336e7fd2-0899-4da3-b022-aa5be9190f2f · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-307/2016Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00104-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2., 1.2.14.6.2., 1.1.10.1., 2.1.15.3.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Lino Žukausko,sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Marinai Orlovai,gynėjams advokatams Ramūnui Vanagui, Edmundui Kisieliui,nuteistajam E. K.,išteisintajai Ž.

B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. K. (toliau – ir apeliantas) ir civilinio ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ atstovo (toliau – ir civilinis ieÅ¡kovas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 183 straipsnio 2 dalį – dvejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme;– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų susijusių su UAB „Davikom“ pardavimu klastojimu ir panaudojimu) Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme;– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme;– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų, susijusių su UAB „Davikom“ reikalavimo teisės perleidimu, klastojimu ir panaudojimu) Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme.E. K. paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu bei 6 dalimi, taikant tiek bausmių apėmimo, tiek dalinio bausmių sudėjimo bÅ«dus, ir jam paskirta galutinė subendrinta trejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.UAB „Paltaja“ direktoriaus J.

P. (UAB „Davikom“ bankroto administratorius) R. A. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nuosprendyje konstatuota, kad ieškinys baudžiamojoje byloje E. K. pareikštas nebuvo, todėl UAB „Paltaja“ ieškinį jam turi teisę pareikšti civilinio proceso tvarka. Nuosprendyje taip pat konstatuota, kad UAB „Swedbank lizingas“ civilinio ieškinio nepateikė, todėl turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.R.

A. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2dalį bei 24 straipsnio 6 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Baudžiamasis procesas prieš R. A. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų, susijusių su UAB „Davikom“ pardavimu klastojimu ir panaudojimu, bei dėl dokumentų, susijusių su UAB „Davikom“ reikalavimo teisės perleidimu, klastojimu ir panaudojimu) nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Ž.

B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinta jai nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. Baudžiamasis procesas prieÅ¡ Ž. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų, susijusių su UAB „Davikom“ reikalavimo teisės perleidimu, klastojimu ir panaudojimu) nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl minėtų asmenų apeliacinių skundų nepaduota. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

E. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent, kad jis, nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. iki 2009 m. spalio 23 d. bÅ«damas UAB ,,Davikom“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) (buvusi V. P. IÄ® „Davikom“) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, ir turėdamas savo žinioje UAB ,,Davikom“ priklausantį turtÄ â€“ vilkikÄ â€žVOLVO FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bei UAB ,,Swedbank lizingas“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) (buvusi UAB „Hansa Lizingas“) priklausantį turtÄ , t. y. transporto priemones: balninį vilkikÄ â€žVOLVO FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); tentinę puspriekabę „SCHMITZ SPR 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ekskavatorinį krautuvÄ â€žHIDROMEK“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); puspriekabę „SCHMITZ SCS24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); vilkikÄ â€žDAF FA 95XF 480“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); tentinę puspriekabę „SCHMITZ CARGOBULL SCS 24/L - 13.62 E B“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); kuris nuo 2006 m. sausio 24 d. iki 2007 m. rugpjūčio 8 d. pagal Finansinio lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotos naudotis UAB „Davikom“ ilgalaikės iÅ¡perkamosios nuomos pagrindu, nevykdė lizingo sutartinių įsipareigojimų – laiku ir tinkamai mokėti visų sutartyse (mokėjimų grafikuose-sÄ skaitose) nurodytų mokėjimų, žinodamas, kad UAB „Swedbank lizingas“ 2009 m. rugpjūčio 19 d. minėtas lizingo sutartis nutraukė ir pareikalavo transporto priemones grÄ Å¾inti, jų savininkui negrÄ Å¾ino, pasisavindamas šį turtÄ .

Taip E. K. pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį turtÄ â€“ UAB „Davikom“ priklausantį vilkikÄ â€žVOLVO FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 32 239,25,00 Lt vertės bei UAB ,,Swedbank lizingas“ priklausantį turtÄ â€“ balninį vilkikÄ â€žVOLVO FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė yra 21 827,07 Lt; tentinę puspriekabę „SCHMITZ SPR 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios likutinė vertė yra 7 674,22 Lt; ekskavatorinį krautuvÄ â€žHIDROMEK“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė 137 379,29 Lt; puspriekabę „SCHMITZ SCS24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios likutinė vertė yra 45 197,83 Lt; vilkikÄ DAF FA 95XF 480, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė yra 125 468,90 Lt; tentinę puspriekabę „SCHMITZ CARGOBULL SCS 24/L – 13 62 E B“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios likutinė vertė yra 61 095,16 Lt, tuo padarydamas UAB „Davikom“ 32 239,25 Lt, o UAB ,,Swedbank lizingas“ bendrÄ 398 642,47 Lt žalÄ .Siekdamas nuslėpti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ E. K., 2009 m. spalio 14 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino netikrus dokumentus, t. y. parengė ir kompiuterinės technikos pagalba atspausdino tekstÄ ir pasirašė 2009 m. spalio 14 d.

UAB „Davikom“, registruotos adresu Architektų g. 55-63, Vilniuje, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2009 m. spalio 14 d. UAB „Davikom“ dokumentų, inventoriaus ir turto perdavimo aktÄ , UAB „Davikom“ bylų apraÅ¡Ä , asmenų sÄ raÅ¡Ä , 2009 m. spalio 14 d. UAB „Davikom“ vienintelio akcininko sprendimÄ dėl direktoriaus atleidimo ir skyrimo, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad E. K. parduoda, o R. A. perka UAB „Davikom“ akcijas už 10 000,00 Lt bei, kad R.

A. paskirtas UAB „Davikom“ direktoriumi, ir kad E. K. perduoda, o R. A. priima UAB „Davikom“ turtÄ , nors realiai akcijų nepardavė ir turto R. A. neperdavė. Po to, 2009 m. spalio 19 d., VÄ® „Registrų centras“ patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Juridinių asmenų registrui pateikė žinomai netikrus dokumentus apie UAB „Davikom“ direktoriaus pasikeitimÄ , tokiu bÅ«du tyčia suklaidino Juridinio asmens registro tvarkytojÄ , nes pateiktų dokumentų pagrindu R.

A. buvo nepagristai įregistruotas UAB „Davikom“ direktoriumi ir akcininku.Be to E. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės turtÄ bei pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus. Taip E. K., pasitelkdamas apie jo nusikalstamÄ sumanymÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ nežinančius asmenis R. A. ir Ž. B., siekdamas apgaule įgyti UAB „Davikom“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, kurias UAB „Davikom“ turėjo gauti iÅ¡ I.

K. personalios įmonės „Rabelus“ (bendra sandorio vertė 153 000,00 Lt), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, parengęs ir kompiuterinės technikos pagalba atspausdinęs tekstÄ , pagamino 2009 m. spalio 26 d. UAB „Davikom“ vienintelio akcininko R. A. sprendimÄ Nr. 09/10/26, kuriame įrašė, kad UAB „Davikom“ reikalavimo teisę į 153 000,00 Lt skolÄ iÅ¡ I. K. personalios įmonės „Rabelus“, perleidžia Ž. B. už 85 000,00 Lt, bei 2009 m. spalio 28 d. kasos pajamų orderio kvitÄ Nr. 00457, kuriame įrašė, jog Ž.

B. UAB „Davikom“ naudai perdavė, o R. A. iÅ¡ jos gavo 85 000,00 Lt. R. A. ir Ž. B. Å¡iuos dokumentus pasiraÅ¡ius ir pateikus notarei Ž. P., pastaroji 2009 m. spalio 30 d. patvirtino reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kuriÄ pradinis kreditorius UAB „Davikom“, atstovaujamas direktoriaus R. A., reikalavimo teisę į 153 000,00 Lt iÅ¡ skolininko I. K. personalios įmonės „Rabelus“ už 85 000,00 Lt atlygį perleidžia naujam kreditoriui – Ž. B., nors pinigai (85 000,00 Lt) sumokėti nebuvo.

Å ios sutarties pagrindu Ž. B., vykdydama iÅ¡ankstinį E. K. nurodymÄ ir nežinodama, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2014 m. vasario 10 d. gautus iÅ¡ I. K. personalios įmonės „Rabelus“ į savo sÄ skaitÄ pinigus – 73 794,00 Lt, dalinai grynaisiais ir dalinai pavedimais per bankÄ , perdavė E. K. ir jo Å¡eimos nariams. Tokiu bÅ«du E. K. apgaule įgijo UAB „Davikom“ didelės vertės turtÄ â€“ 73 794,00 Lt, padarydamas UAB „Davikom“ 73 794,00 Lt turtinę žalÄ bei suklastojo ir panaudojo netikrus dokumentus.Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2015 m. gegužės 6 d.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį – nuosprendį arba paskirti jam kitÄ bausmės rūšį, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .Apeliaciniame skunde teigiama, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra prieÅ¡taringas, nemotyvuotas, nepagrįstas, prieÅ¡taraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, BPK nuostatoms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikai.

Pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį neįrodžius, kad apeliantas dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Å is teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes neteisingai kvalifikavo E. K. inkriminuotas nusikalstamas veikas, o tai lėmė neteisingos bausmės paskyrimÄ . Be to, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Apelianto įsitikinimu, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys tirti nevisapusiÅ¡kai ir selektyviai, neįvertinus visų reikÅ¡mingų aplinkybių, remiantis vien tik nuteistÄ jį kaltinančiais, tendencingai surinktais įrodymais.

Būtent šiems įrodymams skundžiamame nuosprendyje suteiktas prioritetas, dėl ko buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai. Apygardos teismo padarytos išvados prieštarauja byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumai, o priimtas nuosprendis grįstas tik prielaidomis bei prieštaringais ir neleistinais įrodymais. Šioje byloje liko nepaneigti apelianto tvirtinimai, kad jis nepadarė kaltinamajame akte nurodytų veikų. Apelianto vertinimu, teismo išvados, kad jis vienas sugebėjo apgauti visus šioje byloje figūruojančius asmenis:

R. A., Ž. B., UAB „Swedbank lizingas“, I. K. personalinę įmonę „Rabelus“, notarę Ž. P. ir jos padėjėjus, VÄ® „Registrų centras“ darbuotojus, yra ne tik vienpusiÅ¡kos ir tendencingos, tačiau ir nerealistiÅ¡kos, nes tokį ilgÄ laikotarpį apgaudinėti tiek fizinių ir juridinių asmenų, institucijų bei valstybės pareigÅ«nų yra neįmanoma. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino R. A. parodymus, nepagrįstai konstatavo, kad jis buvo asocialus ir piktnaudžiavo alkoholiu.

Apelianto įsitikinimu, R. A. puikiai suvokė savo daromų veiksmų esmę ir siekė juos atlikti, nebuvo nei girtuoklis, nei asocialus. Å iuos teiginius patvirtina aplinkybė, kad jis ne vienÄ kartÄ pats savarankiÅ¡kai atvažiuodavo į Vilniaus miestÄ iÅ¡ Pasvalio rajono, kur gyveno, ir visada turėdavo pakankamai lėšų tokioms kelionėms. Apelianto įsitikinimu, asocialus asmuo kelionei skirtus pinigus bÅ«tų nedelsiant iÅ¡leidęs alkoholiui, tačiau R. A. to nepadarė, o tai rodo, kad jis nebuvo asocialus.

Be to, R. A. 2009 m. spalio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartį su Ž. B. sudarė notarų biure, pas notarę Ž. P.. Å i notarė, tvirtindama minėtÄ sandorį, iÅ¡aiÅ¡kino abiems Å¡alims Å¡io sandorio prasmę ir pasekmes, įsitikino ne tik abiejų Å¡alių veiksnumu, bet ir tuo, kad Å¡alys, tame tarpe ir R. A., suvokia sandorio prasmę ir pasekmes. Jeigu R. A. bÅ«tų atrodęs kaip asocialus asmuo, girtuoklis, nemokantis skaityti bei raÅ¡yti ir nesuvokiantis, ko atėjo į notaro biurÄ , kÄ bei kodėl pasiraÅ¡o, notarė bÅ«tų tai pastebėjusi ir netvirtinusi tokio sandorio.

Juo labiau, kad su R. A. bendravo ne tik pati notarė, bet ir kiti notaro biuro darbuotojai. Niekam iÅ¡ minėtų asmenų nekilo abejonių dėl pasiraÅ¡omo sandorio realumo, o tuo pačiu ir dėl R. A. gebėjimo suvokti atliekamo notarinio veiksmo pasekmes. Tuo akivaizdžiai paneigiami R. A. parodymai, neva jis nežinojo kÄ daro, kad buvo apgautas. Be to, jau minėtas notarinis veiksmas paneigia ir kitos kaltinamosios – Ž. B. – parodymus, kad ji taip pat nesuvokė savo veiksmų prasmės ir pasekmių.

Kadangi notarė Ž. P. nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn kaip nuteistojo bendrininkė, tai papildomai įrodo faktÄ , kad tvirtindama 2009 m. spalio 30 d. sandorį ji viskÄ atliko pagal taisykles, ir tiek R. A., tiek Ž. B. suprato, kokius dokumentus ir kodėl pasiraÅ¡o.Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad R. A. parodymai yra nuoseklÅ«s ir patikimi, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl įrodymų vertinimo ir draudimo apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti nepatikimais bei prieÅ¡taringais įrodymais.

Apeliaciniame skunde analizuojami R. A. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, taip pat ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. gegužės 26 d., 2010 m. rugsėjo 14 d. duoti parodymai, 2010 m. gegužės 26 d. ir 2010 m. rugsėjo 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolų turinys, 2010 m. rugsėjo 14 d. akistatos protokolas. Ä®vertinęs nurodytus bylos duomenis apeliantas teigia, kad R. A. parodymai pastoviai keitėsi, priklausomai nuo byloje nustatomų naujų duomenų, faktinių aplinkybių ir nuo to, koks pareigÅ«nas jį apklausinėjo ar atliko kitus procesinius veiksmus.

Pagal pirmÄ jÄ R. A. pateiktÄ versijÄ pasiraÅ¡inėti dokumentus jam pasiÅ«lė trys nepažįstami vyrai. Jis sutiko ir pasirašė kažkokius jų duotus dokumentus Pasvalyje, už tai gavo 50,00 Lt. Pagal sekančiÄ R. A. versijÄ , pasiraÅ¡inėti dokumentus jam siÅ«lė jau du nepažįstami vyrai ir viena nepažįstama mergina. Jis sutiko ir pasirašė kažkokius popierius taip pat Pasvalyje, už tai gavo 300,00 Lt. Pagal trečiÄ R. A. liudijimuose iÅ¡sakytÄ versijÄ , pasiraÅ¡inėti dokumentus jam pasiÅ«lė asmuo vardu E..

Jis sutiko ir pasirašė kažkokiuose dokumentuose ir tuščiuose lapuose taip pat Pasvalyje. E. jam už pasiraÅ¡ymÄ davė 300,00 Lt. Po to jis (R. A.) atvyko į Vilnių, kur jį E. suvedė su E. K. ir jau Vilniuje pagal pastarojo praÅ¡ymÄ pasiraÅ¡inėjo dokumentus. E. K. jam už tai davė 500,00 Lt. Pagal dar vienÄ R. A. versijÄ , kažkokie nepažįstami vyriÅ¡kiai jam pasiÅ«lė vykti į Vilnių ir ten pasiraÅ¡inėti dokumentus, davė 200,00 Lt ir liepė laukti. Po kelių dienų jie paskambino ir liepė atvažiuoti į Vilnių.

Atvažiavęs į šį miestÄ jis susitiko su E., kuris suvedė su E. K., davusiu pasiraÅ¡yti kažkokius dokumentus ir sumokėjusiu 600,00 Lt. Taigi, apelianto įsitikinimu, R. A. parodymai apie tariamai fiktyvių dokumentų pasiraÅ¡ymo ir UAB „Davikom“ akcijų įsigijimo aplinkybes, laikÄ , vietÄ , asmenis, davusius jam juos pasiraÅ¡yti, piniginį atlygį, jo dydį, mokėjimo vietÄ ir asmenis, mokėjusius jam šį atlygį, kiekvienos apklausos ar kitokio procesinio veiksmo atlikimo metu skyrėsi iÅ¡ esmės. Skyrėsi ir R.

A. versijos dėl E. K. atsiradimo Å¡ioje istorijoje. Abejonių kelia ir ikiteisminio tyrimo metu atliktas apelianto atpažinimas. IÅ¡ pradžių R. A. nežinojo dokumentus jam duodavusio pasiraÅ¡yti vyro vardo ar kitų duomenų, nenurodė jokių identifikacinių požymių, apelianto praktiÅ¡kai neatpažino, tačiau po vyriausiosios tyrėjos I. G. apklausos, jau tiksliai žinojo apelianto vardÄ , apibÅ«dino identifikacinius požymius ir jį tvirtai atpažino. Nuteistojo įsitikinimu, tai įrodo, jog R.

A. buvo daromas poveikis, nurodyta, kÄ jis turi kalbėti ir kÄ bei kaip atpažinti. R. A. iÅ¡sakytÄ versijÄ apie nuteistojo dalyvavimÄ nusikalstamoje veikoje galimai sugalvojo ne jis pats, bet tyrėjai. PrieÅ¡taravimus apeliantas įžvelgia ir tame, kad iÅ¡ pradžių R. A. kategoriÅ¡kai neigė matęs kokias nors transporto priemones ar traktorių, tačiau akistatos metu nurodė, kad apeliantas jam rodė traktorių, o kitų transporto priemonių jis nematė. Apklausos teisme metu R. A. jau teigė, kad nuteistasis jam rodė ir transporto priemones, ir traktorių.

Esant tokiems prieÅ¡taravimams, apelianto nuomone, teismo iÅ¡vada, kad R. A. parodymai yra nuoseklÅ«s ir patikimi, yra nepagrįsta. Apeliantui atrodo nelogiÅ¡ki R. A. parodymų teiginiai, kad visiÅ¡kai nepažįstami asmenys pasiÅ«lė jam daryti nusikaltimÄ , nes jie neturėjo garantijų, kad R. A. apie tai nepraneÅ¡ policijai. Taip pat nelogiÅ¡kas ir R. A. teiginys, kad apeliantas vežiojo jį po Vilnių, rodydamas transporto priemones, vien jau dėl to, kad apygardos teismo teigimu, apeliantas jau buvo pasisavinęs minėtÄ turtÄ , o fiktyvi akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta tik Å¡iam pasisavinimui nuslėpti.

Be to, transporto priemonių rodymas fiktyviam dokumentų pasiraÅ¡ymui jokios įtakos neturėjo, nes pagrindinis to motyvas, anot R. A., buvo atlygio už fiktyvių dokumentų pasiraÅ¡ymÄ gavimas. Teismo nuosprendyje taip pat nenurodyta svetimo turto pasisavinimo data, aplinkybės, o tai rodo, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka nuosprendžio suraÅ¡ymui keliamų reikalavimų.Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat analizuoja iÅ¡teisintosios Ž. B. parodymų turinį ir, jo teigimu, juose esančius prieÅ¡taravimus, neva ji pas notarę buvo vienÄ kartÄ , neskaitydama pasirašė dokumentus, taigi, nesuprato, kÄ pasiraÅ¡o.

Apelianto teigimu, notariÅ¡kai forminant sandorį, susijusį su nekilnojamuoju turtu, kokia buvo ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis, pas notarÄ reikia apsilankyti mažiausiai du kartus. IÅ¡ pradžių reikia pateikti savo duomenis ir dokumentÄ , kuriuos notaras sutikrina, po to notaras užsako pažymÄ sandoriui ir tik po to gali forminti sandorį. Be to, iÅ¡teisintosios Ž. B. parodymus paneigia R. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. rugsėjo 14 d. vykusios apklausos metu (t. 3, b. l. 48–49).

Å iuose parodymuose teigiama, kad Ž. B. apeliantÄ ir R. A. atvežė pas notarę, o po to vežė ir į stotį. Apelianto vertinimu, tai įrodo, kad Ž. B. pas notarę buvo mažiausiai du kartus, o kadangi R. A. vežiojo iÅ¡ stoties ir atgal į stotį, tikėtina, kad tiek prieÅ¡ sandorį, tiek po jo jie tarpusavyje bendravo. Å ios aplinkybės, E. K. teigimu, įrodo, kad Ž. B. parodymai nėra nei nuoseklÅ«s, nei teisingi, jais negalima tikėti ir grįsti jo kaltės.Apeliantas taip pat laiko nepagrįstais pirmosios instancijos teismo teiginius, kad jis UAB „Davikom“ turtÄ pasisavino ir jį realizavo dar iki akcijų pirkimo-pardavimo sutarties su R.

A. pasiraÅ¡ymo, o Å¡i sutartis buvo sudaryta tik siekiant nuslėpti turto pasisavinimo faktÄ . MinėtÄ aplinkybę paneigia paties apelianto parodymai, liudytojo V. Ž. bei iÅ¡teisintojo R. A. parodymai, neva apeliantas jam parodė ir vilkikus, ir traktorių, kurie buvo pastatyti aikÅ¡telėje. Nuteistojo teigimu, jis nebÅ«tų galėjęs parodyti Å¡ių objektų iÅ¡teisintajam, jeigu jie buvo pasisavinti ir realizuoti iki akcijų perleidimo R. A.. Fakto, kad apeliantas pasisavino transporto priemones ir iÅ¡gabeno iÅ¡ Lietuvos, neįrodo ir Privačių detektyvų biuro pažyma Nr. S-6.

PrieÅ¡ingai, Å¡i pažyma suraÅ¡yta 2010 m. sausio 15 d., t. y. praėjus trims mėnesiams po to, kai apeliantas jau nebebuvo UAB „Davikom“ direktoriumi. Tuo metu direktoriaus pareigas ėjo R. A.. Apelianto nuomone, labiau tikėtina, kad turtas buvo iÅ¡gabentas bÅ«tent Å¡io asmens direktoriavimo metu. Be to, minėtoje pažymoje nurodoma klaidinga informacija, neva apeliantÄ su R. A. siejo bendra neteisėta veikla, kuri tiriama kitame ikiteisminiame tyrime. Å ių pažymos teiginių nepatvirtina ir baudžiamosios bylos duomenys, todėl visa pažymoje pateikta informacija turėjo bÅ«ti vertinama kritiÅ¡kai.Pirmosios instancijos teismas konstatavo apelianto kaltę dėl UAB „Davikom“ turto užvaldymo, remdamasis ir tuo, kad apeliantas šį turtÄ kaip nuosavÄ perduodavo kitiems asmenims, jį nuomodavo raÅ¡tu neįformindamas nuomos santykių įmonės vardu.

Apelianto teigimu, darydamas tokias iÅ¡vadas apygardos teismas iÅ¡kreipė liudytojų Å . Å . ir G. K. parodymus. Daugiau jokių Å¡ias iÅ¡vadas pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Apelianto teigimu, traktorius „HIDROMEK“ 2009 metų vasarÄ iÅ¡ tiesų buvo iÅ¡nuomotas G. K., tačiau Å¡is liudytojas parodė, kad nuomos dokumentai buvo įforminti. Apelianto tvirtinimu, į bylÄ jie nepateikti ne todėl, kad jų nebuvo, o todėl, kad jie neiÅ¡likę. Kadangi traktoriaus „HIDROMEK“ nuomos santykiai buvo įforminti dokumentais, apelianto vertinimu, nelogiÅ¡ka apygardos teismo iÅ¡vada, kad jis jau buvo užvaldęs UAB „Davikom“ turtÄ bei jį pasisavinęs. Be to, teismas neteisingai vertino G.

K. pasakymÄ , kad vėliau apeliantas jam pasakė, kad traktoriaus jau nebeturi, kaip jo kaltės įrodymÄ . 2009 m. spalio 14 d. UAB „Davikom“ turtas, tame tarpe ir traktorius „HIDROMEK“ buvo perduotas R. A., todėl apeliantas iÅ¡ tikrųjų jo neturėjo. Nors skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad liudytojas Å . Å . patvirtino, neva apeliantas paėmė iÅ¡ jo traktorių, kažkur iÅ¡vežė ir nebegrÄ Å¾ino, tačiau iÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų turinio matyti, kad traktoriaus dokumentus, raktus paskutinį kartÄ jis perdavė naujam krautuvo darbuotojui, o ne nuteistajam, t. y.

E. K.. Nuteistojo teigimu, Å¡iuos liudytojo parodymus reikėtų vertinti sÄ ryÅ¡yje su kitais bylos įrodymais, o bÅ«tent: su paties nuteistojo parodymais, kad jis nuvežė R. A. prie traktoriaus ir jis jį perėmė iÅ¡ Å . Å .; su iÅ¡teisintojo R. A. parodymais, kad jis matė traktorių bei su E. K. parodymais, kad jis nuvežė apeliantÄ ir R. A. prie minėto traktoriaus-krautuvo. Å ių byloje esančių įrodymų visuma, apelianto vertinimu, įrodo faktÄ , kad iÅ¡teisintasis R. A. buvo nuvežtas prie traktoriaus ir liudytojas Å .

Å . jam jį perdavė, kartu perduodamas dokumentus, raktus. Tai, kad Å . Å . neatpažino R. A., paaiÅ¡kinama tuo, kad jam iÅ¡ pradžių buvo parodyta neryÅ¡ki, nespalvota nuotrauka. Teisme minėto asmens jis galėjo neatpažinti dėl to, kad nuo įvykio iki teismo posėdžio praėjo beveik Å¡eÅ¡eri metai. Apygardos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, taip pat neįvertino liudytojo V. Ž. parodymų, kad transporto priemonės bei vilkikai kelias dienas buvo atvirai laikomi Žarijų gatvėje esančioje aikÅ¡telėje.

Apelianto teigimu, žinodamas kad lizingo sutartys nutrauktos ir lizingo bendrovė ieÅ¡ko perduoto turto, šį turtÄ pasisavinęs žmogus nebÅ«tų laikęs jų atviroje vieÅ¡oje vietoje, o paslėpęs. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apygardos teisme nebuvo apklausti liudytojai P. Å . ir R. B., nors jie galėjo duoti apeliantÄ teisinančius parodymus. Apeliantas pažymi ir tai, kad jis neturi teisės vairuoti jokios transporto priemonės, todėl negalėjo fiziÅ¡kai pasisavinti ar perkelti transporto priemonių į kitÄ vietÄ , t. y. objektyviai negalėjo atlikti jokių vilkikų pasisavinimo veiksmų.

Apelianto vertinimu, dėl aukščiau nurodytu priežasčių ir dėl to, kad nepasisavino jokio UAB „Davikom“ turto, jis neturėjo motyvo ir tikslo klastoti dokumentus ir nesuklastojo nei 2009 m. spalio 14 d. UAB „Davikom“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, nei 2009 m. spalio 14 d. UAB „Davikom“ dokumentų, inventoriaus ir turto perdavimo akto, nei 2009 m. spalio 14 d. UAB „Davikom“ vienintelio akcininko sprendimo dėl direktoriaus atleidimo ir skyrimo. Nuteistojo teigimu, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl turto pasisavinimo, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos analogiÅ¡kose bylose (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-191/2012, Nr. 2K-208/2013, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-487/2014), nesilaikė ultima ratio principo reikalavimų, nes nagrinėjamu atveju tarp UAB „Davikom“ ir UAB „Swedbank lizingas“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir UAB „Swedbank lizingas“ turėjo visas galimybes kreiptis į teismÄ bei prisiteisti visas Å¡ioje byloje nurodytas sumas tiek iÅ¡ UAB „Davikom“, tiek iÅ¡ buvusių ir esamų jos vadovų.

Apelianto teigimu, aplinkybė, kad Å¡ioje byloje UAB „Swedbank lizingas“ nepateikė civilinio ieÅ¡kinio, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad reikalaujamos sumos jau buvo priteistos civilinio proceso tvarka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 2.86–2.87 straipsnių pagrindu. Apeliantas taip pat nurodo, kad Å¡iuo atveju byloje nesant pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, apygardos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryta žala ir pripažinti jį kaltu dėl turto pasisavinimo.

Kaip vienÄ iÅ¡ apelianto kaltės įrodymų dėl 2009 m. spalio 26 d. reikalavimo teisės sandorio suklastojimo ir sukčiavimo pirmosios instancijos teismas nurodė faktinę aplinkybę, kad Ž. B. neperdavė R. A. 85 000,00 Lt už reikalavimo teisės perleidimÄ . E. K. įsitikinimu, ji ir neturėjo perduoti Å¡ių pinigų, kadangi tai jis, o ne Ž. B. realiai pirko reikalavimo teisę iÅ¡ UAB „Davikom“. Å i teisė buvo nupirkta per statytinę Ž. B., kadangi pats apeliantas savo vardu negalėjo nieko įsigyti dėl turimų ankstesnių skolų.

Nors toks sandoris yra vadinamas apsimestiniu (CK 1.87 straipsnis), tačiau jis nėra niekinis (CK 1.78 straipsnis), galioja tol, kol yra nuginčijamas suinteresuotų asmenų (CK 1.79 straipsnis). Ž. B. R. A. neturėjo mokėti jokių pinigų, nes buvo tik statytinė. Kadangi būtent apeliantas, o ne Ž. B. faktiškai įgijo reikalavimo teisę į pinigines lėšas, kurias UAB „Davikom“ turėjo gauti iš I. K. personalios įmonės „Rabelus“ (bendra sandorio vertė 153 000,00 Lt), apelianto nuomone, Ž.

B. teisėtai ir pagrįstai grÄ Å¾indavo reikalavimo tiesės įgijimo sandorio pagrindu iÅ¡ minėtos įmonės gaunamas pinigų sumas.Apelianto teigimu, apygardos teismas, konstatavęs, jog nėra įrodymų, kad jis R. A. realiai sumokėjo jau minėtus 85 000,00 Lt, neteisingai vertino liudytojų V. Ž., M. J., O. K. parodymus, kuriuose Å¡ie liudytojai nurodė skolinę nuteistajam gan dideles pinigų sumas: M. J. paskolino 35 000,00 Lt, O. K. – 40 000,00 Lt, V. Ž. – 30 000,00 Lt. Jis Å¡iems asmenims neįvardijo, kam panaudos skolintas lėšas, tačiau akivaizdu, kad turėdamas nusikalstamų tikslų, jis bÅ«tų detaliai nurodęs paskolos davėjams, kad lėšas naudos reikalavimo teisės iÅ¡ UAB „Davikom“ įgijimui.

Nepaisant to, apelianto teigimu, minėtas skolintas lėšas jis naudojo bÅ«tent Å¡ios reikalavimo teisės įgijimui, ir tikėjosi iÅ¡ Å¡io sandorio uždirbti apie 40 950,00 Lt. Be to, nusikalstamus E. K. veiksmus paneigia ir ta aplinkybė, kad mokėjimus pagal įgytÄ reikalavimo teisę I. K. personaliai įmonei „Rabelus“ jis iÅ¡dėstė ilgam laiko tarpui – nuo 2009 metų iki 2015 metų.Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad apygardos teismas taip pat neteisingai jo veikÄ kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis Å¡io straipsnio dispozicija ir suformuota teismų praktika, sukčiavimo atveju apgaulė turi bÅ«ti panaudota prieÅ¡ turto savininkÄ , teisėtÄ valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-387/2008). Apeliantas atkreipia kolegijos dėmesį, kad nei I. K. personalinė įmonė „Rabelus“, nei R. A., nei Ž. B. nėra reikalavimo teisės savininkai, teisėti valdytojai ar asmenys, kurių žinioje buvo turtas. Nesant apgaulės panaudojimo prieÅ¡ turto savininkÄ , teisėtÄ valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, elemento, apelianto veiksmuose nėra ir sukčiavimo nusikaltimo sudėties.Nuteistojo E. K.

įsitikinimu, neteisingi ir prieÅ¡taraujantys byloje esantiems įrodymams yra apygardos teismo teiginiai, kad jis suklastojo ir perdavė notarei Ž. P. suklastotus 2009 m. spalio 26 d. UAB „Davikom“ akcininko sprendimÄ Nr. 09/10-26 ir 2009 m. spalio 28 d. kasos pajamų orderį kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos ji įformino reikalavimo teisių perleidimo sandorį. Tai įrodo aukščiau aptarti argumentai bei Ž. P. parodymai, kad pagal kasos pajamų orderių kvitus ji sandorių neformina.Ginčydamas jam paskirtÄ bausmę, apeliantas nurodo, kad skirtingai nei konstatuota nuosprendyje, nusikalstamų veikų padarymo metu jis nebuvo teistas.

Be to, nusikalstamos veikos, dėl kurių nagrinėjama ši baudžiamoji byla, buvo padarytos 2009 m. rugpjūčio 7 d. – 2009 m. spalio 23 d. laikotarpiu, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010 m. vasario 9 d., o bausmė paskirta 2015 m. gegužės 6 d. Taigi, bylos tyrimas ir nagrinėjimas tęsėsi daugiau nei penkerius metus, o tai neatitinka EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyto „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimo. Juo labiau, kad ši byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, o ikiteisminis tyrimas užsitęsė ne dėl apelianto veiksmų.

Nurodyta aplinkybė, apelianto vertinimu, turėjo lemti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ arba Å¡velnesnės, negu įstatyme numatyta minimali, bausmės skyrimÄ .Apibendrindamas skundo teiginius apeliantas nurodo, kad dėl jam inkriminuotų veikų priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nuosprendis pagrįstas prielaidomis ir nepatikimais įrodymais, jame kriminalizuoti civiliniai teisiniai santykiai, nors baudžiamoji atsakomybė suvokiama kaip ultima ratio priemonė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai, kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-7-251/2013).

Be to, net ir palikus galioti apkaltinamÄ jį nuosprendį, jam paskirta bausmė turėtų bÅ«ti Å¡velninama dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės.Civilinis ieÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendį ir patenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ priteisti 202 384,36 Lt sumÄ .Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad UAB „Swedbank lizingas“ Å¡ioje byloje nepateikė civilinio ieÅ¡kinio, apeliaciniame skunde teigiama, kad dar praneÅ¡ime apie nusikalstamÄ veikÄ (t. 1, b. l. 40–44) buvo nurodytas dėl nusikalstamų veikų UAB „Swedbank lizingas“ patirtos žalos dydis bei suformuluotas praÅ¡ymas pripažinti civiliniu ieÅ¡kovu. 2012 m. sausio 31 d. nutarimu UAB „Swedbank lizingas“ buvo pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu nurodant, kad dėl padarytos turtinės žalos reiÅ¡kiamas 398 791,80 Lt civilinis ieÅ¡kinys.

UAB „Swedbank lizingas“ 2013 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡tu informavo ikiteisminį tyrimÄ atliekančiÄ institucijÄ apie patikslintÄ Å¾alos dydį – 202 384,36 Lt, bei pateikė Å¡iÄ reikalavimo sumÄ pagrindžiančius įrodymus. 2013 m. spalio 2 d. nutarimu UAB „Swedbank lizingas“ buvo pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu dėl patikslintos civilinio ieÅ¡kinio sumos, t. y. 202 384,36 Lt. Apeliantas nurodo, kad visi proceso dalyviai suvokė ir neginčijo civilinio ieÅ¡kinio dydžio ir pagrindo.

Teismo Å¡aukimuose UAB „Swedbank lizingas“ buvo įvardijamas civiliniu ieÅ¡kovu. 2015 m. kovo 23 d. vykusio teismo posėdžio metu civilinio ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad palaiko reikalavimÄ priteisti minėtÄ sumÄ iÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens, paaiÅ¡kino civilinio ieÅ¡kinio dalykÄ bei pagrindÄ . Apeliaciniame skunde pažymima, kad civilinio ieÅ¡kovo statusÄ pareiÅ¡kėjas įgyja ne nuo ieÅ¡kinio padavimo, o nuo procesinio sprendimo pripažinti ieÅ¡kovu momento (kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-7-245/2010).

Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliaciniame skunde daroma iÅ¡vada, kad civilinio reikalavimo turinys yra aiÅ¡kus, informatyvus ir suprantamas proceso dalyviams, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nesant dokumento, pavadinto civiliniu ieÅ¡kiniu, nėra pagrindo spręsti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimo.Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ , o civilinio ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė prašė nuteistojo ir civilinio ieÅ¡kovo apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, civilinio ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės neigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nesutinka su jo veikų kvalifikacija, nurodo, kad procesas nagrinėjamoje byloje buvo nepateisinamai ilgas, todėl jam paskirta bausmė turėjo bÅ«ti Å¡velninama arba bausmės vykdymas atidėtas.

Civilinis ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje UAB „Swedbank lizingas“ nepateikė civilinio ieÅ¡kinio ir praÅ¡o priteisti patirtÄ turtinę žalÄ . Dėl nuteistojo E. K. apeliacinio skundo E. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. iki 2009 m. spalio 23 d. bÅ«damas UAB ,,Davikom“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, ir turėdamas savo žinioje UAB ,, Davikom“ priklausantį turtÄ â€“ vilkikÄ â€žVOLVO FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat turtÄ , kuris nuo 2006 m. sausio 24 d. iki 2007 m. rugpjūčio 8 d. pagal Finansinio lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Swedbank lizingas“ buvo perduotos naudotis UAB „Davikom“ ilgalaikės iÅ¡perkamosios nuomos pagrindu, t. y. balninį vilkikÄ â€žVOLVO FH 12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tentinę puspriekabę „SCHMITZ SPR 24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ekskavatorinį krautuvÄ â€žHIDROMEK“ (duomenys neskelbtini); puspriekabę „SCHMITZ SCS24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); vilkikÄ â€žDAF FA 95XF 480“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); tentinę puspriekabę „SCHMITZ CARGOBULL SCS 24/L - 13.62 E B“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė lizingo sutartinių įsipareigojimų laiku ir tinkamai mokėti visų sutartyse (mokėjimų grafikuose-sÄ skaitose) nurodytų mokėjimų, žinodamas, kad UAB „Swedbank lizingas“ 2009 m. rugpjūčio 19 d. minėtas lizingo sutartis nutraukė ir pareikalavo transporto priemones grÄ Å¾inti, jų savininkui negrÄ Å¾ino, pasisavindamas šį turtÄ , ir tuo padarydamas UAB „Davikom“ 32 239,25 Lt, o UAB ,,Swedbank lizingas“ bendrÄ 398 642,47 Lt žalÄ .

Siekdamas nuslėpti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ E. K. 2009 m. spalio 14 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino netikrus dokumentus, t. y. parengė ir kompiuterinės technikos pagalba atspausdino tekstÄ ir pasirašė 2009 m. spalio 14 d. UAB „Davikom“, registruotos adresu Architektų g. 55-63, Vilniuje, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2009 m. spalio 14 d. UAB „Davikom“ dokumentų, inventoriaus ir turto perdavimo aktÄ , UAB „Davikom“ bylų apraÅ¡Ä , asmenų sÄ raÅ¡Ä , 2009 m. spalio 14 d.

UAB „Davikom“ vienintelio akcininko sprendimÄ dėl direktoriaus atleidimo ir skyrimo, kuriuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad E. K. parduoda, o R. A. perka UAB „Davikom“ akcijas bei, kad R. A. paskirtas UAB „Davikom“ direktoriumi, ir kad E. K. perduoda, o R. A. priima UAB „Davikom“ turtÄ , nors realiai akcijų nepardavė ir turto R. A. neperdavė. Po to, 2009 m. spalio 19 d., VÄ® „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui pateikė žinomai netikrus dokumentus apie UAB „Davikom“ direktoriaus pasikeitimÄ taip suklaidindamas Juridinių asmenų registro tvarkytojÄ .

E. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad pasitelkdamas apie jo nusikalstamÄ sumanymÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ nežinančius asmenis R. A. ir Ž. B., siekdamas apgaule įgyti UAB „Davikom“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, kurias UAB „Davikom“ turėjo gauti iÅ¡ I. K. personalios įmonės „Rabelus“ (bendra sandorio vertė 153 000,00 Lt), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, parengęs ir kompiuterinės technikos pagalba atspausdinęs tekstÄ , pagamino 2009 m. spalio 26 d.

UAB „Davikom“ vienintelio akcininko R. A. sprendimÄ Nr. 09/10/26, kuriame įrašė, kad UAB „Davikom“ reikalavimo teisę į 153 000,00 Lt skolÄ iÅ¡ I. K. personalios įmonės „Rabelus“, perleidžia Ž. B. už 85 000,00 Lt, bei 2009 m. spalio 28 d. kasos pajamų orderio kvitÄ Nr. 00457, kuriame įrašė, jog Ž. B. UAB „Davikom“ naudai perdavė, o R. A. iÅ¡ jos gavo 85 000,00 Lt. R. A. ir Ž. B. Å¡iuos dokumentus pasiraÅ¡ius ir pateikus notarei Ž. P., pastaroji 2009 m. spalio 30 d. patvirtino reikalavimo perleidimo sutartį, nors pinigai (85 000,00 Lt) pagal jÄ sumokėti nebuvo.

Å ios sutarties pagrindu Ž. B., vykdydama iÅ¡ankstinį E. K. nurodymÄ ir nežinodama, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2014 m. vasario 10 d. gautus iÅ¡ I. K. personalios įmonės „Rabelus“ į savo sÄ skaitÄ pinigus – dalinai grynaisiais ir dalinai pavedimais per bankÄ , perdavė E. K. ir jo Å¡eimos nariams. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei nuteistojo E. K. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisingÄ , bylos duomenimis pagrįstÄ sprendimÄ , pripažindamas jį kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , nepažeidė, t. y. nurodė įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas dėl nuteistojo E. K. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus duomenis. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, vien apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui.Apeliantas, nesutikdamas su apygardos teismo priimtu nuosprendžiu, iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ ir teismo padarytų iÅ¡vadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms.

Nuteistasis savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siÅ«lo remtis apeliaciniame skunde pateiktu atskirų aplinkybių vertinimu, o ne byloje esančių ir iÅ¡nagrinėtų duomenų visetu. Nepaisant to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visumÄ byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas iÅ¡vadas ir pagrįstai konstatavo, kad E. K. veiksmai atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius.

Nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apygardos teismo iÅ¡tirtų įrodymų bei abejoti apygardos teismo padarytomis iÅ¡vadomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Davikom“ laikotarpiu nuo 2006 metų sausio mėnesio iki 2007 metų rugpjūčio mėnesio buvo sudarytos Å¡eÅ¡ios lizingo sutartys, kuriomis UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigojo iÅ¡ trečiųjų asmenų įsigyti savo nuosavybėn ir perduoti lizingo sutarties pagrindu naudotis ir valdyti UAB „Davikom“ jos turtÄ : sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 222 052,40 Lt vertės vilkiko DAF FA 95XF.480, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini); sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 118 154,82 Lt vertės naudoto balninio vilkiko VOLVO FH 12, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 44 816,40 Lt vertės naudotos tentinės puspriekabės SCHMITZ SPR24, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 85 561,80 Lt vertės tentinės puspriekabės SCHMITZ SCS24, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 101 857,60 Lt vertės tentinės – užuolaidinės puspriekabės SCHMITZ CARGOBULL SCS 24/L-13.62 E B, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), V(duomenys neskelbtini); sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 236 267,86 Lt vertės ekskavatorinio krautuvo „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini).

Lizingo sutartis pasirašė ir turtÄ pagal priėmimo-perdavimo aktus priėmė UAB „Davikom“ direktorius V. P. (t. 1, b. l. 51–52). 2009 m. liepos 31 d. tarp E. K. ir V. P. sudaryta UAB „Davikom“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir UAB „Davikom“ dokumentų, inventoriaus ir turto perdavimo aktas, kuriuo E. K. priėmė iÅ¡ V. P. bendrovės turtÄ . (t. 2; b. l. 109–124), taip pat ir kaltinime nurodytas transporto priemones. 2009 m. spalio 14 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi E. K.

UAB „Davikom“ perleido R. A.. 2009 m. spalio 14 d. UAB „Davikom“ vienintelio akcininko sprendimu Nr. 09/10/14 UAB „Davikom“ direktorius E. K. atleistas iš direktoriaus pareigų ir naujuoju direktoriumi paskirtas R. A.. Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „Davikom“ vadovu iki 2009 m. rugpjūčio 7 d. buvo V. P., nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. iki 2009 m. spalio 23 d. – E. K., o nuo 2009 m. spalio 23 d. – R. A. (t. 1, b. l. 150–178). Iš bylos duomenų, taip pat iš paties E. K., liudytojų V.

P., M. G. parodymų matyti, kad jam tapus UAB „Davikom“ direktoriumi, kaltinime nurodytos transporto priemonės buvo perduotos E. K., kaip naujajam įmonės direktoriui, jis buvo supažindintas su faktu, kad beveik visos Å¡ios transporto priemonės priklauso lizingo bendrovei, be kitų įmonės dokumentų jam perduotos ir lizingo sutartys. UAB „Swedbank lizingas“ praneÅ¡imas apie lizingo sutarčių nutraukimÄ UAB „Davikom“ buvo gauti jos direktoriumi esant E. K.. Taigi, nuteistajam buvo žinoma apie Å¡iame praneÅ¡ime nurodytÄ reikalavimÄ nedelsiant nutraukti pagal Å¡ias sutartis perduoto turto eksploatavimÄ ir ne vėliau kaip 2009 m. rugsėjo 4 d. dalį jo perduoti UAB „Swedbank lizingas“ įgaliotiems atstovams UAB „Bonus Luxsus“, o kitÄ dalį – UAB “Baltijos realizacijos centras“.

Nepaisant to, nuteistasis, bÅ«damas UAB „Davikom“ direktoriumi, Å¡io reikalavimo nevykdė. IÅ¡ liudytojo A. M. parodymų matyti, kad 2009 m. rugsėjo 10 d. telefonu į jį kreipėsi E. K., kuris prisistatė UAB „Davikom“ direktoriumi. Susitikimo metu E. K. teiravosi apie galimybę atstatyti nutrauktas lizingo sutartis ir kokios tam numatytos sÄ lygos. E. K. buvo paaiÅ¡kinta, kad pirmiausia turi bÅ«ti padengti įsiskolinimai, „KASKO“ draudimu apdraustas visas lizinguojamas turtas banko naudai, sumokėtas administracinis mokestis ir pateiktas praÅ¡ymas atstatyti lizingo sutartis kaip kliento valios iÅ¡raiÅ¡ka.

Buvo susitarta, kad iki 2009 m. spalio 14 d. bendrovė pareikÅ¡ savo galutinį sprendimÄ ar bus vykdomos sÄ lygos dėl lizingo sutarčių atstatymo, ar bus grÄ Å¾intas lizinguojamas turtas. Tačiau iÅ¡ UAB „Davikom“ jokių žinių nebuvo gauta, o susisiekti su direktoriumi E. K. jo nurodytais telefonais nepavyko, nes jie buvo atjungti. IÅ¡ aptartų duomenų turinio matyti, kad įsipareigojimo grÄ Å¾inti UAB „Swedbank lizingas“ turtÄ E. K. kaip UAB „Davikom“ direktorius nevykdė, o Å¡iÄ Ä¯monę 2009 m. spalio 14 d., t. y. tÄ dienÄ , kai bankui turėjo bÅ«ti pateiktas UAB „Davikom“ sprendimas dėl lizingo sutarčių atnaujinimo arba lizinguojamo turto grÄ Å¾inimo, perleido iÅ¡teisintajam R.

A.. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2009 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto 10–ojo notaro biuro notarė Ž. P. patvirtino negyvenamųjų patalpų – sandėlio, esančio Vilniaus mieste, Pupinės g. 1 B, pirkimo-pardavimo sutartį, pasiraÅ¡ytÄ tarp pardavėjo UAB „Davikom“ direktoriaus V. P. ir pirkėjo I. K. personalios įmonės „Rabelus“. Sutartyje nurodyta daikto pardavimo kaina – 153 000,00 Lt, kuriÄ pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui į pardavėjo atstovo nurodytÄ UAB „Davikom“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“ iki 2015 m. spalio 25 d. sutartyje nurodytomis dalimis ir terminais. 2009 m. spalio 30 d.

Vilniaus miesto 10–ojo notaro biuro notarė Ž. P. patvirtino reikalavimo perleidimo sutartį, pasiraÅ¡ytÄ tarp UAB „Davikom“ – pradinio kreditoriaus, kuriai atstovavo direktorius R. A., ir naujojo kreditoriaus Ž. B.. Nustatyta, kad pradinis kreditorius už 85 000,00 Lt atlygį perleidžia naujajam kreditoriui Ž. B. visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises į 153 000,00 Lt skolininko I. K. personalios įmonės „Rabelus“ skolÄ . Å ios sutarties patvirtinimui buvo pateikti 2009 m. spalio 14 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ pardavėjas E. K. parduoda pirkėjui R.

A. 100 procentų UAB „Davikom“ akcijų; 2009 m. spalio 14 d. UAB „Davikom“ vienintelio akcininko sprendimas Nr. 09/10/14 dėl UAB „Davikom“ direktoriaus E. K. atleidimo ir R. A. skyrimo direktoriumi; 2009 m. spalio 26 d. UAB „Davikom“ vienintelio akcininko R. A. sprendimas Nr. 09/10/26 dėl UAB „Davikom“ reikalavimo teisės perleidimo Ž. B. už 85 000,00 Lt; 2009 m. spalio 28 d. UAB „Davikom“ kasos pajamų orderio kvitas, serija DDD Nr. 00457, kur Ž. B. savo parašu patvirtino, kad R.

A. iÅ¡ jos priėmė 85 000,00 Lt už reikalavimo teisės perleidimÄ iÅ¡ I. K. personalinės įmonės „Rabelus“, o R. A. savo paraÅ¡u patvirtino, kad gavo nurodytÄ pinigų sumÄ iÅ¡ Ž. B. (t. 3, b. l. 63–97). IÅ¡teisintosios Ž. B. banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad iÅ¡ I. K. personalinės įmonės „Rabelus“ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) į Ž. B. sÄ skaitas bankuose AB „Swedbank“ ir AB SEB buvo pervesta bendra 73 794,00 Lt suma. AB SEB banko iÅ¡raÅ¡u nustatyta, kad Ž.

B. banko sÄ skaitoje laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2013 m. spalio 28 d. fiksuotos operacijos apie tai, kad iÅ¡ Å¡ios Ž. B. sÄ skaitos buvo pervedami pinigai į banko sÄ skaitÄ gavėjai O. K., taip pat į banko sÄ skaitÄ gavėjui E. K. (t. 3, b. l. 137–179).Nuteistojo E. K. gynybinė versija ir apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiami teiginiu, kad visi pirmiau nurodyti sandoriai buvo realÅ«s, R. A. buvo perduota tiek pati UAB „Davikom“, tiek visas jos turtas, kartu su kaltinime nurodytomis transporto priemonėmis, tiek 85 000,00 Lt pagal reikalavimo perleidimo sutartį.

Å i gynybinė versija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo aptarta ir motyvuotai atmesta. Kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados.Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas.

Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas šį turtÄ pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiÅ¡kiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad Å¡iÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu.

Å iuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iÅ¡ teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtÄ valdymÄ , t. y. faktiÅ¡kai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino.

Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).Apeliantas teigia, kad jokio UAB „Davikom“ turto nepasisavino, jį perdavė naujajam šios įmonės direktoriui ir savininkui R. A.. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad E. K., nupirkusiam UAB „Davikom“, buvo perduotas visas bendrovės turtas ir dokumentacija, taip pat ir pasisavintos transporto priemonės, kurias jis naudojo ir realizavo savo nuožiūra.

Transporto priemonių pasisavinimÄ nuteistasis bandė pridengti įformindamas fiktyvų sandorį dėl bendrovės pardavimo kitam asmeniui – R. A.. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, iÅ¡teisintasis R. A. nurodė, kad gyveno Pasvalio rajone. VienÄ dienÄ vietiniame bare sutikti nepažįstami vyrai pasiÅ«lė jam užsidirbti pinigų, davė pasiraÅ¡yti kažkokius dokumentus, taip pat nurodė, kad jo vardu nori atidaryti kažkokiÄ bendrovę. Jie paaiÅ¡kino, kad jam reikės metus pabÅ«ti direktoriumi, o paskui viskas iÅ¡nyks.

Minėti vyrai nurodė, kad reikiamus dokumentus reikės važiuoti pasirašyti į Vilnių. Jo (R. A.) buvo paprašyta atnešti asmens dokumentus. Jam atnešus asmens tapatybės kortelę, minėti vyrai nusirašė jo asmens duomenis, davė jam 200,00 Lt ir liepė laukti skambučio. Po dviejų dienų jam paskambino kažkuris iš šių asmenų ir pasakė atvažiuoti į Vilnių. Vilniuje jį pasitiko tas pats vyras, kuris buvo Pasvalyje, vardu E. Jis supažindino jį su E. K. ir nurodė važiuoti kartu su pastaruoju.

Kur konkrečiai tÄ dienÄ važinėjo su E. K. nepamena, tačiau pasiraÅ¡inėjo kažkokius jo pateiktus dokumentus. Vėliau E. K. jį atvežė atgal į stotį, davė apie 600,00 Lt ir pasakė, kad dar kartÄ reikės atvažiuoti į Vilnių. E. K. jam (R. A.) paskambino po kelių dienų, liepė atvažiuoti. Vilniuje E. K. vežiojo jį po visokius ofisus, parodė vilkikÄ , apvežė aplink aikÅ¡tę, parodė traktorių. Po to vėl nuvežė į stotį, iÅ¡leido, sumokėjo, apie 260,00 Lt.

Dokumentų kuriuos pasiraÅ¡inėjo jis neskaitė. Jie buvo ir pas notarÄ , galimai ir banke. Jis pasiraÅ¡inėjo ant visų dokumentų, kur jam liepė E. K.. Prisimena, kad jam buvo rodomos ir transporto priemonės, ir traktorius, tačiau jokių raktelių ar Å¡ių transporto priemonių dokumentų jam niekas nedavė. Kur Å¡iuo metu yra Å¡ios transporto priemonės, jam nėra žinoma. BÅ«damas notarų biure jis matė ir Ž. B., ten buvo ir E. K.. Jie pasirašė kažkokius dokumentus, kurių turinys jam nėra žinomas. 85 000,00 Lt jam niekas nemokėjo nei iki apsilankymo notarų biure, nei po to.

Jis (R. A.) tik truputį moka skaityti ir raÅ¡yti, nes nėra baigęs nei 6 klasių. Dokumentus pasiraÅ¡inėjo susigundęs lengvais pinigais (gavo pinigų vien už dokumentų pasiraÅ¡ymÄ ), net nesusimÄ stęs, kad daro kokį nors nusikaltimÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, kolegija neturi pagrindo laikyti Å¡ių iÅ¡teisintojo parodymų nepatikimais ir juos atmesti. IÅ¡teisintasis R. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju, taip pat įtariamuoju, tiek apklaustas kaltinamuoju teisme nurodė iÅ¡ esmės tapačias aplinkybes, kad įtikintas nepažįstamų asmenų pasirašė jų pateiktus dokumentus, jų praÅ¡omas važiavo į Vilnių, kur su E. K. vyko pasiraÅ¡yti kažkokių dokumentų, susijusių su įmonės jo (R.

A.) vardu registravimu. E. K. praÅ¡ymu buvo atvykęs į Vilnių dar kartÄ , vėl pasirašė kažkokius dokumentus galimai banke ir notarų biure, kur pasiraÅ¡ant dokumentus dalyvavo ir Ž. B.. Jokios transporto priemonės jam niekada nebuvo realiai perduotos, 85 000,00 Lt nebuvo sumokėti, apie UAB „Davikom“ ir jos valdymo reikalus jis nieko nežino. Nors R. A. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose yra smulkių neatitikimų, t. y. buvo nurodytas skirtingas nepažįstamų asmenų, davusių pasiraÅ¡yti jam dokumentus Pasvalyje, skaičius, lytis, aplinkybė, ar pasiraÅ¡ant dokumentus Pasvalyje dalyvavo ir E. K., iÅ¡teisintajam už dokumentų pasiraÅ¡ymÄ sumokėtų sumų dydžiai, įvertinusi R.

A. parodymų visumÄ , kolegija sprendžia, kad esminėse detalėse jie buvo nuoseklÅ«s, patvirtinti ne tik apklausų ikiteisminio tyrimo metu, bet ir akistatos su E. K. metu, apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , taip pat apklausiant jį pirmosios instancijos teisme. Be to, iÅ¡teisintojo R. A. parodymai, kad UAB „Davikom“ turtas jam nebuvo perduotas, 85 000,00 Lt nesumokėti iÅ¡ dalies patvirtinami ir kita baudžiamosios bylos medžiaga: iÅ¡teisintosios Ž. B. parodymais, kad pasiraÅ¡ant dokumentus notarų biure dalyvavo ir R.

A., tačiau 85 000,00 Lt jos akivaizdoje niekam nebuvo sumokėti; liudytojo V. P. parodymais, kad UAB „Davikom“ buvusias transporto priemones iÅ¡sivežė E. K., atvažiavęs su savo žmonėmis; liudytojo Å . Å . parodymais, kad pasikeitus UAB „Davikom“ direktoriui ir juo tapus E. K. jis krautuvu „HIDROMEK“ dirbo beveik metus ir tik po to krautuvÄ perdavė su minėtu direktoriumi atvykusiam naujam darbuotojui bei išėjo iÅ¡ darbo; liudytojo G. K. parodymais, kad krautuvÄ Ä¯ jo vystomÄ objektÄ pristatė ir vėliau iÅ¡sivežė E. K. atsiųstas vairuotojas.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytojas Å . Å . atpažino E. K. kaip UAB „Davikom“ direktorių su kuriuo teko dirbti, tačiau R. A., kaip pastarojo siųsto krautuvo vairuotojo, neatpažino. Taigi, aptartų įrodymų visuma patvirtina iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintasis R. A. davė iÅ¡samius ir teisingus parodymus apie tai, kad jokios UAB „Davikom“ transporto priemonės jam nebuvo perduotos. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. A. buvo asocialus.

Tačiau baudžiamosios bylos medžiaga, charakterizuojanti iÅ¡teisintÄ jį R. A., patvirtina, kad jis yra baigęs tik Å¡eÅ¡ias klases, buvo atlikęs bausmę už svetimo turto (pinigų, cigarečių ir alkoholio) vagystes, girtuokliavo, niekur nedirbo. Paties iÅ¡teisintojo R. A. tvirtinimu, jis net nemoka gerai skaityti ir raÅ¡yti. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tokiu asmeniu buvo lengva manipuliuoti ir įtikinti už piniginį atlygį atlikti pageidaujamus veiksmus, jam net nesuvokiant už jų atlikimÄ gręsiančių padarinių.

Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat keliama versija, neva iÅ¡teisintajam R. A. buvo daromas teisėsaugos institucijų spaudimas, jis verstas duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų iÅ¡galvotus parodymus yra deklaratyvi, nepagrįsta ir dėl to atmetama. Pats R. A. nei apklausų ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas apygardos teisme nenurodė jokių aplinkybių apie galimai teisėsaugos institucijų jam darytÄ spaudimÄ , reikalavimÄ duoti parodymus kaltinančius E. K.. Jokių kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog iÅ¡teisintajam buvo darytas neteisėtas teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų poveikis, byloje nėra.Pažymėtina, kad jau ikiteisminio tyrimo pradžioje R.

A. atpažino nuteistÄ jį E. K., kaip asmenį, davusį jam pasiraÅ¡yti fiktyvius dokumentus (t. 5, b. l. 25–27, 63–65). PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, 2010 m. gegužės 26 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ ir 2009 m. rugsėjo 14 d. asmens parodymo atpažinti procesiniai veiksmai atlikti nepažeidžiant BPK 191 – 192 straipsnių reikalavimų, R. A. prieÅ¡ tai apklausus apie aplinkybes, kurioms esant jis įsidėmėjo atpažįstamÄ asmenį – E. K.. Pažymėtina, kad tiek pirmosios, tiek vėlesnės apklausos prieÅ¡ atliekant atpažinimo veiksmus metu R.

A. nurodė, kad galėtų atpažinti asmenį, kuriam dalyvaujant Vilniuje pasiraÅ¡inėjo dokumentus. Aplinkybė, kad apklausiamas 2010 m. rugsėjo 14 d. R. A. davė iÅ¡samesnius parodymus apie tai, pagal kokius požymius jis atpažintų nuteistÄ jį, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ ir parodymo atpažinti metu gauti duomenys yra nepatikimi įrodymai, kuriais negalima grįsti nuteistojo E. K. kaltės.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad aplinkybę, jog E. K. rodė jam traktorių, R.

A. nurodė tik 2010 m. rugsėjo 14 d. vykusios akistatos tarp jo ir nuteistojo metu, o apklausiamas teisme jis parodė, kad jam buvo rodomos ir kitos transporto priemonės. Apelianto teigimu, nelogiÅ¡ka, kad visiÅ¡kai nepažįstami asmenys R. A. bÅ«tų siÅ«lę daryti nusikaltimÄ , o apeliantas bÅ«tų rodęs transporto priemones, kurias siekė pasisavinti. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tokių veiksmų atlikimas siekiant nuslėpti BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra visiÅ¡kai logiÅ¡kas ir įmanomas.

IÅ¡teisintojo R. A. parodymai patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys jį patikino, kad jų atliekami veiksmai, pasiraÅ¡ant dokumentus jo vardu, neprieÅ¡tarauja įstatymams, jokių problemų pasiraÅ¡ius Å¡iuos dokumentus jam nekils, po metų viskas iÅ¡nyks, o jis Å¡iais asmenimis patikėjo. Kita vertus, aplinkybė ar R. A. buvo parodytos kokios nors transporto priemonės, nėra svarbi sprendžiant nuteistojo kaltės klausimÄ , nes bylos duomenimis nenustatyta, kad R. A. buvo rodomos bÅ«tent kaltinime nurodytos transporto priemonės. Be to, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuosprendyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad svetimas turtas buvo pasisavintas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. iki 2009 m. spalio 23 d., taip pat nurodyta, kad Å¡is turtas buvo pasisavintas negrÄ Å¾inus jo UAB „Swedbank lizingas“.

Kaip jau buvo minėta, svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra. TokiÄ galimybę E. K. turėjo nurodytu laikotarpiu bei pasirašęs fiktyviÄ UAB „Davikom“ akcijų perleidimo sutartį. Pažymėtina ir tai, kad kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 183 straipsnio nuostatas nėra bÅ«tina nustatyti tolimesnių kaltininko veiksmų su pasisavintu turtu, pavyzdžiui, kur konkrečiai jis buvo iÅ¡gabentas, kad turtÄ fiziÅ¡kai iÅ¡gabeno jį pasisavinęs asmuo, o ne kiti jo papraÅ¡yti asmenys.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad R. A. buvo tik fiktyvus UAB „Davikom“ direktorius, jam nebuvo perduotos jokios transporto priemonės, jos ir toliau liko E. K. žinioje. Taigi, net ir nustačius, kad kaltinime nurodytos transporto priemonės ar jų dalis buvo realizuotos UAB „Davikom“ direktoriumi bÅ«nant R. A., tai neturėtų jokios įtakos E. K. kaltės, padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , klausimo sprendimui. Apelianto teiginiai, kad nuosprendyje buvo iÅ¡kraipyti liudytojų Å .

Å ., G. K. parodymai ir padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, jog apeliantas kaltinime nurodytÄ UAB „Davikom“ turtÄ kaip nuosavÄ perduodavo kitiems asmenims, jį nuomodavo raÅ¡tu neįformindamas nuomos santykių UAB „Davikom“ vardu, paneigiami baudžiamosios bylos medžiaga. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog liudytojas G. K. apklausiamas teisme nurodė, neprisimenantis, ar E. K. už krautuvo nuomÄ jam iÅ¡rašė kokį nors dokumentÄ . Liudytojas Å . Å . apklausiamas teisme taip pat nurodė, kad dirbo su krautuvu „HIDROMEK“ įmonėje „Davikom“ jos direktoriumi bÅ«nant E. K..

VienÄ dienÄ Å¡Ä¯ keltuvÄ perdavė E. K. nurodytam asmeniui, po ko jis jam nebuvo grÄ Å¾intas. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad E. K. su UAB „Davikom“ turtu elgėsi kaip su nuosavu, neįformino jokių dokumentų, kada ir kam jis buvo perduodamas naudotis. Kolegija neturi pagrindo spręsti, jog minėtus sandorius patvirtinantys dokumentai nėra iÅ¡likę, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog įmonės dokumentacija R. A. perduota nebuvo, ji buvo rasta palikta patalpose, kurias, įmonės direktoriumi bÅ«nant V.

P., nuomavosi UAB „Davikom“. Tačiau tarp šių dokumentų jokie minėtus sandorius patvirtinantys dokumentai nebuvo rasti. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, liudytojo E. K. parodymai nepatvirtina, jog krautuvas „HIDROMEK“ buvo perduotas R. A.. Visų pirma, šio liudytojo parodymai prieštarauja liudytojo Š. Š. parodymams, kad krautuvas buvo perduotas E. K. nurodytam vairuotojui, kurio jis neatpažino kaip R. A.. Antra, liudytojas E. K. yra nuteistojo brolis, todėl jis yra suinteresuotas duoti jam palankius parodymus.

Apelianto teiginiai, kad liudytojas Å . Å . ikiteisminio tyrimo metu neatpažino R. A. dėl to, kad jam parodyta pastarojo nuotrauka buvo neryÅ¡ki ir nespalvota, o teisminio nagrinėjimo metu – dėl to, kad nuo įvykio iki teismo posėdžio praėjo beveik Å¡eÅ¡eri metai, yra deklaratyvÅ«s. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytojui Å . Å . tarp kitų trijų asmenų nuotraukų pateikta atpažinti iÅ¡teisintojo R. A. nuotrauka, nors ir nespalvota, tačiau ryÅ¡ki. Kita vertus, BPK nenumato reikalavimo, kad asmens atpažinimas pagal jo nuotraukÄ vyktų parodant tik spalvotas nuotraukas.

Be to, net ir praėjus Å¡eÅ¡eriems metams po įvykio, liudytojas Å . Å . teisme atpažino nuteistÄ jį E. K.. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti liudytojai P. Å . ir R. B., nors jie galėjo duoti apeliantÄ teisinančius parodymus. Kolegija pažymi, kad gynybos praÅ¡ymų netenkinimas, pats savaime negali bÅ«ti pripažintas baudžiamojo proceso pažeidimu. Baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-463/2011, 2K-339/2011, 2K-157/2012, 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015).

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas apsvarstė nuteistojo praÅ¡ymÄ apklausti ir minėtus liudytojus bei motyvuotai jį atmetė. Esant nurodytų aplinkybių visumai, kolegija sprendžia, kad aptartieji apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Apelianto teigimu, iÅ¡ liudytojo V. Ž. parodymų matyti, kad vilkikai ir kitos transporto priemonės buvo atvirai laikomos Žarijų gatvėje esančioje aikÅ¡telėje kelias dienas, o tai patvirtina, kad šį turtÄ pasisavinęs žmogus to nebÅ«tų daręs. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog lizingo sutartys buvo nutrauktos tik 2009 m. rugpjūčio 19 d., tačiau UAB „Davikom“ direktoriumi nuteistasis buvo nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d.

Be to, E. K. su UAB „Swedbank lizingas“ atstovais buvo susitaręs, jog UAB „Davikom“ principinę nuomonę dėl galimo lizingo sutarčių vykdymo atnaujinimo pateiks iki 2009 m. spalio 14 d. Taigi, nuteistasis žinojo, jog tuo metu jo žinioje esančios transporto priemonės nebus ieškomos, todėl kliūčių jas laikyti atviroje vietoje nebuvo. Kita vertus, liudytojas V. Ž. nenurodė, kuriuo konkrečiai laiku matė aikštelėje minėtas transporto priemones, t. y. po UAB „Davikom“ ir UAB „Swedbako lizingas“ pasirašytų sutarčių nutraukimo ir akcijų pardavimo R.

A., ar prieÅ¡ tai.Kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visumÄ , taip pat apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad siekdamas nuslėpti savo nusikalstamÄ veikÄ â€“ transporto priemonių pasisavinimÄ , E. K. organizavo fiktyvų UAB „Davikom“ akcijų pardavimÄ , turėjo tam motyvÄ ir tikslÄ , yra teisėta ir pagrįsta. Bylos duomenys patvirtina, kad bÅ«tent jis per nenustatytus asmenis surado Pasvalyje R. A. ir už tam tikrÄ atlygį įkalbėjo jį tapti fiktyviu UAB „Davikom“ akcininku ir direktoriumi.

Tuo tikslu buvo pasiraÅ¡yti fiktyvÅ«s dokumentai: 2009 m. spalio 14 d. UAB „Davikom“, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, 2009 m. spalio 14 d. UAB „Davikom“ dokumentų, inventoriaus ir turto perdavimo aktas, UAB „Davikom“ bylų apraÅ¡as, asmenų sÄ raÅ¡as, 2009 m. spalio 14 d. UAB „Davikom“ vienintelio akcininko sprendimas dėl direktoriaus atleidimo ir skyrimo. Å iais dokumentais buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys faktai, kad nuteistasis E. K. pardavė, o R. A. nupirko UAB „Davikom“ akcijas už 10 000,00 Lt, R.

A. buvo paskirtas UAB „Davikom“ direktoriumi, E. K. perdavė, o R. A. priėmė UAB „Davikom“ turtÄ . Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. K. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. Å io nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas, nukreiptas svetimam turtui, turtinei teisei įgyti ar turtinei prievolei iÅ¡vengti arba jÄ panaikinti.

Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, E. K. neneigia, kad UAB „Davikom“ reikalavimo teisė į I. K. personalinės įmonės „Rabelus“ skolÄ pagal 2009 m. kovo 24 d. turto pirkimo-pardavimo sutartį tik formaliai buvo perleista Ž. B., o pastaroji gaunamus pinigus iÅ¡ „Rabelus“ perduodavo jam arba jo motinai. Anot apelianto, reikalavimo teisės perleidimas buvo realus sandoris, pagal kurį su R. A. atsiskaitė ne Ž. B., o jis pats. Tačiau tiek Ž. B., tiek R. A. viso proceso metu nuosekliai ir kategoriÅ¡kai teigė, kad visus dokumentus dėl UAB „Davikom“ reikalavimo teisės perleidimo savo nuožiÅ«ra tvarkė bÅ«tent E. K..

R. A. nurodė, kad nematė ir negavo jokių 85 000,00 Lt, o tik pasirašė dokumentus, kuriuos parengė E. K., jų net neperskaitydamas. Aplinkybę, kad jos akivaizdoje R. A. jokie pinigai pagal reikalavimo sutarties perleidimo sutartį nebuvo mokami patvirtino ir išteisintoji Ž. B.. Netikėti ir nesivadovauti šiais išteisintųjų parodymais kolegija neturi pagrindo, nes jie buvo nuoseklūs ir neprieštaringi viso proceso metu. Apeliantas nurodo, jog R. A. 85 000,00 Lt buvo perduoti notarų biure, ir kad šiuos pinigus jam perdavė ne Ž.

B., o jis pats. Å ie apelianto teiginiai prieÅ¡tarauja bylos įrodymams. 2009 m. spalio 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties 2.6 punkte nurodyta, jog pradinis kreditorius jau yra gavęs nurodytÄ 85 000,00 Lt apmokėjimÄ grynais pinigais prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ (t. 3, b. l. 80–86). 2009 m. spalio 28 d. kasos pajamų orderis Serija DDD Nr. 00457 pasiraÅ¡ytas Ž. B. ir R. A., jame nurodyta, neva Ž. B. 2009 m. spalio 28 d. sumokėjo, o R. A., kaip UAB „Davikom“ atstovas gavo 85 000,00 Lt. Tuo paneigiami tiek nuteistojo, tiek liudytojo V.

Ž. parodymai, neva 85 000,00 Lt mokėjimas pagal reikalavimo perleidimo sutartį buvo perduotas notarų biure. Kolegija pažymi ir tai, kad aplinkybė, jog liudytojai O. K., V. Ž. ir M. J. nurodė, jog skolino dideles pinigų sumas nuteistajam, nepatvirtina, jog 85 000,00 Lt E. K. sumokėjo R. A.. Nė vienas iÅ¡ minėtų asmenų paties mokėjimo atlikimo fakto nematė. Tuo tarpu viso proceso metu tiek Ž. B., tiek R. A. nuosekliai neigė, jog pagal minėtÄ reikalavimo perleidimo sutartį R. A. buvo mokami kokie nors pinigai.

Be to, 2009 m. kovo 24 d. patalpų pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Davikom“ direktoriaus ir I. K. personalios įmonės „Rabelus“ atstovo, paneigiami nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad mokėjimÄ pagal įgytÄ reikalavimo teisę personaliai įmonei „Rabelus“ jis iÅ¡dėstė laikotarpiui iki 2015 metų ir tai patvirtina, kad jis neturėjo jokių nusikalstamų ketinimų. IÅ¡ Å¡ios sutarties sÄ lygų matyti, kad mokėjimai pagal patalpų pirkimo-pardavimo sutartį minėtai įmonei buvo iÅ¡dėstyti dar jos sudarymo, o ne reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu (t. 3, b. l. 64–72).Nepaisant to, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta notarine forma, iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuo pat pradžių Å¡i sutartis buvo fiktyvi.

Nei R. A., nei Ž. B. nenorėjo ir nesiekė sukurti jokių realių teisinių sutartinių santykių. Jie abu veikė vykdydami ne savo pačių valiÄ , o papraÅ¡yti E. K., pagal jo nurodymus. R. A. niekada nebuvo realiu UAB „Davikom“ direktoriumi, net ir pasiraÅ¡ius Å¡ios įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, realiai Å¡iÄ Ä¯monę ir toliau valdė E. K.. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad jis manipuliavo Ž. B. patiklumu ir R. A. nesusivokimu dėl galimų jo veiksmų pasekmių, pats parengė visus notarinės reikalavimo perleidimo sutarties patvirtinimui reikalingus dokumentus ir pateikė juos pasiraÅ¡yti Ž.

B. bei R. A., organizavo Å¡ių asmenų atvykimÄ Ä¯ notaro biurÄ sutarties pasiraÅ¡ymui. Toks nuteistojo elgesys buvo nukreiptas siekiant vienintelio tikslo – įgyti svetimÄ , UAB „Davikom“ priklausantį turtÄ . Sukurdamas fikcijÄ , jog buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, E. K. tokiu bÅ«du stengėsi iÅ¡vengti savo paties atsakomybės. Kaip teisingai nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, anksčiau ar vėliau kilus klausimui kur dingo I. K. personalinės įmonės „Rabelus“ pinigai, kuriuos Å¡i įmonė pagal sutartį turėjo mokėti UAB „Davikom“, kodėl UAB „Davikom“ kasoje nėra 85 000,00 Lt, tariamai sumokėtų Ž.

B. pagal reikalavimo perėmimo sutartį, jis bÅ«tų galėjęs aiÅ¡kinti, kad viskÄ tvarkė naujasis UAB „Davikom“ direktorius R. A., todėl pastarasis ir turėtų bÅ«ti traukiamas atsakomybėn. Apelianto teigimu, jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nei I. K. personalinė įmonė „Rabelus“, nei R. A., nei Ž. B. nėra reikalavimo teisės savininkai, teisėti valdytojai ar asmenys, kurių žinioje buvo turtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad turtas BK 182 straipsnio prasme yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, taip pat kai nei kaltininkas, nei trečiasis asmuo, kurio naudai veikia kaltininkas, į nukentėjusiojo turtÄ neturi jokių objektyvia teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų.

Tyčios turinį esant sukčiavimui, kai apgaule įgyjamas svetimas turtas ar turtinė teisė, sudaro kaltininko suvokimas, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, numatė, kad dėl jį ar kitÄ asmenį praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-255/2012). Apgaulė gali pasireikÅ¡ti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui apie pirkėjo asmenybę ar jo turtÄ .

Tačiau apgaulė gali pasireikÅ¡ti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų vykdyti susitarimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2004). IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad reikalavimo teisės pagal 2009 m. kovo 24 d. sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį savininku buvo UAB „Davikom“, jokio teisinio pagrindo įgyti pagal Å¡iÄ sutartį UAB „Davikom“ mokėtinus pinigus E. K. neturėjo. Suklastojus dokumentus, kurių pagrindu R. A., tariamai veikdamas kaip UAB „Davikom“ atstovas, sudarė reikalavimo perleidimo Ž.

B. sutartį, buvo apgauta ne tik I. K. personalinė įmonė „Rabelus“, kuri pradėjo pervedinėti skolÄ tariamai reikalavimo teisę perėmusiai Ž. B., bet ir reikalavimo teisės savininkas – UAB „Davikom“. Kaip jau buvo minėta, R. A. niekada nebuvo realiu UAB „Davikom“ direktoriumi, pasiraÅ¡ant dokumentus juo manipuliavo E. K.. Ž. B. taip pat niekada neturėjo reikalavimo teisei reikalingų įgyti lėšų, be to, visus pagal reikalavimo teisės perdavimo sutartį gautus pinigus ji perduodavo E. K..

Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad E. K. veiksmai – fiktyvių civilinių teisinių santykių kÅ«rimas prisidengus statytiniu direktoriumi ir pasinaudojus Ž. B., siekiant įgyti svetimÄ UAB „Davikom“ priklausantį turtÄ bei realus Å¡io turto įgijimas, atitinka esminės apgaulės panaudojimo prieÅ¡ teisėtÄ turto savininkÄ kriterijus. Dėl to E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji atsakomybė, kaip ultima ratio (kraÅ¡tutinė priemonė), netaikytina.

Pagal nustatytas bylos aplinkybes E. K. padarė pavojingas nusikalstamas veikas, uždraustas baudžiamojo įstatymo. Jo padarytos veikos atitinka BK numatytas nusikaltimų sudėtis, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo kriminalizuoti tarp R. A., Ž. B. ir E. K. susiklostę civiliniai santykiai. Taigi, E. K. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas kriminalinėmis bausmėmis pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina ir tai, kad teismo precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apelianto nurodyti procesiniai sprendimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, Nr. 2K-208/2013, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-100-487/2014) nėra teisminiai precedentai, taikytini šioje byloje, kadangi juose nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo aplinkybių, nustatytų šioje byloje.

Tuo pačiu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog byloje nebuvo pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad neteisėtais nuteistojo veiksmais UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Davikom“ nebuvo padaryta žala.Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl pernelyg ilgos proceso trukmės Å¡ioje byloje, E. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės bausmė turėjo bÅ«ti Å¡velninama. Pagal EŽTT sprendimus ir jų iÅ¡aiÅ¡kinimų nuostatomis formuojamÄ Lietuvos teismų praktikÄ , galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi siejama ne tik su proceso ilgumu, bet ir su konkrečių bylos aplinkybių, lėmusių nepagrįstÄ pernelyg ilgÄ proceso trukmę, nustatymu.

Taigi sprendimas dėl bausmės Å¡velninimo atsižvelgiant į proceso trukmę turi bÅ«ti priimamas tik nuosekliai įvertinus Å¡ios trukmės pagrįstumÄ pagal EŽTT praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumÄ , baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mę persekiojamam asmeniui (Jakumas prieÅ¡ LietuvÄ , Jakumas v. Lithuania no. 6924/02, judgement of 18 July 2006). Ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje pradėtas 2010 m. vasario 9 d.

E. K. pirmÄ kartÄ apklaustas įtariamuoju 2010 m. rugsėjo 23 d. Kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas 2014 m. birželio 9 d., baudžiamoji byla į pirmosios instancijos teismÄ perduota 2014 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 15 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nuosprendis priimtas 2015 m. gegužės 6 d. Proceso metu nuo 2011 m. lapkričio 9 d. (t. 4, b. l. 62–63) nuteistajam taikytos Å¡velniausios kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje.

Kadangi ikiteisminio tyrimo trukmė yra skaičiuojama nuo pirmosios įtariamojo apklausos, ikiteisminis tyrimas šioje byloje tęsėsi beveik ketverius metus. Jokių nepateisinamų ikiteisminio tyrimo institucijų delsimų ikiteisminio tyrimo metu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas užsitęsė. Pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta per dešimt mėnesių, bendra ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmė yra beveik ketveri metai ir aštuoni mėnesiai.

Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu keletÄ kartų neatvyko į apklausas, 2011 m. gegužės 3 d., 2011 m. birželio 27 d. priimti nutarimai jį atvesdinti, kurie nebuvo įvykdyti, nes jo nepavyko surasti. 2011 m. liepos 8 d. buvo paskelbtas E. K. konkretus patikrinimas. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams jis savanoriÅ¡kai prisistatė tik 2011 m. lapkričio 9 d. (t. 4, b. l. 15–29). Taigi, ir paties nuteistojo veiksmai turėjo įtakos proceso trukmei. Esant nurodytų aplinkybių visumai kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad baudžiamasis procesas Å¡ioje byloje truko nepateisinamai ilgÄ laikÄ .Skirdamas bausmes nuteistajam, apygardos teismas vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiÅ¡kiai neteisinga, užtikrina teisingumo principo ir bausmės tikslų įgyvendinimÄ .

E. K. nuteistas už dviejų sunkių ir dviejų nesunkių tyčinių nusikalstamų veikų padarymÄ . Skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta galutinė trejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taigi Å¡iuo atveju yra formalusis pagrindas jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Vis dėlto apygardos teismas, spręsdamas apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , nusprendė paskirtosios bausmės jam neatidėti. Å is teismas tokį savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis yra teisiamas jau ne pirmÄ kartÄ , jį neigiamai charakterizuoja ir jo „veiklos“ bÅ«das, t. y. klastojant dokumentus į nusikalstamas veikas buvo įtraukti to nesuvokiantys asmenys.Pažymėtina, kad, be formalių BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sÄ lygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti įstatyme įtvirtintÄ Å¡iÄ baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę, yra teismo iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje apygardos teismas nevisapusiÅ¡kai apsvarstė visas bylos aplinkybes, leidžiančias manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y.

įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015). Å ie duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryÅ¡ius (kasacinės nuartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-499/2013, Nr. 2K-56/2014).Nors nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tačiau kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nusikalstamas veikas, už kurių padarymÄ E. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė dar bÅ«damas neteistas, vėlesniais Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžiais jam buvo paskirtos alternatyvios, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – bauda, laisvės apribojimas.

Naujų apkaltinamųjų nuosprendžių prieÅ¡ E. K. nepriimta, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuo paskutinių jo padarytų nusikaltimų yra praėjęs gan ilgas laiko tarpas. Å iuo metu nuteistasis dirba, psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas. Nuteistasis turi nepilnametę dukrÄ , taigi laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų jo socialinius ryÅ¡ius. Ä®vertinusi aptartų aplinkybių visumÄ , kolegija sprendžia, kad nuteistojo E. K. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas.

Dėl civilinio ieÅ¡kovo apeliacinio skundo Apeliaciniame skunde civilinis ieÅ¡kovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje UAB „Swedbank lizingas“ nepateikė civilinio ieÅ¡kinio. Anot apelianto, nors byloje nėra procesinio dokumento pavadinto civiliniu ieÅ¡kiniu, civilinio ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 202 384,36 Lt dydžio nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ buvo aiÅ¡kus iÅ¡ byloje esančio 2013 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡to apie patikslintÄ Å¾alos dydį – 202 384,36 Lt, kitų reikalavimo sumÄ pagrindžiančių įrodymų, 2013 m. spalio 2 d. nutarimo, kuriuo UAB „Swedbank lizingas“ buvo pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu dėl patikslintos civilinio ieÅ¡kinio sumos, t. y. 202 384,36 Lt.

Taigi, civilinio ieÅ¡kovo reikalavimas dėl minėto dydžio žalos priteisimo turėjo bÅ«ti tenkintas. PrieÅ¡ingai nei teigiama civilinio ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde, vien tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no procesinis sprendimas pripažinti asmenį civiliniu ieÅ¡kovu neatleidžia Å¡io proceso dalyvio nuo pareigos pateikti civilinį ieÅ¡kinį bei neįgalina teismo, nagrinėjančio baudžiamÄ jÄ bylÄ , kartu spręsti ir žalos atlyginimo klausimų jeigu byloje nėra pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio.

BPK 112 straipsnio 1 dalyje yra aiÅ¡kiai nustatyta, kad civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kiamas raÅ¡ytine forma, paduodant pareiÅ¡kimÄ prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Ir baudžiamojoje byloje civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas savo forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Jame nurodomos Å¡alys (ieÅ¡kovas, atsakovas), dalyvaujančios procese, aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , žalos pobÅ«dis ir dydis, motyvai, kuriais nustatomas žalos dydis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015).

Nagrinėjamu atveju tokio dokumento civilinis ieÅ¡kovas nepateikė nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, nei bylÄ nagrinėjusiam teismui. Bylos medžiagoje nesant procesinio dokumento – civilinio ieÅ¡kinio, civilinio ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 202 384,36 Lt negalėjo bÅ«ti tenkinamas, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti BPK 112, 115 straipsnių reikalavimai. Esant nurodytų aplinkybių visumai civilinio ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas. Kita vertus, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismo sprendimai neužkerta kelio civiliniam ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal nuteistojo ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė byloje prašymus, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš E. K. 141,86 Eur ir 191,07 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi, nagrinėjamoje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ , tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas procese yra bÅ«tinas nepriklausomai nuo kaltininko valios, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų priteisimo netenkinami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Dėl to, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymai priteisti iÅ¡ E. K. teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas netenkinami. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Nuteistajam E. K. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimo trejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams – vykdymÄ atidėti trejiems metams.

Vadovaujantis BK 70 straipsniu, 71 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais, E. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:Per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Sumokėti 10 MGL (1 MGL prilyginus 38 eurams), t. y. 380,00 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties eurų), įmokÄ Ä¯ Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos.

Tęsti darbÄ . NeiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Nuteistajam E. K. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sÄ lygos nustatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.Nuteistajam E. K.. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad:vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytÄ laikÄ neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laikÄ gali pratęsti;vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos arba nevykdys kitų įstatymuose nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytų pareigų;vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimÄ , už kurį jam bus taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu galės priimti sprendimÄ panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ bausmę.Civilinio ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ atstovo apeliacinį skundÄ atmesti.LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                           Albinas Bielskis Teisėjai                                                                                                                  Violeta Ražinskaitė                                                                                                                                Linas Žukauskas