡kovės ir trečiojo asmens santuoka nutraukta Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (2 t., 157-158 b. l.). Nors teismo posėdžio metu A. T. nurodė, jog po santuokos nutraukimo butas liko ieÅ¡kovei, jai taip pat liko ir prievolė mokėti paskolÄ , tačiau iÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimo matyti, kad po santuokos nutraukimo butas, esantis (duomenys neskelbtini), liko O.

T., o prievolė mokėti skolÄ AB DNB bankui liko solidari O. T. ir A. T. prievolė (2 t., b. l.). A. T. 2005-2014 dirbo Anglijoje statybininku, siųsdavo pinigus ieÅ¡kovei, kuri turėjo sumokėti bankui periodines įmokas. IeÅ¡kovė nurodė, jog Å¡iuo metu dirba įmonėje, kuri gamina biokurÄ , gauna apie 380 Eur per mėnesį, dar turi verslo liudijimÄ , dirba platintoja, per mėnesį gali uždirbti iki 200 Eur, ketina sumokėti iki Å¡iol susidariusiÄ skolÄ bankui, visos skolos sumokėti neturi galimybių, praÅ¡o vėl atnaujinti sutartį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo nevykdė savo prievolių pagal sutartį, tai truko gana ilgÄ laiko tarpÄ , sutartis jau kartÄ buvo nutraukta ir atnaujinta, todėl, negerėjant ieÅ¡kovės finansinei padėčiai ir jai nemokant įmokų bankui, bankui atsirado pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukti kreditavimo sutartį, t. y. teismo vertinimu, pagrindas nutraukti sutartį buvo. IeÅ¡kovės argumentas, kad sutartis buvo nutraukta neteisėtai, atmestinas, kadangi pati ieÅ¡kovė turėjo galimybę nedelsdama kreiptis į teismÄ dėl sutarties sÄ lygų modifikavimo pagal CK 6.204 str. 3 d., tačiau į teismÄ kreipėsi jau po faktinio sutarties nutraukimo.Å alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir Å¡io kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.).

Å alių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo iÅ¡raiÅ¡ka, todėl Å¡alys netesybų mokėjimo sÄ lygÄ sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindami bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 straipsnis). Pažymėtina, kad Å¡alių teisė susitarti dėl netesybų dydžio gali bÅ«ti ribojama įstatymu. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi (11 straipsnio 8 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ yra svarstytas „aiÅ¡kiai per didelių“ netesybų klausimas ir, taikant CK 6.73 straipsnio 2 dalį, priimta sprendimų dėl jų dydžio nustatymo (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-721, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070, 2005 m. birželio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-316, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007, kt.).

IÅ¡ jų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sutartimi nustatytos 0,2 proc. ir didesnės netesybos paprastai yra aiÅ¡kiai per didelės. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kuri sistemiÅ¡kai taikoma su CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybų mažinimo pagrindai yra du:

1) jeigu netesybos neprotingai didelės;

2) jeigu įvykdyta dalis prievolės. IÅ¡ CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytų netesybų mažinimo atvejų daroma iÅ¡vada, kad mažinamos netesybos neturi bÅ«ti neprotingo dydžio, o dydžio parinkimui turi įtakos prievolės įvykdymo dalis. IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo nurodė, jog perskaitė sutarties sÄ lygas, su jomis sutiko, sutartį pasirašė, nes sÄ lygos tenkino, t. y. įsipareigojo sutartį vykdyti joje numatytomis sÄ lygomis. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu nurodė, jog susitarimu nustatyti delspinigiai buvo per dideli, susitarimÄ ji 10 minučių skaitė banke ir dar namuose, tačiau minčių nepasiraÅ¡yti susitarimo ar jo atsisakyti, o vėliau – jį ginčyti,- nekilo, manė, kad sugebės vykdyti, t. y. delspinigių dydis jai tiko, ji galvojo, kad sutartį sugebės vykdyti, delspinigių dydžio neginčijo iki pat kredito sutarties nutraukimo (7 metus) ir po sutarties nutraukimo dar kurį laikÄ (virÅ¡ metus laiko), nors buvo pradėtas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įkeisto turto.

Trečiasis asmuo sutarties neginčija ir Å¡iandien. Sutartimi nustatytos netesybos – 0,08 procentai delspinigių santykinai yra nedideli palyginus su gauta ir panaudota kredito suma bei grÄ Å¾inta kredito dalimi. Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo sutartis jau kartÄ buvo nutraukta, atnaujinta tik susitarus dėl delspinigių. 2010-09-01 atnaujinant kreditavimo sutartį po pirmojo jos nutraukimo, Å¡alys sulygo dėl delspinigių sumokėjimo sÄ lygų (terminų ir sumų). 2010-09-01 ieÅ¡kovė asmeniÅ¡kai pasirašė du mokėjimo grafikus „Nesumokėtų delspinigių mokėjimo grafikas pagal bÅ«sto kreditÄ Nr. 3“ (5.908,95 Lt) bei „Nesumokėtų delspinigių mokėjimo grafikas pagal bÅ«sto kreditÄ Nr. 4 (9.976,65 Lt)“, kuriais įsipareigojo nuo 2010-10-31 iki 2012-08-31 kiekvienÄ mėnesį sumokėti po 690,67 Lt (256,91 Lt + 433,76 Lt) ir tokiu bÅ«du padengti bendrÄ 15.885,60 Lt delspinigių sumÄ .

IÅ¡ byloje esančios pažymos (1 t., 125 b. l.) matyti, kad 2012-08-31 ieÅ¡kovė turėjo sumokėti viso 15.885,60 Lt delspinigių, o sumokėjo 9.782,45 Lt (nesumokėjo 6.103,15 Lt), nuo 2013-01-29 iki 2015-04-28 ieÅ¡kovė sumokėjo likusį 6.103,15 Lt delspinigių įsiskolinimÄ . IÅ¡ Skolos grafikų pagal sutartį Nr. K-4202-2007-12/1 (1 t., 126-127 b. l.) matyti, kad 13.574,75 Eur paskolos sumai pateiktas delspinigių paskaičiavimas už 180 pradelstų dienų ir sudaro 1672,23 Eur, kitame dokumente, kuriame paskolos suma - 23.824,99 Eur, pradelstų dienų skaičius - 41, o delspinigių suma – 673,26 Eur, viso - 2345,49 Eur delspinigių, kurie ir buvo įvardinti notaro praneÅ¡ime.

Akivaizdu, jog 6 mėn. ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, bankas nėra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinio dėl delspinigių priteisimo, nuo kurio ginantis Å¡ioje byloje bÅ«tų galima praÅ¡yti 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties termino taikymo. Taigi, delspinigių suma buvo apskaičiuota banko ir pasiÅ«lyta ieÅ¡kovei bei trečiajam asmeniui. Su susitarimu ieÅ¡kovė susipažino, pati nurodė, jog banke skaitė apie 10 minučių, po to dar namuose skaitė, susitarimo sÄ lygos tenkino, manė, kad sugebės skolÄ grÄ Å¾inti, su teisininkais nesitarė, susitarimo sÄ lygos dėl delspinigių neginčijo, į bankÄ raÅ¡tu nesikreipė dėl minėtos sÄ lygos pakeitimo, akivaizdu, jog sÄ lygos tenkino.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovė yra įgijusi aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , dirbusi vadove, turi sandorių sudarymo patirties. Susipažinusi ir suvokusi, jog sutartis jai nenaudinga, ji turėjo teisę susitarimÄ ginčyti ar jo atsisakyti, bet ji to nepadarė. IeÅ¡kovė pateikė savo paskaičiavimÄ apie skolÄ (2 t., 171-172 b. l.), tačiau teismui, atsižvelgiant į tai, kad ji neturi ekonominio ar finansinio iÅ¡silavinimo bei į jos teistumÄ (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 str. 3 d.), 2 t., 190-201 b. l.), jais tikėti nėra jokio pagrindo.

IÅ¡ 2014-01-24 notaro iÅ¡duoto vykdomojo įraÅ¡o matyti, kad paskaičiuoti delspinigiai už skolos laikotarpį sudaro 2345,49 Eur, atsižvelgiant į skolos sumÄ ir laikotarpį, jos mažinti nėra jokio pagrindo. O susitarimo 2.3.2.4 punktas nurodo tik 2010-09-01 susitarimo pasiraÅ¡ymo metu įneÅ¡tos bankui sumos - ne mažiau kaip 4000 Lt panaudojimo eiliÅ¡kumÄ , kurie jau seniai paskirstyti, ginčo dėl panaudojimo eiliÅ¡kumo, ar įneÅ¡tų pinigų panaudojimo nebuvo nei pasiraÅ¡ant susitarimÄ , nei nutraukus sutartį, nei pradėjus priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , minėtÄ punktÄ ginčyti ieÅ¡kovė pradėjo tik kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, be to, ji ginčija tik vienÄ punktÄ , todėl minėto punkto pripažinti nesÄ Å¾iningu taip pat nėra jokio pagrindo.

Nors sutartyje nustatytas tik 10 dienų įspėjimo apie sutarties nutraukimÄ terminas, tačiau jo atsakovas nesilaikė, bankas ieÅ¡kovę ir trečiÄ jį asmenį apie sutarties termino praleidimÄ devynis kartus įspėjo jau po sutarties atnaujinimo ir nustatė jiems terminÄ Ä¯siskolinimui padengti, termino trukmė nuo pirmojo įspėjimo 2014-05-29 iki sutarties nutraukimo datos 2014-12-03 buvo daugiau kaip 100 dienų, t. y. daugiau kaip trisdeÅ¡imt dienų, teismo vertinimu, toks laikotarpis sutarties pažeidimams paÅ¡alinti buvo protingas, atitiko įstatymo reikalavimus (CK 6.218 str. 1 d.), be to, sutartis buvo nutraukta ne dėl vienos įmokos nemokėjimo, todėl sutarties 44, 46.1 punktų ir susitarimo 1.2, 2.3.2.4. punktų pripažinti nesÄ Å¾iningais nėra jokio pagrindo.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė sutarties ir susitarimo sÄ lygas pradėjo ginčyti tik po sutarties nutraukimo, praėjus netrumpam laikotarpiui, atsakovui kreipusis į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, pradėjus priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens įkeisto turto, po to, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į bankÄ su praÅ¡ymu leisti parduoti įkeistÄ turtÄ jos pasiÅ«lytam pirkėjui ir bankui nesulaukus daugiau jokių aktyvių veiksmų iÅ¡ ieÅ¡kovės. O trečiasis asmuo sutarties sÄ lygų visai neginčija.

Be to, pagal formuojamÄ teisminę praktikÄ nutrauktos sutartys negali bÅ«ti modifikuojamos, todėl pripažinus sutarties nutraukimÄ teisėtu, tačiau pripažinus kredito sutarties sÄ lygÄ dėl delspinigių negaliojančia, ieÅ¡kovė neturėtų mokėti bankui netesybų, faktiÅ¡kai negrÄ Å¾inusi kredito. Toks vertinimas akivaizdžiai prieÅ¡tarautų protingumo ir teisingumo principams. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo įsipareigojimų nevykdymo delspinigius panaikinti, nes delspinigiai neatliktų pagrindinės savo funkcijos, t. y. neskatintų skolininkę kaip įmanoma greičiau įvykdyti prievolę.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, minėtų sutarties sÄ lygų pripažinti nesÄ Å¾iningomis ir delspinigių mažinti nėra jokio pagrindo, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ ; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos Å¡alies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos Å¡alies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ gali bÅ«ti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis. Sutarčių privalomumo Å¡alims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iÅ¡ Å¡alių atsisakymas nuo sutarties negalimas, iÅ¡skyrus įstatyme iÅ¡vardytus atvejus, kai vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartį nutraukti Å¡alis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimÄ .

IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovė ginčija atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kÄ kreditavimo sutarties nutraukimÄ prieÅ¡ terminÄ , praÅ¡ydami jį pripažinti neteisėtu. VienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka reglamentuojama CK 6.217 straipsnyje. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukta joje numatytais atvejais, kitais nenumatytais atvejais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuoto asmens ieÅ¡kinį (CK 6.217 str. 4 d.). Ar Å¡alies pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma remiantis CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais.

Proceso teisės aspektu pažymėtina, kad sutarties nutraukimo pagrįstumÄ ginčijanti Å¡alis turi įrodyti, kad jos padarytas pažeidimas neesminis ir todėl kita Å¡alis neturėjo teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutarties. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina iÅ¡vada, kad kuo didesnis yra atotrÅ«kis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties Å¡alims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sÄ lygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Taigi sutarties Å¡alys gali visais atvejais vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), nebent įstatyme bÅ«tų imperatyviai nustatyta, jog tam tikros sutartys nutraukiamos tik teismine tvarka.

CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis:

1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;

2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės;

3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;

4) ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;

5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, pirma, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju.

Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminę reikÅ¡mę, vertintina, ar konkrečios sutarties sÄ lygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimÄ . Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, bÅ«tina analizuoti pažeidėjo kaltės formÄ pagal bendrÄ sias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios Å¡alies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis.

Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, bÅ«tina nustatyti, ar sutartį pažeidusi Å¡alis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iÅ¡ viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi Å¡alis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis bÅ«tų nutraukta.

Å iuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje dėl priverstinio skolos, atsiradusios iÅ¡ bÅ«sto kredito sutarties, iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto (buto) yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; kt.). Kreditavimo sutarties atveju, kai sprendžiama, ar dėl sutarties pažeidimo nukentėjusi Å¡alis – kredito davėjas – iÅ¡ esmės negauna to, ko tikėjosi iÅ¡ sutarties, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡ios sutarties esmę, pažeidimo trukmę, įsiskolinimo dydį, kredito gavėjo kaltę dėl įsiskolinimo, jo pastangas padengti įsiskolinimÄ , jo padengimo perspektyvas.

Sprendžiant, ar kreditavimo sutarties pažeidimas yra esminis, dar įvertintina, ar sutarties pažeidimas nutrauktas ir ar ji bus vykdoma ateityje, taip pat tai, kad kredito grÄ Å¾inimas, palÅ«kanų mokėjimas yra ypač svarbÅ«s ir turinčios esminę reikÅ¡mę kredito davėjui aplinkybės. Kredito negrÄ Å¾inimas, palÅ«kanų nemokėjimas gali sukelti finansinio stabilumo problemų, kurios Å¡iam verslo subjektui yra ypatingai svarbÅ«s dėl bÅ«tinumo saugoti pasitikėjimÄ Å¡alies finansų sistema.

Pagrindžiant tai, pažymėtina, kad Finansinio tvarumo įstatymo preambulėje įstatymo leidėjas nurodė, jog finansų sektorius, kurio reikÅ¡mingÄ dalį Lietuvoje sudaro bankų sektorius, priskirtinas prie vieno jautriausių sektorių, o situacija jame gali turėti didelę įtakÄ Å¡alies ekonomikai, gyventojų ir Å«kio subjektų pasitikėjimui Å¡alies finansų sistema, jos tvarumui, todėl bÅ«tina užtikrinti tinkamų ir laiku įgyvendinamų finansų sistemos stabilumo stiprinimo priemonių panaudojimo galimybes.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ios įstatymų nuostatos rodo, jog finansų sistemos stabilumas yra vieÅ¡asis interesas, o griežtas paskolos sÄ lygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifikÄ , turi esminę reikÅ¡mę (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013, kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė, nutraukus ir vėl atnaujinus sutartį, jÄ jau pradėjo pažeidinėti 2012 m., dėl ko buvo įspėta, o nuo 2014 m. gegužės mėnesio prasidėjo nuolatiniai sutarties pažeidinėjimai, ieÅ¡kovė mokėjo įmokas, tačiau jas mokėti vėlavo, sumokėdavo ne visÄ , jai priklausančiÄ sumokėti sumÄ pagal grafikÄ , kÄ pati pripažino teismo posėdžio metu, todėl susidarė įsiskolinimas, kuris nebuvo likviduotas net po devynerių įspėjimų ir papildomo termino nustatymo, bei netinkamai buvo mokami delspinigiai ir palÅ«kanos, po sutarties nutraukimo ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo nesiėmė priemonių Å¡iam įsiskolinimui padengti ir kreditui grÄ Å¾inti.

Kredito įsiskolinimas nėra padengtas iki Å¡iol. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į nurodytas sutarties pažeidimo aplinkybes, kreditavimo sutarties ypatumus, esminę reikÅ¡mę laikytis jos sÄ lygų, kreditavimo sutarties pažeidimas nėra mažareikÅ¡mis ir vienkartinis, o vertintinas kaip esminis, pažeidžiantis atsakovo interesus.Nors minėta sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi ir papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta iÅ¡vengti stipresnės Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ .

Tačiau Å¡i papildoma apsauga nedaro vieno svarbiausių privatinės teisės principų – sutarčių privalomumo (pacta sunt servanda) – iÅ¡imčių (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Taigi jeigu kredito gavėjas įsipareigojo kreditÄ grÄ Å¾inti ir palÅ«kanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas.

Tokiu atveju kreditorius turi teisę pagal sutarties, o kiek ja nereglamentuojama, – pagal įstatymo nuostatas įvertinti, ar Å¡ios faktinės aplinkybės yra pagrindas pagal sutartį ar įstatymÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2013 m. birželio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013; 2016 m. gegužės 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016; kt.).

Sutarties Å¡alys turi teisę susitarti dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo tvarkos. Jeigu sutartyje tokių nuostatų nėra, tai yra pagrindas vadovautis įstatymo nustatyta tvarka. Dėl sutarties nutraukimo tvarkos sutarties 43 punkte nurodyta, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ , prieÅ¡ 10 dienų iÅ¡siųsdamas kredito gavėjui raÅ¡tiÅ¡kÄ praneÅ¡imÄ nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo kredito gavėjui dienos.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė ir teismo posėdyje trečiasis asmuo nurodė, jog jokių įspėjimų ar praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ negavo, ieÅ¡kovė apie tai sužinojo tik 2015-12-18 gavusi raÅ¡tÄ iÅ¡ notarų biuro (1 t., 8 b. l.). IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad jau 2015-01-22 pati ieÅ¡kovė kreipėsi į bankÄ su praÅ¡ymu atnaujinti nutrauktÄ sutartį (1 t., 148 b. l.), taigi akivaizdu, jog pati ieÅ¡kovė yra nesÄ Å¾ininga, teigdama, jog nieko nežinojo apie sutarties nutraukimÄ , nes apie sutarties nutraukimÄ ji sužinojo netrukus po sutarties nutraukimo.

Be to, ieÅ¡kovė 2015-06-12 ir 2015-10-13 su praÅ¡ymais kreipėsi į UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“, praÅ¡ydama ieÅ¡kovės turimÄ ir antstolio areÅ¡tuotÄ turtÄ leisti parduoti jos pasiÅ«lytam pirkėjui (1 t., 83, 84 b. l.). Apie sutikimÄ leisti parduoti ieÅ¡kovės turtÄ jos pasirinktiems pirkėjams ieÅ¡kovė bendrovės buvo informuota 2015-07-17, 2015-10-16 raÅ¡tais Nr. SB-3700, SB-5294 (1 t., 85-86 b. l.). Å iuose raÅ¡tuose bendrovė taip pat nurodė ir kitus veiksmus, kuriuos ieÅ¡kovė turi atlikti tam, kad galėtų parduoti turtÄ savo pasirinktam pirkėjui.

Tačiau ieÅ¡kovė tuo nepasinaudojo, apie tai nei kreditoriaus, nei UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ neinformavo, ketindama vilkinti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Todėl buvo kreiptasi į kreditorių bei notarÄ ir pradėtas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas (1 t. 87 b. l.). Be to, byloje nustatyta, kad 2009-07-15, 2010-01-04, 2010-02-10 įspėjimais ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo buvo įspėti apie sutarties nevykdymÄ ir apie galimÄ sutarties nutraukimÄ (1 t., 137, 138, 139 b. l.). IeÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus kreditavimo sutartis 2010-03-26 buvo nutraukta, tačiau ieÅ¡kovei praÅ¡ant (1 t., 147 b. l., 2 t., 69 b. l.) ir sumokėjus visÄ , iki to laiko susidariusiÄ skolÄ , bei susitarus dėl naujų sÄ lygų, kreditavimo sutartis buvo atnaujinta, pasiraÅ¡ant 2010-09-01 susitarimÄ .

Tačiau ir toliau ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo netinkamai vykdė sutartį. 2012-12-31 banko įspėjimu Nr. 30.138/29/20121231 (1 t., 134 b. l., 2 t., 115-117 b. l.) ieÅ¡kovė O. T. ir trečiasis asmuo A. T. buvo įspėti, kad pradelstas įsiskolinimas bankui sudaro 280,00 Lt (138,63 Lt negrÄ Å¾inta paskola; 134,60 Lt nesumokėta palÅ«kanų; 6,78 Lt delspinigių). 2014-05-29 banko praneÅ¡imu Nr. 5/20140529 (1 t., 168 b. l., 2 t., 103-105 b. l.) O. T. ir trečiasis asmuo A. T. buvo įspėti, kad 2014-05-29 pradelsti įsipareigojimai sudaro 494,26 Lt (424,07 Lt pradelsta paskola; 58,98 Lt nesumokėtų palÅ«kanų; 11,21 delspinigių).

Å iuo praneÅ¡imu buvo nustatytas 30 – ies dienų terminas pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti bei įspėti, kad bankas turi teisę nutraukti kreditavimo sutartį. Apie tai ieÅ¡kovė buvo informuota 2014-06-13 elektroninio paÅ¡to žinute (1 t., 32 b. l.), kurioje ji informuojama apie 928,00 Lt ir 5549,96 Lt delspinigių įsiskolinimÄ bei praÅ¡omÄ nurodyti skolos dengimo datÄ . 2014-07-01 banko praneÅ¡imu Nr. 5/20140701 (1 t., 167 b. l., 2 t., 100-102 b. l.) ieÅ¡kovė O. T. ir trečiasis asmuo A.

T. įspėjami, kad 2014-07-01 pradelsti įsipareigojimai sudaro 660,76 Lt (660,76 Lt negrÄ Å¾intos paskolos). Å iuo praneÅ¡imu buvo nustatytas 30 - ies dienų terminas pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti bei įspėti, kad bankas turi teisę nutraukti kreditavimo sutartį. Apie tai ieÅ¡kovė buvo informuota 2014-07-14 elektroninio paÅ¡to žinute (1 t., 31 b. l.), kuria ieÅ¡kovė informuojama apie 668,00 Lt bei 5550,00 Lt delspinigių įsiskolinimÄ bei praÅ¡oma nurodyti skolos dengimo datÄ . 2014-08-04 banko elektroninio paÅ¡to žinute ieÅ¡kovė informuojama apie 725,00 Lt bei 5550,00 Lt delspinigių įsiskolinimÄ bei praÅ¡oma kuo skubiau sumokėti.

Be to, minėtoje žinutėje nurodyta, kad pridedami mokėjimo grafikai ir jei bankas negaus įmokos artimiausiu metu, bus priverstas įteikti įspėjimÄ dėl kreditavimo sutarties nutraukimo. Taip pat Bankas ir vėl praÅ¡o patikslinti ieÅ¡kovės telefono numerį, kad bÅ«tų galima susisiekti (1 t., 34 b. l.). 2014-08-08 banko praneÅ¡imu Nr. 30.56-37/3630 (1 t., 131 b. l., 2 t., 87-99 b. l.) ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo buvo informuoti, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro 6.556,90 Lt (1002,92 Lt negrÄ Å¾inta paskolos; 5553,98 Lt nesumokėtų delspinigių).

Šiuo pranešimu buvo nustatytas 30 - ies dienų terminas pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti bei įspėti, kad bankas turi teisę nutraukti Kreditavimo sutartį. 2014-08-08 banko elektronini pašto žinute ieškovei ((duomenys neskelbtini)) buvo siunčiamas banko įspėjimo dėl kreditavimo sutarties nutraukimo kopija (1 t., 133 b. l.). 2014-10-16 banko pranešimu Nr. 30.56-37/4590 dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo (1 t., 15-21, 130 b. l., 2 t., 70-86 b. l.) ieškovė ir trečiasis asmuo buvo informuoti, kad 2014-10-16 pradelstas įsiskolinimas sudaro 6691,63 Lt (pradelsta kredito dalis - 1854,21 Lt; nesumokėta palūkanų - 592,00 Lt; nesumokėta delspinigių - 4245,42 Lt).

Å iuo raÅ¡tu bankas nustatė papildomÄ 10 - ies dienų terminÄ pradelstoms prievolėms įvykdyti bei įspėjo, kad sekančiÄ papildomo termino pasibaigimo dienÄ kreditavimo sutartis bus laikoma nutraukta. 2014-11-21 elektroninio paÅ¡to žinute bankas ieÅ¡kovei ((duomenys nesklebtini)) pakartotinai siuntė 2014-10-16 įspėjimÄ dėl papildomo termino pradelstoms prievolėms įvykdyti bei kreditavimo sutarties nutraukimo, jei pažeidimai nebus iÅ¡taisyti (1 t., 132 b. l.). IeÅ¡kovei bei trečiajam asmeniui per papildomus terminus neiÅ¡taisius kreditavimo sutarties vykdymo pažeidimų nuo 2014-12-03 bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi į UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos (2 t., 106-114 b. l.).

PraneÅ¡imai buvo siųsti visais žinomais ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens adresais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartÄ yra pažymėta, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimÄ bÅ«tų iÅ¡ anksto praneÅ¡ta kitai sutarties Å¡aliai, neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamas tik kaip asmeninis praneÅ¡imo įteikimas. Toks aiÅ¡kinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties Å¡aliai nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ ir galėtų skatinti piktnaudžiavimÄ savo teisėmis. Sutarties Å¡alys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) ir savo teises įgyvendinti sÄ Å¾iningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis).

Dėl to negali bÅ«ti pateisinamas sutarties Å¡alies elgesys, kai Å¡alis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamÄ praneÅ¡imÄ , nepraneÅ¡usi pakeičia gyvenamÄ jÄ vietÄ , neinformavusi kitos Å¡alies ilgam laikui iÅ¡vyksta ir pan. Ä®statyme konkretizuota Å¡alių sÄ Å¾iningumo ir bendradarbiavimo pareiga, nustatant, kad fizinis asmuo privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ . Jeigu asmuo Å¡ios pareigos neįvykdo, kreditoriai turi teise siųsti praneÅ¡imus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, Civiliniame kodekse įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad praneÅ¡imas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamÄ jÄ ar verslo vietÄ (buveinę), iÅ¡skyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį praneÅ¡imÄ (CK 6.166 straipsnis) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009; kt.).

IÅ¡ aukščiau pateikiamos ir kasacinio teismo formuojamos praktikos akivaizdu, kad bankas vien iÅ¡siųsdamas raginimÄ vykdyti sutartį ir praneÅ¡imÄ apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ visais žinomais ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens adresais ir net ieÅ¡kovės elektroninio paÅ¡to adresu tinkamai įvykdė savo pareigas. To negalima pasakyti apie skolininkus. IeÅ¡kovė teismo posėdyje tvirtino, jog ji nei vieno įspėjimo ar praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ negavo, tačiau kitÄ korespondencijÄ gavo, kas mažai įtikinama, todėl atmestina, kaip nepagrįsta.

Teismo posėdyje nurodė, kad buvo iÅ¡vykusi gyventi ir dirbti į AnglijÄ , tačiau jokio raÅ¡tiÅ¡ko praneÅ¡imo apie tai bankui nepateikė, teismo posėdyje patvirtino, jog gyvenamosios vietos adreso pakeitusi nebuvo, todėl banko raÅ¡tus turėjo gauti, tačiau galimai vengė tai daryti. Be to, teismo posėdyje patvirtino, jog jos elektroninio paÅ¡to adresas buvo tas pats, kuriuo taip pat bankas siuntė praneÅ¡imus, tačiau buvo užmirÅ¡usi slaptažodį, todėl negalėjo įeiti ir paskaityti praneÅ¡imų.

Tačiau apie tai banko neinformavo, kito elektroninio paÅ¡to adreso bankui nenurodė. Trečiasis asmuo teismo posėdyje pripažino, jog nuo 2005 iki 2014 m. buvo užsienyje, apie tai banko neinformavo, kito adreso nenurodė, grįžęs iÅ¡ užsienio taip pat apie pasikeitusį adresÄ bankui (beje net ir teismui: Å¡aukimai ilgÄ laikÄ A. T. į teismo posėdį buvo siunčiami senu adresu, jis vengė imti teismo dokumentus) nepranešė. IeÅ¡kovės ir trečiojo asmens vengimas priimti jiems adresuotÄ paÅ¡to siuntÄ , taip pat neinformavimas kredito davėjo apie dokumentų įteikimo vietos adreso pasikeitimÄ laikytinas nesÄ Å¾iningu elgesiu kitos sutarties Å¡alies atžvilgiu, todėl neigiamos tokio elgesio pasekmės - tai, kad ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo laiku nesusipažino su atsakovo pateikta informacija apie sutarties nutraukimÄ , tenka ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui.

Bankas, kaip sÄ Å¾ininga sutarties Å¡alis, neturi patirti neigiamų tokio ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens elgesio pasekmių. Todėl visas neigiamas pasekmes dėl dokumentų negavimo turi prisiimti savo pareigos nurodyti kreditoriui savo pasikeitusį adresÄ nevykdę asmenys (skolininkai), kreditoriaus siųsti praneÅ¡imai ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui į paskutinę kreditoriui žinomÄ skolininkų gyvenamÄ jÄ vietÄ laikomi tinkamai įteiktais (CK 2.17 straipsnio 3 dalis).IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, jog sutarties nutraukimas neteisėtas, nes ji buvo įspėta prieÅ¡ 10 dienų, tai yra nepakankamas terminas, be to, nebuvo nustatytas papildomas terminas prievolei įvykdyti.

CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais Å¡alis gali nutraukti sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai, apie sutarties nutraukimÄ praneÅ¡dama kita Å¡aliai per sutartyje nustatytÄ terminÄ , o jeigu toks nenustatytas, prieÅ¡ trisdeÅ¡imt dienų. Tačiau iÅ¡ aukščiau nurodytų įspėjimų ir praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ matyti, kad ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui apie sutarties nutraukimÄ buvo praneÅ¡ta prieÅ¡ daugiau kaip 30 dienų (2014-05-29 praneÅ¡imu nustatytas 30 dienų terminas, 2014-07-01 – dar 30 dienų terminas, 2014-08-08- dar 30 dienų terminas, 2014-10-16 – dar 10 dienų terminas ir tik 2014-12-03 nutraukta sutartis, daugiau kaip 100 dienų), t. y. laikantis ne sutarties 43 punkto, o įstatymo (CK 6.218 str. 1 d.) reikalavimų.

Be to, laikantis CK 6.217 str. 3 d. reikalavimų, ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui ne kartÄ buvo nustatytas papildomas terminas sutarčiai įvykdyti ir tik tada sutartis buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta prieÅ¡ terminÄ . Taigi, atsakovas įspėjimais ir praneÅ¡imu tinkamai ir palankesniu negu sutartyje nurodytu bÅ«du informavo ieÅ¡kovę ir trečiÄ jį asmenį apie sutarties nutraukimÄ . Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus miesto 14 – ojo notarų biuro vykdomasis įraÅ¡as buvo iÅ¡duotas tik 2016-03-09 (1 t., 87 b. l.).

Nors ieÅ¡kovė tvirtino, kad ji ir toliau manė, kad sutartis nėra nutraukta ir po truputį mokėjo, tačiau atsakovo atstovas nurodė, kad skola bankui iki Å¡iol nėra padengta, o automatiÅ¡kai sugeneruoti praneÅ¡imai per klaidÄ buvo siunčiami ieÅ¡kovei, jai tai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta raÅ¡tu, Å¡iuo metu klaida iÅ¡taisyta, praneÅ¡imai nebesiunčiami.  Byloje nustatyta, kad kreditavimo sutartis banko nutraukta sutartyje nustatytu pagrindu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kuris laikytinas esminiu sutarties pažeidimu.

Sutarties 43, 46.1 punktuose bankui suteikta teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti visÄ likusį kreditÄ kartu su priskaičiuotomis palÅ«kanomis bei kitomis pagal sutartį mokėtinomis sumomis, kai kredito gavėjas laiku negrÄ Å¾ina kredito ar jo dalies, nemoka palÅ«kanų ar kitų pagal sutartį mokėtinų sumų. IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį nevykdė, įmokų nemokėjo, dėl to bankas įgijo teisę nutraukti sutartį.

Kreditavimo sutarties 43 punkte nurodyta, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį praneÅ¡damas kredito gavėjui apie tai raÅ¡tu prieÅ¡ 10 dienų. Banko įspėjimas buvo iÅ¡siųstas prieÅ¡ 30 dienų, papildomi įspėjimai – du kartus prieÅ¡ 30 dienų ir kartÄ prieÅ¡ 10 dienų ir tik tada sutartis buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta, t. y. bankas ieÅ¡kovę ir trečiÄ jį asmenį apie sutarties termino praleidimÄ apie deÅ¡imt kartų įspėjo ir nustatė jiems terminÄ Ä¯siskolinimui padengti, termino trukmė nuo pirmojo įspėjimo 2014-05-29 iki sutarties nutraukimo datos 2014-12-03 buvo daugiau kaip trisdeÅ¡imt dienų, teismo vertinimu, toks laikotarpis sutarties pažeidimams paÅ¡alinti atitinka bendruosius teisės principus (CK 1.5 straipsnis), ieÅ¡kovei ir trečiajam asmeniui įspėjimai ir praneÅ¡imai buvo iÅ¡siųsti tinkamai, ieÅ¡kovė apie sutarties nutraukimÄ jau žinojo 2015-01-22, bet jo tada neginčijo, taigi, apie sutarties nutraukimÄ skolininkai abu buvo tinkamai informuoti.

IeÅ¡kovė, ginčydama sutarties nutraukimÄ , nepaneigė finansinio nepajėgumo vykdyti pagal kreditavimo sutartį prisiimtų įsipareigojimų, nepateikė duomenų, kad turėjo ar turi galimybę laikytis sutartyje nustatytų sÄ lygų. IeÅ¡kovė į bankÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo nesikreipė, nors, kaip nurodė, neturėjo pajamų skolai grÄ Å¾inti, nesvarstė galimybės parduoti turtÄ ir grÄ Å¾inti skolÄ bankui, paskolÄ , palÅ«kanas, delspinigius bankui nuo 2014 m. gegužės mėnesio nemokėjo ar mokėjo nereguliariai ir nepilnai.

Banko 2014-10-16 praneÅ¡imo apie kreditavimo sutarties nutraukimÄ momentu ieÅ¡kovės skola sudarė 6691,63 Lt (1938,03 Eur) (apie 5 procentus visos kredito sumos be palÅ«kanų). Å ios kredito sumos grÄ Å¾inimo uždelsimas nėra didelės dalies prievolės neįvykdymas, o ginčydama kreditavimo sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovė akivaizdžiai siekia atkurti Å¡alių santykių tęstinumÄ . Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali bÅ«ti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu, tačiau, nustatant pažeidimo pobÅ«dį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį buvimÄ , visuma (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2013 m. birželio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013; 2016 m. gegužės 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2016; kt.). Teismas aukščiau nustatė, kad ieÅ¡kovės sutartinių prievolių pažeidimas pagal kreditavimo sutartį buvo ne vienkartinis, bet nuolatinis: nors ieÅ¡kovė, netinkamai vykdydama prievoles, jau buvo įsiskolinusi 6530,31 Lt (1891,31 Eur) sumÄ , Å¡iÄ sumokėjo 2010-09-01, sutartį atnaujino, pasirašė naujÄ susitarimÄ , tačiau 2012-12-31 jau gavo įspėjimÄ dėl 280,00 Lt skolos, o nuo 2014 m. gegužės mėnesio vėl tinkamai nevykdė savo prievolių pagal kreditavimo sutartį.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei pažeidus sutartį, atsakovas informavo apie galimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ ir nustatė terminÄ sutarties vykdymo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Nustatęs aplinkybes, kad iki kreditavimo sutarties nutraukimo įmokos faktiÅ¡kai nebuvo mokamos penkis mėnesius, teismas turi pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , kad sutarties pažeidimas, kurio pagrindu ji nutraukta, nėra mažareikÅ¡mis, vienkartinis ir neatitinka ieÅ¡kovės teiginių, kad ji pagal galimybes stengėsi vykdyti sutartį ir sugebės jÄ toliau vykdyti, nes sutartis jau kartÄ buvo atnaujinta, o be to kreditorius prarado tam interesÄ .

Nors ieÅ¡kovė teigia nuo 2007 metų yra sumokėjusi 7264,37 Lt vien paskolos, tačiau tai palyginti su gauta paskola yra nedidelė suma, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sutartis iÅ¡ esmės nebuvo vykdoma. Nors sutartis ilgalaikė ir iki jos pabaigos buvo likę daug laiko, tačiau tai nepaneigia ieÅ¡kovės pareigos vykdyti prievoles tinkamai ir laiku. Kaip jau buvo paminėta, ieÅ¡kovė neturi ekonominio ar finansinio iÅ¡silavinimo, teista už atitinkamas nusikalstamas veikas, todėl jos skaičiavimai vertintini kritiÅ¡kai.

Tačiau net ir pripažinus ieÅ¡kovės skaičiavimus, kad neįvykdyta prievolės suma sudarė 5,38 proc. visos kredito sumos, ji pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2012; 2013 m. birželio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje Nr. 3K-7-508/2013; teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-420-969/2015; kt.) laikytina esmine, sudarančia pagrindÄ sutarčiai nutraukti.

Kiti ieÅ¡kovės nurodyti faktai: kad ji yra iÅ¡ viso sumokėjusi 17 186,00 Lt, kai bendra paskolos suma yra 135 000 Lt, ir tai, kad įkeisto turto vertė yra didesnė nei skola, neleidžia daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados, nes, pirma, ieÅ¡kovė neatsižvelgė į tai, kad jos įmokos yra skirtos ne tik pagrindinei skolai dengti, bet ir delspinigiams bei palÅ«kanoms mokėti, be to, sumokėta suma pati savaime nėra tokia reikÅ¡minga, kad užkirstų keliÄ nutraukti sutartį skolininkui jÄ nuolatos pažeidžiant; antra, įkeisto turto ir likusios skolos santykis sutarties nutraukimui esminės reikÅ¡mės neturi, nes kreditorius, net jei jo naudai yra įkeistas skolininko turtas, neturi teisės iÅ¡ jo iÅ¡siieÅ¡koti daugiau, nei skolininkas jam yra skolingas.

IeÅ¡kovė nuo 2009 metų iÅ¡ esmės tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. nuolat ir iÅ¡ esmės pažeidė sutartį; atotrÅ«kis tarp ieÅ¡kovės pasižadėtų pagal sutartį įvykdyti įsipareigojimų ir faktiÅ¡kai įvykdytų įsipareigojimų iÅ¡ esmės susiformavo per paskutinį pusmetį iki sutarties nutraukimo ir vis didėjo, todėl atsakovas ilgÄ laiko tarpÄ negavo to, kÄ turėjo ir pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartį. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji, nors ir deklaruoja turinti geriausius ketinimus vykdyti sutartį, yra finansiÅ¡kai pajėgi tai padaryti, ir Å¡ios aplinkybės sudarė pakankamÄ pagrindÄ atsakovui manyti, kad sutartis nebus tinkamai įvykdyta.

Taip pat dar pažymėtina, kad atsakovo apskaičiuota pradelstų delspinigių pagal sutartį suma (2345,49 Eur) nėra esminė bendrame ieškovės neįvykdytų prievolių kontekste. Todėl net ir nevertinant atsakovo apskaičiuotos delspinigių sumos, kaip pradelsto įsiskolinimo, net ir minėtas sutarties ir susitarimo nuostatas pripažinus negaliojančiomis, sutarties pažeidimas, atsižvelgiant į kitų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo apimtį bei kitas šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, pripažintinas esminiu.

Todėl konstatuotina, kad nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų praleidimas yra esminis kredito sutarties pažeidimas, kuris ginčo atveju sudarė pagrindÄ atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Minėtos teismo nustatytos aplinkybės teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį su ieÅ¡kove ir trečiuoju asmeniu vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ , Å¡i teisė buvo įgyvendinta nepažeidžiant sutarties nuostatų ir įstatymų reikalavimų, atsakovas laikėsi kreditavimo sutartyje ir įstatyme nustatytos vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo tvarkos, todėl sutarties nutraukimo pripažinti neteisėtu nėra pagrindo, dėl ko ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas. IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 27,81 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

IeÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį (1 t., 46 b. l.), nuo kurio mokėjimo paduodant ieÅ¡kinį, ji, kaip vartotoja, atleista (CPK 83 str. 1 d. 1 p.) ir kurį praÅ¡o grÄ Å¾inti. Kadangi iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei ir jos sumokėtas žyminis mokestis turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas iÅ¡ valstybės, todėl atlikus prieÅ¡prieÅ¡inį įskaitymÄ , ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinas 13,19 Eur žyminis mokestis (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Atmetus ieškinį, iš ieškovės turi būti priteisiamos atsakovo ir trečiojo asmens atsakovo pusėje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Šioje byloje atsižvelgtina į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Vilniaus miesto 14 – ojo notarų biuro notarė ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimuose nenurodė turėję bylinėjimosi išlaidų, taip pat teismo posėdžiuose nebuvo gauti atitinkami atstovų prašymai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (CPK 98 str. 1 d. ), todėl teismas neturi pagrindo spręsti patirtų išlaidų priteisimo iš ieškovės klausimo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovo interesams byloje atstovavo advokatas, kuris nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl 2057,00 Eur (1 t., 192-194 b. l., 3 t., 4-6 b. l.) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų ruoÅ¡imu, konsultavimu ir atstovavimu, priteisimo. Pagal LR CPK 98 str., Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ;

Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 3 punktas numato, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos iÅ¡laidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės iÅ¡laidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Å ios iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iÅ¡ kitos vietovės dalyvavimas byloje bÅ«tinas.

Rekomendacijų 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), 2016 m. II ketvirtį tai sudarė 771,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktÄ už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (t.y. 1929,75 Eur).

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktÄ už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai – 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (t.y. 308,76 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ â€“ 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (t.y. 77,19 Eur).

Atsakovo atstovas ruošė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, konsultavo, atstovavo atsakovÄ teisme. IeÅ¡kovė neginčija atsakovo praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovo atstovas pateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus, kad dėl kreipimosi į teismÄ ieÅ¡kovei su ieÅ¡kiniu atsakovas patyrė 2057,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kiekviena Å¡alis gali nuspręsti, kokio dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas ji gali sau leisti patirti, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog visas jas privalo apmokėti pralaimėjusi Å¡alis.

Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 2 punktu bei atsižvelgiant į Å¡ios bylos sudėtingumÄ , teisinių žinių, reikalingų pateiktam atsiliepimui į ieÅ¡kinį suraÅ¡yti bei atsakovÄ konsultuoti ir atstovauti byloje, pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra neproporcingai didelė, todėl atsakovo praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies, praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a:

IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovui AB DNB bankui, į. k. 112029270, iÅ¡ ieÅ¡kovės O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500,00 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei O. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,19 Eur (trylikos eurų, 19 ct) žyminį mokestį, sumokėtÄ 2016-03-01 įmokos mokėjimo kvitu valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                Asta Čebatoriūtė