Legislator Case Law & Legislation
3378bded-be69-424e-b3fe-8490a98e4794 AI generated

3378bded-be69-424e-b3fe-8490a98e4794 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 3378bded-be69-424e-b3fe-8490a98e4794
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apygardos teismo 1999 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu R. A. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 8 punktÄ , 278 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, R. A. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos su 37 500 Lt bauda ir viso turto konfiskavimu, bausmę atliekant kalėjime. Å iuo nuosprendžiu R. A. nuteistas už tai, kad 1996 metų birželio mėnesio antroje pusėje nenustatytoje vietoje suklastojo R.

Legislator headnote

AI generated

3378bded-be69-424e-b3fe-8490a98e4794 · Lietuvos apeliacinis teismas: Nuteistojo manymu, Å¡ios aplinkybės yra labai svarbios ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jam turėtų bÅ«ti skirta minimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. 6.2. Skunde nurodoma ir tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, (duomenys neskelbtini) dėstytojo, profesoriaus, kino režisieriaus A. M. atminimui sukonstravo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo eksponuojamas akademijos parodų erdvėse „(duomenys neskelbtini)“ bei kelis motociklo „(duomenys neskelbtini)“ medinius ir metalinius modelius.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Byla Nr. 1S-317-1076/2019 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Å iukÅ¡tos raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. A. skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria tenkintas (duomenys neskelbtini) administracijos teikimas dėl nuteistajam R. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme ir R. A. Vilniaus apygardos teismo 1999 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, nustatant 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmės terminÄ , bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Vilniaus apygardos teismo 1999 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu R. A. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 8 punktÄ , 278 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, R. A. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos su 37 500 Lt bauda ir viso turto konfiskavimu, bausmę atliekant kalėjime. Å iuo nuosprendžiu R. A. nuteistas už tai, kad 1996 metų birželio mėnesio antroje pusėje nenustatytoje vietoje suklastojo R.

K. Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ ir vairuotojo pažymėjimÄ ; 1996 metų pabaigoje – 1997 metų pradžioje įgijo du Makarovo sistemos pistoletus ir ne mažiau kaip 32 (9 mm) kalibro Å¡ovinius; 1997 m. spalio 20 d. apie 10-11 val. veikdamas kartu su V. D. užsidėję kaukes su pistoletais užpuolė du asmenis, juos apiplėšė ir atėmė jiems laisvę, juos suriÅ¡dami ir uždarydami tvarte; R. A. veikdamas kartu su V. D. ir N. M. 1997 m. liepos 22 d. 12-13 val. nužudė A. B. ir užvaldė 102 096 Lt; 1997 m. liepos 22 d. 12-13 val. sugadino svetimÄ turtÄ ir padarė didelę turtinę žalÄ .

2. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nuteistojo R. A. įvykdytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 146 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį. Paskirtos bausmės pagal minėtus BK straipsnius ir paskirta bausmė pagal 1961 m. BK 207 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

3. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartis pakeista. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal 2000 m. BK 180 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ apėmimo bÅ«du subendrintos su bausmėmis paskirtomis pagal 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 2 dalį ir R. A. paskirta galutinė bausmė – laivės atėmimas iki gyvos galvos.

4. Kauno apygardos teisme 2019 m. rugsėjo 10 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) administracijos teikimas dėl nuteistajam R. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

5. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi tenkino (duomenys neskelbtini) administracijos teikimÄ . Teismas, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę ir jos raidÄ , nuteistojo tikslus ir pasiryžimÄ jų siekti, padarė iÅ¡vadÄ , kad R. A. pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, bus įgyvendinti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, pasiekta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, Vilniaus apygardos teismo 1999 m. birželio 3 d. nuosprendžiu R. A. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitė terminuoto laisvės atėmimo bausme, nustatė 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmės terminÄ , bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose.

6. Nuteistasis R. A. skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį dėl nustatyto septynerių metų laisvės atėmimo bausmės termino ir nustatyti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmės terminÄ . 6.1. Nuteistojo nuomone, paskirtas septynerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas yra per griežtas. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nebuvo pažeidęs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, o tai rodo jo teigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų ir priimtinų elgesio taisyklių laikymÄ si.

Nuteistasis teigia, kad jis yra itin teigiama asmenybė, apie jį sukurtas kino filmas, kuriame jo elgesys yra įvertintas kaip pavyzdingas. Viso bausmės atlikimo metu jis neturėjo nei vienos drausminės nuobaudos, o tik paskatinimus. Nuteistasis labai gailisi dėl nusikaltimų, kuriuos įvykdė, suprato savo kaltę. Jis yra teigiamai charakterizuojamas ir visuomenėje vertinamų žmonių, laisvės atėmimo vietoje dirba, dalyvauja įvairiose programose, įgijo keletÄ specialybių. TeigiamÄ jo elgesį charakterizuoja 21 paskatinimas.

Paskutinis paskatinimas buvo paskirtas 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimu už sporto inventoriaus, skirto pareigÅ«nų bei nuteistųjų sporto salėms, pagaminimÄ , taip pat pagalbÄ remontuojant ir paleidžiant įstaigos dyzelinį generatorių bei kitus kultÅ«ros sÄ lygų gerinimo darbus. R. A. yra daug kartų skatintas už stropų darbÄ ir aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose. Jis yra įgijęs specialų vidurinį iÅ¡silavinimÄ , bausmės atlikimo metu įgijo elektriko specialybę, dalyvavo organizuojamuose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse; suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse: fizinis lavinimas, saviÅ¡vieta, kultÅ«rinė veikla, dalyvaudavo Å v.

MiÅ¡ių aukojime, bendraudavo su kunigu; dalyvavo ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse, kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų prevencijos programoje, individualiuose teminiuose pokalbiuose. Atliekant bausmę kalėjime jo elgesys buvo vertinamas teigiamai. Nuo 2004 m. jis dirba Å¡altkalviu. 2019 m. birželio 27 d. VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus padalinio medienos gamybos baras yra pateikęs padėkÄ už gerÄ darbÄ , kurioje nurodyta, kad R. A. yra nekonfliktiÅ¡kas, gerbiamas kolektyvo bei mandagus.

Turėdamas elektriko specialybę nuolat prižiÅ«ri VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus padalinio medienos gamybos baro elektros instaliacijÄ . Perlaikė saugumo egzaminus, yra iÅ¡laikęs auto krautuvo vairuotojo kvalifikacijos egzaminÄ . Laisvalaikiu sportuoja, skaito knygas, domisi žiniasklaida, dalyvavo Meno terapijoje „R.A.K.T.A.S“. BÅ«damas (duomenys neskelbtini) dirbo, darbÄ tęsė perkeltas į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) administracijos yra charakterizuojamas tik teigiamai.

Nuteistojo manymu, Å¡ios aplinkybės yra labai svarbios ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jam turėtų bÅ«ti skirta minimali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. 6.2. Skunde nurodoma ir tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, (duomenys neskelbtini) dėstytojo, profesoriaus, kino režisieriaus A. M. atminimui sukonstravo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo eksponuojamas akademijos parodų erdvėse „(duomenys neskelbtini)“ bei kelis motociklo „(duomenys neskelbtini)“ medinius ir metalinius modelius.

Bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kūrybine grupe. Apie jį, atliekantį laisvės atėmimo bausmę, buvo sukurtas filmas „(duomenys neskelbtini)“, kuris šiuo metu rodomas Europoje ir Lietuvoje. Teismui yra pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad apelianto elgesį ypatingai teigiamai įvertino ir (duomenys neskelbtini) direktorius. 6.3. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų ar išlaidų, su kuriais jis negalėtų susidoroti būdamas laisvėje.

Jis iÅ¡siskyręs, socialiniai ryÅ¡iai su Å¡eima nutrÅ«kę, tačiau ateityje tikisi sukurti Å¡eimÄ bei atkurti ryÅ¡ius su vaikais. Laisvės atėmimo vietoje jis bendravo ir bendrauja su kapelionu. Jis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamÄ veikÄ ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Pataisos namuose gerai sutaria su kitais nuteistaisiais, tačiau draugus renkasi atsargiai, vengdamas žinomų tvarkos drumstėjų. Turi savo tvirtÄ asmeninę nuomonę ir yra nepasiduodantis kitų įtakai, geba iÅ¡saugoti pagarbÄ sau ir aplinkai.

Nuteistasis teigia, kad nevartoja alkoholio, duomenų apie alkoholio vartojimÄ kalėjimo bei pataisos įstaigose nėra. Jis supranta ir pripažįsta alkoholio daromÄ Å¾alÄ sau ir aplinkiniams. R. A. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiÅ«ra yra sustiprinta, sÄ raÅ¡Ä . Psichologai, rekomendacijų įstaigos struktÅ«riniams padaliniams, dėl pagalbos teikimo ar bendravimo, priežiÅ«ros ypatumų taikymo pateikę nebuvo, nebuvo nustatyta suicidinio ar autoagresyvaus elgesio rizika.

Per visÄ bausmės atlikimo laikÄ jis nepasižymėjo iÅ¡skirtiniais elgesio ir emociniais sunkumais. 6.4. Nuteistasis nurodo ir tai, kad jam, paleistam iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, bÅ«tų suteikta gyvenamoji patalpa, tai patvirtina raÅ¡tiÅ¡kas Lietuvos Kalėjimų Asociacijos Kapeliono B. F. įsipareigojimas suteikti apeliantui gyvenamÄ jÄ vietÄ . Be to, laisvėje jam yra garantuota darbo vieta (duomenys neskelbtini). 6.5. Skunde taip pat nurodoma, kad pagal atliktÄ nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ naudojant OASys programÄ , R.

A. nusikalstamo elgesio rizika yra 54 balai. R. A. jau 22 metus atlikdamas bausmę įrodė, jog supranta savo veiksmus, suvokia pasekmes ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, to pasėkoje atlikdamas bausmę elgiasi nepriekaiÅ¡tingai. Jo teigiamas požiÅ«ris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, siektas iÅ¡silavinimas, teigiamas požiÅ«ris į darbÄ , jo užimtumas, darbinė patirtis, jo teigiama charakteristika, akivaizdÅ«s pasiekimai keičiant savo požiÅ«rį į smurtÄ , pyktį, nusikaltimų darymÄ , gebėjimas analizuoti priežastis ir numatyti pasekmes, rodo, kad jo nusikaltimo elgesio rizika yra pakankamai žema.

Be to, nustatyti ir jo nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantys veiksniai: problemų dėl gyvenamosios vietos nebuvimas, iÅ¡silavinimas bei turima profesija ir galimybė įsidarbinti bei kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas. Å ios aplinkybės, anot nuteistojo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad yra sÄ lygos paskirtÄ terminuotÄ septynerių metų laisvės atėmimo bausmę sutrumpinti iki penkerių metų. 6.6. Skunde nuteistasis nurodo, jog jis sprendimus priima atsakingai, jaučiasi atsparus neigiamų emocijų įtakai bei gebantis kontroliuoti savo elgesį.

Nepalaiko smurtinio elgesio naudojimo, vertina gebėjimÄ susitvardyti ir iÅ¡spręsti iÅ¡kilusias problemas socialiai priimtinais bÅ«dais. Jis gailisi dėl padarytų nusikaltimų, kritiÅ¡kai ir neigiamai vertina savo elgesį. Nepateisina savo elgesio, negali sau atleisti. Teigia, kad pasimokė iÅ¡ praeities klaidų ir daugiau jų nekartos. Jis turi realius ir aiÅ¡kius ateities planus, jis ne tik atkakliai siekia užsibrėžto tikslo, bet ir sugeba skaidyti tikslus į smulkesnius žingsnius, apsvarsto galimas kliÅ«tis ir veikimo alternatyvas.

R. A. praÅ¡o atsižvelgti į jo teigiamus elgesio pokyčius ir jų pasekmes, taip pat į orientuotÄ ir efektyvų nusikalstamo elgesio rizikos ir pavojingumo mažinimÄ , paskirti terminuotÄ penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tokia bausmė bÅ«tų adekvati ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, teisingumo principas bei visuomenės interesai nebÅ«tų pažeisti.

7. Atsiliepimų į skundÄ bei pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo ar kitų praÅ¡ymų negauta. Nuteistojo R. A. skundas tenkinamas 8. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi tenkino (duomenys neskelbtini) administracijos teikimÄ dėl nuteistajam R. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Å ia nutartimi R. A. Vilniaus apygardos teismo 1999 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę teismas pakeitė terminuoto laisvės atėmimo bausme, nustatė septynerių metų laisvės atėmimo bausmės terminÄ .

9. Nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi dėl paskirto terminuoto laisvės atėmimo bausmės termino, kuris, pasak nuteistojo, yra per griežtas, ir prašo paskirti jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

10. Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

11. Nuteistajam R. A. bausmė buvo paskirta priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti (BK 51 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, jo nusikalstamo elgesio rizikÄ , elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Apygardos teismas, atsižvelgęs į visas nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, sprendė, kad jam skirtinas artimas vidurkiui terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas. Su tokia skundžiamos nutarties iÅ¡vada teisėjų kolegija nesutinka.

12. R. A. asmenybę teigiamai apibÅ«dina tai, kad jis bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo pažeidęs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų. Jis net 21 kartÄ kartų skatintas už stropų darbÄ , aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, sporto inventoriaus, skirto pareigÅ«nų bei nuteistųjų sporto salėms, pagaminimÄ , pagalbÄ remontuojant ir paleidžiant įstaigos dyzelinį generatorių bei kitus kultÅ«ros sÄ lygų gerinimo darbus. Atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) dirbo, darbÄ tęsė ir perkeltas į (duomenys neskelbtini).

Teigiamai R. A. apibūdina ir aplinkybės, kad jis dalyvavo ir dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo programose, laisvalaikiu sportuoja, skaito knygas, domisi žiniasklaida, dalyvavo Meno terapijoje „R.A.K.T.A.S“. Be to, jis (duomenys neskelbtini) dėstytojo, profesoriaus, kino režisieriaus A. M. atminimui sukūrė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo eksponuojamas akademijos parodų erdvėje „(duomenys neskelbtini)“. Bausmės atlikimo metu bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kūrybine grupe, 2014 metais buvo pradėtas filmuoti filmas „(duomenys neskelbtini)“.

R. A. prisidėjo prie filmo kÅ«rimo ir buvo vienu iÅ¡ filmo personažų. Nuteistasis sukÅ«rė kelis motociklo „(duomenys neskelbtini)“ modelius, kurie buvo naudojami filmuojant minėtÄ filmÄ . Bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) administracijos R. A. charakterizuojamas tik teigiamai.

13. IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 3 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti (2 t., b. l. 207-208), kad nuteistasis anksčiau buvo teistas, 1992 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs 1961 m. BK 148 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . R. A. atlikinėjo realiÄ laisvės atėmimo bausmę, tačiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas. Å iuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę antrÄ kartÄ . Å ioje iÅ¡vadoje pažymėta, kad nors nuteistasis ir atliko nusikaltimus su bendrininkais, tačiau yra tvirto charakterio ir nepasiduoda manipuliacijos bei kitų spaudimui.

Kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažįsta, gailisi. Å ioje iÅ¡vadoje nurodyta ir tai, kad nuteistasis bendrauja su pastoriumi B. F., pas kurį planuoja vykti gyventi. Atvykęs į pataisos įstaigÄ sutiko dirbti administracijos siÅ«lomÄ darbÄ . Nuo 2004 m. buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) Vilniaus filiale vairuotojo, elektriko, suvirintojo bei vėliau Å¡altkalvio pareigose. R. A. buvusio darbdavio charakterizuojamas kaip iniciatyvus, drausmingas, komunikabilus bei mandagus darbuotojas, kuris nuolat teikė pasiÅ«lymus dėl gamybos procesų optimizavimo ir saugumo darbo vietose užtikrinimo.

Šiuo metu įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbininko pareigose. Iš nuteistojo buvo priteistas 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, kurį jis dengė pagal vykdomuosius dokumentus iš gaunamo atlyginimo, vėliau vykdomieji buvo atšaukti ir išskaitymai nebuvo vykdomi. Pataisos įstaiga nuteistojo vardu vykdomųjų patvarkymų nėra gavusi. Iki bausmės atlikimo R. A. gyveno su sugyventine, tačiau prasidėjus teisminiams procesams santykiai nutrūko. Turi du sūnus. Bausmės atlikimo metu susituokė, vėliau išsiskyrė.

Socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais nutrÅ«kę. Nuteistasis tikisi ateityje sukurti Å¡eimÄ , atkurti ryÅ¡ius su vaikais. Nėra duomenų, kad jis bÅ«tų vartojęs narkotines medžiagas. Jo asmens byloje nėra duomenų apie tai, kad jis bÅ«tų sukėlęs smurtinę situacijÄ , bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. R. A. supranta bei pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimÄ Å¾alÄ geriančiajam asmeniui ir jo aplinkiniams. Alkoholį vartodavo retai, saikingai. Ä®vertinimo metu, nuteistasis teigė, jog jis nėra socialiai atsiskyręs, mėgsta bendrauti su kitais, turi pažįstamų, kolegų, draugų, su kuriais palaiko ryÅ¡ius bausmės atlikimo metu.

Save jis linkęs pateikti labiau iÅ¡ teigiamos pusės, neigiamų bÅ«do bruožų įvardinti negeba. Savimi yra patenkintas. KategoriÅ¡kai neigė suicidines mintis ir autoagresyvius ketinimus. Nusiskundimų dėl savo psichikos sveikatos neturi. Vertinimo metu netinkamų streso ar nerimo požymių nepastebėta. Emocinė bÅ«sena stabili, pozityvi. R. A. tarpasmeninių įgÅ«džių lygis atitinka jo amžių, iÅ¡silavinimÄ ir aplinkybes. Vertinimo metu geba vystyti pokalbį, mintis dėsto logiÅ¡kai ir nuosekliai, elgiasi mandagiai ir pagarbiai.

Asmuo Å¡iuo metu sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau praeityje kartojo tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimus neįvertindavo ankstesnio patyrimo. Elgesyje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavydžių, tačiau nuteistasis yra naudojęs smurtÄ , siekdamas kito žmogaus paklusnumo (plėšimų metu). Å iuo metu asmuo jaučiasi pakankamai atsparus neigiamų emocijų įtakai bei gebantis kontroliuoti savo elgesį. Teigia, kad nepalaiko smurtinio elgesio, vertina gebėjimÄ susitvardyti ir iÅ¡spręsti iÅ¡kilusias problemas socialiai priimtinais bÅ«dais.

Supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, kÄ jis vertina kaip problemÄ , ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieÅ¡taravimų. Nuteistasis praeityje yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas bei kartojo tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų. IÅ¡vadoje nurodoma ir tai, kad R. A. apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Be to, praeityje pernelyg pasitikėjo sėkmės tikimybe. Nuteistasis turi suformavęs aiÅ¡kius ateities planus ir tikslus - dirbs, sieks atkurti socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais.

Šiuo metu turi nemažai trumpalaikių siekių, kurie padės įgyvendinti ilgalaikius tikslus. Socialines situacijas jis vertina teisingai, atrodo dėmesingas ir atidus, tačiau yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Duomenų, kad asmuo būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nėra. Remiantis ankstesniu elgesiu ir požiūriu, išreikštu apklausos metu, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Šiuo metu nuteistasis sutinka su priežiūra. R. A. suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, tačiau praeityje ne visuomet gebėjo suvaržyti savo elgesį.

Nuo 2003 m. R. A. lanko Lietuvos Kalėjimų Asociacijos Kapelionas pastorius B. F., kuris vykdė dvasinę sielovadÄ ir ateityje priims R. A. gyventi. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 54 balai, tai vidutinė rizika pagal OASvs metodikÄ . Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų suma: 20 balų. 2016 m. rugsėjo 5 d. atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 76 balai. Nustatyti kriminogeniniai veiksniai: mÄ stymas ir elgesys; socialiniai ryÅ¡iai. Taip pat nustatyti rizikÄ mažinantys veiksniai: gyvenimo sÄ lygos; kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas; iÅ¡silavinimas ir galimybė įsidarbinti, lėšų tvarkymas ir pajamos; iÅ¡silavinimas ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas bei pajamos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡iuo atveju nustatyti kriminogeniniai veiksniai negali bÅ«ti suabsoliutinami, jie vertintini kartu su kitais pataisos proceso metu nuteistÄ jį charakterizuojančiais duomenimis. Tuo pačiu pastebėtina, kad pačioje socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, vertinant nuteistojo mÄ stymÄ ir elgesį, neiÅ¡samiai įvertintos aplinkybės dėl asmens turimų problemų bei jo supratimo kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, o taip pat, kad jis apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes.

Nors R. A. socialiniai ryÅ¡iai su artimaisiais nutrÅ«kę, tačiau kaip jau minėta, nuteistasis tikisi ateityje sukurti Å¡eimÄ , atkurti ryÅ¡ius su vaikais. R. A. turėtų atkurti santykius su vaikais, kad nuteistÄ jį paleidus į laisvę, jie padėtų adaptuotis, be to, toks bendravimas turėtų pozityviai veikti nuteistÄ jį. Teigiamai vertintina ir aplinkybė, kad nuteistasis bendrauja su pastoriumi, kuris sutinka jį priimti gyventi.

14. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas taip pat privalo atsižvelgti į bausmės tikslus bei atliktos bausmės poveikį nuteistajam. BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 51 straipsnio 2 dalimi atverta galimybė pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota bausme, kitaip negu malonė, nėra iÅ¡imtinis institutas, tačiau iÅ¡ esmės prieinamas kiekvienam nuteistajam, kuris atitinka nuostatoje nurodytus kriterijus. Be to, straipsnio sankcijoje yra numatytas tam tikras pakeistos laisvės atėmimo bausmės trukmės diapazonas, todėl pagrįstinas yra ne tik sprendimas, ar bausmę pakeisti, bet ir, esant teigiamam atsakymui, koks terminuotos laisvės atėmimo bausmės dydis konkrečioje byloje yra teisingas.

Teismui pateikti teikimo bei nuteistojo asmens bylos duomenys rodo, kad R. A. bausmės atlikimo metu naujų nusikaltimų nepadarė, visu laikotarpiu drausmine tvarka baustas nebuvo, jo elgesys vertintas tik teigiamai. Atsižvelgiant į tai, taip pat į bausmės atlikimo trukmę (22 metai), teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis visÄ bausmės atlikimo laikotarpį laikosi nustatytų bausmės atlikimo taisyklių, o tai rodo jo teigiamÄ požiÅ«rį į nustatytų ir priimtinų elgesio taisyklių laikymÄ si.

Jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumas yra neginčytinas. Tačiau Å¡iuo atveju iÅ¡skirtinai pavyzdingas nuteistojo R. A. elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu leidžia teigti, kad nuteistojo asmenybės ir elgesio raida bausmės vykdymo metu buvo sėkminga. Todėl nėra pagrindo teigti, kad bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti tik skiriant jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos terminÄ nustatant artimÄ vidurkiui. Å iuo metu atliktos bausmės poveikis nuteistajam, nepriekaiÅ¡tingas jo elgesys, nuteistojo amžius, teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R.

A. turi bÅ«ti paskirta minimali įstatyme nustatyta likusi atlikti laisvės atėmimo bausmė – penkeri metai. Tokiu bÅ«du bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu, n u t a r i a: nuteistojo R. A. skundÄ tenkinti. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį pakeisti:

R. A. nustatytÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminÄ sumažinti iki 5 (penkerių) metų. Kitos nutarties dalies nekeisti. Å i Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Aloyzas Kruopys Justas Namavičius Linas Å iukÅ¡ta