33687d3c-f032-4fa7-a2b3-3dff294e40ff · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.Proceso Nr.2-895-717 (S) 2-69-3-01010-2013-8/2015m.Procesinių sprendimų kategorija: 73.2.5.5; 106.3; 106.4; 111.3; 112; 113.8; 113.9; KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m.vasario17 d.Kaunas             Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Ligitai Lisauskienei,dalyvaujant:ieškovo A. Ž. atstovui, advokato padėjėjui Sergej Kulik, atstovaujančiam pagal atstovavimo sutartį t.1, b.l. 1, b.l. 53,atsakovo AB „Lietuvos draudimas‘, į.k. 110051834 atstovui G.

T., atstovaujančiam pagal įgaliojimÄ Nr. 6-2-178, iÅ¡duotÄ 2014-12-23,nedalyvaujant ieÅ¡kovui A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini),vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl 9738 Lt draudimo iÅ¡mokos priteisimo irn u s t a t ė:IeÅ¡kovas patikslintu 2014-12-23 ieÅ¡kiniu (t.2, b.l. 16-17) prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 9738 Lt draudimo iÅ¡mokÄ už autoįvykyje apgadintÄ automobilį CITROEN C3, v.n. (duomenys neskelbtini) bei 0,04 procentų sutartinius delspinigius, skaičiuotinus nuo 2011-12-25 pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnį bei priteisti visas Å¡ios bylos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovo atstovas paaiÅ¡kino, kad 2011-11-23 eismo įvykio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis CITROEN C3, v.n. (duomenys neskelbtini).

Kaltu dėl Å¡io autoįvykio buvo pripažintas U. Č. Jis savo kaip vairuotojo atsakomybę buvo apdraudęs civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Po autoįvykio ieÅ¡kovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į kaltojo asmens draudikÄ , kad Å¡is atlygintų žalÄ , tačiau atsakovas atlyginti žalÄ atsisakė. Savo atsisakymÄ atsakovas motyvavo tuo, kad įvykis įvyko ne vairuotojų nurodytomis, bet kitomis aplinkybėmis. IeÅ¡kovas kreipėsi į Lietuvos bankÄ , kad Å¡is įpareigotų atsakovÄ paskaičiuoti ir iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Bankas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ priėmė sprendimÄ , kuriuo nurodė draudikui žalÄ atlyginti. Draudikas Å¡io banko įpareigojimo neįvykdė, bet kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo, motyvuojant tuo, kad ieÅ¡kovas ir autoįvykio kaltininkas apgaulės bÅ«du siekė gauti nepagrįstÄ Å¾alos atlyginimÄ . IÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ ir jÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, tiek ieÅ¡kovas, tiek autoįvykio kaltininkas buvo iÅ¡teisinti. Apeliacinės instancijos teismas šį pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko galioti nepakeistÄ .

Nuosprendis yra įsiteisėjęs, tačiau iki Å¡io laiko atsakovas draudimo iÅ¡mokos už apgadintÄ automobilį neatlygino, nors teismo posėdžio metu žadėjo, kad jeigu kaltininkai bus iÅ¡teisinti, jis be ginčo atlygins žalÄ . Mano, kad atsakovo atsisakymas sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti patenkintas visiÅ¡kai bei iÅ¡ atsakovo priteisti delspinigiai už uždelstÄ atsikaityti laikÄ bei priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos.Atsakovo atstovas su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ šį patikslintÄ ieÅ¡kinį (t.2, b.l. 24-26).

Jame nurodė, kad atlikus autoįvykio autotechninį tyrimÄ , apgadinimų dislokacijÄ , buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovui priklausantis automobilis buvo apgadintas ne 2011-11-23 autoįvykio metu. Å iuos faktus taip pat patvirtino ir kitos dvi pakartotinos ekspertizės. Atsakovo atstovas nesutinka su ieÅ¡kovo motyvu, jog įvykis buvo užfiksuotas objektyviais įrodymais policijos darbuotojų. Atsakovo atstovas mano, kad tai nėra nenuginčijamas įrodymas, nes policijos darbuotojai paties įvykio nematė, į įvykio vietÄ jie buvo pakviesti užfiksuoti automobilių apgadinimo faktÄ , todėl negalima teigti, kad jų užfiksuoti automobilių apgadinimai yra atsiradę bÅ«tent 2011-11-23 įvykio metu.

Atvirkščiai, atsakovui įtarimÄ kelia policijos iÅ¡kvietimas į autoįvykio vietÄ , nes jos metu nebuvo sužaloti žmonės. Mano, kad policijos pareigÅ«nai buvo iÅ¡kviesti tam, kad tikresni bÅ«tų argumentai dėl autoįvykio.Teismas turėtų vadovautis LAT teisėjų senato nutarimo Nr. 27 nuostatomis, kur yra konstatuota, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje.Dėl banko nurodymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ mano, kad Å¡is nurodymas yra rekomendacinio pobÅ«džio, todėl neprivalomas, juolab, kad bankas neturi objektyvios galimybės ir kompetencijos įvertinti paties eismo įvykio mechanizmÄ .Nors atsakovo atstovas pripažino, kad teismai, nagrinėdami baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯vertino ir ekspertų iÅ¡vadas dėl autoįvykio, tačiau mano, kad Å¡ioje byloje priimti procesiniai sprendimai neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl teismas savarankiÅ¡kai turėtų įvertinti visas ekspertizes ir jomis vadovautis priimant sprendimÄ .AnalogiÅ¡kus motyvus atsakovo atstovas iÅ¡sakė ir žodžiu teismo posėdyje.

Taip pat jis nurodė, kad jeigu teismas ir tenkintų ieškinį, tai delspinigius turėtų priteisti po trisdešimties dienų po teisminių procesų pabaigos. Jis patvirtino, kad automobilio likutinę vertę nustatė jis, šios sumos neginčija, mano, kad automobilis Citroen C3, v.n. (duomenys neskelbtini) neremontuotinas.Ieškinys tenkintinas dalinai.Byloje nustatytos aplinkybės:2011-11-23 Kaune, (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu U. Č., vairuodamas automobilį Peugeot 307, v.n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį Citroen C3, v.n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L.

R. ir jį apgadino. Buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas (t.1, b.l. 21), o 2011-12-06 nutarimu (t.1, b.l.

22) U. Č. nubaustas administracine bauda. Å is nutarimas yra įsiteisėjęs, galiojantis.Po autoįvykio, per įstatymo nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovas kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, kuris buvo apdraudęs U. Č. automobilį ir paprašė jam iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Atsakovas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ atsisakė, remdamasis eksperto pažyma (t.1, b.l. 13-14) bei detalesniu ir iÅ¡samesniu ekspertizės aktu (t.1, b.l. 42-48), t.y. dėl to, kad automobiliai Citroen ir Peugeot buvo apgadinti ne vairuotojų U.

Č. ir L. R. nurodytomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis.Atsakovui neiÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokos, ieÅ¡kovas kreipėsi į Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiÅ«ros departamentÄ . Å is iÅ¡tyręs ieÅ¡kovo skundÄ nusprendė patenkinti A. Ž. reikalavimÄ , rekomenduojant AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ir delspinigius, apskaičiuotus LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais (t.1, b.l. 5-9).

IeÅ¡kovas pakartotinai po banko priimtojo sprendimo kreipėsi į atsakovÄ (t.1, b.l. 28), tačiau pastarasis draudimo iÅ¡mokos neiÅ¡mokėjo, o kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo. Buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla (t.1, b.l. 58, 76, 77).Atsakovas apžiÅ«rėjo automobilį Citroen C3, v.n (duomenys neskelbtini), surašė iÅ¡vadÄ apie automobilio likutinę vertę, kuri sudarė 9738 Lt (t.1, b.l. 72).Kauno apylinkės teismo 2014-05-27 nuosprendžiu (t.1, b.l. 115-121) L.

R. ir U. Č. buvo iÅ¡teisinti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Å is nuosprendis Kauno apygardos teismo 2014-11-10 nutartimi buvo paliktas galioti. IÅ¡teisinimo motyvai yra tokie: įvertinus byloje surinktų duomenų visetÄ , konstatuotina, jog nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, leidžiančių padaryti iÅ¡vadÄ , kad autoįvykio dalyviai pateikė draudikui suklastotus dokumentus, suteikiančius galimybę gauti draudimo iÅ¡mokÄ ; autoįvykyje nukentėjęs L.

R. iki įvykio nebuvo pažįstamas su U. Č.; kad L. R. vairuojamas automobilis iki 2011-11-23 autoįvykio nebuvo apgadintas. Autoįvykį tyrę policijos pareigÅ«nai paliudijo, kad jiems įtarimų apie inscenizuotÄ autoįvykį nekilo. Byloje esančias AB „Lietuvos draudimas“ užsakymu atliktÄ 2012-12-07 konsultacinę iÅ¡vadÄ Nr. 11-2219(12) ir 2013-06-25 specialistų V. L. ir V. M. parengtÄ specialistų iÅ¡vadÄ Nr. 11-849(13) teismas vertino kritiÅ¡kai, nes Å¡ios iÅ¡vados yra neiÅ¡samios, paremtos prielaidomis, prieÅ¡tarauja byloje esančių įrodymų visetui, todėl teismas, priimdamas nuosprendį jomis nesivadovavo.

Ä®siteisėjusiame teismo nuosprendyje yra konstatuota, kad konsultacinė ir ekspertų iÅ¡vados, kuriose kalbama, kad autoįvykis įvyko ne tomis aplinkybėmis, kurios buvo užfiksuotos 2011-11-23, nėra objektyvios. Teismo posėdyje apklaustas specialistas V. L. paneigė suformuotas specialisto ir ekspertų iÅ¡vadas, kad eismo įvykio metu kaltinamojo U. Č. vairuotas automobilis Peugeot 307, v.n. (duomenys neskelbtini) stovėjo.Ä®rodymų vertinimas ir taikytina teisė.CK 6.987 straipsnis nustato, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.

CK 6.996 straipsnio 3 dalis nustato, kad draudimas taikomas visiems draudiminiams įvykiams, įvykusiems po draudimo sutarties įsigaliojimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta ko kita.Atsakovas pripažino, kad jis buvo apdraudęs civilinės atsakomybės draudimu automobilį Peugeot 307, v.n. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį U. Č. motinai. Atsakovas po 2011-11-23 autoįvykio priėmė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ už apgadintÄ automobilį Citroen C3, v.n. (duomenys neskelbtini), šį automobilį apžiÅ«rėjo, nustatė, kad jo likutinė vertė sudaro 9738 Lt kad automobilį remontuoti yra netikslinga.

Å iais veiksmais atsakovas pripažino, kad tarp jo ir automobilio Peugeot draudėjo egzistuoja draudimo teisiniai santykiai. Kaltu dėl 2011-11-23 autoįvykio buvo pripažintas automobilį Peugeot 307, v.n. (duomenys neskelbtini) vairavęs U. Č.. Å io fakto atsakovas neginčija. Vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau civilinės atsakomybės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalimi nustatančia, kad atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar biuras (iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 17 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 18 ir 20 straipsniuose nurodytus atvejus) privalo iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos;

Å¡io straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu per Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ terminÄ neįmanoma iÅ¡tirti aplinkybių, bÅ«tinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, iÅ¡moka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai Å¡ias aplinkybes bÅ«tų įmanoma baigti tirti dedant reikamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (iÅ¡skyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje).

Jei iÅ¡moka mokama priėmus sprendimÄ baudžiamoje, administracinėje ar civilinėje byloje, ji turi bÅ«ti sumokėta per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos; 4 dalis nustato, kad praleidus Å¡io įstatymo 1-3 dalyse arba Å¡io įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatytus terminus, privalo mokėti 0,04 procento delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo sumos, kuriÄ sumokėti praleistas terminas.Ä®siteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir aukÅ¡tesnės instancijos nutartimi konstatuota, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausė automobilis Citroen C3, v.n. (duomenys neskelbtini), tačiau jis jį buvo pardavęs L.

R.. Pastarasis automobilio nebuvo įregistravęs savo vardu įstatymų nustatyta tvarka. Jam vairuojant šį automobilį 2011-11-23 įvyko autoįvykis, kurio kaltininkas yra U. Č., vairavęs motinai priklausantį automobilį Peugeot 307, v.n. (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilis buvo įregistruotas ieÅ¡kovo vardu, jis buvo Å¡io automobilio draudėjas, per įstatymo nustatytÄ laikÄ kreipėsi į kaltojo dėl autoįvykio asmens draudikÄ , Å¡ios bylos atsakovÄ , praÅ¡ydamas atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .

Atsakovas žalos neatlygino.Atsakovas mano, kad nurodytų automobilių faktinio susidūrimo 2011-11-23 nebuvo, nes tai yra užfiksuota specialisto 2012-12-07 konsultacinėje išvadoje Nr. 11-2219(12) ir specialistų 2013-06-25 išvadoje Nr. 11-849(13) bei analogiškoje baudžiamoje byloje duotoje išvadoje. Mano, kad teismas neturėtų vadovautis baudžiamoje byloje nustatytais faktais, nes tai nėra prejudiciniai faktai, bet turėtų vadovautis nurodytomis specialistų išvadomis ir ieškinį atmesti.Teismas atmeta šiuos atsakovo atstovo motyvus, vadovaudamasis CPK 182 straipsnio 3 punktu, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamoje byloje (prejudiciniai faktai).

Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovas ir autoįvykio dalyviai buvo susitarę gauti nepagrįstÄ draudimo iÅ¡mokÄ , dėl to inscenizavo autoįvykį. Šį faktÄ paneigė baudžiamoje byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai, kurie buvo įvertinti iÅ¡teisinamajame nuosprendyje ir aukÅ¡tesnės instancijos teismo nutartyje. Atsakovas neįrodė savo atsikirtimų į ieÅ¡kinį, kad autoįvykio, dėl kurio praÅ¡oma atlyginti žalÄ , nebuvo (CPK 178 straipsnis). Dėl to daroma iÅ¡vada, kad 2011-11-23 įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta draudėjui ir savininkui A.

Ž. nuosavybės teise priklausantis automobilis Citroen C3, v.n. (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas buvo apdraudęs kaltininko automobilį Peugeot civilinės atsakomybės draudimu, todėl jis privalo ieÅ¡kovai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ vadovaujantis civilinės atsakomybės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.Pats draudikas, apžiÅ«rėjęs automobilį Citroen, nustatė, kad jo likutinė vertė yra 9738 Lt, atsakovo atstovas Å¡ios sumos neginčijo, todėl laikytina, kad atsakovas Å¡iÄ sumÄ turi iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui kaip draudimo iÅ¡mokÄ .IeÅ¡kovas tai pat praÅ¡o iÅ¡mokėti delspinigius, skaičiuojant juos nuo 2011-12-25.

Å is praÅ¡ymas tenkintinas dalinai. Civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad delspinigiai gali bÅ«ti skaičiuojami nuo procesinio sprendimo baudžiamoje byloje įsiteisėjimo, iÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokÄ per 14 dienų. Kadangi kilo ginčas dėl prievolės iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , Å¡is ginčas buvo sprendžiamas baudžiamoje byloje. Nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. 1-599-240/2014 įsiteisėjo 2014-11-10, kai Kauno apygardos teismas savo nutartimi 1A-649-317/2014 (t.1, b.l. 122-127) pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko galioti nepakeistÄ .

Ši data laikytina ginčo dėl išmokos mokėjimo išsprendimo iš esmės diena, nes draudikas turėjo suprasti, kad jo argumentai dėl autoįvykio sufalsifikavimo buvo atmesti kaip nepagrįsti. Baudžiamoji byla buvo iškelta draudiko prašymo pagrindu, jo atstovas baudžiamoje byloje buvo apklaustas liudytoju, todėl laikytina, kad draudikas turėjo domėtis šios baudžiamosios bylos eiga ir žinoti, kada joje įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Minėta įstatymo nuostata nustato, kad draudimo išmoka turi būti išmokėta per 14 dienų nuo procesinio dokumento įsiteisėjimo dienos, todėl terminas delspinigiams skaičiuoti turėtų prasidėti nuo 2014 m. lapkričio 25 d. ir turėtų būti skaičiuojamas iki visiško draudimo išmokos atlyginimo.

Konkreti delspinigių suma nenustatytina dėl to, kad teismui nėra žinoma kada pilnai bus iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, nes civilinės atsakomybės įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudikas delspinigius privalo mokėti po 0,04 procento už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo sumos, kuriÄ sumokėti praleistas terminas.Patenkinus pagrindinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos visos jo turėtos Å¡ios bylos vedimo iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IÅ¡laidas sudaro 129,00 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidos (t.2, b.l.

18) ir 2520 Lt arba 729,85 EUR advokato atstovavimo iÅ¡laidos (t.2, b.l. 19). Advokato atstovavimo iÅ¡laidos atitinka rekomenduojamas priteisti sumas, nustatytas teisingumo ministro įsakymu, bylos sudėtingumÄ , jos trukmę, todėl visos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, todėl tenkintinos visiÅ¡kai.IÅ¡ atsakovo nepriteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos nevirÅ¡ija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais,n u s p r e n d ž i a:ieÅ¡kinį patenkinti dalinai.Priteisti ieÅ¡kovui A.

Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo AB Lietuvos draudimas, į.k. 110051834, a.s. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“ 2822,61 EUR (9738,00 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ , 37,39 EUR (129,00 Lt) žyminio mokesčio ir 729,85 EUR advokato atstovavimo iÅ¡laidų, viso 3589,85 EUR (trys tÅ«kstančiai penki Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devyni EUR 85 ct) bei po 0,04 procento delspinigių už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo sumos, kuriÄ sumokėti praleistas terminas (2822,61 EUR), t.y. delspinigius skaičiuoti nuo 2014-11-25 iki visiÅ¡ko draudimo iÅ¡mokos atlyginimo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

TeisėjaOna Valentukevičiūtė