2025-06-11 Nr. AB-10300-3-61-3-03503-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-785-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03503-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – V. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2022 m. liepos 27 d. raštą (sprendimą) Nr. 1SS-1167-(5.59 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT inicijuoti valstybinės žemės sklypo suformavimą ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus kelio servituto (tarnaujantis) nustatymui, kad būtų įteisintas įvažiavimas į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas); 3) atsisakius tenkinti reikalavimą įpareigoti inicijuoti žemės sklypo formavimą tam, kad būtų nustatytas kelio servitutas, įpareigoti NŽT suteikti kelio servituto statusą ir įteisinti Vilniaus miesto savivaldybės 1998 m. patvirtintą įvažiavimą į Žemės sklypą; 4) atsisakius tenkinti minėtus reikalavimus, įpareigoti NŽT inicijuoti šio įvažiavimo, kaip atskiro žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio metu būtų suformuotas atskiras žemės sklypas, skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms, einantis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki Žemės sklypo pietinės ribos taip, kad būtų galima teisėtai įvažiuoti į Žemės sklypą.

2. Pareiškėja taip pat prašė iš NŽT priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Pareiškėja informavo, kad Sprendimu NŽT atsisakė spręsti pareiškėjos 2022 m. liepos 4 d. raštu (toliau – ir Prašymas) iškeltus klausimus – pareiškėja prašė: 1) leisti parengti kelio servituto planą ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus kelio servituto (viešpataujantis) nustatymui, kad būtų įteisintas įvažiavimas į Žemės sklypą; 2) atsisakius nustatyti kelio servitutą, suteikti kelio servituto statusą ir įteisinti Vilniaus miesto savivaldybės 1998 m. patvirtintą įvažiavimą į Žemės sklypą; 3) atsisakius tenkinti prašymus dėl kelio servituto nustatymo ir įteisinimo, inicijuoti šio įvažiavimo, kaip atskiro žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio metu būtų suformuotas atskiras žemės sklypas, skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriui, einančiam nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki Žemės sklypo pietinės ribos taip, kad būtų galima teisėtai įvažiuoti į Žemės sklypą. NŽT Sprendimu nurodė, kad valstybinis žemės sklypas nesuformuotas, todėl neturi galimybių nustatyti kelio servitutą; pareiškėjos Žemės sklypas suformuotas detaliuoju planu, todėl turi būti rengiamas detaliojo plano pakeitimas arba koregavimas, norint suformuoti kitos paskirties žemės sklypą, skirtą susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms.

4. Pareiškėja nesutiko su Sprendimu, vertino, kad jis priimtas neatsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, nevertinus, kad įvažiavimas galimas tik per valstybinę žemę, netinkamai taikant teisės aktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas ir prieštaraujant teismų praktikai. Pareiškėja nurodė ginčui aktualias faktines aplinkybes ir nesutikimą su Sprendimu iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis:

4.1. visi gyvenamojo namo Žemės sklype projektavimo ir statybos darbai vyko teisėtai, laikantis įstatymo numatytų reikalavimų. Pagal gyvenamojo namo projektą ir žemės sklypo planus, akivaizdu, kad buvo suprojektuotas privažiavimas iki Žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Privažiavimas prie sklypo gali būti sprendžiamas nustatant kelio servitutą (jeigu reikia, suformuojant sklypą) arba formuojant atskirą žemės sklypą, skirtą susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms. Žemės sklypui nėra nustatytas kelio servitutas (viešpataujantis), skirtas prie jo privažiuoti, šalia jo nėra suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas, skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms. Tai reiškia, nors Žemės sklypui privažiavimas nurodytas aptartuose Žemės sklypo ir gyvenamojo namo planuose, tačiau įvažiavimas yra valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuotas joks sklypas ir privažiavimas iki Žemės sklypo neįteisintas. Šiuo metu faktinis įvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) g. iki Žemės sklypo ir namo yra įrengtas, naudojamas ir prižiūrimas jau 20 metų, tačiau E. S. (pareiškėjos dukra) nuolat gauna baudas iš savivaldybės, kad naudojasi šiuo įvažiavimu iki Žemės sklype esančio namo. Toje pačioje valstybinės žemės dalyje, kurioje yra faktinis privažiavimas prie Žemės sklypo, yra ir komunikacijoms skirta žemės dalis. Visos faktinės aplinkybės patvirtina, kad planuose nurodyta valstybinės žemės sklypo dalis yra būtina tiek privažiavimui prie Žemės sklypo, tiek komunikacijoms;

4.2. nesant teisinio privažiavimo prie Žemės sklypo, o už naudojimąsi faktiniu privažiavimu Vilniaus miesto savivaldybei skiriant baudas, yra pažeidžiamos Žemės sklypo bendrasavininkų ir šio sklypo naudotojų teisės. Teismų praktikoje nurodyta, jog turi būti vadovaujamasi nuostata, kad kiekvienas žemės sklypas turi turėti privažiavimą, o vienas iš įstatymais nustatytų nuosavybės teisių ribojimų būdų yra Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) numatyti žemės servitutai (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 str.). Servitutas tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu) arba to daikto apribojimas naudotis, siekiant užtikrinti kito daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto) tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. l d.), t. y. teisinis reguliavimas numato, kad kiekvienas žemės sklypas, tarp jų ir pareiškėjos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas Žemės sklypas, turi turėti privažiavimą. Privažiavimas prie sklypų paprastai įteisinamas ir įrengiamas dviem būdais: nustatant kelio servitutą arba formuojant atskirą žemės sklypą, kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijas, kuris užtikrina tinkamą ir teisėtą įvažiavimą į sklypą ir išvažiavimą iš jo;

4.3. NŽT atsakymas dėl kelio servituto yra formalus, pateiktas neįsigilinus į faktines aplinkybes ir į teisinį reguliavimą, dėl to neteisėtas ir nepagrįstas. Nėra teisėto privažiavimo į Žemės sklypą. Tam, jog pareiškėja galėtų tinkamai naudotis (t. y. transporto priemonėmis patekti į sklypą) jai bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, būtina gretimame valstybei priklausančiame žemės sklype, kuris ribojasi su pareiškėjos žemės sklypu, nustatyti kelio servitutą arba kitu būdu įteisinti privažiavimą. Prašomas nustatyti servitutas atitinka faktinį ir teisinį pagrindą. Pareiškėja į Žemės sklypą realiai gali patekti šeimos lėšomis dar 1998 m. suprojektuotu ir 2000 m. įrengtu 3 m pločio vadinamu „lauko keliu“, per valstybei priklausantį žemės sklypą, esantį šalia pareiškėjos žemės sklypo. Nors įvažiavimas į pareiškėjos sklypą nėra įteisintas, tačiau toks įvažiavimas yra būtinas, nes kito įvažiavimo nėra ir objektyviai negali būti (iš kitos sklypo pusės yra pėsčiųjų takas, upė, ribojasi su kitų savininkų sklypais). Kelio servitutas yra vienintelis ekonomiškas ir tinkamiausias būdas patekti į pareiškėjos bendra jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą ir gyvenamą namą. Kol neįteisintas joks privažiavimas, ji neturi jokios teisėtos galimybės patekti į jai priklausantį Žemės sklypą, disponuoti juo ir jame esančiu gyvenamu namu. Pareiškėjai bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas yra šalia (duomenys neskelbtini) gatvės Vilniuje, todėl yra galimybė patekti iš faktiškai naudojamo gatvės kelio;

4.4. pagal įvažiavimo į Žemės sklypą planą, buvo išduoti atitinkamų viešojo administravimo institucijų sutikimai tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Jokios institucijos neprieštarauja dėl susisiekimo komunikacijų (įvažiavimo) tiesimo / statybos įrengimo į Žemės sklypą. Tai reiškia, kad netgi nesuformuotame žemės sklype buvo numatyta tiesti komunikacijas, tarp jų – įrengti kelią. Patvirtintas Žemės sklypo planas (brėžinys) yra prilygintinas teritorijų planavimo dokumentui. Pateiktame plane aiškiai numatytas įvažiavimas į pareiškėjai bendra jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Pareiškėja tik tokiu būdu turi realias galimybes patekti į Žemės sklypą ir į gyvenamąjį namą;

4.5. NŽT atsisakymas ir / ar neleidimas formuoti servitutą ir veiksmų nesiėmimas, kad atsirastų galimybė nustatyti kelio servitutą, neatitinka teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų ir viešojo administravimo reikalavimų institucijoms. Valstybinės žemės dalis (kurioje nesuformuotas žemės sklypas), kuriame yra faktiškai įrengtas įvažiavimas į namų valdą, per kurį nutiesti inžineriniai tinklai į Žemės sklypą, ir kuriame prašoma nustatyti servitutą, priklauso Lietuvos Respublikai. Pareiškėjai reikalingas kelio servitutas atskirtų tik dalį valstybinės žemės šio sklypo pakraštyje, kaip iš esmės faktiškai buvo įrengtas dar 2000 m. Privažiavimas būtų minimalaus 4 m pločio, reikalingas pravažiavimui, racionalus ir tinkamas tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo principui užtikrinti. Tokio pločio privažiavimas į sklypą užtikrintų pareiškėjai ne tik galimybę pravažiuoti transporto priemonėms, bet ir esant poreikiui, taip pat privažiuotų kitas transportas. Iš www.regia.lt portalo duomenų matyti, kad pareiškėjos bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas Žemės sklypas ribojasi su valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre neregistruota, nesuformuota valstybine žeme, todėl nėra žinoma, koks būtų sklypo plotas jį suformavus. Esant tokiai situacijai, NŽT pareiga yra suformuoti sklypą ir įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre;

4.6. NŽT argumentas, kad žemės sklypas nesuformuotas ir dėl to NŽT neturi jokios galimybės svarstyti nustatyti kelio servitutą, yra nepagrįstas. NŽT turi iniciatyvos teisę dėl žemės sklypo suformavimo ir šios problemos išsprendimo, be to, NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, turi teisę, o šiuo atveju pareigą, inicijuoti žemės sklypo formavimą, kad, be kita ko, būtų išspręstas privažiavimo klausimas į Žemės sklypą. NŽT turėjo nustatyti visas faktines aplinkybes ir imtis veiksmų, kad būtų galima nustatyti kelio servitutą, o NŽT atsisakymas leisti parengti žemės sklypo servituto nustatyto planą ar atlikti kitus veiksmus (tarp jų – imtis veiksmų ir inicijuoti žemės sklypo formavimą), kad pareiškėja galėtų bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis į pastarajai bendra jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą (viešpataujantis daiktas), yra neteisėtas. NŽT nepasisakė dėl galimybių suteikti kelio servituto statusą ir įteisinti Vilniaus miesto savivaldybės 1998 m. patvirtintą įvažiavimą į Žemės sklypą;

4.7. NŽT neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo: jeigu nebus patvirtintas kelio servitutas, inicijuoti šio įvažiavimo, kaip atskiro žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio metu būtų suformuotas atskiras žemės sklypas, skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriui, einančiam nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki Žemės sklypo pietinės ribos taip, kad būtų galima teisėtai įvažiuoti į pareiškėjos Žemės sklypą. Sprendime nurodyta, kad „Žemės sklypas yra suformuotas Detaliuoju planu, todėl nagrinėjamoje teritorijoje, siekiant suformuoti kitos paskirties žemės sklypą, skirtą susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms, turi būti rengiamas detaliojo plano keitimas ar koregavimas“. Toks NŽT teiginys nepagrįstas teisės aktų normomis ir nemotyvuotas:

1) detaliuoju planu suformuotas Žemės sklypas, šalia jo pietinės ribos yra valstybinė žemė, bet sklypas nesuformuotas. Valstybinės žemės patikėtinis yra NŽT (Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.). Dėl to būtent NŽT turi teisę inicijuoti žemės sklypo, skirto susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms, suformavimą (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.). Tam, kad būtų suformuotas atskiras sklypas, skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms, nereikia keisti detaliojo plano;

2) yra teikiamas genplanas, kuris prilyginamas detaliajam planui. Detaliųjų planų uždaviniai, be kita ko, suplanuoti optimalų planuojamos teritorijos inžinerinių komunikacinių koridorių tinklą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 6 d. 3 p.). Detaliuosiuose planuose nustatomi planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymas), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis (Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 3 d.).

Šiuo atveju jau yra nurodyta privažiavimo vieta prie pareiškėjos sklypo. Vis tik, neužtenka parengti ir patvirtinti detalųjį planą, nes detaliojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinti. Akivaizdu, kad esant detaliojo plano principams, pagal kuriuos nurodytas įvažiavimas į pareiškėjos Žemės sklypą, turi būti suformuotas atskiras sklypas. Atskiras sklypas turi būti formuojamas valstybinėje žemėje, šalia pareiškėjos Žemės sklypo pietinės ribos. Šiuo atveju tai yra ne tik NŽT teisė, bet ir pareiga, nes pareiškėja negali patekti į Žemės sklypą ir tinkamai juo naudotis.

NŽT neatsižvelgė į minėtą teisinį reguliavimą ir visiškai nepagrįstai atsisakė inicijuoti įvažiavimo, kaip atskiro žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Įvertinus tai, kad atskiras sklypas, skirtas įvažiavimui formuojamas valstybinėje žemėje, pareiškėja neturi iniciatyvos teisės šiam valstybinės žemės formavimo pertvarkymo projektui rengti. NŽT, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, nurodė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 ir 32 punktus, kuriuose įtvirtintos nuostatos yra bendro pobūdžio, o detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas detalizuotas Teritorijų planavimo įstatyme.

4.8. Sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra nepagrįstas, neargumentuotas, priimtas netinkamai vertinant teisės aktų reikalavimus ir pavestas funkcijas tiek NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtiniui, tiek savivaldybei. NŽT neatsižvelgė į Prašyme išdėstytus argumentus ir teisinį reguliavimą, dėl to Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, be to, neatitinka teisinio reguliavimo iškeltai problemai – privažiavimui į pareiškėjos sklypą – spręsti.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. NŽT paaiškino, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro išrašo duomenimis, Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso V. S.; Žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto skyriuje 2020 m. gruodžio 28 d. gautas V. S. įgalioto asmens E. S. 2020 m. gruodžio 28 d. prašymas nustatyti servitutą suteikiantį teisę naudotis (duomenys neskelbtini) (negyvenamosios patalpos / garažai (duomenys neskelbtini)) registruotu įvažiavimu (ilgis: 75 m, plotis: 3,9 m), atsižvelgiant į tai, jog šis įvažiavimas nenaudojamas privažiuoti prie (duomenys neskelbtini) negyvenamųjų patalpų (t. y.

įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) kiemo pusės), tuo tarpu tai vienintelis galimas privažiavimas prie Žemės sklype esančio gyvenamojo namo. Vilniaus miesto skyrius 2021 m. vasario 24 d. raštu Nr. 49SD-1820-(14.49.136E.) „Dėl servituto sandoriu nustatymo“ informavo E. S., kad servitutas gali būti nustatytas nekilnojamajam daiktui, t. y. žemės sklypui, tačiau teritorijoje, kurioje pagal pridedamą planą yra pažymėtas privažiavimas iki Žemės sklypo pusės, žemės sklypas nesuformuotas, todėl nustatyti kelio servitutą šioje valstybinės žemės teritorijoje nėra teisinio pagrindo.

E. S. 2021 m. gegužės 7 d. NŽT pateikė skundą dėl Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. vasario 24 d. rašto 49SD-1820-(14.49.136E.) „Dėl servituto sandoriu nustatymo“. NŽT 2021 m. birželio 7 d. raštu Nr. 1SS-889-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ E. S. 2021 m. gegužės 7 d. skundą atmetė. Vilniaus miesto skyriuje 2021 m. liepos 14 d. gautas Vilniaus apygardos administracinio teismo pranešimas administracinėje byloje Nr. eI3-3820-541/2021, pateikti atsiliepimą į E. S. skundą. E. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. vasario 24 d. raštą Nr. 49SD-1820-(14.49.136E.) „Dėl servituto sandoriu nustatymo“, NŽT 2021 m. birželio 7 d. raštą Nr. 1SS-889-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti skundą, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir įpareigoti 4 metrų ploto privažiavimui nuo (duomenys neskelbtini) g. iki Žemės sklypo, suteikti servituto statusą.

Vilniaus miesto skyrius 2021 m. liepos 29 d. pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. administracinėje byloje Nr. eI3-741-541/2022 priėmė Sprendimą, kuriuo E. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Buvo gautas pareiškėjos atstovės Prašymas, kuris NŽT Sprendimu netenkintas.

7. NŽT teigė, jog tam, kad NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas galėtų spręsti klausimą dėl būtinybės sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo arba jį nustatyti administraciniu aktu, pirmiausia valstybinės žemės sklypas, kuriame pageidaujama nustatyti servitutą (tarnaujantį), suteikiantį teisę naudotis juo privažiuojant prie V. S. nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo, turi būti suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, atliktos žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūros. Sprendime pažymėta, kad Žemės sklypas buvo suformuotas įgyvendinant Vilniaus miesto valdybos 1998 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1689 V „Dėl sklypo detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto šios teritorijos detaliojo plano sprendinius. Iš detaliojo plano brėžinyje esančios informacijos matyti, kad prie V. S. nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo privažiuojama nuo (duomenys neskelbtini) gatvės šiuo metu atskiru žemės sklypu nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos dalimi, esančia už Žemės sklypo pietinės ribos. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad servituto nustatyto klausimas valstybinėje žemėje gali būti spręstinas tik tuomet, kai valstybinis žemės sklypas bus suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

8. NŽT nurodė, kad pareiškėja turės teisę, jeigu bus rengiamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, siekiant suformuoti žemės sklypą pirmiau minėtoje valstybinės žemės teritorijoje, viešo svarstymo metu, teikti pasiūlymus dėl norimo servitutinio kelio iki Žemės sklypo. Tenkinus pareiškėjos reikalavimus būtų pažeistos servitutų nustatymą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos ir tai sąlygotų NŽT ultra vires veiksmus, t. y. būtų pažeistos teisės aktų, reglamentuojančių servitutų nustatymą nuostatos ir būtų pamintas įstatymo viršenybės principas.

9. NŽT pažymėjo, kad pareiškėja į bylą nepateikė įrodymų, grindžiančių vieno iš administracinio akto panaikinimo pagrindų. Atsižvelgus į teismų praktiką bei įvertinus skundžiamų raštų turinį, konstatuotina, kad yra pateikta aktualių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių ginčo klausimą, analizė, išdėstytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios NŽT poziciją, administraciniais sprendimais yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma pasekmė ir kaip adresatas turi gintis. Sprendimas yra išsamus ir motyvuotas, atitinkantis administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, o tai, kad pareiškėja nesutinka su jo turiniu nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakymas buvo pateiktas netinkamai. Pareiškėjos reikalavimas panaikinti Sprendimą bei įpareigojimą inicijuoti žemės sklypo formavimą tam, kad būtų nustatytas kelio servitutas nepagrįstas, nepateikti įrodymai, kurie lemtų minėto rašto neteisėtumą bei neįrodyta, kad Sprendimu pareiškėjai buvo pateikta neišsami informacija.

II. 10. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, sprendė, jog NŽT, priimdamas Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

12. Teismas pažymėjo, kad tam, jog NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas galėtų spręsti klausimą dėl būtinybės sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo arba jį nustatyti administraciniu aktu, pirmiausia valstybinės žemės sklypas, kuriame pageidaujama nustatyti servitutą (tarnaujantį), suteikiantį teisę naudotis juo privažiuojant prie V. S. nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo, turi būti suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, atliktos žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūros. Teismas vertino, kad Sprendime pagrįstai ir teisėtai nurodyta, jog Žemės sklypas buvo suformuotas įgyvendinant Vilniaus miesto valdybos 1998 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1689 V „Dėl sklypo detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto šios teritorijos detaliojo plano sprendinius. Iš detaliojo plano brėžinyje esančios informacijos buvo matyti, kad prie Žemės sklypo privažiuojama nuo (duomenys neskelbtini) gatvės šiuo metu atskiru žemės sklypu nesuformuotos valstybinės žemės teritorijos dalimi, esančia už Žemės sklypo pietinės ribos. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad servituto nustatyto klausimas valstybinėje žemėje gali būti spręstinas tik tuomet, kai valstybinis žemės sklypas bus suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

13. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su NŽT teise ir pareiga inicijuoti žemės sklypo formavimą, teismas, remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 13 ir 32 punktais, sprendė, kad pareiškėja turės teisę, jeigu bus rengiamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, siekiant suformuoti žemės sklypą valstybinės žemės teritorijoje, viešo svarstymo metu, teikti pasiūlymus dėl norimo servitutinio kelio iki Žemės sklypo. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, jog tenkinus pareiškėjos reikalavimus būtų pažeistos servitutų nustatymą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos ir tai sąlygotų NŽT ultra vires veiksmus.

14. Teismas vertino, kad Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstytos reikšmingas faktinės aplinkybės, nurodytos ir pagrįstai taikytos konkrečios teisės normos, teismui buvo aiškūs Sprendimo teisiniai ir faktiniai motyvai. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus ir yra teisėtas, pagrįstas, išsamus ir motyvuotas, atitinkantis administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Teismui pripažinus, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos išvestinius reikalavimus.

III. 15. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti visiškai.

16. Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo NŽT priteisti pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjos vertinimu, teismas neišnagrinėjo ir neįvertino visų byloje reikšmingų faktinių aplinkybių bei pateiktų įrodymų, taip pažeisdamas proceso išsamumo principą. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, atliko neišsamų byloje esančių įrodymų vertinimą, neatsižvelgdamas į pareiškėjos suformuluotus reikalavimus ir netaikydamas aktualių materialinės teisės normų, priėmė formalų, neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, neatitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnių reikalavimų bei neužtikrino teisės viršenybės ir žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. teismas nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos prašymų įpareigoti NŽT inicijuoti valstybinės žemės sklypo suformavimą, kuris reikalingas kelio servitutui nustatyti arba inicijuoti šio įvažiavimo, kaip atskiro žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio metu būtų suformuotas atskiras žemės sklypas, skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms, einantis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki Žemės sklypo pietinės ribos taip, kad būtų galima teisėtai įvažiuoti į Žemės sklypą: 1) nors pareiškėjos skunde buvo suformuluoti skirtingi prašymai, teismas nukopijavo NŽT Sprendimo teiginius; 2) teismas nustatė, kad faktinis patekimas iki pareiškėjos gyvenamojo namo yra valstybine žeme, bet visiškai iš esmės nepasisakė dėl skunde nurodytų reikalavimų, kaip įteisinti privažiavimą; 3) teismas nukopijavo NŽT teiginius apie servitutų nustatymą, dėl to, įvertinęs, kad žemės sklypas, kuriame yra faktinis privažiavimas prie pareiškėjos namo nesuformuotas, padarė nepagrįstą ir nesusijusią su skundo reikalavimais išvadą, jog nėra galimybės nustatyti kelio servituto;

17.2. teismas, priimdamas nepagrįstą sprendimą, aiškino normas apie kelio servituto nustatymą, nors pareiškėja prašė ne nustatyti kelio servitutą, o pirmiausiai įpareigoti NŽT inicijuoti sklypo formavimą. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos suformuluotus reikalavimus. Teismas, sprendime pasisakydamas apie NŽT pareigą inicijuoti žemės sklypo formavimą, formaliai nurodė servitutų nustatymą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir ignoravo pareiškėjos argumentus dėl sklypų formavimo inicijavimo ir faktinio privažiavimo iki namo įteisinimo, bei pasisakė tik dėl servituto nustatymo, nepasisakė dėl NŽT pareigos inicijuoti žemės sklypo formavimo procedūras;

17.3. teismas ignoravo tai, kad NŽT turi iniciatyvos teisę formuoti žemės sklypą, kuris reikalingas ne tik privažiavimui, bet ir komunikacijoms, neatsižvelgė į tai, kad šiuo metu faktinis įvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki Žemės sklypo ir namo yra naudojamas, tačiau pareiškėjos dukra nuolat gauna baudas, kad naudojasi šiuo įvažiavimu. Teismas taip pat nevertino byloje pateiktų 1998 m. birželio 12 d. „Vilniaus dujos“ Techninių sąlygų Nr. 141, skirtų objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), neprijungė pareiškėjos teiktų dokumentų, kurie pagrindžia atskiro sklypo susisiekimui ir komunikacijoms suformavimo ar servituto būtinybę, nesivadovavo CK 4.128 straipsniu ir nevertino, kad nesant servituto ar atskiro sklypo komunikacijoms, pareiškėja neturi galimybės tinkamai eksploatuoti savo turtu: patekti iki savo gyvenamojo namo, aptarnauti elektros įvado, geriamojo vandens šulinio. Visos faktinės aplinkybės patvirtina, kad planuose nurodyta valstybinės žemės sklypo dalis yra būtina tiek privažiavimui prie Žemės sklypo, tiek komunikacijoms, tačiau teismas tik atmestinai pacitavo NŽT teiginius ir nurodė, kad servituto nustatymui turi būti suformuotas žemės sklypas. Teismas nevertino, kad nenustačius servituto, neįmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Esant tokiai situacijai, kai pareiškėjos turtui eksploatuoti būtinas arba atskiras žemės sklypas arba servitutas suformuotame sklype, NŽT pareiga yra inicijuoti sklypo suformavimą ir įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre. Teismas ignoravo faktinį pagrindimą ir teisinį reguliavimą dėl NŽT iniciatyvos teisės žemės sklypo formavimui;

17.4. teismo teiginiai, kad nesuformuotas žemės sklypas ir dėl to NŽT neturi jokios galimybės svarstyti nustatyti kelio servitutą, nepagrįstas. Nors žemės sklypas iki šiol nesuformuotas, bet būtent NŽT turi iniciatyvos teisę dėl žemės sklypo suformavimo ir šios problemos išsprendimo. Remdamasi Žemės įstatymo nuostatomis (2 str. 20 p., 40 str. 2, 3 ,4 ir 5 d.), pareiškėja vertina, kad teismas ignoravo teisinį reguliavimą, pagal kurį vienas iš valstybinės žemės patikėtinių yra NŽT, kuris turi teisę, o šiuo atveju pareigą, inicijuoti žemės sklypo formavimą, kad, be kita ko, būtų išspręstas privažiavimo į Žemės sklypą klausimas. NŽT turėjo nustatyti visas faktines aplinkybes ir imtis veiksmų, kad būtų galima nustatyti kelio servitutą. Teismo sprendimas, kuriuo neįvertintas NŽT atsisakymas imtis veiksmų ir inicijuoti žemės sklypo formavimą, kad pareiškėja galėtų bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis į pastarajai bendra jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą yra neteisėtas. Nei NŽT, nei teismas nepasisakė dėl galimybių suteikti kelio servituto statusą ir įteisinti Vilniaus miesto savivaldybės 1998 m. patvirtintą įvažiavimą į Žemės sklypą. Toks įvažiavimas faktiškai yra, tačiau jis nėra įteisintas nei kaip servitutinis kelias, nei kaip atskiras sklypas, kuriuo pareiškėja teisėtai galėtų patekti iki savo sklypo ir namo bei, kad nebūtų skiriamos baudos;

17.5. teismas nepasisakė dėl NŽT atsisakymo inicijuoti formuoti atskirą žemės sklypą, skirtą susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriui. Pareiškėja prašė įpareigoti NŽT inicijuoti nesuformuotos žemės formavimo procedūras, tačiau teismas nenagrinėjo tokių sklypų formavimo procedūrų. NŽT turi teisę inicijuoti žemės sklypo, skirto susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms, suformavimą (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.) .Tam, kad būtų suformuotas atskiras sklypas, skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms, nereikia keisti detaliojo plano. Byloje pateiktas genplanas, kuris prilyginamas detaliajam planui. Įvertinus tai, kad Žemės įstatymas aiškiai nustato viešojo administravimo institucijoms funkcijas (savivaldybė organizuoja, bet valstybinės žemės patikėtinis turi inicijuoti), NŽT turi teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimą. Šiuo atveju tai yra ne tik NŽT teisė, bet ir pareiga, nes esant dabartinei situacijai, pareiškėja negali patekti į savo sklypą ir tinkamai juo naudotis. Teismas neatsižvelgė į minėtą teisinį reguliavimą ir visiškai nepagrįstai nepasisakė dėl šio pareiškėjos reikalavimo. Įvertinus tai, kad atskiras sklypas, skirtas įvažiavimui formuojamas valstybinėje žemėje, pareiškėja neturi iniciatyvos teisės šiam valstybinės žemės formavimo pertvarkymo projektui rengti. NŽT, atsakydama į Prašymą, nurodė Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 19 ir 32 punktus, kuriuos nukopijavo ir teismas, neįvertindamas, kad šiuose punktuose įtvirtintos nuostatos yra bendro pobūdžio, o detaliojo plano sprendinių įgyvendinimas detalizuotas Teritorijų planavimo įstatyme;

17.6. teismas formaliai vertino, kad Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus ir yra pagrįstas, iš esmės netyrė pareiškėjos išdėstytų argumentų ir iškeltų reikalavimų, daugumą teiginių nukopijavo iš Sprendimo ir padarė neteisingą išvadą dėl jo pagrįstumo. Teismas nevertino, kad NŽT neatsižvelgė į Prašyme išdėstytus argumentus, reikalavimus ir teisinį reguliavimą, dėl to, priešingai nei teigia teismas, Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, kadangi NŽT neatsižvelgė į pareiškėjos prašymus ir argumentus, nepasisakė dėl pareiškėjos iškeltų alternatyvų, kad būtų iš esmės išspręsta problema patekti iki Žemės sklypo ir namo. Teismas paliko galioti Sprendimą tokiais pačiais teiginiais, kuriuos nurodė NŽT, neatsižvelgdamas į pareiškėjos argumentus, prašymus, teisinį reguliavimą, o tai patvirtina teismo formalų požiūrį į šios bylos nagrinėjimą, kuris nėra suderinamas su konstituciniu teisėtumo principu. Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų – teisės aktai įpareigoja NŽT priimti motyvuotą administracinį sprendimą, grįstą objektyviais duomenimis ir faktais, o teismas turėjo tinkamai įvertinti, ar šiuo atveju Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir ABTĮ nuostatomis, pažymi, kad bylos išsprendimas, kai teismas teisiškai ir motyvuotai neįvertina skundžiamų administracinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisako dėl pagrindinių (esminių) skundą padavusio asmens argumentų, kuriais grindžiami reikalavimai, negali būti vertinamas kaip bylos išnagrinėjimas iš esmės. Taip išnagrinėjus bylą teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, teisėtu ir motyvuotu teismo sprendimu.

18. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovas, pakartodamas faktines bylos aplinkybes ir pateikdamas aktualų teisinį reguliavimą, nurodo, kad Sprendimu pagrįstai pažymėta, kad išnagrinėjus esamą situaciją nustatyta, kad Žemės sklypas yra suformuotas Vilniaus miesto valdybos 1998 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1689V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintu šios teritorijos detaliuoju planu. Iš detaliojo plano sprendinių matyti, kad prie Žemės sklypo privažiavimo galimybė yra numatyta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, keliu (gatve), pietinėje Žemės sklypo dalyje. Taigi, privažiavimas prie Žemė sklypo detaliuoju planu yra numatytas gatve. Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.

20. Pasak NŽT, pareiškėjai buvo paaiškinta, kad servituto nustatyto klausimas valstybinėje žemėje gali būti spręstinas tik tuomet, kai valstybinis žemės sklypas bus suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Remdamasis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte ir 32 punkte esančiu reguliavimu, NŽT teigia, kad vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas ir tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra priskirtas savarankiškoms savivaldybės funkcijoms. Taigi, pareiškėja turės teisę, jeigu bus rengiamas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, siekiant suformuoti žemės sklypą pirmiau minėtoje valstybinės žemės teritorijoje, viešo svarstymo metu, teikti pasiūlymus dėl norimo servitutinio kelio iki Žemės sklypo.

21. NŽT vertinimu, tenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimus būtų pažeistos servitutų nustatymą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos ir tai sąlygotų NŽT ultra vires veiksmus, t. y. būtų pažeistos teisės aktų, reglamentuojančių servitutų nustatymą nuostatos ir būtų pamintas įstatymo viršenybės principas.

22. NŽT teigia, jog pareiškėja į bylą nepateikė įrodymų, grindžiančių vieno iš administracinio akto panaikinimo pagrindų. Atsižvelgdamas į teismų praktiką bei įvertinęs Sprendimo turinį, atsakovas vertina, kad yra pateikta aktualių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių ginčo klausimą, analizė, išdėstytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios NŽT poziciją, administraciniais sprendimais yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma pasekmė ir kaip adresatas turi gintis. NŽT vertina, kad Sprendimas yra išsamus ir motyvuotas, atitinkantis administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, o tai, kad pareiškėja nesutinka su jo turiniu nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakymas buvo pateiktas netinkamai.

23. NŽT laikosi pozicijos, kad Sprendime yra nurodyti pakankamai aiškūs faktiniai ir teisiniai pagrindai, jame nurodyti argumentai motyvuoti, jis yra pagrįstas, teisėtas bei aiškus. Pareiškėjos reikalavimas panaikinti Sprendimą bei įpareigojimą inicijuoti Žemės sklypo formavimą tam, kad būtų nustatytas kelio servitutas yra nepagrįstas, nepateikti jokie įrodymai, kurie lemtų minėto rašto neteisėtumą bei neįrodyta, kad Sprendimu buvo pateikta neišsami informacija.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NŽT 2022 m. liepos 27 d. rašte Nr. 1SS-1167-(5.59 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodyto sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo, bei pareiškėjos reikalavimų įpareigoti NŽT inicijuoti valstybinės žemės sklypo suformavimą ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus kelio servituto nustatymui, kad būtų įteisintas įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini); arba įpareigoti NŽT suteikti kelio servituto statusą ir įteisinti Vilniaus miesto savivaldybės 1998 metais patvirtintą įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą; arba įpareigoti NŽT inicijuoti šio įvažiavimo, kaip atskiro žemės sklypo, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio metu būtų suformuotas atskiras žemės sklypas, skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms, einantis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pietinės ribos taip, kad būtų galima teisėtai įvažiuoti į pareiškėjos Žemės sklypą, pagrįstumo.

25. Bylos duomenimis, pareiškėja 2022 m. liepos 4 d. kreipėsi į NŽT su Prašymu leisti parengti kelio servituto planą ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus kelio servituto (viešpataujantis) nustatymui, kad būtų įteisintas įvažiavimas į Žemės sklypą; atsisakius nustatyti kelio servitutą, prašė suteikti kelio servituto statusą ir įteisinti Vilniaus miesto savivaldybės 1998 m. patvirtintą įvažiavimą į Žemės sklypą; atsisakius tenkinti aukščiau minėtus prašymus dėl kelio servituto nustatymo ir įteisinimo, prašė inicijuoti šio įvažiavimo, kaip atskiro žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio metu būtų suformuotas atskiras žemės sklypas, skirtas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriui, einančiam nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki Žemės sklypo pietinės ribos taip, kad būtų galima teisėtai įvažiuoti į pareiškėjos žemės sklypą.

Prašymas motyvuotas tuo, kad Žemės sklypui nėra nustatytas kelio servitutas, skirtas privažiuoti prie šio Žemės sklypo. Faktinis įvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki Žemės sklypo ir namo yra įrengtas, naudojamas ir prižiūrimas jau 20 metų, tačiau pareiškėjos dukra nuolat gauna baudas iš savivaldybės, kad naudojasi šiuo įvažiavimu iki Žemės sklype esančio namo; toje pačioje valstybinės žemės dalyje, kurioje yra faktinis privažiavimas prie žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), yra ir komunikacijoms skirta žemės dalis.

Visos faktinės aplinkybės patvirtina, kad planuose nurodyta valstybinės žemės sklypo dalis yra būtina tiek privažiavimui prie žemės sklypo, tiek komunikacijoms. Nesant teisinio privažiavimo prie Žemės sklypo, o už naudojimąsi faktiniu privažiavimu Vilniaus miesto savivaldybei skiriant baudas, yra pažeidžiamos Žemės sklypo bendrasavininkų ir šio sklypo naudotojų teisės. Tam, jog pareiškėja galėtų tinkamai naudotis jai bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, būtina gretimame valstybei priklausančiame žemės sklype, kuris ribojasi su pareiškėjos Žemės sklypu, nustatyti kelio servitutą.

Kelio servitutas turi būti (viešpataujantis) – teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu (CK 4.111 str. 1 d., 4.117 str.). Įvertinus tai, kad valstybinis žemės sklypas, besiribojantis su Žemės sklypu nėra suformuotas, NŽT atsisakius spręsti klausimą dėl servituto nustatymo, būtina formuoti atskirą žemės sklypą, skirtą susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijai. Šis atskiras žemės sklypas, kuris būtų suformuotas kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, leistų tinkamai ir teisėtai privažiuoti prie Žemės sklypo.

26. NŽT 2022 m. liepos 27 d. raštu Nr. 1SS-1167-(5.59 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, motyvuodamas tuo, kad išnagrinėjus esamą situaciją, nustatyta, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra suformuotas Vilniaus miesto valdybos 1998 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1689V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintu šios teritorijos detaliuoju planu, iš kurio sprendinių matyti, kad prie Žemės sklypo privažiavimo galimybė yra numatyta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, keliu (gatve), pietinėje Žemės sklypo dalyje. Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai; NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, atsižvelgdamas į viešpataujančiuoju tapsiančio daikto savininko pateiktą prašymą sudaryti sandorį dėl valstybinės žemės servituto nustatymo, galėtų spręsti klausimą dėl būtinybės sudaryti tokį sandorį, valstybinės žemės sklypas turi būti suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre; Žemės sklypas yra suformuotas detaliuoju planu, todėl nagrinėjamoje teritorijoje, siekiant suformuoti kitos paskirties žemės sklypą, skirtą susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms, turi būti rengiamas detaliojo plano keitimas ar koregavimas. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 ir 32 punktuose nustatyta, kad teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas bei savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra priskirta savarankiškoms savivaldybės funkcijoms, todėl dėl detalaus plano keitimo ar koregavimo, kurio tikslas būtų suformuoti žemės sklypą, skirtą gatvei įrengti, ar dėl gatvės įrengimo pagal kompetenciją reikia kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę; tik suformavus valstybinės žemės sklypą ir jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre būtų galima svarstyti servituto nustatymo klausimą valstybinės žemės sklype, o formuojant valstybinės žemės sklypą pareiškėja galėtų teikti pasiūlymą dėl norimo servitutinio kelio nustatymo iki Žemės sklypo.

27. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad NŽT, priimdama ginčijamą Sprendimą, išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, dėl ko jo naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

28. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas atliko neišsamų byloje esančių įrodymų vertinimą, neatsižvelgdamas į pareiškėjos suformuluotus reikalavimus ir netaikydamas aktualių materialinės teisės normų, priėmė formalų, neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

29. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjos apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo teisėtumą ir pagrįstumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

30. Pažymėtina, kad servitutas yra teisinė priemonė specialioms teisėms, kurios nėra iš anksto nustatytos įstatymuose, nustatyti. Servitutu asmenims negali būti suteikiamos tos teisės, kurias jiems jau suteikia įstatymai, kadangi servituto nustatymas dubliuotų tokią teisę, kylančią iš įstatymo, kuriai įgyvendinti servitutas nėra reikalingas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-403/2018 56 p.).

31. Teisę naudotis keliais, t. y. inžineriniais statiniais, skirtais transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau ir – KĮ) 2 str. 5 d.), turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys (KĮ 17 str. 1 d.).

32. Kaip pagrįstai nurodyta NŽT 2022 m. liepos 27 d. rašte Nr. 1SS- 1167-(5.59 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, iš Vilniaus miesto valdybos 1998 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1689V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ detaliojo plano, kuriuo ir buvo suformuotas Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sprendinių matyti, kad prie šio žemės sklypo, kaip ir žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), privažiavimo galimybė yra numatyta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, keliu (gatve), pietinėje Žemės sklypo dalyje. Toks kelias, kaip nurodo ir pati pareiškėja Prašyme, apibūdindama jį kaip faktinį įvažiavimą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki Žemės sklypo, yra įrengtas, naudojamas ir prižiūrimas jau 20 metų. Pažymėtina, kad toks kelias numatytas ir Vilniaus miesto valdybos 1998 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 247V „Dėl Žvėryno pietinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintame detaliame plane, iš kurio sprendinių matyti, kad žemės, kurioje suplanuotas toks kelias, naudojimo tikslinė paskirtis yra infrastruktūros (T).

33. Taigi, pareiškėjai, kaip ir bet kuriems kitiems asmenims, turint teisę naudotis keliu, kuriuo patenkama nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki Žemės sklypo, taip pat, kaip matyti iš pareiškėjos procesiniuose dokumentuose ir jų prieduose nurodytų aplinkybių, inžineriniams tinklams jau esant įrengtiems ir naudojamiems, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo NŽT 2022 m. liepos 27 d. rašte Nr. 1SS-1167-(5.59 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodytą sprendimą atsisakyti tenkinti pareiškėjos prašymą dėl inicijavimo procedūros, skirtos žemės sklypo, kuriuo būtų nustatyta teisė patekti į Žemės sklypą, įrengti šiam sklypui reikalingus inžinerinius tinklus, nėra pagrindo laikyti nepagrįstu. Pažymėta, kad pareiškėja ir neteigia, kad yra kliūčių aptarnauti inžinerinius tinklus, esančius valstybinėje žemėje, kurios naudojimo tikslinė paskirtis – infrastruktūros, taip pat pareiškėja nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius, kad už naudojimąsi faktiniu privažiavimu Vilniaus miesto savivaldybė skiria baudas: kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui pareiškėjos pateiktų nutarimų administracinių nusižengimų bylose, E. S. baudos skirtos už veikų, kuriomis pažeidžiamos Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1950, 150.10 papunkčio nuostatos (Sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui), padarymą, t. y. ne naudojimąsi keliu (faktiniu įvažiavimu) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki Žemės sklypo, o už trukdymą naudotis šiuo keliu.

34. Kadangi nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo manyti, kad tinkamas nekilnojamų daiktų, esančių Žemės sklype, naudojimas nėra užtikrinamas naudojantis teisėmis, kurias jų savininkams / naudotojams jau suteikia įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, kiti pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, susiję su poreikiu iniciuoti žemės klypo, nesant kurio, nekilnojamojo daikto servitutas ir negali būti nustatomas, suformavimą, nėra reikšmingi.

35. Netenkinus apeliacinio skundo, netenkinamas ir pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Jolanta Malijauskienė

Milda Vainienė