337b95d7-4fcc-46b6-8dce-200e5eb34a1e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

 Civilinė byla Nr. e2YT-2100-909/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22219-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.4.2.8;

(S)

3.2.3.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant pareiškėjo R. B. atstovei advokatei Renatai Janušytei,

suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Aldonai Majienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. B. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Trakų rajono savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė :

1. pareiÅ¡kėjas R. B. kreipėsi į teismÄ ypatingosios teisenos tvarka (DOK-22172), praÅ¡ydamas nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijimo faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į vieno kambario butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17,19 kv. m. gyvenamojo ploto, 34,27 kv. m. bendro ploto, adresu (duomenys neskelbtini), GrigiÅ¡kės, Vilnius.

2. PareiÅ¡kime nurodė, kad 1988 m. lapkričio 25 d. pareiÅ¡kėjui iÅ¡davė GrigiÅ¡kių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto tarnybinės gyvenamosios patalpos orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Orderis), kuriuo suteikė teisę apsigyventi vieno kambario tarnybinėje gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), GrigiÅ¡kių gyv., kuri 16,96 kv. m. gyvenamojo ploto (toliau – Butas). Orderyje nurodė, jog pareiÅ¡kėjo Å¡eima, kurio nariai įregistruoti tarnybinėje gyvenamojoje patalpoje, susidėjo iÅ¡ dviejų asmenų – pareiÅ¡kėjo ir pareiÅ¡kėjo sutuoktinės M. B.. PareiÅ¡kėjo duomenimis, jam ButÄ , kaip tarnybines patalpas, priskyrė dėl to, nes jis dirbo Vilniaus geležinkelio apygardoje vagonų greičio reguliuotoju. Nuo 1988 m. gruodžio 16 d. iki Å¡iol pareiÅ¡kėjas Bute deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . IÅ¡ 2022 m. rugsėjo 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17,19 kv. m. gyvenamojo ploto, 34,27 kv. m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), GrigiÅ¡kės, Vilniaus m. sav., neturi įrašų apie nuosavybę. Akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ atsakė į pareiÅ¡kėjo užklausÄ , kad atlikus archyvinę paieÅ¡kÄ bendrovės archyve Buto privatizavimo (perdavimo) dokumentų nerado. PaaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjas nebuvo ir nėra įgijęs nuosavybės teisės į ButÄ . Duomenų apie tai, kad Butas yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė neturi, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas be savininko. Mano, kad valdymo teisę į ButÄ Ä¯gijo teisėtu bÅ«du. PareiÅ¡kėjas įsitikinęs, jog niekas daugiau teisių į ButÄ , nei pareiÅ¡kėjas, neturi. VisÄ Buto valdymo laikÄ valdė (valdo) kaip savo nuosavybę, nuo 1998 m. lapkričio 25 d. Buto valdytojas yra pareiÅ¡kėjas, todėl buto nepertraukiamas valdymas yra ilgesnis nei 10 metų. Todėl pareiÅ¡kėjo teigimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kimas tenkintinas.

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ (toliau – Savivaldybė) pateikė atsiliepimÄ (DOK-190910), kuriuo prašė atmesti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pripažinti pareiÅ¡kėjo teisę į ButÄ bÅ«tų galima tik tuo atveju, jei įvertinus visus byloje esančius įrodymus bÅ«tų nustatyta, jog tenkinamos visos įstatyme numatytos sÄ lygos įgyti nuosavybę pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Mano, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas nepagrįstas, nes pareiÅ¡kėjas neįrodė visų įstatyme numatytų sÄ lygų, kurios bÅ«tinos nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamÄ jÄ senatį, buvimo.

Savivaldybė teigė, kad pareiÅ¡kėjo Buto turėjimas nėra laikytinas valdymu, kadangi tai nėra valdymas kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti. TokiÄ iÅ¡vadÄ darė dėl to, nes pareiÅ¡kėjas ButÄ faktiÅ¡kai turi neturėdamas tikslo jį valdyti kaip savo. PareiÅ¡kėjui 1988 m. lapkričio 25 d. iÅ¡davė Orderį, suteikiantį teisę apsigyventi vieno kambario tarnybinėje gyvenamojoje patalpoje. Orderio iÅ¡davimo pagrindas:

Trakų RVK 1988 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 152 (toliau – Sprendimas), kuris patvirtina, kad Butas pareiÅ¡kėjui suteiktas kaip tarnybinis butas, dėl to, kad jis dirbo Vilniaus geležinkelio apygardoje vagonų greičio reguliuotoju, t. y. nesiekiant perduoti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisės. Teigė, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad Butas pareiÅ¡kėjo valdomas kaip savininko. Savivaldybės teigimu, pagal Butų kodeksÄ teisė į ButÄ galėjo bÅ«ti realizuota esant įskaitoje pagal gyvenamÄ jÄ ar darbo vietÄ ir priėmus atitinkamų institucijų sprendimus.

Darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui perdavė neterminuotai naudotis Butu, priklausantį valstybiniam butų fondui, kuris priklausė valstybės nuosavybei. Dėl Å¡ių priežasčių Savivaldybė laikė, kad pareiÅ¡kėjas gavo ButÄ faktiniam naudojimui, tačiau tai nesukÅ«rė jam valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti. Savivaldybė akcentavo, kad Butas pareiÅ¡kėjui suteiktas kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos, o duomenų, jog Buto statusas pasikeitė nėra ir dėl to negalėjo bÅ«ti privatizuojamas.

Todėl Butas turi bÅ«ti vertinamas kaip priklausanti valstybei nuosavybės teise ir draudžiama jį pripažinti įgytu nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi.

4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Turto banko, pateikė atsiliepimÄ (DOK-191671), kuriuo prašė pareiÅ¡kimo netenkinti ir civilinę bylÄ nagrinėti VÄ® Turto banko atstovui nedalyvaujant. Teigė, kad pareiÅ¡kimas galėtų bÅ«ti tenkintas tik tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad pareiÅ¡kime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sÄ lygas. VÄ® Turto banko nuomone, Butas liko valstybės nuosavybė, nes nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Butas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau lieka neaiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių į jį nebuvo įregistruotos valstybės institucijų teisės, kurios jį suteikė pareiÅ¡kėjui. Nurodė, kad į bylÄ turi bÅ«ti pateikti įrodymai, kuriuos iÅ¡analizavus galima bÅ«tų nustatyti, kieno lėšomis nekilnojamojo turto objektas sukurtas.

5. PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ dėl dokumentų prijungimo prie civilinės bylos medžiagos (DOK-32288). Juose nurodė, kad didesnė butų, esančių (duomenys neskelbtini), GrigiÅ¡kės, Vilniaus m. sav., dalis buvo privatizuota. Pateikė teismui AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakymÄ .

6. 2023 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu į bylÄ suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta AB „Lietuvos geležinkeliai“, nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Teismui pateiktu atsiliepimu (DOK-46084) AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašė paÅ¡alinti iÅ¡ bylos ir tuo atveju, jei praÅ¡ymas nebus tenkintas, civilinę bylÄ nagrinėti AB „Lietuvos geležinkeliai“ nedalyvaujant ir reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ turto apskaitoje nėra įtrauktas Butas, nevaldo ir juo nedisponuoja. Saugomuose archyvuose nerasta jokių duomenų apie Buto privatizavimÄ ar pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ . Taip pat nurodė, kad ButÄ pareiÅ¡kėjui skyrė ne AB „Lietuvos geležinkeliai“, o Trakų apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, todėl tai galėjo bÅ«ti ne AB „Lietuvos geležinkeliai“, o Trakų savivaldybės valdomas turtas.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi nutarė paÅ¡alinti iÅ¡ suinteresuotų asmenų sÄ raÅ¡o AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei įtraukti į bylos nagrinėjimÄ Trakų rajono savivaldybės administracijÄ , iÅ¡siuntė naujai įtrauktam asmeniui procesinius dokumentus, terminÄ atsiliepimui pateikti. Per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimas byloje nebuvo gautas.

8. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. sausio 10 d., metu pareiÅ¡kėjas R. B. palaikė pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti (2023 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas nuo 00:05:46 iki 00:14:40 ir nuo 00:23:31 iki 00:25:32). Papildomai paaiÅ¡kino, kad negali užsiregistruoti į ButÄ savo nuosavybės teisės. ButÄ gavo 1988 metais, kai dirbo geležinkelininku, Butas jam suteiktas kaip tarnybinis. Po to, kai atidirbo apie 1,5 metų, ėjo pas vadovybę, prašė leisti iÅ¡sipirkti ButÄ , tačiau jam neleido, nurodydami, kad reikalinga iÅ¡dirbti ilgesnį laikÄ . Geležinkeliuose dirbo apie 15 metų. Niekur kitur dėl Buto iÅ¡sipirkimo ar privatizavimo nesikreipė, pretenzijų niekam nekėlė. Už Buto iÅ¡sipirkimÄ nėra niekam nieko mokėjęs, kieno lėšomis Butas pastatytas, nežino. Bute savo lėšomis yra atlikęs remontÄ , paskutinis remontas atliktas prieÅ¡ dvejus metus, buvo pakeisti langai, durys. Kokia dabartinė Buto vertė, nežino. Dabar jau apie 10 metų kaip nebedirba geležinkeliuose. Dėl iÅ¡sikraustymo, Buto atlaisvinimo jam pretenzijų niekas nėra kėlęs.

9. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. sausio 10 d., metu suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Aldona Majienė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti (2023 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas nuo 00:14:51 iki 00:22:38). Papildomai paaiÅ¡kino, kad Butas iÅ¡ esmės priklausė valstybei, nes tuo metu daugiabučiai buvo statomi valstybės. PareiÅ¡kėjui Butas buvo perduotas pagal orderį, kaip tarnybinės patalpos, o tokios patalpos negali bÅ«ti privatizuojamos. Nuosavybė nėra įregistruota, ir kieno čia buvo klaida, neaiÅ¡ku. Savivaldybei Å¡ios patalpos nėra perduotos ir nepriklauso, savo apskaitoje Savivaldybė Å¡io Buto neturi. Byloje nėra duomenų, kad tarnybinio Buto statutas bÅ«tų pakeistas, orderyje nurodyta, kad patalpos – tarnybinės.

10. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. sausio 10 d., metu liudytoja buvo apklausta I. S. (2023 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas nuo 00:27:00 iki 00:35:46). Ji paaiÅ¡kino, kad yra pareiÅ¡kėjo giminaitė, dukterėčia. Jos dėdė su teta gyvena Bute visÄ gyvenimÄ , nepretenduoja į ButÄ , kad taptų Å¡eimininkais, tiesiog nori susitvarkyti dokumentus. Nuvykus į Registrų CentrÄ jiems buvo paaiÅ¡kinta, kad Butas neturi Å¡eimininko. Savivaldybės atstovai paaiÅ¡kino, kad nežino, kÄ daryti tokioje situacijoje. IÅ¡ AB „Lietuvos geležinkeliai“ sužinojo, kad Butas įmonei priklauso ir nepriklausė. ButÄ jos dėdė norėti iÅ¡sipirkti, bet darbovietė neleido, nes nebuvo praėjęs tam tikras laikotarpis. PareiÅ¡kėjas kito turto neturi, yra pensinio amžiaus. Dėl susidariusios situacijos dėdė negali pasiraÅ¡yti sutarčių su komunalininkais, negauna iÅ¡ jų laiÅ¡kų. Už komunalines paslaugas yra mokama, pasiskambina susižinoti, kiek reikia mokėti. Namas yra didelis, 9 aukÅ¡tų, jame yra apie 75 butai.

11. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 27 d., metu pareiÅ¡kėjo atstovė advokatė Renata JanuÅ¡ytė baigiamosiose kalbose (2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas nuo 05:29:14 iki 09:51:96) nurodė, kad pareiÅ¡kimas turi bÅ«ti tenkinamas, nes yra visos sÄ lygos dėl įgyjamosios senaties. Savivaldybė neįrodė, kad Butas priklauso valstybei, nors tokiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ turėjo. Institucijos neveikė nepateisinamai ilgai ir nesiėmė jokių veiksmų, Butas nėra nei valstybės, nei Savivaldybės nuosavybė.

12. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 27 d., metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Aldona Majienė baigiamosiose kalbose (2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas nuo 09:52:09 iki 10:44:28) nurodė, kad pareiÅ¡kimas turi bÅ«ti atmetamas, nes Butas, kaip tarnybinis, priklausė valstybės buto fondui. Nėra iÅ¡pildytos visos sÄ lygos įgyjamosios senaties faktui nustatyti. PareiÅ¡kėjas negalėjo Å¡io Buto valdyti kaip savo, nes jam Å¡is Butas buvo suteiktas kaip tarnybinis (valstybinis).

13. Ä® teismo posėdį suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, taip pat Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovai neatvyko. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Byla iÅ¡nagrinėta suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Pareiškimas netenkinamas.

14. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

15. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

16. Byloje pateiktas 1988 m. lapkričio 25 d. GrigiÅ¡kių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Tarnybinės gyvenamosios patalpos orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu pareiÅ¡kėjui R. B. leista apsigyventi tarnybinėje gyvenamojoje patalpoje, adresu GrigiÅ¡kių gyv., (duomenys neskelbtini)., namo Nr. (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), vieno kambario, 16,96 kv. m. gyvenamojo ploto, bute. Tarnybinėje gyvenamojoje patalpoje buvo įregistruoti du gyvenantys asmenys – R. B. ir M. B.. Prie Orderio pridėti priedai: Tarnybinių gyvenamųjų patalpų sÄ raÅ¡as; tarnybinių gyvenamųjų patalpų paskirstymas. IÅ¡ minėtų priedų matyti, kad pareiÅ¡kėjui paskirta naudotis 16,96 kv. m. gyvenamojo ploto Butu.

17. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pareiÅ¡kėjui 2022 m. rugsėjo 30 d. teikė praneÅ¡imÄ â€žDėl dokumentų pateikimo“, kuriame nurodė, kad atlikus archyve paieÅ¡kÄ , Buto privatizavimo dokumentų nerado. VÄ® Turto bankas taipogi praneÅ¡imu Nr. (15.15 Mr) SK4-be/Nr. nurodė, kad patikėjimo teise nevaldo Buto.

18. 2022 m. spalio 19 d. Vilniaus regioninis valstybės archyvas teikė pareiÅ¡kėjui raÅ¡tÄ â€žApie GrigiÅ¡kių gyvenvietės (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimo pakeitimÄ â€œ, kuriuo informavo, kad Buto adresas pasikeitė į (duomenys neskelbtini) gatvę, prijungus GrigiÅ¡kių gyvenvietę prie Vilniaus miesto.

19. Remiantis VÄ® Registrų centro Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, pareiÅ¡kėjas yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu Vilniaus m. sav., GrigiÅ¡kės, (duomenys neskelbtini).

20. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad Buto/Patalpos – Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniaus m. sav., nuosavybės teisių nėra registruota.

21. Byloje pateikta Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11152254, kuriÄ sudarė vartotojas (pareiÅ¡kėjas) su tiekėju AB „Lietuvos dujos“ dėl į ButÄ tiektinų gamtinių dujų, kitų paslaugų.

22. Pateiktos 1994 m. lapkričio-gruodžio mėnesio sÄ skaitos už į ButÄ teiktas paslaugas. Mokėjimo nurodymai AB „Lietuvos dujos“. 2022 m. spalio 10 d. uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų Å«kis“ pažyma Nr. 276, kurioje nurodyta, kad už į ButÄ suteiktas paslaugas įsiskolinimų nėra. Å iais dokumentais pareiÅ¡kėjas siekia įrodyti, kad Butu rÅ«pinasi kaip nuosavu, moka mokesčius.

23. Pareiškėjas teismui teikė papildomus dokumentus ir pridėjo Nekilnojamųjų turto registro duomenų bazės išrašus, iš kurių matyti, kad daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniaus m. sav., kitų butų ar patalpų savininkai yra privatizavę likusius daugiabučiame name esančius butus.

Dėl valstybės nuosavybės teisės į ButÄ nustatymo

24. PareiÅ¡kėjas R. B. pareiÅ¡kimo reikalavimÄ motyvavo tuo, kad Butas niekam kitam nuosavybės teise nepriklauso, valstybės nuosavybės teisė į ButÄ neįregistruota. Suinteresuoti asmenys VÄ® Turto bankas, Savivaldybė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ iÅ¡ esmės nesutikimÄ su pareiÅ¡kimu argumentavo tuo, kad Butas nuosavybės teise priklauso valstybei, kadangi Butas suteiktas pareiÅ¡kėjui kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos, dėl ko pareiÅ¡kėjas negali pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti nuosavybės teisės į ButÄ .

25. Kaip byloje nustatyta, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), GrigiÅ¡kės, Vilniaus m. sav., kuris pastatytas 1988 m. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje Buto nuosavybės teisės įrašų nėra. PareiÅ¡kėjas ButÄ gavo 1988 m. lapkričio 25 d. iÅ¡duoto GrigiÅ¡kių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto tarnybinio gyvenamosios patalpos orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. PareiÅ¡kėjas nuo 1988 m. gruodžio 16 d. Bute apsigyveno, deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jame gyvena iki Å¡iol.

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio, nustatančio, kokie daiktai gali bÅ«ti įgyjami nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, 3 dalyje reglamentuojama, kad įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

27. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018). Imperatyvus CK 4.69 straipsnio 3 dalies pobÅ«dis yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡Ä jÄ nuosavybę pertvarkyti į privačiÄ jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1507-653/2020).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Butas nuosavybės teise priklausė valstybei, pareiÅ¡kėjui pagal Orderį 1988 m. suteikė tik teisę apsigyventi Bute. Pastebėtina, jog tokį faktÄ pareiÅ¡kėjas nurodė ir pareiÅ¡kime. 1985 metais galiojęs 1964 m. liepos 7 d. Civilinis kodeksas (toliau – 1964 CK), skirtingai nei Å¡iuo metu galiojantis CK, įtvirtino tik socialistinę (valstybinė (visaliaudinė), kolÅ«kinė-kooperatinė, profsÄ jungų ir kitokių visuomeninių organizacijų) ir asmeninę nuosavybę. Pagal 1964 m. CK 98 straipsnio 2 dalį valstybei priklausė pagrindinis miestų butų fondas, o asmeninės nuosavybės teisės objektais galėjo bÅ«ti tik apyvokos, asmeninio vartojimo, patogumo ir pagalbinio namų Å«kio reikmenys, gyvenamasis namas ir darbo santaupos (1964 m. CK 109 straipsnis). Toks galiojęs teisinis reglamentavimas nenumatė galimybės fiziniam asmeniui asmeninės nuosavybės teise įgyti butÄ , o tik suteikė teisė įgyti gyvenamÄ jį namÄ . 1982 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos butų kodekso (toliau – 1982 Butų kodeksas) 4 straipsnio 1 dalis numatė, jog Lietuvos TSR teritorijoje esantys gyvenamieji namai, taip pat gyvenamosios patalpos kituose statiniuose sudaro butų fondÄ , o atitinkamai 6 straipsnio 1 dalis numatė, jog Valstybinis butų fondas yra vietinių Liaudies deputatų tarybų žinioje (vietinių Tarybų butų fondas) ir ministerijų, valstybinių komitetų bei žinybų žinioje (žinybinis butų fondas). 1982 m. Butų kodekso 49 straipsnio 1 dalis numatė, jog remdamasis sprendimu suteikti gyvenamÄ jÄ patalpÄ valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas iÅ¡duoda piliečiui orderį, kuris yra vienintelis pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje. Atsižvelgiant į tai, civilinėje byloje nėra pateikta įrodymų pagrindžiančių, kad valstybė perleido nuosavybės teisę į ButÄ pareiÅ¡kėjui ar kitiems asmenims ir tokiu bÅ«du prarado nuosavybę. Å iuo gi atveju spręstina, kad Butas nuosavybės teise priklauso valstybei ir nėra beÅ¡eimininkis.

29. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (1991 m. gegužės 28 d. Nr. I-1374) (toliau – Privatizavimo įstatymas) 2 dalyje numatyta, kad pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose ir bendrabučiuose. Privatizavimo įstatymo 3 dalyje nurodyti neprivatizuojami gyvenamieji namai, butai, kurie pagal įstatymÄ yra neperduodami ir vienas iÅ¡ jų – tarnybiniai butai. PareiÅ¡kėjas, teismui teikdamas papildomus įrodymus, pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), GrigiÅ¡kės, Vilniaus m. sav., kitų butų ir patalpų savininkų duomenis apie jų turimÄ nuosavybę minėtame name.

Tuo pagrindu pareiÅ¡kėjas teigė, kad didesnė dalis butų privatizuoti, tačiau Å¡ie įrodymai tik parodo, kad dalys gyventojų Butus yra privatizavę, iÅ¡sipirkę pagal 1991 m. gegužės 28 d. Ä®statymÄ Nr. I-1374, tačiau, kaip pareiÅ¡kėjas nurodė ir teismo posėdžio metu, jis Buto nebuvo privatizavęs ar iÅ¡sipirkęs, nurodė, kad nėra niekam už ButÄ mokėjęs, jis į jokias institucijas dėl Buto iÅ¡sipirkimo ar privatizavimÄ nėra kreipęsis. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjui Butas suteiktas pagal Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Orderį, konstatuotina, jog Butas priklausė valstybiniam butų fondui ir suteiktas pareiÅ¡kėjui neterminuotai naudotis (1982 m.

Butų kodekso 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio 2 dalis). Civilinės bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi dėl Buto privatizavimo, tad spręstina, jog Butas liko vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektu, priklausančiu valstybei. Jeigu statiniai yra valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2011; kt.).

Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , nustačius, kad Butas priklausė valstybei, o privatizavimo sandoriu ir pirkimo-pardavimo sutartimi nebuvo perleistas pirkėjui (pareiÅ¡kėjui), teismas konstatuoja, kad Butas iÅ¡liko valstybės nuosavybe.

30. PareiÅ¡kime vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo argumentų buvo tai, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į ButÄ neįregistruotos, tačiau, teismo vertinimu, tai nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad Butas niekam nepriklauso. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnį Nekilnojamojo turto registro paskirtis – registruoti nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teises bei kitas daiktines teises į Å¡iuos daiktus, Å¡ių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus bei teikti oficialiÄ informacijÄ apie registre sukauptus duomenis. Turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka visų pirma teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ . Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įraÅ¡ai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įraÅ¡yti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. PanaÅ¡i nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktÄ teisinė registracija yra iÅ¡vestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tÄ registruotinÄ daiktÄ atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukÅ«rimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010). Taip pat kasacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog valstybės nuosavybės teisės neįregistravimas registre, nėra pagrindu vertinti, kad toks turtas nebėra valstybės nuosavybė, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-535/2008).

31. Atsižvelgiant į nurodytÄ , darytina iÅ¡vada, kad tai, jog vieÅ¡ajame registre nėra įregistruota valstybės nuosavybės teisė į ButÄ , nepaneigė valstybės nuosavybės teisės į ButÄ buvimo. Remiantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu ir įstatyminiu reguliavimu, registracijos nebuvimas nelaikomas nuosavybės teisės praradimo pagrindu. Kaip nurodyta, Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nėra nuginčyti. Å iuo gi atveju, jokių duomenų apie daiktines teises į ButÄ Nekilnojamojo turto registre nėra. Taipogi nėra duomenų apie tai, kad Butas įstatymų nustatyta tvarka pripažintas beÅ¡eimininkiu. Atsižvelgiant į aplinkybių visumÄ , kad tuo atveju, jei valstybė, kaip turto savininkė, nerÅ«pestingai valdytų pareiÅ¡kėjo naudojamÄ turtÄ (ButÄ ), tai nesuteiktų pagrindo pareiÅ¡kėjo teisėtiems lÅ«kesčiams įgyti ButÄ nuosavybės teise pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

32. Apibendrinant, nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad Butas nuosavybės teisė priklausė valstybei, o pareiÅ¡kėjui pagal Orderį buvo suteikta tik teisė apsigyventi Bute. Byloje nėra pateikta įrodymų pagrindžiančių, kad valstybė perleido nuosavybės teisę kitiems asmenims, pareiÅ¡kėjui, ir tokiu bÅ«du prarado nuosavybę, todėl spręstina, kad Butas nuosavybės teise priklauso valstybei ir nėra beÅ¡eimininkis. Tai, jog vieÅ¡ajame registre nėra įregistruota valstybės nuosavybės teisė į ButÄ , nepaneigia valstybės nuosavybės teisės į ButÄ buvimo, nes registracijos nebuvimas nelaikomas nuosavybės teisės praradimo pagrindu. PareiÅ¡kėjo byloje įrodinėjamos aplinkybės, jog jis Bute gyvena daugiau nei 10 metų, pareiÅ¡kėjas rÅ«pinasi bÅ«stu ir niekas nepareiÅ¡kė pretenzijų, teismo vertinimu, nepaneigia valstybės nuosavybės buvimo fakto, o pagrindžia tam tikrų institucijų neapdairumÄ ir nerÅ«pestingumÄ valdant valstybinį turtÄ , kas savaime nelaikytina valstybės nuosavybės į ButÄ praradimu. Kadangi teismas nustatė, jog Butas nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl vadovaujantis CK 4.69 straipsnio 3 dalimi, pareiÅ¡kėjas į jį negali įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį, todėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Å iuo atveju ieÅ¡kovas buvo atstovaujamas atstovės advokatės Renatos JanuÅ¡ytės pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , Å¡i pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, iÅ¡laidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys atmestas, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo neatleistas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu abi Å¡alys nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų. IÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo matyti, kad pareiÅ¡kėjas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi pareiÅ¡kėjas buvo atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, pareiÅ¡kimas buvo atmestas, atstovės advokatės patirtos iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų. Suinteresuoti asmenys bylinėjimosi iÅ¡laidų patvirtinančių dokumentų nepateikė. PaÅ¡to iÅ¡laidos byloje nebuvo patirtos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 530-533 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

netenkinti pareiÅ¡kėjo R. B. pareiÅ¡kimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Justa Raciūtė