2020-04-01 Nr. AB-6365-3-61-3-00228-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-265-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00228-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), kuriame prašė: 1) patenkinti skundą, konstatuoti Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) pažeidimą ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) ne vėliau kaip kitą darbo dieną, einančią iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pateikti pareiškėjui atsakymus į jo 2019 m. gruodžio 16 d. prašyme išdėstytus klausimus ir su prašoma informacija susijusius dokumentus (dokumentų kopijas, patvirtintas tikrumo žyma); 2) priimti atskirąją nutartį ir įpareigoti Administracijos direktorių spręsti klausimą dėl tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams, padariusiems tarnybinius nusižengimus, paskyrimo, tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti ėjusiems valstybės tarnautojo pareigas asmenims, padariusiems tarnybinius nusižengimus, skirtos, nustatymo ir darbo sutarčių su darbuotojais, padariusiais darbo pareigų pažeidimus, nutraukimo bei apie priimtus sprendimus ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo įsiteisėjusios teismo atskirosios nutarties gavimo Administracijoje dienos informuoti pareiškėją elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini); 3) toje pačioje teismo atskirojoje nutartyje išaiškinti, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojas perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas Administracijoje, teismo atskiroji nutartis perduodama institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovui ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui priima institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, vadovas.

Pareiškėjas skundą grindė argumentais, kad 2019 m. gruodžio 16 d. kreipėsi Administraciją su prašymu pateikti informaciją ir su šia informacija susijusius dokumentus (dokumentų kopijas, patvirtintas tikrumo žyma), tačiau per teisės aktuose nustatytą terminą (20 darbo dienų) prašoma informacija ir dokumentai jam nebuvo pateikti, pareiškėjas negavo pranešimo nei apie prašymo nenagrinėjimą, nei apie prašymo persiuntimą, nei kreipimosi pateikti informaciją ir (ar) dokumentus, nei apie prašymo nagrinėjimo pratęsimą ar sustabdymą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi (b. l .17–18) pareiškėjo skundą laikė nepaduodu, nes pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, nurodytų teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartyje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartyje (b. l. 11–13) nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 16 d. su prašymu dėl informacijos bei dokumentų pateikimo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Kartu su skundu pareiškėjas teismui pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 20 d. raštą Nr. A51-7686/20(3.3.10.2-AD24) „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2020 m. sausio 20 d. raštas). Todėl teismas sprendė, kad dėl pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. pateikto prašymo Administracija 2020 m. sausio 20 d. yra priėmusi atsakymą. Teismas vertino, kad tai, jog pareiškėjas nesutinka su 2020 m. sausio 20 d. priimtu atsakymu ar laiko jį nepagrįstu, neišsamiu, nelaikytina vilkinimu atlikti veiksmus, todėl pareiškėjui išaiškino teisę skųsti šį atsakymą, jeigu su juo nesutinka bei nurodė sumokėti žyminį mokestį.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas antruoju ir trečiuoju skundo reikalavimu tikėtina siekia inicijuoti tarnybinį patikrinimą pareigūnų atžvilgiu. Teismas, apžvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl tarnybinių ginčų iniciavimo teisme, t. y., kad asmenys, nurodydami galbūt padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų; kad administraciniai teismai nepriima reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės suteikti efektyvios galbūt pažeistų teisių gynybos; kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini įstaigos, kurioje asmuo dirba (dirbo) kompetencijai, sprendė, jog reikalavimas, kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ir teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pasiūlė pareiškėjui patikslinti antrąjį ir trečiąjį skundo reikalavimus taip, kad jie atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgaliojimus ir jų neviršytų bei atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

III. Pareiškėjas E. K. atskirajame skunde (b. l. 21–25) suformulavo reikalavimą patenkinti atskirąjį skundą, neperduoti klausimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies. Iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartyje nustatytais skundo trūkumais ir teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Pareiškėjo manymu, atsakymų į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. prašyme išdėstytus klausimus ir su prašoma pateikti informacija susijusių dokumentų (dokumentų kopijų, patvirtintų tikrumo žyma) nepateikimas per teisės aktuose nustatytą terminą (po teisės aktuose nustatyto termino) yra vilkinimas atlikti Administracijos kompetencijai priskirtus veiksmus. Administracijos 2020 m. sausio 20 d. rašte nėra atsakymų į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. prašyme išdėstytus klausimus, prie šio rašo nepridėti su prašoma pateikti informacija susiję dokumentai (dokumentų kopijos, patvirtintos tikrumo žyma), o tai reiškia veiksmų nesiėmimą. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartyje nurodytas pasiūlymas suformuluoti reikalavimą dėl Administracijos 2020 m. sausio 20 d. rašto yra netikslingas.

Pareiškėjas nesutinka su teismo siūlymu patikslinti antrąjį ir trečiąjį skundo reikalavimus. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 straipsniu, pagal kurį bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, tai yra pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus, administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti tą viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Pareiškėjo manymu, klausimas dėl tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams, padariusiems tarnybinius nusižengimus, paskyrimo yra tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su atsakymų į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. prašyme išdėstytus klausimus ir su prašoma informacija susijusių dokumentų nepateikimu per teisės aktuose nustatytą terminą. Atsakymų į prašyme išdėstytus klausimus ir su prašoma informacija susijusių dokumentų nepateikimu per teisės aktuose nustatytą terminą yra pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, todėl pareiškėjas pagal bendruosius gero administravimo principus privalo būti informuotas apie priimtus sprendimus, susijusius su klausimo dėl tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams, padariusiems tarnybinius nusižengimus, paskyrimo išsprendimu. Pareiškėjo teigimu, tai reikštų veiksmingą jo teisės būti tinkamai informuotam užtikrinimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis neprašo įpareigoti Administracijos direktorių paskirti tarnybines nuobaudas valstybės tarnautojams, padariusiems tarnybinius nusižengimus, pareiškėjas prašo įpareigoti Administraciją spręsti klausimą dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties, kuria pareiškėjo E. K. atskirasis skundas laikytas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su minėta teismo nutartimi ir laikosi pozicijos, kad jo skundas atitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus, o teismas nepagrįstai skundui nustatė trūkumus ir skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjo teigimu, jis pagrįstai ginčija Administracijos neveikimą, o teismas, vadovaudamasis ABTĮ 92 straipsniu, savo sprendimu turi teisę įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi, termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Iš kartu su skundu pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Administraciją su 2019 m. gruodžio 16 d. prašymu dėl informacijos apie stogo remonto darbus (duomenys neskelbtini) ir dokumentų pateikimo (b. l. 5–6). Administracijos Būsto administravimo skyrius į šį pareiškėjo prašymą atsakė 2020 m. sausio 20 d. raštu Nr. A51-7686/20(3.3.10.2-AD24) „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 7–8), pareiškėjas skunde šio rašto neginčija, tačiau teigia, kad Administracija prašomos informacijos ir dokumentų per teisės aktuose nustatytus terminus nepateikė, o tai yra vilkinimas atlikti veiksmus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-444-387/2013, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014). Taigi, reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, suinteresuotas asmuo skundą teismui gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomą atlikti veiksmų atlikimą. Tuo atveju, kai skunde teismui pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuris tiesiogiai susijęs su pareiškėjo atžvilgiu priimtu individualiu administraciniu aktu, jis teisės aktais nustatyta tvarka kartu privalo reikšti reikalavimą ir dėl tokio individualaus administracinio akto. Tokiu atveju skunde teismui išreikštas reikalavimas dėl individualaus administracinio akto, su kuriuo siejamas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-47-438/2020).

Kaip minėta, Administracija į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. prašymą atsakė 2020 m. sausio 20 d. raštu, todėl esant šioms aplinkybėms, pareiškėjui kyla pareiga skunde teismui suformuluoti reikalavimus ne tik įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, bet ir prašyti panaikinti pareiškėjo atžvilgiu priimtą individualų administracinį aktą bei nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis tokie reikalavimai yra grindžiami (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pirmojo reikalavimo priėmimo, pagrįstai nustatė trūkumus bei išaiškino teisę skųsti Administracijos atsakymą, jeigu pareiškėjas su juo nesutinka.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutarties dalies, kuria nustatyti trūkumai pareiškėjo skundo antrajam ir trečiajam reikalavimui, pažymi, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus, teismui pateiktame skunde turi būti suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas. Skundo pagrindą sudaro pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas), o skundo dalyką – pareiškėjo reikalavimas atsakovui (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Tinkamai suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir kad jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, nustatytas ABTĮ 88 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas remiasi ABTĮ 92 straipsniu „Sprendimas bylose dėl vilkinimo atlikti veiksmus ar neveikimo“ ir skundu siekia inicijuoti bylą dėl savivaldybių administravimo subjekto vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su pareiškėjo 2019 m. gruodžio 16 d. prašymo nagrinėjimu, tačiau iš skundo pirmosios instancijos teismui turinio nėra aišku, kokių galbūt pažeistų savo teisių gynimo būdų, nurodytų ABTĮ 88 straipsnio 1–5 punktuose, pareiškėjas siekia, reikšdamas antrąjį ir trečiąjį skundo reikalavimus, kurie susiję su tarnybinio patikrinimo pareigūnų atžvilgiu inicijavimu ir tam tikrų aplinkybių išaiškinimu, bet ne su ginčo išsprendimu dėl 2019 m. gruodžio 16 d. prašymo išnagrinėjimo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartyje pagrįstai nustatė trūkumus pareiškėjo skundo antrajam ir trečiajam reikalavimams.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Byloje esančio elektroninio laiško kopija (b. l. 16) patvirtina, kad pareiškėjas teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį, kuria nustatyti skundo trūkumai, gavo. Pareiškėjas teismo nustatytu terminu skundo trūkumų nešalino, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, skundžiama nutartimi turėjo pagrindą pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė