336900d2-b329-452c-971d-eae279e9d658 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas D

Pranešėjas D. Jocys                                                 Â

    Baudžiamoji byla Nr. 1A-16-361/2010

Teisėja V. Pankauskienė                                                Procesinio

sprendimo kategorija: Â

                                                                                     1.2.19.1.;

1.2.19.3.; 2.1.7.1.; 2.3.2.2.11.;

                                                                                     2.2.1.6.   (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

     N U T A R T I S

      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                   2010 m. balandžio 1 d.

       Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, dalyvaujant prokurorams Sigitui Jasevičiui ir Jevgenijui Michailovskiui,

gynėjams advokatams Algimantui Juciui ir Dariui Pociui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios I. V. Å . gynėjo advokato A. Jucio  ir nuteistojo V. A. apeliacinius skundus dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo

 I. V. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. už kyÅ¡io paėmimÄ iÅ¡ V. A. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 225 str. 1 d. už kyÅ¡io paėmimÄ iÅ¡ K. E. A. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., Å¡ios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 75 str. 1, 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir

K. E. A., tačiau apeliacinių skundų dėl jo negauta. Baudžiamoji byla, kurioje I. V. Š. kaltinama pagal BK 225 str. 4 d., L. B., A. M., O. M. ir K. E. A. kaltinami pagal BK 227 str. 3 d., nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Iš I. V. Š. konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti 700 Lt.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                      n u s t a t ė:

I. V. Š. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės filialo vadove ir Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nare, 2007-05-11, apie 14 val., tarnybinėse patalpose – (duomenys neskelbtini) m., savo naudai

tiesiogiai priėmė 200 Lt kyšį iÅ¡ V. A. už teisėtÄ veikimÄ , tai yra už tai, kad pritartų ir pasiraÅ¡ytų Nuolatinės statybos

komisijos kompleksinio derinimo protokoluose: Nr. S-81 derinant užsakovės A. K. pastato

– karvidės su pieno bloku, esančio (duomenys neskelbtini), projektÄ ; Nr. DP-22 derinant žemės sklypo,

kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano projektÄ .

I. V. Å . nuteista ir už tai, kad, bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Å ilutės filialo vadove ir Å ilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nare, 2007-05-04, apie 9 val. 40 min., tarnybinėse patalpose – (duomenys neskelbtini) m., savo naudai tiesiogiai priėmė 500 Lt kyšį iÅ¡ K. E. A. už teisėtÄ veikimÄ , tai yra už tai, kad pritartų ir pasiraÅ¡ytų Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio

derinimo protokoluose: Nr. S-76 derinant užsakovės V. P. pagalbinio Å«kio pastato – daržinės, esančios (duomenys neskelbtini), projektÄ ; Nr. S-77

derinant užsakovų D. L. ir A. L. gyvenamojo namo, esančio

sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, projektÄ ; Nr. S-78 derinant užsakovo A. N. vienbučio gyvenamojo

namo su garažu, esančio sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, projektÄ ; Nr. S-79 derinant užsakovo A. N. pagalbinio pastato, esančio

sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, projektÄ ; protokole Nr. S-82 derinant užsakovo R. J. gyvenamojo namo, esančio

sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, projektÄ .

V. A. nuteistas už tai, kad 2007-05-11, apie 14 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės filialo vadovės kabinete davė 200 Lt kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės filialo vadovei ir

Å ilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos narei I. V. Å . už pageidaujamÄ teisėtÄ veikimÄ

vykdant įgaliojimus, tai yra, kad ji pritartų ir pasiraÅ¡ytų Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokoluose: Nr. S-81 derinant užsakovės A. K. pastato – karvidės su pieno bloku, esančio (duomenys neskelbtini), projektÄ ; Nr. DP-22

derinant žemės sklypo, kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano

projektÄ .

I. V. Å . gynėjas advokatas A. Jucys apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir I. V. Å . iÅ¡teisinti. Nurodo, kad teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 2 d., 305 str. 3 d., savo iniciatyva nuosprendyje nurodė visiÅ¡kai naujus kaltinimus, kurie iÅ¡ esmės skiriasi nuo aplinkybių, nurodytų kaltinamajame akte. Nors BPK 256 str. numatyta, kad prokuroras iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikia raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, tačiau prokuroras tik baigiamųjų kalbų metu užsiminė, kad bÅ«tina iÅ¡ kaltinimo dalį aplinkybių eliminuoti, tačiau jokių raÅ¡ytinių praÅ¡ymų pateikta nebuvo, todėl gynyba

negalėjo tinkamai pasiruošti. Taigi, jeigu teismas nenustatė, jog I. V. Š. padarė kaltinamajame akte nurodytas

veikas, ji turėjo būti išteisinta, priešingu atveju tai būtų esminis BPK normų pažeidimas (LAT byla Nr. 2K-7-629/2006).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å ilutės rajono apylinkės teismas 2009-08-27 nutartimi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. V. Å . kaltinama

baudžiamaisiais nusižengimais, numatytais BK 225 str. 4 d., nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, tačiau toje pačioje baudžiamojoje byloje I. V. Š. kaltinama ir nusikaltimais. Kadangi

teismas vienareikšmiškai nurodė, jog nutraukiama pati baudžiamoji byla, apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti priimtas.

Grįsdamas I. V. Å . kaltę, teismas daugiausia rėmėsi tik faktiniais duomenimis, gautais operatyvinėmis priemonėmis. Jeigu operatyvinė veikla buvo atlikta pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymÄ , visi gauti duomenys negali bÅ«ti panaudojami kaip teisėtai surinkti įrodymai. Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, kad tokiems operatyviniams veiksmams kaip slapto asmens susiraÅ¡inėjimo, telegrafo ir kitų praneÅ¡imų kontrolė, paÅ¡to siuntų ir elektros ryÅ¡ių kontrolė, slaptas telefoninių pokalbių klausymasis, specialios technikos naudojimas, slapta gyvenamosios patalpos apžiÅ«ra, bÅ«tina teismo sankcija. Operatyvinių veiksmų metu gauta informacija gali bÅ«ti pripažįstama įrodymais, kai ji tinkamai įtvirtinta (BPK 74 str. 2 d.). Todėl BPK 198-1 str. 2 d. nustatyta, kad apie operatyvinių veiksmų metu panaudotas technines priemones fiksuojant rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ nusikaltimÄ suraÅ¡omas protokolas, kuriame nurodomi panaudotų techninių priemonių techniniai duomenys, fiksuojamo įvykio vieta, laikas ir turinys. Toks protokolas turi įrodymų reikÅ¡mę. Tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokio protokolo dėl techninių priemonių panaudojimo,

nepaisydamas to, teismas remiasi protokolais, kurių byloje net nėra. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog byloje taip pat nėra jokios

teismo nutarties dėl nuteistosios darbo kabineto apžiūros ir spec. techninių priemonių įmontavimo. Klaipėdos

apygardos teismo 2007-03-13 nutartimi buvo sankcionuotas telekomunikacijų tinklais, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) I. V. Š. perduodamos ir jai perduodamos asmenų informacijos kontrolė bei jos fiksavimas, pokalbiai,

kitoks susižinojimas ir veiksmai jos darbo vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, bet ne specialių techninių priemonių panaudojimas pačioje I. V. Š. darbo vietoje apskritai.

Be to, Operatyvinės veiklos įstatymas reikalauja sankcionuoti ir slaptÄ patekimÄ Ä¯ gyvenamÄ sias ar negyvenamÄ sias patalpas, jų apžiÅ«rÄ , tačiau jokios nutarties nėra, nors iÅ¡ bylos medžiagos akivaizdžiai matosi, kad specialiosios techninės priemonės galėjo bÅ«ti sumontuotos nuteistosios darbo kabinete tik į jas patekus ir apžiÅ«rėjus. Tačiau STT raÅ¡te Nr. 4-08-689, skirtame Å ilutės apylinkės teismui, informuojama, kad slaptas patekimas į kaltinamosios

I. V. Å . darbo vietÄ sankcionuotas nebuvo. Nurodoma, kad techninės priemonės buvo įrengtos neatliekant slapto patekimo, o įrengimo bÅ«do atskleidimas kelia grėsmę sužlugdyti vykdomus kitus operatyvinius tyrimus. IÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matosi, kad spec. garso ir vaizdo fiksavimo aparatÅ«ra galėjo bÅ«ti palubėse įrengta tik patekus į vidaus patalpas. Vadinasi, specialiosios techninės priemonės I. V. Å . darbo kabinete buvo sumontuotos neteisėtai, neturint reikiamų teismo nutarčių, ir todėl visi duomenys, gauti jomis, yra niekiniai. Remiantis anksčiau nurodytomis įstatymų ir kitų norminių aktų nuorodomis, STT darbuotojai, norėdami operatyvinės veiklos bÅ«du užfiksuotas faktines aplinkybes pateikti kaip įrodymus baudžiamojoje byloje, privalėjo kiekvienÄ savo operatyvinį veiksmÄ tinkamai reglamentuoti remdamiesi Operatyvinės veiklos įstatymu ir, jei yra reikalaujama, turėti atitinkamas sankcijas Å¡iems veiksmams atlikti, o to nebuvo padaryta.

Klaipėdos apygardos teismo 2007-03-13 nutartyje remiamasi Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro E. M. teikimu, kuriame nurodoma, kad STT Klaipėdos skyriuje operatyvinio tyrimo metu gauta duomenų, kad I. V. Å . už kyÅ¡ius sudaro galimybę Å«kio subjektams vykdyti veiklÄ be reikiamų leidimų, kuriuos turėtų iÅ¡duoti Visuomenės sveikatos centras, tačiau tokių įtarimų jai pareikÅ¡ta nebuvo. Teikime taip pat buvo nurodoma, jog I. V. Å ., galbÅ«t už kyÅ¡ius, nepagrįstai iÅ¡duoda minėtus leidimus bei tvirtina statybų projektus iÅ¡duodant statybos leidimÄ , tačiau byloje nustatyta, kad nuteistoji jokių leidimų neiÅ¡davinėjo, o tvirtinti statybos leidimus ji nebuvo įgaliota, todėl jos veiksmai jokių teisinių pasekmių ir negalėjo sukelti.

Reikalavimas vertinant įrodymus vadovautis įstatymu reiškia, kad pirmiausia turi būti nustatyta, ar įrodymai atitinka BPK

20 str. 3 ir 4 dalyse įtvirtintus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus, nes sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais bÅ«dais gauta informacija. Ä®rodymai, surinkti atliekant operatyvinę veiklÄ , yra vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir bet kokie kiti įrodymai, tačiau atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų specifikÄ . Faktinių duomenų, surinktų atliekant operatyvinę veiklÄ , kaip įrodymų Å¡altinio, specifikÄ lemia tai, kad tie duomenys tam, kad bÅ«tų leistini įrodymai baudžiamajame procese, turi atitikti BPK 20 str. ir Operatyvinės veiklos įstatymo 17 str. reikalavimus, tai yra tie duomenys įstatymo nustatyta tvarka turi bÅ«ti iÅ¡slaptinti ir juos privaloma patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Akivaizdu, kad Å¡ių nuostatų byloje nebuvo laikytasi. Tiek LAT (byla Nr. 2K-124/2004; 2K-332/2006), tiek EŽTT jurisprudencija rodo, kad teismas neturėtų tirti informacijos, su kurios turiniu negali bÅ«ti supažindinti visi nagrinėjimo teisme dalyviai, o faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindÄ tikrinti atlikdamas BPK numatytus veiksmus. Be to, tais atvejais, kai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, surinkti operatyvinio tyrimo metu, teismai turi patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį operatyvinio tyrimo pagrindÄ , tačiau Å¡ios nuostatos buvo pažeistos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad I. V. Å . veika turėjo bÅ«ti įvertinta pagal tuo metu galiojusio įstatymo normas, kurios Å¡iÄ veikÄ Ä¯vardijo kaip baudžiamÄ jį nusižengimÄ ir nesunkų nusikaltimÄ , o Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. numatyta, kad operatyvinis tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų ar sunkų nusikaltimÄ arba apie apysunkius nusikaltimus. Taigi operatyvinis tyrimas prieÅ¡ I. V. Å . buvo pradėtas neteisėtai, nes jos veika pagal tuo metu galiojusiÄ BK 225 str. redakcijÄ buvo įvardijama kaip nesunkus nusikaltimas. Be to, teismas nenurodė BK 225 str. l d. redakcijos, todėl tiek logine, tiek semantine ir teisine prasme teismas pritaikė Å¡iuo metu galiojančiÄ BK normos redakcijÄ bei taip pažeidė BK, nes veikos padarymo metu nuteistosios veika buvo reglamentuojama kaip nesunkus nusikaltimas, o Å¡iuo metu laikomas apysunkiu.

I. V. Å . buvo inkriminuoti 6 nusikalstamos veikos epizodai, kuriuos skyrė nemažas laiko tarpas, tačiau minėtoje LAT byloje Nr. 2K-72/2008 nurodyta, kad operatyvinės veiklos metu surinkus tam tikrus duomenis, iÅ¡ kurių galima padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamos veikos sudėtį veikoje, tuoj pat turi bÅ«ti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Taigi jau po pirmojo epizodo STT pareigÅ«nai privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nutraukiant operatyvinius veiksmus ir neleidžiant toliau dauginti nusikalstamų veikų, todėl visi kiti epizodai, užfiksuoti po pirmojo, įforminti formaliai ir pažeidžiant BPK 171 str. l d. nuostatas.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad įtarimai I. V. Š. buvo pareikšti pažeidžiant BPK 187 str. reikalavimus. Pareikšti įtarimai neatitinka keliamų reikalavimų: iš jų neaišku, kokiu būdu įtariamoji padarė inkriminuojamas jai veikas, kokius ji turėjo įgalinimus, kokius norminius aktus pažeidė, nenurodyti esmines

faktines nusikaltimo aplinkybes atitinkantys nusikaltimo sudėties požymiai. Pažymėtina ir tai, kad tik teisme buvo pateikti

Å ilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos Nuostatai ir Reglamentas, nors įtarimai pareikÅ¡ti buvo jau ikiteisminiame tyrime. Be to, atsakomybės riba pagal BK 225 str. apibrėžiama asmeniui suteiktomis teisėmis, pareigomis, įgaliojimais. Asmuo negali bÅ«ti kaltinamas tuo, kas nepriklauso jo kompetencijai, bet iÅ¡ bylos medžiagos neaiÅ¡ku, kokius įgaliojimus turėjo ir kokius iÅ¡ jų pažeidė I. V. Å . Maža to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tuo metu nebuvo iÅ¡ viso sureguliuoti norminiai aktai, susiję su jos įgaliojimais Å¡ioje srityje. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 str.) apibendrinimo apžvalgos 14 p. numatyta, kad pripažįstant asmenį nusikalstamos veikos vykdytoju, kiekvienu atveju nustatoma ir konkrečiais įstatymais bei kitais teisės aktais pagrindžiama, į kokias pareigas asmuo buvo priimtas, kokias funkcijas vykdė, kokias teises, pareigas ir įgaliojimus turėjo. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nei Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Å ilutės filialo nuostatuose, nei Klaipėdos visuomenės sveikatos centro filialo vadovo pareiginiuose nuostatose neįvardytos filialo vadovo teisės ir pareigos, taip pat ir kompetencija Å ilutės r. savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje. Byloje pakankamai faktinės medžiagos, kuri nurodo, kad I. V. Å . dalyvavimas Å¡ios komisijos posėdžiuose, kur buvo svarstomi kitų įtariamųjų statybos projektai, nebuvo privalomas. Ji taip pat negalėjo kelti reikalavimų, kurie nebuvo įraÅ¡yti į teritorijų planavimo sÄ lygas. Taigi nuteistoji jokių teisėtų veiksmų vykdant įgaliojimus statybos komisijoje kitų įtariamųjų statybos projektuose, taip pat iÅ¡duodant jiems leidimus statyboms – neatliko.

Nuteistosios advokatas apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad kaltinamajame akte tiktai pirmajame epizode yra nurodoma, kad I. V. Å . įtariama tuo, jog bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus. Kituose epizoduose Å¡is imperatyvus  BK 225 str. dispozicijos reikalavimas net nenurodytas. Tačiau nuosprendyje teismas savo iniciatyva apsunkino kaltinimÄ ir Å¡iuos reikalavimus į naujÄ kaltinimÄ jau įtraukė ir tai nuosprendyje nurodė.

Taigi byloje nenustatyta, už kÄ I. V. Å . gavo pinigus, neįrodyta, kad tie pinigai buvo perduoti kaip kyÅ¡is, o tiek ikiteisminio tyrimo, tiek nagrinėjimo teisme metu kiti įtariamieji parodė, jog jokio kyÅ¡io nedavė, tik grÄ Å¾ino skolas už civilinius įsipareigojimus, todėl neįrodyta, jog I. V. Å . padarė jai inkriminuotus nusikaltimus.

V. A. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas, paremtas

prielaidomis, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimant šį nuosprendį buvo padaryta esminių baudžiamojo

proceso įstatymo pažeidimų. Byloje

nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, leidžiančio daryti iÅ¡vadÄ , kad padaryta nusikalstama veika, dėl kurios padarymo jis, V. A., pripažintas kaltu. Apeliantas teigia,

kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu davė iÅ¡samius ir nuoseklius parodymus, kad I. V. Å ., kuriÄ pažįsta jau seniai, jokio kyÅ¡io nedavė, 2007-05-11 pas jÄ Ä¯ darbo kabinetÄ atėjo

atsiimti projektų bei grÄ Å¾inti 200 Lt skolÄ už automobilio padangas, kurias ji jam buvo pardavusi anksčiau, teismas

Å¡iuos parodymus nepagrįstai įvertino kaip pasirinktÄ gynybos pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės,

o vertindamas įrodymus – garso ir vaizdo įraÅ¡us – buvo nenuoseklus, pažeidė BPK 20 str. įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, nukrypo nuo LAT suformuotos vienodos teismų praktikos taikant Å¡ias BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , nes visos abejonės turėjo bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, o ne prieÅ¡ingai. Apeliantas teigia, jog, kaip matyti iÅ¡ garso ir vaizdo įraÅ¡o, padėdamas pinigus ant I. V. Å . darbo

stalo, jis nekalba, dėl kokių priežasčių šie pinigai I. V. Š. duodami, juolab, kad jie yra kyšis už

pageidaujamÄ teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus, tai yra kad ji pritartų ir pasiraÅ¡ytų Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokoluose.

Pagal LAT

nutartyse formuojamÄ teismų praktikÄ teismas, nagrinėjantis bylÄ , kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais

atliekant operatyvinį tyrimÄ , privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: l) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimÄ , patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais.

Teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar Å¡ių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys (paÅ¡to siuntų, dokumentų siuntų, paÅ¡to perlaidų bei jų dokumentų slaptai kontrolei, techninių priemonių naudojimui specialia tvarka ir informacijos gavimui iÅ¡ telekomunikacijų operatorių bei telekomunikacijų paslaugų teikėjų, slaptam patekimui į gyvenamÄ sias ir negyvenamÄ sias patalpas, transporto priemones bei jų apžiÅ«rai, laikinam dokumentų paėmimui ir apžiÅ«rai, medžiagų, žaliavų ir produkcijos pavyzdžių bei kitų objektų paėmimui tirti neskelbiant apie jų paėmimÄ ), arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratÅ«rų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotųjų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (nusikalstamos veikos imitacijos modeliui ir kontroliuojamam gabenimui).

Teismas konstatavo, kad

teismui nėra pagrindo abejoti gautų ir užfiksuotų vaizdo ir garso įrašų patikimumu, taip pat byloje nėra nustatyta, jog

operatyviniais veiksmais gaunant ir

fiksuojant duomenis buvo atimtos ar iš esmės suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamųjų teisės, tačiau šios teismo išvados

neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

BPK 20 str. 4 d. nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Taigi spręsdamas klausimÄ , ar iÅ¡nagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo bÅ«das neprieÅ¡tarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2007-03-13 teikimÄ , Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas 2007-03-13 nutartimi sankcionavo telekomunikacijų tinklais, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) I. V. Å . perduodamos ir jai perduodamos asmenų informacijos kontrolę bei jos fiksavimÄ , pokalbius, kitokį susižinojimÄ ir veiksmus jos darbo vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, kur ir buvo sumontuotos ir panaudotos techninės priemonės, kuriomis gautus duomenis teismas pripažino įrodymais. Å iuo atveju buvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka ir Å¡ie duomenys, gauti panaudojant technines priemones, specialia tvarka teismo negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais, nors, kaip jau minėta, vaizdo ir garso įraÅ¡ai neinformatyvÅ«s ir nepatvirtina aplinkybės, kad padaryta nusikalstama veika.

SistemiÅ¡kai analizuojant BPK 255 ir 256 str. nuostatas, teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali tik patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau neesmingai. IÅ¡ esmės skirtingomis kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos tik prokuroro ar nukentėjusiojo iniciatyva, laikantis BPK 256 str. 1 ir 3 d. nustatytų reikalavimų. Å iuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, savo iniciatyva pakeitė nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kurios iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų ir tuo suvaržė jo, V. A., teisę į gynybÄ .

Teismo posėdyje gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistosios I. V. Š. gynėjo advokato A. Jucio apeliacinio skundo

Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog apylinkės teismas, pažeisdamas BPK 255, 256 str., nuosprendyje nurodė visiškai naujus kaltinimus, kurie iš esmės skiriasi nuo aplinkybių, nurodytų kaltinamajame akte, tačiau gynėjas nedetalizavo, kokie tie nauji kaltinimai. BPK

255 str. 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė nuostata, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, taigi čia apibrėžiamos nagrinėjimo teisme ribos, be to, šiame straipsnyje numatytos ir kaltinimo pakeitimo galimybė bei

sÄ lygos. BPK 256 str. nustato tokio kaltinimo pakeitimo teisme procedÅ«rÄ . Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui

savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis. Savo iniciatyva teismas gali tik patikslinti kaltinamajame akte iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sÄ lyga, kad tos aplinkybės nebÅ«tų pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis. Klausimas, ar pakeistos aplinkybės nėra iÅ¡ esmės skirtingos nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iÅ¡ esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, bÅ«das ir panaÅ¡iai, jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybÄ .

I. V. Å . buvo pateikti keli kaltinimai, tarp jų ir dėl to, jog ji priėmė kyÅ¡ius, kuriuos pasiÅ«lė ir davė K. E. A. bei V. A. už tai, kad I. V. Å . priimtų teigiamas pastatų vietinės reikÅ¡mės teritorinio planavimo projektų ekspertizes ir žemės sklypo detaliojo plano projekto ekspertizę bei Å ilutės rajono savivaldybėje Nuolatinės statybos komisijos posėdžių metu, derinant pastatų ir žemės sklypo projektus, atitinkamai pritartų ir pasiraÅ¡ytų Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokoluose. Å iuo atveju, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė I. V. Å . iÅ¡ kaltinimo eliminuoti kyÅ¡io paėmimÄ už ekspertizes. Nuosprendyje visiems kaltinamiesiems iÅ¡ kaltinimo buvo paÅ¡alintos aplinkybės dėl pasiÅ«lymo duoti kyšį ir tai, kad kyÅ¡is duodamas bei paimtas už tai, jog bÅ«tų priimtos teigiamos pastatų vietinės reikÅ¡mės teritorinio planavimo projektų ekspertizės, kadangi Å¡ios aplinkybės neįrodytos. Be minėtų aplinkybių paÅ¡alinimo, skundžiamu nuosprendžiu pareikÅ¡tame kaltinime I. V. Å . dėl kyÅ¡io paėmimo iÅ¡ K. E. A. bei pareikÅ¡tame kaltinime K. E. A. dėl papirkimo, patikslintas apytikslis nusikalstamos veikos padarymo laikas iÅ¡ 2007-05-04 14 val. į  2007-05-04 9 val. 40 min. Tiek minėtų aplinkybių paÅ¡alinimas iÅ¡ kaltinimo, tiek nusikalstamos veikos laiko patikslinimas Å¡iuo atveju nereiÅ¡kia, jog buvo pareikÅ¡ti nauji kaltinimai ar kad nusikalstamų veikų aplinkybės buvo pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis. Teismas kaltinimo ne tik kad nepraplėtė, bet, neįrodžius kai kurių kaltinime nurodytų aplinkybių, netgi susiaurino, o pati nusikalstamos veikos apimtis nepakito, liko tie patys nusikalstamos veikos subjektai, vieta bei kitos reikÅ¡mingos aplinkybės. Nors patikslintas nusikaltimo laikas, tačiau tai nevaržė nuteistųjų teisės į gynybÄ , neturėjo jokios įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei. Todėl nėra pagrindo manyti, jog buvo pažeisti BPK 255, 256 str.

Nuteistosios I. V. Å . gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismas Å¡ioje byloje priėmė nutartį, kuria nutraukė visÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , todėl negalėjo bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tokie teiginiai nepagrįsti. Baudžiamojoje byloje I. V. Å . kaltinta kelių nusikalstamų veikų (tiek baudžiamųjų nusižengimų, tiek nusikaltimų) padarymu. IÅ¡ Å ilutės rajono apylinkės teismo 2009-08-27 nutarties yra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, jog, suėjus senaties terminams, I. V. Å . baudžiamoji byla nutraukiama tik dėl baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 225 str. 4 d., bet ne nusikaltinimų, kuriais ji kaltinama. BPK 254 str. 4 d. nurodyta, jog nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos Å¡io Kodekso 3 str. 1 d. 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. BPK 3 str. 1 d. 2 p. įpareigoja baudžiamÄ jį procesÄ nutraukti, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Kadangi tik dėl BK 225 str. 4 d. numatytų veikų, kurių padarymu kaltinta I. V. Å ., buvo suėję senaties terminai, Å ilutės rajono apylinkės teismas priėmė tinkamÄ procesinį dokumentÄ â€“ nutartį, o tai, jog Å¡ios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog nutraukiama baudžiamoji byla, kurioje I. V. Å . kaltinama baudžiamaisiais nusižengimais, numatytais BK 225 str. 4 d., neturi bÅ«ti suprantama, kad nutraukiama visa baudžiamoji byla.

Nuteistosios I. V. Å . gynėjo apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl operatyviniu bÅ«du gautų duomenų teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos duomenis pripažino įrodymais ir jais vadovavosi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apžvelgdamas BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymÄ teismų praktikoje, pabrėžė, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ , kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant operatyvinį tyrimÄ , privalo patikrinti tris pagrindinius aspektus: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti; 2) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant operatyvinį tyrimÄ , patvirtina duomenys, gauti BPK numatytais veiksmais (Teismų praktika Nr. 27, psl. 377).

Tikrinant operatyvinio tyrimo pagrindus, paminėtina, kad teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, kaip nurodyta ir apeliaciniame skunde, yra arba 1) apygardų teismų pirmininkų ar Å¡ių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkų motyvuotos nutartys (Operatyvinės veiklos įstatymo 10, 11 str.), arba 2) generalinio prokuroro ar jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardų prokuratÅ«rų vyriausiųjų prokurorų ar jų įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų sankcionuoti operatyvinės veiklos subjekto vadovo ar jo įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuoti teikimai (Operatyvinės veiklos įstatymo 12, 13 str.). Vadinasi, teisinį pagrindÄ sudaro kompetentingų subjektų priimti konkretÅ«s procesiniai dokumentai. Å ioje byloje teisinis pagrindas yra Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007-03-13 nutartis Nr. S1-131-KF( b.l.13, t.3), kuria, vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str., nutarta sankcionuoti telekomunikacijų

tinklais, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) I. V. Š. perduodamos ir jai perduodamos asmenų informacijos kontrolę

bei jos fiksavimÄ , pokalbius, kitokį susižinojimÄ ir veiksmus jos darbo vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokiÄ kontrolę nėra žinoma, nuo 2007-03-13 iki 2007-06-13. Akivaizdu, jog Å¡iuo procesiniu dokumentu buvo sankcionuota operatyvinė veikla, nutartis yra iÅ¡slaptinta ir pateikta į baudžiamÄ jÄ bylÄ , todėl nekyla abejonių, jog buvo teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti.

Kaip minėta, byloje turi bÅ«ti ne tik teisinis pagrindas operatyvinio tyrimo veiksmams atlikti, bet ir duomenys apie faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindÄ , kuris nurodytas Operatyvinės veiklos įstatymo 9 str. Teismų

praktikoje pripažįstama, jog tais atvejais, kai operatyvinius veiksmus sankcionavo generalinis prokuroras ar jo įgaliotas

generalinio prokuroro pavaduotojas arba apygardų prokuratÅ«rų vyriausieji prokurorai ar jų įgalioti vyriausiųjų prokurorų pavaduotojai, bylÄ nagrinėjantis teismas turi patikrinti faktinį operatyvinio tyrimo veiksmų pagrindÄ , atlikdamas BPK numatytus veiksmus. Jeigu operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardų teismų pirmininkai ar Å¡ių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai, nagrinėjantis bylÄ teismas faktinio veiksmų atlikimo pagrindo paprastai netikrina (Teismų praktika Nr. 27, psl. 380–381).

Å ioje byloje operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas iÅ¡sklaidyti abejones dėl to, ar operatyvinis tyrimas dėl I. V. Å . pradėtas pagrįstai, atlikdamas įrodymų tyrimÄ , kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydamas pateikti iÅ¡slaptintÄ Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro įgalioto pavaduotojo J. M. teikimÄ , kurio pagrindu buvo priimta 2007-03-13 Klaipėdos

apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko      2007-03-13 nutartis. Išslaptintas teikimas

buvo pateiktas į bylÄ ( b.l. 170-171, t.3) ir iÅ¡ jo matyti, kad, esant duomenų apie tai, jog I. V. Å . galbÅ«t daro BK 225 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, buvo nutarta kreiptis į Klaipėdos apygardos teismÄ su praÅ¡ymu sankcionuoti techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka. Pagal veikos metu galiojusios Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijos 9 str. 1 p., operatyvinis tyrimas atliekamas, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ labai sunkų ar sunkų nusikaltimÄ arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus tam tikruose BK straipsniuose, tarp jų ir BK

225 str. 2 d., arba apie tokį nusikaltimÄ rengiantį, darantį ar padariusį asmenį. Teikimu į Klaipėdos apygardos teismÄ dėl operatyvinių veiksmų sankcionavimo kreiptasi bÅ«tent dėl to, jog buvo turima duomenų, kad I. V. Å . galbÅ«t daro BK 225 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007-03-13 nutartimi, susipažinus su pateikta operatyvine medžiaga, buvo sankcionuoti operatyviniai veiksmai. Atsižvelgiant

į šias aplinkybes, darytina išvada, kad operatyvinis tyrimas prieš I. V. Š. pradėtas esant faktiniam

pagrindui. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigdamas, jog

operatyvinis tyrimas prieš I. V. Š. pradėtas be pagrindo, pažymi dar ir tai, jog I. V. Š. ikiteisminio tyrimo metu

inkriminuotos veikos (BK 225 str. 1 d., 4 d.) pagal tuo metu galiojusiÄ BK redakcijÄ buvo priskiriamos nesunkiems nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams. Tačiau operatyvinis tyrimas prieÅ¡ I. V. Å . buvo pradėtas nenustačius nusikalstamos veikos požymių, bet turint informacijos apie jos galbÅ«t daromus BK 225 str. 2 d. numatytus nusikaltimus, Å¡i aplinkybė nurodyta ir 2007-03-13 prokuroro teikime. Be to, ikiteisminis tyrimas I. V. Å . pradėtas taip pat pagal BK 225 str. 2 d., pagal tÄ patį straipsnį 2007-05-18 pareikÅ¡tas įtarimas (b. l. 146, t. 1). Tik vykstant ikiteisminiam tyrimui, aiÅ¡kinantis aplinkybes, įtariamosios veikos buvo perkvalifikuotos į BK 225 str. 1 bei 4 dalis. Tačiau pažymėtina, jog pati nusikalstama veika nepakito, kadangi, pasibaigus

ikiteisminiam tyrimui, kaltinamasis aktas I. V. Š. buvo surašytas būtent dėl tos pačios nusikalstamos veikos

– kyšininkavimo, tačiau ne BK 225 str. 2 dalies, bet dėl 1 ir 4 dalių. Taigi kolegija konstatuoja, jog operatyviniai veiksmai prieš I. V. Š. pradėti pagrįstai, esant teisiniam ir faktiniam pagrindui.

Priėjus iÅ¡vadÄ dėl to, jog operatyvinis tyrimas pradėtas pagrįstai, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tyrimo veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytos tvarkos. Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde pabrėžiama,

jog buvo pažeistos šio Įstatymo nuostatos. Pažymima, kad specialiosios techninės priemonės I. V. Š. darbo

kabinete buvo sumontuotos neteisėtai. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų

skyriaus pirmininko 2007-03-13 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 10

str., nutarta sankcionuoti telekomunikacijų tinklais, telefonu Nr. (duomenys neskelbtini)I. V. Š. perduodamos ir jai

perduodamos asmenų informacijos kontrolę bei jos fiksavimÄ , pokalbius, kitokį susižinojimÄ ir veiksmus jos darbo vietoje (duomenys neskelbtini) mieste, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokiÄ kontrolę nėra žinoma, nuo 2007-03-13 iki 2007-06-13. AiÅ¡kinantis, kokie operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti, neabejotinai bÅ«tina vadovautis Operatyvinės veiklos įstatymu. IÅ¡ veikos padarymo metu galiojusios Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijos analizės yra aiÅ¡ku, jog yra nustatytas baigtinis operatyvinių veiksmų sÄ raÅ¡as: techninių priemonių naudojimas, operatyvinė įskaita, nusikalstamos veikos imitacijos modelis, kontroliuojamas gabenimas, operatyvinė apklausa, operatyvinė apžiÅ«ra, operatyvinis patikrinimas, operatyvinis sekimas, agentÅ«rinis metodas, elektroninė žvalgyba. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Kasacinė byla Nr. 2K-332/2006). IÅ¡ minėtos 2007-03-13 nutarties rezoliucinės dalies yra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, jog buvo sankcionuota telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Tačiau Operatyvinės veiklos įstatymas nenumato tokio savarankiÅ¡ko operatyvinio veiksmo. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė pagal

Ä®statymÄ laikoma tik viena iÅ¡ techninių priemonių naudojimo rÅ«Å¡ių. Å io Ä®statymo 3 str. 6 d. techninių priemonių

naudojimÄ operatyvinėje veikloje apibrėžia kaip techninių priemonių įrengimÄ , eksploatavimÄ ar iÅ¡montavimÄ , taip pat

kitus su tuo susijusius teisėtus veiksmus. Taip pat nurodoma, kad techninės priemonės operatyvinėje veikloje gali bÅ«ti naudojamos bendra ir specialia tvarka. Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 8 p. numato, kad techninių priemonių naudojimas specialia tvarka – motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje kontroliuojant ar fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimÄ ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokiÄ kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumÄ . Apeliaciniame skunde vienareikÅ¡miÅ¡kai pasisakoma, jog 2007-03-13 nutartimi nebuvo sankcionuotas specialių techninių priemonių naudojimas o tam, kad

filmavimo įranga būtų galėjusi būti įrengta I. V. Š. darbo kabinete, prieš tai buvo reikalinga patekti į šį

kabinetÄ ir jį apžiÅ«rėti, o teismas nesankcionavo patekimo į patalpÄ bei Å¡ios patalpos apžiÅ«ros, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta pozicija nesutinka. Sankcionuojant techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka, pačios techninės priemonės nėra skirstomos į atskiras rÅ«Å¡is, pvz. vaizdo, garso fiksavimo ar pan., be to, sankcionuojama  keletas veiksmų, t. y. Å¡ių priemonių įrengimas, eksploatavimas, iÅ¡montavimas ir kt., taigi kiekvienam iÅ¡ Å¡ių veiksmų nėra reikalinga atskira motyvuota nutartis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teikime, kuriame praÅ¡oma sankcionuoti techninių priemonių naudojimÄ specialia tvarka, netgi nereikia detalizuoti, kokios techninės priemonės bus panaudotos (Operatyvinės veiklos įstatymo 10

str. 4 d.). Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko   2007-03-13 nutarties rezoliucinėje dalyje

nėra pažodžiui nurodyta, kad yra sankcionuojamas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, tačiau apie tai kalbama apraÅ¡omojoje dalyje, todėl yra aiÅ¡ku, jog Å¡ioje nutartyje buvo sankcionuotas bÅ«tent pastarasis operatyvinis veiksmas. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro įgalioto pavaduotojo J. M. teikime yra vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta, jog kreipiamasi bÅ«tent dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka, be to, minėtos 2007-03-13 nutarties tiek įžanginėje, tiek apraÅ¡omojoje dalyje taip pat raÅ¡oma apie tikslingumÄ sankcionuoti techninių priemonių naudojimÄ specialia tvarka. Nutarties pagrindu nurodomas Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str., kuris, be kitų, reglamentuoja ir techninių priemonių naudojimo specialia tvarka sankcionavimÄ . Taigi, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007-03-13 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sankcionuotas operatyvinis veiksmas – techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, kai

atitinkamÄ laikotarpį kontroliuojama I. V. Å . telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos ir jai perduodamos asmenų

informacijos kontrolė bei jos fiksavimas, pokalbiai, kitoks susižinojimas ir veiksmai I. V. Š. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste. Kadangi Operatyvinės veiklos įstatyme nedetalizuojamos, kokios techninės priemonės gali būti naudojamos specialia tvarka, darytina išvada, jog

šiuo atveju buvo leista ne tik telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamos informacijos kontrolė, bet ir kitų

techninių priemonių panaudojimas.

Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, jog tam, kad būtų galima sumontuoti naudotas

technines priemones, reikėjo prieš tai patekti į vidaus patalpas ir jas apžiūrėti, tačiau nėra jokios nutarties dėl

Å¡ių veiksmų atlikimo. Aplinkybę, jog kreipdamasi į teismÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra siekė gauti sankcijÄ naudoti technines priemones specialia tvarka bÅ«tent I. V. Å . kabinete, akivaizdžiai patvirtina teikimas, kuriame nurodoma, jog kontrolės metu buvo

gauta informacija, patvirtinanti įtarimus dėl I. V. Š. galbūt neteisėtos veikos, tačiau nusikalstamos veikos

požymių nustatyti nepavyko, nes su galimu papirkėju ji susitaria tik dėl savo galbÅ«t neteisėtų veiksmų vykdant įgaliojimus, susitarimas priimti kyšį ir kyÅ¡io priėmimas galbÅ«t vyksta susitikimų metu, todėl bÅ«tina kompleksiÅ¡kai panaudoti priemones specialia tvarka, be to, teikime taip pat pažymėta, jog naudojant technines priemones specialia tvarka, reikalinga kontroliuoti ir fiksuoti I. V. Å . pokalbius mobiliojo ryÅ¡io telefonu, taip pat kontroliuoti ir fiksuoti pokalbius, kitokį susižinojimÄ ir veiksmus jos darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini), 2007-03-13.

Jau minėta, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007-03-13 nutartimi teikimas buvo tenkintas ir buvo sankcionuotas

techninių priemonių naudojimas specialia tvarka I. V. Š. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Iš LR STT rašto Nr. 3S-01-289 (b. l. 169, t. 2)

taip pat matyti, jog 2007-03-13 nutartis buvo suprasta bÅ«tent kaip leidusi ne tik kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamÄ informacijÄ , bet ir

kontroliuoti kitus veiksmus konkrečiose patalpose – I. V. Š. darbo vietoje. Pažodžiui suformuluotas leidimas patekti į

I. V. Å . darbo vietÄ , be abejo, nebÅ«tų pakenkęs, tačiau tai, jog nutartyje nebuvo preciziÅ¡kai nurodyta, jog sankcionuojamas patekimas į nuteistosios darbo vietÄ , dar nereiÅ¡kia, jog Å¡iuo atveju operatyviniu bÅ«du gauti duomenys yra neteisėti. Kolegija pažymi, jog tuo atveju, jeigu minėtos 2007-03-13 nutarties rezoliucinėje dalyje nebÅ«tų buvusi paminėta konkreti vieta, kur leidžiama naudoti technines priemones, vaizdo kameros panaudojimas I. V. Å . darbo vietoje bÅ«tų buvęs absoliučiai neteisėtas, o Å¡iuo atveju  nutarties rezoliucinėje dalyje

nurodyta, kur – I. V. Š. darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) mieste – leidžiama naudoti technines priemones

specialia tvarka ir būtent ten, o ne kur kitur, jos ir buvo panaudotos. Todėl nėra pagrindo manyti, jog buvo atlikti nesankcionuoti veiksmai.

Nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog byloje nėra jokių protokolų dėl techninių priemonių panaudojimo, cituojamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000-05-08 nutarimas, BPK 198-1 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad apie operatyvinių veiksmų metu panaudotas technines priemones fiksuojant rengiamÄ , daromÄ ar padarytÄ nusikaltimÄ suraÅ¡omas protokolas, kuriame nurodomi panaudotų techninių priemonių techniniai duomenys, fiksuojamo įvykio vieta, laikas ir turinys, be to, toks protokolas turi įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Tačiau gynėjas ne visai tikslus. BPK reikalavimai operatyvinių veiksmų protokolams taikytini tik tiems operatyviniams veiksmams, kurie atliekami prasidėjus baudžiamajam procesui. Å iuo atveju operatyviniai veiksmai buvo atliekami dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2007-05-18, b.l. 1, t.1), taigi iki prasidedant baudžiamajam procesui, todėl duomenys buvo renkami

ne pagal BPK normas, bet vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymu. Tokių duomenų pripažinimo įrodymais galimybę

numato BPK 20 straipsnio 1 dalis. Jeigu vis dėlto baudžiamojoje byloje bÅ«tina remtis informacija, surinkta ne pagal BPK, tos informacijos patikimumas turi bÅ«ti tikrinamas, iÅ¡siaiÅ¡kinant, ar tiksliai buvo laikytasi tų įstatymų (Å¡iuo atveju tai Operatyvinės veiklos įstatymo), pagal kuriuos informacija buvo gauta. Veikos padarymo metu galiojusios Operatyvinės veiklos įstatymo redakcijos 17 str. 1 d. numato, kad įslaptinta operatyvinė informacija įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti iÅ¡slaptinama ir panaudojama baudžiamajame procese; jeigu tokia informacija panaudojama baudžiamajame procese, turi bÅ«ti suraÅ¡omas protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo. Toje pačioje teisės normoje iÅ¡dėstyti ir turinio reikalavimai tokiam protokolui. BylÄ nagrinėjantis teismas BPK numatytais veiksmais patikrina, ar Å¡ie protokolai atitinka Operatyvinės veiklos įstatymo jiems nustatytus reikalavimus bei ar gali bÅ«ti pripažinti turinčiais įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Todėl nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentai apie jau nebegaliojančiame BPK nustatytus reikalavimus operatyvinių veiksmų protokolams atmestini. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus, daro iÅ¡vadÄ , jog jie suraÅ¡yti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimų, todėl apylinkės teismo jie pagrįstai pripažinti įrodymais.

Nuteistosios I. V. Š. gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog buvo iš esmės pažeista BPK 171

str. 1 d., ikiteisminis tyrimas pradėtas nepakankamai greitai, kadangi I. V. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų

epizodus skiria nemažas laiko tarpas. Tačiau Å¡ie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Operatyvinės veiklos metu surinkus tam tikrus duomenis, iÅ¡ kurių galima padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamos veikos sudėtį veikoje, tuoj pat turi bÅ«ti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tokia nuostata iÅ¡plaukia iÅ¡ BPK 2 straipsnio turinio, kur nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiÅ¡kėja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kompetencijÄ imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Å ioje byloje Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2007-03-13 nutartimi operatyviniai veiksmai sankcionuoti nuo 2007-03-13 iki 2007-06-13. Gavus duomenų apie galbÅ«t padarytas nusikalstamas veikas, netgi nepasibaigus minėta nutartimi sankcionuotam terminui, LR STT Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas 2007-05-18 surašė protokolus bei tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl galbÅ«t padarytų nusikalstamų veikų LR STT Klaipėdos valdybos skyriaus virÅ¡ininkui. Kaip jau buvo minėta, tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2007-05-18 – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi BPK 171 straipsnio 1 d. nuostata, kad ikiteisminio tyrimo įstaigai nustačius nusikalstamos veikos požymius, tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas, nebuvo pažeista.

Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog

I. V. Å . pateikiant įtarimus buvo pažeistas BPK 187 str., nes neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du įtariamoji padarė inkriminuojamas veikas, kokius turėjo įgalinimus, kokius norminius aktus pažeidė. BPK 187 str. reglamentuoja praneÅ¡imo apie įtarimÄ Ä¯teikimÄ Ä¯tariamam asmeniui ikiteisminio tyrimo metu, nurodo bÅ«tinus turinio reikalavimus, iÅ¡ kurių visiÅ¡kai aiÅ¡ku, jog praneÅ¡ime apie įtarimÄ neturi bÅ«ti preciziÅ¡kai detaliai apraÅ¡yta visa nusikalstama veika, prieÅ¡ingai, svarbu nurodyti tik esmines faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį tÄ nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog įtarimai I. V. Å . ikiteisminio tyrimo metu buvo tikslinti, atsižvelgiant į surinktÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , iÅ¡ jų

yra pakankamai aišku, kokia veika buvo įtariama I. V. Š., todėl negalima teigti, kad buvo pažeistas BPK 187 str.

Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog iš bylos medžiagos taip

ir nėra aišku, kokius įgaliojimus turėjo ir kokius iš jų pažeidė I. V. Š., be to, neįrodyta, jog

I. V. Š. padarė jai inkriminuotus

nusikaltimus. Tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti.  Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. V. Š. nuteista pagal BK 225

str. 1 d. Nors nuteistosios gynėjas akcentuoja, jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta šio BK straipsnio redakcija, tačiau BK redakcija yra nurodyta nuosprendžio aprašomojoje dalyje (b. l. 127, t. 3), todėl nekyla abejonių, jog

I. V. Å . nuteista pagal tinkamÄ BK straipsnio redakcijÄ . Pagal veikos padarymo metu galiojusiÄ BK 225 str. 1 d. redakcijÄ baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį, reikalavo ar provokavo jį duoti už jo veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus. Å ie veiksmai BK 225 straipsnio dispozicijoje nurodyti kaip alternatyvÅ«s, todėl BK 225 straipsnis taikomas padarius bent vienÄ iÅ¡ jame nurodytų veiksmų. Pažymėtina ir tai, jog BK 225 str. taikymas siejamas su Å¡ios nusikalstamos veikos vykdytojo – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens – įgaliojimais, todėl bylose kiekvienu atveju nustatoma, kokie įgaliojimai ir kokiais įstatymais ar

kitais teisės aktais jam yra suteikti. Nekyla abejonių, kad I. V. Š. yra šios nusikalstamos veikos subjektas. Pirmosios

instancijos teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, patvirtinantys, jog I. V. Š. veikos padarymo metu buvo valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, kolegija su šiais motyvais sutinka ir jų nebekartoja.

I. V. Å . pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 225 str. 1 d. nuteista už tai, jog priėmė kyÅ¡ius už teisėtÄ veikimÄ , t. y. už tai, jog pritartų ir pasiraÅ¡ytų Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokoluose. Apeliaciniame skunde

nurodoma, jog byloje netgi nėra įrodymų, kad I. V. Š. buvo šios komisijos narė, tačiau su tuo sutikti negalima.

Byloje esančių Å ilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nuostatų, patvirtintų Å ilutės rajono savivaldybės tarybos 2005-06-23 sprendimu Nr. T1-738, Å ilutės rajono savivaldybės tarybos 2006-11-03 sprendimo Nr. T1-1322 redakcijos 5.7 p. numato, jog Komisijos sudėtyje yra ir visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybos atstovas (b.l. 147, t.2); Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Å ilutės filialo nuostatų, patvirtintų Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktoriaus R. Pilipavičiaus 2001-06-25 įsakymu, 7 p. numatyta, kad pagrindinis Filialo veiklos tikslas – vykdyti visuomenės sveikatos priežiÅ«rÄ Å ilutės rajone. O tų pačių Nuostatų 9.10. p. nurodyta, kad filialo tarnautojai pagal kompetencijÄ nustato pastatytų, rekonstruotų, pertvarkytų statinių atitiktį patvirtintiems projektams ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, dalyvauja statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijų darbe (b.l. 181-184, t. 1). Vadinasi, I.

V. Å ., bÅ«dama Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Å ilutės filialo vadove, kaip teritorinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybos atstovė dalyvavo Å ilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos veikloje. Be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių Komisijos posėdžio protokolų kopijų, 2 p. nurodyta, kad statinio projektavimo sÄ lygas iÅ¡davusių institucijų (subjektų) atstovai pagal kompetencijÄ patikrinę pateiktus dokumentus nustato, kad statinio projektas parengtas laikantis/nesilaikant jų iÅ¡duotų projektavimo sÄ lygų bei žemės sklypo detaliojo plano (kai jo rengimas privalomas) sprendinių, jų iÅ¡vados patvirtinamos paraÅ¡ais. Å ie paraÅ¡ai posėdžių protokoluose įraÅ¡omi į tam tikrÄ lentelę, kurioje yra skiltis su iÅ¡ anksto iÅ¡spausdintais Komisijoje atstovaujamos institucijos (subjekto) pavadinimais, tarp kurių yra įraÅ¡ytas ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Å ilutės skyrius (pvz. protokolas Nr. S-77, b. l. 109-110, t. 1; protokolas Nr. 76, b. l. 112-113, t. 1; protokolas Nr. 82, b. l. 121-122, t. 1 ir kt.). Taigi pastarosios institucijos atstovas neabejotinai buvo Komisijos narys, kadangi prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų nurodytas posėdžio protokole tarp Komisijos narių. Nors apeliaciniame skunde bandoma įrodinėti, jog I. V. Å . paraÅ¡as Komisijoje nebuvo svarbus, o kai kuriais atvejais ji net neprivalėjo dalyvauti Komisijos posėdžiuose, tačiau su tuo vėlgi negalima sutikti. Veikos padarymo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 str.

9 d. vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta, jog Nuolatinės statybos komisijos sprendimas iÅ¡duoti statybos leidimÄ gali bÅ«ti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo iÅ¡davimui, o jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo iÅ¡davimui, priimamas sprendimas neiÅ¡duoti statytojui (užsakovui) jo praÅ¡omo statybos leidimo. Taigi statybos leidimo iÅ¡davimui bÅ«tini visų Komisijos narių paraÅ¡ai, nepaisant to, dalyvavo jie Komisijos posėdyje, ar nedalyvavo. Pažymėtina, jog tam tikrais atvejais Komisijos narys privalo dalyvauti Komisijos posėdyje, kai svarstomas klausimas dėl leidimo iÅ¡davimo. Tokie atvejai numatyti Å ilutės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos Darbo reglamento, patvirtinto Å ilutės rajono savivaldybės tarybos 2005-06-23 sprendimu Nr. T1-738, Å ilutės rajono savivaldybės tarybos 2006-11-03 sprendimo Nr. T1-1322 redakcija, 13 p., kuris nurodo, kad Komisijos narių – Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir institucijos (subjektų), rengusių (dalyvavusio rengiant) teritorijų planavimo ar nustačiusių (dalyvavusio nustatant) projektavimo sÄ lygas, įraÅ¡ytas į statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , įgaliotųjų atstovų dalyvavimas Komisijos posėdžiuose privalomas. Komisijos narys, negalintis dalyvauti posėdyje, gali iki Komisijos posėdžio pradžios raÅ¡tu pareikÅ¡ti savo nuomonę numatytu svarstyti klausimu, kuri įraÅ¡oma į posėdžio protokolÄ . Bylos medžiaga patvirtina, kad I. V. Å ., kaip Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Å ilutės filialo vadovė, A. K. karvidės

su pieno bloku projektui, V. P. daržinės statybos projektui, D. L. ir A. L. gyvenamojo namo statybos projektui, A. N. vienbučio gyvenamojo

namo su priblokuotu garažu statybos projektui, A. N. pagalbinio pastato statybos projektui, R. J. gyvenamojo namo statybos

projektui buvo parengusi specialiÄ sias projektavimo sÄ lygas (b. l. 105, 108, 111, 123, 125, t. 1). Vadinasi, tam, jog pastariesiems asmenims bÅ«tų iÅ¡duoti statybos leidimai, buvo reikalingas ne tik I. V. Å ., kaip Nuolatinės statybos komisijos narės, pritarimas, bet, svarstant Å¡iuos projektus Komisijos posėdžiuose, pagal Komisijos darbo reglamentÄ I. V. Å . privalėjo dalyvauti ir kaip specialiÄ sias projektavimo sÄ lygas nustatęs subjektas arba raÅ¡tu pareikÅ¡ti savo nuomonę numatytu svarstyti klausimu, kuri įraÅ¡oma į posėdžio protokolÄ . Kaip matyti iÅ¡

byloje esančių Komisijos protokolų, derinant anksčiau paminėtus projektus, I. V. Š. visais atvejais išreiškė

savo pritarimÄ . Pažymėtina ir tai, jog Å¡ių projektų vadovai – įmonių (UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. A. IÄ®), kurių veikloje

aktyviai dalyvavo ir kiti nuteistieji – V. A. bei K. E. A. – vadovai. BÅ«tent už pritarimÄ projektams, t. y. už

teisėtÄ , jos kompetencijai priklausiusį veikimÄ , I. V. Å . ir gavo kyšį iÅ¡ kitų dviejų nuteistųjų.

Tai, jog

I. V. Å . padarė jai inkriminuotus nusikaltimus, patvirtina ne tik operatyviniais veiksmais gauti duomenys, bet ir kiti duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ ir peržiÅ«rėjo vaizdo ir garso įraÅ¡us, kurie patvirtina, jog V. A. bei K. E. A. nustatytu laiku buvo atėję pas I. V. Å . į

kabinetÄ dėl atitinkamų projektų. Apsilankymo pas I. V. Å . fakto apylinkės teismo posėdyje neginčijo ir abu

nuteistieji, o I. V. Š. pasinaudojo savo teise tylėti. Vaizdo ir garso įrašai

taip pat patvirtina, jog vyriškiai I. V. Š. paduoda pinigų: V. A. ant stalo padeda du perlenktus vieno šimto nominalo

banknotus, kuriuos I. V. Š. paima ir paslepia po dokumentais, besibaigiant pokalbiui V. A. padėkoja, I. V. Š. atsako, jog nieko

nereikėjo dabar, V. A. pasako,

jog viskas tvarkoj, I. V. Š. atsako, kad viskas tvarkoj, nes nieko nereikėjo, o V. A. pasako, kad „gyvenkim

draugiškai“; kitame įraše K. E. A. iš piniginės išėmęs penkis perlenktus vieno šimto

nominalo banknotus padeda ant I. V. Å . darbo stalo bei pasako, jog „aÅ¡ čia smulkiom iÅ¡laidom kur nors, kad ir už vargÄ â€œ, o I. V. Å . padėkoja, dokumentais uždengia padėtus pinigus, vėliau pasako, jog ateidama į komisijÄ atsineÅ¡ projektus, bei, kad „šiam trečiadieniui“ bus sutvarkyta. Pažymėtina, jog su tuo, kad bÅ«tent tokius veiksmus ir atliko

bei tokius žodžius pasakė, teisiamajame posėdyje sutiko V. A. ir K. E. A., tačiau abu teigė, jog pinigai buvo duoti visai ne kaip

kyÅ¡is, vadinasi, nesutiko tik su tuo, kokiam tikslui buvo skirti pinigai. V. A. parodė, jog 200 Lt I. V. Å . atidavė kaip skolÄ , nes

iÅ¡ jos anksčiau buvo pirkęs padangas, pas jÄ atvyko dėl K. pastato, norėjo tik pasiimti suderintÄ planÄ . Kadangi ji nedalyvavo Komisijos posėdyje, jis atėjo projekto atsiimti į jos kabinetÄ , be to, dėl padangų su I. V. Å . jau buvo anksčiau

kalbėjęs, todėl jai tÄ dien tik paliko pinigus. V. A. taip pat teigė, jog frazė apie gyvenimÄ draugiÅ¡kai reiÅ¡kė

lyg ir I. V. Å . nuraminimÄ , nes jai lyg ir nepatogu pasidarė, nes prieÅ¡ tai buvo kalbėta apie 100 Lt

padangų kainÄ (b. l. 156, t. 2). Tačiau V. A. teiginiai apie skolÄ visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki. Jis pripažino,

jog pas I. V. Š. atėjo pirmiausia ne dėl pinigų už padangas, bet dėl projektų, taigi darbo klausimais. Beje apeliaciniame skunde V. A. taip pat teigia, kad įrašai tik patvirtina, jog padėdamas pinigus ant stalo jis nieko neužsimena, kam šie yra skirti, tačiau tai, jog tiesiogiai neužsimenama, kad pinigai yra kyšis, nereiškia, jog nebuvo padaryta

nusikalstama veika. Netgi prieÅ¡ingai, tai, jog V. A. į I. V. Å . darbo kabinetÄ atėjo dėl projektų ir nieko nepaaiÅ¡kinęs

ant stalo padėjo 200 Lt, verčia manyti, jog pinigai buvo skirti visai ne galimoms skoloms grÄ Å¾inti, todėl jeigu Å¡ie pinigai tikrai bÅ«tų buvę ne kyÅ¡is, bet tikras skolos grÄ Å¾inimas, V. A. kalbų apie darbus kontekste tikrai bÅ«tų užsiminęs, kad pinigai skirti sumokėti ne kam kitam, bet už padangas, juolab paaiÅ¡kinimas bÅ«tų

reikalingas, nes jis pats teigė, jog padangų kaina buvo pakeista iš  100 Lt į 200 Lt. Taigi kolegijai nekyla

abejonių, jog pinigai, kuriuos V. A. padėjo ant I. V. Š. darbo stalo, buvo kyšis, kadangi, kaip jau minėta anksčiau,

I. V. Š., kaip Komisijos narės, parašas buvo reikalingas. Nors V. A. teisiamajame posėdyje užsiminė, jog įrašyti ne visi pokalbio momentai, tačiau tokie teiginiai niekuo nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų matyti, kad V. A. 2007-04-24 15 val. 16 min. skambino I. V. Š., tarėsi dėl susitikimo, teigė, jog jo vienas detalusis yra, tegu teisingai suderina, I. V. Š. atsako, jog yra du, ji

sutvarkys (b. l. 16–17, t.1). Teisiamajame posėdyje V. A. užsimena, jog tokia frazė reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ pažiÅ«rėti, ar

viskas gerai, bet, turint omeny, jog I. V. Å . yra Komisijos narė ir turi sprendimo priėmimo teisę, paraginimas teisingai suderinti yra akivaizdus praÅ¡ymas priimti palankų sprendimÄ . Taip pat V. A. 2007-05-09 8 val. 04 min. skambino I. V. Å . ir teigė, jog lyg ir

nenorima darbo derinti, tegu ji pažiūrinti, I. V. Š. atsako, jog ji derinsianti, V. A. taip pat priduria, jog tegu I. V. Š. suderintus dokumentus atiduoda, o jis paskui susitvarkys

su ja, pokalbio gale V. A. padėkoja (b. l. 36–37, t. 1). Teisiamajame posėdyje V. A. teigė, jog neatsimena,

kÄ galėjo reikÅ¡ti jo tame pokalbyje telefonu pasakyta frazė: „susitvarkykit su projektu, o paskui aÅ¡ susitvarkysiu su tavim“, tačiau vėlgi, įvertinus aplinkybę, jog I. V. Å . yra Komisijos, kurioje derinami projektai, narė, neabejotina, jog tokiais žodžiais iÅ¡ esmės praÅ¡oma palankaus jos sprendimo ir pažadama už tai atsilyginti.

Analogiška

situacija ir dėl K. E. A., kuris teisiamajame posėdyje teigė, jog tÄ dien pas I. V. Å . atėjo dėl projektų,

paliko juos peržiūrėti. Pinigai, kuriuos padėjo I. V. Š., buvo skola jos vyrui, kadangi šis buvo paskolinęs 600

Lt automobilio remontui. Nepamena, ar sakė I. V. Å ., kad atiduoda skolÄ , mano, kad ji žinojo, jog jis perduoda skolÄ V. Å . (b. l. 157–158, t. 2). Tiesa, V. Å . teisme apklaustas kaip liudytojas, patvirtino K. E. A. nurodytas aplinkybes apie 600 Lt skolÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kodėl Å¡io liudytojo parodymais nesivadovavo, kolegija su Å¡iais nuosprendžio

motyvais sutinka. Šiuo atveju vėlgi akivaizdu, jog, jeigu K. E. A. pinigai būtų buvę I. V. Š. paduoti kaip skola jos

vyrui, nuteistasis bÅ«tų neabejotinai paaiÅ¡kinęs tikrÄ jÄ Å¡ių pinigų paskirtį, o ne tikėjęsis, jog ir be jokios užuominos apie pasiskolintus pinigus I. V. Å ., jos darbo kabinete kalbant apie projektus, neabejotinai supras, kad tie pinigai skirti ne jai, o jos sutuoktiniui. Todėl ir Å¡iuo atveju kolegija neabejoja, jog pinigai, kuriuos

K. E. A. padėjo ant I. V. Å . darbo stalo, buvo kyÅ¡is. Nė vienas iÅ¡ nuteistųjų posėdyje nenurodė, jog I. V. Å . jai paduotus pinigus bÅ«tų grÄ Å¾inusi, o vaizdo ir garso įraÅ¡ai akivaizdžiai patvirtina, jog nuteistoji pinigus pasiėmė. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. V. Å . pagrįstai pripažinta padariusi jai inkriminuotas veikas.

Dėl V. A. apeliacinio skundo

Ä® daugelį nuteistojo apeliaciniame skunde keliamų klausimų jau atsakyta vertinant I. V. Å . gynėjo apeliacinio skundo motyvus, todėl kolegija dar kartÄ nebeanalizuoja operatyvinio tyrimo veiksmų pagrįstumo, operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais baudžiamajame procese, BPK 255 str. ir 256 str. galimo pažeidimo, tik pažymi, jog operatyvinis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, operatyviniai veiksmai atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatų, o operatyviniais veiksmais gauti duomenys apylinkės teismo pagrįstai pripažinti įrodymais, be to, tam tikri pirmosios instancijos teismo kaltinimo patikslinimai nepažeidžia  BPK 255 str. ir 256 str.

V. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, jog padarė BK 227 str. 1 d. numatytÄ veikÄ , nes davė 200 Lt kyšį valstybės tarnautojui prilygintam

asmeniui – Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės filialo vadovei ir Šilutės rajono savivaldybės Nuolatinės

statybos komisijos narei I. V. Å . už pageidaujamÄ teisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus. V. A. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais. Tai, jog I. V. Å . duoti pinigai buvo kyÅ¡is, o ne skola už padangas, paaiÅ¡kinta vertinant I. V. Å . gynėjo apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog ji paėmė pinigus už teisėtÄ veikimÄ .

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kaltiems asmenims paskirtų bausmių dydis bei rūšis abejonių nekelia. Atsižvelgiant į

tai, kas išdėstyta, Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas,

naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija n u t a r i a:

nuteistosios

I. V. Š. gynėjo advokato A. Jucio ir nuteistojo V. A. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                 Dalius

Jocys

Teisėjai                                                                                                      Linas

Pauliukėnas

                                                                                                                  Remigijus

Preikšaitis