2026-01-28 Nr. AB-2060-3-61-3-06750-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-648-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06750-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nimfas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nimfas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nimfas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VDI) 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. NUJIPBJ-45329 (toliau – ir Nutarimas), priimtas UAB „Nimfas“ ir vadovo M. L. atžvilgiu, yra neteisėtas ir nepagrįstas; 2) išnagrinėjus bylą iš esmės – panaikinti minėtą VDI 2025 m. gruodžio 1 d. Nutarimą visiškai; 3) pripažinti, kad „neteisėto darbo“ ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio pažeidimo požymiai UAB „Nimfas“ direktoriaus ir kitų asmenų veiksmuose nėra įrodyti, o Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje ir DK 42 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties šioje situacijoje nėra; 4) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną UAB „Nimfas“ ir M. L. atžvilgiu; 5) įpareigoti VDI, nagrinėjant ateityje klausimus, susijusius su UAB „Nimfas“ ir M. L., laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK), DK, Užimtumo įstatymo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos reikalavimų dėl objektyvumo, išsamumo, dokumentų registravimo ir įrodymų vertinimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš VDI ieškovų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį, vertimo ir atstovavimo išlaidas) pagal atskirai pateikiamą išlaidų apskaičiavimą ir jas patvirtinančius dokumentus.

Regionų administracinis teismas, susipažinęs su pareiškėjo pareiškimu, pateiktu šalinant skundo trūkumus, vertino, jog skundu yra prašoma panaikinti VDI 2025 m. gruodžio 1 d. Nutarimą, kiti formuluojami prašymai (dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo) yra susiję su pagrindiniu reikalavimu ir nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo byloje priėmimo sustabdyti VDI 2025 m. gruodžio 1 d. Nutarimo vykdymą UAB „Nimfas“ ir M. L. atžvilgiu.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau netenkino jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aspektu ir susipažinęs su pareiškėjo dėstomomis ginčo aplinkybėmis, argumentacija, nenustatė akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimo nepagrįstumo požymių, t. y. pripažino jį preliminariai pagrįstu.

Teismas nurodė, kad skundu prašoma panaikinti Nutarimą, kuriuo bauda skirta juridiniam asmeniui – Bendrovei, todėl apie potencialiai galimą kilti žalą turėtų būti įrodinėjama, teikiant įrodymus būtent apie UAB „Nimfas“ finansinę padėtį ir finansinės sankcijos įtaką jai. Teismas nustatė, kad skunde tik deklaratyviai teigiama, jog Bendrovei bus padaryta neatitaisoma žala, tačiau nepateikiama jokių konkrečių duomenų apie finansinę padėtį. Teismas atmetė pareiškėjo hipotetinius argumentus dėl žalos viešajam interesui nesukėlimo (jei būtų stabdomas nutarimo vykdymas), kadangi tai niekaip nesusiję su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo konkrečiu atveju pagrindais.

Teismas pažymėjo, kad Nutarimu pareiškėjui, kaip Bendrovei, pagal Užimtumo įstatymo nuostatas, skirta 14 532 Eur bauda, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstine tvarka. Kadangi nebuvo suėję baudos geranoriško sumokėjimo terminai, teismas nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti Bendrovės prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, priimti naują nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo sustabdyti Nutarimo vykdymą, uždrausti VDI perduoti Nutarimą priverstiniam vykdymui, skaičiuoti delspinigius, taikyti papildomas finansines sankcijas ar kitus priverstinio išieškojimo veiksmus iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti, kad iki galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo priėmimo šioje byloje sustabdomi visi procesiniai terminai, susiję su Nutarimo vykdymu ir baudos išieškojimu, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atskirojo skundo parengimo ir padavimo.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog Bendrovė yra nedidelė tarptautinio kelių transporto įmonė, kurios ūkinė veikla susijusi su didelėmis einamosiomis išlaidomis (degalai, kelių mokesčiai, draudimai, vairuotojų atlyginimai, transporto priemonių remontai ir pan.) ir ribotu apyvartinių lėšų kiekiu. Nutarimu skirta bauda sudaro itin didelę sumą Bendrovei, atitinka reikšmingą dalį metinės apyvartos ir gerokai viršija laisvai disponuojamas lėšas, jos priverstinis išieškojimas realiai lemtų apyvartinių lėšų trūkumą, sutrikdytų atsiskaitymus su kreditoriais ir partneriais, keltų pavojų Bendrovės mokumui. Nutarimu nustatyta, jog nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ji būtų išieškoma priverstine tvarka, t. y. galimas sąskaitų areštas, einamųjų atsiskaitymų blokavimas, papildomos vykdymo išlaidos ir delspinigiai. Tokie padariniai Bendrovei būtų ne tik finansiškai skausmingi, bet ir sunkiai atitaisomi, nes atkurti komercinius santykius būtų sudėtinga, Bendrovė negalėtų generuoti pajamų, reikalingų tiek einamiesiems, tiek ginčo bylos kaštams padengti. Taigi, reali didelės ir sunkiai atitaisomos žalos grėsmė yra akivaizdi.

Pareiškėjo nuomone, skundžiamos teismo nutarties motyvai neatitinka proporcingumo ir objektyvumo principų, nes: terminas baudai sumokėti pats savaime neužtikrina žalos atsiradimo, o Nutarimo vykdymo sustabdymas iš esmės yra vienintelė proporcinga priemonė išvengti sunkių padarinių; Nutarimas yra administracinės nuobaudos skyrimo aktas, o ne įprastinis mokestinis sprendimas, nuobauda turi ir reputacinį, ir finansinį poveikį, todėl jos priverstinis vykdymas pažeidžia teisinio tikrumo ir nekaltumo prezumpcijos principus; Bendrovės skundas iš pirmo žvilgsnio pagrįstas (valstybės įmonės Registrų centro išrašai), todėl egzistuoja reali tikimybė, kad Nutarimas bus panaikintas, o griežta finansinė sankcija neturėtų būti vykdoma iki galutinio teismo sprendimo; teismas nepaprašė pareiškėjo pateikti duomenų apie Bendrovės finansinę padėtį, nenurodė, kokių konkrečių duomenų trūksta.

Pareiškėjo nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas atitinka viešąjį interesą, nes jeigu teismas pripažintų VDI Nutarimą neteisėtu, tačiau bauda būtų išieškota ir sukeltų Bendrovei sunkiai atitaisomų padarinių, tai ne tik pažeistų pareiškėjo teises, bet ir sukeltų neigiamą precedentą – praktikoje skatintų viešojo administravimo subjektus naudoti ginčijamus nutarimus kaip finansinio spaudimo priemonę mažoms įmonėms.

Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė paaiškinimą dėl UAB „Nimfas“ finansinės padėties ir 14 532 Eur baudos poveikio.

Atsakovas VDI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti bei palikti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjas kartoja skundo, teikto teismui, motyvus, nei atskirajame skunde, nei jo prieduose nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių juridinio asmens finansinę padėtį, apsiribojama deklaratyviais teiginiais. Kritiškai vertintini atskirojo skundo teiginiai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės atitikties viešajam interesui, nes teisės aktų nuostatų nuoseklus laikymasis objektyviai yra reikšminga, reikalinga ir vertinga visuomenei. Atsakovas pažymi, kad Nutarimo nuostatos dėl baudos (ekonominės sankcijos) sumokėjimo terminų, Nutarimo vykdymo ir apskundimo visiškai atitinka Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2026 m. sausio 6 d. ir sausio 7 d. padavė papildomus paaiškinimus bei UAB „Nimfas“ banko sąskaitų išrašų kopijas (Swedbank, AB) už laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 30 d. iki 2026 m. sausio 5 d., banko sąskaitų ekrano vaizdus (2026 m. sausio 5 d.) ir prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iki galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo, vertinti pateiktus finansinius duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė naujus įrodymus apie Bendrovės finansinę būklę: UAB „Nimfas“ banko sąskaitų išrašų kopijas (Swedbank, AB) už laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 30 d. iki 2026 m. sausio 5 d. ir banko sąskaitų ekrano vaizdus (2026 m. sausio 5 d.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčija VDI Nutarimą, kuriuo jam skirta 14 532 Eur ekonominė sankcija. Pareiškėjas siekia, jog būtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – sustabdytas Nutarimo vykdymas ir kiti priverstinio išieškojimo veiksmai iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Ekonominių sankcijų skyrimo, Nutarimo vykdymo ir apskundimo tvarką reglamentuoja Užimtumo įstatymo 60 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog pažeidėjas turi sumokėti baudą ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o jeigu apskundžia nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkinamas, išsiuntimo ar išdavimo jam dienos. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų nutarimai yra vykdomieji dokumentai, vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šioje dalyje baudai sumokėti nustatyto termino pabaigos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, tačiau priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti VDI Nutarimo vykdymą teismo nutartimi, nes apskundus VDI Nutarimą teismui, VDI Nutarimo vykdymas yra sustabdomas Užimtumo įstatymo pagrindu, t. y. apskundus Nutarimą, taikytina Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies nuostata, kad pažeidėjas turi sumokėti baudą <...> jeigu apskundžia nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkinamas, išsiuntimo ar išdavimo jam dienos.

Likusieji pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nepaneigia šioje nutartyje padarytų išvadų ir neturi lemiamos teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą netaikyti prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Atsižvelgdama į tai, kad šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi byla nėra išnagrinėjama iš esmės, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-968/2024; 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1346-492/2025).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nimfas“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis