33694fa4-12eb-42fe-b176-ee43fc217edf · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-76-879/2020 Proceso Nr. 1-01-1-02237-2016-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 17 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei, nuteistiesiems M.

L., J. V., jų gynėjams advokatams Kristinai Rutkauskienei, Žygimantui Rutkauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M. L. ir J. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (BK redakcija galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, 2016-01-15 veika) – laisvės atėmimu 1 metams; - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2016-09-09 veika) – laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams; - pagal BK 286 straipsnį (2017-01-29 veika) – laisvės atėmimu 1 metams; - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (2017-01-29 veika) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais subendrinus jam paskirtas bausmes jas apimant, M. L. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ M. L. įskaitytas laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2016-01-15 iki 2016-01-16 (2 paros), nuo 2017-01-29 iki 2017-01-30 (2 paros) bei suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017-04-04 iki 2017-06-04 (imtinai). J. V. nuteistas: - pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2016-09-09 veika) – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2016-09-09 veika) – laisvės atėmimu 3 metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu subendrinus jam paskirtas bausmes jas apimant, J. V. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Ä® bausmės laikÄ J. V. įskaitytas laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2017-05-26 iki 2017-05-28 (2 paros). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 BK 75 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas J.

V. atidėtas 2 metams, įpareigojant: per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje; neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. IÅ¡ M. L. ir J. V. solidariai priteista civiliniam atsakovui AB „SEB“ bankui 9856,38 Eur turtinės žalos atlyginimo bei procesinės 5 procentų metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

IÅ¡ M. L. priteista Panevėžio apskrities VPK 24,20 Eur turtinei žalai atlyginti. IÅ¡ M. L. priteista AB „Lietuvos draudimas“ 914,17 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė: I. Bylos esmė 1. M. L., 2016 m. sausio 15 dienÄ , apie 02.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su D. P. ir asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, (duomenys neskelbtini) mieste, vieÅ¡oje vietoje, prie klubo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tyčia, konflikto metu užsipuldami nukentėjusiuosius R.

B. ir Ž. J., bendrais veiksmais kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, ir D. P. sudavė rankomis R. B. ne mažiau trijų smÅ«gių į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, po to bendrais veiksmais su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, sudavė kumščiais ne mažiau keturių smÅ«gių Ž. J. į galvÄ , o Ž. J. pabėgus toliau nuo pastato, pastarÄ jį pasiviję, bendrais veiksmais, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, ir D. P. sudavė kumščiais Ž. J. ne mažiau deÅ¡imties smÅ«gių į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, tuo padarydami R.

B. muÅ¡tinę žaizdÄ ir pogleivio kraujosruva virÅ¡utinėje lÅ«poje, muÅ¡tinę žaizdÄ ir gleivinės nubrozdinimÄ apatinėje lÅ«poje, virÅ¡utinių kairės pusės pirmo ir antro dantų nulūžimus, - nežymiai sutrikdė R. B. sveikatÄ , o Ž. J. padarydami odos nubrozdinimus deÅ¡inėje momeninėje srityje, kairės akies apatiniame voke, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, poodinę kraujosruvÄ kairės akies apatiniame voke, kairio rieÅ¡o sumuÅ¡imÄ , - nežymiai sutrikdė Ž. J. sveikatÄ , tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

2. Be to, M. L., 2016 m. rugsėjo 9 dienÄ , apie 03.59 val., (duomenys neskelbtini) mieste, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. V. ir tyrimu nenustatytais asmenimis, sugadindami didelės vertės svetimÄ turtÄ , pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: automobilio MITSUBISHI SHOGUN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrankių pagalba iÅ¡versdami iÅ¡ sienos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), įmontuotÄ AB SEB bankui priklausantį iÅ¡orinį pinigų iÅ¡davimo automatÄ , tokiu bÅ«du jį nepataisomai sugadindami ir padarydami AB SEB bankui didelę turtinę 15 486,38 eurų žalÄ , pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimÄ , AB SEB bankui priklausantį turtÄ - iÅ¡orinį pinigų iÅ¡davimo automatÄ Diebold (duomenys neskelbtini) inventorinis numeris (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais pinigais – 148390 eurų, tačiau vagystės nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes suveikė apsaugos signalizacija.

3. Be to, M. L., 2017 m. sausio 29 dienÄ , apie 01.15 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, bÅ«damas sulaikytas dėl galimo transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam ir galimai sukelto eismo įvykio, policijos tarnybiniame automobilyje NISSAN NV200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų bei pasiprieÅ¡ino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiesiems patruliams V. V. ir J. S., o bÅ«tent-siekdamas pabėgti iÅ¡ tarnybinio automobilio, daužydamas rankomis ir spardydamas automobilį sulaužė automobilio apsaugines grotas, sulankstė galines duris bei sulaužė durų apdailÄ , tokiu bÅ«du sugadindamas svetimÄ , Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį turtÄ bendros 446,07 eurų vertės, grasino pareigÅ«nams V.

V. ir J. S., sakydamas, kad juos „nupÅ«s“ dujomis, užmuÅ¡, pasigaus juos mieste be uniformų, vadino pareigÅ«nus necenzÅ«riniais žodžiais. Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tÄ pačiÄ naktį, apie 01.37 val., pristatytas į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini), laikinojo sulaikymo patalpas, įžeidinėjo policijos pareigÅ«nus necenzÅ«riniais žodžiais ir nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų nusiraminti bei pasiprieÅ¡ino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos Mobiliojo bÅ«rio vyriausiesiems patruliams G.

K. ir R. G., o bÅ«tent- stumdydamasis, muistydamasis, spausdamas rankas sau prie pilvo neleido pareigÅ«nams nuimti antrankių, įsispyrė kojomis į suolÄ ir jį sulaužė, tokiu bÅ«du dėl turto sugadinimo padarė Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui turtinę 24,20 eurų žalÄ . Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tÄ pačiÄ naktį, apie 02.50 val., pristatytas į VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės, esančios (duomenys neskelbtini), Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus patalpas dėl kraujo mėginio paėmimo neblaivumo nustatymui, pasiprieÅ¡ino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos Mobiliojo bÅ«rio vyriausiajam patruliui R.

G., o bÅ«tent – grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , tai yra sakė, kad iÅ¡kirs pareigÅ«nÄ R. G. vienu galvos smÅ«giu ir vis tiek pabėgs, tampė R. G. suėmęs už tarnybinės uniformos striukės, vadino R. G. necenzÅ«riniais žodžiais, tokiu bÅ«du nepakluso teisėtam pareigÅ«no R. G. reikalavimui nusiraminti, atsisėsti ir laukti medicinos darbuotojo. Tokiais savo veiksmais pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nams ir sugadino svetimÄ turtÄ .

4. J. V., 2016 m. rugsėjo 9 dienÄ , apie 03.59 val., Panevėžio mieste, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. L. ir tyrimu nenustatytais asmenimis, sugadindami didelės vertės svetimÄ turtÄ , pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: automobilio MITSUBISHI SHOGUN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrankių pagalba iÅ¡versdami iÅ¡ sienos pastate, esančiame Marijonų g. 27, įmontuotÄ AB SEB bankui priklausantį iÅ¡orinį pinigų iÅ¡davimo automatÄ , tokiu bÅ«du jį nepataisomai sugadindami ir padarydami AB SEB bankui didelę turtinę 15 486,38 eurų žalÄ , pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimÄ , AB SEB bankui priklausantį turtÄ - iÅ¡orinį pinigų iÅ¡davimo automatÄ Diebold (duomenys neskelbtini) inventorinis numeris (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais pinigais - 148 390 eurų, tačiau vagystės nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes suveikė apsaugos signalizacija.

II. Apeliacinių skundų argumentai 5. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 3 dalį (2016-09-09 veika), BK 187 straipsnio 2 dalį (2016-09-09 veika), BK 286 straipsnį (2017-01-29 veika) panaikinti ir jį dėl Å¡ių veikų iÅ¡teisinti; pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2017-01-29 veika) pakeisti ir Å¡iÄ veikÄ perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 3 dalį, paskiriant areÅ¡to bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijos vidurkis; už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje paskirti Å¡velnesnę bausmę – areÅ¡to bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijos vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsniu, M. L. paskirtas bausmes subendrinti, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme bei suėmime ir laikyti jį atlikus paskirtÄ bausmę. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 5.1. Teismas ignoravo nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principÄ , nepagrįstai perkėlė „įrodinėjimo naÅ¡tÄ â€œ nuteistajam. Skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vados paremtos ne byloje surinktais įrodymais, o spėjimais ir prielaidomis, be to, iÅ¡vados padarytos pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau - BPK) 20 straipsnį reglamentuojantį įrodymų vertinimÄ , nes teismas sÄ moningai dalies (ir bÅ«tent teisinančių M.

L.) įrodymų nevertino, teismo iÅ¡vados nepagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, o visus nepaÅ¡alintus prieÅ¡taravimus teismas vertino kaip įrodančius M. L. kaltę. Byloje surinktų vien tik netiesioginių įrodymų nepakanka M. L. kaltei dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų pagrįsti; 5.2. Apeliantas visiÅ¡kai nesutinka su nuosprendžio iÅ¡vadomis, kad M savo parodymus derino prie byloje jau surinktų įrodymų, kadangi apie tai, jog turi namuose įvairių statybų - remonto darbams atlikti reikalingų įrankių, namuose dažnai daro remontÄ , M.

L. nurodė dar Panevėžio apylinkės teisme, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo. Å iuos M. L. parodymus patvirtino teismo posėdžio metu apklausta buvusi sutuoktinė I. L. Negali bÅ«ti laikoma ir sÄ moningu teismo klaidinimu M. L. nurodyta aplinkybė, jog jis įrankius nuomojosi ir UAB (duomenys neskelbtini), kuri pažymoje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-05-31 iki 2016-12-31 M. L. įrankių nesinuomojo, tačiau pažymoje yra nurodyta, kad M. L. iÅ¡ Å¡ios bendrovės įrankius nuomojosi - vėliau, o pirmosios instancijos teismas vertino tik dalį pažymoje pateiktų duomenų, tokiu bÅ«du sÄ moningai iÅ¡kraipė pateiktų duomenų esmę; 5.3.

Teismas nenustatė, jog bÅ«tent „Makita“ grÄ Å¾tas buvo naudotas nusikaltimui daryti, antra - jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad M. L. atnešė šį įrankį į įvykio vietÄ , nes iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant grÄ Å¾to „Makita“ korpuso rasta susimaiÅ¡iusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iÅ¡ kurių vienas asmuo nustatyta, kad M. L., kieno palikti kiti pėdsakai - nenustatyta, kas tik patvirtina, jog Å¡iuo grÄ Å¾tu naudojosi ne venas asmuo; 5.4.

PrieÅ¡ingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, byloje nustatyta aplinkybė, jog M. L. pažįsta A. S., o automobilis „Mitsubishi Shogun“ yra A. S. arba jo draugų, o tai neįrodo M. L. kaltę dalyvavus nusikaltimo padaryme, o paneigia, nes bet kas iÅ¡ asmenų, kurie naudojosi „Mitsubishi Shogun“, galėjo į automobilį atneÅ¡ti grÄ Å¾tÄ â€žMakita“, kuriuo prieÅ¡ tai naudojosi M. L.; 5.5. Nors byloje nustatyta, kad galimai dalis M. P. autoserviso įrankių buvo naudojami nusikalstamai veikai atlikti, tačiau Å¡ie įrankiai priklauso bÅ«tent M.

P., o pastarasis nurodė, kad M. L. nepažįsta, todėl akivaizdu, jog jam įrankių neskolino. Tokius M. P. parodymus patvirtina byloje atliktos specialisto iÅ¡vados, jog M. L. biologiniai pėdsakai rasti tik ant grÄ Å¾to, ant kitų įrankių nerasta, o M. L. kvapo nerasta nei automobilyje „Mitsubishi Shogun“, nei ant iÅ¡ Å¡io automobilio paimtos kuprinės, nei ant iÅ¡imtų įrankių; 5.6. Pirmosios instancijos teismas nenustatė M. L. vaidmens nusikaltimo padaryme; 5.7. M. L. jokių aktyvių smurtinių veiksmų pareigÅ«nų atžvilgiu neatliko - byloje nustatyta, jog nesant pakankamam pagrindui pareigÅ«nai jo atžvilgiu naudojo visas turėtas specialiÄ sias priemones.

PareigÅ«nai elgėsi neatsakingai ir neprotingai, provokavo M. L., nesant pakankamam pagrindui naudojo specialiÄ sias priemones. M. L. pareigÅ«nų atžvilgiu nevartojo smurto ir negrasino jį tuoj pat panaudoti, o kaltinime nurodytus veiksmus atliko po to, kai R. G. jį stÅ«mė, todėl siekdamas iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ sugriebė už Å¡alia buvusio pareigÅ«no drabužių. M. L. atliktų veiksmų pobÅ«dis ir intensyvumas nesiekė baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tino pavojingumo, todėl jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, o jo veiksmai galėtų bÅ«ti vertinami kaip turintys administracinio nusižengimo požymių; 5.8.

Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Byloje nesurinkta jokių duomenų, kad M. L. tyčia sugadino Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį suolÄ ir padarė turtinę 24,20 eurų žalÄ . Tiek iÅ¡ kaltinimo, tiek iÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, jog M. L. suolÄ sulaužė ne tyčia jį spardydamas, o atsispyrė į suolÄ grumdamasis nuo pareigÅ«nų, kurie jėga siekė nuimti M. L. antrankius, todėl jo veikoje nėra Å¡io nusikaltimo sudėties.

Be to, BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas svetimo turto sugadinimas reiÅ¡kia, kad turto vertė iki sunaikinimo virÅ¡ijo 5 MGL dydį. IÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) sÄ matos matyti, jog automobilio remonto kaina su darbais yra 446,07 Eur, tačiau sÄ matoje yra nurodyta turto atkuriamoji vertė, kuri neparodo turto sugadinimo metu buvusios turto vertės. SÄ matoje nurodyta sugadinto svetimo turto (detalių) vertė yra – 236 Eur ( t. y. nesiekia 5 MGL dydžio sumos). Taigi tokių duomenų visuma leidžia teigti, kad M.

L. veiksmai dėl automobilio sugadinimo turi būti kvalifikuojami pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas; 5.9. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį iš esmės atsižvelgė tik į neigiamai jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. M. L. nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai ir baudžiamajam nusižengimui, veikos padarytos spontaniškai, dėl šių veikų padarymo M.

L. nuo ikiteisminio tyrimo pripažino savo kaltę, davė parodymus, Å¡iuos parodymus patvirtino teisme. Taip pat teismas nevertino to, kad nuo vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo padarymo yra praėję 4 metai, o nuo turto sugadinimo - 3 metai. M. L. nors iÅ¡situokęs, su sugyventine augina mažametį vaikÄ . Darytina iÅ¡vada, jog visuma M. L. ir padarytÄ veikÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, rodo mažesnį jo asmenybės ir padarytų veikų pavojingumÄ , todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė aiÅ¡kiai neproporcinga savo griežtumu.

BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir skiriant kitÄ BK 284 straipsnio sankcijoje numatytÄ Å¡velnesnę bausmės rūšį - areÅ¡tÄ , atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bausmės dydį parinktinas artimas straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. AnalogiÅ¡kai areÅ¡to bausmė skirtina ir už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymÄ .

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. V. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 3 dalį (2016-09-09 veika) ir BK 187 straipsnio 2 dalį (2016-09-09 veika) panaikinti ir jį dėl šių veikų išteisinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais: 6.1. Skundžiamo nuosprendžio išvada dėl nuteistojo kaltės nėra pagrįsta objektyviais įrodymais, o tėra tik prielaidos ir sutapimų visuma, jokiais būdais nepatvirtinanti J.

V. dalyvavimo įvykdant nusikalstamas veikas; 6.2. Nepaneigta versija, jog J. V. dažų flakonėlį pirko prekybos centre (duomenys neskelbtini) su tikslu nudažyti tuo metu turėto automobilio „Subaru Forester" buferį. Minėtas automobilis buvo nudažytas M. P. autoservise, kurio teritorija buvo stebima vaizdo kameromis. J. V. nurodė, kad minėtÄ automobilį pardavė pažįstamiems iÅ¡ Latvijos. Teismo nuosprendyje esantys motyvai, jog nuteistasis nepateikė jokių duomenų dėl Å¡io automobilio pardavimo nepagrįstai perkelia jam ,,įrodinėjimo naÅ¡tÄ â€˜â€˜; 6.3.

Panevėžio apskrities VPK tikrino tik Biržų parduotuvės (duomenys neskelbtini) klientÄ , pirkusį dažų flakonÄ , tačiau iÅ¡ bylos duomenų tuo pačiu metu buvo ir kitų pirkėjų, kitame rajone, kas tyrėjų tikrinta nebuvo; 6.4. Iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme dienos nuteistasis nepažinojo M. L., nebendravo su juo, nepalaikė jokių ryÅ¡ių, todėl ir negalėjo bendrininkauti pakankamai didelio pasirengimo, žinių ir sumanumo reikalaujančio nusikaltimo realizavime.

Be kita ko, lankymasis pas M. P. garažuose ir ryÅ¡iai su A. S. nieko bendro neturi su įvykdyta nusikalstama veika; 6.5. Byloje nėra jokių duomenų, kad J. V. bÅ«tų neatvykęs į apklausÄ pagal tyrėjo, prokuroro ar teismo Å¡aukimÄ , kaip to reikalauja BPK, o tokių nuosprendžio motyvų nurodymas rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir siekį bet kokiu bÅ«du pagrįsti asmens kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo; 6.6. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog stiklo Å¡ukė, rasta J. V. kepurėje, kokiÄ jis neÅ¡iojo laikotarpiu yra iÅ¡ nusikaltimo vietos, nes J.

V. su tokia kepure fiksuotas 2016-09-08 Biržuose prekybos centre (duomenys neskelbtini), kai įsigijo purškiamų dažų flakonėlį, kurio dažai, kaip nustatyta tyrimu, yra vienodi su dažais, paimtais nuo bankomato įvykio vietos apžiūros metu. Pirmosios instancijos teismas, darydamas tokio pobūdžio logines išvadas, ignoruoja esmines faktines aplinkybes, susijusias su laikotarpiu - kada buvo įvykdyta nusikalstama veika - 2016-09-09 ir kada buvo atlikta krata J. V. buvimo vietoje - 2017-05-26, t. y., ženkliai daugiau nei po pusės metų.

Ne gana to, teismas visiÅ¡kai ignoruoja iÅ¡sakytas pastabas — J. V. teismui paaiÅ¡kino, jog kratos metu paimti daiktai buvo sumesti į krÅ«vÄ , o pakuojami buvo jam jau esant pristatytam iÅ¡ Biržų raj. į Panevėžio apskrities VPK tarnybinėse patalpose. Todėl visiÅ¡kai tikėtina, kad ant jam priklausančios kepurės ir galėjo bÅ«ti užneÅ¡ta komisariato patalpose arba kepurę gabenant tarnybiniu automobiliu tyrimo metu rasta vienintelė stiklo dalelė, tarpe kitų nupurtytų tyrimo metu stiklo dalelių.

Be to, teisme analizuojant vaizdo įrašus, nors ir pakankamai blogos kokybės, užfiksuotus vaizdo kameromis, akivaizdu, jog nei vienas vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo nedėvi kepurės su snapeliu, o būtent tokia - su snapeliu ir buvo paimta kratos metu J. V. buvimo vietoje; 6.7. Pirmosios instancijos teismas nenustatė J. V. vaidmens nusikaltimo padaryme.

7. Atsiliepimu į nuteistojo M. L. skundÄ , prokurorė R. Matulionienė nurodo jog nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį nuteistojo atžvilgiu. 7.1. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad M. L. gyvenamosiose vietose nebuvo daromi remontai ir nebuvo požymių, kad remontas neseniai darytas, jokie remonto darbų įrankiai nerasti. Teismas iÅ¡naudojo galimybę ir patikrino M. L. informacijÄ apie nuomotus įrankius iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir buvo gauti duomenys, kad M. L. nurodytame prekybos centre pastarasis įrankius nuomavosi 2017 m., t. y., daug vėliau nei 2016-09-09 nusikaltimas; 7.2.

M. L. buvo kaltinamas ir teismas nustatė nusikaltimo paprastÄ bendrininkavimÄ , kai bendrininkai betarpiÅ¡kai dalyvauja vykdydami objektyviÄ jÄ bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę, todėl ir Å¡ioje dalyje M. L. teiginys, kad teismas nėra objektyvus vertinant bylos duomenis, ignoruoja visas abejones dėl M. L. galimybės bendrininkauti Å¡iame nusikaltime, yra nepagrįstas, neteisingas; 7.3. NusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 286 straipsnyje, kvalifikuoja grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , t. y., M. L. grasino pareigÅ«nams sakydamas, kad juos „nupÅ«s“ dujomis, užmuÅ¡, pasigaus juos mieste be uniformų, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, grasino pareigÅ«nui, kad iÅ¡kirs pareigÅ«nÄ vienu galvos smÅ«giu ir vis tiek pabėgs.

Minėti nuteistojo veiksmai pagrįstai pripažinti kaip grasinimai tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ ; 7.4. M. L. savo tyčiniais veiksmais Panevėžio apskrities VPK padarė turtinę žalÄ , didesnę nei 5 MGL. Å io įvykio metu M. L. laikinojo sulaikymo patalpose, aktyviai prieÅ¡inosi teisėtiems policijos pareigÅ«nui veiksmams ir savo tyčiniais veiksmais M. L. sulaužė suolÄ , tuo Panevėžio apskrities VPK dar padarydamas 24,20 Eur turtinę žalÄ .

8. Atsiliepimu į nuteistojo J. V. skundÄ , prokurorė R. Matulionienė nurodo, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ nuosprendį nuteistojo atžvilgiu. 8.1. Ikiteisminiame tyrime J. V. nustatymas 2016-09-08 Biržų (duomenys neskelbtini) prekybos centre pastarajam perkant dažus buvo pirmas svarbus duomuo, patvirtinantis įtarimus J. V. atžvilgiu, tačiau tai nevienintelis duomuo, kuriuo ikiteisminiame tyrime buvo grindžiamas įtarimas J. V. atžvilgiu. J. V. pirkto dažų flakono sÄ sajos su dažų flakonu, rastu apžiÅ«ros metu automobilyje „Mitsubishi Shogun“ buvusioje kuprinėje, patvirtina BAR kodas ir prekės kodas, kuris nustatomas konkretaus prekybos centro, užsakant prekes iÅ¡ konkrečių tiekėjų; 8.2.

Kratos metu ir įvykio vietos apžiÅ«ros metu paimti daiktai buvo atskirai supakuoti, užantspauduoti, patvirtinti dalyvavusio tyrėjo arba eksperto paraÅ¡ais. Kratos metu rasti daiktai negalėjo bÅ«ti sumesti į krÅ«vÄ , ilgÄ darbo patirtį turintys pareigÅ«nai žinojo ir suprato, kaip galima prarasti svarbius įkalčius; 8.3. Byloje prie charakterizuojančių duomenų yra prijungtos pažymos, kad J. V. ir M. L. nubausti už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , padarytÄ 2018-02-15, Panevėžyje, t. y., toje pačioje nustatytoje vietoje abu, bÅ«dami neblaivÅ«s, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Be to, abu buvo suimti Latvijoje kaip nusikaltimo bendrininkai Latvijoje įvykdytos vagystės byloje. Å ios aplinkybės paneigia J. V. apeliacinio skundo teiginį, kad jis iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme dienos nepažinojo M. L., nebendravo su juo, nepalaikė jokių ryÅ¡ių, todėl ir negalėjo bendrininkauti; 8.4. J. V. buvo kaltinamas ir teismas nustatė nusikaltimo paprastÄ bendrininkavimÄ , kai bendrininkai betarpiÅ¡kai dalyvauja vykdydami objektyviÄ jÄ bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę.

Todėl ir šioje dalyje J. V. teiginys, kad teismas nėra objektyvus vertinant bylos duomenis, ignoruoja visas abejones dėl J. V. galimybės bendrininkauti šiame nusikaltime, yra nepagrįstas, neteisingas.

9. Civilinis atsakovas AB „SEB“ bankas atsiliepime, cituodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra priimtas ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, tiek lyginant juos tarpusavyje, tiek atskirai, todėl nėra pagrindo pritarti apeliaciniuose skunduose nurodytiems teiginiams ir nuosprendį naikinti dėl procesinių teisės normų pažeidimo.

10. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

11. Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.

12. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å iuo atveju apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavė nuteistieji M. L. ir J. V.. Abu nuteistieji nesutinka su jų nuteisimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, BK 187 straipsnio 2 dalį; nuteistasis M.

L. taip pat nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 286 straipsnį bei ginčija nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje kvalifikacijÄ . Be to, nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde taip pat pateikia argumentus, kurie susiję su jam paskirtomis bausmėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, iÅ¡dėsto motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų apeliacinių skundų esmės. Dėl M. L. ir J. V. nusikalstamų veikų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį 13.

Nuteistieji apeliaciniuose skunduose teigia, kad jie nepagrįstai nuteisti už pasikėsinimÄ pagrobti didelės vertės turtÄ ir to pasekoje už didelės vertės svetimo turto sugadinimÄ . Nuteistieji skunduose nurodo, jog byloje nėra užtektinai netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių jų kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat ginčijamos bylos aplinkybės bei atliktas įrodymų vertinimas.

14. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis.

Å iose nuostatose įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja teismui kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Ä®statymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

15. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡ esmės yra aptarti visi teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, iÅ¡dėstytos įrodytomis pripažintos aplinkybės, taip pat aptarti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Teismas, iÅ¡analizavęs bylos įrodymus, palyginęs juos tarpusavyje ir įvertinęs jų visumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje yra įrodyta, jog M. L., J.

V. ir tyrimu nenustatyti asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimÄ turtÄ : „Mitsubishi Shogun“ ir įrankių pagalba iÅ¡versdami iÅ¡ sienos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), įmontuotÄ AB SEB bankui priklausantį iÅ¡orinį pinigų iÅ¡davimo automatÄ , tokiu bÅ«du jį nepataisomai sugadindami ir padarydami AB SEB bankui didelę turtinę 15 486,38 Eur žalÄ , pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimÄ , AB SEB bankui priklausantį turtÄ - iÅ¡orinį pinigų iÅ¡davimo automatÄ , su jame buvusiais pinigais – 148 390 Eur, tačiau vagystės nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes suveikė apsaugos signalizacija.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas esminių įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes – pagal nustatytas aplinkybes nuteistieji M. L. ir J. V. pagrįstai pripažinti kaltais padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.

16. Nuteistieji M. L. ir J. V. neigia savo kaltę dėl bendrininkavimo įvykdžius pasikėsinimÄ pagrobti AB SEB bankui priklausantį iÅ¡orinį pinigų iÅ¡davimo automatÄ , tokiu bÅ«du jį nepataisomai sugadindami ir padarydami AB SEB bankui didelę turtinę žalÄ , tačiau Å¡ie apeliantų teiginiai laikytini nepagrįstais ir atmestini. Nuteistųjų kaltė įvykdžius minėtas nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje įrodyta įvykio vietos apžiÅ«ros protokolais, specialisto iÅ¡vadomis, vaizdo įraÅ¡ais, daiktų apžiÅ«ros protokolais, asmens parodymų atpažinti protokolais ir kitais byloje esančiais įrodymais. 16.1.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad tiriant įvykio vietos teritorijÄ buvo rastas automobilis „Mitsubishi Shogun“, kuris, kaip vėliau nustatyta, buvo paruoÅ¡tas nusikalstamos veikos padarymui. Automobilio viduje buvo rasti įrankiai, kuprinė, kurioje taip pat buvo įrankiai ir dažų flakonas su antracitiniais universaliais purÅ¡kiamais dažais. Ant vieno iÅ¡ įrankių – metalinio laužtuvo, buvo rasti stiklo vatos gumuliukai, t. y., medžiaga atitiko įvykio vietoje paimtus pavyzdžius bei nustatyta, jog minėtais antracitiniais dažais buvo užpurkÅ¡ta dalis įvykio vietoje buvusių vaizdo stebėjimo kamerų.

Taigi rasti įrankiai buvo naudojami nusikalstamos veikos metu. Ant vieno iÅ¡ įrankių „Makita“ buvo rasti nuteistojo M. L. biologiniai pėdsakai. Apeliaciniame skunde kartojami tie patys argumentai kaip ir pirmosios instancijos teisme, jog minėtu laikotarpiu nuteistasis darė remontÄ ir dalį įrankių nuomavosi iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini), dalį iÅ¡ draugo vardu E., tačiau Å¡ie nuteistojo argumentai vertintini kaip jo gynybinė versija nepatvirtinanti ir nepaaiÅ¡kinanti kaip „Makita“ grÄ Å¾tas su jo biologiniais pėdsakais atsidÅ«rė nusikaltimo vietoje.

Visų pirma, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad gautoje pažymoje iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog minėtu laikotarpiu (2016-05-31 – 2016-12-31) M. L. jokių įrankių nesinuomavo. Visų antra, bylÄ nagrinėjant pirmojoje instancijoje M. L. nurodė, kad dalį įrankių skolinosi ir iÅ¡ draugo E., tačiau jokių duomenų apie šį asmenį nepateikė. BylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo apklaustas E. Ž. apie aplinkybes, kuriomis skolino įrankius nuteistajam M.

L., tačiau nei konkretaus skolinimo laiko, nei konkrečių įrankių, jų pavadinimo, jis nurodyti negalėjo, kas leidžia abejoti Å¡ių parodymų patikimumu (16 t., b. l. 11). Analizuojant skunde akcentuojamus I. L. parodymus taip pat matyti, kad ji negalėjo nuosekliai nurodyti remonto darymo aplinkybių – nei jo darymo laikotarpio, nei asmenų, su kuriais darė remontÄ (vienu atveju nurodė 2016 m. pabaigÄ , kitu atveju 2016 m. rudenį, minėjo, kad darė remontÄ kartu su M. L., kitÄ kartÄ su tėvais arba viena bei dar nurodė, kad minėtu laikotarpiu buvo iÅ¡vykusi į užsienį) (14 t., b. l. 144).

Nors nuteistasis ir pažymi, kad ant „Makita“ grÄ Å¾to rasti ne vieno asmens biologiniai pėdsakai, o ant kitų įrankių jo pėdsakų nėra, tačiau Å¡ie ir aukščiau analizuoti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų jog „Makita“ grÄ Å¾tas ir ant jo esantys bÅ«tent nuteistojo biologiniai pėdsakai, kartu su kitais „Mitsubishi Shogun“ automobilyje rastais įrankiais skirtais įsilaužti tik patvirtina, jog nuteistasis buvo įvykio vietoje su konkrečiu tikslu- panaudojant šį ir kitus įrankius rastus automobilyje pavogti AB „SEB“ priklausantį pinigų iÅ¡davimo automatÄ .

Pastebėtina, kad skunde nuteistasis nurodo tik sau palankius įrodymus, tačiau toks įrodymų vertinimas, neatitinka baudžiamajame procese įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y., vertinti jų visumÄ . 16.2. Toliau tiriant bylos aplinkybes buvo nustatyta, jog dažų flakonas su antracitiniais dažais, kuris rastas automobilyje „Mitsubishi Shogun“, buvo pirktas nusikalstamos veikos iÅ¡vakarėse (2019-09-08) UAB (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). PeržiÅ«rėjus prekybos centro minėtos dienos vaizdo įraÅ¡us buvo nustatyta, jog asmuo dėvėjęs sportinio stiliaus kepuraitę su snapeliu ir pirkęs Å¡iuos purÅ¡kiamus dažus yra nuteistasis J.

V. Nuteistasis Å¡iuo atveju neginčija aplinkybės, jog vaizdo įraÅ¡e yra jis, tačiau teigia, jog minėti dažai buvo panaudoti M. P. autoservise jo turėto ir parduoto automobilio „Subaru Forester“ buferio dažymui, o flakonas paliktas autoserviso teritorijoje, todėl darytina iÅ¡vada, jog tai nėra tas pats dažų flakonas, kuris rastas nusikaltimo vietoje. Kartu apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kodėl nebuvo tirti kiti dažų flakonai, pirkti kitose parduotuvėse. Atsakant į šį klausimÄ pabrėžtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) prekybos centro specialistė R.

Č. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog jie naudoja „Rivilė“ programÄ , kurios dėka mato, kas ir kokiame prekybos centre buvo parduota. BrÅ«kÅ¡ninį kodÄ Ä¯vedus į „Rivilė“ programÄ pagal prekių įvedimo duomenis parodomas prekės kodas, kuris ir patvirtina, kad bÅ«tent tų dažų flakonas yra pirktas viename ar kitame prekybos centre. BrÅ«kÅ¡ninis kodas yra nurodomas ant prekės, jį nuskenavus programa įveda kodÄ - nebe brÅ«kÅ¡ninį kodÄ , o kodÄ , kuris priskirtas tai prekei.

Nagrinėjamu atveju buvo nurodytas analogiÅ¡kas brÅ«kÅ¡ninis kodas, nes tai buvo tokie patys dažai. Minėto purÅ¡kiamų dažų flakono kodas yra bÅ«tent jų parduotuvės kodas, kuris ir matomas jų siųstoje ataskaitoje (14 t., b. l. 143). Pirmosios instancijos teismas tirdamas J. V. versijÄ dėl automobilio „Subaru Forester“ pažymėjo, jog nuteistasis negalėjo įvardinti nei konkretaus asmens, iÅ¡ kurio pirko automobilį, nors nurodė, kad automobilį jam pasiÅ«lė senas pažįstamas, nei pažįstamo asmens Latvijoje, kuriam jį pardavė.

Liudytojas M. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas pirmosios instancijos teisme jokių duomenų apie parduotÄ automobilį „Subaru Forester“ ir jo tvarkymo darbus jam priklausančiame servize nieko nenurodė, tačiau liudytojÄ apklausiant apeliacinės instancijos teisme, praėjus 3 metams po automobilio „Subaru Forester“ pardavimo, jis ganėtinai detaliai nurodė automobilio markę, apgadinimus, valstybinius numerius, kas leidžia abejoti Å¡io liudytojo parodymų patikimumu, todėl teismas nesivadovauja Å¡iais liudytojo parodymais duotais apeliacinėje instancijoje, kadangi jų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, o atvirkščiai - juos paneigia. 16.3.

Kaip minėta anksčiau, UAB (duomenys neskelbtini) vaizdo įraÅ¡e J. V. yra užfiksuotas su sportinio tipo kepuraite, kuri rasta ir paimta kratos metu J. V. gyvenamojoje vietoje RinkuÅ¡kių kaime. Atlikus tyrimÄ , specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog ant Å¡ios J. V. priklausančios kepuraitės yra stiklo dalelių, tarp kurių rasta stiklo dalelė ir tirti pateiktos pilkos spalvos su violetiniu atspalviu stiklas yra vienodas, t. y., toks pats, kurio pavyzdžiai buvo paimti iÅ¡ įvykio vietos nuo lauke esančių plytelių ir vienos stiklo Å¡ukės nuo iÅ¡daužto stiklo vidinės palangės (2 t., b. l. 164).

Teismo posėdyje specialistė atlikusi tyrimÄ patvirtino, jog stiklas nėra standartinis, nedažnai naudojamas buityje, todėl atsitiktinis tokio stiklo dalelės patekimo galimybė ant nuteistojo kepurės yra minimali (14 t., b. l. 138). Apeliantas, kaip galima suprasti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, akcentuoja BPK 179 straipsnio pažeidimÄ tuo, kad kratos metu rasti ir paimti daiktai nebuvo individualiai supakuoti ir užantspauduoti, todėl nėra galimybės nustatyti, ar ant specialistams tirti perduotos sportinės kepuraitės tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai tyčia neuždėjo stiklo dalelių.

IÅ¡ tiesų, iÅ¡ byloje esančio kratos protokolo matyti, kad J. V. gyvenamojoje vietoje atlikus kratÄ , protokole nėra duomenų apie paimtų daiktų supakavimÄ ir užantspaudavimÄ (10 t., b. l. 13), tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, jog įrodymai yra gauti neleistinu bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-699/2017), nes byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog ikiteisminį tyrimÄ atlikę ir jame dalyvavę pareigÅ«nai buvo suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti nuteistÄ jį. 16.4.

Atlikus kratÄ nuteistojo gyvenamojoje vietoje nei pats J. V., nei kiti kratoje dalyvavę asmenys neprieÅ¡taravo dėl kratos rezultatų. Pažymėtina, jog specialisto tyrimui buvo pateikti trys vokai su mikrodalelėmis iÅ¡ įvykio vietos - visi vokai pasiraÅ¡yti specialisto A. B., du vokai su mikrodalelėmis nuo automobilio „Mitsubishi Shogun“ sėdynių pasiraÅ¡yti O. K.. Visi vokai atspauduoti. Pakuotės nepažeistos (2 t., b. l. 161). Taigi specialisto tyrimui pateiktos nepažeistos pakuotės eliminuoja bet kokiÄ apelianto skunde keliamÄ tikimybę, jog ant J.

V. priklausančios kepurės stiklo dalelės buvo uždėtos tyčia ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų, tuo labiau kad tai buvo mikrodalelės, kurios buvo apžiÅ«rėtos ir tirtos mikroskopu, todėl logiÅ¡kai vertinant tokių dydžių mikroskopinių dalelių perkėlimui ar jų pastebėjimui reikia specialios įrangos bei specialių žinių. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju, pirmosios instancijos teismas nuteistojo J. V. kaltę grindė ne vieninteliu įrodymu (sportine kepuraite), o nuoseklia ir logiÅ¡ka netiesioginų įrodymų grandine, todėl nesivadovauti Å¡iuo įrodymu, kuris kartu su kitais byloje esančiais įrodymais patvirtina, jog nuteistasis J.

V. dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaltinime nurodytu metu ir vietoje, nėra pagrindo. Tuo pačiu atmestinas kaip nepagrįstas ir tas apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistajam buvo perkelta ,,įrodinėjimo našta” (onus probandi – lot.), kadangi iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog visi nuteistajam J. V. atžvilgiu pareikšti kaltinimai yra grindžiami teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir teismo įvertintais įrodymais.

17. J. V. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nepažinojo M. L., todėl ir negalėjo bendrininkauti nusikaltimo realizavime, o lankymasis pas M. P. garažuose ir ryšiai su A. S. nieko bendro neturi su įvykdyta nusikalstama veika. Nuteistasis M. L. teigia, kad M. P., kuriam priklauso dalis įrankių naudotų nusikalstamai veikai daryti – nepažįsta, o A. S. pažinojimas ir automobilio „Mitsubishi Shogun“ priklausomybė šiam asmeniui neįrodo, o paneigia nuteistojo kaltę dalyvavus nusikaltimo padaryme.

18. Su Å¡iais nuteistųjų argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti , o tai kad nuteistieji neigia tarpusavio santykius ar santykius su liudytoju M. P. bei automobilio „Mitsubishi Shogun“ priklausymÄ A. S., neleidžia daryti kitokių iÅ¡vadų nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. 18.1. Visų pirma, nors nuteistasis J. V. neigia bet kokius ryÅ¡ius su nuteistuoju M. L., tačiau matyti, jog, kai bylÄ nagrinėjant pirmojoje instancijoje nuteistiesiems buvo panaikintos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, abu nuteistieji buvo sulaikyti Latvijoje už automobilio pagrobimÄ .

Tai patvirtina byloje esantis įrašas iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos (12 t., b. l. 175). 18.2. Visų antra, iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis „Mitsubishi Shogun“ priklausė A. S. ir iki nusikalstamos veikos stovėjo M. P. garaže, kuriame lankėsi abu nuteistieji, A. S. taip pat pažinojo abu nuteistieji – tai patvirtino ir M. P. parodęs, kad automobilį prie jo garažo 2016 m. paliko A. S., kuris lankydavosi jo garaže - kartais vienas, kartais su J.

V. (7 t., b. l. 70). Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad M. P. garaže, kuriame jis dirbo pagalbinius darbus, atvažiuodavo A. S., o kartu su juo ir M. L., kurį jis atpažino asmens parodymo atpažinti metu (7 t., b. l. 172-176; 179) (šiuo atveju paneigiami nuteistojo M. L. argumentai, jog jis nepažinojo M. P., todėl negalėjo skolintis iš jo įrankių). Automobilis „Mitsubishi Shogun“ buvo specialiai pritaikytas ir, kaip jau minėta anksčiau, naudotas nusikalstamai veikai. Šiame automobilyje rastas purškiamų antracitinių dažų flakonas, kurį kaip byloje įrodyta, nusikalstamų veikų išvakarėse pirko J.

V. ir kuris buvo panaudotas užpurkÅ¡ti įvykio vietoje buvusias vaizdo stebėjimo kameras, „Makita“ grÄ Å¾tas su biologiniais M. L. pėdsakais tik patvirtina, kad automobilyje buvo nuteistieji ir juo naudojosi, o tai kad automobilis nepriklauso nei vienam iÅ¡ nuteistųjų esminės reikÅ¡mės neturi.

19. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenustatė nuteistųjų vaidmens nusikaltimo padaryme, jog nuosprendyje nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais nuteistieji realizavo nusikaltimo sudėtį. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta (15 t., b. l.

48) jog „M. L. <...> veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. V. ir tyrimu nenustatytais asmenimis, sugadindami didelės vertės svetimÄ turtÄ , pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: automobilio „Mitsubishi Shogun“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrankių pagalba iÅ¡versdami iÅ¡ sienos pastate, <...> įmontuotÄ AB SEB bankui priklausantį iÅ¡orinį pinigų iÅ¡davimo automatÄ , tokiu bÅ«du jį nepataisomai sugadindami ir padarydami AB SEB bankui didelę turtinę <...> žalÄ , pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimÄ , AB SEB bankui priklausantį turtÄ - iÅ¡orinį pinigų iÅ¡davimo automatÄ <...> su jame buvusiais pinigais <...>, tačiau vagystės nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes suveikė apsaugos signalizacija“.

Kaip matyti skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje yra konkrečiai įvardyta kokius veiksmus atliko nuteistieji. Pabrėžtina, jog M. L. ir J. V. yra nuteisti už nusikalstamÄ veikÄ padarytÄ bendrininkų grupėje. Bendrininkų grupė pagal BK 25 straipsnio 1 dalį yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. Bendrininkų grupei, kitaip nei organizuotai grupei pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, vaidmenų pasiskirstymas nėra bÅ«tinas bendrininkavimo požymis.

BÅ«tinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi bÅ«ti bent du vykdytojai, t. y., mažiausiai bent du bendrininkai turi vykdyti objektyviÄ jÄ bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę (ar jos dalį). Taigi nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas klaidos nepadarė ir baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai.

20. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. V. teigia, jog skundžiamo nuosprendžio motyvai dėl jo slapstymosi ir sulaikymo aplinkybių suponuoja teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir bet kokį siekį pagrįsti asmens kaltę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. NeÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonės. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar tokia nuomonė gali bÅ«ti laikoma objektyviai pagrįsta, turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017).

Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-486/2014 ir kt.). Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas apraÅ¡omojoje dalyje tik nurodė aplinkybes, kurias patvirtinta byloje esantys įrodymai, t. y., tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl J.

V. pabėgimo nuo policijos pareigÅ«nų, J. V. paieÅ¡kÄ , J. V. sulaikymÄ ir kt. (10 t., b. l. 15, 16, 23), todėl darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų leidžiančių abejoti baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu.

21. Apibendrinusi teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantų kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. Apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigia, todėl tenkinti M. L. ir J. V. praÅ¡ymus ir iÅ¡teisinti juos dėl Å¡ių nusikaltimų padarymo, nėra pagrindo. Dėl M. L. nusikalstamų veikų pagal BK 286 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį 22.

Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 286 straipsnį, kadangi, anot apelianto, atlikti veiksmai pagal pobÅ«dį ir intensyvumÄ neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl jo veiksmai atitinka administracinio nusižengimo sudėtį, be kita ko nurodo, jog sÄ matoje nurodyta sugadinto policijos automobilio detalių vertė yra – 236 Eur ( t. y., nesiekia 5 MGL dydžio sumos), todėl jo veiksmai dėl automobilio sugadinimo turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas, o epizode dėl suoliuko turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, kadangi jo veiksmuose nėra tyčios.

Su Å¡iais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. 22.1. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. PasiprieÅ¡inimas galimas dviem alternatyviais bÅ«dais:

1) jis turi bÅ«ti padaromas panaudojant fizinį smurtÄ arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ dėl M. L. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, pagrindė iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, nukentėjusiųjų G. K., R. G., J. S., V. V., liudytojo Ž. S. parodymus, kuriais apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo netikėti, kadangi Å¡ių asmenų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, tarpusavyje sutampantys.

Nukentėjusieji J. S. ir V. V. parodė, kad 2017 m. sausio 29 d., važiuodami automobiliu sankryžoje pamatė akivaizdžiai eismo įvykį sukėlusį automobilį, iš kurio išlipęs šalinosi vienintelis tame automobilyje buvęs asmuo – M. L., todėl buvo nuspręsta jį sulaikyti. M. L. buvo pasodintas tarnybinio automobilio sulaikymo kameroje, kurioje elgėsi agresyviai – ne tik spardėsi, tačiau įžeidinėjo, naudojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu bei rėkė, jog „nupūs“ dujomis, užmuš (8 t., b. l. 68-69, 80-82; 12 t., b. l. 53; 13 t., b. l. 182-183; 14 t., b. l. 9-10).

Nukentėjusieji G. K., R. G. ir liudytojas Ž. S. taip pat nuosekliai viso proceso metu parodė, jog nuteistasis kaltinime nurodytu metu atvežtas į laikino sulaikymo patalpas elgėsi labai agresyviai, spaudėsi prie sienos, stangrino rankas, jas spaudė prie pilvo, taip pat nereagavo į pareigÅ«nų reikalavimÄ nusiraminti ir leisti nuimti antrankius. Kai nuteistasis buvo pristatytas į VÅ¡Ä® „Respublikinė Panevėžio ligoninė“, jis analogiÅ¡kai tęsė savo ankstesnius veiksmus, o pareigÅ«nui R.

G. pareikalavus juos nutraukti ir įspėjus, jog bus panaudota fizinė prievarta – nuteistasis nereagavo. M. L. toliau artinosi prie R. G. teigdamas, jog vienu galvos smÅ«giu jį „iÅ¡kirs“, suėmė R. G. už striukės ir ėmė tempti. Tada R. G. panaudojo fizinę prievartÄ ir pargriovė jį ant grindų, tačiau nuteistasis jo vis tiek nepaleido (8 t., b. l. 92-93, 102-103, 111-112; 13 t., b. l. 178-180; 180-181; 14 t., b. l. 14-15). IÅ¡ aptartų įrodymų matyti, kad tokiais veiksmai nuteistasis M.

L. įgyvendino BK 286 straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – prieÅ¡indamasis policijos pareigÅ«nams grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , todėl nuteistojo skunde akcentuojami Administraciniu nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalies ir 508 straipsniai, atitinkamai reglamentuojantys statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymÄ ar Å¡io tarnautojo garbės ir orumo pažeminimÄ , Å¡iuo nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomi. Apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodomas kitoks nuteistojo veiksmų vertinimas, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų nekeičia. 22.2.

Nuteistasis M. L. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimu, kadangi, anot apelianto, byloje esančioje pateiktoje sÄ matoje sugadintų automobilio detalių vertė yra 236 Eur, t. y., nesiekia 5 MGL, todėl Å¡i veika turi bÅ«ti perkvalifikuota į BK 187 straipsnio 3 dalį. 22.2.1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nuteistasis M. L. sugadino 446,07 Eur vertės Panevėžio apskrities VPK priklausantį tarnybinį automobilį. Kvalifikuojant veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnį sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu.

Teismų praktikoje turto vertė gali bÅ«ti nustatoma įvairiais bÅ«dais: pagal pirkimo – pardavimo sandorių kainÄ , turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo), įsigijimo kaÅ¡tus, daikto vertė – (didmeninė, rinkos, komiso kaina) – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. IÅ¡ byloje esančios sÄ matos matyti, kad sugadintų detalių ir medžiagų vertė atitinkamai yra 240,72 Eur ir 127,93 Eur (be PVM) (8 t., b. l. 45), su PVM – 446,07 Eur. Nors nuteistasis turto tikrÄ jÄ vertę vertina nurodydamas tik tam tikrų detalių kainÄ be PVM, tačiau tokia praktika yra ydinga.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-12-495/2020, analizuodamas konfiskuotino automobilio vertės nustatymo klausimÄ pažymėjo, jog rinkos vertė rodo tÄ pinigų sumÄ , kuriÄ analogiÅ¡kai realiai mokėtų pirkėjas, o į pirkėjo mokamÄ kainÄ yra įskaičiuotas ir PVM, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas klaidos nepadarė ir turto vertės nustatymo klausimÄ iÅ¡sprendė tinkamai. 22.2.2. Be kita ko pažymėtina, jog vadovaujantis turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimu, pateiktu BK 190 straipsnio 1 dalyje, Å¡io kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir nedidelės vertės – kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos.

Vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.), bazinis bausmių ir nuobaudų dydis nustatytas 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos iÅ¡mokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimÄ bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimÄ ir apskaičiavimÄ , vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Pažymėtina, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, tačiau kvalifikuojant veikÄ taikomas tas MGL dydis, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Taigi, 2017 m. sausio mėnesį 1 MGL (BBND) buvo lygus 37,66 Eur. Atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla, sunaikinus ar sugadinus nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y., kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL (112,98 Eur), bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos (188,30 Eur). Å iuo atveju, kaip nustatyta aukščiau, sugadinto turto vertė yra 446,07 Eur, todėl nusikalstama veika atitinka BK 187 straipsnio 1 dalį, o ne BK 187 straipsnio 3 dalį. 22.3.

Nuteistasis M. L. skunde taip pat nesutinka, jog sulaužydamas Panevėžio apskrities VPK priklausantį suolÄ veikė tyčia, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu. Pažymėtina, kaltės turinys baudžiamojoje teisėje atskleidžiamas įvertinus ne vien tik paties kaltininko parodymus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama, bet taip pat tiriant bei vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnyje gali bÅ«ti padaryta, kitaip nei skunde nurodo nuteistasis, ne tik tiesiogine tyčia, bet ir netiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

IÅ¡ aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad nuteistasis M. L. atvežtas į Panevėžio apskrities VPK laikino sulaikymo patalpas intensyviai prieÅ¡inosi – agresyviai stumdėsi, muistėsi. Nukentėjusysis R. G. parodė, kad nuteistajam besiprieÅ¡inant, jis įsistÅ«mė kojomis į suolÄ ir jį sugadino. Ä®vertinus pačius veiksmus, kurie buvo aktyvÅ«s ir intensyvÅ«s – stÅ«mimÄ si kojomis įsirėmus į suolÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nuteistasis veikė netiesiogine tyčia, t. y., suvokė savo veikos pavojingumÄ , numatė, jog tokiais veiksmais bus sugadintas svetimas turtas, nors ir nenorėjo Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leido joms atsirasti.

23. Apibendrinusi teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad M. L. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, įrodyta. Dėl M. L. paskirtų bausmių ir bausmės vykdymo atidėjimo 24. Nuteistasis M. L. skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtomis bausmėmis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje (BK redakcija galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) ir 187 straipsnio 1 dalyje (atsižvelgiant į tai, jog nėra pagrindo Å¡iÄ veikÄ perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 3 dalį) ir praÅ¡o jas suÅ¡velninti bei bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje teisiamojo posėdžio metu prašė taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį ir iÅ¡ dalies atidėti bausmės vykdymÄ . Teisėjų kolegija Å¡ių apeliacinio skundo argumentų ir praÅ¡ymo nelaiko pagrįstais.

25. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-391/2013).

26. Už nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 187 straipsnio 1 dalį skiriami vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Už nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (BK redakcija galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) skiriami vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. L. už Å¡ias nusikalstamas veikas atitinkamai paskyrė 8 mėnesių laisvės atėmimÄ ir 1 metų laisvės atėmimo bausmes.

Vertindama skundžiamÄ nuosprendį, teisėjų kolegija neturi pagrindo prieÅ¡tarauti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl nuteistajam M. L. paskirtų bausmių. Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pagrįstai nuteistajam nustatė 1 atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – tai, kad nuteistasis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, tačiau taip pat nustatė ir 3 jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ir nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai).

Už nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam nenustatė jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ir jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas pradėjo daryti bÅ«damas nepilnametis, anksčiau 7 kartus teistas už įvairias nusikalstamas veikas – vagystes, plėšimus, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus ir pan., teistumas neiÅ¡nykęs, baustas ir administracine tvarka, nedirbantis.

Visa tai leidžia jį charakterizuoti neigiamai. Be kita ko, nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jis padarė praėjus kiek daugiau nei po 6 mėnesių atlikus laisvės atėmimo bausmę. Taip pat matyti, jog nuteistajam 1 kartÄ buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Visa tai rodo, kad iki Å¡iol nuteistajam taikytos bausmės (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei realus Å¡ios bausmės atlikimas) jokio teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė, kadangi jis vis nusikalsdavo.

Ä®vertinęs Å¡iuos nuteistÄ jį M. L. charakterizuojančius bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam už nusikalstamas veikas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį turi bÅ«ti paskirta griežčiausia sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios terminÄ teismas parinko nežymiai mažesnį už sankcijos vidurkį. Ä®vertinus prieÅ¡ tai aptartus duomenis, apibÅ«dinančius nuteistÄ jį bei jo nusikalstamas veikas, tokios jam paskirtos bausmės nelaikytinos per griežtomis ar aiÅ¡kiai neteisingomis.

Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus nuteistajam M. L. skiriamos bausmės parinkimui reikšmingus duomenis ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnius. Todėl teisėjų kolegija sutinka tiek su nuteistajam parinktomis bausmėmis, tiek su jos dydžiais.

27. Nuteistasis M. L. taip praÅ¡o taikyti jam BK 75 straipsnio 3 dalį ir iÅ¡ dalies atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Visgi bÅ«tina pažymėti, kad, be kita ko, laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiai iÅ¡vadai pagrindo Å¡iuo atveju nėra. Svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybes nuteistajam M.

L., svarbÅ«s bylos duomenys apie praeityje jo padarytas nusikalstamas veikas ir už jų padarymÄ taikytų bausmių jam poveikis. Kaip jau minėta, M. L. ne kartÄ teistas – naujos nusikalstamos veikos padarytos dar neiÅ¡nykus teisumui. IÅ¡ Å¡ių duomenų darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, jis elgiasi neteisėtai. Kaip minėta, M. L. elgesio nepakeitė ir jam taikytos griežtos baudžiamosios teisės priemonės – laisvės atėmimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.

Å ių institutų taikymas nuteistajam nebuvo sėkmingas jo reintegracijos į visuomenę procese bei bausmės tikslų pasiekimui. Nuteistojo nusikalstamam elgesiui neturėjo teigiamos įtakos ir jo apeliaciniame skunde nurodomi turimi socialiniai ryÅ¡iai. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali bÅ«ti taikomas tik asmeniui, kuris iÅ¡ties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali bÅ«ti pagrįstas ir rezultatyvus. Å iuo atveju nuteistasis nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas iÅ¡vadas iÅ¡ savo ankstesnio teistumo ir esmingai pakeitė savo gyvenimÄ pozityvia linkme.

Taigi prašymas taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio 3 dalį negali būti tenkinamas.

28. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam M. L. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį už apeliaciniame skunde akcentuojamas nusikalstamas veikas, baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, teisingai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Nuteistajam paskirta bausmė nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nėra per griežta, ji atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį.

Teisėjų kolegijai nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti iÅ¡ dalies atidedant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Taigi keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo M. L. apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistųjų M. L. ir J. V. apeliacinius skundus atmesti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laikÄ M.

L. įskaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ suėmime nuo 2020-06-15 iki bausmės vykdymo pradžios. KardomÄ jÄ priemonę –suėmimÄ pradėjus vykdyti bausmę panaikinti. Teisėjai Donatas Jatužis Danutė Å vitinienė Daina Vaidachavičienė