AS-822-612-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS822-612/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01846-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. skundą dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. 46SS-1260 „Dėl pil. K. G. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylos“ bei NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 46SS-1443 „Dėl žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribų pažymėjimo kadastriniame žemėlapyje“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsniu ir 22 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012), nurodė, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Atsižvelgęs į pareiškėjo skundžiamus aktus, teismas sprendė, kad jie yra informacinio pobūdžio dokumentai, patys savaime nesukeliantys pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir neturintys jokios įtakos jo teisėms ar pareigoms, todėl nelaikytini ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamais administraciniais aktais (ABTĮ 2 str. 14 ir 15 d., 15 str.).

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 31-33), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi, remiantis šiuo sprendimu, buvo įregistruotos kaimyninio žemės sklypo ribos, dėl ko sumažėjo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Pareiškėjo vertinimu, NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimas nėra informacinis pranešimas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-280/2010.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi, prašydamas panaikinti NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 7 d. administracinį aktą Nr. 46SS-1260 ir 2011 m. lapkričio 18 d. administracinį aktą Nr. 46SS-1443.

Ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams išaiškinęs (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS146-201/2009; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/2009).

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo iš esmės nagrinėdamas bylą. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-674/2010). Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1698/2010).

Pažymėtina, jog tai, ar pareiškėjas turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 86 str.), arba, esant numatytoms sąlygoms, byloje priimti sprendimą vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsniu.

Kaip matyti iš pareiškėjo ginčijamo NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 7 d. administracinio akto Nr. 46SS-1260 (b. l. 8), šis aktas adresuotas pareiškėjui ir UAB „Pro Invest“. Šiuo aktu informuojama, kad, nustačius, jog žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro bylos duomenys yra nustatyti klaidingai, įmonė „Pro Invest“, atlikusi kadastrinius matavimus, įpareigojama patikslinti šio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos duomenis. Akto priėmimo pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 125 punktas (Žin., 2008, Nr. 140-5552).

Nuostatų 125 punktas inter alia įtvirtina, kad Kadastro tvarkytojas tais atvejais, kai negali žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje, per 5 darbo dienas nuo žemės sklypo plano pateikimo parengia išvadą, nurodydamas tikrinto sklypo plano netikslumus, ir pateikia ją žemėtvarkos skyriui, o šis per 20 darbo dienų nuo išvados gavimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Priėmus sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, surašomas žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktas, kurio formą nustato Nacionalinė žemės tarnyba, ir jo pagrindu pagal šių Nuostatų reikalavimus parengiamas naujas žemės sklypo planas. Netikslumus turi ištaisyti žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo (licencijos turėtojas).

Atsižvelgus į minėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad žemėtvarkos skyriaus sprendimas dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis pats savaime nėra kadastrinių duomenų tikslinimo aktas, t. y. šio sprendimo pagrindu turi būti atliekami veiksmai – patikslinami žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos duomenys ir vėliau parengiamas naujas žemės sklypo planas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 7 d. administracinis aktas Nr. 46SS-1260 yra dokumentas, kuriuo pradedamos (inicijuojamos) nekilnojamojo turto kadastrinių duomenų tikslinimo procedūros, todėl šis dokumentas pareiškėjui sukelia tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, šis aktas tėra tik viena iš prielaidų pradėti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimo procedūrą. Todėl šio administracinio akto teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą šioje kadastrinių duomenų tikslinimo procedūroje.

Išanalizavusi NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 18 d. administracinį aktą Nr. 46SS-1443 (b. l. 10), teisėjų kolegija nustatė, kad minėtu aktu VĮ Registrų centras yra informuojamas, jog žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, tarp minėtų sklypų gaunamas persidengimas. Pažymėta, kad NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius nustatė, jog žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) planai parengti teisingai, todėl, vadovaudamasi Nuostatų 126 punktu, prašė VĮ Registrų centro pažymėti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas kadastro žemėlapyje.

Nagrinėjamu atveju NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius 2011 m. lapkričio 18 d. išvada įpareigojo kadastro tvarkytoją pažymėti pareiškėjo žemės sklypui gretimo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas kadastro žemėlapyje. Iš esmės tokiu būdu NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius konstatavo, kad žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) persidengimas žymėtinas žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko naudai.

Nuostatų 126 punktas įtvirtina, kad, kai žemėtvarkos skyrius nustato, jog žemės sklypo planas parengtas teisingai, ir priima sprendimą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus, apie tai raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (-us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Taip pat žemėtvarkos skyrius privalo kadastro tvarkytojui pateikti raštu išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nurodydamas, kurie besiribojančių žemės sklypų planai tikslintini. Kadastro tvarkytojas, gavęs žemėtvarkos skyriaus išvadą raštu, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo pažymi šio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo administracinio akto formuluotes, akto teisines pasekmes Nuostatų 126 punkto kontekste, šioje proceso stadijoje negali konstatuoti, jog pareiškėjo skundžiamas NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 18 d. administracinis aktas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms bei interesams.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes bei įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamos nutarties motyvuojamoje dalyje tik nurodė pareiškėjo ginčijamų aktų turinį, neanalizuodamas galimos NŽT Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 18 d. administracinio akto įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisiniais argumentais nepagrįstą nutartį. Pabrėžtina, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad šioje proceso stadijoje iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių yra akivaizdu, jog skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo K. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartį ir pareiškėjo K. G. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė