3374a76a-0992-4df3-a071-d7c7fa73a3fe · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1966-311/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40731-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 26 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, Andrejui Znamenskiui, dalyvaujant :prokurorei Vilijai Å alčiuvienei, kaltinamajam A. J., nukentėjusiajai A. L., nukentėjusiųjų A. L. ir E. L. atstovei advokatei Valdai Grigonytei, nedalyvaujant nukentėjusiajai E. L., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

J., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajoine, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB “(duomenys neskelbtini)” pagalbiniu darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Užliedžių k., Užliedžių sen., Kauno r., gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini) Raudondvario sen., Kauno r., neteistas,kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 straipsnyje, nusikaltimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje. n u s t a t ė :

A. J. 2016-08-27 apie 18.10 val., vieÅ¡oje vietoje – Palangos mieste, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkavertės priežasties, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , t.y. tyčia spyrė A. L. vienÄ kartÄ Ä¯ kojÄ , dėl ko jai susidarė krausjosruva, tyčia spyrė į automobilio priekinį bamperį, po to tyčia sugriebė A. L. už rankų ir jÄ stumdydamas, ranka įdrėskė jai į deÅ¡inę rankÄ padarydamas odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva deÅ¡inės plaÅ¡takos nykščio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Taip pat jis tyčia suėmė Å¡alia buvusiai E. L. už rankų ir spausdamas rankas jÄ purtė, padarydamas poodines kraujosruvas žastuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ nukentėjusiosios A. L. atėmė rankose turėtÄ automobilio užvedimo raktelį, numetė ant žemės, po ko tyčia spyrė A. L. į veidÄ , tačiau nepataikė, nes neiÅ¡laikęs pusiausvyros pasviro, tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284  straipsnyje.Be to, A.

J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iÅ¡ nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 5,265 g narkotinės medžiagos medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriÄ , neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo vilkimuose drabužiuose sėdėdamas automobilyje Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2017-12-02 apie 21.30 val. prie (duomenys neskelbtini) pastato, Kaune, pas jį minėtÄ Â narkotinę medžiagÄ rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai, tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje.Kaltinamasis A.

J. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad sunku atsiminti, kaip viskas buvo. Prisimena, kad 2016-08-27 jis nuvažiavo į PalangÄ pailsėti su draugais. Apie apie 18.10 val. jis su draugu K. R. buvo kambaryje pas kitas dvi merginas, kurių jokių duomenų nežino. Ä® duris pradėjo belstis K. draugė K. su kitomis savo draugėmis, tai A. ir E. Jie jas įsileido. Pastarosios ir jų mama pradėjo kelti triukÅ¡mÄ , jiems reikÅ¡ti kokias tai pretenzijas. Dėl ko jos Å¡aukė, nesuprato, gal dėl pavydo, kad jie buvo pas kitas merginas.

Su K. jas varė lauk. GalbÅ«t jis jas vijo lauk, stumdamas toliau nuo kambario. Tikrai nesuprato, kodėl jos kėlė konfliktÄ . Tarp jų prasidėjo konfliktas, kuris iÅ¡ namo persikėlė į laukÄ . Kadangi tuo metu buvo neblaivus, kai kurių aplinkybių neprisimena. Pamena, kad su merginomis susistumdė, galimai stumdymosi metu jis vienai merginai įdrėskė į rankÄ . Neneigia, kad taip sužalojo A. L. rankÄ . Taip pat pripažįsta, kad konflikto metu papurtė E. L. ir tikriausiai tada neapskaičiavo savo jėgos, per stipriai suspaudė jos rankas, dėl ko žastuose pas jÄ susidarė kraujosruvos.

Nepamena, kad bÅ«tų pribėgęs ir įspyręs A. L. į kojÄ , tačiau to neneigia. Taip pat nepamena, kad spyrė į kieme stovėjusį merginų automobilį, tačiau to neneigia, nes galėjo taip padaryti. Buvo iÅ¡ A. atėmęs automobilio užvedimo raktelį, bet grÄ Å¾ino, numesdamas ant žemės. Pamena kad spyrė A. į veidÄ , tačiau nenorėjo pataikyti, norėjau tik pagÄ sdinti. Galimai abiem merginom susistumdymo metu iÅ¡krito ir sudužo mobilÅ«s telefonai, tačiau tuo metu jos apie tai nieko neužsiminė.

Dėl tokio savo poelgio labai gailisi, patirtÄ Å¾alÄ A. ir E. L. dėl sudužusių telefonų, dėl iÅ¡laidų pas medicinos ekspertus, dėl bylinėjimosi iÅ¡laidas pasižadėjo atlyginti per 9 mėnesius nuo susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos. SusitarimÄ pasirašė 2016-12-21. Merginų atsiprašė, jos jam atleido, jie susitaikė. (2 t. b.l. 81-84) 2018-04-23 parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmė jam aiÅ¡ki, pilnai prisipažįsta 2016-08-27 Palangos mieste pažeidęs vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei 2017-12-02 turėjęs su savimi narkotinės medžiagos-kanapių.

PraneÅ¡imas apie įtarimÄ jam aiÅ¡kus, jo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai. Jis pasilieka prie savo ankstesnių parodymų.2016-08-27 galimai apie 18.10 val., konflikto metu, bÅ«damas neblaivus, susistumdė su pažįstamomis E. ir A. L. bei jų motina, sužalojo A. L. rankÄ , rankÄ Ä¯drėksdamas, galimai įspyrė jų motinai į kojÄ , galimai suėmęs už rankų, purtė ir E.. Viskas vyko konflikto metu, kadangi buvo neblaivus, tai visko gerai neprisimena. Galimai, kad konflikto metu papurtė E. L. ir tikriausiai tada neapskaičiavau savo jėgos, per stipriai suspaudė jos rankas, dėl ko žastuose pas jÄ susidarė kraujosruvos.

Taip pat nepamena to, kaip spyrė į kieme stovėjusį merginų automobilį, tačiau to neneigia, nes galėjo taip padaryti. Buvo iÅ¡ A. atėmęs automobilio užvedimo raktelį, bet grÄ Å¾ino numesdamas ant žemės. Pamena tÄ aplinkybę kai spyrė A. į veidÄ , tačiau nenorėjo pataikyti, norėjo tik pagÄ sdinti. Galimai abiems merginoms susistumdymo metu iÅ¡krito ir sudužo mobilÅ«s telefonai. Visas konfliktas vyko vieÅ¡oje vietoje Palangoje, prie (duomenys neskelbtini) pastato. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi, patirtÄ Å¾alÄ A. ir E. L. pasižadėjo atlyginti per 9 mėnesius nuo susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos.

SusitarimÄ pasirašė 2016-12-21, kol kas pilnai žalos neatlygino, nes neturi lėšų. Merginų atsiprašė, jos jam atleido, jie buvo susitaikė.Taip pat A. J. parodė, kad iÅ¡ nepažįstamo vaikino savo reikmėm nusipirko už 60 eurų kanapių, kurias neÅ¡iojosi su savimi. RÅ«kė vienas, niekam nesiÅ«lydavo parÅ«kyti. 2017-12-02 jis susitiko su savo draugu G. P (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, prie (duomenys neskelbtini). Jis įsėdo į G. automobilį Audi A4. Po kiek laiko prie jų privažiavo policijos pareigÅ«nai, jos patikrinto ir A.

J. drabužiuose, užkiÅ¡tas už diržo, rado jam priklausančias kanapes. Civilinius ieÅ¡kinius pripažįsta, sutinka atlyginti žalÄ . Jis jau sumokėjo nukentėjusiosioms 500 €. Tarėsi, kad jis per metus laiko atlygins ieÅ¡kinį, tačiau jo dar neatlygino. Å iuo metu gyvena su mama. Jis pats dirba, gauna 500 € algÄ . Sutinka, kad kiekvienai nukentėjusiai sumokėjo po 340 €. Kadangi kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiÅ¡kai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta, sutrumpinus įrodymų tyrimÄ , vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu.

VieÅ¡osios tvarkos sutrikdymas 2016-08-27 (BK 284 straipsnis) Nukentėjusioji A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-08-27 apie 18 val., (duomenys neskelbtini), Palangoje, namo kieme vykusio konflikto su A. J., kurio metu A. J. jÄ su seserimi stumdė, jai įdrėskė į plaÅ¡takÄ bei padarė nedidelę kraujosruvÄ nykščio srityje, konflikto metu iÅ¡ jos kelnių kiÅ¡enės iÅ¡krito ant žemės ir sudužo mobilaus ryÅ¡io telefonas "Samsung Galaxy Note 4", 160 Eur vertės. Konflikto metu jai padarytÄ turtinę 80 Eur sumoje ir neturtinę 300 Eur sumoje bei 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas A.

J. pasižadėjo atlyginti per 9 mėnesius (100 Eur turtinės žalos jis jau yra atlyginęs) nuo susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos. SusitarimÄ pasirašė 2016-12-21 (t.1, b.l.87-89, 92-94, 95-97).Nukentėjusioji E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-08-27 apie 17-18 val. grįžus nuo jÅ«ros su sese A. ir mama į namo, (duomenys neskelbtini), Palangoje, kiemÄ , sėdo į savo maÅ¡inÄ ir iÅ¡vyko namo, neilgai trukus paskambino draugė K. ir paprašė jÄ pasiimti, todėl jos grįžo atgal. Kai nuėjo pas K.

į kambarį, pastaroji paprašė parvežti namo į KaunÄ , skundėsi, kad vaikinai abu girti, kad ji bijo, taip pat pasakė, kad jos pinigai pas K., kad Å¡is jai pinigų neduoda, o pinigų reikia susimokėti už kelionę, maistui. Kol K. dėjosi daiktus, nešėsi į maÅ¡inÄ , jos su sese nuėjo į kambarį, kurį prieÅ¡ tai buvo parai iÅ¡sinuomoję ir tÄ dienÄ atlaisvino, ten sėdėjo K. su A. bei dvi nepažįstamos merginos. Jie visi gėrė. Su sese paprašė K., kad Å¡is grÄ Å¾intų K. pinigus, nes ji neturi.

K. pasakė, kad neturi pinigų, liepė iÅ¡eiti, netrukdyti. Tada atsistojo A. ir pradėjo keiktis, jas vadinti necenzÅ«riniais žodžiais, išėjo iÅ¡ kambario, kur nuėjo nematė, bet grįžęs, jai jau lipant laiptais žemyn, laiptų aikÅ¡telėje iÅ¡ antro aukÅ¡to į trečiÄ aukÅ¡tÄ suėmė jÄ už rankų ties žastais ir stÅ«mė link laiptų bei visaip jÄ keikė. Tada atėjo sesuo ir liepė A. paleisti. A. visaip keikdamasis ir jas vadindamas necenzÅ«riniais žodžiais kažkur nuėjo.

A. iÅ¡bėgęs į laukÄ nubėgo prie mamos, stovėjusios prie maÅ¡inos, įspyrė jai į kojÄ , įspyrė į maÅ¡inos priekinę dalį ir kažkur nubėgo. A. bėgiojo po kiemÄ ne vienÄ kartÄ , kas jam darėsi, nežino. A. kieme susistumdė su jos sese A., spyrė jai į veidÄ , bet dėl girtumo nepataikė, nes pasviro į Å¡onÄ . Sesuo galinėje kelnių kiÅ¡enėje buvo įsidėjusi savo mobilų telefonÄ "Samsung", susistumdymo metu tas telefonas sesei iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės iÅ¡krito ir suskilo.

Ji bandė ginti seserį, rankomis AivarÄ nuo sesers nustumti, bet A. suėmė rankomis jai už abiejų rankų ties žastais ir pradėjo jÄ purtyti. Kai suėmęs už rankų Å¡ias stipriai spaudė purtydamas, dėl ko labai skaudėjo rankas, sekančiÄ dienÄ tose vietose pamatė susidariusias kraujosruvas, kurios iÅ¡nyko tik kažkur po dviejų savaičių. Rankoje laikė mobilų telefonÄ , kuris purtymo metu iÅ¡krito ant žemės ir sudužo. 2016-08-27 apie 18 val., (duomenys neskelbtini), Palangoje, namo kieme vykusio konflikto su A.

J., kurio metu A. J. jÄ su seserimi stumdė, jÄ suėmęs už rankų purtė, dėl ko abiejuose žastuose liko kraujosruvos bei Å¡io konflikto metu iÅ¡ rankų ant žemės iÅ¡krito ir sudužo telefonas "Sony Xperia M2", 200 Eur vertės, padaryta turtinė 120 Eur žala ir neturtinę 300 Eur žala bei 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. A. J. pasižadėjo žalÄ atlyginti per 9 mėnesius (100 Eur turtinės žalos jis jau yra atlyginęs) nuo susitarimo pasiraÅ¡ymo dienos. SusitarimÄ pasirašė 2016-12-21 (t. 1, b.l. 68-70, 73-75, 76-78).Liudytoja A.

L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-08-26 prieÅ¡piet su dukromis A. ir E. L. vyko į PalangÄ vienu automobiliu, kurį vairavo A. Kitu automobiliu važiavo dukrų draugė K. V. su savo draugu K. bei dar su vienu vaikinu, kurio vardas A.. Visi jie iÅ¡sinuomojo kambarius (duomenys neskelbtini) Palangoje, trečiajame aukÅ¡te, tik ji su dukromis apsigyvenome viename kambaryje, K. su vaikinais apsigyveno Å¡alimais esančiame kitame kambaryje. SekančiÄ dienÄ ikipiet su dukromis turėjo vykti namo, o K. su vaikinais buvo iÅ¡sinuomoję kambarį ilgesniam laikui.

Ryte su dukromis susidėjodaiktus į automobilį, nes iki 11.30 val. turėjo atlaisvinti kambarį. Å eimininkės paprašė, kad leistų ant kiemo pasilikti automobilį iki vakaro, nes norėjo dienÄ iÅ¡naudoti poilsiui prie jÅ«ros. Å eimininkė su tuo sutiko. Dar ryte Karolinos draugas su kitu vaikinu gėrė alkoholinius gėrimus, nors gėrė ir naktį, nes buvo girti atėję pas jas į kambarį, jos juos iÅ¡varėme. Ryte visi nuėjo prie jÅ«ros, vaikinai gėrė "Trejas devynerias", įpylė Å¡iek tiek ir jai.

Jau popiet, kiek tiksliai galėjo bÅ«ti valandų, nežino, bet gal apie 17 val., K. su abiem vaikinais išėjo link namų, kur buvo iÅ¡sinuomoję kambarį, ji su dukromis ėjo link tų namų Å¡iek tiek vėliau. Grįžę į minėto namo kiemÄ , sėdo į automobilį ir iÅ¡vyko namo. Jokio konflikto name nebuvo, bent jau negirdėjo. Dar nespėjus toli nuvažiuoti, jos dukroms paskambino K. ir paprašė grįžti jos pasiimti. Apsisuko ir grįžo atgal. Ji nuėjo pas K. į kambarį, kur ji sėdėjo ir verkė.

Paklausus kas atsitiko, ji aiÅ¡kiai pasakyti negalėjo per verkimÄ , kÄ suprato, tai vis prašė vežti jÄ namo. Per daug jos neklausinėjo kas atsitiko, išėjusi į koridoriukÄ jos laukė. Pamatė kitame kambaryje, kurį prieÅ¡ tai su dukromis buvome iÅ¡sinuomoję, sėdintį K.. Įėjusi į kambarį pradėjo K. klausinėti, kas atsitiko, kodėl jis nuskriaudė KarolinÄ . Jis atsakė "nachui, nesikiÅ¡k, koks tavo reikalas". Kitas vaikinas, vardu A., tuo metu nieko nesakė, tylėjo. Nieko daugiau neklausinėjo, išėjo iÅ¡ kambario ir jos su K. nusileido žemyn, išėjo į laukÄ .

Jokio konflikto name nebuvo. Kai su K. nuėjo prie maÅ¡inos, jos dukros tuo metu nuėjo į namÄ , netrukus nuėjo į namÄ ir K.. Kai merginos nuėjo į namÄ , kažkuriuo metu, stovėdama prie maÅ¡inos, pamatė kaip A. iÅ¡Å¡oko per langÄ iÅ¡ trečio aukÅ¡to. IÅ¡Å¡okęs pribėgo prie jos, nei iÅ¡ Å¡io, nei iÅ¡ to, jai įspyrė vienÄ kartÄ Ä¯ kojÄ , įspyrė į maÅ¡inos buferį ir nubėgo atgal į namÄ . Kas vyko name ji nežino, nes visÄ laikÄ buvo lauke, tik girdėjo iÅ¡ ten sklindantį kažkokį triukÅ¡mÄ , riksmÄ .

Tada visi išėjo į laukÄ ir matė, kad A. su A. kieme Å¡iek tiek apsistumdė, taip pat ir E. su A., tačiau jokių smÅ«gių vienas kitam nesudavė, bent jau to nematė, kad A. bÅ«tų spyręs ar smÅ«giavęs rankomis jos dukroms, ar kad jos bÅ«tų jam kur nors sudavę. Matė, kad tik tarpusavyje patampė už drabužių, pasistumdė. Ji prie A. nebuvo priėjusi, jo netampė, nestumdė, o viskÄ stebėjo stovėdama prie automobilio. K. buvo prie jų nuėjusi, tačiau kÄ darė ten nuėjusi, nepastebėjo.

Kažkuriuo metu iÅ¡ namo išėjo K., tačiau jis buvo ramus, nepamena, kad bÅ«tų kažkaip reiÅ¡kęsis. Pagrinde arÅ¡iausias buvo A., kuris stumdėsi su merginomis. Kažkuriuo metu berods A,, pagriebė iÅ¡ A, automobilio užvedimo raktÄ ir bėgiojo po kiemÄ , po to atidavė numesdamas ant žemės. Raktas sulūžo, tačiau A, sutaisė. Tuo metu abu vaikinai buvo net labai girti. Dėl ko vyko konfliktas, ji nežino, nesuprato, pamena tik kad A, reikalavo grÄ Å¾inti raktÄ . Dar A, Å¡aukė, kad kas nors kviestų policijÄ ir į kiemÄ atėjęs kažkoks vyras liepė vaikinams ramintis, sakydamas, kad kviečia policijÄ .

Tada konfliktas nurimo, neilgai trukus atvyko pareigÅ«nai. Kaip suprato, visas konfliktas prasidėjo namo trečiajame aukÅ¡te, tik po to visi išėjo į kiemÄ .Dėl Aivaro spyrio į kojÄ jokio skausmo nejuto, tik sekančiÄ dienÄ pastebėjo toje vietoje, kur jai įspyrė, susidariusiÄ kraujosruvÄ , tačiau dėl to į jokius medikus ar med.ekspertus nesikreipė, jokių pretenzijų niekam neturi (t. 1, b.l. 135-137)Liudytoja K. V. parodė, kad 2016-08-26 apie pietus kartu su savo draugu K. R. bei su jo draugu A.

J. atvyko į PalangÄ pailsėti. Taip pat su jais kartu atvyko ir jos draugės A. ir E. L. bei jų mama, tačiau jos vyko kita maÅ¡ina. Palangoje iÅ¡sinuomojo du kambarius adresu (duomenys neskelbtini), kurie buvo trečiajame aukÅ¡te. Kambariai buvo Å¡alia vienas kito. Viename kambaryje apsigyveno ji su vaikinais, draugės su savo mama apsigyveno kitame kambaryje. 2016-08-27 ryte K. su A. nusipirko du butelius brendžio, kurį gėrė kambaryje. Po to visi ėjom prie jÅ«ros. Pradėjo su K. pyktis, jis jÄ visaip įžeidinėjo.

Matėsi, kad jis pergėręs alkoholio, nes elgėsi negražiai jÄ Ä¯Å¾eidinėdamas, nors blaivas niekad taip nesielgdavo. Grįžus nuo jÅ«ros, draugės su savo motina dėjosi savo daiktus, nes iki pietų ruošėsi atlaisvinti kambarį, važiuoti namo. Ji su K. ir A. buvo iÅ¡sinuomoję kambarį ilgesniam laikui. Matydama vaikinus pergėrusius, be to Kęstutis nuolat reiÅ¡kė jai pretenzijas, jÄ Ä¯Å¾eidinėjo, ji, nuėjusi į kambarį, užsirakino duris. Vaikinai tuo metu sėdėjo lauke.

Kai iÅ¡važiavo jos draugės su motina, kažkuriuo metu grįžo vaikinai, tačiau į kambarį jų neįsileido, sakydama, kad jų bijo, kad jie prisigėrę, kad jai nepatinka, jog jÄ Ä¯Å¾eidinėja ir pan. Tada jie pradėjo labintis su merginomis iÅ¡ kito kambario, t.y. iÅ¡ to kambario, kurį ikipiet atlaisvino jos draugės. Vaikinai joms pasiÅ«lė iÅ¡gerti, merginos sutiko ir jie užėjo pas jas į kambarį. Pamačiusi, kad geruoju nesibaigs, supykusi ant savo draugo K., nusprendė vykti namo, todėl paskambino draugėms – A. su E., paprašė, kad jos grįžtų paimti jos.

Jos sutiko. Ji dar per duris, kurias kito kambario merginos buvo užsirakinę, K. prašė, kad jis jai grÄ Å¾intų likusius pinigus, nes poilsiui Palangoje jam buvo davusi pinigų, tiksliau jie abu dėjosi ir susitarė, kad jis mokės už jų bendrus pirkinius, paslaugas. K. pasakė, kad pinigų jau nebeliko. Kai atvyko jos draugės, tai buvo kažkur apie 18 val., joms pasakė, kad už kelionę negalės joms sumokėti, nes pinigai pas K. Tada ir jos klausė K. apie jos pinigus, prašė, kad atiduotų.

Ji tuo metu nešėsi daiktus į laukÄ prie jų automobilio. Lauke sutiko draugių motinÄ , kuri irgi ėjo į namÄ . Pasidėjusi daiktus prie maÅ¡inos nuėjo į namÄ . Belipant laiptais, kažkur antrajame aukÅ¡te iÅ¡girdo, kaip trečiam aukÅ¡te A. A. sakė "nestumk mano sesers". Ji pamačiusi, kad A.yra paėmęs E. už rankos, liepė jam paleisti merginÄ . Tuo metu visos jos – A., E., jų mama ir ji lipo į apačiÄ , išėjo į laukÄ . Ä® laukÄ išėjo ir A.. Lauke A. pradėjo Å¡aukti ant jų visų - visaip įžeidinėjo jas, keikėsi, grasino, kad kai grįš į KaunÄ , mums bus Å¡akės. Vienu momentu jis su A. apsistumdė, matė, kaip pakėlė kojÄ iki A. veido, tačiau jai neįspyrė, nes buvo per girtas - neiÅ¡laikė lygsvaros.

Nors kitoje gatvės pusėje buvo žmonių, tačiau nei vienas į šį konfliktÄ nereagavo rimtai, niekas neatėjo padėti nuraminti jos draugę stumdžiusį vaikinÄ . Kažkuriuo momentu A. A. įdrėskė - po viso konflikto A. parodė įdrėskimÄ plaÅ¡takos pavirÅ¡iuje, tačiau nepamena, kurioje rankoje buvo tas įdrėskimas. E. po viso Å¡io konflikto, jau kitos dienos ryte, ant rankos aukščiau alkÅ«nės, t.y. ant žasto, parodė kraujosruvÄ , kuri atsirado, kaip suprato iÅ¡ E., A suėmus jai už rankos tuo metu, kai jie buvo minėto namo trečiajame aukÅ¡te ir kai jis jÄ stÅ«mė link laiptų.

K. kažkuriuo konflikto metu taip pat išėjo į laukÄ , bandė dar A.atitraukti nuo A. nes tarp jų vyko apsistumdymas, tačiau K. to padaryti nepajėgė, nes pats buvo gerokai girtas, vos laikėsi ant kojų. Nematė, kad A. bÅ«tų sudavęs kokius smÅ«gius A. ar E.. Jis susistumdė kieme tik su A. Å¡iai kažkuriuo momentu įdrėskė į rankÄ , tačiau daugiau jokių smÅ«gių sudavimų nebuvo, bent jau ji nematė, kad jis kur suduotų ar spirtų, iÅ¡skyrus minėtÄ vienÄ spyrį, kurio nepataikė.

Po susistumdymo su A., kažkuriuo metu, A. jai iÅ¡ rankų iÅ¡traukė automobilio užvedimo raktelį ir bėgiojo po kiemÄ , aplink maÅ¡inÄ , visaip Å¡Å«kaudamas, po to raktelį iÅ¡metė ant žemės. Pradžioje atrodė, kad raktelis sulūžo, tačiau A. metalinę raktelio dalį įkiÅ¡o į plastmasinę dalį ir raktelį sutvarkė. Kažkuriuo metu grįžo namo Å¡eimininkė. Kur tuo metu buvo jos draugių mama, nežino, nepamena, bet tikriausiai buvo kažkur kieme, gal prie maÅ¡inos, nors dabar nepamena.

Ar jai A. minėto konflikto metu bandė kÄ nors daryti, nežino, nematė, apie tai nieko draugės nepasakojo. Jai dėl Å¡io įvykio jokia žala nepadaryta, niekam pretenzijų neturinti. Konfliktas nurimo atvykus policijos pareigÅ«nams (t. 1, b.l. 131-133).IÅ¡ 2016-08-29 specialisto iÅ¡vados Nr. G2242/2016(02) matyti, kad A. L. konstatuota odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva deÅ¡inės plaÅ¡takos nyksčio srityje. Dėl sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 123).IÅ¡ 2016-08-29 specialisto iÅ¡vados Nr. G2243/2016(02) matyti, kad E. L. kostatuota poodinės kraujosruvos žastuose.

Dėl sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 122). Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2016-08-27 19:40 val. A. J. nustatytas 1,67 % girtumas (t.1, b.l. 183).

2. Neteisėtas narkotinių medžiagų įgyjimas (BK 259 straipsnio 1 dalis) Liudytojas A. V. parodė, kad 2017-12-02 dirbant kartu su kolega R. A. pagal atskirÄ priemonių planÄ , Kauno mieste, apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, Å¡alia esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje pamatė automobilį kuris jam sukėlė įtarimÄ , kadangi pamatę policijos ženklais žymėtÄ transporto priemonę pradėjo muistytis automobilyje. Nusprendė automobilį A4 kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) patikrinti.

Patikrinus paaiÅ¡kėjo, kad prie automobilio vairo sėdėjo G. P. gim. (duomenys neskelbtini), o keleivio vietoje sėdėjo A. J. gim. (duomenys neskelbtini). Paklausė minėtų asmenų ar Å¡ie neturi su savimi kartu draudžiamų daiktų ar medžiagų. Abu minėti vaikinai atsakė, kad neturi. Jis atliko A. J. dalinę apžiÅ«rÄ , jautė aitrų kanapių kvapÄ , todėl pakartotinai uždavė klausimÄ ar tikrai neturi draudžiamų daiktų ar medžiagų prie savęs, atsakė, kad neturi.

Tęsiant dalinę A. J. apžiÅ«rÄ atsegė jo dėvimÄ striukę ir priekinėje juosmens dalyje pamatė iÅ¡ už kelnių kyÅ¡antį polietileninį maiÅ¡elį. Paklausė A. J. kas tai, jis atsakė, kad tai yra „žolė“. Išėmė maiÅ¡elį iÅ¡ už minėto asmens kelnių ir pamatė, kad jame yra žalios spalvos, aitraus kvapo, augalinė medžiaga, galimai narkotinė medžiaga. A. J. paklausė, kur ir iÅ¡ ko įsigijo Å¡iÄ galimai narkotinę medžiagÄ , jis atsakė, kad pirko iÅ¡ nepažįstamo asmens Kauno stotyje savo reikmėms. (2t. b.l. 13-14)IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr.140-(7269)-IS1-7845 matyti, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iÅ¡ plastikinio maiÅ¡elio, paimta 2017-12-02 pas A.

J., yra narkotinė medžiaga- kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 5,265 g, delta 9- tetrahidkanabinolio kiekis jose-18,3% (t.2, b.l. 21-22). Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo A. J. veikose, visiÅ¡kai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį, 259 straipsnio 1 dalį.Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad Å¡ios teisės normos dispozicijoje nurodytais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus, o kaltininkas veikti tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruotiĮžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka.

Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto Å¡okiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan. Padarytos veikos kvalifikacijÄ apsprendžia ir dėl veikos kilę BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ar visuomenės rimtis. Padariniai, pasireiÅ¡kiantys vieÅ¡osios tvarkos ar rimties sutrikdymu – bÅ«tinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014).Å io nusikaltimo padarymo vieta – vieÅ¡oji vieta.

VieÅ¡oji vieta pagrindinis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Tik vieÅ¡oje vietoje padarytos veikos, esant kitiems BK 284 straipsnyje numatytiems požymiams, gali bÅ«ti kvalifikuojamos pagal šį įstatymÄ . VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ilsėtis ar užsiimti teisėta veikla.Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Neteisėtomis laikomos Å¡iame straipsnyje nurodytos veikos, daromos nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, neturint licencijos ir panaÅ¡iai. Ä®gijimas-tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas. Psichotropinės ir narkotinės medžiagos taip pat neteisėtai įgyjamos, kai jos nuperkamos vaistinėje pagal suklastotÄ receptÄ ir panaÅ¡iai. Laikymas yra psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai  nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje slėptuvėje ar kitose vietose).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad A. J. vieÅ¡oje vietoje- Palangos mieste, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkavertės priežasties, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, tyčia spyrė nukentėjusiajai A. L. vienÄ kartÄ Ä¯ kojÄ , tyčia spyrė į automobilio priekinį bamperį, po to tyčia sugriebė nukentėjusiÄ jÄ A. L. už rankų ir jÄ stumdė, ranka įdrėskė jai į deÅ¡inę rankÄ , taip pat jis tyčia suėmė Å¡alia buvusiai nukentėjusiajai E. L. už rankų ir spausdamas rankas jÄ purtė, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ nukentėjusiosios A.

L. atėmė rankose turėtÄ automobilio užvedimo raktelį ir numetė ant žemės, po ko bandė tyčia spirti A. L. į veidÄ , t.y. tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . Be to, neginčijamai nustatyta, jog A. J. iÅ¡ nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriÄ , neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo vilkimuose drabužiuose sėdėdamas automobilyje.Kad savo neteisėtais veiksmais sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , elgėsi įžūliai, taip pat su savimi turėjo neteisėtai įgytas narkotines medžiagas, pripažino ir pats kaltinamasis A.

J.. Kaltinamasis A. J. kaltas ir baustinas.Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiÅ¡kai prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl bausmės skyrimo Teismas, spręsdamas bausmės kaltinamajam A. J. klausimÄ , vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 41 str. nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Å io straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingÄ bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normÄ teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sÄ lygomis turėtų bÅ«ti skiriama viena ar kita bausmės rÅ«Å¡is tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymÄ sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys.

Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , tačiau Å¡io straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visÄ eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbÅ«s parenkant teisingÄ ir adekvačiÄ nusikalstamai veikai bausmę.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013).

Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingÄ ir proporcingÄ bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje.

Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.Kaltinamasis A. J. padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus, kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, anksčiau neteistas (t. 2, b.l. 34-37), baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 38-44, 45-49), dirba UAB „Ranga“ pagalbiniu darbuotoju, VÅ¡Ä® Pakaunės pirminės sveikatos priežiÅ«ros centre nesilankė (t. 2, b.l. 52), VÅ¡Ä® Kauno Å ilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre, Respublikinės priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 2, b.l. 54, 58).Visuma aplinkybių, apibÅ«dinančių kaltinamÄ jį A.

J., jo padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 259 straipsnio 1 dalyje padarymÄ , skirtina Å¡ių straipsnių sankcijose numatyta bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas, Å¡ios bausmės dydį nustatant mažesnį už Å¡ios bausmės vidurkį.Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, Å¡iuo nuosprendžiu A.

J. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Bausmės vykdymo atidėjimas iÅ¡reiÅ¡kia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus.

Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui iÅ¡vengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu bÅ«du bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.Teismas atsižvelgia į tai, kad A. J. anksčiau neteistas, kaltu visiÅ¡kai prtisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, su pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais sutiko, dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlygino, kitÄ Å¾alos dalį įsipareigojo atlyginti, todėl, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir įvertinęs visas bylos aplinkybes yra tos nuomonės, kad kaltinamajam A.

J. gali bÅ«ti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymÄ . Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal Baudžiamojo proceso kodeksÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 144 str. 10 d.). Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad žalÄ , padarytÄ turtui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ privalo atlyginti jÄ padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau iÅ¡tirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų.Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Pagal Å¡iÄ normÄ , nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai iÅ¡reikÅ¡ti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi bÅ«ti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės bÅ«tų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu bÅ«tina teisėtam ir visuotinai reikÅ¡mingam, konstituciÅ¡kai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios-civilinės ieÅ¡kovės A.

L. ir E. L. buvo pareiškusios civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš A. J. priteisti kiekvienai po 1974 EUR (t. 1, b.l.102-106). A. J. pripažinus savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, susitaikius su nukentėjusiomis ir susitarus dėl žalos atlyginimo, ikiteisminis tyrimas 2016-12-27 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro R.Galdiko nutarimu, patvirtintu Palangos miesto apylinkės teismo 2016-12-29 nutartimi, buvo nutrauktas (t. 1, b.l.22-25).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios A. L. ir E. L. pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo A. J. priteisti A. L. naudai 1664 EUR (474 EUR turtinė žala, 1500 EUR-neturtinė žala), E. L. naudai-1384 EUR (224 EUR turtinė žala ir 1500 EUR neturtinė žala). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis A. J. savo nusikalstamais veiksmais padarė turtinę ir neturtinę žalÄ nukentėjusiosioms, nes dėl tokių A. J. veiksmų buvo sugadintas nukentėjusiųjų turtas m(mobilaus ryÅ¡io telefonai), joms buvo padaryti nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai, dėl Å¡ių sutrikdymų bei psichologinio iÅ¡gyvenimo jos buvo ambulatoriÅ¡kai gydomos sveikatos įstaigose.

Nukentėjusiosios ne tik patyrė fizinį skausmÄ ir joms buvo sutrikdyta sveikata, tačiau jos taip pat patyrė ir didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sukrėtimÄ ,ligi Å¡io iÅ¡gyvena baimę ir nerimÄ , patyrė finansinių iÅ¡laidų, nes turėjo pirkti vaistus, teko apsilankyti pas gydytojus ir psichologÄ , patyrė gydymo iÅ¡ kitas iÅ¡laidas, susijusias su gydymu. Teismo nuomone, nukentėjusiųjų A. L. ir E. L. civiliniai ieÅ¡kiniai pagrįsti, įrodyti bylos medžiaga, žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo A.

J. veiksmais, pats kaltinamasis civilinius ieškinius pripažįsta, todėl nukentėjusiųjų A. L. ir E. L. civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai, priteisiant juos iš kaltinamojo A. J..Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.Kaltinamajam A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti teisme-voke esančios tyrimo objektų pakuotės prie spacialisto išvados Nr. 140-(7269)-IS1-7845, saugomos byloje (t.2, b.l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos byloje.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipnsiais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, nusikaltimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį :pagal BK 284 straipsnį-laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;pagal BK 259 straipsnio 1 dalį- laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.PaskirtÄ sias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimo principÄ ir paskirti bausmę-laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A.

J. galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiamsVadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtosios bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. J. :nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Civilinius ieÅ¡kinius tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ A.

J. nukentėjusiosios A. L. naudai 1664 (viena tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis) EUR, nukentėjusiosios E. L. naudai-1384 (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis) EUR. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti teisme-vokÄ su tyrimo objektų pakuotėmis prie spacialisto iÅ¡vados Nr. 140-(7269)-IS1-7845, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę-raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                                            Rimantas Grigas