2020-06-17 Nr. AB-12271-3-64-3-00370-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2452-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00370-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. kovo 14 d. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–3), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. gegužė 9 d.–2019 m. kovo 14 d. Šiaulių TI jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygos buvo pažeistos. Šiaulių TI pareiškėją ir toliau laikė kamerose, kuriose pažeidimai užfiksuoti, jų netvarkė, kamerose nebuvo spintelių, pastato stogo konstrukcijose buvo asbesto, tiekiamas netinkamas maistas. Įstaigos darbuotojai provokuodavo, darydavo spaudimą, nes pareiškėjas rašo skundus, dėl ko gaudavo daug nuobaudų ir buvo išbrauktas iš Šiaulių suaugusiųjų vidurinės mokyklos mokinių sąrašo, nors mokytis norėjo. Pareiškėjas su raštais kreipėsi dėl užimtumo, tačiau jam jo nesuteikė. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas tapo nervingas, agresyvus, buvo pažemintas jo orumas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime (II t., b. l. 37–44) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. kovo 4 d. kamerose Nr. 1, 6, 8, 15, 29, 55, 60, 63, 70, 73, 75, 88. Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Šiaulių TI kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.

5. Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo nurodė, kad viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Socialinės reabilitacijos skyriaus (nuo 2019 m. vasario 1 d. – Šiaulių TI Resocializacijos skyrius) pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į Socialinės reabilitacijos skyriaus (nuo 2019 m. vasario 1 d. – Resocializacijos skyrius) specialistą (iki 2017 m. gruodžio 1 d. specialistai vadinti būrio viršininkais), kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia teise yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios. Tai, kad įstaigoje vykdomas užimtumas, patvirtina ir Šiaulių TI Resocializacijos skyriaus 2019 m. kovo 26 d. pažymos Nr. 61/04-842 priedai – laisvalaikio užimtumo grafikai.

6. Dėl pareiškėjo pašalinimo iš II TA gimnazijos klasės Šiaulių suaugusiųjų mokykloje nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 ‚Dėl suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo organizavimo“ patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punktą, į mokyklą nepriimami įkalinti asmenys (išskyrus asmenis iki 16 metų), atliekantys drausminę nuobaudą, – uždaryti į drausmės izoliatorių arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu šie asmenys buvo priimti į mokyklą iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta mokymo sutartis. Kadangi Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimu suimtajam J. J. buvo paskirta nuobauda, jis teisėtai Šiaulių suaugusiųjų mokyklos direktoriaus 2018 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. M-182 buvo išbrauktas iš II TA gimnazijos klasės mokinių sąrašo Šiaulių TI.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 20 d. sprendimu (II t., b. l. 72–81) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo J. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimų sąlygų skundžia kalinimo laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2019 m. kovo 14 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjo skundas priimtas tam tikra apimtimi, t. y. dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikino sulaikymo ir karantino kamerose už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. kovo 14 d. Iš atsakovo pateiktos 2019 m. balandžio 1 d. pažymos Nr. 60/09-12077 „Dėl J. J.“ matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. kovo 4 d.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 ir 6.250 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos sampratą bei žalos atlyginimą iš valstybės dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Teismas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punktą gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas (toliau – ir HN).

10. Teismas analizavo byloje pateiktus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Šiaulių departamento patikrinimo aktus ir nustatė, kad: iš 2018 m. gruodžio 13 d. patikrinimo akto Nr. PA-9198 (patikrinimas atliktas 2018 m. gruodžio 5 d.) matyti, jog kameroje Nr. 8 oro temperatūra žemesnė nei reglamentuojama teisės aktų (HN 134:2015 16 punkto pažeidimas), kameroje Nr. 60 sienų ir lubų danga nubyrėjusi (HN134:2015 12 punkto pažeidimas); iš NVSC Šiaulių departamento 2019 m. sausio 15 d, patikrinimo akto Nr. PA-96 (patikrinimas atliktas 2019 m. sausio 10 d.) matyti, kad kamerose Nr. 6 ir 75 oro temperatūra žemesnė nei reglamentuojama teisės aktų (HN 134:2015 16 punkto pažeidimas), kameroje Nr. 6 sutrūkinėję lango stiklai, kameroje Nr. 75 dalis lango stiklo išdaužta (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas), kameroje Nr. 6 ant lubų ir sienų yra vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punkto pažeidimas); iš NVSC Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akto Nr. PA-384 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d.) matyti, kad kameroje Nr. 6 bendra dirbtinė apšvieta mažesnė nei reglamentuojama teisės aktų (HN 134:2015 14 punkto pažeidimas), kamerose Nr. 55, 63 ant palangių ir langų yra vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punkto pažeidimas).

11. Dėl asbesto pastato konstrukcijose teismas nurodė, kad pateiktuose patikrinimo aktuose nėra nustatyta, jog Šiaulių TI pastatų konstrukcijose yra asbesto. Teismas vertino aplinkybes, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų (rašytinių duomenų, susijusių su tam tikrais pareiškėjo susirgimais, nustatytomis diagnozėmis ar kt.) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, tokių duomenų teismas nenustatė ir iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos.

12. Dėl užimtumo teismas, įvertinęs atsakovo atstovo paaiškinimus, kad suimtųjų socialinis ir teisinis švietimas Šiaulių TI sprendžiamas įvairiais būdais, taip pat tai, kad pareiškėjas nenurodė, kokia užimtumo veikla jam nebuvo sudarytos galimybės užsiimti, kada ir dėl kokios veiklos kreipėsi į Šiaulių TI administraciją ir jam buvo atsakyta tai suteikti, sprendė, kad negalima daryti išvados, jog pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo sudaryta galimybė užsiimti skirtingomis (ar viena iš galimų) užimtumo veiklomis.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad dėl paskirtų nuobaudų jis buvo išbrauktas iš Šiaulių suaugusiųjų vidurinės mokyklos mokinių sąrašo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 30 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašas reguliuoja įkalintų asmenų mokymo organizavimą pagal formaliojo švietimo programas bendrojo ugdymo mokyklose, įsteigtose laisvės atėmimo vietose, veiklą. Pagal Aprašo 11 punktą, į mokyklą nepriimami įkalinti asmenys, atliekantys drausminę nuobaudą, – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu šie asmenys priimti į mokyklą iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta mokymo sutartis. Teismas nustatė, kad pareiškėjui tokia drausminė nuobauda Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. įsakymu buvo paskirta, 2018 m. spalio 8 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymu pareiškėjas buvo išbrauktas iš mokinių sąrašo. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo sveikatos istorija, darė išvadą, kad nagrinėjamu laikotarpiu asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių TI.

14. Dėl ploto teismas nurodė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu jam tenkantis plotas nebuvo mažesnis, nei tai nustatyta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (jame numatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto) (pareiškėjo J. J. skundas dėl neturtinės žalos, susijusios su apgyvendinimo kamerų plotais išnagrinėtas kitoje administracinėje byloje). Dėl sanitarinio mazgo įrengimo teismas atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatė.

15. Teismas apibendrindamas darė išvadą, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje higienos normomis keliamų reikalavimų, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teisių apgynimo būdų, vertino, kad pareiškėjas Šiaulių TI pažeidžiant higienos normas buvo laikomas palyginti neilgą laikotarpį, laikomas periodiškai, kad byloje nepateikta duomenų, jog pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį jo sveikatai, teismas nenustatė, kad Šiaulių TI administracija pareiškėją būtų išskyrusi iš kitų kalinamųjų ir blogino jo sąlygas, darė išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas pareiškėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisės pažeidimus.

III. 16. Pareiškėjas J. J. apeliaciniame skunde (II t., b. l. 85) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir išsamiai išnagrinėti jo skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes jau kelintą kartą teismas priima tokio pobūdžio sprendimą, tačiau Šiaulių TI toliau daro pažeidimus ir niekas nesikeičia.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime (II t., b. l. 88–89) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo nutraukti apeliacinį procesą.

18. Šiaulių TI nurodo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų apeliacinio skundo turiniui. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodomi nei ginčijami klausimai, nei bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, nepateikti jokie įrodymai, tik deklaratyviai nurodoma, kad teismas kelintą kartą pripažįsta pažeistas teises, tačiau neturtinės žalos atlyginimo nepriteisia.

19. Įvertinus pareiškėjo atžvilgiu nustatytus pažeidimus, susijusius su jo laikymu Šiaulių TI, atsižvelgiant į jų trukmę ir į CK įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, Šiaulių TI manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti pažeistą teisę, tačiau atmesti prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, yra pagrįstas.

20. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. birželio 15 d. gauti pareiškėjo papildomi paaiškinimai (atsikirtimai), kuriuose pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI pateikė ne visus NVSC duomenis, todėl pareiškėjas teikia turimus NVSC dokumentus su nuotraukomis (prie papildomų paaiškinimų pareiškėjas prideda NVSC Šiaulių departamento atsakymus į pareiškėjo teiktus skundus). Pareiškėjas akcentuoja, kad Šiaulių TI nė vienoje kameroje nėra spintelių; Šiaulių TI pateiktas kamerų sąrašas yra klaidinantis, nes pareiškėjas nebuvo laikomas kameroje Nr. 88, jis buvo laikomas kameroje Nr. 76; sanitarinis mazgas pakankamai neatitvertas, nebuvo ventiliacijos, todėl sklido nemalonus kvapas; kamerose buvo šalta, pareiškėjas ne kartą kreipėsi su skundais, į kuriuos tinkamai nereagavo; kamerose Nr. 15, 73, 76 lovos gultai per trumpi, pareiškėjas kreipėsi su prašymais/skundais, tačiau taip pat nereagavo; iš bendro kameros ploto sanitarinis mazgas ir baldai neišskaičuojami, todėl laisvo ploto lieka mažiau ir tai pažeidžia pareiškėjo kalinimo sąlygas. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju yra teisinga priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes pažeidimai yra tęstiniai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, padarytos pareiškėjui dėl tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimo 2018 m. gegužė 9 d. – 2019 m. kovo 14 d., atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 2018 m. gegužės 9 d.–2018 m. lapkričio 2 d. atsisakė priimti, nes teismo žinioje yra byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (I t., b. l. 5–6), ši nutartis ABTĮ nustatyta tvarka nebuvo nuginčyta, todėl yra galiojanti. Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, skundžiamame sprendime nustatė, kad pareiškėjui Šiaulių TI tam tikrą laikotarpį nebuvo užtikrintos higienos normų reikalavimus atitinkančios sąlygos (oro temperatūra žemesnė nei reglamentuojama teisės aktų, sienų ir lubų danga nubyrėjusi, sutrūkinėję lango stiklai, dalis lango išdaužta, ant lubų ir sienų buvo vizualiai matomų pelėsių, bendra dirbtinė apšvieta mažesnė nei reglamentuojama teisės aktų), todėl pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas. Apeliaciniame skunde akcentuoja tik tai, kad teismas jau kelintą kartą priima tokio pobūdžio sprendimą, tačiau Šiaulių TI toliau daro pažeidimus ir niekas nesikeičia; pareiškėjas prašo išsamiai išnagrinėti jo skundą ir neturtinės žalos atlyginimą priteisti pinigais. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui 2020 m. birželio 15 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose detalizavo aplinkybes dėl spintelių trūkumo Šiaulių TI, ventiliacijos sanitariniame mazge nebuvimo, nepakankamos temperatūros kamerose, kameros laisvo ploto skaičiavimo, per trumpų lovų, dėl atsakovo pateiktų klaidingų duomenų apie kamerų sąrašą, pareiškėjas taip pat pateikė naujus įrodymus – NVSC atsakymus į jo teiktus skundus.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

25. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs aplinkybių dėl ventiliacijos sanitariniame mazge nebuvimo, nepakankamos temperatūros kamerose, argumentų dėl kameros laisvo ploto skaičiavimo, per trumpų lovų, t. y. šiuo aspektu pareiškėjo skundas nebuvo priimtas nagrinėti, todėl šie argumentai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka negali būti vertinami. Pareiškėjas, gavęs atsakovo atsiliepimą (dėl to byloje nėra ginčo), pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos neteikė papildomų paaiškinimų (atsikirtimų) dėl galbūt atsakovo pateiktų klaidingų duomenų apie kamerų skaičių, todėl šie argumentai apeliacinės instancijos teisme taip pat negali būti vertinami. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde yra nurodoma, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio nustatoma, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Pareiškėjo reikalavimai ir šiuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės privalo būti išdėstytos skunde, o ne paaiškinimuose ar kitokio pobūdžio dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismui paduotame apeliaciniame skunde (taip pat ir vėliau pateiktuose papildomuose paaškinimuose) negalima nei pildyti, nei keisti skundo.

26. Pareiškėjo pateikti nauji įrodymai (NVSC atsakymai į pareiškėjo teiktus skundus) prie bylos nepridedami, nes pirmosios instancijos teismui jie nebuvo pateikti, teismas jų nevertino, o pareiškėjas nepagrindė, kodėl jų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors šie įrodymai egzistavo iki priimant teismo sprendimą (NVSC Šiaulių departamento atsakymai yra 2018 m. gruodžio mėnesio, 2019 m. sausio, vasario, balandžio mėnesių, o skundžiamas teismo sprendimas byloje priimtas 2019 m. birželio 20 d.).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo apeliacine instancija tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

28. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

29. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto prašymo išsamiai išnagrinėti jo skundą, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo iš naujo tirti pareiškėjo skundą, juolab, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde konkrečių nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu argumentų nenurodė, nedetalizavo, kokių pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas neištyrė ar ištyrė netinkamai.

30. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde pirmosios insyancijos teismui nebuvo nurodęs aplinkybių dėl per žemos temperatūros kamerose, sienų ir lubų nubyrėjusios dangos, sutrūkinėjusių lango stiklų, išdaužto dalies lango, pelėsių, dirbtinės apšvietos ir kt., t. y. pareiškėjas šiomis aplinkybėmis skundo pirmosios instancijos teismui negrindė, tik nurodė, kad buvo ir toliau laikomas kamerose, kuriose pažeidimai užfiksuoti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą (NVSC Šiaulių departamento pateiktus patikrinimo aktus) sprendė, kad pareiškėjo teisė į tinkamas higienos sąlygas buvo pažeista. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui skunde nedetalizavus aplinkybių dėl higienos normų pažeidimų, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas minėtu aspektu, išėjo iš skundo nagrinėjimo ribų. Tačiau, vadovaujantis ABTĮ 144 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo keisti.

31. Dėl pareiškėjo reikalavimo neturtinę žalą atlyginti pinigais pažymėtina, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

32. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas ir konkrečios bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl šioje nutartyje aptartų aplinkybių (nutarties 2, 10, 15 punktai) atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudarė pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė