2022-09-28 Nr. AB-23543-3-61-3-00608-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-635-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00608-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausiosios rinkimų komisijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija), 20 000 000 Eur neturinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. vasario 27 d. gavo Komisijos sprendimą ir pažymą, kuriais norima pasipelnyti nusikalstamai pasinaudojus pareiškėjo asmeniu. Pareiškėjo teigimu, Komisija tęsia jo asmens diskriminaciją, kuri buvo pradėta 1997 metais, kai pareiškėjas buvo kandidatas į Šilalės rajono vietines tarybas. Komisija davė sutikimą teisėsaugai atlikti visus ikiteisminio tyrimo veiksmus, susijusius su kankinimu. Todėl nuo apnuodijimo jis susirgo, buvo operuojamas, suluošintas, jam išduotas neįgalumo pažymėjimas. Pareiškėjas nurodė, kad veiksmų tęstinumas įrodomas Komisijos sprendimu, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos dokumentų rengimo taisyklių reikalavimų. Pareiškėjas pabrėžė, kad tokie atsakovo veiksmai yra tyčiniai, jais siekiama jį diskriminuoti ir žeminti jo orumą, Komisijos sprendimas buvo išplatintas viešai su tikslu, kad tai sužinotų visuomenė ir pakenktų ateinantiems rinkimams.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad prašomas priteisti moralinės žalos atlyginimas (10 000 000 Eur) yra proporcingas, kadangi jis diskriminuojamas ir niekinamas nuo 1991 m. sausio 13 d. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos tyčinė veika prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi neįvyko Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai 2020 m. spalio 11 d. ir 2020 m. spalio 25 d. Pareiškėjas nurodė, kad politinė partija „Drąsos kelias“ pavedė atstovauti partijos interesus Komisijoje bei delegavo jį dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, tačiau Komisija jo asmens iki šiol neįregistravo ir nepaskelbė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Komisija nuo 2020 m. liepos 27 d. iki šiol nepaaiškina, dėl ko 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose jis nebuvo įrašytas į daugiamandatę rinkiminę apygardą kaip asmuo kandidatas ir jo asmuo nepaskelbtas daugiamandatėje rinkiminėje apygardoje rinkimų biuletenyje. Pareiškėjas darė išvadą, kad Komisijos veika prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimui. Pareiškėjo teigimu, jo asmens neįregistravimas kandidatu į 2020 m. spalio 11 d. vykusius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus ir nepaskelbus jo pavardės daugiamandatėje apygardoje, yra jo asmens gero vardo diskriminavimas ir trukdymas dalyvauti šalies valdyme, dėl ko Lietuva negalėjo išsirinkti Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. spalio 11 d. ir 2020 m. spalio 25 d. Pareiškėjas pabrėžia, kad moraliniai nuostoliai turi būti atlyginti. Pareiškėjo teigimu, Lietuva nuo 1993 m. veikia prieš jį ir tai yra konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2002 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 35-900-2002, todėl žalos dydis turi siekti ne mažiau 20 000 000 Eur, nes pareiškėjas susirgo, patyrė emocinę depresiją.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Komisijos, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neįvardijo jokio konkretaus Komisijos sprendimo, susijusio su galimu žalos padarymu. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimo faktą galimai sieja su 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimais, kuriuose pareiškėjas buvo keliamas politinės partijos „Drąsos kelias” kandidatu daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir taip pat kaip minėtos partijos kandidatas Žirmūnų vienmandatėje rinkimų apygardoje, tačiau į Seimą nebuvo išrinktas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo vardas ir pavardė buvo viešai paskelbti politinės partijos „Drąsos kelias” keliamų kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje sąraše. Kadangi pareiškėjas 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose dalyvavo ir jo pavardė buvo paskelbta politinės partijos „Drąsos kelias” keliamų kandidatų sąraše, atsakovo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo pavardė minėtuose rinkimuose nebuvo paskelbta, pareiškėjas buvo diskriminuojamas ar jam buvo trukdoma dalyvauti šalies valdyme. Atsakovas pažymėjo, kad tai yra deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai, kurie skunde nėra detaliau paaiškinti. Taip pat Komisijai nėra žinoma apie pareiškėjo diskriminaciją ar trukdymą dalyvauti šalies valdyme, nėra žinomos aplinkybės nei dėl pareiškėjo nurodyto Vilniaus apygardos teismo 2002 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-900-2002, nei dėl kitų pranešimų Lietuvos teisėsaugos institucijoms, nes ši pareiškėjo veikla nėra susijusi su Komisijos veikla.

6. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė, kaip pasireiškė neteisėta atsakovo veikla, t. y. kokie teisės aktai buvo pažeisti pareiškėjo atžvilgiu, bei nepaaiškino, kaip konkrečiai pasireiškė jo teisių pažeidimas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas turėjo galimybę ir dalyvavo 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, jis kaip kandidatas buvo paskelbtas kandidatų sąrašuose. Tai, kad pareiškėjas negavo šiuose rinkimuose pakankamai rinkėjų balsų ir nebuvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimo narius, atsakovo teigimu, negali būti laikoma diskriminacija ar trukdymu dalyvauti šalies valdyme. Atsakovas nurodė, kad negali būti laikomas atsakingu už tai, kad kandidatas nėra išrenkamas į Lietuvos Respublikos Seimą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto, nepateikė jokių paaiškinimų ar įrodymų dėl atsiradusios žalos ar jos dydžio pagrindimo, nėra aišku, ar yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjui galimai atsiradusių pasekmių ir atsakovo veiklos. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą atlyginti tariamą neturtinę žalą, nenurodė atsakovo galimai atliktų neteisėtų veiksmų, nepaaiškino tariamos žalos atsiradimo aplinkybių, nepagrindė jos dydžio ir nenurodė, kuo žala yra susijusi su atsakovo veiksmais.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, 6.263 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, pagal CK 6.271 straipsnį atsakovui nekyla prievolė atlyginti žalą.

9. Teismas vadovavosi CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pareiškėjas jo patirtą žalą (pasiligojimą, emocinę depresiją) sieja su atsakovo neteisėtais veiksmais – sprendimo priėmimu bei nesuteiktos galimybės dalyvauti Seimo rinkimuose. Teismas pažymėjo, kad atsakovo priimtas sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, susijusius su Komisijos sprendimo trūkumais. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas vykusiuose Seimo rinkimuose buvo keliamas politinės partijos „Drąsos kelias” kandidatu daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir taip pat kaip minėtos partijos kandidatas Žirmūnų vienmandatėje rinkimų apygardoje, tačiau į Seimą nebuvo išrinktas (2020 m. rugsėjo 10 d. Komisijos sprendimas Sp-168 „Dėl kandidatų ir kandidatų sąrašų, dalyvaujančių 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, įregistravimo ir paskelbimo“). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog atsakovas nesudarė galimybės dalyvauti Seimo rinkimuose, yra nepagrįsti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl neturi teisės į žalos atlyginimą. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų (vienos iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti), teismas papildomai netyrė kitų viešosios atsakomybės sąlygų ir netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

10. Teismas konstatavo, kad visi Komisijos veiksmai buvo teisėti, Komisija neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Dėl to nei sprendimo forma, nei kitais veiksmais atsakovas nepadarė žalos pareiškėjui. Teismas pabrėžė, kad pareiga atlyginti žalą atsiranda tik esant visoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kurias nustato CK 6.245 – 6.248 straipsniai. Teismas nenustatė šių sąlygų buvimo, nes nenustatė neteisėtų veiksmų fakto, kaltės, priežastinio ryšio. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto bei nenurodė jos galimo buvimo teisinio pagrindo, nenurodė, koks įstatymas jam suteikia teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo nurodomos Lietuvos Respublikos dokumentų rengimo taisyklės šiuo atveju netaikytinos, nes Komisijos sprendimas nėra panaikintas.

III. 11. Pareiškėjas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti tarptautiniam teismui.

12. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė perduoti bylos nagrinėjimą pagal teismingumą tarptautiniam teismui. Pareiškėjas nurodo, kad yra asmuo be pilietybės, todėl jo atžvilgiu galioja Asmens be pilietybės konvencija bei 1938 metų gegužės 13 d. Lietuvos Konstitucija. Pareiškėjas cituoja Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą nuostatas ir pažymi, kad Komisija savo interneto svetainėje siekia išsityčioti iš jo asmens, skelbia kandidatus į Seimo rinkimus.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Komisijos, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nurodo, kad pareiškėjas pateikė informaciją apie Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, jo nagrinėtas bylas, tačiau nenurodė, kaip jos yra susijusios skundžiamu teismo sprendimu. Taip pat pareiškėjas nurodė kitus tarptautinės teisės aktus, tačiau neišdėstė, kaip šie teisės aktai siejasi su skundžiamu teismo sprendimu. Atsakovo teigimu, pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nenurodė skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų, nepagrindė, kokias materialines ar procesines normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą šioje byloje. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde formuluoja tokį apeliacinio skundo reikalavimą, kuris nėra numatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnyje. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas pateikė nepagrįstą apeliacinį skundą, nes nenurodė konkrečių motyvų, kodėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, kilusios dėl neteisėtų Komisijos veiksmų, atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad visi Komisijos veiksmai, susiję su pareiškėjo dalyvavimu Seimo rinkimuose, buvo teisėti, Komisija neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, todėl atsakovas nepadarė žalos pareiškėjui.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, jame pagrindiniu nesutikimo argumentu nurodydamas teismingumo klausimą.

18. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo straipsnių kopijas iš įvairių portalų, kurie nėra susiję su nagrinėjama byla. Be to, dalis šių publikacijų nebuvo pateiktos pirmosios instancijos teismui ir pareiškėjas nenurodė priežasčių, kliudžiusių jam tai padaryti. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas nenurodo priežasčių, kodėl prie apeliacinio skundo pridedami dokumentai nebuvo pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui bei kodėl juos būtina pateikti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Todėl, vadovaudamasi ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi ir 142 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija atsisako šiuos įrodymus priimti ir prijungti prie bylos.

20. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas.

21. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai ir deklaratyviai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz. 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-334-492/2021; 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2026-520/2017).

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas.

23. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-280-261/2021, nors pareiškėjas ir vykdė pirmosios instancijos teismo nutartį, kurioje jam buvo nustatytas terminas skundo dėl Komisijos sprendimo, kuris, pasak pareiškėjo, neatitinka jam keliamų reikalavimų, panaikinimo trūkumams pašalinti, tačiau teismo nurodyto skundo trūkumo, teikdamas patikslintą skundą, pareiškėjas nepašalino. Šioje administracinėje byloje priimtas nagrinėti tik pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo priimtas sprendimas yra galiojantis ir nenuginčytas, o pareiškėjo argumentai, susiję su Komisijos sprendimo trūkumais, taip pat nesudarymu jam galimybės dalyvauti Seimo rinkimuose, nėra pagrįsti.

24. Pažymėtina, kad ABTĮ 144 straipsnyje, nustatančiame apeliacinės instancijos teismo teises, nenumatyta teisė perduoti bylos nagrinėjimą tarptautiniam teismui, todėl šis pareiškėjo prašymas atmestinas. Šios išvados nekeičia ir pareiškėjo teiginiai dėl to, kad jis save laiko Lietuvos piliečiu ar asmeniu be pilietybės. Administracinių bylų teisenos įstatymas nesieja bylų nagrinėjimo galimybės ir teritorinio ar rūšinio bylų teismingumo su asmenų, besikreipinačių į teismą, pilietybe. Nagrinėjamoje byloje nenustatyti ir kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo ar į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu, pagrindai (ABTĮ 4 str. 3, 4 d.).

25. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius