2026-03-04 Nr. AB-4737-3-61-3-08442-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-255-815/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08442-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – E. L., V. Z., L. L., V. L.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. 2D-14894 (toliau ir – Sprendimas).

2. Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Inspekcija surašė 2018 m. balandžio 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-180424-00058 „Pašalinti savavališkos statybos padarinius“ (toliau – ir PN1), kuriuo pareiškėjas įpareigotas nugriauti savavališkai statomą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), sutvarkyti statybvietę ir aplinką. Inspekcija taip pat surašė 2018 m. balandžio 24 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-100-180424-00059 „Nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų“ (toliau – ir PN2), kuriuo pareiškėjas įpareigotas nevykdyti jokių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus reikalingus pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau PN1 ir PN2 kartu – ir Privalomieji nurodymai).

2.2. Surašant Privalomuosius nurodymus, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) paskirtis yra žemės ūkio, kad surašytųjų privalomųjų nurodymų pagrindas – aplinkybė, kad jam išduotas leidimas ir vykdoma statyba vieno dvibučio gyvenamojo namo, kai, tuo tarpu, žemės ūkio paskirties žemės sklype leidžiama tik vieno vienbučio gyvenamojo namo statyba. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad dvibučio namo statybos įteisinimas žemės ūkio paskirties žemės sklype nėra galimas, todėl priimtinas tik vienas sprendimas – nugriauti gyvenamąjį namą.

2.3. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. KADI-2654 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintas 0,9668 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, nustatant pagal projektą naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį: 1) žemės sklypui Nr. 1 – 0,4668 ha dydžio kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; 2) žemės sklypui Nr. 2 – 0,5000 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

2.4. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A27(1)-2761 naujai suformuotam 0,4668 ha ploto vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypui suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini).

2.5. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) naujai suformuoto 0,4668 ha ploto vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini)., suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir naujas Žemės sklypas), o senojo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neliko. Nelikus minėto sklypo, neliko ir pagrindo, kuriuo remiantis buvo surašyti PN1 ir PN2. Visi statomo dvibučio namo projektiniai rodikliai atitinka naujai suformuoto 0,4668 ha ploto žemės sklypo naudojimo paskirties naudojimo būdą, detaliojo plano reikalavimus, tačiau statyba pradėta formaliai negavus atitinkamo leidimo statybai.

2.6. Atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su 2023 m. liepos 17 d. prašymu surašyti savavališkos statybos aktą, atitinkantį aktualias faktines aplinkybes bei privalomąjį nurodymą, atitinkantį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 14 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Inspekcija skundžiamu Sprendimu prašymą tenkinti atsisakė.

2.7. Inspekcijos skundžiamas Sprendimas, kuriuo atsisakyta surašyti savavališkos statybos aktą, atitinkantį esamas faktines aplinkybes, yra priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus reikalavimus. Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, nepateiktas teisinis pagrindas, draudžiantis panaikinti PN1 ir PN2. Sprendime pateikta akivaizdžiai neteisinga, prieštaringa informacija. Pati Inspekcija teigė, kad jai žinoma, jog žemės ūkio paskirties sklypo neliko, kad buvęs sklypas padalintas į du atskirus sklypus, kad savavališka statyba konstatuotina vienbučių ir dvibučių namų paskirties sklype, t. y., kad yra pagrindas surašyti naują aktą, atitinkantį aktualias faktines aplinkybes. Kartu Inspekcija teigė, kad to pagrindo nėra. Toks prieštaringumas sudaro pagrindą Sprendimą naikinti kaip nepagrįstą.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Inspekcijos pareigūnas, atlikęs patikrinimą Žemės sklype dėl jame esančių statinių statybos darbų teisėtumo ir nustatęs savavališką statybą, 2018 m. balandžio 24 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-180424-00056 (toliau – ir SSA), PN1 ir PN2.

4.2. Inspekcijai atlikus PN2 įvykdymo patikrinimą, surašytas 2019 m. liepos 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-00-190711-00005, kuriame užfiksuota, kad PN2 neįvykdytas. Todėl Inspekcija, vadovaudamasi TPSVPĮ 14 straipsnio 7 dalimi, 2019 m. liepos 23 d. raštu Nr. 2D-9744 kreipėsi į antstolę, prašydama priimti vykdyti teikiamą vykdomąjį dokumentą. Tuo pagrindu antstolės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0177/19/01156.

4.3. Inspekcija 2021 m. lapkričio 24 d. gavo pareiškėjo prašymą, kuriame prašoma panaikinti PN2, išnykus pagrindui, dėl kurio jis surašytas. Pareiškėjas nurodė, kad Žemės sklypas formavimo ir pertvarkymo projektu, patvirtintu Vilniaus rajono administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. KADI-2654 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo padalintas į du atskirus sklypus – 0,4668 ha ir 0,5000 ha. Šiuo projektu buvo pakeista ir 0,4668 ha žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis į kitą ir naudojimo būdas į dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pareiškėjo teigimu, pasikeitus 0,4668 ha žemės sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai ir naudojimo būdui, yra pagrindas naikinti PN2.

4.4. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. lapkričio 24 d. prašymą, 2021 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. 2D-21968 paaiškino, jog panaikinti 2018 m. balandžio 24 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-180424-00058 nėra galimybės, kadangi vieno buto gyvenamojo namo statybai Žemės sklype privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurio nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi.

4.5. Inspekcija 2023 m. sausio 18 d. gavo pareiškėjo prašymą, kuriuo kaip ir 2021 m. lapkričio 24 d. prašyme, prašoma tuo pačiu pagrindu panaikinti Inspekcijos SSA, PN1 ir PN2.

4.6. Inspekcija 2023 m. vasario 9 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir nustatytų aplinkybių pagrindu surašė 2023 m. vasario 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-339 bei 2023 m. vasario 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-230217-00041. Šiuose dokumentuose konstatuota, kad pareiškėjas nėra įvykdęs PN2.

4.7. Inspekcija į pareiškėjo 2023 m. sausio 18 d. prašymą atsakė 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 2D-6286, kuriame paaiškino, kad, įvertinus aplinkybes, nustatytas 2023 m. vasario 9 d. patikrinimo metu bei Nekilnojamojo turto registro duomenis, nenustatyta pagrindo panaikinti Inspekcijos SSA, PN1 ir PN2, bei surašyti naują savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą.

4.8. Inspekcija 2023 m. liepos 17 d. gavo pareiškėjo analogišką prašymą kaip ir 2021 m. lapkričio 24 d., 2023 m. sausio 18 d. prašymai, kuriuo prašė tokiu pačiu pagrindu panaikinti Inspekcijos PN1, PN2 ir surašyti naujus savavališkos statybos kitos paskirties naujame Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) aktą, atitinkantį aktualias faktines aplinkybes, bei privalomąjį nurodymą, atitinkantį TPSVPĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

4.9. Inspekcija, įvertinusi pasikeitusias aplinkybes dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padalijimo į du atskirus sklypus, nurodė, kad neturi teisinio pagrindo panaikinti PN1, PN2 ir naujai surašyti savavališkos statybos aktą, atitinkantį esamas faktines aplinkybes.

4.10. Inspekcija veikė TPSVPĮ, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir VAĮ nustatytų sąlygų ribose, laikydamasi viešosios teisės principo, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai. Inspekcijos surašytas SSA ir jo pagrindu surašyti PN1 ir PN2 yra galiojantys administraciniai aktai, surašyti TPSVPĮ nustatyta tvarka ir negali būti panaikinti, nenustačius jokio konkretaus šių teisės aktų panaikinimo pagrindo. Nagrinėjamu atveju Inspekcija, įvertinusi pareiškėjo 2023 m. liepos 17 d. prašyme nurodytas aplinkybes ir motyvus, nenustatė jokio teisinio pagrindo panaikinti teisėtus ir vykdytinus Inspekcijos administracinius aktus – SSA ir jo pagrindu surašytus PN1 ir PN2, tokio konkretaus teisinio pagrindo panaikinti minėtus administracinius aktu nenurodė ir pats pareiškėjas nei 2023 m. liepos 17 d. prašyme, nei skunde.

4.11. Inspekcija jau 2021 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 2D-21968, atsakydama į pareiškėjo 2021 m. lapkričio 24 d. prašymą, išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo motyvų, susijusių žemės sklypo, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pertvarkymu padalinimo būdu, suformuojant 2 atskirus žemės sklypus. Inspekcija 2021 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. 2D-21968 pareiškėjui paaiškino, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra ginčo pastatas, pertvarkymas ir paskirties bei naudojimo būdo pakeitimas nesudaro pagrindo panaikinti PN2, nes statytojas, remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ginčo pastato statybai privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą.

4.12. Pareiškėjas 2023 m. liepos 17 d. prašyme nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir 2021 m. lapkričio 24 d. prašyme, dėl kurių Inspekcija jau yra išsamiai pasisakiusi minėtu ankstesniu raštu.

4.13. Inspekcijos 2023 m. vasario 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-339 bei 2023 m. vasario 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-00-230217-00041 nustatyta, kad PN2 yra neįvykdytas.

4.14. Atsižvelgiant į tai, kad savavališkos statybos padariniai, nustatyti SSA, nėra pašalinti – ginčo pastatas nėra nugriautas, be to, kaip 2023 m. liepos 17 d. prašyme nurodė pats pareiškėjas, vis dar nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat nėra pasikeitęs aktualus teisinis reguliavimas, susijęs su prievole gauti statybą leidžiantį dokumentą ginčo pastato statybai, todėl Inspekcija neturėjo jokio teisinio pagrindo naikinti teisėtai surašytus ir galiojančius PN1, PN2 ir surašyti naują SSA.

4.15. Teisės aktai nenumato, kad pertvarkius žemės sklypą, kuriame stovi savavališkai pastatytas statinys, turi būti surašomas naujas savavališkos statybos aktas ir naikinami Inspekcijos dėl statinio teisėtai surašyti privalomieji nurodymai.

4.16. SSA, PN1 ir PN2 yra surašyti dėl konkretaus statinio – pastato, kurį galima tiksliai identifikuoti iš šiuose administraciniuose aktuose bei jų prieduose pateiktų duomenų. Iš šių administracinių aktų ir priedų yra aiški statinio buvimo vieta, išmatavimai, išvaizda. Prie SSA yra pridėta situacijos schema, kurioje pavaizduota ginčo pastato buvimo vieta aplinkinių statinių atžvilgiu, matmenys, pridėtos nuotraukos. Vien tai, kad po šių administracinių aktų surašymo buvo pertvarkytas žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra savavališkai pastatytas pastatas, netrukdo statinį identifikuoti ir vykdyti Inspekcijos PN1 ir PN2. Tačiau Inspekcija atsižvelgdama į tai, kad savavališkai pastatytas statinys yra naujai suformuotame ir nuo 2023 m. birželio 1 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 2D-14895 kreipėsi į valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centrą, prašydama perkelti žymą apie SSA, surašytą gyvenamajam namui, Žemės sklype perkelti į naują Žemės sklypą. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įrašyta žyma apie Inspekcijos surašytą SSA.

4.17. Nėra jokių kliūčių identifikuoti savavališkai pastatyto gyvenamojo namo vietos ir vykdyti dėl pastato surašytus Inspekcijos PN1 ir PN2 bei nėra pagrindo minimus administracinius aktus panaikinti.

4.18. Sprendime yra nurodyti faktinis ir teisinis pagrindai, jo priėmimo motyvai. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pažeisti VAĮ 10 straipsnio reikalavimai.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Z. atsiliepime į pareiškėjo skundą, pritardamas pareiškėjo skundo argumentams, prašė pareiškėjo skundą tenkinti ir Inspekcijos Sprendimą panaikinti.

II. 6. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo G. A. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjui (kaip statytojui) 2018 m. balandžio 24 d. surašytas PN1, kuriame nurodyta nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, nugriauti savavališkai statomą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę ir aplinką. PN1 įvykdymo terminas – 2018 m. spalio 24 d.

7.2. Pareiškėjui (kaip statytojui) 2018 m. balandžio 24 d. surašytas PN2, kuriame nurodyta nevykdyti jokių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) statybos darbų, išskyrus reikalingus pašalinti savavališkos statybos padarinius.

7.3. Pareiškėjui 2018 m. balandžio 24 d. surašytas SSA, kuriame nurodyti šie duomenys: statybos rūšis: naujo statinio statyba; paskirtis: gyvenamoji (vieno buvo pastatai); pavadinimas: gyvenamasis namas; kategorija: neypatingas; žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); adresas: (duomenys neskelbtini). SSA nurodyti nustatyti pažeidimai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkai statomas gyvenamosios paskirties, neypatingos kategorijos gyvenamasis namas. Prie SSA pridėta nuotraukos, pareiškėjo, kuris dalyvavo patikrinime, 2018 m. balandžio 17 d. rašytinis paaiškinimas, situacijos planas. Iš prie SSA pridėtų 2018 m. balandžio 17 d. fotofiksacijų matyti du atskiri vienaaukščiai pailgi su palėpėmis gyvenamieji namai, kuriuos jungia statinys (galėtų būti sandėliukas, pan.). Prie SSA pridėtoje ranka braižytoje situacijos schemoje matyti nupieštas vienas iš gyvenamųjų namų (ne abu namai) su abu namus jungiančiu statiniu; situacijos schemoje nurodyti savavališkai statomo gyvenamojo namo išmatavimai: statinio aukštis 6,63 m, ilgis 16 m, bendras plotis 14,9 m (4,8 m ir 10,1 m). Prie SSA pridėtame pareiškėjo 2018 m. balandžio 17 d. paaiškinime nurodyta, kad pareiškėjas 2011 m. pradėjo statyti pastatą, kuriam turėjo statybos leidimą, bet, pastatęs dalį, pardavė ir ji buvo priduota kaip baigta, o liko pamatai kitai daliai, kurią pareiškėjas planavo pastatyti savo vaikams; pareiškėjas labai gailisi, kad pradėjo statyti ant esamų pamatų, negavęs galiojančio leidimo; statybą pareiškėjas pradėjo 2017 metų vasarą.

7.4. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 29 d. priėmė įsakymą Nr. KADI-2654 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“. Įsakymo 1 punktu patvirtintas 0,9668 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas; 2 punktu nustatyta pagal 1 punktu patvirtintą projektą naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtis: 1) žemės sklypui Nr. 1 – 0,4668 ha dydžio kitos paskirties žemės – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; 2) žemės sklypui Nr. 2 – 0,5000 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Prie šio įsakymo pridėtas projekto aiškinamasis raštas (2 priedas) ir brėžinys (1 priedas).

7.5. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A27(1)-2761 „Dėl adresų suteikimo (duomenys neskelbtini)“ 1 punkte nurodyta, kad suteikiami adresai (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą priedą, kurio 1 punkte nurodyta, kad unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (projektuojamas sklypo Nr. 1, plotas 0,4668 ha) buvęs ir suteiktas adresas yra (duomenys neskelbtini). Šio priedo 2 punkte nustatyta, kad unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (projektuojamas sklypo Nr. 2, plotas 0,5000 ha), suteiktas adresas yra (duomenys neskelbtini).

7.6. Byloje esančiame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. birželio 19 d. išraše nurodyta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; statusas – suformuotas padalijus daiktą; daikto istorinė kilmė – gautas padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo plotas – 0,4668 ha; 2262/4668 žemės sklypo priklauso asmeninės nuosavybės teise pareiškėjui; yra nustatyta naudojimosi tvarka; žemės sklypas suformuotas padalijimo būdu.

7.7. Pareiškėjas 2023 m. liepos 17 d. pateikė Inspekcijai prašymą, prašydamas: 1) panaikinti PN1; 2) panaikinti PN2; 3) surašyti savavališkos statybos kitos paskirties žemės sklype, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aktą, atitinkantį aktualias faktines aplinkybes, bei privalomąjį nurodymą, atitinkantį TPSVPĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

7.8. Inspekcija 2023 m. rugpjūčio 30 d. nagrinėjamoje byloje ginčijamu Sprendimu atsakė pareiškėjui į jo 2023 m. liepos 17 d. prašymą, nurodydama, kad įvertino pareiškėjo nurodytas pasikeitusias aplinkybes dėl sklypo padalijimo į du atskirus sklypus, ir neturi pagrindo panaikinti Inspekcijos surašytus Privalomuosius nurodymus ir naujai surašyti savavališkos aktą, atitinkantį esamas faktines aplinkybes.

7.9. Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,9668 ha yra gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), statybos pradžios metai – 2008 m., statybos pabaigos metai – 2012 m., baigtumo procentas – 100 proc., įrengtas vietinis centrinis šildymas, vietinis vandentiekis, vietinis nuotekų šalinimas; bendras plotas 212,98 kv. m. Pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 2262/9668 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini); V. L. ir L. L. 2013 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DA-6738 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 895/9668 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 48183/100000 pastato Nr. (duomenys neskelbtini); V. Z. ir E. L. 2012 m. rugsėjo 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DA-7745 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1511/9668 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 51817/100000 gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini); I. J. ir D. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 5000/9668 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad žemės sklypas esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; statusas – suformuota padalijus daiktą; daikto istorinė kilmė – gautas padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo plotas – 0,4668 ha; pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 2262/4668, E. L. ir V. Z. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1511/4668, V. L. ir L. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 895/4668 šio žemės sklypo; taip pat yra kadastro žyma, kad šiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) registruota savavališka statyba pagal 2018 m. balandžio 24 d. SSA.

7.10. Inspekcijos 2023 m. vasario 14 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-339 konstatuota, kad gyvenamasis namas, dėl kurio statybos surašytas PN1, nenugriautas, taigi PN1 neįvykdytas; pagal surašytą PN2 – darbai nevyksta, taigi PN2 įvykdytas.

8. Teismas nustatė, kad SSA, PN1, PN2 buvo surašyti pareiškėjui kaip statytojui dėl statinio (gyvenamojo namo) statybos neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, o ne dėl žemės sklypo. Iš administracinės bylos medžiagos teismas nustatė, kad PN1 nebuvo įvykdytas (dėl to ginčas byloje nekyla), savavališka statyba (statinio – gyvenamojo namo) nebuvo įteisinta. Teismo vertinimu, tai, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), praėjus keliems metams po SSA, PN1 ir PN2 surašymo buvo padalintas į du žemės sklypus, savaime nereiškia, kad SSA, PN1 ir PN2 teisinė reikšmė keičiasi, kad jie tampa nebeaktualiais ir pan. Savavališkai pastatytas statinys (gyvenamasis namas) nebuvo nugriautas, savavališka statyba nebuvo įteisinta, teisinis reguliavimas nuo 2018 m. nepasikeitė taip, kad pareiškėjo savavališkai pastatytas statinys šiuo metu būtų laikomas pastatytu teisėtai ir pareiškėjui nereikėtų gauti statybą leidžiančio dokumento, taigi statinio (gyvenamojo namo), dėl kurio buvo surašyti SSA, PN1 ir PN2, teisinis statusas nepasikeitė.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas PN1 ir (arba) PN2 būtų apskundęs teismui, kad teismas būtų pripažinęs PN1 ir (arba) PN2 neteisėtais, neatitinkančiais TPSVPĮ ar kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Taigi, bylos duomenimis, PN1 ir PN2 yra teisėti ir galiojantys.

10. Teismas laikėsi pozicijos, kad tai, jog pareiškėjas siekia, jog SSA, PN1, PN2 būtų panaikinti, savaime nereiškia, kad jie gali būti ir (arba) turi būti panaikinti, be kita ko, remiantis TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ir negali būti sprendžiamas PN1 ir (arba) PN2 teisėtumo klausimas.

11. Nepaisant to, kad pareiškėjas siekia įteisinti savavališką statybą, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokio įrodymo, kad po SSA, PN1, PN2 surašymo, o ypač po to, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du žemės sklypus, pareiškėjas nors kartą buvo raštu oficialiai kreipęsis į savivaldybės instituciją / įstaigą dėl savavališkos statybos įteisinimo, vadovaudamasis TPSVPĮ 14 straipsnio 5 dalimi, Statybos įstatymo 27 straipsniu.

12. Teismas laikė deklaratyviais pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, kad pareiškėjas negali įteisinti savavališkos statybos dėl Privalomuose nurodymuose nurodytų dabartinę faktinę situaciją neatitinkančių aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad byloje pareiškėjas nepateikė įrodymo, kad kreipėsi dėl savavališkos statybos įteisinimo pagal Statybos įstatymo 27 straipsnį, TPSVPĮ 14 straipsnio 5 dalį ir gavo atsakymą, kad negali įteisinti savavališkos statybos dėl to, kad SSA, PN1 ir PN2 nurodyta faktinės situacijos neatitinkanti informacija.

13. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl Sprendimo neatitikimo VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams. Teismo vertinimu, atsakovas Sprendime aiškiai įvardino konkrečias teisės aktų nuostatas, nurodė konkrečius veiksmus ir aplinkybes, kurių pagrindu pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas. Inspekcija, priimdama skundžiamą Sprendimą, vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos. Taigi, skundžiamas Inspekcijos Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais.

14. Nenustatęs pagrindų panaikinti ginčijamą Sprendimą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

III. 15. Pareiškėjas G. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą (panaikinant Sprendimą) arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

16.1. Nors Inspekcija neginčija, kad žino apie pasikeitusias faktines aplinkybes, tačiau nepatikslina Privalomųjų nurodymų ir dėl to pareiškėjas negali sumokėti baudos už savavališką statybą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Dėl atsakovo neveikimo pareiškėjui dedant visas galimas pastangas realizuoti savo teises – sumokėti baudą ir įteisinti leistiną statybą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, pareiškėjas statomas į beviltišką padėtį, reikalaujant iš pareiškėjo įvykdyti neįvykdomą prievolę.

16.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad teisės aktuose nenustatytas ribojimas, kuris neleidžia įteisinti savavališką statybą. Tuo atveju, jei pareiškėjas parengtų nebaigto statyti dvibučio namo projektą, apskaičiuotų (kas visa tai padaryta) ir sumokėtų įstatymo nustatytą baudą už savavališką statybą, bei paprašytų išduoti statybą leidžiantį dokumentą, toks prašymas būtų atmestas, nes dvibučių namų statyba žemės ūkio paskirties sklypuose (taip, kaip surašyta 2018 m. privalomajame nurodyme) neleistina ir baudos sumokėjimas nesuteikia teisės vykdyti neleistinas statybas. Tuo atveju, jei pareiškėjas imtųsi griauti nebaigtą statyti dvibutį namą, šiuo metu esantį dvibučių namų paskirties sklype, kurio kadastro Nr. (dabartinis) (duomenys neskelbtini), pareiškėjui būtų skirta bauda už savavališką statinio griovimą, nesant tam nei privalomojo nurodymo (griauti statinį dvibučių namų paskirties sklype, kurio kadastro Nr. (dabartinis) (duomenys neskelbtini)), nei leidimo griovimo darbams, su, galbūt, atsakovo nurodymu, atkurti pradinę nebaigto statyti dvibučio namo padėtį. Tuo atveju, jei pareiškėjas net ir nugriautų nebaigtą statyti dvibutį namą dvibučių namų paskirties sklype, kurio kadastro Nr. (dabartinis) (duomenys neskelbtini), statinio nugriovimo akte bet kuri statybinė organizacija ar atsakovas privalėtų nurodyti sklypo, kuriame atlikti griovimo darbai, numerį (dabartinį) (duomenys neskelbtini). Tačiau tokio akto pareiškėjas negalėtų įregistruoti dvibučių namų paskirties kadastro Nr. (dabartinis) (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, nes minėto sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruotas 2018 m. balandžio 24 d. SSA su PN1. Kitaip tariant, griovimo darbai būtų beprasmiai ir pareiškėjui grėstų bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nugriauti dvibutį namą neegzistuojančiame žemės ūkio paskirties sklype nevykdymo dieną iki savo gyvenimo pabaigos.

16.3. Įstatymas numato teisę asmeniui įteisinti savavališką statybą, sumokant tam tikrą įstatymo nustatytą baudą tik tuomet, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus tokio statinio statyba leistina, bet pradėta savalaikiai negavus statybą leidžiančio dokumento. Tuo atveju, jei pagal teritorinių planavimo dokumentus tokio statinio statyba neleistina (kaip kad dvibučių namų statyba žemės ūkio paskirties sklypuose, kuriuose leidžiama tik vienbučių namų statyba), jokių baudų mokėjimas nesuteikia teisės įteisinti tokią neleistiną statybą. Atsakovo atstovės paaiškinimai šiuo aspektu teismo posėdžio metu yra nepagrįsti ir neatitinka įstatymų leidėjo valios ir TPSVPĮ 14 straipsnio 5 dalies nuostatų.

16.4. Kritikos neatlaiko ir atsakovo teiginiai, kad 2023 metais buvo važiuota į žemės ūkio paskirties sklypą, kuris neegzistuoja nuo 2021 m., ir nustatyta, kad statomas dvibutis namas, šiuo metu esantis dvibučių namų paskirties sklype, vis dar nenugriautas žemės ūkio paskirties sklype.

16.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nieko nedaro (nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į savivaldybės instituciją dėl savavališkos statybos įteisinimo). Vienintelis veiksmas, kurio gali imtis pareiškėjas esamoje situacijoje, tik kreiptis į teismą su prašymu dėl nepagrįsto ir ribojančio įstatyme nustatytų asmens teisių įgyvendinimą atsakovo sprendimo panaikinimo.

17. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

18.1. Inspekcija nuosekliai laikėsi ir laikosi pozicijos, kad pareiškėjas savavališkai pastatytą gyvenamąjį namą gali įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka – parengus statinio projektą, sumokėjus įmoką už savavališką statybą ir gavus statybą leidžiantį dokumentą arba įvykdant įpareigojimą – nugriaunant statinį ir sutvarkant statybvietę.

18.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad SSA ir Privalomieji nurodymai buvo surašyti pareiškėjui kaip statytojui dėl statinio (gyvenamojo namo) statybos neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, o ne dėl žemės sklypo. Vien ta aplinkybė, kad po Inspekcijos administracinių aktų surašymo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pertvarkytas, nesudaro pagrindo išvadai, kad PN1 nurodytas Nr. PNSSP-100-180424-00058 objektas pasikeitė, išnyko pažeidimas, ar pasikeitė teisių ir pareigų apimtis pareiškėjo atžvilgiu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių oficialių dokumentų yra visiškai aišku, kad pareiškėjo savavališkai pastatytas gyvenamasis namas, šiuo metu yra naujame suformuotame kitos paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad statybą leidžiantis dokumentas minėtam gyvenamajam namui negalės būti išduodamas, nes dvibučių namų statyba žemės ūkio paskirties sklype neleistina, laikytini kaip gynybinė pozicija, kuri nėra pagrįsta jokiais įrodymais, teisės aktų nuostatomis ir (ar) teismų praktika.

18.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2YT-5091-807/2024 pagal pareiškėjo skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuotiems asmenims – antstolei Astai Stanišauskaitei ir Inspekcijai, įsiteisėjusioje 2024 m. vasario 20 d. nutartyje yra nustatęs, kad PN1 nurodytas įpareigojimas yra susijęs savavališkai statomu gyvenamuoju namu, o ne išskirtinai su žemės sklypu. Aplinkybė, kad buvo pertvarkytas žemės sklypas, kuriame yra savavališkai pastatytas pastatas, netrukdo jį identifikuoti ir vykdyti PN1 nurodytą įpareigojimą. Inspekcijos vertinimu, šios bendrosios kompetencijos teismo nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde neturėtų ginčyti pirmosios instancijos teismo sprendimo vien ta aplinkybe, kad po Žemės sklypo padalinimo savavališkai pastatytas statinys atsirado naujame Žemės sklype.

18.4. Taip pat pareiškėjas neturėtų kvestionuoti PN1 turinio teisėtumo, nes nėra jo skundęs teisės aktų nustatyta tvarka, be to, toks ginčas būtų teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

18.5. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus duomenis ir teisės aktų normas, susijusias su Privalomųjų nurodymų priėmimo ir vykdymo tvarka, padarė pagrįstas išvadas, kad Žemės sklypo pertvarkymas nesudaro teisinio pagrindo naikinti teisėtus ir pagrįstus Inspekcijos surašytus administracinius aktus; PN1 yra surašytas vadovaujantis TPSVPĮ 14 straipsnio nuostatomis ir jame nustatyti įpareigojimai nėra įvykdyti, bei nėra pateiktų jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodymas yra neįvykdomas; teisinis reguliavimas nesuteikia teisės Inspekcijai naikinti teisėtus ir pagrįstus administracinius aktus.

18.6. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė ir nemotyvavo faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniu reguliavimu, kad naujų savavališkos statybos akto ir Privalomųjų nurodymų nesurašymas yra kliūtis jam įvykdyti Inspekcijos surašytą PN1 vadovaujantis TPSVPĮ 14 straipsnio nuostatomis. Taip pat pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nenurodė, kad skundžiamas Inspekcijos Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje numatytų administraciniam aktui taikomų turinio reikalavimų, bei kad jį panaikinti yra bent vienas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje numatytas pagrindas.

18.7. Pareiškėjas, siekdamas, kad Inspekcija panaikintų teisėtus ir pagrįstus administracinius aktus, iš esmės turi tikslą išvengti antstolės kontoroje atliekamos PN1 priverstinio vykdymo procedūros pasekmių. Be to, panaikinus Privalomuosius nurodymus pareiškėjui iš naujo būtų skaičiuojamas įpareigojimo įvykdymo terminas, o tai būtų nesuderama su įstatymo leidėjo tikslais, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą ir tokiu būdu bus nepagrįstai ribojamas operatyvus neteisėtos statybos padarinių šalinimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 30 d. rašto Nr. 2D-14894 teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, skundžiamą Sprendimą paliko nepakeistą.

20. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą (panaikinant Sprendimą) arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad, nors Inspekcija neginčija, kad žino apie pasikeitusias faktines aplinkybes, tačiau nepatikslina Privalomųjų nurodymų ir dėl to pareiškėjas negali sumokėti baudos už savavališką statybą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Dėl atsakovo neveikimo pareiškėjui dedant visas galimas pastangas realizuoti savo teises – sumokėti baudą ir įteisinti leistiną statybą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, pareiškėjas statomas į beviltišką padėtį, reikalaujant iš pareiškėjo įvykdyti neįvykdomą prievolę. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nieko nedaro (nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į savivaldybės instituciją dėl savavališkos statybos įteisinimo). Vienintelis veiksmas, kurio gali imtis pareiškėjas esamoje situacijoje, tik kreiptis į teismą su prašymu dėl nepagrįsto ir ribojančio įstatyme nustatytų asmens teisių įgyvendinimą atsakovo sprendimo panaikinimo.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Administracinėje byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą peržengti pareiškėjo apeliacinio skundo ribas, ir nėra nustatyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies nuostatose. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja administracinę bylą ir patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas sutiko su PN1 bei PN2 ir SSA jų surašymo metu nustatytomis ir fiksuotomis aplinkybėmis bei jų teisiniu vertinimu, t. y. sutiko su minėtų aktų teisėtumu ir pagrįstumu. Antra, PN1 bei PN2 yra vykdomieji dokumentai, kurie kaip privalomi aktai jau įvertinti ir civiliniuose teismuose (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-5091-807/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-938-863/2024). Todėl apskritai nėra pagrįsti ir teisėti pareiškėjo tiek skundo, tiek apeliacinio skundo argumentai, kad, pasikeitus tam tikrai faktinei aplinkybei dėl Žemės sklypo, turėtų būti naikinami PN1 bei PN2 ir SSA, kurie buvo surašyti dėl statinio, o ne dėl Žemės sklypo. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad Žemės sklypas po SSA, PN1 ir PN2 surašymo buvo padalintas į du žemės sklypus, savaime nereiškia, kad SSA, PN1 ir PN2 teisinė reikšmė keičiasi, kad jie tampa nebeaktualiais ir pan. Savavališkai pastatytas statinys (gyvenamasis namas) nebuvo nugriautas, savavališka statyba nebuvo įteisinta, teisinis reguliavimas nuo 2018 m. nepasikeitė taip, kad pareiškėjo savavališkai pastatytas statinys šiuo metu būtų laikomas pastatytu teisėtai ir pareiškėjui nereikėtų gauti statybą leidžiančio dokumento, taigi statinio (gyvenamojo namo), dėl kurio buvo surašyti SSA, PN1 ir PN2, teisinis statusas nepasikeitė. Atitinkamai, atsakovas skundžiamu Sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė naikinti SSA, PN1 ir PN2 bei surašyti naują savavališkos statybos aktą, atitinkantį aktualias faktines aplinkybes, bei išleisti naują privalomąjį nurodymą.

24. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad, esą, jis statomas į beviltišką padėtį, reikalaujant iš pareiškėjo įvykdyti neįvykdomą prievolę, yra grįsti prielaidomis. Pareiškėjas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nedėjo jokių pastangų įteisinti savavališką statybą. Atkreiptinas dėmesys, kad, apeliacinės instancijos teismo teisėjų vertinimu, pareiškėjo esminis tikslas turėtų būti įsiteisinti savavališką statybą, o ne inicijuoti biurokratinius procesus dėl kažkokių tarpinių dokumentų (naujo savavališkos statybos akto ir naujo privalomojo nurodymo) surašymo: PN1 tekste yra aiškiai nurodyta pareiškėjo galimybė pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 5 dalį bandyti įteisinti savavališką statybą, tačiau byloje duomenų, kad jis tokia galimybe naudojosi ir gavo atsakymą, kad negali įteisinti savavališkos statybos dėl to, kad SSA, PN1 ir PN2 nurodyta faktinės situacijos neatitinkanti informacija, nėra. Ypač pabrėžtina, kad SSA, PN1 ir PN2, jų turinys, niekaip nepaneigia ir negali paneigti aplinkybės, kad šiuo metu bandant įteisinti savavališką statybą Inspekcija privalės atsižvelgti į tai, kad šiuo metu Žemės sklypo paskirtis yra pakeista ir joje statybos yra leidžiamos.

25. Visi kiti apeliacinio skundo argumentai yra grindžiami tokiomis prielaidomis, kad teismas yra nepajėgus teisiniais argumentais į juos atsakyti: jie net nesukelia ir negali sukelti abejonių pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.

26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia pareiškėjas, tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes teisės nuostatų kontekste, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo naikinti. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

27. Netenkinus pareiškėjo skundo, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis