A-525-1631-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-1631/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00356-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir vilkinimo atlikti veiksmus

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. skundu (b.l. 7–8) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-180-11 (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo ir vilkinimo atlikti veiksmus.

Nurodė, kad 2011 m. gegužės 19 d. pateikė prašymą Tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-3473-868/2011. Tarnyba 2011 m. gegužės 24 d. rašte Nr. (1.7)-SR-2080 informavo, jog negali nustatyti, ar pareiškėjas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. 2011 m. spalio 4 d. pareiškėjas gavo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-108-11, kuriuo atsisakyta teikti teisinę pagalbą. Pažymėjo, kad Tarnybos Sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Taip pat nurodė, kad Tarnyba vilkino Sprendimo dėl prašomos antrinės teisinės pagalbos suteikimo priėmimą bei nepagrįstai kreipėsi dėl papildomos informacijos gavimo. Tokiai veiksmais Tarnyba nesilaikė įstatymų reikalavimų bei pažeidė pareiškėjo teises.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą (b.l. 22–26) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2011 m. birželio 9 d. (penktadienį) pareiškėjas kreipėsi su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, parengiant kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2S-953-622/2011. Tarnyba 2011 m. birželio 14 d. raštu Nr. (1.7)-SR-2373 informavo pareiškėją, kad negali išnagrinėti pateikto prašymo, nes 2011 m. gegužės 5 d. Tarnyba gavo Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) raštą, kuriame nurodyta, jog J. S. 2011 m. balandžio 12 d. pateiktos metinės gyventojo turto deklaracijos už ataskaitinį laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. duomenų negali vertinti, nes nėra pateiktos pažymos apie gautas pajamas.

Tarnyba 2011 m. birželio 14 d. raštu Nr. (1.7)-SR-2375, norėdama nustatyti, ar yra Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatyti pagrindai, kuriems esant antrinė teisinė pagalba nėra teikiama, kreipėsi į advokatą R. S., prašydama informuoti, ar pagal visus rašte nurodytus Tarnybos sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjui J. S. teikiama antrinė teisinė pagalba. Tarnybos duomenimis, šio rašto parengimo metu, pareiškėjui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal keturis Tarnybos sprendimus: 1) 2010 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-435-10 antrinė teisinė pagalba suteikta civilinėje byloje Nr. 2-1298-676/2010 dėl nuostolių atlyginimo, paskirtas advokatas R.

S.; 2) 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. (1.31 )-TPA-1798-10 antrinė teisinė pagalba suteikta civilinėje byloje Nr. 2S-1517-460/2010 pagal pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo, paskirtas advokatas R. S.; 3) 2011 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-489-10 antrinė teisinė pagalba suteikta civilinėje byloje Nr. 2S-582-125/2011, kasacine tvarka apskundžiant Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį; papildomu 2011 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-46-11 paskirtas advokatas R.

S.; 4) 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-658-l0 antrinė teisinė pagalba suteikta civilinėje byloje Nr. 2-730/2010, apskundžiant Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį, paskirtas advokatas R. S. Advokatas R. S. nurodė, kad visų keturių sprendimų galiojimo terminas nėra pasibaigęs. 2011 m. rugpjūčio 16 d. Tarnyboje buvo gautas Klaipėdos AVMI 2011 m. rugpjūčio 12 d. raštas Nr. (18.32)D2-9995, kuriuo Tarnyba informuota apie tai, kad J. S. 2011 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos AVMI pateikė metinę gyventojo turto deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d., kurioje deklaruota gautų pajamų 3 568Lt.

Atsižvelgdama į gautus duomenis, Tarnyba nustatė, kad pareiškėjo deklaruoti duomenys iš esmės atitinka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos turimus duomenis. Tarnyba 2011 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3138 kreipėsi į pareiškėją, prašydama kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. rugsėjo 16 d. nurodyti, ar pagal rašte nurodytus Tarnybos sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo jam paskirta antrinė teisinė pagalba yra reikalinga, o jeigu pagalba pagal kurį nors iš šių sprendimų nebereikalinga, pateikti Tarnybai prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Nurodė, kad ši informacija reikalinga, kad būtų nustatyta, ar yra antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai bei informavo, kad per nurodytą terminą nepateikus prašomos informacijos, vadovaujantis VGTPĮ 4 straipsnio 1, 2, 3 punktais Tarnyba atsisakys suteikti antrinę teisinę pagalbą. 2011 m. rugsėjo 23 d. Tarnyba gavo pareiškėjo pranešimą, kuriame nurodyta, kad advokatas R. S. jam nėra paskyręs susitikimo, nėra pateikęs jokių pageidavimų bei išvadų, bei pasiūlyta Tarnybai kreiptis į advokatą R. S., kad jis pateiktų informaciją, susijusią su pareiškėjo atstovavimu bylose. 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-180-11 Tarnyba, remdamasi VGTPĮ 4 straipsniu, 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.

Pabrėžė, kad pareiškėjas skunde klaidingai nurodė, jog skundžiamas Tarnybos sprendimas yra priimtas dėl 2011 m. gegužės 19 d. pareiškėjo pateikto prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-3473-868/2011. Minėtas Tarnybos sprendimas yra priimtas dėl 2011 m. birželio 9 d. pareiškėjo pateikto prašymo parengti kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2S-953-622/2011. Pažymėjo, kad dokumentai, nuo kurių gavimo pradedamas skaičiuoti sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos priėmimo terminas, gauti tik 2011 m. rugsėjo 23 d.

Taigi pareiškėjo skundžiamas Sprendimas priimtas, nepažeidžiant VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatyto trijų darbo dienų termino. Teigė, kad, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą, buvo teisėtai ir pagrįstai atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu (b.l. 63–68) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-180-11 teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl šio sprendimo priėmimo vilkinimo. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais įrodymais, konstatavo, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 9 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2S-953-622/2011. Tarnyba Sprendime nurodė, kad, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, atsisako pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes pareiškėjui antrinė pagalba yra teikiama daugiau nei trijose bylose.

Šį faktą patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys. Be to, ir pats pareiškėjas neginčijo šio fakto. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę gauti valstybinę teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama įstatymo, reglamentuojančio valstybinę teisinę pagalbą, numatytais atvejais ir tvarka. Nurodė, kad VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto kalbinė analizė leidžia teigti, jog frazė „daugiau kaip 3 bylos“ reiškia keturias ir daugiau bylų, o atsižvelgiant į VGTPĮ 11 straipsnio 8 dalį, į minėtą bylų skaičių neturi būti įtrauktos baudžiamosios ir administracinių teisės pažeidimų bylos (išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, skundus ar pareiškimus privataus kaltinimo tvarka).

VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos diskrecinė teisė spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo yra ribojama tik to paties straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais, o visais kitais atvejais ji gali priimti sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą. Ginčo atveju bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamame Sprendime nurodytais Tarnybos sprendimais pareiškėjui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėse bylose. Nurodė, kad atsižvelgiant į VGTPĮ 17 – 24 straipsnių nuostatas, matyti, kad šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto trijų dienų termino pradžia yra siejama ne su paties prašymo padavimo data, o su atitinkamų dokumentų (inter alia, reikalavimų pagrindžiančių dokumentų ir dokumentų, įrodančių prašymą pateikusio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą) gavimo data.

Tai reiškia, kad tuo atveju, kai kartu su prašymu suteikti minėtą pagalbą tokie dokumentai nėra pateikti, nurodytas 3 dienų terminas nėra skaičiuojamas. Konstatavo, kad iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog pareiškėjas prašymą Tarnybai pateikė 2011 m. birželio 9 d., o Sprendimas buvo priimtas 2011 m. rugsėjo 26 d., todėl svarbu ištirti, ar Tarnybos veiksmai, atlikti nuo pareiškėjo prašymo gavimo iki Sprendimo priėmimo yra pagrįsti ir teisėti. Pažymėjo, kad Tarnyba 2011 m. birželio 14 d. raštu informavo pareiškėją, jog negali išnagrinėti prašymo, nes 2011 m. gegužės 5 d.

Klaipėdos AVMI rašte nurodyta, jog negalima vertinti J. S. ir S. S. Metinės gyventojo turto deklaracijos už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d., nes nepateiktos pažymos apie gautas pajamas už deklaruojamą laikotarpį. Tarnyba 2011 m. birželio 14 d. raštu kreipėsi į pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą paskirtą teikti advokatą R. S., prašydama nedelsiant – iki 2011 m. birželio 21 d. informuoti, ar pagal minėtus anksčiau Tarnybos sprendimus ši pagalba pareiškėjui yra teikiama. Advokatas R. S. 2011 m. birželio 20 d. raštu informavo Tarnybą apie tai, kad pagal visus Tarnybos minėtus sprendimus ginčo pagalba pareiškėjui yra teikiama.

Pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 16 d. pateikė Tarnybai metinę gyventojo turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 liepos 31 d. Tą pačią dieną Tarnyba gavo ir Klaipėdos AVMI raštą, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas deklaravo 3 568 Lt, bei pažymėta, kad remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktais duomenimis, pareiškėjui per nurodytą laikotarpį išmokėta 3 569,71 Lt. Tarnyba, įvertinusi tai, kad pareiškėjo deklaruoti duomenys atitinka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos turimus duomenis, 2011 rugpjūčio 19 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. rugsėjo 16 d. nurodyti, ar pagal rašte nurodytus keturis Tarnybos sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo jam paskirta ginčo pagalba yra reikalinga, o jeigu pagalba pagal kurį nors iš šių sprendimų nebereikalinga, pateikti Tarnybai prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 23 d. Tarnybai atsakė, kad advokatas R. S. jam iki šiol nėra paskyręs nei vieno susitikimo ir pasiūlė Tarnybai kreiptis į minėtą advokatą dėl išvados. Teismas, įvertinęs minėtąsias faktines aplinkybes bei atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, konstatavo, jog Tarnybos atlikti veiksmai buvo būtini ir reikalingi tam, kad būtų priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

III. Pareiškėjas J. S. pateikė apeliacinį skundą (b.l. 71), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimas yra subjektyvus, nepagrįstas, nemotyvuotas, jame nėra atskleista bylos esmė, todėl šis sprendimas turi būti panaikintas. Be to, pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo kolegija, priimdama sprendimą, turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties.

2. Nurodo, kad pareiškėjui nebuvo įteiktas atsakovo atsiliepimas, kuris teismui buvo pateiktas praleidus terminus. Kadangi tokiais veiksmais iš pareiškėjo buvo atimta galimybė pasinaudoti procesinėmis teisėmis, byla buvo išnagrinėta pažeidus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 75–76) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir kita. Pažymi, kad pareiškėjo argumentai yra išdėstyti abstrakčiai, nėra tiksliai nurodyta, kokias aplinkybes ir įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino šališkai. Taip pat pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie įrodytų teisėjų kolegijos šališkumą.

2. Akcentuoja, jog, nors Tarnyba ir praleido terminą atsiliepimui pateikti, tačiau terminą praleido dėl svarbių priežasčių (tik 2011-10-28 buvo gautas pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo). Be to, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi atnaujino terminą atsiliepimui į skundą pateikti.

3. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nėra numatyta, kad atsiliepimas į skundą pareiškėjui turi būti įteiktas iki bylos nagrinėjimo, o ABTĮ 72 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad iš atsakovo gautas atsiliepimo nuorašas nusiunčiamas pareiškėjui iki bylos nagrinėjimo pradžios tik tuo atveju, jeigu tam yra pakankamai laiko. Akcentuoja, kad pareiškėjas nepagrindė, kaip konkrečiai skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą lėmė faktas, jog pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo negavo atsiliepimo egzemplioriaus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-180-11 teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl galimo vilkinimo priimti šį sprendimą.

Nustatyta, kad 2011 m. birželio 9 d. pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2S-953-622/2011. Tarnyba Sprendime, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes pareiškėjui antrinė pagalba yra teikiama daugiau nei trijose bylose. Pažymėtina, jog pareiškėjas šio fakto neginčija.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 1 dalimi, asmenims, turintiems teisę gauti valstybinę teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama įstatymo, reglamentuojančio valstybinę teisinę pagalbą, numatytais atvejais ir tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ne kartą išaiškinta, kad teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama VGTPĮ numatytomis sąlygomis ir tvarka. Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą suteikia pati valstybė tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti (bylos Nr. A822-1042/2009, A662-1207/2009, A575-2966/2011, A62-3036/2011).

Remiantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, Tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama daugiau kaip 3 bylose.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas įstatymo nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog frazė „daugiau kaip 3 bylos“ reiškia 4 ir daugiau bylų, į minėtą bylų skaičių neįtraukiant baudžiamųjų ir administracinių teisės pažeidimų bylų (išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, skundus ar pareiškimus privataus kaltinimo tvarka) (VGTPĮ 11 str. 8 d.). Toks VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostatų aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje administracinių teismų praktikoje įtvirtintas teisės aiškinimo taisykles (pavyzdžiui, byla Nr. A146-2009/2012). Kadangi, kaip jau minėta, byloje nustatyta, jog pareiškėjui antrinė pagalba jo kreipimosi į Tarnybą nauju prašymu metu buvo teikiama daugiau nei trijose bylose (keturiose bylose), o Sprendime nurodytų Tarnybos sprendimų pagrindu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba buvo teikiama būtent civilinėse bylose, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, jog Tarnyba, remiantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, turėjo pagrindą atsisakyti pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą.

VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalis, inter alia, nustatė, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Pagal to paties straipsnio 1 dalį, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.

Taigi, kaip matyti iš nurodytų įstatymo nuostatų, VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimui įtvirtinto trijų dienų termino pradžia siejama ne su paties prašymo padavimo data, o su atitinkamų dokumentų (inter alia, reikalavimų pagrindžiančių dokumentų ir dokumentų, įrodančių prašymą pateikusio asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą) gavimo data.

Nustatyta, kad pareiškėjas prašymą Tarnybai pateikė 2011 m. birželio 9 d. (b.l. 32). Tarnyba 2011 m. birželio 14 d. raštu (b.l. 46) informavo pareiškėją, jog negali išnagrinėti prašymo, nes Klaipėdos AVMI 2011 m. gegužės 5 d. rašte nurodyta, jog negalima vertinti J. S. ir S. S. Metinės gyventojo turto deklaracijos už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d., nes nepateiktos pažymos apie gautas pajamas už deklaruojamą laikotarpį. Tarnyba 2011 m. birželio 14 d. raštu (b.l. 30) kreipėsi į pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatą R. S., prašydama nedelsiant – iki 2011 m. birželio 21 d. informuoti, ar pagal minėtus Tarnybos sprendimus ši pagalba pareiškėjui yra teikiama. Advokatas R. S. 2011 m. birželio 20 d. raštu (b. l. 28) informavo Tarnybą apie tai, kad pagal visus Tarnybos nurodytus sprendimus ginčo pagalba pareiškėjui yra teikiama. Pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 16 d. pateikė Tarnybai metinę gyventojo turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 liepos 31 d. (b. l. 47). Tą pačią dieną Tarnyba gavo ir Klaipėdos AVMI raštą (b.l. 51), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas deklaravo 3 568 Lt, bei pažymėta, kad remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktais duomenimis, pareiškėjui per nurodytą laikotarpį išmokėta 3 569,71 Lt. Tarnyba, įvertinusi tai, kad pareiškėjo deklaruoti duomenys atitinka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos turimus duomenis, 2011 rugpjūčio 19 d. raštu (b.l. 52–53) kreipėsi į pareiškėją, prašydama kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. rugsėjo 16 d. nurodyti, ar pagal rašte nurodytus keturis Tarnybos sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo jam paskirta ginčo pagalba yra reikalinga, o jeigu pagalba pagal kurį nors iš šių sprendimų nebereikalinga, pateikti Tarnybai prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 23 d. (b.l. 54) Tarnybai atsakė, kad advokatas R. S. jam iki šiol nėra paskyręs nei vieno susitikimo ir pasiūlė Tarnybai kreiptis į minėtą advokatą dėl išvados.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, vienareikšmiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnybos atlikti veiksmai buvo būtini ir reikalingi tam, jog būtų priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad galimai buvo vilkinta priimti sprendimą pagal pareiškėjo prašymą. Priešingai, siekiant tinkamai įvykdyti VGTPĮ nustatytas funkcijas ir užtikrinti tinkamą pareiškėjo teisių pagal įstatymą įgyvendinimą, nurodytų veiksmų atlikimas buvo būtinas, atitinkantis VGTPĮ įtvirtintus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus.

Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nurodo, kad teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, jame nėra atsakyta į visus pareiškėjo keltus reikalavimus.

ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Tuo tarpu ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje.

Pabrėžtina, jog, remiantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, bylos Nr. P444-196/2008, P756-151/2009, P525-194/2009), įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą, taip pat nagrinėti aplinkybes, kurios pagal pateiktus įrodymus nėra susijusios su nagrinėjamo ginčo dalyku.

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsižvelgdama į ABTĮ nuostatas, administracinių teismų praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas atitinka jam keliamus motyvuotumo reikalavimus. Teismo sprendime yra būtinieji motyvuojamosios dalies elementai (ABTĮ 87 str. 4 d.). Be to, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, atskleidė bylos esmę, motyvuotai išsprendė pareiškėjo reikalavimus, priimtą sprendimą pagrindė pagal įrodymų vertinimo taisykles ištirtais įrodymais, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais dėl teismo sprendimo nemotyvuotumo. Taip pat byloje nenustatytas pagrindas sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl šališko, turint išankstinę nuomonę bylos pagal pareiškėjo skundą išnagrinėjimo. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių argumentų ar įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam nebuvo įteiktas atsakovo atsiliepimas į jo skundą, be to, šis atsiliepimas buvo pateiktas praleidus terminą.

Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartimi atsakovas buvo įpareigotas pateikti atsiliepimą į skundą iki 2011m. spalio 28 d. (b.l. 3–5). Tarnyba 2011 m. spalio 28 d. teismui pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti ir šis prašymas 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi (b.l. 20–21) buvo patenkintas, terminą atsiliepimui pateikti pratęsiant iki 2011 m. lapkričio 5 d. įskaitytinai. Tarnyba 2011 m. lapkričio 5 d. teismui pateikė atsiliepimą į skundą (pagal spaudą ant voko, b.l. 58), taigi nepraleidusi teismo nustatyto termino.

Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti veiksmai atitinka administracinį procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, o atsakovas atsiliepimą į skundą pateikė teismo nustatytu terminu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nurodytais veiksmais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Be to, kadangi atsakovo atsiliepimas teisme buvo gautas 2011 m. lapkričio 7 d., o teismo posėdis buvo paskirtas 2011 m. lapkričio 8 d., nėra pagrindo išvadai, kad teismas delsė išsiųsti pareiškėjui atsiliepimo nuorašą. Pastebėtina ir tai, jog net ir tuo atveju, jeigu teismas būtų išsiuntęs atsiliepimo nuorašą pareiškėjui jo gavimo teisme dieną (2011-11-07), pareiškėjas šio atsiliepimo nebūtų gavęs iki teismo posėdžio dienos. Tuo tarpu 2011 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, teismui nenurodęs neatvykimo į teismo posėdį priežasčių (b.l. 61), taip prarasdamas galimybę pateikti paaiškinimus, susijusius su atsiliepimo negavimu. Tačiau svarbu pažymėti ir tai, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų vertinama, kad pareiškėjo teisės buvo nepagrįstai apribotos, jam neturint galimybės susipažinti su atsakovo atsiliepimu į jo skundą, jis galėjo tinkamai įgyvendinti savo teises, paduodamas apeliacinį skundą bei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nenustatyti tokio pobūdžio procesinių normų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, esminių procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas