337c97d4-b04f-44cd-a992-b9821605bd08 · Panevėžio apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr                                                Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-494-185/2014                                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02487-2014-3                                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 79.1. (S)                                             PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 3 d.

 Panevėžys                       Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Å imkus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, n u s t a t ė :             Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-03 nutarimu M.

K. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d. ir 1241 str. 2 d., ir jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 25 paros areÅ¡to su automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad jis 2014-04-16 apie 01.20 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės jo vairuoti ir nepakluso teisėtiems policijos pareigÅ«no reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, įsukęs į (duomenys neskelbtini) g. važiavo prieÅ¡ eismÄ , apvažiavo (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį laikinÄ kelio ženklÄ â€žEismas draudžiamas“ ir (duomenys neskelbtini) gatve važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta.

Tokiais savo veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 14, 17, 105 p., I priedo 302 kelio punktų reikalavimus. Teismas nutarime konstatavo, kad M. K. kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus įrodyta byloje surinktais įrodymais – 2014-09-19 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), pažyma apie asmens baustumÄ , policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais apie įvykio aplinkybes bei apie M. K. atpažinimÄ kaip asmens, kuris nepakluso policijos pareigÅ«no reikalavimams sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 6741, duomenimis apie vairuotojo pažymėjimÄ , kur nurodyta, jog M.

K. neturi teisės vairuoti transporto priemones, jo fotonuotrauka. Apylinkės teismas, skirdamas M. K. nuobaudÄ , atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobÅ«dį, jo asmenybę (anksčiau ne kartÄ buvo baustas už itin Å¡iurkščius KET pažeidimus ir turi galiojančių nuobaudų, didelė dalis paskirtų baudų nebuvo sumokėta), į pažeidimų padarymo motyvus ir aplinkybes, į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (pirmiau buvo padaręs nusikaltimÄ ) ir į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.Apeliaciniu skundu M.

K. praÅ¡o patikrinti administracinę bylÄ ir joje priimtÄ apylinkės teismo sprendimÄ . Mano, kad apylinkės teismas jam skyrė per griežtÄ nuobaudÄ , nes nėra buvęs sustabdytas, o jo automobilis buvo iÅ¡vežtas iÅ¡ kiemo ir jam buvo pateikti įtarimai. Apylinkės teismo posėdyje nedalyvavo, nes neturėjo lėšų į jį atvykti. Teismas sprendimÄ priėmė jam už akių. Todėl mano, kad apylinkės teismas priėmė neteisėtÄ sprendimÄ , neteisingai nustatė aplinkybes ir smulkiau Å¡ios bylos nenagrinėjo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatas praÅ¡o M. K. apeliacinį skundÄ atmesti ir apylinkės teismo nutarimÄ palikti galioti nepakeistÄ . Mano, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas M. K. administracinę bylÄ , visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam skyrė administracinę nuobaudÄ . Nurodo, kad vairuotojas, prieÅ¡ sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimus padarinius, kilsiančius jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų taisės pažeidimų. Todėl mano, kad M. K. skirta tinkama nuobauda, įvertinus jo padarytus grubius teisės pažeidimus.Apeliacinis skundas netenkinamas.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas M.

K. ir automobilio savininkė D. A. (M. K. sugyventinė) nedalyvavo, tačiau jiems apie posėdžio vietÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai. Kad jiems buvo žinoma apie posėdžio laikÄ ir vietÄ matyti ir iÅ¡ M. K. apeliacinio skundo, kuriame jis nurodo, kad teismo posėdyje nedalyvavo tik todėl, kad neturėjo lėšų į jį atvykti. Nei M. K., nei D. A. praÅ¡ymų atidėti teismo posėdį nepateikė. Todėl apylinkės teismas, atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes bei į tai, kad nagrinėjant ATPK 130 str. 1 d. ir 1241 str. 2 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nėra privalomas (ATPK 272 str.), pagrįstai bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡iems asmenims nedalyvaujant.

Taigi pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme bÅ«tų pažeistos ar suvaržytos M. K. ir D. A. teisės, nėra. Be to, M. K. pasinaudojo savo teise dėl priimto apylinkės teismo nutarimo paduoti apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas patikrinti administracinę bylÄ ir joje priimtÄ sprendimÄ . AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas, kartu ir teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ioms aplinkybėms nustatyti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ renkami atitinkami įrodymai. Ä®rodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (ATPK 256 str. 1 d.). ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

IÅ¡ paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Taigi įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.AukÅ¡tesnės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje surinktų įrodymų pakanka administracinių teisės pažeidimų padarymo faktui ir M. K. kaltei patvirtinti. Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡ių reikalavimų laikėsi ir tinkamai iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ . Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ M. K. kaltu, apylinkės teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo iÅ¡vados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos, priimtos teismui iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai ir teisingai įvertinus įrodymus.

Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra pakankamai motyvuotas, nėra duomenų, kad teismas buvo neobjektyvus, todėl konstatuojama, kad Å¡ioje byloje neabejotinai nustatyta ir įrodyta M. K. kaltė padarius jam inkriminuotus ATPK 130 str. 1 d. ir 1241 str. 2 d. numatytus pažeidimus.Nors apeliantas neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo, teigdamas, kad jis policijos pareigÅ«nų sustabdytas nebuvo, jo kaltė pagrįstai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma – administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), pažyma apie asmens baustumÄ , policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 6741, duomenimis apie vairuotojo pažymėjimÄ , pažeidėjo fotonuotrauka bei kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.

Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus. Kaip matyti iš M. K. ir jo sugyventinės D. A., kurios vardu registruotas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) byloje esančių rašytinių paaiškinimų, jie parodė, kad 2014-04-15 apie 22 val. minimu automobiliu kartu sugrįžo į namus. Automobilį vairavo D. A. sesuo K. K., nes nė vienas iš jų neturi teisės vairuoti transporto priemones.

Automobilį pastatė kaimyno A. Ž. kieme, nes automobilis yra per žemas, kad juo įvažiuotų į savo kiemÄ . Automobilį paliko užrakintÄ , jame buvo ir signalizacija. Abu visÄ naktį buvo namuose, niekur išėję nebuvo. 2014-04-16 apie 8 val. M. K. pėsčiomis išėjo į darbÄ . Automobilį matė stovintį toje pačioje vietoje. Apie 10 val. M. K. sugrįžęs iÅ¡ darbo į namus pasigedo automobilio, dėl ko buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, kurie atvažiavę paaiÅ¡kino, kad jų automobilis yra priverstinai iÅ¡vežtas.

Kaimynas jiems sakė, kad apie 4 val. kažkas su jų automobiliu parvažiavo į kiemÄ . Jie automobilio niekam nedavė, kas galėjo juo naudotis, nežino. Automobilio raktelių nepasigedo. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė ir gynimusi nuo kaltinimo, siekiant iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės, laikė M. K. ir D. A. iÅ¡keltÄ versijÄ apie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystę, konstatavęs, kad Å¡is faktas nepasitvirtino.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio K. K. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, ji paneigė M. K. ir D. A. paaiÅ¡kinimuose nurodytas aplinkybes apie tai, kad 2014 m. balandžio 15 d. vakare juos automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parvežė į namus. Minėta liudytoja nurodė, kad ji tÄ dienÄ jokio automobilio nevairavo ir M. K. kaimyno kieme jo nepastatė. IÅ¡ apelianto kaimyno A. Ž. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo matyti, kad jo M. K. prašė ir jis jam leido savo kieme pasistatyti automobilį „VW Golf“.

Kas vairavo automobilį, nematė. BÅ«damas namuose apie pusę trijų nakties girdėjo, kaip buvo darinėjamos automobilio durelės. Kas buvo prie automobilio, nematė. Taip pat nežino, kas tÄ naktį galėjo važinėti automobiliu. Ryte jam kitas kaimynas pasakė, kad automobilį iÅ¡ jo kiemo iÅ¡sivežė policijos pareigÅ«nai. IÅ¡ byloje esančio 2014-04-28 nutarimo matyti, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal D. A. pareiÅ¡kimÄ , nesant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. (vagystė), požymių.

Minėtame nutarime konstatuota, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavogtas nebuvo, o buvo priverstinai nuvežtas saugoti kaip transporto priemonė, su kuria buvo padaryti KET pažeidimai. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų D. B. ir A. G. tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad jie, pastebėję (duomenys neskelbtini) gatvėje, Panevėžyje, važiuojantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio vairo sėdėjo vyriÅ¡kis, o Å¡alia jo dar sėdėjo mergina, ir siekdami patikrinti, ar vairuotojas yra blaivus, įsijungę tarnybinio automobilio Å¡viesos signalÄ Ä—mė automobilį stabdyti, tačiau automobilio vairuotojas nepakluso jų teisėtiems reikalavimams sustabdyti transporto priemonę ir važiavo toliau, dėl ko jie automobilį ėmė persekioti, daug kartų per garsiakalbį vairuotojui liepdami sustoti.

Bet persekiojamo automobilio vairuotojas į jų reikalavimus sustoti nereagavo ir važiavo toliau, o bėgdamas nuo persekiojimo, padarė kitų KET pažeidimų – (duomenys neskelbtini) gatvėje važiavo prieÅ¡ eismÄ , nepaisė (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio laikino kelio ženklo „Eismas draudžiamas“ ir jį apvažiavęs važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, po ko kirto (duomenys neskelbtini) gatvę ir nuvažiavo iki aplinkkelio. Ä®sukęs į aplinkkelį automobilis pasuko link Å iaulių miesto, po ko, ties Smilgių kaimu apvažiavo kitÄ jį stabdžiusį (keliÄ užtvėrusį) policijos ekipaÅ¾Ä ir pasuko Pakruojo miesto link, kur privažiavęs (duomenys neskelbtini) miestelį, persekiojamo automobilio vairuotojas dideliu greičiu pavojingai važinėjo jo gatvėmis, siekdamas pasprukti nuo persekiojimo – pradėjo važiuoti pakelia, ganyklomis, dėl ko, jie vengdami tarnybinio automobilio apgadinimų, nuo „VW Golf“ automobilio vairuotojo atsiliko.

Tačiau sugrįžę atgal į miestelį kurį laikÄ kartu su Pakruojo policijos ekipažu važinėjo jo gatvėmis, ieÅ¡kodami nuo jų pasprukusio automobilio „VW Golf“, bet minėto automobilio neberado. Pakruojo policijos pareigÅ«nai nurodė, kad minėtas automobilis jiems yra žinomas ir jį galimai vairavo M. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini) miestelyje. Patikrinę centrinę duomenų bazę iÅ¡ nuotraukos atpažino, jog automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo M.

K., gim. (duomenys neskelbtini). Taigi įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, o bÅ«tent tai, kad vakare namo automobiliu grįžo ir jį kaimyno kieme pastatė bÅ«tent M. K. su D. A., kad jie abu patvirtino automobilį palikę užrakintÄ , jo niekam nedavė ir neskolino, automobilio raktelių nepasigedo, kad jokių įsibrovimo į automobilį požymių nebuvo nustatyta, o M. K. patvirtino, kad jis ryte eidamas į darbÄ automobilį matė stovintį toje pačioje vietoje, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tų visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka manyti, jog kas nors svetimas, neturėdamas raktelių bÅ«tų pasiėmęs jų automobilį, nakties metu juo pavažinėjęs ir vėl jį atgal pastatęs į tÄ pačiÄ vietÄ .

Be to, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, policijos pareigÅ«nai D. B. ir A. G. atpažino M. K. kaip asmenį, kuris nepakluso policijos pareigÅ«no reikalavimams sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėti policijos pareigÅ«nai automobilį persekiojo ilgÄ laikÄ (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, Panevėžyje iki Pakruojo rajone esančio (duomenys neskelbtini) miestelio), bandydami tiek Å¡vyturėlių pagalba, tiek ir naudodami garsines priemones (garsiakalbį) jį sustabdyti, todėl netikėti jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytomis nuosekliomis ir logiÅ¡komis įvykio aplinkybėmis bei duomenimis apie M.

K. atpažinimÄ kaip asmens, kuris nepakluso policijos pareigÅ«no teisėtiems reikalavimams sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę, aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigÅ«nai siekė apkalbėti apeliantÄ bei buvo suinteresuoti bylos baigtimi, tokių duomenų nenurodė ir pats apeliantas. Todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai policijos pareigÅ«nų tarnybinius praneÅ¡imus pripažino patikimais ir pakankamais M.

K. kaltės įrodymais, juolab kad jie atitinka ir kitÄ byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ . Tuo tarpu apeliaciniame skunde nenurodyta jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog M. K. jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Vien ta aplinkybė, kad M. K. jį persekiojusių policijos pareigÅ«nų nebuvo sustabdytas, Å¡iuo atveju nepaneigia byloje surinktų, pirmosios instancijos teismo nutarime nustatytų, iÅ¡analizuotų ir įvertintų faktinių duomenų, kuriuos teismas pagrįstai laikė M.

K. kaltę dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo patvirtinančiais įrodymais, ir esminės reikÅ¡mės apelianto atsakomybei neturi. Atsižvelgus į tai, kad M. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones (nėra jos įgijęs) ir ne kartÄ yra baustas ne tik už analogiÅ¡kus, bet ir kitus itin Å¡iurkščius teisės pažeidimus (kaip automobilio vairavimÄ esant neblaiviam), už Å¡iuos ir kitus KET pažeidimus turi ne vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ , darytina iÅ¡vada, kad jis turėjo motyvÄ nepaklusti teisėtiems policijos pareigÅ«no reikalavimams sustabdyti vairuojamÄ transporto priemonę ir bėgti nuo jį persekiojančių policijos pareigÅ«nų.

Dar kartÄ pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad apelianto pasirinkta pozicija yra tik gynybos priemonė, tikintis iÅ¡vengti griežtos administracinės atsakomybės. Taigi darytina iÅ¡vada, kad byloje surinktų ir pirmiau aptartų įrodymų visuma Å¡iuo atveju neabejotinai patvirtina M. K. kaltę dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo. Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrÄ sias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiÅ¡kia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas);

įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡laikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant bÅ«tų iÅ¡vengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis Å¡iuo principu įstatymais asmens teisės gali bÅ«ti apribotos tik tiek, kiek yra bÅ«tina vieÅ¡iesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo bÅ«ti protingas santykis; Å¡iam tikslui pasiekti gali bÅ«ti nustatytos tokios priemonės, kurios bÅ«tų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu bÅ«tina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).Ä®statymų leidėjas, formuluodamas ATPK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už Å¡iuos pažeidimus, įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumÄ .

Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.ATPK 130 str. 1 d. sankcija asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, numato baudÄ nuo keturių tÅ«kstančių iki penkių tÅ«kstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Ä®statymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sÄ lygomis turėtų bÅ«ti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rÅ«Å¡is tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimÄ yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi bÅ«ti įvertinama, kokia nuobaudos rÅ«Å¡is bÅ«tų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrÄ sias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimÄ taisykles, numatytas ATPK 30 str.Skundžiamu nutarimu M.

K. paskirta galutinė subendrinta 25 parų administracinio areÅ¡to nuobauda su vairuotos transporto priemonės konfiskavimu, kuri, aukÅ¡tesnės instancijos teismo nuomone, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti laikoma aiÅ¡kiai per griežta ir neteisinga.Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, M. K. ne tik nepakluso teisėtiems policijos pareigÅ«no reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, bet ir bėgdamas nuo jį persekiojančių policijos pareigÅ«nų padarė kitų pirmiau jau paminėtų KET pažeidimų, kuriais kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, įskaitant ir kartu su juo važiavusiÄ keleivę.

Apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, tačiau nustatė vienÄ jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – pirmiau buvo padaręs nusikaltimÄ . IÅ¡ pažymos apie asmens baustumÄ matyti, kad M. K. nuo 2003 m. rugpjūčio 9 d. administracine tvarka yra baustas net 28 kartus, iÅ¡ jų 17 kartų jis baustas už KET pažeidimus. Apeliantas ne kartÄ yra baustas už analogiÅ¡ko pažeidimo padarymÄ , taip pat jis yra baustas už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, ne kartÄ baustas už automobilio vairavimÄ neturint teisės jo vairuoti ir net 8 kartus prie vairo sulaikytas vairuojantis automobilį neblaivus, paskutinį kartÄ jis transporto priemonę bÅ«damas neblaivus (nustatytas 0,84 promilės girtumas) ir neturėdamas teisės jos vairuoti vairavo 2014-05-17, t. y. jau po nagrinėjamų pažeidimų padarymo.

M. K. jam paskirtų baudų iÅ¡ esmės nemoka. Taip pat jam ne kartÄ buvo paskirtas administracinis areÅ¡tas ir vairuotos transporto priemonės konfiskavimas. Pažeidimo padarymo metu jis turėjo ne vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ , įskaitant ir už analogiÅ¡ko pažeidimo padarymÄ . Å ios aplinkybės neigiamai apibÅ«dina apeliantÄ ir rodo, kad M. K. iÅ¡vadų dėl savo elgesio nepadarė, administracinės nuobaudos jokios įtakos jo elgesiui nedaro, jis ir toliau daro naujus administracinius teisės pažeidimus, ignoruodamas visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Todėl apylinkės teismas, atsižvelgęs į M. K. padarytų pažeidimų pobÅ«dį, jų padarymo motyvus ir aplinkybes, į apelianto asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, jo požiÅ«rį į skiriamas nuobaudas, į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę bei į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai Å¡iuo konkrečiu atveju bus pasiekti M.

K. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskyrus vidutinės sankcijoje numatytos trukmės administracinį areÅ¡tÄ su vairuotos transporto priemonės konfiskavimu, o pagal ATPK 1241 str. 2 d. paskyrus sankcijoje numatytÄ vidurkio dydžio baudÄ . Galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 25 paros administracinio areÅ¡to su vairuotos transporto priemonės konfiskavimu, atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, atitinka M. K. padarytų administracinių teisės pažeidimų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybės pavojingumÄ , todėl nėra per griežta ir neteisinga.Atsižvelgęs į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes aukÅ¡tesnės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog M.

K. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais įrodymais ir jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 130 str. 1 d. ir 1241 str. 2 d. Patikrinus byloje esančius įrodymus nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas juos būtų netinkamai įvertinęs ir padaręs neteisingas išvadas. M. K. paskirta administracinė nuobauda taip pat individualizuota tinkamai ir nėra aiškiai per griežta. Taigi nenustačius faktinių aplinkybių vertinimo pažeidimo, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.Vadovaudamasis ATPK 30210 str., 30212 str. 1 d. 1 p. teismas n u t a r i a :

           Administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. nutarimÄ palikti galioti nepakeistÄ .Å i nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                       Pranas Å imkus