A-143-2512-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-2512/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03665-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant atsakovo atstovui Viliui Kukiui,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Daivai Pociuvienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir prisidėjusio prie apeliacinio skundo atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. V. (toliau – pareiškėjas) skundu (T 1, b. l. 1–6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės (toliau – atsakovas, Varėnos rinktinė) vado 2010 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. TE-135 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui V. V.“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) vado 2010 m. spalio 28 d. patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-46, kurioje konstatuota, jog jis pažeidė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų elgesio taisyklių (toliau – Taisyklės) 6.4 punkto, Varėnos rinktinės vado 2009 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 4-436 patvirtinto Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 8.7, 8.1.1 punktų, Varėnos rinktinės vado 2009 m. gruodžio 14 d.

įsakymu Nr. 4-579 patvirtinto Varėnos rinktinės darbo reglamento (toliau – Reglamentas) 77.5, 78 punktų reikalavimus, taip pat su jam 2010 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. TE-135 paskirta tarnybine nuobauda – pastaba. Pareiškėjas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, t. y. 2010 m. spalio 15 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo neatitiko Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 17 punkto reikalavimų.

Pranešime nebuvo pateikti turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą, nenurodytos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės, taip atimant iš jo galimybę pateikti išsamius, motyvuotus paaiškinimus dėl jo atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo. Iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio negalima spręsti, kada ir kokiu pagrindu pradėtas tarnybinis patikrinimas, ar nepraleisti nuobaudos skyrimo terminai. Iš išvados galima spręsti, kad pagrindas tarnybiniam patikrinimui pradėti galėjo būti Varėnos rinktinės vado pavaduotojo E. Č. 2010 m. spalio 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-1870, tokiu atveju nesuprantama, kaip jam galėjo būti įteiktas 2010 m. spalio 15 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, jei jis dar nebuvo pradėtas.

Išvadoje taip pat nenurodoma, kodėl patikrinimą atliko Valstybės sienos apsaugos tarnybos Imuniteto valdybos Tyrimų skyrius, nors, pagal Reglamento 123 punktą, tarnybiniai patikrinimai Varėnos rinktinėje turi būti atliekami rinktinės vado raštišku pavedimu, o juos atlieka darbuotojai, kuriems tai paveda rinktinės vadas. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad tarnybinį patikrinimą atliko netinkamas subjektas, o tai sąlygoja ir įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo neteisėtumą. Tarnybinio tyrimo išvada surašyta ir registruota 2010 m. spalio 28 d., todėl nesuprantama, kodėl išvados 2 lape nurodoma, kad tarnybinio tyrimo terminas pratęsiamas iki 2010 m. lapkričio 2 d.

Surašius tarnybinio patikrinimo išvadą baigiamas tarnybinis patikrinimas ir jokie veiksmai negali būti atliekami. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad jo atsisakymas pateikti paaiškinimus yra vertinamas kritiškai ir traktuojamas kaip atsakomybės vengimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad, kaip numatyta Tvarkoje, pareigūnas turi teisę, bet ne pareigą, teikti paaiškinimus, todėl paaiškinimo nepateikimas negali būti vertinamas kaip neigiama aplinkybė. Pareiškėjo teigimu, išvados, kad jis netinkamai organizavo ir kontroliavo skyriaus darbuotojų veiklą ikiteisminio tyrimo klausimais, nesiėmė jokių priemonių, kad nurodomi ikiteisminiai tyrimai būtų baigiami per kuo trumpesnį laiką, vykdomi prokuroro nurodymai, nekontroliavo tyrėjo A.

A. veiklos, kritiškai vertindamas prokuroro rašytinius pavedimus pasielgė neetiškai, nesuderino siunčiamų raštų su vado pavaduotoju, yra nepagrįstos objektyviais duomenimis. Išvadoje nenurodytos galimos nusižengimo padarymo aplinkybės ir priežastys, apsiribota formaliu nusižengimo įvardijimu ir konstatavimu, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Sprendžiant dėl jo kaltės, nenustatytos ir neįvertintos visos tinkamam galimo pažeidimo kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, tiesiogiai ir netiesiogiai turėjusios įtakos jo galimybei veikti pagal savo valią.

Pažeidimai dėl tyrėjo A. A. atliekamų ikiteisminių tyrimų kontrolės ir organizavimo nebuvo konkretizuoti ir pagrįsti, apsiribota nurodant tik bendro pobūdžio formuluotes, įtvirtintas Pareigybės aprašyme. Vadinasi, nurodyti pažeidimai negali būti traktuojami kaip netinkamas pareigų atlikimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad, nenustačius konkretaus fakto, nėra pagrindo skirti nuobaudą. Be to, sprendžiant klausimą dėl atsakomybės taikymo už neveikimą, t. y. procesinių veiksmų neatlikimą per numatytus terminus, turėjo būti vertinamas objektyvus atsakomybės pagrindas (pareiga atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus) bei subjektyvus pagrindas, t. y. jo galėjimas organizuoti ir kontroliuoti, kad A.

A. ikiteisminio tyrimo veiksmus atliktų taip, kaip to reikalauja teisės aktai. Tyrėjo A. A. veiksmai atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose nebuvo ištirti kompleksiškai. Pareiškėjas teigė, jog jo kaltė grindžiama Varėnos rinktinės vado pavaduotojo E. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta išvada, kad jis pateikė galbūt melagingus duomenis dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje baigimo negalimumo, kad tikrindamas informaciją apie savo pavaldinio galbūt įvykdytą tarnybinį pažeidimą, neištyrė visų aplinkybių, informacijos patikrinimas nebuvo atliktas objektyviai arba iš viso nebuvo atliktas.

Nurodyti pažeidimai grindžiami kitų asmenų veiksmais arba tarnybinį patikrinimą atlikusio tyrėjo subjektyvia nuomone, kitų juos pagrindžiančių duomenų nebuvo surinkta. Šios aplinkybės patvirtina, kad ginčijamas 2010 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. TE-135 priimtas remiantis išvada, kuri surašyta grubiai pažeidus procedūrą, kurioje nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, nenustatytos ir neištirtos visos juridinę reikšmę turinčios aplinkybės. Pareiškėjo teigimu, jis netinkamai supažindintas su skundžiamu įsakymu ir jo apskundimo tvarka.

Su ginčijamu įsakymu 2010 m. lapkričio 24 d. jį supažindino tam neįgaliotas asmuo, o apskundimo tvarka jam apskritai nebuvo išaiškinta. Varėnos rinktinės vado pavaduotojas su ginčijamu įsakymu jį supažindino 2010 m. lapkričio 25 d., pažeisdamas Tvarkos 28 punkte numatytus terminus.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 150–152) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų pradėtas Varėnos rinktinės vado pavaduotojo E. Č. 2010 m. rugsėjo 24 d. tarnybinio pranešimo Nr. 10-1870 pagrindu. Tai, kad surašytoje tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta ne ta data, o 2010 m. spalio 24 d., laikytina rašymo apsirikimu. Pareiškėjui įteiktas 2010 m. spalio 15 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo savo forma ir turiniu atitiko Tvarkos 17 punkto reikalavimus. Gavęs šį pranešimą, pareiškėjas jį pasirašė ir persiuntė tyrėjui, taigi pateikta informacija jam buvo aiški ir suprantama, todėl negalėjo sutrukdyti pateikti išsamų paaiškinimą.

Pareiškėjui įteiktame pranešime buvo pateikta visa tyrėjo surinkta informacija dėl galbūt padaryto pažeidimo. Pažymėjo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos Imuniteto valdybai suteikti įgaliojimai kontroliuoti ir vertinti, kaip tarnybos padaliniuose atliekami tarnybiniai patikrinimai (Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2008 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-1053 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos Imuniteto valdybos nuostatų (toliau – Nuostatai) 7.4 p.). Nustačius, kad Varėnos rinktinėje pradėto tarnybinio patikrinimo metu gali būti nustatyti Varėnos rinktinės vado pavaduotojo Štabo viršininko D.

M., priklausančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado nomenklatūrai, tarnybiniai nusižengimai, Imuniteto valdybos viršininko 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu tarnybinis patikrinimas buvo perimtas iš Varėnos rinktinės Teisės poskyrio. Šios aplinkybės patvirtina, kad tarnybinį patikrinimą atliko tinkamas subjektas. Tarnybinis patikrinimas pratęstas iki 2010 m. lapkričio 2 d., vadovaujantis Tvarkos 19 punktu ir remiantis Varėnos rinktinės vado 2010 m. spalio 25 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 13-2596 „Dėl tarnybinio patikrinimo pratęsimo“.

Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2010 m. spalio 28 d., todėl jo atlikimo tvarka ir terminai nepažeisti. Tarnybinę nuobaudą pareiškėjui paskyrė tam įgaliotas pareigūnas, Varėnos rinktinės vadas. Pareiškėjo padaryti pažeidimai pagrįsti tyrimo metu surinktais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas su skundžiamu įsakymu supažindintas nustatytu terminu, t. y. per 5 darbo dienas, ir jam išaiškinta teisė skųsti priimtą įsakymą, kuri detaliai išaiškinta ir įsakymo 2 punkte. Dėl pareiškėjo supažindinimo su paminėtu įsakymu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir surašyta 2010 m. gruodžio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-54, jokių pažeidimų nenustatyta.

Varėnos rinktinės 2010 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. (21)-14-5556 pareiškėjas buvo informuotas, kur ir kaip gali susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada ir medžiaga.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 42–43) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti visi pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ir nustatyta, kad pareigūnas netinkamai vykdė jam pavestas pareigas. Tarnybinis patikrinimas atliktas laikantis Tvarkos reikalavimų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. sprendimu (T 2, b. l. 97–107) patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Varėnos rinktinės vado 2010 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. TE-135, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl to, ar pagrįstai pareiškėjui Varėnos rinktinės vado 2010 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. TE-135 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pažymėjo, jog vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas) bei Tvarka. Teismas vadovavosi Statuto 2 straipsnio 6 dalimi, 26 straipsnio 6 dalimi, Tvarkos 3, 6, 17, 18, 19, 20 punktais, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinės bylos Nr. A556-27/2010, Nr. A5-60/2005, Nr. A4-678/2004, Nr. A525-1457/2010, Nr. A146-1958/2008, Nr. A442-845/2008, Nr. A261-242/2008).

Teismas nustatė, kad ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, priimtas remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos Imuniteto valdybos Tyrimų skyriaus 2010 m. spalio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-46. Pažymėjo, jog teismas, spręsdamas ginčą dėl individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti, ar atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareigūnas padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar Varėnos rinktinė laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Teismas, remdamasis Varėnos rinktinės vado 2010 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. TE-135, nustatė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už Taisyklių 6.4 punkto, Pareigybės aprašymo 8.7, 8.1.1 punktų, Reglamento 77.5, 78 punktų reikalavimų pažeidimus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pripažintas pažeidęs Pareigybės aprašymo 8.1.1 punktą, nustatantį, kad Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas organizuoja ir kontroliuoja skyriaus darbuotojų veiklą ikiteisminio tyrimo klausimais, nes: netinkamai kontroliavo Ikiteisminio tyrimo skyriaus tyrėjo A.

A. atliekamus ikiteisminius tyrimus Nr. 05-1-1090-07, Nr. 05-1-4052-07, Nr. 05-1-4018-10, Nr. 05-1-4010-10, Nr. 05-1-4043-10, Nr. 05-1-4037-10, Nr. 05-1-4045-10, Nr. 05-1-4012-10, Nr. 05-1-4103-08, Nr. 05-1-4026-08; netinkamai kontroliavo Z. K. atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 05-1-4056-09; nesiėmė jokių priemonių, kad A. A. atliekami ikiteisminiai tyrimai būtų baigiami per kuo trumpiausią laiką, vykdomi prokuroro raštiški pavedimai; nekontroliavo, ar tyrėjas A. A. ėmėsi kokių nors priemonių, kad būtų surastas Baltarusijos Respublikos pilietis D.

K. Remdamasis tarnybinio patikrinimo išvada, teismas nustatė, kad pareiškėjas pripažintas netinkamai kontroliavęs pareigūno A. A. atliekamus ikiteisminius tyrimus, neužtikrinęs, kad ikiteisminiai tyrimai būtų baigiami per kuo trumpiausią laiką, vykdomi prokuroro raštiški pavedimai, remiantis Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroro raštais dėl prokuroro nurodymų nevykdymo ir ikiteisminių tyrimų vilkinimo (2010 m. birželio 17 d. raštas Nr. SD-1111; 2010 m. liepos 20 d. raštas Nr. SD-1267; 2010 m. liepos 23 d. raštas Nr. SD-1302; 2010 m. rugsėjo 8 d. raštas Nr. SD-1501).

Nurodė, jog teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė patvirtino, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, ikiteisminių tyrimų, kuriuos pareiškėjas galbūt kontroliavo ir organizavo netinkamai, medžiaga nebuvo vertinama, t. y. padarytos išvados grindžiamos išimtinai paminėtais Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros raštais. Pažymėjo, kad išvados, kuriomis konstatuojamas tam tikrų teisės aktų reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, turi būti pagrįstos objektyviais duomenimis, visapusiškai išnagrinėjus reikšmingas aplinkybes, susijusias su atliekamu tyrimu.

Teismo vertinimu, nustatant, ar pareiškėjas tinkamai vykdė Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, turėjo būti vertinama ne tik Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros raštuose nurodyta informacija, bet taip pat ir atliekamų ikiteisminių tyrimų medžiaga. Iš Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros raštų negali būti daroma vienareikšmiška išvada, kad pareiškėjas netinkamai organizavo ir kontroliavo A. A. atliekamus ikiteisminius tyrimus. Iš paminėtų raštų negalima spręsti, ar pareiškėjas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, davė A.

A. nurodymus, susijusius su prokuroro rašytinių pavedimų vykdymu, ar ne, kokie buvo pareiškėjo nurodymai, kaip kontroliuojamas jų tinkamas ir nustatytu laiku įvykdymas. Aplinkybės, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 05-1-4026-08 nebuvo užbaigtas prokuroro nurodytais terminais, savaime nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas kontroliuojamas netinkamai. Teismo vertinimu, tokios išvados gali būti daromos tik įvertinus prokuroro duotus pavedimus, teisės aktų, reglamentuojančių tam tikrų ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų atlikimą, kontekste, t. y. ar prokuroro pavedimai objektyviai galėjo būti įvykdyti nustatytais terminais.

Teismo nuomone, nagrinėjamai bylai reikšminga aplinkybė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą dėl A. A. paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje konstatavo, jog išvados apie A. A. atliekamų ikiteisminių tyrimų vilkinimą pagrįstos ne visapusiškais ir objektyviais duomenimis, o remiantis prokuroro abstraktaus pobūdžio nurodymais. Teismas pripažino, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tiriama A. A. kaltė dėl galimo atliekamų ikiteisminių tyrimų vilkinimo, todėl, nesant tarnybinio nusižengimo sudėties, panaikino A.

A. paskirtą tarnybinę nuobaudą kaip neteisėtą ir nepagrįstą (Teismų informacinė sistema LITEKO). Teismo vertinimu, nesant objektyvių duomenų apie atliekamų ikiteisminių tyrimų vilkinimą, negali būti pripažinta, jog pareiškėjas neužtikrino, kad ikiteisminiai tyrimai būtų atliekami per kuo trumpiausius terminus. Remdamasis tarnybinio patikrinimo išvada, teismas nustatė, jog joje taip pat nurodoma, kad pareiškėjas nekontroliavo, ar tyrėjas A. A. ėmėsi kokių nors priemonių, kad būtų surastas Baltarusijos Respublikos pilietis D.

K. Šios išvados grindžiamos tyrimo metu surinkta medžiaga, kad paminėtas Baltarusijos Respublikos pilietis 2010 m. į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs apie 50 kartų, o tikslūs jo duomenys yra D. K., o ne D. K. Pareiškėjo 2010 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-1466 melagingai nurodoma, kad D. K. į Lietuvos Respubliką neatvyksta. Teismas pažymėjo, kad išvados, jog pareiškėjas nekontroliavo, ar tyrėjas A. A. ėmėsi kokių nors priemonių, kad būtų surastas Baltarusijos Respublikos pilietis D. K., nepagrįstos objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjus visas reikšmingas aplinkybes.

Šiuo aspektu turėjo būti vertinama, ar pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę žinoti, jog prokuroro duotame pavedime nurodyta neteisinga Baltarusijos Respublikos piliečio pavardė, t. y. D. K., o ne D. K. Be to, kaip administracinėje byloje Nr. I-1282-473/2011 paaiškino A. A., tokia Baltarusijos Respublikos piliečio pavardė nurodyta ir ikiteisminio tyrimo Nr. 05-1-4026-08 medžiagoje. Vertinant, ar pareiškėjas netinkamai kontroliavo A. A. veiksmus, turėjo būti nustatyta, ar paminėto Baltarusijos Respublikos piliečio atvykimas į Lietuvos Respubliką galėjo būti tikrinamas remiantis kitais duomenimis nei jo vardas ir pavardė, ar pareiškėjui tokie duomenys buvo žinomi, ar jis turėjo objektyvią galimybę tikrinti faktus apie D.

K. atvykimą į Lietuvos Respubliką vizų išdavimo duomenų bazėje. Be to, pažymėjo, kad pareiškėjo 2010 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-1466 nurodyta, kad į Lietuvos Respubliką nebuvo atvykęs ne D. K., o D. K., todėl, nenustačius aukščiau nurodytų aplinkybių, negali būti pripažinta, kad pareiškėjo tarnybiniame pranešime nurodyti melagingi duomenys. Teismas nustatė, jog Varėnos rinktinės vado pavaduotojo E. Č. 2010 m. rugsėjo 24 d. tarnybinio pranešimo Nr. 10-1870 pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimo ikiteisminio tyrimo Nr. 05-1-4026-08 termino vilkinimo.

Pareiškėjui įteiktame 2010 m. spalio 15 d. pranešime apie pradėtą tarnybinį patikrinimą nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas pagal Varėnos rinktinės vado pavaduotojo E. Č. tarnybinį pranešimą, ir pareiškėjui nurodyta atsakyti į su ikiteisminiu tyrimu Nr. 05-1-4026-08 susijusius klausimus. Teismas, remdamasis 2010 m. spalio 28 d. išvada Nr. 27-46, akcentavo, jog pareiškėjas pripažintas netinkamai kontroliavęs ne tik atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 05-1-4026-08, bet ir kitus ikiteisminius tyrimus, tačiau nenurodoma, kokiais duomenimis remiantis šios išvados grindžiamos.

Pažymėjo, kad duomenų apie tai, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinama, ar prokuroro duoti pavedimai kituose ikiteisminiuose tyrimuose vykdomi tinkamai, ar ne, byloje nėra. Teismo vertinimu, šios aplinkybės ne tik patvirtina, kad tyrimas buvo atliekamas neobjektyviai ir nevisapusiškai, bet sudaro pagrindą pripažinti, kad buvo pažeistos pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų reikšmingų aplinkybių įvertinimą. Pagal Tvarkos 17 ir 18 punktų nuostatas, asmeniui, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, turi būti pranešta apie tarnybinį nusižengimą, nurodant jo aplinkybes, bei suteikta galimybė pateikti paaiškinimą raštu.

Nagrinėjamu atveju tokia galimybė pareiškėjui nebuvo suteikta, taip sudarant pagrindą abejoti tarnybinio patikrinimo objektyvumu. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas pažymėjo, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą dėl galimo Pareigybės aprašymo 8.1.1 punkto pažeidimo, nebuvo surinkti objektyvūs duomenys, pagrindžiantys, kad pareiškėjas netinkamai organizavo ir kontroliavo atliekamus ikiteisminius tyrimus, nebuvo tiriama pareiškėjo kaltė, o apsiribota išimtinai abstraktaus pobūdžio teiginiais, kad pareiškėjas netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 8.1.1 punkte nustatytas funkcijas, padaryti tarnybinio patikrinimo procedūros pažeidimai, turintys esminės įtakos jos objektyvumui.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas pripažintas pažeidęs Taisyklių 6.4 punktą, nustatantį, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas privalo vengti veikimo ar neveikimo, kurie kenktų Valstybės sienos apsaugos tarnybos reputacijai. Paminėtų nuostatų pažeidimas grindžiamas tuo, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. (21/1119-7.13) pareiškėjas, kritiškai vertindamas Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroro rašytinius pavedimus, konstatuodamas, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 05-1-4026-08 iki šiol neužbaigtas dėl prokuroro ir tyrėjo A.

A. nesusikalbėjimo, kad prokuroro nurodymai yra galbūt neteisėti, pasielgė neetiškai ir nekompetentingai. Išvadoje taip pat pažymėta, kad pareiškėjas nesivadovavo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 patvirtintų Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ir kontroliuojant ikiteisminį tyrimą (toliau – Rekomendacijos) 37.8 punktu ir nesikreipė į Varėnos rinktinės vadą, kad apie manomai netinkamus prokuroro pavedimus būtų informuotas aukštesnysis prokuroras. Teismas pabrėžė, kad nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, jog jį padarė konkretus valstybės tarnautojas, nes būtina tokį nusižengimą pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas Statuto 26 straipsnio 1 dalyje ir Tvarkos 20 punkte nurodytas aplinkybes.

Šiuo atveju teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kaltinamas savo neetišku ir nekompetentingu elgesiu, kritikuojant prokuroro veiksmus, pakenkęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos reputacijai. Šio nusižengimo sudėtis yra materiali, t. y. asmens veiksmai (neveikimas) gali būti pripažinti tarnybiniu nusižengimu tik nustačius visus objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius, o konkrečiai turi būti nustatytos dėl galimo pažeidimo kilusios pasekmės bei priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmių. Vadinasi, pripažįstant, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 6.4 punkto nuostatas, turi būti nustatyta, ne tik kokie pareigūno veiksmai laikytini neetiškais ar nekompetentingais, bet ar jais buvo pakenkta Valstybės sienos apsaugos tarnybos reputacijai.

Teismas pažymėjo, kad, įvertinus 2010 m. rugpjūčio 2 d. rašto Nr. (21/1119-7.13) ir išvados turinį, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad pareiškėjo veiksmai buvo neetiški ar nekompetentingi, be to, nėra nustatyta, ar dėl paminėtame rašte nurodytų pareiškėjo teiginių buvo pakenkta Valstybės sienos apsaugos tarnybos reputacijai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo paminėto rašto rengėjas, o paties rašto turinys buvo suderintas su jį pasirašiusiu Varėnos rinktinės štabo viršininku, laikinai einančiu rinktinės vado pareigas, D.

M. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, ar būtent dėl pareiškėjo veikimo (neveikimo) galėjo būti pakenkta Valstybės sienos apsaugos tarnybos reputacijai. Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas turėjo vadovautis Rekomendacijų 37.8 punktu ir kreiptis į Varėnos rinktinės vadą, kad apie manomai netinkamus prokuroro pavedimus būtų informuotas aukštesnysis prokuroras. Teismo vertinimu, nurodytas aplinkybes paneigia byloje esantys duomenys, kad pareiškėjas buvo rašto rengėjas, o jį pasirašė Varėnos rinktinės štabo viršininkas, laikinai einantis rinktinės vado pareigas, D.

M., todėl akivaizdu, kad tokia informacija vadui buvo pateikta. Be to, informacija, susijusi su A. A. atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 05-1-4026-08 prokuroro duotų pavedimų vykdymu ir iškylančiomis problemomis, laikinai Varėnos rinktinės vado pareigas einančiam D. M. buvo pateikta pareiškėjo 2010 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-1466. Būtent susipažinęs su šiuo tarnybiniu pranešimu, D. M. 2010 m. liepos 30 d. rezoliucija pavedė apie tai raštu informuoti prokurorą A. B. Teismas pažymėjo, kad aukščiau nurodytos aplinkybės yra reikšmingos paneigiant išvadas, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 8.7 punkto reikalavimus, t. y. matydamas, jog tarp tyrėjo A.

A. ir prokuroro yra nesusikalbėjimo požymiai, nesivadovavo Pareigybės aprašymo 8.7 punktu ir nesiėmė jokių veiksmų, vienareikšmiškai palaikė tyrėjo A. A. poziciją atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pareigybės aprašymo 8.7 punkte nustatyta, kad Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas, sprendžiant problemas, taip pat stiprinant bendradarbiavimą, pagal kompetenciją atstovauja rinktinei ikiteisminio tyrimo klausimais atitinkamo lygio prokuratūrose ir kitose teisėsaugos ir viešojo administravimo institucijose, bendradarbiauja šiais klausimais su teisėsaugos kitomis institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, taip pat su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Teismo vertinimu, siekiant objektyvaus tyrimo, turėjo būti panaudotos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, t. y. kreipiantis į ikiteisminį tyrimą organizuojantį prokurorą ar atitinkamo lygmens prokuratūrą, tam, kad būtų nustatyta, ar pareiškėjas nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo efektyvumo didinimo ar iškilusių problemų galimų sprendimų variantų. Net ir nustačius, kad pareiškėjas nesivadovavo Pareigybės aprašymo 8.7 punktu, turi būti vertinamas galimo tarnybinio nusižengimo subjektyviosios pusės būtinas elementas – kaltė, nenustačius pareiškėjo veiksmuose kaltės, tarnybinė atsakomybė nekyla.

Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad nurodytos išvados nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, apsiribojama pažeidimo konstatavimu, nenustatyta pareigūno kaltė, todėl pareiškėjas negali būti pripažintas pažeidusiu Pareigybės aprašymo 8.7 punkto reikalavimus. Teismas, be to, nurodė, jog pareiškėjas pripažintas pažeidęs Reglamento 77.5 ir 78 punktų nuostatas, numatančias, kad siunčiamo rašto antrąjį egzempliorių, kuris lieka raštinėje, vizuoja vado pavaduotojas pagal priskirtą administravimo sritį, už raštų pateikimą derinti nustatyta tvarka atsako rašto rengėjas ir padalinio vadovas.

Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, siųsdamas raštus (2010 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. (21/19-7.13)-12-2195 ir 2010 m. spalio 1 d. raštas Nr. (21/19-7.13)-12-2827) į Druskininkų miesto apylinkės prokuratūrą, jų nesuderino su vado pavaduotoju pagal priskirtą administruoti veiklos sritį. Teismas akcentavo, kad išvados, kuriomis konstatuojamas tam tikrų teisės aktų reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, turi būti pagrįstos objektyviais duomenimis, visapusiškai išnagrinėjus reikšmingas aplinkybes, susijusias su atliekamu tyrimu.

Teismo vertinimu, nustatant, ar buvo vykdomos Pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos, turėjo būti vertinamas ne tik formalus rengiamų raštų pateikimo derinti aspektas, bet ir tai, ar pareiškėjas objektyviai turėjo galimybę laikytis nustatytos raštų derinimo tvarkos, ar nebuvo nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, sukliudžiusių tinkamai įgyvendinti šią tvarką. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pripažintas pažeidęs Reglamento 77.5 ir 78 punktų nuostatas, nes, siųsdamas 2010 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. (21/19-7.13)-12-2195 ir 2010 m. spalio 1 d. raštą Nr. (21/19-7.13)-12-2827, jų nesuderino su vado pavaduotoju pagal priskirtą administruoti veiklos sritį.

Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertinama ne tik tai, ar pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę laikytis Reglamente nustatytos tvarkos, bet neatsižvelgta į kitas šiuo atveju reikšmingas aplinkybes, t. y. kad 2010 m. rugpjūčio 2 d. raštas Nr. (21/19-7.13)-12-2195 buvo rengiamas vykdant tiesioginį Varėnos rinktinės štabo viršininko, laikinai einančio vado pareigas D. M. nurodymą. Pagal Reglamento 87.1 punktą, rinktinės vadas turi teisę visiems rinktinės darbuotojams duoti pavedimus. Už tai, kad jiems pavestos užduotys būtų įvykdytos laiku ir tinkamai, atsako už pavedimų vykdymą atsakingi darbuotojai (91 p.).

Teismo vertinimu, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrus reikšmingas aplinkybes ir remiantis išimtinai vado pavaduotojo 2010 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, negali būti pripažįstama, kad pareiškėjas nesilaikė Reglamento 77.5 ir 78 punktų nuostatų reikalavimų. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ir šiuo atveju nebuvo tiriama pareiškėjo kaltė dėl galimo tarnybinio nusižengimo padarymo, apsiribota bendro pobūdžio išvada, kad jis nevykdė Reglamento 77.5 ir 78 punktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog, pagal Tvarkos 19 punktą, tarnybinis nusižengimas gali būti tiriamas ne ilgiau kaip 30 dienų, o esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.

Teismas nustatė, kad tarnybinis patikrinimas dėl galbūt pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pradėtas 2010 m. rugsėjo 24 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Imuniteto valdybos Tyrimų skyriaus vado 2010 m. spalio 25 d. rezoliucija, atsižvelgiant į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu paaiškėjo naujos tyrimui reikšmingos aplinkybės, kurių ištyrimui reikalingas papildomas tyrimo laikas, tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas iki 2010 m. lapkričio 2 d. Remdamasis pateikta su ginču susijusia medžiaga ir tarnybinio patikrinimo išvada, teismas nurodė, jog pareiškėjo veiksmai (neveikimas) kvalifikuoti kaip tarnybinis nusižengimas, remiantis duomenimis, kurie tikrintojui buvo žinomi nuo pat tarnybinio patikrinimo pradžios, t. y.

Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros prokuroro raštais, Varėnos rinktinės vado E. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, pareiškėjo tarnybiniu pranešimu ir A. A. paaiškinimais. Duomenų apie tai, kad po 2010 m. spalio 25 d. buvo imtasi papildomų veiksmų tyrimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, byloje nėra. Taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė Daiva Pociuvienė, kuri atliko paminėtą tarnybinį patikrinimą, patvirtino, jog, vertinant pareiškėjo veiksmus, remtasi išimtinai prokuroro raštais, papildomai nenagrinėjant A.

A. atliekamų ikiteisminių tyrimų medžiagos. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs tai, kad 2010 m. spalio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo nenurodytos termino pratęsimo priežastys, teismas padarė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas nesant tam būtino pagrindo, pažeidžiant Tvarkos 18 punkte nustatytą tarnybinių patikrinimų atlikimo terminą. Pažymėjo, kad toks pažeidimas nelaikomas savarankišku pagrindu pripažinti, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, bet vertintinas bendrame nustatytų aplinkybių kontekste.

Teismas nurodė, kad paskirtos tarnybinės nuobaudos nepagrįstumą pareiškėjas grindė ir tuo, jog skiriant nuobaudą nebuvo gautas profesinės sąjungos sutikimas. Teismas vadovavosi Statuto 43 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pažymėjo, jog, teismui prašant, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga 2012 m. sausio 23 d. rašte Nr. LR17-11(12) „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ nurodė, kad nėra pagrindo manyti, jog tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas bei tarnybinę nuobaudą jam siūloma skirti dėl jo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.

Teismo vertinimu, toks Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nurodymas laikytinas sutikimu skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Priešingas nurodytos informacijos vertinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, nes pareiškėjas profesinės sąjungos nariu tapo 2010 m. spalio 25 d. pateikto prašymo pagrindu, o tarnybinis patikrinimas pradėtas dar 2010 m. rugsėjo 24 d. ir atliktas dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo) iki jam tampant profesinės sąjungos nariu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad objektyviai tarnybinis patikrinimas negalėjo būti atliekamas, o tarnybinė nuobauda skiriama dėl pareiškėjo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.

Byloje nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepateiktas visapusiškas ir objektyvus pareiškėjo veiksmų įvertinimas, nenurodyti duomenys, kuriais grindžiama pareiškėjo kaltė dėl galbūt padarytų tarnybinių nusižengimų, nenurodyta kaltės forma, išvados grindžiamos vienpusiškais įrodymais, nevertinant ir neatsižvelgiant į realias faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą paneigti atsakovo padarytas išvadas. Be to, atliekant tarnybinį patikrinimą, nesilaikyta nustatytos tvarkos, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę į nešališką ir objektyvų tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatymą ir įvertinimą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad įsakymas priimtas vadovaujantis neišsamia, prieštaringa, tarnybiniams patikrinimams keliamų procedūrinių reikalavimų neatitinkančia tarnybinio patikrinimo išvada (Tvarkos 3, 20 p.), todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti Varėnos rinktinės vado 2010 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. TE-135, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 d. 2 p.). Pažymėjo, jog, panaikinus ginčijamą įsakymą aukščiau nurodytais pagrindais, kiti pareiškėjo skundo argumentai, kuriais grindžiamas tarnybinės nuobaudos neteisėtumas ir nepagrįstumas, nėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisakė.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 111–115) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai turėjo būti vertinami ne tik remiantis Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros raštais, bet taip pat atliekamų ikiteisminių tyrimų medžiaga. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Imuniteto valdybos Tyrimų skyriaus tyrėjas nėra ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl nei susipažinti su Varėnos rinktinėje atliekamais ikiteisminiais tyrimais, nei tuo labiau juos revizuoti neturėjo įgaliojimų. Tyrėjui susipažinti su visais ikiteisminiais tyrimais nebuvo jokios būtinybės, nes, susipažinus su iš Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros gauta medžiaga, buvo nustatyti objektyvūs, visapusiški ir pagrįsti įrodymai, kad pareiškėjas netinkamai vykdo jam pavestas funkcijas. Netikėti prokuroro pateikta informacija ir ją perpatikrinti tyrėjui nebuvo pagrindo. Teismo nuostata, jog tyrėjas privalėjo susipažinti su ikiteisminių tyrimų medžiagomis, yra perteklinė ir su tyrimu visiškai nesusijusi. Pareiškėjo nusižengimas dėl aplaidumo, kaltė ir kiti būtini tarnybinės atsakomybės požymiai yra visiškai ir pagrįstai įrodyti leistinais ir patikimais rašytiniais įrodymais – Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros raštiškais nurodymais. Teismas nevertino, jog dėl tokių aplaidžių ikiteisminio tyrimo padalinio vadovo veiksmų nebuvo užtikrintas pagrindinis baudžiamojo proceso principas.

2. Tiek tyrimo metu, tiek šiame procese traukiamas atsakomybėn pareigūnas nepaaiškino nusižengimo padarymo priežasčių, nors turėjo tokią galimybę iki pat tarnybinio patikrinimo pabaigos, o tyrimo metu jokių pareiškėjo nurodyto nusižengimo lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl paneigtinas teismo argumentas, kad tariamai buvo pažeista pareiškėjo teisė į nešališką ir objektyvų tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatymą, nes akivaizdu, kad, atsisakydamas teisės objektyviai paaiškinti nusižengimo aplinkybes bei pateikti ar nurodyti esant pateisinančius įrodymus, pareiškėjas jam inkriminuojamų pažeidimų nepaneigė.

3. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-215/2010. Pareiškėjo veiksmai atlikti neveikimu, ir nenustatytos jokios objektyvios, nuo jo nepriklausančios priežastys, jų taip pat nenurodė ir tikrinamasis, dėl kurių jis būtų negalėjęs tinkamai vykdyti savo, kaip vadovo, pagrindinės funkcijos organizuoti ir kontroliuoti skyriaus darbuotojų veiklą ikiteisminio tyrimo klausimais.

4. Teismas neobjektyviai įvertino pareiškėjo padarytą Taisyklių 6.4 punkto reikalavimo pažeidimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad Varėnos rinktinės vado pavaduotojui Štabo viršininkui, laikinai einančiam vado pareigas D. M., pasirašiusiam 2010 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. (21/1119-7.13)-12-2195, kuriame buvo kritikuojamas ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras, taip pat tenka atsakomybė, nes, pasirašydamas tokio pobūdžio raštą, netinkamai atstovavo Varėnos rinktinei, sudarė galimybę kitoms institucijoms apie Varėnos rinktinę suformuoti netinkamą nuomonę.

5. Nesutinka su teismo išvada, kad, siekiant objektyvaus tyrimo, tikslinga buvo kreiptis į ikiteisminius tyrimus organizuojantį prokurorą ar atitinkamo lygmens prokuratūrą tam, kad būtų nustatyta, ar pareiškėjas nesikreipė dėl ikiteisminių tyrimų efektyvumo didinimo, nes 2010 m. spalio 11 d. raštu Nr. (21)-14-4721 Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės prokuratūrą su prašymu pateikti prokuratūros duotų rašytinių pavedimų ir Varėnos rinktinės atsakymų į šiuos pavedimus kopijas, tačiau jokio raštiško pareiškėjo ar Varėnos rinktinės kreipimosi dėl iškilusių problemų sprendimo siekiant efektyvinti ikiteisminius tyrimus iš prokuratūros nebuvo gauta. Šito fakto nenurodė ir pats tikrinamasis tarnybinio patikrinimo metu. Todėl tarnybinio patikrinimo metu padaryta išvada, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 8.7 punkto reikalavimus, yra pagrįsta ir įrodyta objektyviais įrodymais.

6. Teismas netinkamai aiškino materialinių teisės normų taikymą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad siunčiamas raštas, kuris buvo parengtas vado nurodymu, neturėjo būti suderintas su vado pavaduotoju pagal priskirtą administruoti veiklos sritį. Pareiškėjas ne tik turėjo objektyvią galimybę rengiamą raštą derinti su vado pavaduotoju pagal priskirtą administruoti veiklos sritį, bet ir privalėjo tai padaryti, nes nei Reglamentas, nei kiti teisės aktai nenumato, kad vado pavedimu rengiami raštai neprivalo būti suderinti su vado pavaduotoju.

Atsakovas pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo (T 2, b. l. 117–118) nurodo, kad prisideda prie paduoto apeliacinio skundo ir palaiko jame išdėstytus motyvus ir argumentus.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 124–128) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo jam buvo įteiktas praleidus Tvarkos 17 punktu nustatytą 20 dienų nuo patikrinimo pradžios terminą. Atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011.

2. 2010 m. spalio 15 d. jam įteikto Valstybės sienos apsaugos tarnybos Imuniteto valdybos Tyrimų skyriaus pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo turinys neatitiko Tvarkos reikalavimų. Dėl pažeisto Tvarkos 17 punkto jis nežinojo, kokių konkrečių aplinkybių tyrimas atliekamas, ir negalėjo pasinaudoti Tvarkos 18 punkte suteikta teise pateikti rašytinius paaiškinimus.

3. Tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu buvo atliktas pažeidžiant Tvarkos 19 punktu nustatytus tarnybinių patikrinimų atlikimo terminus. Sprendimas pratęsti tarnybinio patikrinimo laiką yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, jame nenurodytos jokios svarbios aplinkybės, sudariusios pagrindą pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą. Atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011.

4. Atsakovas pažeidė supažindinimo su įsakymu dėl nuobaudos skyrimo tvarką (Reglamento 126 p.). Vietoje tiesioginio vadovo su įsakymu jį supažindino Varėnos rinktinės Dokumentų valdymo ir korespondencijos poskyrio viršininkė, kuri neturėjo teisės atlikti tokių funkcijų.

5. Varėnos rinktinės vado 2010 m. lapkričio 18 d. įsakymas Nr. TE-135 yra grindžiamas padarant grubius procedūrinius pažeidimus surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis ir nustatytos bei ištirtos visos juridinę reikšmę turinčios aplinkybės. Atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011.

6. Jis tinkamai informavo Varėnos rinktinės vadą, o šis, būdamas ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas, priėmė sprendimą informuoti ne aukštesnįjį vadovą, bet nurodymus duodantį prokurorą. Todėl jo tolimesnis elgesys buvo sąlygotas aukštesniojo vadovo nurodymo, kurį privalo vykdyti, vadovaudamasis Pareigybės aprašymo 8.8 punktu. Žodžiu buvo informavęs Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą apie susiklosčiusią situaciją.

7. Parengti atsakymą prokurorui tiesiogiai jam pavedė tuo metu ėjęs Varėnos rinktinės vado pareigas D. M. Vykdydamas rinktinės vado nurodymą, kuris buvo išreikštas viza ant prokuroro rašto, parengė atsakymą prokurorui ir pateikė tiesiogiai D. M., kuris, susipažinęs su parengto atsakymo turiniu, jį pasirašė. Būtent Varėnos rinktinės vadas D. M., vizuodamas jam tiesiogiai, o ne per savo pavaduotojus, parengti atsakymą prokurorui ir vėliau pasirašydamas iš jo tiesiogiai gautą atsakymą prokurorui, įgyvendino savo teisę, numatytą Reglamente, ir pakeitė dokumentų pasirašymo tvarką, t. y. nusprendė, kad siunčiamo dokumento derinimas su jo pavaduotojais tuo atveju nebuvo reikalingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2010 m. lapkričio 18 d. įsakymo bei 2010 m. spalio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvados (kuri pagal administracinių teismų praktiką laikytina motyvuojamąja skundžiamo įsakymo dalimi ir vertintina kartu su skundžiamu įsakymu) matyti, kad tarnybinė nuobauda – pastaba – pareiškėjui paskirta už Taisyklių 6.4 punkto, Pareigybės aprašymo 8.7 ir 8.1.1 punktų bei Reglamento 77.5 ir 78 punktų pažeidimus. Nurodytoje tarnybinio patikrinimo išvadoje yra atskleistas išvardintų teisės normų (kurias pareiškėjas tariamai pažeidė) turinys bei pateikti pareiškėjo (tariamai) padarytų pažeidimų aprašymai.

Kolegija pažymi, kad tarnybinio patikrinimo išvadai keliami reikalavimai nustatyti Tvarkos 20 punkte. Pagal šią teisės normą, kuri yra privaloma atsakovui (tokią išvadą patvirtinančiam pareigūnui), tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Pirmosios instancijos teismas, taikydamas Tvarkos 20 punktą, konstatavo, kad aptariama tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka šioje teisės normoje nustatytų reikalavimų ta prasme, kad joje nenurodytos visos pareiškėjui tarnybinėn atsakomybėn patraukti reikšmingos aplinkybės: kalbant apie Pareigybės aprašymo 8.1.1 punkto tariamai padarytą pažeidimą, nebuvo surinkti objektyvūs duomenys, pagrindžiantys, kad pareiškėjas netinkamai organizavo ir kontroliavo atliekamus ikiteisminius tyrimus, nebuvo tiriama pareiškėjo kaltė, o apsiribota išimtinai abstraktaus pobūdžio teiginiais, kad pareiškėjas netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 8.1.1 punkte nustatytas funkcijas, padaryti tarnybinio patikrinimo procedūros pažeidimai, turintys esminės įtakos jos objektyvumui; kalbant apie pareiškėjo tariamai padarytą Taisyklių 6.4 punkto pažeidimą, nebuvo nurodyta šios teisės normos taikymui reikšminga ir būtina nustatyti aplinkybė, ar pareiškėjo parengtame 2010 m. rugpjūčio 2 d. rašte pateikta informacija kokiu nors būdu pakenkė Valstybės sienos apsaugos tarnybos reputacijai; kalbant apie pareiškėjo tariamai padarytą Pareigybės aprašymo 8.7 punkto pažeidimą, nebuvo nurodyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šio pažeidimo padarymą, ir neatskleista pareiškėjo kaltė kaip tarnybinei atsakomybei atsirasti būtinas elementas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat detaliai aptarė ir įvertino su pareiškėjo tariamai padarytų Reglamento 77.5 ir 78 punktų pažeidimais sietinas aplinkybes ir priėjo išvados, kad šios aplinkybės atsakovo buvo ištirtos nevisapusiškai ir neobjektyviai. Patikrinusi bylą pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo aspektu, kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais ir jų nekartodama, pritaria teismo išvadoms apie pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos nepagrįstumą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai iš esmės yra tie patys, kurie buvo aptarti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo, todėl kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas