336080ce-8db5-4620-a8be-e7f03a1bbf00 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr       Administracinė byla Nr. I-41-386/2010       Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5., 74. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. rugpjūčio 2 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. praÅ¡ymÄ atsakovams - TelÅ¡ių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , nustatė: 2008-10-14 nutartimi teisme priimtas pareiÅ¡kėjo A.

S. 2008-09-29 paÅ¡tu pateiktas praÅ¡ymas ir byla sustabdyta iki Konstitucinis Teismas iÅ¡tirs 2007-03-02 pateiktÄ Klaipėdos apygardos administracinio teismo praÅ¡ymÄ Nr. 15/2007, bylos Nr. 14/07 dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio (2002-04-23 redakcija) 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam valstybės principui (b.l. 3-4). 2010-04-07 nutartimi priimtas patikslintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų - TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, viso – 32,55 Lt, už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-06-30 (b.l. 48, 50). PraÅ¡ymo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Teigia, jog jam nepagrįstai ir neteisėtai sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, nes darbdavys apskaičiuodamas jam priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuota, kad valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma neturi virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Dėl to, ginčo laikotarpiu ir susidarė praÅ¡omos priteisti neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies sumos dydis, kurį pareiÅ¡kėjas grindžia teismui pateikta pažyma Nr. 86-IL-2934. IÅ¡ atsakovo TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiojo suinteresuoto asmens - Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimų į praÅ¡ymÄ negauta. 2010-06-09 atsakovas TelÅ¡ių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas teismui pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjui priskaičiuoto ir neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, taikant 70 procentų ribojimÄ , dydį (b.l. 50).Tretysis suinteresuotas asmuo TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas atsiliepimu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad atsakovas, skaičiuojant ir iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė. Informuoja, kad bylÄ nagrinėjant teismo posėdyje nedalyvaus (b.l. 17-19). Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimÄ teismo posėdyje praneÅ¡ta tinkamai. Ä® bylos nagrinėjimÄ proceso dalyviai neatvyko. Byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 79 straipsnio 5 dalis).

Prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas). Byloje spręstinas ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjui A. S. , viso – 32,55 Lt, už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-06-30, kai atsakovas (darbdavys) nemokėjo jam priedų ir priemokų už viršvalandžius darbe.Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas A. S. ginčo laikotarpiu dirbo statutiniu valstybės tarnautoju - Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariate (b.l. 20).

IÅ¡ pažymos Nr. 86-IL-2934 ir 2010-06-07 TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato raÅ¡to Nr. 86-S-7897 matyti, kad laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-06-30 pareiÅ¡kėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbÄ nesumokėta 32,55 Lt (b.l. 48, 50). Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiÅ¡kėjui buvo taikyta iÅ¡mokų mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? ir Ä®statymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis Å¡io įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos.

Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Ä®statymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

KT pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Ä®statymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, KT konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Ä®statyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Ä®statymo, nei kituose Å¡io Ä®statymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.Toks Konstitucinio teismo aiÅ¡kinimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas (darbdavys) iki Å¡iol už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.KT 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku.

Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 straipsnis). Å iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. LVAT 2004-12-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A10-1054/2004 konstatuota, kad „už darbÄ yra atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto.

Todėl valstybės biudžete turėjo bÅ«ti numatytos lėšos, patenkinančios pareiÅ¡kėjų darbo užmokesčio poreikį. Jeigu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos valstybės tarnautojams atsidurti skirtingoje teisinėje padėtyje ir skirta mažiau lėšų darbo užmokesčiui, negu priklauso pagal Ä®statymus arba jais remiantis iÅ¡teistus kitus teisės aktus, teismas turėjo svarstyti ne tik Muitinės departamento atsakomybės, bet ir Valstybės patraukimo atsakovu Å¡ioje administracinėje byloje klausimÄ .

Tokia teisė teismui yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnyje“.Akcentuotina, kad atsakovu, be TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nurodyta ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu buvo tiesiogiai susijęs su Plungės rajono policijos komisariatu (po reorganizacijos -TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas), t.y. subjektu (tiesioginiu pareiÅ¡kėjo darbdaviu), privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus.

Todėl bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamu atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kėjas formuluodamas savo reikalavimus praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiÅ¡kėjo darbdavys, t.y. TelÅ¡ių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.Kadangi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir Darbo kodeksas).

Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis nustato bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 297 straipsnio l dalis, kuri nustato sutrumpintÄ (1 mėnesio) ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčams dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo, Å¡ios kategorijos bylose yra netaikytina, nes valstybės tarnautojo tarnyba dėl savo specifikos ? nebuvimas darbo sutarties ir dviÅ¡alio susitarimo dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų ? nepatenka į Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalies reguliavimo sferÄ .

Taigi, valstybės tarnautojo (pareiÅ¡kėjo) reikalavimui dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo yra taikytinas trejų metų senaties terminas. Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004;

A1-638/2005).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį, viso - 32,55 Lt, už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-06-30. PraÅ¡ymo reikalavimas dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo laikytinas pateiktu nepraleidus senaties termino, o tai, kaip minėta, yra ta sÄ lyga, kuri įgalina ginčijamus atsakovo sprendimus dėl ne viso darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo laikyti neįvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.IÅ¡dėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo A.

S. praÅ¡ymas tenkintinas (ABTÄ® 88 straipsnio 4 punktas). PareiÅ¡kėjui A. S. iÅ¡ atsakovo TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistinas nesumokėtas darbo užmokestis, viso - 32,55 Lt, už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-06-30 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismas nusprendė: pareiÅ¡kėjo A. S. praÅ¡ymÄ tenkinti, priteisti pareiÅ¡kėjui A. S. iÅ¡ atsakovo TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nesumokėtÄ darbo užmokestį, iÅ¡ viso - 32,55 Lt (trisdeÅ¡imt du litus ir 55 centus), už laikotarpį nuo 2008-04-01 iki 2008-06-30 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti).SprendimÄ per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                               Laimutė Jokubauskaitė