2021-09-08 Nr. AB-17951-3-62-3-00961-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-386-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00961-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, jį papildė, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 8 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK: kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas, nes baldų ir sanitarinių įrenginių užimamas plotas mažino kameros plotą, neužtekdavo vietos prie stalo, buvo sunku naudotis sanitariniu mazgu dėl jam diagnozuotos (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. sugipsuotos kojos (turėjo naudoti ramentus, nes negalėjo remtis kaire koja); dušai neatitiko higienos normų reikalavimų, dušuose nebuvo užtikrintas privatumas, nes dušai buvo vienas priešais kitą be durų ar užuolaidų; dušuose nebuvo tualeto, veidrodžių, skysto muilo dozatorių, vandens maišytuvai surūdiję ir sulūžę. Dėl nurodytų sąlygų jis teigė patyręs emocines ir fizines kančias, diskomfortą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui kamerose minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Patalpose esantis inventorius pagal teisės aktus neišskaičiuojamas iš bendro kameros ploto, tenkančiam vienam nuteistajam. Kameros aprūpintos visais reikalingais baldais, sanitariniuose mazguose įrengta po vieną tupiamą klozetą ir praustuvę. Dušai atskirti sienomis nuo lubų iki grindų, todėl užtikrintas nuteistųjų privatumas, o vandens maišytuvai yra tinkamos būklės. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui dėl įstaigos pareigūnų neveikimo ar veikimo būtų kilusi žala. Pareiškėjas neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžiasi, jog kamerų tipo patalpose jam buvo sunku naudotis sanitariniu mazgu (skyle grindyse), nes jam yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl sunku lankstytis, taip pat 2017 m. jo koja buvo sugipsuota, todėl vaikščiojo su ramentais.

6. Teismas nurodė, kad sanitarinio mazgo įrengimą kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir 2004 m. Aprūpinimo normos) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir 2017 m. Aprūpinimo normos). 2004 m. ir 2017 m. Aprūpinimo normos nustatė, kad kamerų tipo patalpose sanitarinis mazgas aprūpinamas klozetu (gali būti ir tupiamas), praustuve. Nurodytas teisinis reglamentavimas neįtvirtino imperatyvaus reikalavimo sanitariniame mazge įrengti būtent sėdimą unitazą.

7. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į gydytojus dėl (duomenys neskelbtini) skausmų, pareiškėjas buvo susižalojęs kairės kojos pirštą. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjui galimybė naudotis klozetu buvo apribota. Teismas darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK, turėdami kompetentingų institucijų pateiktą informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, apie laikiną pareiškėjo galimybę judėti, privalėjo sudaryti nuteistojo sveikatos būklę atitinkančias kalinimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.

8. Įvertinęs bylos medžiagą, kitus pareiškėjo argumentus dėl ploto kamerose trūkumo, privatumo duše neužtikrinto, higienos reikalavimų duše neatitikimo, tai, kad dušo patalpose nebuvo tualeto, veidrodžių, skysto muilo dozatorių, o vandens maišytuvai buvo surūdiję ir sulūžę, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nenustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų.

9. Įvertinęs byloje nustatytą pažeidimą (dėl laikinai apribotos pareiškėjo judėjimo galimybės pareiškėjas patyrė nepatogumus naudojantis klozetu), teismas konstatavo, kad minėtas pažeidimas, jo trukmė, objektyviai galėjo sukelti pareiškėjo nurodytų neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą ir kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis bei priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. 10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 10 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į visas bylos faktines aplinkybes ir nevisapusiškai įvertino pateiktus įrodymus. Kameros ir jų sanitarinis mazgas baldais ir inventoriumi aprūpinti, vadovaujantis 2017 m. Aprūpinimo normomis. Teismas pripažino, kad sanitarinis mazgas įrengtas tinkamai, todėl nepagrįstai konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Dėl nuteistųjų perkėlimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur patalpos pritaikytos nuteistiesiems, turintiems judėjimo negalią ar negalintiems toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose, sprendžia medikai, kurie apžiūri nuteistąjį. Šiuo atveju, medikai, apžiūrėję nuteistojo sužalojimus (jis buvo susižalojęs kairės kojos pirštą), nesiūlė nuteistąjį konvojuoti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, todėl darytina išvada, jog, esant tokiems sužeidimams, pareiškėjas galėjo toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK.

12. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą. Įrodyti žalos faktą yra pareiškėjo pareiga. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, nežmoniškai su juo elgtis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu. Atsakovo atstovo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK (nepatogumai, naudojantis klozetu, esant laikinai apribotai pareiškėjo judėjimo galimybei) nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 8 d. atlyginimo.

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginys dėl kalinimo sąlygų pažeidimo (dėl nepatogumų naudojantis klozetu) pasitvirtino, o kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į gydytojus dėl (duomenys neskelbtini) skausmų, pareiškėjas 2017 m. buvo susižalojęs kairės kojos pirštą, todėl jo koja buvo sugipsuota ir pareiškėjas vaikščiojo su ramentais. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, jog Pravieniškių PN-AK privalėjo sudaryti pareiškėjo sveikatos būklę atitinkančias kalinimo sąlygas. Teismas pareiškėjui priteisė 200 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

15. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylos aplinkybių bei mano, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors 2017 m. Aprūpinimo normos neįtvirtino imperatyvaus reikalavimo sanitariniame mazge įrengti būtent sėdimą unitazą, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas buvo patyręs traumą (iš byloje pateiktos asmens sveikatos istorijos įrašų matyti, kad pareiškėjas 2017 m. buvo susižalojęs kojos pirštą ir apie 1 mėn. gydėsi gipsine langete, b. l. 115), teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl patirtos traumos pareiškėjui buvo sudėtinga naudotis esamu sanitariniu mazgu (tupiamu klozetu), todėl jis galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

18. Nagrinėjant atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

20. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (kalinimo sąlygos neatitiko pareiškėjo sveikatos būklės apie 1 mėn.) taip pat tai, kad nenustatyta, jog Pravieniškių PN-AK būtų sąmoningai siekę pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti.

22. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs procesinės ir materialiosios teisės normas, priėmė procesinį sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė