337ee8a9-d3e0-46a2-abb2-2fc9ed83d93c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1184-407/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00421-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4. (s) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GTV“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „GTV“ iÅ¡kelta bankroto byla.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama iÅ¡kelti bankroto bylÄ uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „GTV“. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 16 d. bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 142 503,54 Eur. PaaiÅ¡kino, kad bendrovė nėra sumokėjusi gyventojų pajamų mokesčių ir nekilnojamojo turto mokesčio delspinigių, kurių bendra suma sudaro 6,72 Eur, taip pat bendrovė yra skolinga 131 375,80 Eur pridėtinės vertės mokesčio nuo 2020 m. birželio mėnesio, apskaičiuoti 11 121,02 Eur dydžio delspinigiai.

Be to, bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžetui sudaro 2 550,36 Eur. PareiÅ¡kėja nurodė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. buvo priimami nurodymai nuraÅ¡yti mokestines nepriemokas iÅ¡ mokesčio mokėtojo sÄ skaitos (2020 m. rugpjūčio 19 d., 2020 m. gruodžio 10 d., 2021 m. sausio 11 d. ir kt., tačiau nurodymuose nurodytų mokestinių nepriemokų iÅ¡ieÅ¡koti nepavyko. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2.

Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ atsakovei UAB „GTV“.

3. Teismas, įvertinęs 2021 m. balanso duomenis, nustatė, kad UAB „GTV“ turėjo 1 212 745 Eur vertės turtÄ , iÅ¡ kurio ilgalaikio turto vertė yra 850 423 Eur, trumpalaikio turto – 362 322 Eur, atsakovės UAB „GTV“ mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 2 234 690 Eur. IÅ¡ atsakovės vadovo pateikto UAB „GTV“ kreditorių sÄ raÅ¡o, sudaryto 2022 m. rugsėjo 30 d., nustatyta, kad atsakovės UAB „GTV“ skolos kreditoriams sÄ raÅ¡o sudarymo metu siekė 2 363 300,79 Eur.

Duomenų, kad atsakovė UAB „GTV“ Å¡iuo metu turi daugiau turto, nei nurodyta 2021 m. gruodžio 31 d. balanse, byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad duomenų apie turto sudėtį byloje nėra pateikta, todėl teismas negali vertinti jo pakankamumo turimoms turtinėms prievolėms įvykdyti. Nors atsakovės vadovas nurodo, kad iki 2022 m. spalio 17 d. bus gautas 23 952 328 Eur avansinis mokėjimas už parduotÄ intelektinę nuosavybę, tačiau Å¡iuo metu toks mokėjimas nėra gautas, o aplinkybė, kad dar 2022 m. rugpjūčio 18 d. teisme gautame raÅ¡te atsakovės vadovas buvo nurodęs, kad Å¡iÄ sumÄ jis gaus iki 2022 m. rugpjūčio 29 d., sudaro pagrindÄ abejoti Å¡io turto realumu.

4. Teismas iš viešų VSDFV duomenų nustatė, kad UAB „GTV“ nėra apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu asmenų, o tai reiškia, jog atsakovė UAB „GTV“ nebevykdo veiklos, o, nevykdant veiklos, pajamų gavimas nevertintinas kaip realus. Teismas sprendė, kad atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę.

5. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų teismas nustatė, kad yra užvestos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš atsakovės UAB „GTV“ ne tik ieškovei, bet ir VSDFV Kauno skyriui (išieškoma suma – 2 503,29 Eur), L. V. A. (išieškoma suma – 25 777,78 Eur), UAB „SB lizingas“ (išieškoma suma – 1 542 608,4 Eur), Kauno technologijos universitetui (išieškoma suma – 12 521 Eur), UAB „Juris LT“ (išieškoma suma – 2 406,51 Eur), P. M. (išieškoma suma – 10 827,82 Eur) ir kt.

Iš viso antstoliai vykdo skolų išieškojimus iš atsakovės iš viso 1 949 676,66 Eur sumai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kai kuriems kreditoriams (Lietuvos ir Norvegijos UAB „Norvelita“, Ž. A. Ž., UAB „Antra kryptis“, UAB „Maridana“, UAB „Visagino linija“) skolų išieškojimai iš atsakovės UAB „GTV“ vykdomi nuo 2016 ir 2017 metų, o ši aplinkybė leidžia spręsti apie ilgalaikes atsakovės UAB „GTV“ finansines problemas.

6. Ä®vertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad atsakovės UAB „GTV“ turtinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANÄ®) 2 dalies 7 dalyje nurodytÄ Ä¯monės nemokumo sÄ vokÄ , nes atsakovė UAB „GTV“ laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir jos turimi įsipareigojimai virÅ¡ija turimo turto vertę. Duomenų, kad atsakovės UAB „GTV“ finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. atsakovės UAB „GTV“ negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra.

III. Atskirojo skundo argumentai 7. Atsakovė UAB „GTV“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį ir ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl bankroto bylos UAB „GTV“ iÅ¡kėlimo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 7.1. Teismas, vertindamas įmonės mokumÄ , nepakankamai įsigilino į praÅ¡ymuose pateiktÄ informacijÄ , netinkamai įvertino numatomų investicijų mastÄ bei vykdomo projekto svarbÄ nei tik UAB „GTV“, bet ir Lietuvos Respublikai.

Vystomo projekto įgyvendinimas ne tik sukurs daug darbo vietų, tačiau bus sukurta ekologiÅ¡ka, gamtÄ tausojanti padėklų gamyba, bus mokami mokesčiai į Lietuvos Respublikos biudžetÄ . 7.2. Å iuo metu avansinis mokėjimas nėra gautas dėl sudėtingo intelektinės nuosavybės pardavimo proceso, didelės lėšų sumos pervedimo ir lėšų kilmės patikrinimo procedÅ«rų. Gautas investicinio projekto užsakovo patvirtinimas, kad avansinis daugiau nei 23 mln. Eur mokėjimas bus atliktas iki 2022 m. lapkričio 7 d. iÅ¡ Stambule esančio banko. 7.3.

UAB „GTV“ yra moki ir taip patvirtina su atskiruoju skundu teikiamo balanso, sudaryto 2022 m. rugsėjo 29 d., duomenys: turto vertė yra 24 460 590 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 235 314 Eur. Taigi įmonė yra moki ir artimiausiu metu galės atsiskaityti su visais savo kreditoriais. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl naujų įrodymų priėmimo, bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 8.

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi buvo priimti atsakovės teikiami nauji įrodymai (DOK-5136).

9. Atsakovė, vykdydama Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį, pateikė papildomus įrodymus – raÅ¡tÄ dėl avansinio mokėjimo, intelektinės nuosavybės perdavimo–priėmimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas naujai teikiamus įrodymus priima (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pridedamų dokumentų turinį, nutaria atsakovės praÅ¡ymÄ tenkinti ir nustatyti, kad 2022 m. gruodžio 27 d. raÅ¡to (DOK-5288) priedai yra nevieÅ¡a bylos medžiaga (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas iÅ¡imtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.

12. Apeliacijos objektÄ sudaro Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties, kuria UAB „GTV“ iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bendrovės mokumo vertinimu, taip pat teigia, kad teismas tinkamai neįvertino bendrovės veiklos masto ir pobÅ«džio. Dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų 13. Bankroto byla keliama esant dviem sÄ lygoms:

1) juridinis asmuo yra nemokus, 2) juridiniam asmeniui nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų:

1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių;

2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

14. Pažymėtina, kad bankrotas yra kraÅ¡tutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali bÅ«ti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma iÅ¡spręsti kitu bÅ«du. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo svarbu nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė yra iÅ¡ tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik paÅ¡alinti nemokiÄ Ä¯monę iÅ¡ rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumÄ bei skatinti ekonominį kilimÄ , bet ir, konstatavus bendrovės nemokumÄ , greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

15. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai:

1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymÄ ir stabilizuoti padėtį;

2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams;

3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis iÅ¡vadomis, kad UAB „GTV“ yra nemoki. IÅ¡ 2021 m. balanso duomenų matyti (1 t., b. l. 14), kad bendrovės įsipareigojimai (2 234 690 Eur) ženkliai virÅ¡ija bendrovės turtÄ (1 212 745 Eur), taigi juridinio asmens įsipareigojimai virÅ¡ija jo turto vertę ir bendrovės turimo turto nepakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję (balanso testas) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1187-407/2022 9 punktÄ ). Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie turto sudėtį, atsakovė Å¡ios informacijos nepateikė ir bylÄ nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui, todėl neįmanoma įvertinti turto realumo ir jo pakankamumo turimoms prievolėms įvykdyti.

17. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė tarpinį 2022 m. rugsėjo 29 d. balansÄ , kuriame deklaravo turinti turto bendrai 24 460 590 Eur sumai. IÅ¡ atskirojo skundo argumentų matyti, kad atsakovė į per vienerius metus gautinas sumas įskaitė planuojamÄ gauti 23 mln. dydžio avansÄ pagal tarp UAB „ANDRONA“ ir UAB „GTV“ sudarytÄ investicinio projekto sutartį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Å¡is avansas negali bÅ«ti laikomas realiu bendrovės turtu.

18. Finansinės ataskaitos turi suteikti tikrÄ ir teisingÄ informacijÄ apie įmonės finansinę bÅ«klę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Finansinėse ataskaitose pateikiama informacija turi bÅ«ti neutrali ir patikima. Draudžiama iÅ¡kraipyti turto, pajamų, sÄ naudų ar kitokius duomenis. Neutralumo principas reiÅ¡kia, kad finansinėse ataskaitose teikiama informacija turi bÅ«ti objektyvi ir neÅ¡aliÅ¡ka. Pateikta informacija neturi paveikti finansinių ataskaitų informacijos vartotojų, kad jie priimtų nepagrįstai palankius įmonei sprendimus, ir neturi bÅ«ti siekiama iÅ¡ anksto numatyto rezultato.

Turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas reiÅ¡kia, kad registruojant Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius didžiausias dėmesys skiriamas jų turiniui ir ekonominei prasmei, ne tik formaliems pateikimo reikalavimams (1-asis verslo apskaitos standartas „Finansinė atskaitomybė“, patvirtintas Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. VAS-12 (Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. VAS-26 redakcija), 25, 27, 44, 45 punktai).

19. Per vienerius metus gautinos sumos balanse parodomos pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ reikalavimus (2-asis verslo apskaitos standartas „Balansas“, patvirtintas Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-41, 29 punktas). Finansinis turtas balanse gali bÅ«ti apskaitomas tik tuomet, kai egzistuoja sutartinė įmonės teisė gauti pinigus ar kitÄ finansinį turtÄ , apsikeisti finansiniu turtu ar finansiniais įsipareigojimais, kuri finansinėse ataskaitose parodoma kaip už parduotÄ produkcijÄ , suteiktas paslaugas ar paskolas gautinos sumos, iÅ¡ anksto sumokėtos sumos už finansinį turtÄ ir kitos pagal sutartis užregistruotos finansinės skolos įmonei (18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, patvirtintas Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d.

įsakymu Nr. VAS-9, 4.3 papunktis). Finansinis turtas apskaitoje turi bÅ«ti registruojamas tik tada, kai įmonė gauna arba pagal vykdomÄ sutartį įgyja teisę gauti pinigus ar kitÄ finansinį turtÄ . Planuojami sandoriai, gautos garantijos ir laidavimai įmonės turtu nepripažįstami, kol jie neatitinka finansinio turto apibrėžimo (18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, patvirtintas Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d.

įsakymu Nr. VAS-9, 24 punktas).

20. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų perleidusi intelektines nuosavybės teises UAB „ANDRONA“ ar kitam asmeniui, nėra duomenų, kad bÅ«tų pradėjusi vykdyti tarp Å¡alių sudarytÄ sutartį. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ atsakovės pridedamos 2020 m. birželio 29 d. sutarties su O. S. (O. S.) matyti, kad O. S. yra tik intelektinės nuosavybės perpardavinėtojas (sutarties 1.4, 4.1, 4.3 ir kt. papunkčiai). IÅ¡ atsakovės pridedamų dokumentų turinio finansinės atskaitomybės sudarymo kontekste matyti, kad iÅ¡ esmės vyksta tik derybos dėl intelektinės nuosavybės perdavimo (pardavimo), todėl 23 mln. dydžio avansas nepagrįstai tarpiniame balanse apskaitytas kaip realus bendrovės turtas, per vienerius metus gautinos sumos.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad avansas buvo planuojamas gauti dar 2022 m. rugpjūčio 29 d., bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teismo posėdis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo taip pat buvo atidėtas du kartus, tačiau avansinis mokėjimas gautas nebuvo. Be to, remiantis 2020 m. birželio 29 d. sutarties 4.4 papunkčiu, intelektinės nuosavybės gavėjas–pardavėjas įsipareigojo intelektinės nuosavybės savininkÄ ne rečiau kaip du kartus per mėnesį informuoti apie intelektinės nuosavybės pardavimo procesÄ .

Nors atsakovė į bylÄ teikė ne vienÄ O. S. raÅ¡tÄ apie įsipareigojimÄ sumokėti avansÄ iki tam tikros datos, tačiau tikrosios avanso nesumokėjimo priežastys teismui liko neatskleistos, o atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl neatlikto avansinio mokėjimo – nepagrįsti įrodymais.

21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad UAB „GTV“ finansiniai sunkumai yra ilgalaikiai. IÅ¡ Antstolių informacinės sistemos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ nuo 2016 m. gegužės 23 d. vis dar iÅ¡ieÅ¡koma 144 442,91 Eur dydžio skola Lietuvos ir Norvegijos uždarosios akcinės bendrovės „NORVELITA“ naudai (1 t., b. l. 83), pagal 2016 m. balandžio 25 d. iÅ¡duotÄ notaro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä nuo 2016 m. birželio 22 d. vis dar iÅ¡ieÅ¡koma 70 499,32 Eur dydžio skola Ž. A. Ž. naudai (1 t., b. l. 181) ir kt.

22. Apeliacinės instancijos teismas laiko reikÅ¡minga ir tai, kad atsakovė turi mokestinių nepriemokų bei 124 634,71 Eur dydžio įsiskolinimÄ darbuotojams nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. (1 t., b. l. 144). Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad mokestinius įsipareigojimus ar darbo užmokesčio skolÄ dengia bent iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų matyti, kad skola VSDFV biudžetui nepakito. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad teismų praktikoje laikomasis pozicijos, jog, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikÅ¡minga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iÅ¡ dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį).

Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiÅ¡kai reikÅ¡mingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo jÄ vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali bÅ«ti laikoma gyvybinga (žr., pavyzdžiui, iÅ¡aiÅ¡kinimus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020 31–36 punktuose, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022 ir kt.).

23. Nors atsakovė akcentuoja savo vykdomos veiklos specifiÅ¡kumÄ , teikia įrodymus apie investuotojų paieÅ¡kÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus dokumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovės vykdomos veiklos vertinti kaip gyvybingos ir leisiančios stabilizuoti bendrovės padėtį ateityje. Pažymėtina, kad užsakovas UAB „ANDRONA“ ir atsakovė UAB „GTV“ dar 2020 m. birželio 29 d. sudarė susitarimÄ dėl projekto vystymo, tačiau per daugiau nei dvejus metus rezultatai pasiekti nebuvo. 2022 m. gegužės 16 d. buvo sudarytas susitarimas su Vokietijos bendrove „TRIUMPH INVEST GmbH“, tačiau atsakovė raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad ir Å¡is susitarimas dar nėra pradėtas vykdyti dėl karo veiksmų Ukrainoje.

Atsakovė nepateikė duomenų, kad padėtis yra realiai pasikeitusi ir galima pagrįstai tikėtis Å¡ios sutarties vykdymo 2023 m. sausio mėnesį. Atsakovė yra pateikusi ir daugiau susitarimų, produkto ir investicijų pristatymÄ bendrovėms Lietuvoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo Å¡ių susitarimų vertinti kaip realių. PrieÅ¡ingai, atsakovė nepateikė jokių duomenų apie gautas (gaunamas) pajamas iÅ¡ savo veiklos. Matyti, kad bendrovės veikla iÅ¡ esmės priklauso nuo investuotojo, kuris nėra surastas.

Taigi tolesnis nuostolingos veiklos vykdymas gali tik didinti bendrovės finansinius įsipareigojimus ir daryti žalÄ tiek kreditoriams, tiek pačiai skolininkei.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, net ir iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bendrovė turi galimybę jÄ nutraukti JANÄ® 78 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

25. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė sistemiÅ¡kai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams, mokestinių prievolių, su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų, taip pat neturi turto, kuris bÅ«tų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Vigintas ViÅ¡inskis