3362f76f-a2ca-4d7b-a672-60c86f1bf603 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baud?iamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-129-890/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28600-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.4.1.; 1.2.14.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 19 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Eglė ŽakevičiÅ«tė, sekretoriaujant Ingai Sandu, dalyvaujant prokurorei N. Ž., kaltinamajam A. L. (A. L.), jo gynėjai advokatei Galinai Korabliovai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, neturintis deklaruotos gyvenamosios vietos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams; Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams;

5) Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams;

6) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų;

7) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

8) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, 2019 m. spalio 11 d. bausmę atlikęs;

9) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 14 d. nusprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį – 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausme;

10) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi 9 dalimi, bausmė, paskirta 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu subendrinta su 2020 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto, bausmę atlikęs;

11) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – galutine subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausme (nuosprendis nėra įsiteisėjęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė: A.

L. sužalojo žmogų, kai dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, o bÅ«tent jis 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 03.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykus tarpusavio konfliktui su G. V., iÅ¡stÅ«mė jį iÅ¡ sofos ant grindų ir gulinčiam nukentėjusiajam spyrė ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, padarydamas trauminę kraujo iÅ¡lajÄ po kietųjų galvos smegenų dangalu abiejose pusėse, povoratinklinę kraujosruvÄ , kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose, kraujosruvÄ kairėje alkÅ«nėje ir tokiu bÅ«du nesunkiai sužalojo G.

V., nes dėl kraujo iÅ¡lajos po kietuoju galvos smegenų dangalu ir povoratinklinės kraujosruvos jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų. Be to, A. L. pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent jis 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 03.20 val., iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė G. V. priklausantį televizorių „Grunding“ , kurio vertė 150 eurų ir neÅ¡iojamÄ kompiuterį „Acer“, kurio vertė 200 eurų, iÅ¡ viso pagrobė nukentėjusiajam G.

V. priklausančio turto už 350 eurų sumÄ . Kaltinamasis A. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl savo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Teisme parodė, kad jis G. V. pažįsta, nes dirbo viename darbe. Jie buvo bendradarbiai. Jis su G. V. susitiko tÄ dienÄ bare, dar buvo bendradarbis T. Jie gėrė alų. Tada įvyko konfliktas tarp G. V. ir T., jis apgynė G. V., o T. išėjo namo. Tada G. V. pasiÅ«lė eiti pas jį namo. Jie toliau gėrė alkoholį, sukonfliktavo, apsistumdė ir jis jį iÅ¡metė iÅ¡ lovos.

G. V. norėjo keltis ir jis spyrė į galvos sritį 2-3 kartus, po spyrio G. V. jau neatsistojo. Jis iÅ¡eidamas iÅ¡ buto pamatė televizorių ir kompiuterį, juos pasiėmė ir iÅ¡sinešė. Jis parsinešė tuos daiktus namo, o vėliau pardavė lombarde. Jis po ginčo su G. V. nebendravo, bet kitÄ dienÄ atėjo į darbÄ , papasakojo savo direktoriui ir jis jam paskambino. Jis kalbėjo normaliai, žadėjo ateiti į darbÄ , bet neatėjo. Tuo metu, kai jis sužalojo G. V., jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Jis neturėjo jokių minčių sužaloti G. V.. IÅ¡ pradžių buvo linksma, o paskui įvyko konfliktas ir tiesiog taip gavosi. Jis paprašė mamos, kad ji televizorių ir kompiuterį užstatytų savo vardu. Jis savo elgesį vertina labai blogai, nes nusikaltimus padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Jis nesikreipė dėl gydymo nuo priklausomybės alkoholiui, jam nėra tekę gydytis. Jis iki sulaikymo dirbo pagalbiniu darbininku. Jis turi draugę, jie kartu gyvena tris metus. Ji turi vaikÄ iÅ¡ kitų santykių, jie gyveno visi kartu.

Su draugės vaiku santykiai yra geri. Jis stengiasi ir dabar su juo bendrauti. Jis nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Jis su civiliniu ieÅ¡kiniu sutinka, supranta, kad padarė žalÄ nukentėjusiajam, tačiau mano, kad praÅ¡oma suma yra Å¡iek tiek per didelė, tačiau jis sutinka mokėti bet kokiÄ sumÄ , kuriÄ priteis teismas. Jis turi Å¡eimÄ , nori gyventi dorai, visus nusikaltimus padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Kadangi kaltinamasis A. L. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamÄ jį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei, kaltinamajam ir jo gynėjai, įrodymų tyrimÄ nutraukė.

Be kaltinamojo A. L. parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu. Nukentėjusysis G. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis buvo sužalotas, patyrė sunkiÄ galvos traumÄ , tačiau neatsiminė, kas ir kaip jį sužalojo. Jis nežino, ar jam buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, bet ant jo galvos matėsi daug pažeidimų, didžiulis nubrozdinimas. Negali atsakyti, kÄ iki sužalojimo veikė ir su kuo bendravo.

Žino, kad buvo Klaipėdoje, bet nežino kÄ veikė. Jis nežino, ar pažįsta T. B. ir A. L.. Jis neatsiminė, su kuo dirbo pas V. P., tačiau pastarÄ jį atsimena. Iki įvykio jis gyveno vienas adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jo seseriai J. V., kuri jam leido ten gyventi. Bute turėjo jam priklausančius daiktus, t. y. televizorių, kurio pavadinimo neatsimena, ir du planÅ¡etinius kompiuterius, kurių pavadinimų neatsimena. Å ių daiktų namuose nebėra, kokiomis aplinkybėmis jie dingo, neatsimena.

Televizorių vertina 150 eurų, kompiuterius įvertina po 200 eurų (1 t., b.l. 58-60). Papildomų apklausų metu G. V. parodė, kad pagrobtas televizorius buvo balto rėmo, turėjo pultelį, tačiau neatsiminė, kokios jis buvo spalvos. Kompiuteris buvo mažas, pilkos spalvos, prie jo buvo kroviklis. Jis nežino, ar kroviklis ir kompiuteris tos pačios firmos. Kompiuteris nebuvo naujas, buvo perpirktas. Daiktų pavadinimų iki šiol neatsimena, dokumentų nerado, bet juos galėtų atpažinti. Dar vienas kompiuteris buvo juodos spalvos, pavadinimo neatsimena, dokumentų neturi.

Jis reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį byloje ir praÅ¡o iÅ¡ kalto asmens priteisti moralinei žalai atlyginti 2500 eurų sumÄ , nes jis patyrė didelius fizinius skausmus, jam reikėjo ilgai gydytis. Dėl pagrobto televizoriaus ir dviejų neÅ¡iojamų kompiuterių civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡, nes televizorius „Grundig“ ir kompiuteris „Acer“ buvo jam grÄ Å¾inti, o dėl kito juodos spalvos kompiuterio, kurio pavadinimo neatsimena, jis nėra pilnai tikras dėl jo dingimo aplinkybių (1 t., b.l. 62-64, 66-69, 70-71). 2021 m. spalio 26 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis G.

V. iÅ¡ jam atpažinimui pateiktų 3 neÅ¡iojamų kompiuterių atpažino savo kompiuterį pažymėtÄ Nr. 2, kuris paimtas iÅ¡ lombardo UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 74-79). Liudytoja S. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėnesį, ryte, pasiskambino savo sÅ«nui G. V.. Su juo jai pakalbėti nepavyko. SÅ«nus nesuprato, apie kÄ ji kalba, kalbėjo nesÄ mones. SÅ«nus tuo metu gyveno vienas Klaipėdoje. Tada nusprendė nuvažiuoti pas sÅ«nų ir pasižiÅ«rėti, kas jam nutiko.

Ji nuvyko pas savo sÅ«nų G. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). SÅ«nus buvo stipriai sužalotas, jam buvo prakirsta galva, mėlynas veidas, ant veido kraujo nebuvo. G. V. elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nesuprantamus dalykus. Apie tai pasakė dukrai J. V.. Tada ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir G. V. medikų buvo iÅ¡vežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje buvo patikrintas ir tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡leistas į namus. Po to, ji su sÅ«numi taksi grįžo pas jÄ Ä¯ namus, esančius (duomenys neskelbtini).

BÅ«nant pas jÄ , sÅ«nui pasidarė prastai, todėl vėl iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . SÅ«nus buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini). Ligoninėje sÅ«nus gydėsi apie 10 dienų, po to buvo iÅ¡leistas reabilitacijai į sanatorijÄ (duomenys neskelbtini), tačiau po kelių dienų jis pats išėjo iÅ¡ reabilitacijos. Kadangi sÅ«nus elgiasi neadekvačiai, apie 2021 m. rugsėjo 4 d. jos su dukra kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur G. V. buvo apžiÅ«rėtas medikų bei paguldytas gydymui.

Jai sūnus nesakė, kas jam nutiko, nenurodė, kokios jo sužalojimo aplinkybės, ar kas jį sužalojo. Su kuo sūnus bendrauja Klaipėdoje, ji nežino. Ji nežino, ar jis ten turi draugų, nes jo draugų nepažįsta. Sūnus nekonfliktiškas, nesimušdavo, niekada anksčiau nėra grįžęs sužalotas (1 t., b.l. 103-105). Liudytojas V. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra MB „P.“ direktorius. Įmonė užsiima statybomis, apdailos darbais. G. V. atliko glaistymo darbus.

Jis nežino, kada G. V. pradėjo dirbti įmonėje MB „P.“ ir kada tiksliai išėjo iÅ¡ darbo, bet tai buvo ta pati diena, kada jis su kolegomis ėjo iÅ¡gerti. A. L. dirbo pagalbiniu darbuotoju, o T. B. dirbo poroje su G. V.. Jie visi trys yra dirbę viename objekte ir vienas kitÄ pažinojo. 2021 m. rugpjūčio 4 d., 17.38 val., G. V. parašė jam SMS žinutę, kad jis pervestų pinigų už darbÄ . Buhalterė jam pervedė 200 eurų ir pasakė, kad likusius pinigus atiduos, kai jis baigs darbus (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2021 m. rugpjūčio 5 d. ryte sutiko T.

B., kuris jam pasakojo, kad jie, t. y. G. V., T. B. ir A. L. susitiko bare, kad T. B. susiginčijo su G. V., o A. L. apgynė G. V. ir T. B. „davė malkų“. Tada T. B. išėjo namo, o G. V. liko su A. L.. Ryte pasakodamas įvykius T. B. jam pasirodė pagiringas, ant jo veido matė paraudimus. Vėliau sutiko A. L., kuris patvirtino T. B. žodžius, kad buvo bare, kur T. B. su G. V. susiginčijo. A. L. užstojo G. V. ir T. B. „davė malkų“. Dar A. L. kalbėdamas apie G. V. pasakojo, kad „tiek suplakė, kad nežino ar gyvas“.

A. L. sakydamas, kad sumušė G. V., tai demonstravo smÅ«giuodamas rankomis. Vėliau su juo susisiekė G. V. sesuo, kuri pasakė, kad G. V. guli ligoninėje. Tada jis jai pasakė, kÄ jam pasakojo A. L.. Po kiek laiko A. L. jam paskambino, prašė iÅ¡mokėti algÄ , sakė, kad jam reikia bėgti į VokietijÄ . Po to atvažiavo A. L. mama, kuriai jis per langÄ iÅ¡metė 100 eurų. Po to, A. L. nieko nebereikalavo ir į darbÄ nėjo (1 t., b.l. 109-111). Liudytojas T. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d., apie 21.00-22.00 val., su G.

V. ir A. L. susitiko bare, esančiame netoli (duomenys neskelbtini). A. L. buvo girtas, stipriai linksminosi, ėjo prie kitų staliukų, kabinėjosi, matėsi, kad „ieÅ¡ko problemų“. Jis su G. V. taip pat buvo iÅ¡gėrę alkoholio. Kažkuriuo momentu A. L. pradėjo girtis, kad jis neva yra V. P. apsauginis. Dėl to tarp jų kilo konfliktas, kurio metu A. L. sudavė jam smÅ«gius. Barmenas pradėjo juos skirti ir jam pavyko iÅ¡eiti. Barmenas jį palydėjo iki durų ir jis išėjęs nebegrįžo į barÄ , nuėjo į namus.

Jis nelaukė, kol iÅ¡eis A. L. su G. V., nes A. L. buvo agresyviai nusiteikęs. Jis nežino, kÄ jie veikė likę bare, galimai gėrė toliau alų, nes jie buvo neseniai iki konflikto užsisakę alaus. KitÄ dienÄ skambino A. L. ir G. V., norėdamas paklausti, ar jie eis į darbÄ , tačiau ir A. L. ir G. V. telefonai buvo iÅ¡jungti (1 t., b.l. 130-133,136-138, 2 t. b.l. 84-86). Liudytoja R. Å . apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sÅ«nus A. L. gyvena pas jÄ namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), arba pas savo draugę (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Ji neatsiminė, kur sÅ«nus buvo 2021 m. rugpjūčio 4 d. naktį. PrieÅ¡ savaitę sÅ«nus susipyko su savo drauge ir persikraustė pas jÄ su visais savo daiktais. Jis parsinešė baltos spalvos televizorių, kurį 2021 m. spalio 19 d. ji savo vardu užstatė lombarde. Jo tėtis yra po didelės operacijos, jam reikėjo pinigų gydymui, todėl sÅ«nus pasiÅ«lė užstatyti televizorių. Lombarde ji pateikė savo turimÄ asmens tapatybės kortelę ir sudarė sutartį, nes sÅ«nus neturėjo asmens dokumento.

Ji nežino, iÅ¡ kur jis gavo televizorių. Ji atsimena, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo dukters 5 metų mirties metinės, norėjo vykti į kapines ir neturėjo pinigų, nes vyrui vėlavo alga, todėl A. L. pasiÅ«lė užstatyti į lombardÄ kompiuterį. Ji manė, kad kompiuteris yra A. L., kadangi pastarasis nuolat namuose negyveno, todėl ji nežinojo jo daiktų. Jis neturėjo dokumento, todėl ji pateikusi savo dokumentÄ užstatė minėtÄ kompiuterį (1 t., b.l. 116-118). Liudytoja A.

L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie porÄ metų gyvena su A. L. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Butas, kuriame gyvena, priklauso jos mamai. Kadangi A. L. yra jos sugyventinis, nori pasinaudoti teise prieÅ¡ jį neduoti parodymų, tačiau patvirtina, kad Å¡ių metų vasarÄ , nakties metu, A. L. į namus sugrįžo su vienu balto rėmo televizoriumi ir vienu mažu kompiuteriu (1 t., b.l. 122-124). 2021 m. spalio 26 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota buto, esančio devynių aukÅ¡tų name, antroje laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra.

Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) namo aukšte. Butas yra dviejų kambarių su virtuve. Butas tvarkingas, švarus, grindys nepritaškytos, nesimato kraujo dėmių ir kitokių skysčių (1 t., b.l. 41-43). 2021 m. spalio 20 d. reikalaujamu daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2021 m. spalio 20 d. reikalavimo metu UAB (duomenys neskelbtini) pateikė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), televizorių „Grundig“, pultelį, kurie buvo užstatyti R. Š. vardu (1 t., b.l. 144-146). 2021 m. spalio 22 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota televizoriaus „Grundig 40VLE5421WG“, pultelio ir sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (1 t., b.l. 168-174).

Reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad 2021 m. spalio 21 d. reikalavimo metu UAB „A“ pateikė 2021 m. rugpjūčio 26 d. lombardo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu užstatytas neÅ¡iojamas kompiuteris „Acer“ R. Å . vardu, kompiuterį „Acer“, pakrovėjÄ (1 tomas, b.l. 149-151). 2021 m. spalio 21 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota neÅ¡iojamojo kompiuterio „Acer“, pakrovėjo ir sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra (1 t., b.l. 175-182). 2021 m. spalio 27 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1456/2021(04) konstatuota, kad G. V. padaryti kūno sužalojimai: trauminė kraujo išlaja po kietųjų galvos smegenų dangalu abejose pusėse, povoratinklinė kraujosruva, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva kairėje alkūnėje. G. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu ir povoratinklinės kraujosruvos nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (2 t., b.l. 68-69).

Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl gautos informacijos ir analizės nurodyta, kad prieÅ¡ įvykį, t. y. 2021 m. rugpjūčio 4 d., apie 22.18 val., G. V. iÅ¡ savo naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono skambina į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuriuo naudojasi T. B., pokalbio trukmė 158 sekundės, telefonas fiksuojamas prisijungiantis prie telekomunikacinio bokÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini), kuris apima ir adresu (duomenys neskelbtini) esančių barų veikimo zonÄ . 2021 m. rugpjūčio 4 d., 22.23 val., G. V. į jo naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ skambina iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono, kuriuo naudojasi T.

B., pokalbio trukmė 52 sekundės, telefonas fiksuojamas prisijungiantis prie telekomunikacinio bokÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini), kuris apima ir adresu (duomenys neskelbtini) esančių barų veikimo zonÄ . 2021 m. rugpjūčio 5 d., 01.27 val., G. V. iÅ¡ savo naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono skambina į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuriuo naudojasi A. L., pokalbio trukmė 0 sekundžių, t. y. į jį neatsakoma, telefonas fiksuojamas prisijungiantis prie telekomunikacinio bokÅ¡to, esančio (duomenys neskelbtini), kuris apima ir adresu (duomenys neskelbtini) esančių barų veikimo zonÄ . 2021 m. rugpjūčio 5 d., 01.27 val., G.

V. į jo naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ skambina iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono, kuriuo naudojasi A. L., pokalbio trukmė 12 sekundžių, telefonas fiksuojamas prisijungiantis prie telekomunikacinio bokÅ¡to, esančio (duomenys neskelbtini), kuris apima ir adresu (duomenys neskelbtini) esančių barų veikimo zonÄ . Nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d., 22.18 val. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d., 01.44 val., G. V. mobiliojo ryÅ¡io telefonas fiksuojamas prisijungiantis prie telekomunikacinio bokÅ¡to, esančio (duomenys neskelbtini), kuris apima ir adresu (duomenys neskelbtini) esančių barų veikimo zonÄ .

Po to telefonas iÅ¡sijungia arba yra iÅ¡jungiamas. 2021 m. rugpjūčio 5 d., 03.39 val., G. V. į jo naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono siunčiamos dvi SMS žinutės iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io telefono, kuriuo naudojasi A. L., telefono prisijungimas nefiksuojamas, nes galimai yra iÅ¡jungtas. IÅ¡ telekomunikacijų įmonės gavus informacijÄ apie A. L. naudojamÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ buvo nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d., maždaug nuo 09.15 val. iki 19.30 val., A. L. iÅ¡ savo naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono intensyviai bendrauja su mobiliojo ryÅ¡io telefono, kuriuo naudojasi G.

V.. Nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d., 22.45 val. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d., 02.05 val. A. L. naudojamas mobiliojo ryÅ¡io telefonas fiksuojamas prisijungiantis prie telekomunikacinio bokÅ¡to, esančio (duomenys neskelbtini), kuris apima ir adresu (duomenys neskelbtini) esančių barų veikimo zonÄ . 2021 m. rugpjūčio 5 d. nuo 02.09 val. iki 03.04 val. A. L. mobiliojo ryÅ¡io telefonas fiksuojamas prisijungiantis prie telekomunikacinio bokÅ¡to, esančio (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 5 d. 01.56 val. A.

L. iÅ¡ naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono skambina į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuriuo naudojasi G. V., pokalbio trukmė 7 sekundės, telefonas fiksuojamas prisijungiantis prie telekomunikacinio bokÅ¡to, esančio (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 5 d., nuo 04.15 val., A. L. mobiliojo ryÅ¡io telefonas fiksuojamas prisijungiantis prie telekomunikacinio bokÅ¡to, esančio (duomenys neskelbtini), kuris apima ir jo gyvenamosios vietos adreso, t. y. (duomenys neskelbtini), veikimo zonÄ (2 t., b.l. 8-14). 2021 m. lapkričio 12 d. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad 2021 m. spalio 8 d., 11:36:17 val.

T. B. iÅ¡ savo naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono skambina į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kuriuo naudojasi nenustatytas asmuo. Pokalbio metu T. B. pasakoja, jog jam skambino iÅ¡ policijos dėl atvykimo į apklausÄ â€ždėl to G.“, t. y. nukentėjusiojo G. V., kuriam į smegenis iÅ¡siliejo kraujas. T. B. nurodo, jog kaltas yra tas su „žvaigždėm“, t. y. G. V. sužalojo A. L., kuris ant kÅ«no turi žvaigždžių formų tatuiruotes (2 t., b.l. 28-29). Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių.

Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi.

BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali bÅ«ti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ , numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatÄ , ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymÄ padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatÄ .

Tačiau Å¡iuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.

Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015, 2K-249-222/2018). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimÄ bÅ«tina vadovautis jos apibÅ«dinimu, pateiktu BK 15 straipsnyje.

Taigi, teisiÅ¡kai vertinant, ar buvo padaryta vagystė (svetimo turto pagrobimas), reikia nustatyti ne vien tik objektyviÄ sias aplinkybes, bet ir subjektyviÄ sias, tai yra tyčinę kaltės formÄ . Teismų praktikoje aiÅ¡kinant vagystei bÅ«dingÄ tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimÄ daiktÄ , numato, kad Å¡io daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavÄ , ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimÄ turtÄ , ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012).

Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas tikslu jį pasisavinti, tai yra paversti savu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-517/2015, 2K-517-303/2015). BK 178 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimÄ taikytina nenustačius Å¡ios veikos kvalifikuojančių ar privilegijuojančių požymių. Byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai – paties kaltinamojo A.

L. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 168-171, 187-190), parodymų patikrinimo vietoje davimo metu ( 3 t., b.l. 5-16), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo G. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų – S. V., T. B., V. P., A. L., R. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, daiktų ir objektų apžiūros protokolai, daiktų ir dokumentų pateikimo protokolai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G1456/2021(04) bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis A.

L. sužalojo nukentėjusįjį G. V., kai dėl to jis ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, o bÅ«tent A. L. 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 03.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykus tarpusavio konfliktui su G. V., iÅ¡stÅ«mė jį iÅ¡ sofos ant grindų ir gulinčiam nukentėjusiajam spyrė ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, padarydamas trauminę kraujo iÅ¡lajÄ po kietųjų galvos smegenų dangalu abiejose pusėse, povoratinklinę kraujosruvÄ , kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose, kraujosruvÄ kairėje alkÅ«nėje ir tokiu bÅ«du nesunkiai sužalojo G.

V., nes dėl kraujo iÅ¡lajos po kietuoju galvos smegenų dangalu ir povoratinklinės kraujosruvos jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti ir jau aptartį įrodymai patvirtina, jog A. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrobė svetimÄ turtÄ , tai yra jis 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 03.20 val., iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė G. V. priklausantį televizorių „Grunding“, kurio vertė 150 eurų, ir neÅ¡iojamÄ kompiuterį „Acer“, kurio vertė 200 eurų, iÅ¡ viso pagrobė nukentėjusiajam G.

V. priklausančio turto už 350 eurų sumÄ . Tokie kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei BK 178 straipsnio 1 dalį. Bausmės skyrimas Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei nusikalto bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. L. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus: vienÄ - žmogaus sveikatai, o kitÄ - nuosavybei.

Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiÅ¡kai, teisme nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl savo elgesio, tačiau byloje nustatytos ir dvi kaltinamojo A. L. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis daug kartų teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, tuo pačiu nukreiptas ir į žmogaus sveikatÄ , kaltinamasis Å¡ioje byloje tiriamas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ .

A. L. ne kartÄ baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkias vagystes bei už nusižengimus vieÅ¡ajai tvarkai, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b.l. 102-118). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis – nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turi draugę. Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamasis A. L. yra linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas, pažeidinėti įstatymus, teigiamų iÅ¡vadų nedaro ir elgiasi nusikalstamai.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumÄ , į kaltinamÄ jį A. L. charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, už smurtinę veikÄ parenkant bausmę, artimÄ sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės vidurkiui, o už turtinį nusikaltimÄ â€“ mažesnę už sankcijos vidurkį.

Kaltinamajam A. L. už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės (pridedamos bausmės dalį, atsižvelgiant į padaryto turtinio nusikaltimo pavojingumÄ , pobÅ«dį ir pasekmes, parenkant minimalų – tris mėnesius laisvės atėmimo). Kadangi kaltinamasis dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, byla iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir A.

L. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam A. L. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas jo kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo ir suėmimo laikas) laikas nuo 2021 m. spalio 20 d. iki bausmės vykdymo pradžios (3 t., b.l. 17, 30-31). IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad A. L. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Å iuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinama su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi minėtas teismo nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka. Civilinis ieÅ¡kinys ir kiti klausimai Nukentėjusysis G. V. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo A. L. priteisti 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ , nurodydamas, jog buvo sumuÅ¡tas A. L., dėl kurio veiksmų jam galvoje iÅ¡siliejo kraujas ant smegenų, jis negalėjo eiti į darbÄ du mėnesius ir tris savaites.

Be to, dėl Å¡ių kaltinamojo veiksmų, jis gulėjo ligoninėje. Po įvykio jam sutriko atmintis. PraÅ¡o atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ (1 t., b.l. 89). 2021 m. lapkričio 17 d. tyrėjos nutarimu G. V. pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu (1 t., b.l. 90-91). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalÄ , Å¡is principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt.

Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtus dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus bei praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimÄ teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos iÅ¡ esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobÅ«dis, bet ir kitos aplinkybės, apibÅ«dinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvÅ«s pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., bÅ«damas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumÄ , suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmÄ , kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t.

Taip pat turi reikÅ¡mę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalÄ padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamÄ veikÄ padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumÄ , tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio iÅ¡raiÅ¡ka) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikÅ¡mės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui.

Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi bÅ«ti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi bÅ«ti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma bÅ«tina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į teismų praktikoje tokio pobÅ«džio bylose nustatomus neturtinės žalos dydžius. Pagal pastaruoju metu besiformuojančiÄ teismų praktikÄ , Å¡iose bylose buvo sprendžiami neturtinės žalos dydžio klausimai bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).

Nukentėjusysis G. V. savo ieÅ¡kinyje nurodė, kad buvo sumuÅ¡tas, jam galvoje iÅ¡siliejo kraujas ant smegenų, jis negalėjo eiti į darbÄ du mėnesius ir tris savaites. Be to, dėl kaltinamojo veiksmų, jis gulėjo ligoninėje, po įvykio jam sutriko atmintis. Nustatant nukentėjusiajam G. V. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į visumÄ bendrųjų Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamojo A. L. tyčiniais smurtiniais veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmÄ , jam konstatuoti sužalojimai – trauminė kraujo iÅ¡laja po kietųjų galvos smegenų dangalu abejose pusėse, povoratinklinė kraujosruva, kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose, kraujosruva kairėje alkÅ«nėje. G. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kraujo iÅ¡lajos po kietuoju galvos smegenų dangalu ir povoratinklinės kraujosruvos nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (2 t., b.l. 68-69).

Iš byloje esančio VĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės išrašo matyti, kad G. V. gydėsi šios įstaigos Neurochirurgijos skyriuje nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. (2 t., b.l. 54). Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jog kaltinamajam ir nukentėjusiajam kartu vartojant alkoholį nukentėjusiojo bute ir įvykus tarpusavio konfliktui, kaltinamasis išstūmė nukentėjusįjį iš sofos ant grindų ir gulinčiam bei negalinčiam pasipriešinti nukentėjusiajam spyrė ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį.

Teismas taip pat įvertina ir kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo - savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo elgesio, teigė, kad jis neplanavo sužaloti nukentėjusiojo, jo nusikalstamus veiksmus įtakojo apsvaigimas nuo alkoholio. Kaltinamasis A. L. sutiko, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, tačiau mano, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis. Byloje duomenų, kad būtent dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų G.

V. bÅ«tų nustatytas mažesnis darbingumo lygis ar dėl patirto sužalojimo bÅ«tų esmingai apribotos jo judėjimo ar bendravimo galimybės, padaryta kitokia ilgalaikė žala jo fizinei ir psichinei sveikatai, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis A. L. Å¡iuo metu yra suimtas, iki sulaikymo nuolatinio darbo nedirbo, nuosavo turto neturi, nuteistojo turtinė padėtis Å¡iuo metu nėra gera, tačiau kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl ateityje turės galimybę atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , įvertinat kaltinamojo nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius nukentėjusios sveikatai, kaltinamojo amžių bei turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajam priteistina 2000 eurų dydžio suma patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies. Toks neturtinės žalos dydis neprieÅ¡tarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti panaÅ¡Å«s kÅ«no sužalojimai bei atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, kadangi nepasikeitė jos taikymo sÄ lygos ir pagrindai. Daiktai, turintys reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti – 2 (dvi) kompaktinės plokÅ¡telės su vaizdo įraÅ¡ais, paliktinos saugoti voke prie bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. L. (A. L.) pripažinti kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir jį nuteisti: - pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; - pagal 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės, ir A. L. paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, A. L. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. L. paskirtos subendrintos bausmės laikÄ Ä¯skaityti jo kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo ir suėmimo) laikÄ nuo 2021 m. spalio 20 d. iki bausmės vykdymo pradžios.

A. L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti. Nukentėjusiojo G. V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir jo naudai iÅ¡ A. L. priteisti 2 000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – 2 (dvi) kompaktines plokÅ¡teles su vaizdo įraÅ¡ais, palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto kaltinamojo – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o jam įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomÄ bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka, arba byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ ar iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. PraÅ¡ymas bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka turi bÅ«ti nurodytas apeliaciniame skunde. Teisėja Eglė ŽakevičiÅ«tė