2020-06-10 Nr. AB-12126-3-65-3-00216-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2049-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00216-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovams Panevėžio pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Mūsų amatai“ dėl darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja R. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, ir prašė iš atsakovo Panevėžio pataisos namų (toliau – ir Panevėžio PN) priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, taip pat priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio PN, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2017 m. spalio 11 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Mūsų amatai“ 2017 m. lapkričio 29 d. direktoriaus įsakymu pareiškėja buvo paskirta dirbti į Pravieniškių filialo Panevėžio padalinį darbininkės pareigas, mokant už pagamintos produkcijos kiekį. Nuo 2018 m. kovo 9 d. pareiškėja buvo perkelta dirbti į pagalbinės darbininkės pareigas 0,5 etato, taikant 0,43 darbo užmokesčio koeficientą. Dirbdama VĮ „Mūsų amatai“ pareiškėja ardė senus įrenginius, rūšiavo spalvotąjį metalą, dirbo įvairius statybos darbus. Pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Apmokėjimo tvarkos aprašas) 2 priedą, pareiškėjai turėjo būti taikomas 0,55–0,75 darbo užmokesčio koeficientas. Pareiškėja nurodo, kad be metalo apdirbimo darbų ji atliko apdailos darbus – skuto sienas ir lubas, po to jas gruntavo ir šlifavo. Pareiškėja nuo 2018 m. kovo 9 d. iki kovo 29 d. dirbo 14 dienų, viso 106 valandas, tai patvirtina Panevėžio PN direktoriaus 2018 m. gegužės 8 d. pažyma Nr. 01/10-146, todėl darbo užmokesčio turėjo būti priskaičiuota 111,30 Eur, tačiau pareiškėjai buvo priskaičiuotas tik 58,80 Eur darbo užmokestis už išdirbtas 56 valandas, todėl liko neapskaičiuotos dar 50 valandų.

3. Pareiškėja dėl netinkamo darbo užmokesčio apskaičiavimo bei dėl atliekamo darbo pobūdžio kreipėsi į Panevėžio PN direktorių bei į VĮ „Mūsų amatai“ direktorių, bendravo su VĮ „Mūsų amatai“ padalinio vadove A. M.. Pareiškėjos teigimu, VĮ „Mūsų amatai“ padalinio vadovė A. M., siekdama išvengti atsakomybės, sistemingai teikė įmonės direktoriui melagingą informaciją apie pareiškėją, ją šmeižė, naudojo prieš pareiškėją psichologinį smurtą. 2018 m. balandžio 16 d. dėl netinkamos darbo laiko apskaitos bei darbo užmokesčio paskaičiavimo pareiškėja su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją, 2018 m. gegužės 14 d. dėl A. M. naudojamo psichologinio spaudimo, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo žmogaus teisių komitetą, skundai buvo persiųsti Lietuvos Respublikos kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas). Pareiškėjos teigimu, Panevėžio PN nesiėmė jokių veiksmų, vilkino atlikti jų kompetencijai priskirtus darbus, nors turėjo ir galėjo šią problemą spręsti. Pareiškėja prašė iš atsakovo Panevėžio PN priteisti jai likusią darbo užmokesčio dalį, taip pat iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio PN, priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

4. Atsakovas ir Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio PN atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

5. Panevėžio PN paaiškino, kad pareiškėja R. M. laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose atliko nuo 2017 m. spalio 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 7/05-4-308 „Dėl nuteistųjų skyrimo į darbą“ nuo 2017 m. gruodžio 1 d. buvo paskirta į Pravieniškių filialo Panevėžio padalinį darbininkės (vienetininkės) pareigas, mokant už pagamintos produkcijos kiekį, vėlesniais VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus įsakymais perkelta į kitas pareigas, o 2018 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 7/05-4-66 pareiškėja nuo 2018 m. gegužės 9 d. atleista iš Pravieniškių filialo Panevėžio padalinio darbininkės (vienetininkės) pareigų.

6. Panevėžio PN teigimu, darbo teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp pareiškėjos ir VĮ „Mūsų amatai“, o ne tarp pareiškėjos ir Panevėžio PN. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 125 straipsniu, Panevėžio PN nuolat skelbia ir periodiškai atnaujina informaciją apie laisvas darbo vietas (tiek VĮ „Mūsų amatai“, tiek Panevėžio pataisos namuose dirbti ūkio darbus). Jei nuteistoji išreiškia norą dirbti ūkio darbus, ji yra įdarbinama Panevėžio PN. Tačiau jei nuteistoji pageidauja dirbti VĮ „Mūsų amatai“, ji nukreipiama į VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinį, kuriame toliau sprendžiamas nuteistosios įdarbinimo VĮ „Mūsų amatai“ klausimas.

7. Panevėžio PN vaidmuo įdarbinant nuteistąsias VĮ „Mūsų amatai“ yra daugiau konsultacinis ir motyvacinis, t. y. pataisos įstaiga atlieka jai teisės aktais nustatytus veiksmus parenkant ir siūlant nuteistosioms darbą. Į darbą VĮ „Mūsų amatai“ nuteistieji įtraukiami ir atleidžiami iš jo šios įmonės direktoriaus sprendimu. VĮ „Mūsų amatai“ yra atskiras juridinis asmuo, kurio įstatai yra patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus. Panevėžio PN direktorius neturi įgaliojimų kontroliuoti kito juridinio asmens ūkinę veiklą bei spręsti dėl kito juridinio asmens vadovo ar dirbančiųjų priimtų sprendimų teisėtumo. Pagal Aprašo nuostatas, ir laisvės atėmimo vietų, ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai nustato darbo užmokestį savo vadovaujamuose juridiniuose asmenyse įdarbintiems nuteistiesiems. Panevėžio PN atlieka išskaitų iš nuteistųjų darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio išmokėjimo nuteistiesiems procedūras.

8. Panevėžio PN negali pateikti duomenų dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių dėl darbo apskaitos ar darbo užmokesčio, kadangi tokie duomenys Panevėžio PN nėra fiksuojami ir kaupiami. Iš Nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnalo įrašų matyti, kad skunde nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėja į įstaigos direktorių dėl skunde išsakytų ar jiems artimų nusiskundimų kreipėsi du kartus. Panevėžio PN direktorius nevengė priimti nuteistosios ir išklausyti jos nusiskundimų bei pagrįstai išaiškino pareiškėjai galimus jos problemų sprendimo būdus. VĮ „Mūsų amatai“ dirbantys nuteistieji į gamybinę zoną yra įleidžiami pro kontrolės ir paleidimo punktą Nr. 2, atsižvelgiant į VĮ „Mūsų amatai“ parengtas ir šio padalinio vadovės bei Panevėžio pataisos namų pasirašytas nuteistųjų išvedimo į darbą paskyras. Nuteistųjų išvedimo į darbą paskyros nėra nei darbuotojo darbo grafikas, nei faktinio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, o tik įstaigos vadovo leidimas praleisti nuteistąjį per praleidimo kontrolės punktą paskyroje nurodytu laiku.

9. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos Panevėžio PN nurodė, kad nėra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje įtvirtinta viešosios civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti valdžios institucijos veiksmai (neveikimas), be to, pareiškėja neįrodė patirtos žalos.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Mūsų amatai“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

11. VĮ „Mūsų amatai“ paaiškino, kad pareiškėja įmonės Pravieniškių filialo direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 7/05-4-308 buvo paskirta dirbti į darbininkės pareigas nuo 2017 m. gruodžio 1 d., mokant už pagamintos produkcijos kiekį, nuo 2018 m. kovo 9 d. įmonės Pravieniškių filialo direktoriaus įsakymu Nr. 7/05-4-37 nuteistoji buvo paskirta dirbti pagalbinės darbininkės pareigoms 0,5 etato, taikant 0,43 darbo užmokesčio koeficientą, ir darbininkės pareigoms 0,5 etato, darbo užmokestį mokant už pagamintos produkcijos kiekį.

12. Įmonės turimais duomenimis, paskyrus pareiškėją dirbti minėtu 2018 m. kovo 9 d. įsakymu, nuteistoji piktybiškai nedirbo, neklausė įmonės atsakingo darbuotojo, prižiūrinčio nuteistųjų darbus, atsisakė dirbti, bei nesilaikė režimo – elgėsi agresyviai. Už kovo mėnesį nuteistajai priskaičiuotas darbo užmokestis iš viso sudaro 91,89 Eur. Nuteistoji 2018 metų kovo mėnesį nedirbo šiomis dienomis: kovo 8 d., kovo 16 d. ir kovo 30 d. Šios nedarbo dienos yra pažymėtos žiniaraštyje, su kuriuo pareiškėja buvo supažindinta pasirašytinai. Nuteistoji pagal 2018 m. kovo 9 d. įsakymą buvo paskirta dirbti atlikti darbus, skaičiuojant darbo užmokestį už pagamintos produkcijos kiekį, bei pagalbinės darbininkės pareigoms, skaičiuojant darbo užmokestį už vieną valandą. Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, nuteistajai buvo skirtas 0,43 dydžio koeficientas. Nuteistajai iš viso priskaičiuotas darbo užmokesčio dydis už kovo mėnesį buvo 58,80 Eur (iš viso išdirbo 56 valandas). Taip pat už kovo mėnesį atliktą darbą (už pagamintos produkcijos kiekį) pareiškėjai buvo suskaičiuotas 33,09 Eur dydžio darbo užmokestis.

13. VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2018 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 7/05-4-66 pareiškėja nuo 2018 m. gegužės 9 d. atleista iš Pravieniškių filialo Panevėžio padalinio darbininkės pareigų, nes padirbėjusi kelias dienas, piktybiškai nedirbo jai paskirtų darbų.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjos R. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėja R. M. laisvės atėmimo bausmę Panevėžio PN atlikimo laikotarpiu VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 7/05-4-308 „Dėl nuteistųjų skyrimo į darbą“ nuo 2017 m. gruodžio 1 d. buvo paskirta į Pravieniškių filialo Panevėžio padalinį darbininkės (vienetininkės) pareigas, mokant už pagamintos produkcijos kiekį; VĮ „Mūsų amatai“ 2018 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 7/05-4-37 R. M. nuo 2018 m. kovo 9 d. perkelta iš Pravieniškių filialo Panevėžio padalinio darbininkės (vietininkės) į pagalbinės darbininkės pareigas 0,5 etato, taikant 0,43 darbo užmokesčio koeficientą, ir darbininkės (vienetininkės) pareigas 0,5 etato, mokant už pagamintos produkcijos kiekį; VĮ „Mūsų amatai“ direktoriaus 2018 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 7/05-4-66 R. M. nuo 2018 m. gegužės 9 d. atleista iš Pravieniškių filialo Panevėžio padalinio darbininkės (vietininkės) pareigų.

16. Teismas nurodė, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos BVK bei Apmokėjimo tvarkos aprašo nuostatos. Aptaręs BVK 111, 125 ir 128 straipsnių nuostatas, teismas pažymėjo, kad pagal nurodytąjį teisinį reglamentavimą nuteistieji gali būti įdarbinti tiek pačioje pataisos įstaigoje, tiek valstybės įmonėje prie pataisos įstaigų, o pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai buvo išaiškintos šios galimybės, ir ji pasirinko dirbti VĮ „Mūsų amatai“.

17. Teismo vertinimu, pareiškėja kėlė ginčą, kad jai buvo nustatytas netinkamas darbo apmokėjimo koeficientas bei netinkamai apskaičiuotas jos darbo laikas, todėl nepriskaičiuota ir neišmokėta, jos nuomone, jai priklausanti darbo užmokesčio dalis. Įvertinęs Departamento direktoriaus 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-373 patvirtintų valstybės įmonės „Mūsų amatai“ įstatų turinį, teismas darė išvadą, kad Panevėžio PN ir VĮ „Mūsų amatai“ nėra viena kitai pavaldžios įstaigos. Kadangi darbo santykiai susiklostė ne tarp pareiškėjos ir Panevėžio PN, o tarp pareiškėjos ir VĮ „Mūsų amatai“, todėl teismas darė išvadą, kad Panevėžio PN negali būti laikomi atsakingais už pareiškėjos darbo laiko apskaitą bei darbo užmokesčio apskaičiavimą, nes šiuos veiksmus atliko VĮ „Mūsų amatai“. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja dėl išskaitų darymo pagal BVK 132 straipsnį bei darbo užmokesčio į jos sąskaitą išmokėjimo pretenzijų Panevėžio PN neturi.

18. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį pareikštas netinkamam atsakovui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja dar teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi įpareigota apsispręsti dėl skundu reiškiamų reikalavimų bei atsakovų pagal jos pareikštus reikalavimus, tačiau ji, tikslindama savo skundą, atsakovu pasirinko Panevėžio PN, reikšdama reikalavimą, iš esmės nukreiptą VĮ „Mūsų amatai“. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš Panevėžio PN neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nepagrįstas ir jį atmetė.

19. Vertindamas pareiškėjos reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, teismas nurodė, kad neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Teismas akcentavo, kad pagal CK 6.271 straipsnį reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

20. Teismas pažymėjo, kad kaip neteisėtus Panevėžio PN veiksmus pareiškėja nurodė tai, kad pataisos įstaigos direktorius, kiti pareigūnai, žinodami, jog pareiškėja nesutaria su Pravieniškių filialo Panevėžio padalinio direktore ir reikalauja jai priklausančios darbo užmokesčio dalies, nesiėmė jokių veiksmų susidariusiai padėčiai išspręsti. Atsižvelgęs į tai, kad Panevėžio PN ir VĮ „Mūsų amatai“ yra du skirtingi vienas kitam nepavaldūs juridiniai asmenys, teismas darė išvadą, kad Panevėžio PN pareigūnai negalėjo įtakoti pareiškėjos darbinių santykių su VĮ „Mūsų amatai“ darbuotojais, neturėjo įgalinimų kontroliuoti pareiškėjos darbo laiko apskaitos bei darbo užmokesčio apskaičiavimo. Teismas pažymėjo, kad pataisos įstaiga užtikrino pareiškėjos išvykimą į darbą, pataisos įstaigos direktorius priėmė pareiškėją, išklausė ją dėl skunde keliamų problemų, nurodė galimą problemų sprendimo būdą. Teismo vertinimu, pareiškėja nei skunde, nei teismo posėdyje nedetalizavo, kokius, Panevėžio PN kompetencijai priskirtus veiksmus atsakovas privalėjo atlikti, siekiant išspręsti jos keliamą problemą dėl darbo laiko apskaitos bei darbo užmokesčio, o teismo posėdyje apsiribojo deklaratyviais teiginiais.

21. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė, jog Panevėžio PN pareigūnai šioje konkrečioje situacijoje veikė nesilaikydami teisės aktų reikalavimų ar nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Todėl teismas darė išvadą, kad neturi pagrindo konstatuoti viešojo administravimo subjekto – Panevėžio PN – ar jų pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto. Nenustatęs vienos iš sąlygų, būtinų viešajai atsakomybei atsirasti, teismas sprendė, kad Lietuvos valstybei nekilo prievolė atlyginti pareiškėjai neturtinę žalą ir šį jos reikalavimą atmetė.

III. 22. Pareiškėja R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos skundą ir iš Panevėžio PN priteisti nesumokėto darbo užmokesčio dalį, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio PN – 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

23. Pareiškėjos teigimu, skunde pirmosios instancijos teismui ji aiškiai buvo išdėsčiusi skundo esmę, pateikusi įrodymus, tačiau jų teismas nenagrinėjo. Skundas buvo paduotas dėl netinkamo darbo užmokesčio apskaičiavimo, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-3407-596/2018 ir į specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-79/2018. Skunde pareiškėja buvo nurodžiusi aplinkybes dėl neteisėtų VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinio direktorės elgesio, taip pat tai, kad minėto padalinio buhalterė netinkamai apskaičiavo darbo laiką ir todėl neišmokėjo viso priklausančio darbo užmokesčio. Bylos rūšinis teismingumas buvo išspręstas, t. y. kad ginčas teismingas administraciniam teismui. Atsižvelgdama į minėtas nutartis pareiškėja reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo kėlė Panevėžio pataisos namams, o dėl neturtinės žalos atlyginimo – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio PN. Pirmosios instancijos teismas šiomis nutartimis nesivadovavo.

24. Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. kovo 28 d. vyko vienintelis teismo posėdis, kurio metu kolegijai pirmininkaujanti teisėja aiškinosi, ar pareiškėja neturi pretenzijų dėl Panevėžio PN atliekamų išskaitų iš pareiškėjos darbo užmokesčio. Pareiškėja tokių pretenzijų neturėjo, tačiau nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su VĮ „Mūsų amatai“ netinkamai vedama darbo laiko apskaita ir darbo užmokesčio apskaičiavimu, t. y. skundo esmė.

25. Pareiškėja iš esmės pakartoja skunde nurodytas aplinkybes dėl jos darbo funkcijų nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 30 d., argumentus, kad padalinio vadovė, siekdama išvengti atsakomybės, sąmoningai teikė melagingą informaciją VĮ „Mūsų amatai“ direktoriui, kreipėsi dėl pažeistų teisių į kitas institucijas, Panevėžio PN direktorių. Pareiškėja akcentuoja, jog priešingai, nei tvirtino VĮ „Mūsų amatai“, ji per dieną dirbdavo ne po 4 val., o po 7–8 val., nedirbta tik tris dienas kas nurodyta Panevėžio PN direktoriaus patvirtintoje 2018 m. gegužės 8 d. pažymoje Nr. 01/10-146 ir Panevėžio PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. pažymoje Nr. 01/7-4215. Kadangi netinkamai apskaičiuotas darbo laikas ir netinkamai pritaikytas koeficientas, pareiškėjai neišmokėtas visas priklausęs darbo užmokestis jai einant pagalbinės darbininkės (laikininkės) pareigas už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2018 m. kovo 30 d., kuris turėjo būti ne 58,80 Eur, o 115,50 Eur.

26. Pareiškėjos teigimu, šiuos klausimus turėjo išspręsti Panevėžio PN, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Pareiškėja buvo žeminama, šmeižiama, išnaudojama, iš padalinio vadovės patyrė psichologinį spaudimą, kad siekia išsiaiškinti dėl darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio. Tuo tarpu teismas neatsakė į pagrindinius pareiškėjos reikalavimus, neištyrė įrodymų, nenustatinėjo bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nenurodė, koks įstatymas turėjo būti taikomas šioje byloje. Pareiškėja nurodo, kad pageidauja dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti išsamius paaiškinimus.

27. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio pataisos namai atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime išdėstytus argumentus. Panevėžio PN akcentuoja, kad darbo santykiai susiklostė tarp pareiškėjos ir VĮ „Mūsų amatai“, šios valstybės įmonės pataisos įstaigos administracija nekontroliuoja, todėl nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad jie turėjo imtis veiksmų, kad būtų išspręstas pareiškėjos ir VĮ „Mūsų amatai“ padalinio vadovės konfliktas.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Mūsų amatai“ prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš atsakovo Panevėžio pataisos namų, taip pat dėl to kilusios neturtinės žalos iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio PN, atlyginimo.

2. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 25 d. sprendimu R. M. skundą atsakovams Panevėžio pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Mūsų amatai“ dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas minėtame sprendime konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį pareikštas netinkamam atsakovui bei viešojo administravimo subjekto – Panevėžio pataisos namų ar jų pareigūnų – veiksmuose nėra neteisėtumo fakto, todėl nenustačius vienos iš sąlygų, būtinų viešajai atsakomybei atsirasti, Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjai neturtinę žalą.

3. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos skundą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatsakyta į visus pareiškėjos pareikštus pagrindinius reikalavimus, taip pat nesivadovavo administracinių teismų praktika.

4. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

5. Pareiškėja apeliaciniame skunde išreiškia norą dalyvauti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, t. y. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjos prašymas atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

29. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo nuostatos. Pirmosios instancijos teismas sprendime aktualias šių teisės aktų normas išsamiai aptarė, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime jų nebekartoja.

30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, VĮ „Mūsų amatai“ 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 7/05-4-308 nuteistoji R. M. buvo paskirta į Pravieniškių filialo Panevėžio padalinį darbininkės (vienetininkės) pareigas nuo 2017 m. gruodžio 1 d., mokant už pagamintos produkcijos kiekį. Tai reiškia, kad šio įsakymo pagrindu tarp pareiškėjos ir VĮ „Mūsų amatai“ susiklostė darbo teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ginčo atveju darbo santykiai susiklostė ne tarp pareiškėjos ir Panevėžio pataisos namų, o tarp pareiškėjos ir valstybės įmonės „Mūsų amatai“, nes R. M. įdarbino, iš darbo atleido, darbo laiko apskaitą vedė bei atlyginimą jai nustatė ir apskaičiavo VĮ „Mūsų amatai“, todėl Panevėžio pataisos namai negali būti laikomi atsakingais už pareiškėjos darbo laiko apskaitą bei darbo užmokesčio apskaičiavimą.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad atsakovas yra materialiojo teisinio santykio šalis, galimai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-330/2008 yra išaiškinęs, kad pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodytas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas.

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ėmėsi iniciatyvos pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau pareiškėja nesutiko. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, siekdamas, kad realiai būtų apgintos galimai pažeistos besikreipusio teisminės gynybos asmens teisės, buvo pakankamai aktyvus ir veikė taip, kaip numatyta ABTĮ 12 straipsnyje – išaiškino pareiškėjai jos procesines teises ir pareigas, įspėjo dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir stengėsi padėti pareiškėjai įgyvendinti jos procesines teises.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu pareiškėjas nesutinka pakeisti atsakovo, tai yra pakankamas pagrindas tiek skundą, tiek apeliacinį skundą atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-481/2007; 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-96-261/2017).

34. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skunde nurodytas atsakovas nėra tinkamas, tai jos reikalavimas dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo negali būti tenkinamas.

35. R. M. taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio pataisos namų, neturtinę žalą. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

36. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos argumentus dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, teisingai konstatavo, kad Panevėžio pataisos namai ir VĮ „Mūsų amatai“ yra du skirtingi vienas kitam nepavaldūs juridiniai asmenys, todėl Panevėžio pataisos namų pareigūnai negalėjo įtakoti pareiškėjos darbinių santykių su VĮ „Mūsų amatai“ darbuotojais, neturėjo įgalinimų kontroliuoti pareiškėjos darbo laiko apskaitos bei darbo užmokesčio apskaičiavimo bei šiuos klausimus spręsti su VĮ „Mūsų amatai“ administracija. Pareiškėja skunde nenurodė jokių atsakovo veiksmų, kuriuos pagal teisės aktus Panevėžio pataisos namai (jų pareigūnai) privalėjo atlikti. Taigi nėra pagrindo pripažinti, jog Panevėžio pataisos namų pareigūnai neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų viešojo administravimo subjekto (Panevėžio pataisos namų) veiksmų, nėra ir būtinos Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos negali kilti ir atsakomybė už žalą.

38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Milda Vainienė