2019-01-04 Nr. AB-463-3-61-3-04751-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1750-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04751-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. R. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijo Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Z. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus skyrius) 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. SFP-512-(14.49.36) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“; 2) panaikinti NŽT 2016 m. lapkričio 10 d. raštą Nr. lSS-3338-(8.5.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“; 3) įpareigoti NŽT Vilniaus skyrių suderinti 1 522 kv. m ploto kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir NŽT Vilniaus skyrių dėl įsiterpusio žemės ploto, esančio greta jam nuosavybės teise priklausančio Sklypo, pirkimo bei Projekto rengimo, kuriuo įsiterpęs žemės plotas būtų suformuotas sujungtas su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Sklypu. NŽT Vilniaus skyrius 2015 m. spalio 9 d. išdavė Projekto rengimo reikalavimus Nr. 49 DŽ-771-(14.49.22). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2015 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. A30-3136 nustatė, kad pradedamas rengti Projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu Sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė atitinkamus Projekto rengimo reikalavimus. Parengus Projektą, jis 2016 m. rugpjūčio 22 d. buvo pateiktas derinti NŽT Vilniaus skyriui. NŽT Vilniaus skyrius 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštu informavo Vilniaus miesto savivaldybę, kad atsisako derinti Projektą. NŽT 2016 m. lapkričio 10 d. rašte nurodė, kad NŽT Vilniaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštas yra pagrįstas.

3. NŽT Vilniaus skyrius 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštu atsisakė derinti Projektą, kadangi įsiterpusio žemės ploto pietrytinės kraštinės ilgis 13,1 m ir tai nėra siaura juosta, todėl šis žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Su tokia pozicija pareiškėjas nesutinka, nes įsiterpęs tarp gatvės ir jam priklausančio Sklypo žemės plotas visiškai atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką teisės aktuose nustatyta prasme. Nagrinėjamu atveju nėra aktualu, kad įsiterpusio žemės ploto pietrytinės kraštinės ilgis yra 13,1 m., kadangi formuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas yra 359 kv. m, t. y. mažesnis negu 0,04 ha. Įsiterpęs žemės plotas yra iš dviejų pusių apribotas gatvėmis (privažiavimais prie kitų sklypų ir vandens telkinio), trečioje pusėje ribojasi su kitu privačiu žemės sklypu ir tame plote negalima suformuoti racionalaus dydžio atskiro žemės sklypo. Iš NŽT Vilniaus skyriaus rašto neaišku, dėl kokių teisinių priežasčių atsisakoma derinti projektą. Sistemiškai aiškinant šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 papunktį, jeigu įsiterpęs žemės plotas yra tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ir yra ne didesnis kaip 0,04 ha bei nesiriboja su valstybine žeme, jis laikomas įsiterpusiu žemės sklypu be kitų nutarime nurodytų sąlygų. Sąlyga, kad įsiterpęs žemės plotas turi būti ne platesnis kaip 10 metrų taikoma tik tuo atveju, kai šis žemės plotas yra didesnis kaip 0,04 ha. Nagrinėjamu atveju Projekte suprojektuotas žemės plotas yra mažesnis kaip 0,04 ha, o juostos plotis būtų aktualus tik tuo atveju, jeigu įsiterpęs žemės plotas būtų didesnis negu 0,04 ha.

4. Be to, įsiterpęs žemės plotas viena kraštine ribojasi su dviem sklypais, todėl Projektu buvo projektuojamas žemės sklypas tik prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Sklypo, t. y. pailginus besiribojančių žemės sklypų šonines kraštines iki gatvės raudonųjų linijų, ir šis plotas neviršija nurodyto 0,04 ha ploto.

5. Skundžiamas NŽT 2016 m. lapkričio 10 d. raštas yra pasirašytas l. e. p. direktoriaus pavaduotojo M. B., kuriam nesuteikti įgaliojimai priimti sprendimus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka atvejais. M. B. veikė viršydamas įgaliojimus.

6. Be to, NŽT 2016 m. lapkričio 10 d. raštas neatitinka NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) priede nustatytos formos reikalavimo. Išnagrinėjus pareiškėjo skundą, turėjo būti priimtas NŽT direktoriaus (arba jo funkcijas atliekančio darbuotojo) sprendimas, tačiau vietoj sprendimo į pareiškėjo skundą buvo atsakyta paprastu, neaiškius įgaliojimus turinčio asmens pasirašytu, raštu. M. B. nagrinėjamu atveju nėra suteikti ir įgaliojimai pasirašyti raštus NŽT vardu. Pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 15 d. skundas turėjo būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų, tačiau M. B. raštas registruotas praėjus beveik dviem mėnesiams – 2016 m. lapkričio 10 d. Nurodyti procedūriniai pažeidimai yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą NŽT raštą.

7. NŽT 2016 m. lapkričio 10 d. rašte nebuvo atsakyta į pareiškėjo skunde nurodytus teisinius ir faktinius argumentus, klaidingai nustatytos faktinės aplinkybės (supainiotos šiaurės - pietų kryptys ir neaiškiai nurodyta, kurioje vietoje įsiterpęs žemės plotas ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu), klaidingai nurodyta ir šio rašto apskundimo tvarka.

8. Atsakovas NŽT atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Nutarimo nuostatos netaikomos tik tais atvejais, jeigu iki 2016 m. birželio 1 d. yra priimti sprendimai parduoti ar išnuomoti įsiterpusius žemės sklypus, tačiau nagrinėjamoje byloje sprendimas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo priimtas nebuvo, todėl tiek NŽT Vilniaus miesto skyrius, tiek NŽT kompetencijos ribose pakartotinai vertino 359 kv. m ploto žemės ploto atitiktį Nutarimo 2.15 punktui.

10. Nurodė, kad valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo statusą ir gali būti asmeniui parduodamas arba išnuomojamas ne aukciono būdu, kai yra visuma teisės aktuose nustatytų sąlygų. NŽT Vilniaus skyrius pagrįstai nustatė, kad įsiterpęs žemės plotas šiaurės vakarų pusėje ribojasi su Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotu žemės sklypu, šiaurės rytų pusėje - su (duomenys neskelbtini) gatve, pietryčių pusėje - su laisva valstybine žeme, pietvakarių pusėje - su Sklypu ir jo pietrytinės kraštinės ilgis yra 13,1 m, t. y. nepatenka į reglamentuotą siauros juostos išimtį, todėl jis neatitinka Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtintų reikalavimų, taikomų įsiterpusiam žemės sklypui. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad įsiterpęs žemės plotas nesiriboja su laisva valstybine žeme, o jeigu ribojasi, kad atitinka Nutarimo 2.15 papunktyje reglamentuotus reikalavimus, taikomus siaurai juostai.

11. Atsakovas nurodė, kad kai administracinė procedūra yra tęstinio pobūdžio, o jos metu yra priimamas ne vienas administracinis aktas, kurie tik sudaro prielaidas bei sąlygas priimti baigiamąjį administracinį aktą, kuriuo ir yra užbaigiama pati procedūra bei sukuriamos asmeniui atitinkamos subjektinės teisės, tai ši administracinė procedūra gali būti nutraukiama bet kurioje stadijoje iki priimant baigiamąjį administracinį aktą, jei paaiškėja, kad šis baigiamasis aktas bus neteisėtas, nepaisant to, kokio pobūdžio administraciniai aktai buvo priimti iki tol šioje procedūroje. Nors NŽT Vilniaus skyrius 2015 m. spalio 9 d. išdavė Projekto rengimo reikalavimus, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad nėra priimtas sprendimas pareiškėjui parduoti įsiterpusį žemės plotą ir atsižvelgdamas į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pagrįstai atsisakė derinti Projektą. Skundžiami NŽT Vilniaus skyriaus ir NŽT sprendimai yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis procedūrų, t. y. pagrįstai konstatavus, kad pageidaujamas įsigyti žemės plotas nelaikytinas įsiterpusiu žemės sklypu, ir priimti kompetentingų institucijų.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino NŽT Vilniaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. SFP-512-(14.49.36.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ bei NŽT 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. lSS-3338-(8.5.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“, ir įpareigojo NŽT Vilniaus skyrių suderinti 1 522 kv. m ploto kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,1164 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2015 m. rugpjūčio 3 d. pateikė prašymą prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo išsipirkti valstybinę žemę. Prie prašymo pridėjo topografinį planą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, paaiškindamas, kad formuojamas ar pertvarkomas žemės sklypas (teritorija) yra adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,1522 kv. m. Projekto rengimo tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą (apie 358 kv. m) su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2015 m. spalio 9 d. raštu išdavė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, paaiškindamas, kad formuojamiems ar pertvarkomiems žemės sklypams (teritorijai) taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai: projektas turi neprieštarauti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos (ir jos dalių) bendrojo plano bei kitų galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Rengiant projektą būtina įvertinti gretimybes – žemės sklypus ir kitas teritorijas, kurie (-ios) ribojasi su planuojama teritorija, nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo būdą, žemės servitutus (esant poreikiui), nepažeisti trečiųjų asmenų pagrįstų teisių.

14. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 23 d. įsakymu nusprendė rengti apie 1 522 kv. m ploto kitos paskirties žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo, patvirtino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Žemės duomenų skyriaus geodezijos ir kartografijos poskyrio vyr. specialistė NŽT Vilniaus skyriui 2016 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo išsipirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Prie prašymo pridėjo aiškinamąjį raštą bei planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius. NŽT Vilniaus skyrius 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu atsisakė derinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, paaiškindamas, kad projektuojamas kaip įsiterpęs 359 kv. m ploto valstybinės žemės plotas (įsiterpęs žemės plotas) neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje įtvirtintos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, taip pat iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 521 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“ įsigaliojimo dienos dar nebuvo priimtas sprendimas šį projektuojamą kaip įsiterpusį 359 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą parduoti pareiškėjui.

15. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis, nurodė, kad atsakovas, atsisakydamas sujungti įsiterpusį 3,59 aro ploto laisvos valstybinės žemės sklypą su besiribojančiu, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, ginčo sprendimuose konstatvo, jog formuojamas 359 kv. m ploto ginčo valstybinės žemės plotas šiaurės vakarų pusėje ribojasi su Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotu žemės sklypu, šiaurės rytų pusėje - su (duomenys neskelbtini) gatve, pietryčių pusėje - su laisva valstybine žeme, pietvakarių pusėje - su Sklypu ir jo pietrytinės kraštinės ilgis yra 13,1 m, t. y. nepatenka į reglamentuotą siauros juostos išimtį, todėl ginčo sklypas neatitinka reikalavimų, taikomų įsiterpusiam žemės sklypui.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais NŽT sprendimais, 2016 m. gruodžio 9 d. su skundu kreipėsi į teismą, teigdamas, kad įsiterpęs tarp gatvės ir jam priklausančio sklypo žemės plotas visiškai atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką teisės aktuose nustatyta prasme. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nėra aktualu, kad įsiterpusio žemės ploto pietrytinės kraštinės ilgis yra 13,1 m., nes formuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas yra 359 kv. m, t. y. mažesnis negu 0,04 ha. Įsiterpęs žemės plotas yra iš dviejų pusių apribotas gatvėmis (privažiavimais prie kitų sklypų ir vandens telkinio), trečioje pusėje ribojasi su kitu privačiu žemės sklypu ir tame plote negalima suformuoti racionalaus dydžio atskiro žemės sklypo. Sąlyga, kad įsiterpęs žemės plotas turi būti ne platesnis kaip 10 metrų taikoma tik tuo atveju, kai šis žemės plotas yra didesnis kaip 0,04 ha. Nagrinėjamu atveju suprojektuotas žemės plotas yra mažesnis kaip 0,04 ha, o juostos plotis būtų aktualus tik tuo atveju, jeigu įsiterpęs žemės plotas būtų didesnis negu 0,04 ha.

17. Teismas, remdamasis aukščiau minėtais teisės aktais, nesutiko su atsakovo teiginiais, kad pareiškėjo pageidaujama įsigyti laisva valstybinė žemė nesudaro siauros juostos, šlaito ar griovos, nes įsiterpusio žemės ploto pietrytinės kraštinės ilgis yra 13,1 m, todėl formuojamas 359 kv. m ploto ginčo valstybinės žemės plotas nepatenka į reglamentuotą siauros juostos išimtį, dėl to ginčo sklypas neatitinka įtvirtintų reikalavimų, taikomų įsiterpusiam žemės sklypui, nes žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte aiškiai konstatuota, kad projektas žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Šias aplinkybes raštu patvirtino Vilniaus miesto plėtros departamentas. Todėl sąlygą, kad įsiterpęs žemės plotas turi būti ne platesnis kaip 10 metrų, galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu šiame žemės sklype būtų galima suformuoti racionalų žemės sklypą ir šis žemės plotas būtų didesnis kaip 0,04 ha. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Projekte suprojektuotas žemės plotas (įsiterpęs žemės sklypas) yra mažesnis, jis sudaro tik 358 kv. m. Be to, įsiterpęs žemės plotas viena kraštine ribojasi su dviem sklypais, todėl Projektu buvo projektuojamas žemės sklypas tik prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio sklypo.

18. Teismas nurodė, kad atsakovo atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės, jog žemės sklypas yra 358 kv. m ploto ir jis nėra įsiterpęs tarp privačių sklypų, pačios savaime neįrodo, kad suformuotas žemės sklypas neatitinka Nutarimo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. birželio 1 d.) 2.15 papunkčio, kuriame numatyta galimybė, esant tam tikroms sąlygoms, parduoti žemės sklypus, įsiterpusius ne tik tarp privačių žemės sklypų, bet ir tarp privačių žemės sklypų ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų, o taip pat tarp privačių žemės sklypų ir žemės sklypu nesuformuotų laisvos valstybinės žemės plotų, be to, jame numatyta galimybė parduoti ir didesnius nei 0,04 ha žemės sklypus. Todėl kiekvienu atveju atsakovas turėjo įvertinti visas faktines aplinkybes, klausimą spręsti ne formaliai, o atsižvelgęs į racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą, vadovautis gero administravimo principu. Tuo labiau, kad Nutarimo 2.15 papunktis suteikia NŽT vadovui ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovui sprendimu parduodamą ar išnuomojamą įsiterpusį žemės sklypo plotą padidinti.

19. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, sprendė, kad skundžiami sprendimai neatitinka teisės aktų normų, Konstitucinio Teismo suformuotos praktikos dėl įsiterpusio sklypo įsigijimo, gero administravimo principo, priimti sprendimai pažeidžia esminius įstatymo viršenybės (teisėtumo) ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, todėl NŽT Vilniaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir NŽT 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimus, kuriais atsisakyta derinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, panaikino. Konstatavęs, kad ginčijami sprendimai, kuriais atsisakyta derinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, yra neteisėti, teismas sprendė, kad yra pagrindas įpareigoti NŽT Vilniaus skyrių suderinti 1 522 kv. m ploto kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą ir NŽT Vilniaus skyrių įpareigojo duoti pareiškėjui leidimą prisijungti 358 kv. m laisvos valstybinės žemės prie sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento parengtą planą.

III. 20. Atsakovas NŽT Vilniaus skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Būtent todėl teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet kartu ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą, įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių.

22. Pažymi, kad valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei Naujų kitos paskirties valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Nutarimu. Pagal Nutarimo 2.1.1 papunktį, naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliojo teritorijų planavimo dokumentus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veikios pobūdžio statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, priskiriami naujiems žemės sklypams. Tokie žemės sklypai gali būti parduodami ar išnuomojami aukciono tvarka vadovaujantis Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Nutarimu.

23. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 521 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo“ (toliau - Nutarimas Nr. 521) 2.2 papunktyje nustatyta, kad Nutarimo Nr. 521 1.4 papunkčiu keičiamos Nutarimo 2.15 papunkčio antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki Nutarimo Nr, 521 įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti. Taigi naujos Nutarimo papunkčio nuostatos netaikomos tik tais atvejais, jeigu iki 2016 m. birželio 1 d. yra priimti sprendimai parduoti ar išnuomoti įsiterpusius žemės sklypus, tačiau nagrinėjamoje byloje sprendimas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo priimtas nebuvo, todėl tiek NŽT Vilniaus skyrius, tiek NŽT kompetencijos ribose pakartotinai vertino 359 kv. m ploto ginčo žemės sklypo atitiktį Nutarimo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. birželio 1 d.) 2.15 papunkčiui.

24. Akcentuoja, kad Nutarimo 2.15 papunktyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. birželio 1 d.) įtvirtinta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo budo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Tokiais atvejais NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo ploto gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas.

Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Be to, įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą.

25. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais, kad sprendžiant, ar pagal Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kaip įsiterpęs formuojamas 359 kv. m ploto valstybinės žemės plotas atitinka Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtintą įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, kadangi sąlyga, kad įsiterpęs žemės plotas turi būti ne platesnis kaip 10 metrų galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu šiame žemės sklype būtų galima suformuoti racionalų žemės sklypą ir žemės plotas būtų didesnis kaip 0,04 ha.

NŽT nuomone, tam, kad žemės sklypas būtų laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, jis turi atitikti visas keturias Nutarimo 2.15 papunktyje imperatyviai nurodytas sąlygas, kaip nurodyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, todėl tam, kad ginčo žemės sklypas būtų laikomas įsiterpusiu žemės sklypu, nepakanka konstatuoti, kad jo plotas yra mažesnis nei 0,04 ha ir, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte nurodyta, kad toje vietoje negalima suformuoti racionalaus žemės sklypo, turi būti vertinama aplinkybių visuma, t. y. kaip nurodyta Nutarimo 2.15 papunktyje, kad įsiterpusiu žemės sklypu apskritai negali būti laikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisva valstybine žeme, nebent jį sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Kaip matyti iš byloje pateiktų Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto dokumentų, formuojamas kaip įsiterpęs 359 kv. m ploto valstybinės žemės plotas ribojasi su laisva valstybine žeme ir neatitinka siaurai juostai taikomų reikalavimų, todėl negali būti formuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas. Mano, kad nagrinėjamoje byloje NŽT Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą pateiktą 2016 m. rugpjūčio 16 d. prašymą derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:500 sprendinių brėžinį bei Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančius Žemės sklypo sprendinius, pagrįstai nustatė, kad formuojamas 359 kv. m ploto ginčo valstybinės žemės plotas šiaurės vakarų pusėje ribojasi su Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotu žemės sklypu, šiaurės rytų pusėje - su (duomenys neskelbtini), pietryčių pusėje - su laisva valstybine žeme, pietvakarių pusėje - su Žemės sklypu ir jo pietrytinės kraštinės ilgis yra 13,1 m, t. y. nepatenka į reglamentuotą siauros juostos išimtį (kuri yra 10 metrų), todėl ginčo sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtintų reikalavimų, taikomų įsiterpusiam žemės sklypui.

26. Atkreipia dėmesį, kad Nutarime yra įtvirtinta esminė sąlyga - negalimumas suformuoti atskiro žemės sklypo. Be to, sprendžiant, ar formuojamas 359 kv. m ploto valstybinis žemės plotas atitinka įsiterpusiam žemės sklypui taikomus reikalavimus, teismas nepagrįstai vadovavosi nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusia nauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkto redakcija, kadangi, NŽT Vilniaus skyriaus įsitikinimu, minėtas reglamentavimas tik konstatuoja iki kokio maksimalaus dydžio gali būti padidinamas pagrindinis žemės sklypas, tačiau pati procedūra atliekama vadovaujantis žemės teisinius santykius reglamentuojančiu Žemės įstatymu, kuris daro nuorodą į Nutarimą. Taigi NŽT Vilniaus skyrius, vadovaudamasi gero administravimo principu, privalo ne formaliai įvertinti, ar Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, o išnagrinėti visas aplinkybes ir nustačiusi, jog ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, negali tvirtinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto bei parduoti pageidaujamus įsigyti įsiterpusius valstybinės žemės plotus.

27. Nors NŽT Vilniaus skyrius 2015 m. spalio 9 d. raštu Nr. 49SDŽ-771-(14.49.22.) išdavė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad nėra priimtas sprendimas pareiškėjui parduoti 359 kv. m ploto ginčo valstybinės žemės plotą ir atsižvelgdamas į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pagrįstai ginčijamu 2016 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. SFP-512-(14.49.36.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“, atsisakė derinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai panaikino pareiškėjo ginčijamus sprendimus, kadangi jie yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais įsiterpusiam žemės sklypui taikomus reikalavimus, formuojama teismų praktika bei laikantis procedūrų, t. y. pagrįstai konstatavus, kad pageidaujamas įsigyti 359 kv. m ploto žemės sklypas nelaikytinas įsiterpusiu žemės sklypu, ir priimti kompetentingos institucijos, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

28. Pareiškėjas Z. R. atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

29. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatas pagrįstai nurodė, jog reikalavimas, kad įsiterpusios žemės juostos plotis turi būti ne didesnis kaip 10 metrų yra taikomas tik tuo atveju, jeigu šis įsiterpęs žemės plotas būtų didesnis kaip 0,04 ha ir jame būtų galima suformuoti racionalų žemės sklypą. Kadangi projektuojamas įsiterpęs žemės plotas yra tik 358 kv. m, teismas pagrįstai sprendė, kad 10 m pločio reikalavimas šiuo atveju neturėjo būti taikomas.

30. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiais, kad įsiterpęs žemės plotas viena kraštine ribojasi su dviem sklypais, todėl pagrįstai projektu buvo projektuojamas žemės sklypas tik prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Pažymi, kad esant situacijai, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas viena kraštine ribojasi su dviem ar daugiau žemės sklypų, tai prie vieno žemės sklypo projektuojant šiam sklypui priskirtiną įsiterpusį žemės plotą taip, kaip nurodyta minėtame Nutarimo punkte, suprojektuotas žemės sklypas ribojasi su kitam žemės sklypui priskirtu įsiterpusiu žemės sklypu, t. y. laisva valstybine žeme. Praktikoje miestuose didžioji dauguma įsiterpusių žemės plotų yra įsiterpę tarp miesto gatvių ir vienoje linijoje esančių prie gatvės žemės sklypų, todėl prie kiekvieno žemės sklypo projektuojant įsiterpusį žemės plotą taip, kad įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuris būtų gaunamas pailginus besiribojančių žemės sklypų šonines kraštines, kurios statmenai kirstų įsiterpusio žemės ploto bendrą kraštinę (kaip reglamentuota Nutarime), neišvengiamai suprojektuotas žemės plotas ribojasi su įsiterpusiu žemės sklypu, esančiu prie gretimo (gretimų) vienoje linijoje esančių privačių žemės sklypų, t. y. laisva valstybine žeme. Nors Nutarime nėra detaliai reglamentuota visos galimos situacijos, tačiau akivaizdu, kad atsakovas netinkamai aiškina Nutarimo nuostatas, kadangi aiškinant Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatas taip, kaip aiškina atsakovas, nei vienam asmeniui negalėtų būti parduodamas įsiterpęs žemės plotas, jeigu jis viena kraštine ribojasi su dviem ar daugiau žemės sklypų, nes visais atvejais suprojektuoti žemės sklypai ribotųsi su laisva valstybine žeme. Akivaizdu, kad esant nurodytai situacijai, teisinio reguliavimo tikslas ne apriboti viena kraštine besiribojančių su įsiterpusiu žemės plotu (vienoje gatvėje esančių) žemės sklypų savininkų teisę ne aukciono būdu pirkti prie jų žemės sklypų esančią valstybinę žemę, bet nustatyti tam tikrą racionalią tvarką.

31. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir gatvės raudonųjų linijų nėra galimybės suformuoti racionalų žemės sklypą ar kitaip panaudoti šį žemės plotą, tačiau savo nesutikimą su teismo sprendimu grindžia tik argumentais, kad projektuojamas žemės plotas yra platesnis nei 10 m ir ribojasi su laisva valstybine žeme, t. y. su įsiterpusiu žemės plotu prie gretimo žemės sklypo. Todėl, pareiškėjo nuomone, teismas 2017 m. kovo 30 d. sprendime pagrįstai konstatavo, kad skundžiami NŽT sprendimai neatitinka teisės aktų normų, pažeidžia esminius įstatymo viršenybės, gero administravimo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas siekia prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), prijungti ne aukciono tvarka tariamai įsiterpusį 359 kv. m laisvą valstybinės žemės plotą.

33. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (žr., pvz., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus), žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Aiškindamas Lietuvos Respublikos konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis (žr., pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimą); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia (žr., pvz., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimus).

34. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 str. 6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 str. 7 d.). Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai yra parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į jų numatymo tikslus.

35. Nutarimo 2.15. papunktyje nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys <...>.

36. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektu yra valstybinis žemės sklypas, kuris turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Subjektais yra privačių žemės sklypų savininkai ir valstybė. Asmens subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose; 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų). Taigi žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu (ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu, netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-561/2014, 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1063/2014 ir kt.).

37. Nagrinėjamu atveju atsakovas NŽT Vilniaus skyrius atsisakė suderinti Projektą iš esmės dėl to, kad suprojektuotas 358 kv. m laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, kadangi ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme, be to, jo pietrytinės kraštinės ilgis yra 13,1 m, todėl negali būti laikomas siaura juosta.

38. Kaip nustatyta bylos medžiaga, šių aplinkybių neginčija ir bylos šalys, pareiškėjo pageidaujamas įsigyti (prisijungti) valstybinis žemės sklypas, kurio plotas - 358 kv. m, šiaurės vakarų pusėje ribojasi su Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotu žemės sklypu, šiaurės rytų pusėje - su (duomenys neskelbtini) gatve, pietryčių pusėje - su laisva valstybine žeme, pietvakarių pusėje - su pareiškėjo Sklypu, ir jo pietrytinės kraštinės ilgis yra 13,1 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. A30-3136 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ 1 punkte nurodyta, kad pradedamas rengti 1 522 kv. m ploto kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, sutinka su atsakovo NŽT Vilniaus skyriaus apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti (prisijungti) laisvas valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo statuso bei jam Nutarimo 2.15 papunktyje keliamų reikalavimų, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, jog jį būtų galima parduoti ne aukciono būdu, kaip įsiterpusį žemės sklypą. Pastebėtina, jog minėta Nutarimo nuostata, žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2011).

40. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo siekiamas įsigyti 358 kv. m valstybinės žemės plotas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, jo nesudaro nei siaura juosta, nei šlaitai, nei griovos, todėl jis negalėjo būti pripažintas įsiterpusiu tik tarp privačių žemės sklypų. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. A30-3136 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ 1 punkte nurodyta, kad pradedamas rengti 1 522 kv. m ploto kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo siekiamas įsigyti valstybinės žemės plotas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus įsiterpusiam žemės sklypui.

41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo ginčijamuose sprendimuose pagrįstai ir teisėtai konstatuota, jog formuojamas 358 kv. m žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir negali būti laikomas įsiterpusiu. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų panaikinti ginčijamus NŽT Vilniaus skyriaus ir NŽT sprendimus, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino NŽT Vilniaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. SFP-512-(14.49.36.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“ bei NŽT 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. lSS-3338-(8.5.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)“, ir įpareigojo NŽT Vilniaus skyrių suderinti 1 522 kv. m ploto kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

42. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso bei aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo Z. R. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė