335a8173-fd80-4e2d-99a7-b4960f62d4fb · Vilniaus apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. 2A-1252-302/2014     Teisminio proceso Nr. 2-02-3-05727-2012-3                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 102.5.; 42.11.3.; 121.15.; 121.18.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 3 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andžej Maciejevski ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L.

V. ir V. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. G. ieÅ¡kinį atsakovams L. V. ir V. G. dėl termino palikimui priimti pratęsimo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 10 notarų biuro notarė Ž. P., ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė I. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pratęsti terminÄ palikimui, atsiradusiam po M.

G. mirties 2012 m. sausio 9 d. priimti; pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu 2012 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. P1-1216- nustatant, kad atsakovas V. G. po senelio M. G. mirties paveldėjo ½ dalį M. G. palikimo, o ½ dalį palikimo paveldėjo ieÅ¡kovė I. G.; 2012 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ buvo perleista ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) atsakovei L. V., pripažinti negaliojančia. Nurodė, kad 2012-01-09 mirė jos senelis M. G.. Senelio mirties dienÄ ieÅ¡kovė manė, kad pergyvenusi senelė paveldės visÄ senelio palikimÄ .

IÅ¡ esmės palikimÄ sudarė ½ buto (duomenys neskelbtini). 2012-03-17 mirus ieÅ¡kovės senelei, ieÅ¡kovė atvyko į Vilnių dėl palikimo priėmimo. Tuomet ji sužinojusi, kad senelio palikimÄ priėmė ieÅ¡kovės brolis V. G.. Paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui iÅ¡duotas 2012-04-10. Praėjus dviem dienom atsakovas paveldėtÄ butÄ perleido atsakovei L. V.. IeÅ¡kovės manymu, atsakovas pasielgė nesÄ Å¾iningai, vienas priimdamas palikimÄ ir iÅ¡ karto turtÄ perleisdamas. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad yra nežymiai praleidusi įstatyme nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, kurį prašė atnaujinti.

Mano, kad iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas yra iÅ¡ dalies naikintinas, nustatant, kad po ½ palikimo paveldėjo ieÅ¡kovė ir atsakovas. Kadangi atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas vienas priimdamas palikimÄ ir perleidęs paveldėtÄ buto dalį atsakovei L. V., Å¡i sutartis ieÅ¡kovės manymu turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia, taikant restitucijÄ .              Atsakovai L. V. ir V. G. atsiliepime į ieÅ¡kinį su juo nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas palikimÄ priėmė kaip antros eilės įpėdinis, nepareiÅ¡kus sutuoktinei noro priimti palikimÄ .

Atsakovų manymu, nėra teisinio pagrindo atnaujinti ieÅ¡kovės praleisto termino palikimui priimti, kadangi ieÅ¡kovė žinojo apie senelio mirties datÄ , dalyvavo jo laidotuvėse, žinojo apie seneliui priklausiusį turtÄ , palikimo atsiradimo metu buvo pilnametė, o teisinių žinių stoka ar sÄ Å¾iningas klydimas negali bÅ«ti laikoma svarbia priežastimi praleistÄ terminÄ atnaujinti. Kadangi per įstatymo nustatytÄ terminÄ kiti įpėdiniai nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ , notarė, iÅ¡duodama paveldėjimo teisės liudijimÄ , pasielgė teisėtai.

Kadangi atsakovas gyveno ne Lietuvoje, jis turėjo teisę paveldėtÄ turtÄ parduoti kitam asmeniui. Atsakovė L. V. laikytina sÄ Å¾ininga įgijėja, atsiskaičiusi su atsakovu suderėtÄ parduodamo buto dalies kainÄ bei nuosavybės teises įregistravusi VÄ® Registrų centre. Atsakovų manymu, Å¡iuo atveju restitucija pagal LR įstatymus negalima. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad mirusio M. G. anÅ«kas kreipėsi į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, kadangi mirusiojo sutuoktinė raÅ¡tu atsisakė priimti palikimÄ ir nesant kitų įpėdinių, kurie bÅ«tų pareiÅ¡kę ketinimÄ priimti palikimÄ , buvo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Teismui pripažinus termino praleidimo priežastis svarbiomis, turėtų būti tenkintini ir išvestiniai reikalavimai: dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir dėl pirkimo pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino: pratęsė 3 mėn. terminč ieškovei palikimui, atsiradusiam mirus ieškovės seneliui M. G. priimti; panaikino ½ dalį 2012-04-10 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo atsakovui V.

G., kuriuo paveldėtas visas turtas, priklausęs M. G., t.y. nustatant, kad atsakovas V. G. paveldėjo ½ dalį atsakovo senelio M. G. turto; panaikino atsakovo V. G. ir atsakovės L. V. 2012-04-12 sudarytÄ pirimo-pardavimo sutartį, kuria perleista ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), taikant restitucijÄ , t.y. įpareigojant atsakovę grÄ Å¾inti buto dalį, o atsakovÄ - gautas pinigines leÅ¡as. Priimdamas sprendimÄ , teismas nurodė, jog ieÅ¡kovė praleistÄ terminÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:

Lietuvos teisinių žinių stoka, jaunu amžiumi, manymu, jog po senelio mirties visÄ turtÄ paveldės senelė, gyvenimu svetimoje valstybėje (Vokietijoje). Vertindamas tai, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo, netinkamo jų vykdymo, kartu su pareiÅ¡kėjos jaunu amžiumi, teismas sprendė, jog Lietuvos įstatymų nežinojimas pateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimÄ per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos nevykdymÄ ir pripažino, jog tai gali bÅ«ti vertinama kaip svarbios priežastys, leidžiančios praleistÄ terminÄ jai atnaujinti.

Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė nežymiai praleido įstatymų nustatytÄ terminÄ palikimui priimti bei pažymėjo, jog termino atnaujinimui svarbi aplinkybė ir ta, kad atsakovas V. G., bÅ«damas ieÅ¡kovės brolis ir pats pareikÅ¡damas valiÄ priimti senelio palikimÄ elgėsi nesÄ Å¾iningai, notarui nepranešė apie tos pačios eilės kitÄ Ä¯pėdinį (gyvenantį svečioje valstybėje), t.y. ieÅ¡kovę, kuri turi tokiÄ pačiÄ teisę priimti senelio palikimÄ kaip ir atsakovas.

Teismo manymu, aplinkybė, kad ieÅ¡kovė dalyvavo savo senelio laidotuvėse, yra tik vienas iÅ¡ objektyvių kriterijų sprendžiant dėl asmens sužinojimo apie palikimo atsiradimo faktÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigė, jog buvo įsitikinusi, kad negali paveldėti po senelio mirties, nes yra pirmos eilės įpėdiniai (senelė), todėl laikytina, jog tai dar viena subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybe pripažintina svarbia priežastimi (be kitų) terminui atnaujinti. Teismo manymu, ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad neturi specialių Lietuvos teisinės sistemos teisinių žinių, kad ji ilgÄ laikÄ gyvena Vokietijoje, apie savo teises į palikimÄ sužinojo po senelės mirties, kai nedelsiant ėmėsi savo kaip paveldėtojos teises įgyvendinti, pats terminas praleistas nežymiai, patvirtina, kad ji elgėsi sÄ Å¾iningai.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nors atsakovo V. G. ir atsakovės L. V. nesiejo giminystės ryÅ¡iai, bet iÅ¡ kompleksiÅ¡kai įvertintų pridėtų raÅ¡ytinių įrodymų bei Å¡alių pasisakymų darytina iÅ¡vada, kad pirkėja (L. V.) galėjo žinoti, jog pardavimu yra atimamas turtas iÅ¡ kitų galimų paveldėtojų. Dėl Å¡ios priežasties, teismas pripažino negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimÄ (dalyje dėl ½ seneliui priklausiusio palikimo paveldėjimo) bei sudarytÄ Â½ buto pirkimo pardavimo sutartį.III.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai Apeliantai L. V. ir V. G. pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo ir praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovės tylėjimas negali bÅ«ti pripažintas kaip valios priimti M. G. palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimu. Pažymi, kad byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad I. G. savo kaip įpėdinės valiÄ yra pareiÅ¡kusi tinkamai ir laiku priimant senelės M.

G. palikimÄ , todėl teiginiai apie jaunÄ amžių ir Lietuvos Ä®statymų nežinojimÄ prieÅ¡tarauja byloje esančioms faktinėms ir juridinėms aplinkybėms, o teismo konstatuotos priežastys negali bÅ«ti laikomos svarbiomis pratęsti praleistÄ terminÄ palikimui priimti. IeÅ¡kovė nepagrindė jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais aplinkybių, sutrukdžiusių priimti M. G. palikimÄ nuo 2012-01-09 iki 2012-04-09 bei tariamai sÄ Å¾iningai suklydus dėl paveldėjimo teisės. PrieÅ¡ingai, parengiamojo teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovė teigė, kad ne tik dalyvavo palikėjo M.

G. laidotuvėse, bet ir slaugė palikėjo sutuoktinę ir ieÅ¡kovės senelę M. G., kuri taip pat turėjo teisę pareikÅ¡ti savo kaip įpėdinės valiÄ , todėl ieÅ¡kovei buvo sudarytos visos galimybės paklausti senelės M. G. apie senelio M. G. palikimÄ bei apie planuojamus ketinimus dėl buto, esančio Gedimino g. 43-15, Vilniuje, ir visus susijusius klausimus, todėl pirmos instancijos teismo konstatavimas, kad ieÅ¡kovė suklydo dėl pačios teisės paveldėti, nelaikytinas svarbia priežastimi, nes ieÅ¡kovė turėjo visas galimybes iÅ¡siaiÅ¡kinti savo teises Ir pareigas.

Apeliantai nurdo, jog atsakovas V. G., priimdamas M. G. palikimÄ , neturėjo tyčios pateikti netiksliÄ informacijÄ , nes pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo užpildė pagal pateiktus dokumentų Å¡ablonus. Netikslios informacijos pateikimas nesukuria jokių, teisinių padarinių, kadangi ieÅ¡kovė savo paveldėjimo teises ir pareigas įgyvendina vienaÅ¡aliÅ¡kai. Pažymi, kad tiek seneliai, tiek atsakovas gyveno Vokietijoje, butu nesinaudojo, tačiau mokėjo visus bÅ«tinus mokesčius, todėl buto pardavimas buvo logiÅ¡kas ir racionalus sprendimas.

Buto pirkimo-pardavimo sandorio metu tiek atsakovai, tiek notarai vadovaujasi tuo metu esančiais nustatytais juridiniais faktais. Be to, atsakovė L. V. nuosavybės teise dalį buto iÅ¡ atsakovo V. G. įsigijo ir valdo teisėtai, tinkamai prižiÅ«ri ir moka mokesčius, todėl teismams ir pripažinus ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į ginčo butÄ , iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo jis negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas. Apeliantų manymu, ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų ir nagrinėtų reikalavimų Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, patenkinimas sukuria teisinį neapibrėžtumÄ , nes Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu pripažinimas negaliojančia atsakovui iÅ¡duoto 1/2 paveldėjimo teisės liudijimo dalį bei buto pirkimo-pardavimo sutartį bei pritaikius restitucijÄ , nesuponuoja pas atsakovÄ V.

G. natÅ«ra esančio turto perdavimo ieÅ¡kovei. Å iuo aspektu, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad notaro kompetencija neapima įpėdinio teisių, apibrėžtų CK 5.57 str. 2d. įgyvendinimo veiksmų, Å¡iuos veiksmus įgyvendina tik teismas. Apeliantai taip pat pabrėžia, jog teismas nevertino atsakovų argumentų, kad seneliai ieÅ¡kovei buvo pažadėję butÄ Lenkijoje, kuris buvo parduotas ir lėšos už jį iÅ¡imtinai perduotos ieÅ¡kovei, o lėšos už butÄ , esantį Gedimino pr. 43-15.

Vilnius, buvo pažadėtos atsakovui V. G.. Nors susitarimas buvo žodinis, atsakovas V. G. manė, kad ieÅ¡kovė sÄ Å¾iningai laikysis susitarimo ir vykdys senelių valiÄ . IeÅ¡kovė I. G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad esant kardinaliai skirtingam Vokietijos ir Lietuvos teisiniam reguliavimui, ieÅ¡kovė nesuvokė palikimo priėmimo Lietuvoje reikalingumo bei reikÅ¡mingumo. Inter alia ieÅ¡kovė sÄ Å¾iningai klydo dar ir dėl to, jog ji buvo įsitikinusi, kad po senelio mirties kaip pirmos eilės įpėdinė turėjo paveldėti senelė (M.

G.). Taigi Å¡iuo atveju logiÅ¡kai pagrindžiama tai, kad tik po senelės M. G. mirties ieÅ¡kovė ėmėsi aktyvių teisinių veiksmų priimti palikimÄ jai priklausančioje apimtyje. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kina, jog, mirus ieÅ¡kovės seneliui, ieÅ¡kovės senelė gulėjo ligoninėje dėl kritinės sveikatos bÅ«klės. NatÅ«ralu, jog nors ieÅ¡kovė senelę lankydavo ir prižiÅ«rėjo kasdien, tačiau dėl kritinės senelės bÅ«klės ir paprasčiausių moralumo standartų, gerbiant savo artimiausius Å¡eimos narius, akivaizdu, kad visų pirma ieÅ¡kovė net neturėjo jokių galimybių nei domėtis Lietuvos teisine sistema, nei juo labiau vykti į LietuvÄ priimti palikimo, o visų antra ieÅ¡kovei senelės sveikata ir slauga buvo kur kas svarbesnis bei aktualesnis dalykas.

Be kita ko, ieÅ¡kovė pagrįstai manė, jog jos brolis, apeliantas V. G., bÅ«damas pačiu artimiausiu giminaičiu (vyresniuoju broliu) tikrai nepasielgs negarbingai ir nesÄ Å¾iningai jos (savo jaunesnės sesers) atžvilgiu. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, jog Å¡iuo atveju nėra suvokiama, kam apeliantei L. V. buvo reikalinga ½ dalis buto, kuri valdoma kartu su kitais bendraturčiais. NatÅ«ralu, jog tokios dalies buto turėjimas suteikia teisę tik dalinai valdyti įsigytÄ turtÄ , disponavimo teisės apribojimÄ ir kitus papildomus sunkumus.

Kaip paaiÅ¡kėjo teismo posėdžio metu liudytojai - ieÅ¡kovės ir atsakovo motinai -davus parodymus, L. V. buvo bene vienintelis pažįstamas asmuo Lietuvoje, kuriam, tikėtina tik formaliai buvo perleidžiamas turtas, siekiant apsunkinti susiklosčiusiÄ situacijÄ . Be to, ieÅ¡kovės manymu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio dalykas buvo suformuluotas tinkamai ir teisingai. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė Ž. P. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliacinio skundo motyvų.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nepažeidė proceso teisės normų, tinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas, atsižvelgė į teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, dėl to bylÄ iÅ¡sprendė teisingai, pagrįstai tenkindamas ieÅ¡kovės I.

G. ieÅ¡kinį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo paveldėjimo teisės liudijimo dalies ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.Byloje nustatyta, kad 2012 m. sausio 9 d. mirė ieÅ¡kovės I. G. senelis M. G. (t. 2, b.l. 14). M. M. G., pergyvenusi sutuoktinė M. G. atsisakė priimti palikimÄ (t.2, b. l. 26), palikimÄ 2012-03-15 priėmė atsakovas - ieÅ¡kovės brolis V. G. (t. 2, b.l. 5-10). 2012 m. kovo 17 d. mirė M. G. (prieÅ¡ tai mirusiojo sutuoktinė) - ieÅ¡kovės ir atsakovo senelė (t. 2, b.l. 29).

Atsakovui V. G. 2012-04-10 iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ (mirusio M. G. paveldimo turto dalį) buto, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 75-77). Atsakovas V. G., atstovaujamas S. D., paveldėtÄ po senelio mirties buto dalį 2012-04-12 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovei L. V. (t.1 , b. l. 31-37, 72-73). 2012-05-15 ieÅ¡kovė priėmė palikimÄ po senelės M. G., mirusios 2012-03-17 mirties (t. 1, b.l. 38-40). IeÅ¡kovė I. G. yra palikėjų M. G. ir M. G. vaikaitė, kuri siekia kartu su savo broliu atsakovu V.

G. paveldėti ne tik M. G., tačiau ir prieÅ¡ jÄ mirusio M. G. priklausiusiÄ turto dalį. Siekdama paveldėti po savo senelio, mirusio 2012-01-09, likusį turtÄ , ieÅ¡kinį grindė tuo, kad terminÄ palikimui priimti praleido dėl objektyvių, nuo įpėdinio valios nepriklausančių priežasčių: bÅ«dama jauno amžiaus, dėl teisinių žinių stokos ir sÄ Å¾iningo suklydimo, kadangi visÄ gyvenimÄ gyvendama Vokietijoje manė, jog senelio palikimas turi atitekti jį pergyvenusiai mirusiojo sutuoktinei – ieÅ¡kovės ir atsakovo senelei; ji nežinojo, kad pastaroji atsisakė palikimo, ir palikimÄ priėmė ieÅ¡kovės brolis, nurodydamas notarei melagingas žinias, kad jis yra vienintelis paveldėtojas, t.y. nuslėpdamas, kad tos pačios eilės paveldėtoja yra ir ieÅ¡kovė.

Nurodė, kad praleisto termino trukmė yra itin trumpa, nesiekia net trijų mėnesių, jos valia buvo paveldėti su broliu lygiomis dalimis senelių turtÄ ir Å¡ios teisės ji neatsisakė, visÄ laikÄ to siekė. Pirmos instancijos teismas pagrįstai Å¡ias ieÅ¡kovės nurodytas priežastis nagrinėjamos bylos kontekste ir atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės jaunÄ amžių (22 metai) pagrįstai pripažino svarbiomis, pratęsė terminÄ palikimui priimti.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ (arba kurio vardu praÅ¡oma priimti palikimÄ ), teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimÄ , turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados yra pagrįstos ir motyvuotos, tinkamai taikytos ir aiÅ¡kintos materialinės teisės normos, reglamentuojančios palikimo priėmimo tvarkÄ ir sÄ lygas bei termino palikimui priimti pratęsimÄ , iÅ¡vados padarytos, nepažeidžiant proceso teisės normų dėl įrodymų įvertinimo (CPK 185 straipsnis).

Å iuo atveju taip pat turi reikÅ¡mės, kad terminas palikimui priimti praleistas nedaug, taip pat tai, kad pareiÅ¡kėjos negalima apkaltinti nerÅ«pestingumu, dėl kurio ji prarastų teisę paveldėti po senelio mirties likusio turto dalį.  Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, į byloje nustatytas aplinkybes apie atsakovo elgesį nuslepiant duomenis apie tos pačios eilės paveldėtojus, nurodant notarei, kad jis yra tik vienas antros eilės paveldėtojas, ieÅ¡kovės jau minėtÄ sÄ Å¾iningÄ suklydimÄ , kad jos manymu po senelio mirties palikimÄ turėjo priimti jį pergyvenusi sutuoktinė – Å¡alių senelė, o sužinojusi, kad palikimÄ priėmė jos brolis, ji iÅ¡ karto kreipėsi dėl praleisto termino pratęsimo, nes jos valia buvo paveldėti seneliams priklausantį turtÄ , ir laiku dėl palikimo priėmimo ji nesikreipė tik todėl, kad sÄ Å¾iningai klysdama bei gyvendama Vokietijoje ir nebÅ«dama susipažinusi su Lietuvos paveldėjimo teise.

Jos veiksmai, sužinojus, jog palikimÄ po senelio mirties priėmė ne senelė, o atsakovas, rodo, kad ji siekė kartu su atsakovu – savo broliu - paveldėti senelių turtÄ , kÄ ji ir padarė kreipdamasi į notarę bei į teismÄ . Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo nepranešė pareiÅ¡kėjai apie palikimo atsiradimÄ ir jos teisę paveldėti, neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant Å¡iÄ bylÄ , nes įstatymas įpėdinio neįpareigoja taip elgtis kitų įpėdinių atžvilgiu.

Tačiau kolegija, spręsdama dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, taip pat vadovaujasi ir protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principais ir nurodo, kad atsakovo elgesys ieÅ¡kovės atžvilgiu, nurodžius notarei, kad jis yra vienintelis paveldėtojas, o taip pat nepraneÅ¡us savo seseriai, kad senelė atsisakė savo palikimo dalies, iÅ¡ tiesų nebuvo sÄ Å¾iningas. Tokiu bÅ«du apeliantų argumentai apie ieÅ¡kovės valios nebuvimÄ priimti palikimÄ , nepagrįstų priežasčių sutrukdžiusiu priimti palikimÄ bei atsakovo V.

G. nesÄ Å¾iningumo, priimant palikimÄ , atmestini. Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis) sprendžia, kad toks pirmos instancijos teismo sprendimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo yra ne tik teisėtas, tačiau ir teisingas bei sÄ Å¾iningas abiejų paveldėtojų atžvilgiu. Kolegija pritardama pirmos instnacijos teismo sprendimo motyvams jų neatkartoja.Nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad teismas nepagrįstai konstatavo atsakovų nesažinigumÄ sudarant buto dalies pirkimo-pardavimo sutartį.

Teismas pagrįstai įvertino priimto paveldėto turto pardavimo skubotumÄ , atsakovų bendradarbiavimÄ iki sutarties sudarymo ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė L. V. (buto dalies pirkėja) galėjo žinoti, jog sandoriu, kurį ji sudaro, yra atimamas turtas iÅ¡ kitų galimų paveldėtojų, nes atsakovė gerai pažinojusi ieÅ¡kovės Å¡eimÄ , bendravo tiek su jos motina, Å¡ias aplinkybes patvirtino liudytoja byloje apklausta ieÅ¡kovės motina, pažinojo ieÅ¡kovę. Be to atsakovė, veikė kito atsakovo V.

G. vardu, kaip įgaliotinė: gavo iÅ¡ notaro paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ ir praėjus keturioms dienoms sudarė paveldėto buto pirkimo-pardavimo sutartį su kitu atsakovo V. G. įgaliotinu, taip įgydama nuosavybės teisę į ½ atsakovo paveldėtÄ butÄ . Å ios aplinkybės ir jau minėtas buto pardavimo skubotumas, bei tai, kad kita ½ dalis buto liko kaip paveldimas turtas, kurį paveldėjo ieÅ¡kovė ir atsakovas V. G., teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡vadai, kad abu atsakovai veikė nesÄ Å¾iningai, pažeisdami imperatyvias įstatymų normas dėl kito asmens (ieÅ¡kovės) nuosavybės teisės, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir gerÄ moralę (CK 1.80, 1.81 straipsniai).

Å iuo įstatyminiu pagrindu paveldėjimo teisės liudijimÄ Â½ dalyje bei sudaryta ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančiais, teisėtai ir pagrįstai. Dėl ieÅ¡kinio dalyko apimties Apeliantų nuomone ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų ir nagrinėtų reikalavimų Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, patenkinimas sukuria teisinį neapibrėžtumÄ , nes Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu pripažinimas negaliojančia atsakovui iÅ¡duoto 1/2 paveldėjimo teisės liudijimo dalį bei buto pirkimo-pardavimo sutartį bei pritaikius restitucijÄ , nesuponuoja pas atsakovÄ V.

G. natÅ«ra esančio turto perdavimo ieÅ¡kovei. IÅ¡ dalies kolegija su Å¡iais skundo motyvais sutinka, tačiau sprendžia, kad dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo sprendimo panaikinti, Å¡iÄ teismo padarytÄ klaidÄ iÅ¡taiso papildydama sprendimÄ . Įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, Å¡ios bylos kontekste yra tik tas, kuriam CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęstas terminas palikimui priimti. Jei terminas palikimui priimti pratęsiamas, toks įpėdinis kartu laikomas palikimÄ priėmusiu įpėdiniu, o nagrinėjamoje byloje tos pačios eilės įpėdiniu, kaip ir asmuo kuriam iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, kurį ieÅ¡kovė ginčija.

Apeliantai apeliuodami į netinkamÄ ieÅ¡kinio dalyko apimtį nurodo Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje N.V. v L.K. Nr. 3K-3-441/2009 ir joje iÅ¡dėstytÄ dėl CK 5.57 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo dviejų teisinių pasekmių iÅ¡ esmės skirtingose situacijose. Å ioje nutartyje iÅ¡analizuotos dvi situacijos: pirma - pirmesnės eilės įpėdinis, kuriam terminas palikimui priimti pratęstas, ginčija paskesnės eilės įpėdinio palikimo priėmimo teisėtumÄ ; antra - pirmesnės eilės įpėdinis, kuriam terminas palikimui priimti pratęstas, siekia apginti savo teises į palikimÄ CK 5.57 straipsnio 2 dalyje nustatytomis ribomis.

Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos, nei kitos situacijos, nes Å¡ioje byloje kilo ginčas dėl dviejų lygiateisių, t.y. tos pačios eilės paveldėtojų. IeÅ¡kovė neginčijo, kad atsakovui V. G. priklauso ½ dalis senelio M. G. palikimo, kurį sudaro ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl visiÅ¡kai logiÅ¡kai ir pagrįstai jį prašė pripažinti ir pirmos instancijos teismas kaip iÅ¡vestinį reikalavimÄ iÅ¡ pagrindinio – termino palikimui priimti pratęsimo, jį patenkinus pripažino dalį paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡duoto atsakovui negaliojančiu, nes egzistuoja CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytos pasekmės, t.y. ieÅ¡kovė laikoma priėmusiu palikimÄ , o paveldėjimo teisės liudijimas tokiu atveju be apgrindo iÅ¡duotas vienam paveldėtojui, pažeidžiant kito paveldėtojo teisę į paveldimÄ .

Tačiau sutiktina su apeliantų argumentu, kad įpėdinis siekia įgyvendinti teises, įtvirtintas CK 5.57 straipsnio 2 dalyje, turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl jam priklausančio ir pas įpėdinius esančio turto perdavimo natÅ«ra, o teismas turi priimti sprendimÄ dėl jo perdavimo. Sutiktina su tuo, kad patenkinimas ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų nesudaro sÄ lygų įgyvendinti įpėdinio teises – įgyti nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ CK 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta apimtimi, nes pripažinimas negaliojančiu kitam įpėdiniui iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo ir turto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančiais nesuponuoja pas atsakovę L.

V. natÅ«ra esančio ieÅ¡kovei priklausančio turto perdavimo jai. Å iuo atveju ieÅ¡kovė negalės kreiptis į notarÄ dėl palikimo, kadangi notaro kompetencija neapima įpėdinio teisių, apibrėžiamų CK 5. 57 straipsnio 2 dalyje, įgyvendinimo veiksmų. Kolegija Å¡alindama neapibrėžtumÄ , atsiradusi po teismo sprendimo paveldėjimo teisės liudijimo dalies ir ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, sprendžia, kad ieÅ¡kovei nustatoma nuosavybės teisė į ½ dalį turto, priklausiusio M.

G.. Ä®vertinus ieÅ¡kovės siekį paveldėti su atsakovu lygiomis dalimis po senelio mirties likusį turtÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas faktines ieÅ¡kinio aplinkybes, procesinio dokumento rezoliucinėje dalyje suformuluotÄ reikalavimÄ : „nustatyti, kad <... ½ palikimo paveldėjo ieÅ¡kovė I. G. ...>“, atsižvelgiant į tai, kad paveldimÄ turtÄ sudaro tik ginčo buto dalis, nustatytina ieÅ¡kovės nuosavybės teisė į paveldimo turto - ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį, t.y.

¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.), dėl nurodytų motyvų sprendimas tikslintinas jį papildant.Netenkinus atsakovų apeliacinio skundo iÅ¡ jų priteistinos ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ yra sumokėjusi 2 500 Lt jai atstovaujančiam advokatui, Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis (CPK 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegija n u t a r ė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .SprendimÄ papildyti „nustatyti ieÅ¡kovės I. G. nuosavybės teisę į ¼ buto, esančio Gedimino pr. 43-15, Vilniuje, dalį, kaip paveldėtÄ po M. G. mirties“.Priteisti iÅ¡ atsakovų V. G. ir L. V. po 1 250 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovei I. G..  Teisėjai                                                                                           Romualda Janovičienė                                                                                                         Andžej Maciejevski              Alma Urbanavičienė