2021-07-21 Nr. AB-14734-3-62-3-00136-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. I. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2021-07-21 Nr. AB-14734-3-62-3-00136-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinė byla Nr. TA-504-261/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00136-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. I. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2017 m. gruodžio 14 d. buvo laikomas Alytaus PN netinkamomis sąlygomis. Buvo laikomas Alytaus PN 7 lokaliniame sektoriuje, 6 būryje. Pareiškėjo teigimu, gyvenamasis plotas neatitiko nustatytų reikalavimų. Alytaus PN 7 lokaliniame sektoriuje nebuvo įrengta rūkymui skirta vieta su stogeliu. Šia vieta nebuvo galima naudotis blogu oru, žiemą ar nakties metu. Pasivaikščiojimo kiemelis buvo per mažas. Alytaus PN 7 lokaliniame sektoriuje buvo per mažai praustuvių, unitazų (klozetų, pisuarų). Unitazai buvo netinkamai atitverti vieni nuo kitų. Unitazai buvo prastos būklės (iš jų bėgantis vanduo nenuplaudavo ar labai blogai nuplaudavo išmatas, dažnai užsikimšdavo). Praustis galėjo tik kartą per savaitę, tačiau dėl trumpo tam skirto laiko ir dėl per didelio kiekio nuteistųjų negalėjo tinkamai to padaryti. Pastatas, kuriame gyveno, avarinės būklės, jame seniai atliktas remontas. Gyvenamosiose patalpose žiemą per žema oro temperatūra. Gyvenamosiose patalpose pilna tarakonų. Gyvenamosios patalpos yra virš gamybos (metalo apdirbimų ir suvirinimo) cechų, kur laikomi dujų balionai, kurie gali bet kada sprogti, nes juose dirba nekvalifikuoti nuteistieji. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais argumentais. Nenustačius ir neįrodžius būtinų valstybės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo svarstyti dėl žalos atlyginimo.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė tik deklaratyvius teiginius, kurie negali būti vertinami kaip pagrindžiantys jo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.
7. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą, kuriame papildomai nurodė, kad rūkimo vietoje nėra suoliuko. Prie jo gyvenamųjų patalpų sandėliuojami propano dujų balionai, nors tam turi būti skirtas atskiras pastatas. Gyvenamosiose patalpose didelė drėgmė ir šalta. Alytaus PN pareigūnai tinkamai nevykdė savo pareigų (ne dirbo, o ilsėjosi). Alytaus PN nuteistieji po sporto gali praustis tik po šaltu vandeniu. Dušuose nėra kabinų (užuolaidų). Alytaus PN neatliekama dezinfekcija ir nenaikinami kenkėjai. Alytaus PN nuo sienų dažai lupasi, sienos drėgnos, radijatoriai nešildo, langai sulaužyti, gryno oro nėra tiek, kiek reikia. Tualetai ir pisuarai be durelių. Unitazas, prausykla, kranai netvarkingi. Grindys blogos būklės. Alytaus PN patalpose yra nešvarumų, viskas smirda, sienos ir tualetai nevalomi, veisiasi pelėsiai, tarakonai, yra voratinklių. Nuteistieji prie valgyklų neturi kur nusiprausti. Alytaus PN nedarė remonto, nors turėjo daryti (pvz., naujus kranus, veidrodžius įrengti).
II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Alytaus PN 7 lokalinio sektoriaus 6 brigadoje buvo laikomas nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. ir nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. Byloje esant tokiems duomenims apie pareiškėjo kalinimą Alytaus PN 7 lokalinio sektoriaus 6 brigadoje, byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už kalinimo laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. ir nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. (toliau – ginčo laikotarpis).
10. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 7 lokalinio sektoriaus 6 būrio 6 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 19,81 kv. m, kurioje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,30 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas apskaičiuotas gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus. Iš nurodytų duomenų darytina išvada, kad gyvenamojo ploto norma pataisos įstaigos bendrabučio tipo patalpose (3,1 kv. m vienam asmeniui) pareiškėjo atveju nebuvo pažeista.
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog Alytaus PN 7 lokaliniame sektoriuje yra įrengta vieta rūkymui tiek kieme (rūkykla yra su stogeliu), tiek viduje, pateikė tai patvirtinančias nuotraukas. Teismas tokiais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis neturėjo pagrindo netikėti, todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad Alytaus PN 7 lokaliniame sektoriuje nebuvo rūkymui skirtos vietos su stogeliu, nepagrįstas.
12. Teismas pabrėžė, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog 7 lokalinio sektoriaus kiemo plotas yra 765 kv. m. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nėra jokios nuostatos dėl pataisos įstaigos pasivaikščiojimo kiemo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (neteko galios 2020 m. gruodžio 22 d.) (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 18 punkte nustatyta, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Atsižvelgiant į tai, kad aptartas teisinis reglamentavimas nenustato pasivaikščiojimo kiemo dydžio, pareiškėjo skundo dalis dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemelio nepagrįsta.
13. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – 2017 m. Aprūpinimo normos) nustatyta, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų) (7.4 p.), klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų) (7.6 p.). Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad 7 lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge yra 9 praustuvai, 6 unitazai ir 1 pisuaras. Ginčo metu 7 lokaliniame sektoriuje gyveno iki 156 nuteistųjų. 7 lokalinis sektorius yra gamybinėje zonoje, dauguma nuteistųjų yra dirbantys, todėl dirbantys nuteistieji sanitariniais mazgais galėjo pasinaudoti ir darbo vietoje. Iš nurodytų duomenų apie nuteistųjų ir sanitarinių įrenginių skaičių teismas darė išvadą, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu nevykdė 2017 m. Aprūpinimo normų 7.4 punkto reikalavimų prausyklą, tualetą aprūpinti praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), kadangi praustuvais naudojosi didesnis nuteistųjų skaičius, nei numato aptarta teisės norma (156 / 9 ≈ 17), taip pat nevykdė 2017 m. Aprūpinimo normų 7.6 punkto reikalavimų prausyklą, tualetą aprūpinti klozetu arba pisuaru (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), kadangi unitazais ir pisuaru naudojosi didesnis nuteistųjų skaičius, nei numato aptarta teisės norma (156 / 7 ≈ 22). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas pastate, kuriam trūko sanitarinio mazgo įrenginių, todėl pareiškėjo atžvilgiu konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai.
14. Teismas vertino kaip nepagrįstą atsakovo atstovo argumentą, kad 7 lokalinio sektoriaus dirbantys nuteistieji sanitariniais mazgais galėjo naudotis ir darbo metu, todėl sanitarinių įrengimų trūkumo 7 lokaliniame sektoriuje nebuvo. 2017 m. Aprūpinimo normų 7.4 ir 7.6 punktų reikalavimai taikomi bendrabučio gyvenamosioms patalpoms, o ne darbo vietai, taip pat teismui nėra pateiktas nei dirbančių nuteistųjų skaičius, nei darbo vietoje esančių sanitarinių įrenginių skaičius.
15. Teismas pabrėžė, kad atsakovo atstovas byloje pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad privatumui užtikrinti tualetuose įrengtos kabinos, kuriose įrengti sėdimi unitazai. Teismas neturėjo pagrindo netikėti šių atsakovo atstovo nurodytų duomenų teisingumu, nes, kaip matyti, pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad tualetai buvo netinkamai atitverti vieni nuo kitų, nenurodė, kaip minėta aplinkybė sukėlė jam neturtinę žalą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentas, kad tualetai buvo netinkamai atitverti vieni nuo kitų, nepagrįstas.
16. Teismas pažymėjo, kad HN 134:2015 44 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Duomenų apie tai, kad pareiškėjui nebūtų užtikrinta teisė išsimaudyti, nėra. Nėra ir jokių pareiškėjo teiktų prašymų ar skundų dėl maudymosi trukmės. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala.
17. Teismas pabrėžė, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog Alytaus PN šaltuoju metų laiku gyvenamosiose patalpose užtikrina 18–22 laipsnių oro temperatūrą. Alytaus PN esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas. Iš byloje pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktų taip pat nenustatyta, kad Alytaus PN pažeidė HN 134:2015 16 punkto reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus analizuojamu aspektu nėra. Pareiškėjo skundo argumentas dėl per žemos oro temperatūros gyvenamosiose patalpose nepagrįstas.
18. Teismas nurodė, kad HN 134:2015 20 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, kad ginčo laikotarpiu buvo vykdomas kenkėjų naikinimas. Todėl teismas sprendė, kad paminėti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas darė išvadą, kad Alytaus PN yra skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų kontrolei.
19. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl patiriamos baimės dėl dirbtuvėse vykdomų darbų. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovo atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių nepagrįsti.
20. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo skundo teiginiai, jog pastatas, kuriame gyveno, yra avarinės būklės, kad unitazai yra prastos būklės, yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas nenurodė, kaip šios skunde aprašytos aplinkybės sąlygojo jo teisių pažeidimą, todėl dėl šių teiginių pagrįstumo klausimo teismas plačiau nepasisakė.
21. Teismas konstatavo, kad byloje buvo nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo aprūpintas tinkamu sanitarinių įrenginių kiekiu. Nurodytu aspektu buvo nustatyta valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos neteisėti veiksmai (neveikimas). Nustatęs neteisėtą neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatavo esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį. Nustačius šiais aspektais (dėl sanitarinių įrenginių trūkumo) civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.) visumą, valstybei kyla prievolė atlyginti žalą.
22. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog nustatytas pažeidimas padarė poveikį pareiškėjo sveikatai. Alytaus PN pateiktuose medicininiuose dokumentuose tokių duomenų nėra. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į suformuotą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendė, jog šiuo atveju 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.
III. 23. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.
24. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimo sumą. Priteista suma nekompensuoja jo patirtos žalos sveikatai, garbei ir orumui. Pareiškėjas beveik 2 metus turėjo kiekvieną rytą po 30 min., o kartais ir ilgiau laukti eilėje nueiti į tualetą, apsiprausti ir išsivalyti dantis. Be to, teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį plotą, iš patalpos ploto neatėmė miegamųjų lovų ir kitų baldų ploto. Tai padarius, būtų nustatyta, kad pareiškėjui teko mažiau nei 3,1 kv. m ploto. Dėl naudojimosi dušu pažymėtina, kad 7 lokaliniame sektoriuje ginčo laikotarpiu buvo kalinami 156 nuteistieji, kuriems buvo skirtos vos 3 valandos per savaitę nusiprausti po dušu, dušai buvo 8, dėl to vienam asmeniui dušu teko pasinaudoti po kelias minutes. Taip pat jau vien tik byloje pateikta Alytaus PN sudaryta sutartis su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcinė stotis“ turėtų patvirtinti, kad pataisos įstaigoje buvo tarakonų ir pelių.
25. Atsakovo atstovas Alytaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteisti pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
26. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta, jog Alytaus PN 7 lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge esančiomis praustuvėmis bei tualetais naudotųsi ne daugiau kaip 15 asmenų, nurodomi pažeidimai, susiję su prausyklų ir tualetų skaičiumi, tačiau šio sektorius dauguma nuteistųjų dienos metu dirba VĮ „Mūsų amatai“, ir jie sanitarinius mazgus, praustuvus ir dušus turi savo darbo vietoje. Teismas neįvertino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN dėl netinkamų laikymo sąlygų 7 lokaliniame sektoriuje nesikreipė, taip pat jis turėjo teisę kreiptis į Nuteistųjų skirstymo komisiją dėl perkėlimo į kitą būrį ar lokalinį sektorių, tačiau šia teisia nei karto nepasinaudojo. Atsakovo atstovo nuomone, nėra tiesioginio ryšio tarp Alytaus PN veiksmų ar neveikimo ir pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo.
27. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteisti pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
28. Atsakovo atstovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde.
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovo atstovo Alytaus PN apeliacinį skundą tenkinti.
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo. Taip pat pažymi, kad prisideda prie atsakovo atstovo apeliacinio skundo (jame išdėstytų argumentų) ir naujų reikalavimų nereiškia.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis Alytaus PN laikotarpiais nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. ir nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d.
32. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs 2017 m. Aprūpinimo normos pažeidimus (žr. šios nutarties 13 p.), pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas Alytaus PN nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu padavė apeliacinius skundus.
33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama apeliacinių skundų ribose.
34. Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų (aplinkybių) vertinimo pažymėtina, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).
35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012, 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3033-261/2021).
36. Teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos atliktų įrodymų (duomenų) vertinimu ir tuo pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tiek dėl nustatytų, tiek dėl nenustatytų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (nustatytais ir nenustatytais pažeidimais) skundžiamame teismo sprendime išdėstytų argumentų nebekartoja, o tik papildo motyvais atsakydama į apeliacinių skundų argumentus ir pakoreguodama teismo sprendimo dalį dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsta.
37. Atsižvelgiant ne tik į nacionalinį teisinį reguliavimą, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką niekuo nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad baldai neįskaičiuotini į bendrą patalpos plotą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui teko mažiau nei 3,1 kv. m gyvenamojo ploto.
38. Dėl maudimosi duše trukmės pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių konkretesnių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad jam per skirtą laiką duše jis nebūtų spėjęs nusiprausti (pvz., išsiplauti plaukus, kūną). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą dėl jam maudimosi duše skirto laiko.
39. Alytaus PN sutartys su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcinė stotis“ (b. l. 41–47) buvo sudaromos tam, kad būti vykdoma kenkėjų kontrolė, t. y., kad kenkėjai nesiveistų. Todėl pareiškėjo argumentas, kad jau vien tik byloje pateikta Alytaus PN sudaryta sutartis su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcinė stotis“ turėtų patvirtinti, kad pataisos įstaigoje buvo tarakonų ir pelių, yra niekuo nepagrįsti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kad minėtos sutartys buvo netinkamai vykdomos.
40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 2017 m. Aprūpinimo normos buvo pažeistos ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovo nurodyti argumentai nėra pakankami paneigti minėtas teismo išvadas.
41. Visgi pažymėtina, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi iš nustatyto pažeidimų masto (žr. šios nutarties 13 p.) nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas patyrė tokio sunkumo neturtinę žalą, kad ją būtų pagrindas atlyginti pinigais. Byloje nenustatyta, kad dėl padarytų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios sunkios ir (ar) ilgalaikės neigiamos pasekmės. Pareiškėjo argumentai, kad jis beveik 2 metus turėjo kiekvieną rytą po 30 min., o kartais ir ilgiau laukti eilėje nueiti į tualetą, apsiprausti ir išsivalyti dantis, vertinti kaip pernelyg abstraktūs argumentai, kuriai remiantis nėra pakankamo pagrindo spręsti dėl jo patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Be to, nėra pagrindo abejoti atsakovo atstovo nurodytomis aplinkybėmis, kad 7 lokaliniame sektoriuje dauguma kalinamų nuteistųjų dienos metu dirbo ir jie darbo vietoje galėjo naudotis sanitariniais mazgais. Konstatuotina, kad minėtos aplinkybės taip pat mažina teismo nustatytų pažeidimų sunkumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išavada, kad nagrinėjamu atveju pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra pažeistos teisės į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN pripažinimas.
43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant instancijos teismo sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies ir pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN ginčo laikotarpiu, išskyrus metu, kai buvo kalinamas kitose laisvės atėmimo įstaigose.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo L. I. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo L. I. skundą tenkinti iš dalies – pripažinti, kad L. I. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN laikotarpiais nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. ir nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. (išskyrus metu, kai buvo kalinamas kitose laisvės atėmimo įstaigose) buvo pažeista. Kitą pareiškėjo L. I. skundo dalį atmesti.“
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Ričardas Piličiauskas
Dalia Višinskienė