2018-10-03 Nr. AB-17277-3-62-3-02470-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1699-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02470-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 5–10, 16–21) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė, atsakovas), 14 986 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Skunde nurodė, kad jis 2016 m. lapkričio 7 d. buvo etapuotas į LAVL gydytojo infektologo konsultacijai Kauno klinikose 2016 m. lapkričio 8 d., tačiau į konsultaciją nebuvo nuvežtas. Pažymėjo, kad nors plaučių tuberkulioze neserga, tačiau atvykus į Ligoninę, jis neteisėtai buvo patalpintas į Tuberkuliozės skyriaus kamerą Nr. 107, o nuo 2016 m. lapkričio 8 d. – į šio skyriaus kamerą Nr. 110. Dėl šių aplinkybių jis kreipėsi į būrio viršininką, tačiau atsakymai į prašymus jam nebuvo pateikti. Pareiškėjas taip pat prašė išduoti dezinfekcijos priemones, tačiau jo skundai ir prašymai nebuvo užregistruoti. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 10 d. pradėjo sausą badavimą (negėrė vandens) dėl jo neteisėto laikymo Tuberkuliozės skyriuje, tačiau įstaigos direktoriui pažadėjus, kad konsultacija pas infektologą įvyks 2016 m. lapkričio 15 d., bado akciją nedelsiant nutraukė. Teigė, kad į 2016 m. lapkričio 15 d. konsultaciją Kauno klinikose vėl nebuvo nuvežtas, o, pareiškėjui prašant, Ligoninės pareigūnas T. T. nepasidomėjo apie pareiškėjo etapavimą konsultacijai pas infektologą, nereagavo į jo prašymus.

3. Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad 2016 m. lapkričio 7 d. atvykus į Ligoninę prašė jam skirti pietus, nes sausas maisto davinys išvykstant iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo jam nebuvo išduotas, tačiau maitinimą gavo tik vakare. Teigė, kad Ligoninėje nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po šiltu dušu, todėl prausėsi šaltu vandeniu. Neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad ginčo laikotarpiu jam buvo suteikti tik trys pasivaikščiojimai, kameroje Nr. 110 buvo nepakankamas apšvietimas ir, pareiškėjui paprašius, ši problema nebuvo išspręsta. Teigė, kad 2016 m. lapkričio 17 d. būrio viršininkas nepagrįstai rinko nuteistųjų laiškus, dėl to pareiškėjas negalėjo išsiųsti skundo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui. Minėtos aplinkybės darė įtaką pareiškėjo sveikatai, emocinei būsenai, dvasiniams išgyvenimams.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 39–42) su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsiliepime nurodė, kad Ligoninėje nuteistieji ir suimtieji laikomi atskirai (izoliuotai) atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, ir kitas asmenines savybes. Asmenys, sergantys aktyvia tuberkulioze arba pagal gydytojų išvadas, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Pacientams, sergantiems kvėpavimo organų tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas, taikomos izoliavimo priemonės – tokie pacientai guldomi į tuberkuliozės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos izoliavimo palatas. Ligoninė imperatyviai vykdo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą bei kitus teisės aktus, todėl Ligoninės pacientai, sergantys patvirtinta aktyvia tuberkulioze laikomi izoliuotai nuo kitų asmenų Ligoninės 6 korpuso 3 aukšte bei privalomai dėvi apsaugines kaukes. Pareiškėjas į Ligoninę atvyko 2016 m. lapkričio 7 d., laisvės atėmimo bausmę atliko kalėjimo režimo sąlygomis, todėl jam buvo paskirta Ligoninės 6 korpuso 1 aukšto kamerų tipo patalpa Nr. 107. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme (toliau – ir SVĮ) nustatytais nuteistųjų ir suimtųjų laikymo atskirai (izoliavimo) pagrindais, 2016 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Ligoninės 6 korpuso 1 aukšto kamerų tipo patalpą Nr. 110.

6. Atsakovas nurodė, kad Ligoninės patalpų valymas ir dezinfekcija atliekama pagal Patalpų valymo procedūroje, patvirtintoje Ligoninės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-177 ir Nuteistųjų gyvenamųjų patalpų valymo ir dezinfekcijos plane, patvirtintame Ligoninės direktoriaus 2015 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-85, nustatytą tvarką. Kamerų tipo patalpos Nr. 107 ir Nr. 110, prieš jose apgyvendinant pareiškėją, buvo dezinfekuotos laikantis nustatytos tvarkos. Pareiškėjui 2016 m. lapkričio 8 d. buvo numatyta infektologo konsultacija, turėjusi įvykti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų konsultacinėje poliklinikoje, tačiau neįvyko, nes minėtą dieną skubos tvarka į asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą buvo konvojuotas kitas Ligoninės pacientas. Į planinę infektologo konsultaciją 2016 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas nebuvo pristatytas dėl techninių kliūčių (sugedo konvojaus automobilis).

7. Pažymėjo, kad nuteistųjų skundai yra registruojami Ligoninės nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registre. Pareiškėjo skundai buvo užregistruoti registre, į šiuos skundus buvo atsakyta raštu. Ligoninės administracija iš surinktų duomenų nenustatė, kad Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas A. R. būtų atsisakęs priimti iš pareiškėjo Ligoninės administracijai adresuotą skundą. Pagal Ligoninėje nustatytą pacientų naudojimosi dušu tvarką, pareiškėjui priklausė pasinaudoti dušu 2016 m. lapkričio 12 d., tačiau dėl šilto vandens sutrikimo tą dieną, jis negalėjo tinkamai išsimaudyti po dušu. Pareiškėjas kitą dieną, t. y. 2016 m. lapkričio 13 d. dėl išsimaudymo po dušu nesikreipė. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą.

II. 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu (b. l. 75–81) tenkino pareiškėjo skundo dalį ir pripažino, kad pareiškėjo P. V. teisė į medicininės pagalbos suteikimą buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nurodė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų valdžios institucijos – LAVL – veiksmų, pareiškėjo nenuvežus infektologo konsultacijai, galimai nesudarant saugių ir tinkamų kalinimo sąlygų, taip pat pareigūnams nereaguojant į prašymus, neregistruojant skundų, priteisimo.

10. Teismas nustatė, kad 2016 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas buvo atvežtas į Ligoninę infektologo konsultacijai 2016 m. lapkričio 8 d. Kauno klinikų konsultacinėje poliklinikoje. Pareiškėjo į ją nenuvežus, minėta konsultacija Kauno klinikų konsultacinėje poliklinikoje neįvyko, o pareiškėjas buvo užregistruotas konsultacijai 2016 m. lapkričio 15 d., kuri taip pat neįvyko, nes pareiškėjo į ją nenuvežė. Pareiškėjui pageidaujant, 2016 m. lapkričio 18 d. iš Ligoninės jis buvo grąžintas į pataisos įstaigą.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo teiginius, kad jis ginčo laikotarpiu nepagrįstai buvo laikomas Ligoninės Tuberkuliozės skyriuje, nors šia liga neserga, nurodė, kad atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, jog Ligoninėje nuteistieji ir suimtieji laikomi atskirai (izoliuotai) atsižvelgiant į jų sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes. Asmenys, sergantys aktyvia tuberkulioze, arba pagal gydytojų išvadas, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Teismas pažymėjo, kad pacientai sergantys kvėpavimo organų tuberkulioze ir išskiriantys tuberkuliozės bakterijas, guldomi į tuberkuliozės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos izoliavimo palatas. Ligoninė imperatyviai vykdė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą bei kitus teisės aktus, todėl Ligoninės pacientai, sergantys patvirtinta aktyvia tuberkulioze buvo laikomi izoliuotai nuo kitų asmenų Ligoninės 6 korpuso 3 aukšte bei privalomai dėvėjo apsaugines kaukes. Pareiškėjui buvo paskirta Ligoninės 6 korpuso 1 aukšto kamerų tipo patalpa Nr. 107, o nuo 2016 m. lapkričio 9 d. – 6 korpuso 1 aukšto kamerų tipo patalpa Nr. 110. Byloje nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas Ligoninėje buvo laikomas vienoje kameroje su aktyvia tuberkulioze sergančiais asmenimis, šių aplinkybių nenurodė ir pats pareiškėjas. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kamerų tipo patalpos Nr. 107 ir Nr. 110, prieš jose apgyvendinant pareiškėją, buvo dezinfekuotos laikantis Patalpų valymo procedūros, patvirtintos Ligoninės direktoriaus 2013 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-177 bei Nuteistųjų gyvenamųjų patalpų valymo ir dezinfekcijos plano, patvirtinto Ligoninės direktoriaus 2015 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-85. Iš Patalpų dezinfekcijos registracijos žurnalo matyti, kad pagrindinis Sveikatos priežiūros tarnybos patalpų dezinfekavimas-valymas yra atliekamas kartą per mėnesį ir išvykus nuteistajam. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Ligoninė laikosi aktyvia tuberkuliozės forma sergančių asmenų izoliavimo tvarkos ir tinkamai vykdo patalpų dezinfekcijos procedūras. Teismas vertino, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog jam kilo grėsmė užsikrėsti plaučių tuberkulioze, todėl pareiškėjo argumentai yra pagrįsti tik subjektyvia jo nuomone, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, dėl to teismas juos atmetė.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog nepagrįstai ilgai buvo laikomas Ligoninėje ir nepristatytas į Kauno klinikas infektologo konsultacijai 2016 m. lapkričio 8 d. ir 2016 m. lapkričio 15 d. Atsakovo atstovas neprieštaravo, kad 2016 m. lapkričio 8 d. ir 2016 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas nebuvo pristatytas į Kauno klinikų polikliniką infektologo konsultacijai. Ligoninės teigimu, šios pareigos neatliko dėl objektyvių priežasčių, nes 2016 m. lapkričio 8 d. skubos tvarka į asmens sveikatos priežiūros įstaigą buvo konvojuotas kitas Ligoninės pacientas ir dėl pareigūnų trūkumo nebuvo galimybės organizuoti kitą konvojų, o 2016 m. lapkričio 15 d. sugedo konvojaus automobilis. Taigi infektologo konsultacijos 2016 m. lapkričio 8 d. ir 2016 m. lapkričio 15 d. neįvyko todėl, kad Ligoninė neturėjo techninių galimybių konvojuoti pareiškėją. Teismas, remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, sprendė, jog šiuo atveju pareiga organizuoti pareiškėjo konvojavimą į kitą sveikatos priežiūros įstaigą – Kauno klinikų polikliniką – teko Ligoninei, kurioje pareiškėjas tuo metu buvo laikomas. Teismas konstatavo, kad Ligoninė elgėsi nepakankamai rūpestingai ir 2016 m. lapkričio 8 d. bei 2016 m. lapkričio 15 d. nevykdė savo pareigos organizuoti pareiškėjo konvojavimą į Kauno klinikas, nors pareiškėjas tuo metu buvo laikomas Ligoninėje, taigi savo neveikimu pažeidė pareiškėjo teisę į medicinos pagalbos suteikimą (BVK 11 str. 1 d. 3 p.).

13. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad Ligoninėje jam nebuvo suteikta galimybė nusiprausti po šiltu dušu, todėl prausėsi šaltu vandeniu, nurodė, jog atsakovo atstovas pažymėjo, kad tą dieną, kai pareiškėjui pagal grafiką priklausė pasinaudoti dušu – 2016 m. lapkričio 12 d., Ligoninėje sutriko šilto vandens tiekimo sistema, dėl to pareiškėjas negalėjo tinkamai nusiprausti. Minėtas aplinkybes patvirtina Ligoninės 2016 m. gruodžio 8 d. raštas Nr. 7-PR-893. Tačiau iš atsakovo atstovo atsiliepimo taip pat matyti, kad sutrikus vandens tiekimui, pacientai gali pasinaudoti dušu Ligoninės ūkio aptarnavimo būrio pastato dušinėmis, tačiau pareiškėjas dėl to nesikreipė. Taigi, nors bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 12 d. būrio dušinė neveikė ir pareiškėjas neturėjo galimybės išsimaudyti po šiltu dušu, tačiau byloje nenustatyta, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti dušu Ligoninės ūkio aptarnavimo būrio pastato dušinėmis. Pareiškėjo argumentus, kad jis negalėjo išsimaudyti po šiltu vandeniu, teismas laikė deklaratyviais, todėl atmetė.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl netinkamo apšvietimo kameroje Nr. 110. Nurodė, kad dėl to kreipėsi į pataisos namų administraciją, tačiau problema nebuvo išspręsta. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentus šioje dalyje paneigia atsakovo atstovo 2016 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. 7-PER-879, iš kurio matyti, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo 2016 m. lapkričio 14 d. skundą, apšvietimas kameroje Nr. 110 buvo sutvarkytas tą pačią dieną.

15. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su tuo, kad Ligoninės 3-jo būrio viršininkas A. R. bei kiti pareigūnai netinkamai elgėsi, nereagavo į prašymus, jo skundai ir prašymai nebuvo registruojami, nurodė, kad atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, jog vadovaujantis Pareigūnų lankymosi baudos izoliatoriuje, karceryje, kamerų tipo patalpose apskaitos žurnale Nr. 8.34-PER daromais įrašais, Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas A. R. sistemingai lanko nuteistuosius jų gyvenamosiose patalpose, bendrauja su jais, atsako į klausimus ir priima prašymus. Pareiškėjo skundai buvo registruojami Ligoninės nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registre. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pareigūnų nereagavimo į jo skundus paneigia pareiškėjo į bylą pateikti Ligoninės raštai, iš kurių matyti, kad į pareiškėjo keliamus klausimus dėl nepakankamo apšvietimo, delsimo pristatyti į Kauno klinikas infektologo konsultacijai, šalto vandens duše, nesuteikto maitinimo, nesupažindinimo su Vidaus tvarkos taisyklėmis, buvo atsakyta raštu.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, jog būrio viršininkas 2016 m. lapkričio 17 d. neteisėtai rinko nuteistųjų laiškus. Pažymėjo, kad negalėjo išsiųsti laiško Seimo kontrolieriui, nes nepasitikėjo būrio viršininku. Teismas nustatė, kad remiantis atsakovo atstovo į bylą pateikto Ligoninės direktoriaus 2016 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-249 1.1.2 punktu, Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkai bei vyresnysis specialistas yra atsakingi už suimtųjų, nuteistųjų rašytinių skundų, adresuotų valstybės ir savivaldybių institucijoms, visuomeninėms organizacijoms bei tarptautinėms institucijoms, apskaitą ir perdavimą Ligoninės Administracijos reikalų skyriui išsiuntimui atlikti bei suimtųjų, nuteistųjų skundų, skirtų įskaitos direktoriui, registravimą. Teismas sprendė, kad būrio viršininkas pagrįstai rinko nuteistųjų skundus ir prašymus, todėl neteisėtų Ligoninės (pareigūnų) veiksmų šioje dalyje nenustatyta. Ligoninė atsiliepime pažymėjo, jog neturi duomenų apie tai, kad Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas A. R. būtų atsisakęs priimti iš pareiškėjo Ligoninės administracijai adresuotą skundą. Byloje nebuvo duomenų apie tai, kad Ligoninėje prašymų ir skundų apskaita būtų vedama netinkamai. Minėtoms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie nuteistųjų skundų ir prašymų tinkamą apskaitą. Nenustatęs atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjo argumentus dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų neregistruojant skundų ir prašymų, nereagavimo į skundus, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teigimu, jis neturtinę žalą patyrė dėl to, jog atsakovas nesupažindino jo su Vidaus tvarkos taisyklėmis, jo teisėmis, pareigomis ir pan. Iš atsakovo atstovo 2016 m. gruodžio 8 d. rašto pareiškėjui matyti, kad Ligoninėje bendro pobūdžio informacija yra skelbiama stenduose, taigi pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su šia informacija pasivaikščiojimų metu. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovo atstovas į pareiškėjo prašymus atsakydavo raštu. Teismas pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka vien deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dalyje dėl jo nesupažindinimo su taisyklėmis, pareiškėjo teisėmis ir pareigomis yra deklaratyvūs, todėl atmestini.

18. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad 2016 m. lapkričio 7 d. 14.15 val. atvykęs į Ligoninę negavo pietų, pažymėjo, jog iš atsakovo atstovo 2016 m. gruodžio 8 d. rašto Nr. 7-PER-894 matyti, kad pareiškėjas atvyko pasibaigus pietums, todėl jam priklausė maitinimas vakare.

19. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde taip pat reiškia pretenzijas dėl to, jog jam buvo skirta mažai pasivaikščiojimų, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją, ar, kad jam būtų atsisakyta suteikti pasivaikščiojimus. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmetė kaip nepagrįstus. Teismas kitus pareiškėjo ir atsakovo argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.

20. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėjo būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme. Įvertinęs nustatytus pažeidimus, jų trukmę, teismas sprendė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

21. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, įvertinęs tai, kad į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą pareiškėjas buvo grąžintas jo paties pageidavimu atsisakius konsultacijų, nenustačius, kad dėl minėto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į medicinos pagalbos suteikimą pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 22. Pareiškėjas P. V. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 84), kuriame prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 14 986 Eur neturtinę žalą.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, kadangi teismas neobjektyviai įvertino jo pateiktus įrodymus, nepagrįstai juos laikė pertekliniais. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo suteiktos veiksmingos, saugios medicinos paslaugos. Akcentuoja, kad LAVL neturi licencijos savo veiklai vykdyti (licencija yra tik psichiatrinio ir tuberkuliozės skyrių veiklai). Pagal BVK nuostatas, prižiūrėtojai savo veiksmais privalo nežeminti nuteistųjų garbės ir orumo. Nuteistieji pasirašytinai supažindinami su jų teisėmis, pareigomis ir draudimais. Be to, teismas Ligoninės atsiliepimą priėmė praėjus nustatytam terminui jį pateikti. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad teismas neobjektyviai įvertino jo pateiktus argumentus ir įrodymus, neįvertino, kad jam teko vartoti raminamuosius vaistus, jis patyrė dvasines kančias, sukrėtimus, LAVL veiksmai pripažintini tyčiniais, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas priteisiant jam neturtinės žalos atlyginimą.

24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b . l. 92 ir 93) su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo ir atsakovo argumentus, pateiktus įrodymus ir skundžiamą sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, nagrinėdamas bylą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

26. Akcentuoja, kad atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai yra siekiama nustatyti apelianto reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina atsižvelgti į konkrečias kalinimo vietos sąlygas, tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįstai apelianto patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Europos Žmogaus Teisių Teismas ( toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, dažnai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 88–90) su juo nesutinka ir prašo atmesti.

28. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje, kurie teismo įvertintini pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles.

29. Akcentuoja, kad pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą sieja ir su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, atlyginimo. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra išaiškinusi, kad žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu LAVL atlyginimo santykiai yra civiliniai, todėl toks ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, prieš kreipdamasis į teismą privalo pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, t. y. pareiškėjas su rašytiniu pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo.

30. Pažymi, kad pareiškėjas iš esmės apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nenurodo jokių aplinkybių bei pagrįstų argumentų, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuri keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentai nėra pagrindo.

31. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 98–100) nurodo, kad Kalėjimų departamentas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas savo žalą kildina tik iš nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, nors pareiškėjas nurodo, kad jis buvo laikomas viename pastate kartu su tuberkulioze sergančiais asmenimis, kur patalpos nebuvo dezinfekuojamos. Pareiškėjo nuomone, LAVL teismui teikė neteisingus ir suklastotus duomenis apie dezinfekciją, taip pat nebuvo atlikta dezinfekcija dušo patalpose. Nurodo, kad pagal EŽTT praktiką (EŽTT 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Amirov prieš Rusija (pareiškimo Nr. 51857/13; EŽTT 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas byloje Mironovas ir kt. prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 40828/12, 29292/12, 69598/12, 40163/13, 66281/13, 70048/13 ir 70065/13)) tinkamų medicinos paslaugų nesuteikimas prilyginamas nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui Konvencijos 3 straipsnio prasme, be to, už sąlygas, kai naudojamasi dušu, kuris nėra dezinfekuojamas, kartu su sergančiais tuberkulioze asmenimis, buvo priteista neturtinė žala 9 000 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų valdžios institucijos – Laisvės atėmimo vietų ligoninės – veiksmų, pareiškėjo nenuvežus infektologo konsultacijai, galimai nesudarant saugių ir tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d.

33. Pirmosios instancijos teismas skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė ir konstatavo, kad teisės į medicinos pagalbos suteikimą pažeidimo pripažinimas buvo pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nedetalizuoja, kokių įrodymų vertinimas, jo manymu, buvo netinkamas.

36. Dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

37. EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

38. Be to, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritardamas ginčijamo teismo sprendimo motyvams, jų nebekartoja.

40. Dėl tinkamų, veiksmingų ir saugių medicininių paslaugų nesuteikimo, teisėjų kolegija nurodo, kad Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą pažymėta, kad ginčai, susiję su areštą ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų veikimu / neveikimu, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą jose laikomiems asmenims, teismingi administraciniam teismui (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį byloje Nr. T-110/2013, 2017 m. spalio 4 d. nutartį byloje Nr. T-83/2017, 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį byloje Nr. T-118/2017). Kai ginčo objektu yra laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos veikla organizuojant bausmę atliekančio asmens, t. y. pareiškėjo, medicininę priežiūrą, tokia veikla laikoma administravimo veikla, todėl kilęs ginčas dėl žalos, padarytos LAVL veiklos srityje, atlyginimo pripažįstamas teismingas administraciniam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2349-662/2018). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Ligoninė elgėsi nepakankamai rūpestingai ir 2016 m. lapkričio 8 d. bei 2016 m. lapkričio 15 d. neįvykdė savo pareigos organizuoti pareiškėjo konvojavimą į Kauno klinikas, nors pareiškėjas tuo metu buvo laikomas Ligoninėje, taigi savo neveikimu pažeidė pareiškėjo teisę į medicinos pagalbos suteikimą (BVK 11 str. 1 d. 3 p.).

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad dėl Ligoninės netinkamo elgesio pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės, o pareiškėjo nurodyti argumentai, kad jis vartojo raminamuosius, patyrė didelį emocinį sutrikimą yra deklaratyvaus pobūdžio ir neparemti jokiais objektyviais įrodymais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad teisės į medicininės pagalbos suteikimą pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

42. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė