336dae3f-dbc6-43fd-9a2c-926ea96cd14f · Jonavos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-39-217/2015Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01789-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos 116.4. (S) JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 19 d.Jonava Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Romaldas Å uliokas, sekretoriaujant Audronei Palaimienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui A. K., ieÅ¡kovo atstovei advokatei AuÅ¡rai Karmazinienei, atsakovės N. M. atstovams advokatui Arvydui Verpečinskui, Rolandui Vaičaičiui, vertėjai Marinai Sidorovič,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams N. M. ir Swedbank, AB, trečiajam asmeniui UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ dėl skolos priteisimo bei sÄ lygos grÄ Å¾inti kreditÄ solidaria tvarka pakeitimo, ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir patikslintais ieÅ¡kiniais (1 t., b.l. 2-6, 80-83, 2 t., b.l. 12-16, 50-54) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 3233,31 Eur skolÄ , pakeisti 2007-06-13 kredito sutarties Nr. 07-068749-FA bendrosios dalies sÄ lygÄ , kurioje nurodoma, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės prievolė grÄ Å¾inanti  Swedbank  AB, kreditÄ , mokėti palÅ«kanas bei kitus mokėjimus yra solidari, nustatant, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė prievolę „Swedbank“ AB, grÄ Å¾inant kreditÄ pagal  2007-07-13 kredito sutartį Nr. 07-068749 - FA, įpareigojami vykdyti skyriumi, kiekvienas proporcingai savo įsipareigojimų daliai, priteisti iÅ¡ atsakovų N. M. ir „Swedbank“, AB visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismo posėdyje ieškovas A. K. ieškinį palaikė, paaiškino, kad 2003-03-07 susituokė su atsakove, būsto, įsigijimui lėšų neturėjo, todėl, būsto įsigijimui pasiėmė kredito iš Swedbank, AB (buvęs AB bankas „Hansabankas“), 2007-06-22 buvo suteiktas ilgalaikis 53 087,30 Eur/183 300 Lt kreditas buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. 2007-06-29 Kauno m. 3-jame notarų biure, buvo sudaryta ir patvirtinta šio buto pirkimo pardavimo sutartis, perdavimo-priėmimo aktas.

Pirkimo-pardavimo sutartimi buvo patvirtinta, kad butas perkamas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Prievolių bankui įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu ir kredito draudimu UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“. 2011-09-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu jo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo jam ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteko po ½ dalį minėto buto, įsipareigojimas bankui pagal 2007-07-13 kredito sutartį Nr. 07-068749- FA; kredito grÄ Å¾inimo terminas - 2039-09-20, lieka jų solidaria prievole.

Atsakovė savo prievolės grÄ Å¾inti bankui kreditÄ nei santuokos metu, nei po santuokos nutraukimo nevykdė, kreditÄ su palÅ«kanomis iÅ¡imtinai tenka grÄ Å¾inti jam vienam, todėl 2014-01-27 kreipėsi į bankÄ su praÅ¡ymu įsipareigojimus vykdyti ne solidariai su atsakove, o atskirai, tačiau bankas pranešė, kad įvertinus kredito rizikÄ sutarties sÄ lygų keitimas jam yra nepriimtinas. Bankui pagal sutartį nuo 2007-07-13 iki 2014-04-14 sumokėta paskolos dalis sudaro 4 387,29 Eur/15 148,43 Lt. Su tokiu banko sprendimu nesutinka.

Mano, kad 2007-07-13 sudarant ir pasiraÅ¡ant kredito sutartį jam nebuvo tinkamai ir suprantamai iÅ¡aiÅ¡kinta solidarios prievolės grÄ Å¾inant kreditÄ sÄ voka, jos esmė, tikslas, jÄ sudarančios aplinkybės ir su ja susijusios pasekmės. Jis Armėnijos Respublikos pilietis, sandorio sudarymo metu jam buvo iÅ¡duotas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, nors ir labai stengėsi iki Å¡io laikotarpio sunkiai bendrauja, ribotai supranta lietuvių kalbÄ , todėl nesuprato solidarios prievolės sÄ vokos esmės ir pasekmių, grÄ Å¾inant kreditÄ solidaria tvarka.

Galvojo, kad kiekvienas įsipareigoja proporcingai savo daliai. Mano, kad tuo grubiai pažeidžiamos jo teisės, o atsakovei suteikiamas nepagrįstas pranaÅ¡umas. Nurodo, kad Å¡iai dienai atsakovės neįvykdytos prievolės dalis, kuriÄ iÅ¡ savo asmeninių lėšų Å¡iai dienai bankui privalėjo sumokėti yra 2636,19 Eur, todėl Å¡iÄ skolÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Taip pat praÅ¡o nustatyti, kad prievolę bankui grÄ Å¾inti kreditÄ Â Â su  atsakove įpareigojami  vykdyti skyriumi,  kiekvienas proporcingai savo įsipareigojimų daliai.

Nurodė, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį, kilusį ginÄÄ buvo siekta iÅ¡spręsti taikiai ir bylÄ baigti taikos sutartimi, tačiau bankas nesutiko su taikos sutarčių projektuose numatytomis sÄ lygomis dėl solidarios prievolės pakeitimo. IeÅ¡kovui teko atlikti buto vertinimÄ , dėl to patyrė 90 Eur iÅ¡laidų, pusę Å¡ios sumos, t.y. 45 Eur praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Be to, atsakovė nevykdo ir kitų savo prievolių, t.y. nemoka už ½ dalies buto komunalinių mokesčių. Juos moka ieÅ¡kovas, iÅ¡ savo asmeninių lėšų.

Atsakovei nevykdant prievolės AB „Kauno energija“, t. y. nemokant mokesčių už jai priklausančios ½ dalies buto Å¡ildymÄ , Å¡iuos mokesčius mokėjo jis, todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti už 2013- 2014 m. atsakovės daliai susidariusiÄ 552,12 Eur sumÄ . Atsakovė N. M. (1 t., b.l. 58-62) teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti, paaiÅ¡kino, kad nuo pat sutarties sudarymo momento, įmokas pagal sutartį mokėjo atsakovė N. M. iki kol jai su nepilnamete dukterimi A.

K., gim. (duomenys neskelbtini), teko prieÅ¡ savo norÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ buto 2012 m. spalio-lapkričio mėnesį, t.y. daugiau nei 5 metus. Per šį laikotarpį įmokėjo daugiau nei 10 000 Lt, iki santuokos nutraukimo (2011-09-21) įmokėjo virÅ¡ 8000 Lt, o nutraukus santuokÄ - dar virÅ¡ 2000 Lt. 2011-09-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukus santuokÄ butas asmeninės nuosavybės teise jai ir ieÅ¡kovui atiteko po ½ dalį. Nutraukus santuokÄ bendras gyvenimas tapo nepakeliamu, ieÅ¡kovas smurtavo.

Tokios gyvenimo sÄ lygos labai neigiamai paveikė dukters sveikatÄ , teko lankytis pas psichologus, gydytojai nurodė, kad jai reikalinga rami aplinka, sugrįžus į namus ir vėl patyrus stresÄ , Å¡ie sutrikimai atsinaujins. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovė kreipėsi į buvusį sutuoktinį, praÅ¡ydama jo iÅ¡sikelti iÅ¡ buto, tačiau jis nesutiko, todėl teko iÅ¡sikelti jai su nepilnamete dukterimi. IÅ¡sikėlė 2012 m. spalio-lapkričio mėn. Kadangi bute nebegyveno, įmokas pagal sutartį bei komunalinius mokesčius ji nustojo mokėjusi, todėl mano, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o priteisti iÅ¡ jos skolÄ .

Jo argumentai, kad įsipareigojimus visÄ laikotarpį vykdė jis vienas, nepagrįsti jokiais įrodymais. Taip pat nurodė, kad nutraukus santuokÄ ieÅ¡kovas nepilnametei dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį iÅ¡laikymÄ - mokant kasmėnesines periodines iÅ¡mokas - po 200 Lt per mėn., iki jos pilnametystės. Tačiau iÅ¡laikymo savo nepilnametei dukrai ieÅ¡kovas neteikė ir neteikia. Atsakovė viena rÅ«pinasi dukterimi, materialiai jÄ aprÅ«pina. Å iuo metu jau susidariusi nemaža materialinio iÅ¡laikymo įsiskolinimo suma, kurios turėtų pakakti pilnai įmokai pagal sutartį padengti.

Pripažįsta, kad santuokos metu su ieÅ¡kovu tapo solidariaisiais bendraskoliais bankui „Swedbank“, AB pagal 2007-06-13 sutartį Nr. 07-68749-FA, ieÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti prievolę į dalinę, nustatant, kad įsipareigojimus bankui vykdys kiekvienas proporcingai savo įsipareigojimų daliai, bankas nusprendė, kad sutarties sÄ lygų keitimas bankui yra nepriimtinas, prievolė pagal sutartį ir toliau lieka bendra ir solidari. Atsakovė neprieÅ¡tarauja, kad prievolė pagal sutartį ir toliau liktų solidaria.

Su ieÅ¡kovo argumentu, kad sudarant sutartį jam nebuvo suprantamos sutarties sÄ lygos, nes jis prastai supranta lietuvių kalbÄ , nesutinka, nes ieÅ¡kovas, siekdamas gauti Lietuvos Respublikos pilietybę, mokinosi lietuvių kalbos, laikė lietuvių kalbos egzaminus, vykdo individualiÄ veiklÄ - užsiima avalynės ir odos gaminių taisymu, taigi nuolat bendrauja su klientais lietuvių kalba ir jÄ gerai supranta.Atsakovės „Swedbank“, AB atstovas, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimuose (1 t., b.l. 53-54, 128, 2 t., b.l.

65) su ieškiniu ir patikslintais ieškiniais nesutinka, nurodo, kad ieškovo ir atsakovės prievolė pagal Kredito sutartį yra solidari, tai konstatuota ir 2011-09-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, galiojantis ir vien tik šio teismo sprendimo pakanka, kad bankas galėtų iš ieškovo ir atsakovės reikalauti solidaraus prievolių pagal Kredito sutartį vykdymo, todėl ieškovo ir atsakovės prievolė yra solidari dar ir teismo sprendimo pagrindu.

IeÅ¡kovas praÅ¡o modifikuoti prievolę pagal kredito sutartį iÅ¡ solidarios į dalinę remiantis tuo, kad jis yra nutraukęs santuokÄ su atsakove, neveda bendro Å«kio ir yra pasidalinę lygiomis dalimis už kreditÄ Ä¯sigytÄ butÄ . Bankas nesutinka, kad bÅ«tų modifikuota prievolė ir taip bÅ«tų apsunkintas Kredito sutarties vykdymas jau vien dėl to, kad kaip pripažįsta ir pats ieÅ¡kovas, atsakovė nevykdo savo prievolių pagal Kredito sutartį. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas yra betikslis, stokoja teisinės logikos.

Prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas visas ieÅ¡kovui ir atsakovei priklausantis butas, todėl net ir patenkinus ieÅ¡kinį ir padalinus prievolę pagal Kredito sutartį ir atsakovei jai priklausančios prievolės dalies nevykdant, bankas nutrauktų Kredito sutartį ir pradėtų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ viso bankui pagal Kredito sutartį įkeisto turto, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimas nesuteiktų jo interesų apsaugos.Trečiojo asmens UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ atstovas, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimuose (1 t., b.l. 44-47, 124-125, 2 t., b.l. 40-41, 66-67) su ieÅ¡kiniu ir patikslintais ieÅ¡kiniais nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį ir patikslintus ieÅ¡kinius dalyje dėl atsakomybės atmesti kaip nepagrįstus, o likusioje dalyje spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė kaip kredito gavėjai kredito grÄ Å¾inimÄ bankui 2007 m. liepos 16 d. apdraudė bendrovėje, draudimo liudijimo (poliso) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais Nr. BPD 0358081, kredito grÄ Å¾inimo bei kitų kreditavimo sutartyje numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimui butas buvo įkeistas hipoteka.

Bendrovė nedalyvavo nei sudarant, nei vykdant kredito sutartį, nėra duomenų jog ieÅ¡kovas yra neveiksnus ir savo veiksmų nesuvokiantis asmuo, todėl jis puikiai suvokė sudaromos sutarties esmę. Tiek kredito gavėjai, tiek bankas sudarydami kredito sutartį prisiėmė tam tikrÄ rizikÄ , t. y. bankas įsipareigojo suteikti kreditÄ ir jį suteikė, o kredito gavėjai solidariai įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ kreditÄ ir sumokėti palÅ«kanas bei kitus mokėjimus pagal kreditavimo sutartį.

Kredito sutartimi abi jos Å¡alys pasiekė norimo rezultato, todėl sutarčiai įgavus privalomumo ir vykdytinumo bÅ«senÄ , Å¡alys privalo sutarties laikytis ir jÄ vykdyti esamomis sÄ lygomis. Sudarant kredito sutartį kredito gavėjai buvo santuokoje, kredito lėšos buvo suteiktos jų Å¡eimos poreikių tenkinimui, tokios prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto, sutuoktinių atsakomybė pagal jas yra solidari, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę ar jos dalį įvykdytų tiek bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad 2003-03-07 tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta santuoka, 2007-07-13 kredito sutarties Nr. 07-068749-FA, specialios dalies priedo Nr. l prie kredito sutarties Nr. 07-068749-FA, kredito grÄ Å¾inimo grafiko, ir bendrosios dalies patvirtintos kopijomis (1 t., b.l. 11-20) nustatoma, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė sudarė kredito sutartį, pagal kuriÄ buvo suteiktas ilgalaikis 53 087,30 Eur kreditas buto, esančio adresu Kaunas, Partizanų g. 106-35, pirkimui.

Galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas 2039-09-30. 2007-06-29 pirkimo-pardavimo sutarties kopija (1 t., b.l. 21-25), 2007-06-29 perdavimo- priėmimo akto, notarinio registro Nr. 4509 kopija (1 t., b.l.

26) patvirtina, kad buto pirkėjai ieÅ¡kovas ir atsakovė. Prievolių bankui įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto (buto) įkeitimu ir kredito draudimu trečiajam asmeniui UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ (1 t., b.l. 12). 2011-09- 21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17507-364/2011 patvirtinta ieÅ¡kovo ir atsakovės sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, santuoka nutraukta (1 t., b.l. 28), sutarties 5 p. Å¡alys susitarė, kad įsipareigojimas AB Swedbank pagal 2007-07-13 kredito sutartį Nr. 07-068749- FA; kredito grÄ Å¾inimo terminas - 2039-09-20, lieka pareiÅ¡kėjų solidaria prievole, 7 p. susitarė, kad santuokoje įgytas registruotas nekilnojamasis turtas - pagal 2007-06-29 pirkimo-pardavimo sutartį ir 2007-06-29 priėmimo-perdavimo aktÄ , butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu, (duomenys neskelbtini), registruotas N. M. ir A.

K. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį atitenka N. M. ir A. K.. 2013-03-01 praÅ¡ymu ieÅ¡kovas kreipėsi į bankÄ , praÅ¡ydamas nuskaičiuoti paskolos įmokas nuo jo sÄ skaitos (1 t., b.l. 27), atsakovė sutiko, kad įmokos bÅ«tų nuskaičiuotos nuo ieÅ¡kovo sÄ skaitos. 2014-02-26 „Swedbank“, AB praneÅ¡imo Nr. PL- SR/14-585 kopija (1 t., b.l.

29) nustatoma, kad Swedbank, AB informavo ieÅ¡kovÄ , jog prievolė pagal kredito sutartį yra bendra ir solidari, t.y. kreditÄ turi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovas ir atsakovė, ieÅ¡kovui pateikus praÅ¡ymÄ dėl solidarios atsakomybės atsisakymo, bankui įvertinus kredito rizikÄ , bankui sutarties sÄ lygų keitimas nepriimtinas. 2013-11-11 Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniÅ«nijos pažymos Nr.(2013-47742-PS)-386 kopija patvirtina, kad ieÅ¡kovas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs Å¡iame bute (1 t., b.l. 30). VSDFV Kauno skyriaus 2013-04-19 pažymos Nr. 16A-2655 apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ (1 t., b.l. 31), Kauno apskrities VMI 2013-01-15 pažymos Nr. 267530 dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo duomenimis (1 t., b.l.

33) nustatoma, kad ieÅ¡kovas dirba įsigijęs verslo liudijimÄ . IeÅ¡kovas turi leidimÄ Nr. LT7334676 nuolat gyventi (1 t., b.l. 33). 2014-11-06 darbo sutartis Nr. 86 2015-01-22 pažyma (1 t., b.l. 136, 149) patvirtina, kad ieÅ¡kovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna 318,59 Eur darbo užmokestį. 2014-04-14 „Swedbank“, AB pažyma apie kreditÄ (1 t., b.l.

34) nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2007-07-13 iki 2014-04-14 bankui pagal sutartį sumokėta 4 387,29 Eur, negrÄ Å¾into kredito suma 48 700, 01 Eur. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-10-29 iÅ¡raÅ¡u (1 t., b.l. 85-86) nustatoma, kad butas priklauso ieÅ¡kovui ir atsakovei bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2007-06-29. IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ VÅ¡Ä® santykių instituto dienos centro lankymosi dokumentų (1 t., b.l.

87) patvirtina, kad 2012-11-15 – 2012-12-20 dukra A. K. lankėsi įstaigoje dėl nerimastingumo, rekomenduota abiems tėvams tarpusavyje tartis dėl mergaitės auklėjimo, neįtraukiant pačios mergaitės. VSDFV Kauno skyriaus pažymos Nr. 16A-7176 apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ (1 t., b.l. 88-92) duomenimis, atsakovė nuo 2007-01-01 dirbo iki 2014-01-31. Pagal atsakovės pareiÅ¡kimus Kauno apskrities VPK 2012-08-06 nutarimu nuspręsta nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ (1 t., b.l. 94).

N. M. sÄ skaitos Swedbank, AB iÅ¡raÅ¡as patvirtina (1 t., b.l. 95-104), kad atsakovė nuo 2007-07-23 iki 2011-12-05 mokėjo įnaÅ¡us už paskolÄ , Swedbank, AB kredito panaudojimo ataskaita (1 t., b.l. 151-154) patvirtina, kad atsakovė ir toliau iki 2015-01-05 mokėjo įnaÅ¡us už paskolÄ . Atsakovė iÅ¡vykusi į AirijÄ , kur Å¡iuo metu dirba „Liffey Meats Ltd.“, Ballyjamesduff, Co.Cavan (2 t., b.l. 4-9). IeÅ¡kovas pateiktu sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u ir nurodymais pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (2 t., b.l. 17-18, 60) įrodinėja, kad įmokas mokėjo jis, nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. mokėjo už buto komunalines paslaugas (2 t., b.l. 19-36, 58), 90 Eur sumokėjo už turto vertinimÄ (2 t., b.l. 57).Pagal įstatymo nustatytÄ bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ , Å¡alys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 str.).

Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-269/2011). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiÅ¡kia, kad nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjamo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir R. Ž. V. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.

K. v. K. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G., J. K. ir N. M. v. AB (duomenys neskelbtini), bylos Nr.3K-3-601/2005 ir kt.).Dėl kredito sutarties sÄ lygos pakeitimoIeÅ¡kovas praÅ¡o jo ir atsakovės solidariÄ prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ pakeisti į dalinę, nustatant, kad A. K. ir atsakovė N. M. prievolę AB „Swedbank“, grÄ Å¾inant kreditÄ pagal 2007-06-13 kredito sutartį Nr. 07-68749-FA, įpareigojami vykdyti skyrium, kiekvienas proporcingai savo įsipareigojimų daliai.

IeÅ¡kovas praÅ¡o modifikuoti prievolę pagal kredito sutartį iÅ¡ solidarios į dalinę remiantis tuo, kad jis yra nutraukęs santuokÄ su atsakove, neveda bendro Å«kio ir yra pasidalinę lygiomis dalimis už kreditÄ Ä¯sigytÄ butÄ . Atsakovė N. M. neprieÅ¡tarauja, kad prievolė pagal sutartį ir toliau liktų solidaria.Prievolių skirstymas į dalines ir solidariÄ sias atsiranda esant skolininkų ir(ar) kreditorių daugetui ir nurodo į Å¡ių prievolių vykdymo ypatybes. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6.5 straipsnis), esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyriumi, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (6.6 straipsnio 4 dalis).

Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Kai ginčas kyla dėl to, ar nutraukiant santuokÄ ir padalijant bendrÄ sutuoktinių turtÄ , taip pat turi bÅ«ti padalijamos sutuoktinių prievolės kreditoriams, kasacinis teismas formuoja nuosekliÄ praktikÄ ir laikosi nuostatos, jog nutraukus santuokÄ , neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, iÅ¡skyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas <...> Santuokos nutraukimas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iÅ¡ sutuoktinių - solidariųjų skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriams pagal solidariÄ jÄ prievolę (pagrindinę).

Toks prievolės transformavimas iÅ¡ esmės pakenktų kreditoriaus interesams. Bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų - kreditorių - sÄ skaita, nes solidariÄ jÄ prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje S. K.-S. v. A. S., byla Nr. 3K-3-275/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, kredito sutartis su ieÅ¡kovu ir atsakove buvo sudaryta jau po to, kai jie 2007-06-29 sudarė buto pirkimo - pardavimo sutartį, kuria įsigijo butÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (sutarties 1.1. punktas).

Å is butas buvo įsigytas ieÅ¡kovui ir atsakovei esant santuokoje nuo 2003-03-07. Å is butas buvo vienintelis Å¡eimos bÅ«stas, todėl visiÅ¡kai nepriklausomai nuo to, kas buvo nurodyta pirkimo - pardavimo sutarties 1.1 punkte dėl turto įsigijimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, taip pat kredito sutartyje dėl prievolės solidarumo, ieÅ¡kovo ir atsakovės prievolė pagal Kredito sutartį, atsižvelgiant į LR CK 3.109 str. 2 d. nuostatas, traktuojama kaip solidari. Å iuo atveju ieÅ¡kovo ir atsakovės prievolė pagal Kredito sutartį yra solidari ne tik pagal ginčijamÄ Kredito sutartį, bet ir pagal įstatymÄ .

Atsakovė N. M. ir ieÅ¡kovas A. K. bÅ«dami santuokoje tapo solidariaisiais bendraskoliais pagal 2007 m. birželio 13 d. su AB „Swedbank“ sudarytÄ kredito sutartį Nr. 07-68749-FA pagrindu kaip solidariojo skolininko pagal sutartį. IeÅ¡kovas A. K. 2014-01-27 kreipėsi į kreditorių su praÅ¡ymu dėl solidarios atsakomybės atsisakymo, tačiau iÅ¡ banko 2014-02-26 gavo atsakymÄ , kad kreditorius AB „Swedbank“, įvertinęs kredito rizikÄ , nusprendė, kad sutarties sÄ lygų keitimas Bankui yra nepriimtinas, prievolė pagal sutartį ir toliau lieka bendra ir solidari, t.y. kreditÄ privalo grÄ Å¾inti N. M. ir A.

K.. Tai, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės prievolė pagal Kredito sutartį yra solidari konstatuota ir 2011-09-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Å is teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, jo pakanka, kad bankas galėtų iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovo reikalauti solidaraus prievolių pagal Kredito sutartį vykdymo. Taigi ieÅ¡kovo ir atsakovės prievolė pagal Kredito sutartį yra solidari dar ir teismo sprendimo pagrindu.Dėl santuokos nutraukimo įtakos solidarioms sutuoktinių prievolėms yra iÅ¡samiai pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje ir jÄ apibendrinęs 2010-05-20 nutartyje civ. b.

Nr. 3K-P-186/2010, nurodydamas, kad nutraukiant santuokÄ solidari sutuoktinių prievolė gali bÅ«ti modifikuojama tik esant kreditoriaus sutikimui. Å iuo atveju bankas Swedbank, AB nesutinka, kad bÅ«tų modifikuota prievolė pagal kredito sutartį ir taip bÅ«tų apsunkintas kredito sutarties vykdymas jau vien dėl to, kad kaip pripažįsta ir pats ieÅ¡kovas, atsakovė nevykdo savo prievolių pagal kredito sutartį, o ieÅ¡kovo argumentai, kad jam neva sudarant sutartį jam nebuvo suprantamos sutarties sÄ lygos, nes jis prastai supranta lietuvių kalbÄ , jam neiÅ¡aiÅ¡kintos solidarios prievolės esmė vertintini kaip nepagrįsti.

Nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ apdraudė ieÅ¡kovo ir atsakovės kaip kredito gavėjų kredito grÄ Å¾inimÄ bankui 2007 m. liepos 16 d. draudimo liudijimo (poliso) pagrindu su vėlesniais pakeitimais ir papildymais Nr. BPD 0358081, kredito grÄ Å¾inimo bei kitų kreditavimo sutartyje numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimui butas buvo įkeistas hipoteka. LR CK 6.154 str. 1 d. nustatyta, kad <...sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę....> Taigi iÅ¡ Å¡io teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad sutarties esmė, prasmė ir dvasia yra sutarties Å¡alių bendras siekis ir valia sukurti civilinius teisinius santykius, kurių esmė yra bendras sutarties Å¡alių noras gauti tai ko jos iÅ¡ tikrųjų tikisi iÅ¡ sutarties.

Kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinant ir taikant Å¡iÄ teisės norma nurodyta <....pagrindinė sutarčių paskirtis -reguliuoti asmenų tarpusavio santykius nurodant galimo ir privalomo elgesio ribas, taip pat atitinkamų įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (LR CK 6.189 str. 1 d.). LR CK 6.156 str. 1 d. įtvirtina, jog <..., Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas....> LR CK 1.64 str. 1 d.

įtvirtinta, kad <....sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma.. ..>. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad <.... sutarčių laisvės principas taip pat yra susijęs su principu, kad sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda), kuris reiškia, jog asmeniui privalomi ne tik sutartimi prisiimti konkretūs įsipareigojimai, tačiau ir tai, kas sutartyje tiesiogiai nenustatyta, tačiau išplaukia iš jos esmės ar įstatymų.

Asmenys, siekdami tam tikrų tikslų ir sudarydami sandorius, laisvai sprendžia dėl savo teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m, kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012). Teisės normose ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje atskleidžiama vienÄ iÅ¡ esminių sutarties pasireiÅ¡kimo formų - laisvė. Sutarties laisvė reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia, sudaryti jiems konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti, o nusprendę sudaryti, patys sprendžia su kuo tai daryti ir kokiomis sÄ lygomis tai daryti (LR CK 6.156 str. 2, 3 d.).

Sutarties Å¡alys turi pareigÄ sutarties vykdymo metu kooperuoti ir bendradarbiauti, ja vykdyti tinkamai (LR CK 6.200 str. 1,2d.).Trečiasis asmuo UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ nedalyvavo/nedalyvauja nei sudarant, nei vykdant kredito sutartį, byloje nėra duomenų jog ieÅ¡kovas yra/bÅ«tų neveiksnus ir savo veiksmų nesuvokiantis asmuo, todėl jis puikiai suvokė sudaromos sutarties esmę. Tiek kredito gavėjai, tiek bankas sudarydami kredito sutartį prisiėmė tam tikrÄ rizikÄ , t. y. bankas įsipareigojo suteikti kreditÄ ir jį suteikė, o kredito gavėjai solidariai įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ kreditÄ ir sumokėti palÅ«kanas bei kitus mokėjimus pagal kreditavimo sutartį.

Taigi Å¡ia kredito sutartimi abi jos Å¡alys pasiekė norimo rezultato, todėl sutarčiai įgavus privalomumo ir vykdytinumo bÅ«senÄ , Å¡alys privalo sutarties laikytis ir jÄ vykdyti esamomis sÄ lygomis.Sutarties sÄ lygų priverstinis/teisminis pakeitimas turėtų bÅ«ti iÅ¡imtinė priemonė ir reikÅ¡tų įsikiÅ¡imÄ Ä¯ jau tarp Å¡alių egzistuojančiÄ teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , todėl Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (LR CK 1.2 str.) reikalauja, kad kredito sutarties sÄ lygų laikytųsi vienodai tiek bankas, tiek kredito gavėjas.

Ä®statymų leidėjas saugodamas kreditoriaus teises ir teisėtus interesus esant solidariai prievolei LR CK 6.6 str. 4 d. yra įtvirtinęs <....Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį....> Esant tokiam, teisiniam reglamentavimui ir galiojančiai kreditavimo sutarčiai bankas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad pagal kreditavimo sutartį yra atsakingi abu kredito gavėjai, o ieÅ¡kovas savo teises ir teisėtas interesus gali užtikrinti atlikdamas veiksmus numatytus LR CK 6.9 str. 1 d., kÄ jis ir daro pareikÅ¡damas atsakovei ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo.

Kadangi kredito gavėjai buvo santuokoje, akivaizdu, kad kredito lėšos buvo suteiktos jų Å¡eimos poreikių tenkinimui, o tokios prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p.), sutuoktinių atsakomybė pagal jas yra solidari (LR CK 3.109 str. 2 d.). Tokiu bÅ«du sutuoktiniai prisiėmė įsipareigojimÄ , kad prievolė kreditoriui, atsiradusi kredito sutarties pagrindu yra laikoma solidaria sutuoktinių prievole (LR CK 3.109 str. 1 d. 6 p., 3.114 str. 1 d.) ir kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę ar jos dalį įvykdytų tiek bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium.

TokiÄ praktikÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo jau minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010) (LR CK 6.6 str. 4 d.).Konstatuojama, kad ieÅ¡kovui ir atsakovei Swedbank, AB 2007-07-13 suteikto kredito lėšomis įgytas turtas buvo skirtas Å¡eimos poreikių tenkinimui, tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių prievolių pagrindu gautas turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.), įsigytas Å¡eimos poreikiams-interesams tenkinti, o su Å¡ių interesų tenkinimu susijusios prievolės yra solidarios (LR CK 3.114 str. 1 d.).

IÅ¡ to seka, kad sutuoktiniai ~ bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų - kreditorių sÄ skaita, nes bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos tos, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, kurios laikytinos solidariosiomis sutuoktinių prievolės (LR CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008)Tai, kad kredito sutartis buvo skirta buvusių sutuoktinių poreikiams patvirtinama ne tik jų laisva valia atliktais veiksmais sudarant kredito sutartį, 2011 m. rugsėjo 21 d.

Kauno apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-17507-364/2011 (LR CPK 182 str. 2 p.), bet ir bendru Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimu, kuris įtvirtintas LR CK trečiojoje knygoje.Tad net kreditavimo sutartyje net ir nesant aiÅ¡kaus įvardijimo, kad pagal jÄ kredito gavėjai yra solidariai atsakingi, Å¡i atsakomybė tiesiogiai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendro Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimo įtvirtinto LR CK trečiojoje knygoje, kas akivaizdžiai rodo, kad ieÅ¡kinys dalyje dėl sÄ lygos grÄ Å¾inti kreditÄ solidaria tvarka pakeitimo  nepagrįstas, atmestinas neesant pagrindo.

Dėl 3233,31 Eur skolos priteisimo.IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡iai dienai atsakovės neįvykdytos prievolės dalis, kuriÄ iÅ¡ savo asmeninių lėšų Å¡iai dienai bankui privalėjo sumokėti yra 2636,19 Eur, todėl Å¡iÄ skolÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės, taip pat praÅ¡o priteisti už 2013-2014 m. atsakovės daliai susidariusiÄ 552,12 Eur sumÄ už komunalinius mokesčius ir pusę sumos, t.y. 45 Eur už atliktÄ buto vertinimÄ . IeÅ¡kovo teigimu jis asmeniÅ¡kai sumokėjo visÄ sumÄ iÅ¡ asmeninių lėšų, mokėdavo pats arba duodamas į rankas atsakovei, nurodo, kad atsakovė N. M. nevykdė ir Å¡iai dienai taip ir nevykdo savo prievolės grÄ Å¾inanti bankui kreditÄ , tačiau ieÅ¡kovas neįrodė savo teiginių.

Atsakovės atstovo paskaičiavimais, atsakovė įmokėjo 4907,50 Eur, iÅ¡ Å¡ios sumos iki santuokos nutraukimo 3777,44 Eur, nutraukus santuokÄ 1130,06 Eur. IÅ¡ byloje pateikto priedo Nr. 1 prie kredito sutarties Nr.07-068749-FA (1 t., b.l.13-16) nustatoma, kokio dydžio įmokos bankui turi bÅ«ti mokamos, atsakovės N. M. pateiktais banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais (1 t., b.l. 95-97, 151-154) nustatyta, kad bÅ«tent mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokas mokėjo ji iÅ¡ savo sÄ skaitos. IeÅ¡kovas pateikė tik du nurodymus pervesti įmokėtus grynuosius pinigus 2013-02-05 ir 2013-02-12 (2 t., b.l.

18) ir du sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us (2 t., b.l. 17 ir 60), pagal kuriuos nustatoma, kad ieÅ¡kovas sumokėjo bankui įmokas numatytÄ Ä¯mokÄ 2015-02-05 ir 2015-03-05. Å alių paaiÅ¡kinimu, jos susitarimo dėl įmokų mokėjimo neturėjo, todėl preziumuojama, kad vedė bendrÄ Å«kį. IÅ¡tyrus byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo teiginiai, jog jis mokėjo įmokas bankui už suteiktÄ kreditÄ , nepasitvirtino, jis nepateikė konkrečių ir neginčijamų įrodymų, tai tik deklaratyvÅ«s ieÅ¡kovo teiginiai, prieÅ¡ingai, atsakovė pateikė sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡us, kuriuose matoma, kad bankas įmokas nuskaitė iÅ¡ atsakovės sÄ skaitos ir paskaičiavimus, kad ji vykdė prievolę, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam iÅ¡ atsakovės 2636,19 Eur atsakovės neįvykdytos prievolės dalį, netenkintinas jo neįrodžius. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovei nevykdant prievolės AB „Kauno energija“, t. y. nemokant mokesčių už jai priklausančios ½ dalies buto Å¡ildymÄ , Å¡iuos mokesčius mokėjo jis, todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti jam už 2013- 2014 m. atsakovės daliai susidariusiÄ 552,12 Eur sumÄ 2011-09-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Å¡alių santuoka nutraukta, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 7 p. Å¡alys susitarė, kad butas, esantis adresu, (duomenys neskelbtini), registruotas N. M. ir A.

K. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį atitenka N. M. ir A. K. (1 t., b.l. 28). Atsakovės teigimu, nutraukus santuokÄ , ji ir nepilnametė duktė A. K. dar bandė gyventi kartu su ieÅ¡kovu A. K. viename bute, tačiau gyvenimas tapo nepakeliama kančia. PrieÅ¡ atsakovę ir jos bei ieÅ¡kovo nepilnametę dukterį ieÅ¡kovas nuolat naudojo psichologinį smurtÄ , o prieÅ¡ atsakovę - ir fizinį smurtÄ (Å¡is faktas yra užfiksuotas Kauno apskrities VPK), tokios gyvenimo sÄ lygos neigiamai paveikė dukters sveikatÄ , atsakovė N. M. kreipėsį į buvusį sutuoktinį, praÅ¡ydama jo iÅ¡sikelti iÅ¡ buto, tačiau jis nesutiko, todėl su nepilnamete dukterimi iÅ¡sikėlė pati 2012 m. spalio-lapkričio mėn. Kadangi bute nebegyveno, pripažįsta, kad komunalinius mokesčius ji nustojo mokėjusi.

Atsakovės paaiÅ¡kinimu, ji negali patekti į butÄ , nesinaudoja butu nuo 2012 m. spalio ar lapkričio mėn., todėl reikalavimas dėl komunalinių mokesčių nepagrįstas. Atsakovė iÅ¡vykusi į AirijÄ , kur Å¡iuo metu dirba (2 t., b.l. 4-9). Atsakovė teikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, Å¡io prieÅ¡ieÅ¡kinio teismui nepriėmus, nurodė, kad kreipsis į Kauno miesto apylinkės teismÄ . Atsakovų butas Å¡alių buvo įgytas santuokoje ir Å¡alių valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Kartu negyvena nuo 2011 m., atsakovė po to galėjo naudotis butu, raktÄ turėjo, užeidavo kada norėjo. IeÅ¡kovas teigė, kad buto raktai buvo pakeisti, kai vyko 2014 m. vasarÄ Ä¯ ArmėnijÄ , o atsakovė jau buvo iÅ¡vykusi iÅ¡ Lietuvos, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė ėmėsi iniciatyvos, kad bÅ«tų atstatytos jos pažeistos teisės naudotis patalpa, kaip tai numato CK.CK 6.383, 6.388 ir 6.391 straipsniai numato pareigÄ mokėti už per tiekimo tinklus patiektÄ Å¡ilumos energijÄ , vandenį ir kitų rÅ«Å¡ių energijÄ . Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.).

Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CPK 6.59 str.). Pagal CK 4.86 straipsnį bendraturčiai naudojantis bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir jÄ iÅ¡laikant turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita.

Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl Å¡alių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, ieÅ¡kovas ir atsakovė už butÄ turi mokėti lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog atsakovai buvo susitarę dėl naudojimosi butu tvarkos, jo iÅ¡laikymo mokesčių mokėjimo. Kaip iÅ¡laidų karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti ir skaitiklio aptarnavimo mokestį. Atsakovė neatleidžiama nuo pareigos apmokėti Å¡ias jos nuosavybe valdomai buto daliai iÅ¡laidas, jos, kaip bendraturčio statusas, nulemtas nuosavybės buvimo fakto.

Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika sprendžiant bylas dėl apmokėjimo už pateiktÄ Å¡ilumos energijÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose analizuodamas Å¡iluminės energijos ir karÅ¡to vandens vartojimo daugiabučiuose namuose ypatumus teisės taikymo požiÅ«riu, pažymėjo, kad name gyvenantys asmenys turi dvejopÄ padėtį Å¡ilumos energijos vartojimo požiÅ«riu. IÅ¡ vienos pusės jie yra vartotojai, nes Å¡ilumos tiekėjas parduoda Å¡ilumos energijÄ kiekvienam iÅ¡ gyventojų suvartojimui buityje.

Kaip vartotojas gyventojas-abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra Å¡ilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namÄ Å¡ilumos energija yra naudojama patalpoms Å¡ildyti, „gyvatukui“. Visa energija, tiekiama į namÄ , turi bÅ«ti pagal Å¡ioje byloje esančias sutartis apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymÄ paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kuriÄ sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi bÅ«ti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų.

Å i dalis turi bÅ«ti tarp jų paskirstoma pagal bendrasavininkių nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iÅ¡ bendraturčių atsako tretiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti. Namo gyventojai gauna Å¡ilumÄ kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už jÄ ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis) ir kaip savininkai (likusiÄ dalį, fiksuotÄ tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytÄ tarp jų kaip bendraturčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004, 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009).

Buto bendraturčiai pagal daiktinės teisės normas privalo padengti iÅ¡laidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Å iai taisyklei taikyti yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos iÅ¡laidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės, prisidėjimo prie bendro turto iÅ¡laikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje (Vilniaus apygardos teismo 2014-03-25 nutartis civ. byloje Nr. 2A-1191-656/2014).Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas pateikė įrodymus (2 t., b.l. 19-36, 58), kad jis mokėjo už butÄ , jis įgijo teisę regreso tvarka iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės už jai priklausančios buto dalies mokesčius, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina jo paskaičiuota 2013-2014 m. susidariusi 552,12 Eur suma už ½ dalies buto komunalinius mokesčius.IeÅ¡kovas nurodo, kad ginÄÄ buvo bandoma iÅ¡spręsti taikiai, kai atsakovė siÅ«lė taikos sutarties projektÄ , bankas reikalavo turto įvertinimo, jei atsakovė nebÅ«tų praÅ¡iusi, nebÅ«tų prireikę, atsakovė nuomonę pakeitė, todėl iÅ¡ vertinimo nebuvo naudos.

IeÅ¡kovas už buto vertinimÄ patyrė 90 Eur iÅ¡laidų (2 t., b.l. 57), todėl praÅ¡o iÅ¡ atsakovės pusę sumos, t.y. 45 Eur už atliktÄ buto vertinimÄ . PrieÅ¡ingai, atsakovės atstovų teigimu, ieÅ¡kovas buto vertinimÄ darė savais tikslais, ketindamas iÅ¡ atsakovės atpirkti jos dalį buto.Teismas sprendžia, kad turto vertinimas nebuvo tikslingas, todėl Å¡ios ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės nepriteistinos. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Byloje pateiktais duomenimis, ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro: 300 Lt, 1000 Lt, 1000 Lt, iÅ¡ viso 2300 Lt/666,13 Eur už advokatės suteiktÄ teisinę pagalbÄ (1 t. b.l. 8, 71), ir 144 Lt žyminio mokesčio (1 t., b.l. 7).

Atsakovė turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nepateikė. CPK 93 str. 2 d. nustato, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Atmetus ieÅ¡kovo neturtinį reikalavimÄ , turtinis reikalavimas patenkintas iÅ¡ dalies, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinus 8,54 proc., iÅ¡ atsakovės priteistina ieÅ¡kovui 56,89 Eur už advokato teisinę pagalbÄ .

Ieškovas, paduodamas ieškinį sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios dalies žyminio mokesčio buvo atleistas, ieškinį dalyje dėl turtinio reikalavimo patenkinus iš dalies (552,12 Eur), iš atsakovės priteistina 20 Eur žyminio mokesčio. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 31 Eur, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo valstybei priteistina 28,35 Eur, o iš atsakovės 2,65 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 92 str., 93 str. 2 d.).

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-10-31 teismo nutartimi taikytos ir 2014-11-03 nutartimi patikslintos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio turto – ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1997-1018-4017:0035, registruoto nuosavybės teise N. M., ir A. K., areštas, uždraudžiant juo disponuoti – parduoti, dovanoti, nuomoti, kitaip perleisti bei įkeisti, ar kitaip apsunkinti, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (LR CPK 150 str. 3 d.).Vadovaudamasis LR CPK 259,260-263, 265,270 str., teismasn u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovės N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. v. deklaravusios (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 552,12 Eur (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du eurus 12 euro ct) už ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius už laikotarpį apimantį  2013 m. -2014 m., ir 56,89 Eur (penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 89 euro ct) iÅ¡laidų už advokatės teisinę pagalbÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. v. deklaravusios (duomenys neskelbtini), valstybei 22,65 Eur (dvideÅ¡imt du eurus 65 euro ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų (20 Eur žyminio mokesčio ir 2,65 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų) (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).Likusioje dalyje ieÅ¡kinį dėl sÄ lygos grÄ Å¾inti kreditÄ solidaria tvarka pakeitimo ir likusios dalies 2636,19 Eur skolos už atsakovės prievolės dalį ir 45 Eur buto vertinimo iÅ¡laidų priteisimo, atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 28,35 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 35 euro ct) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų) (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-10-31 teismo nutartimi taikytas ir 2014-11-03 nutartimi patikslintas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovei N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio turto – ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskerlbtini) registruoto nuosavybės teise N. M., ir A.

K., areÅ¡tÄ , uždraudžiant juo disponuoti – parduoti, dovanoti, nuomoti, kitaip perleisti bei įkeisti, ar kitaip apsunkinti, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismÄ apeliaciniu skundu. Teisėjas                                                                                        Romaldas Å uliokas