335414de-c5fe-4fcd-a7ad-9542e7fc2407 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1517-480/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15565-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.4.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dividus“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2339-812/2021 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dividus“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Dažnis“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo regreso teise.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dividus“ 8 984,93 Eur žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 404 Eur kompensacines palÅ«kanas ir 211 Eur žyminio mokesčio.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. vasario 1 d. UAB „Žilinskis ir Co“ sudarė subrangos darbų sutartį su UAB „Dažnis“. Subrangovas UAB „Dažnis“ turėjo suprojektuoti ir įrengti elektros tinklų objektus. Įrengiant elektros tinklus turėjo būti atlikti gręžimo darbai. Kadangi UAB „Dažnis“ gręžimo darbų neatlieka, 2019 m. balandžio 30 d. UAB „Dažnis“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. DI/2019/S-10 su UAB „Dividus“. UAB „Dividus“ turėjo atlikti kryptinio gręžimo darbus. 2019 m. gegužės 24 d. (duomenys neskelbtini) UAB „Dividus“ atlikdama darbus sugadino AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausantį dujotiekį. 2019 m. gegužės 30 d.

UAB „Dividus“ surašė 2019 m. gegužės 24 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktÄ , kurį pasirašė tik rangovas UAB „Dividus“. Dėl dujotiekio sugadinimo AB „Energijos skirstymo operatorius“ patyrė 9 284,93 Eur nuostolį ir dėl Å¡ios žalos pateikė pretenzijÄ statybos darbų rangovui UAB „Žilinskis ir Co“, kuris dėl padarytos žalos pateikė pretenzijÄ subrangovui UAB „Dažnis“. UAB „Dažnis“ atlygino žalÄ UAB „Žilinskis ir Co“, o tai patvirtina 2019 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas.

UAB „Žilinskas ir ko“ žalÄ atlygino dujotiekio savininkui AB „Energijos skirstymo operatorius“. Atlyginusi žalÄ UAB „Dažnis“ įgijo regreso teisę į žalÄ padariusį rangovÄ UAB „Dividus“. UAB „Dažnis“ civilinė atsakomybė apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. 113274379). AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodama 2019 m. gegužės 24 d. įvykio metu padarytus nuostolius, iÅ¡mokėjo draudėjui UAB „Dažnis“ 8 984,93 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

Draudimo iÅ¡mokos suma buvo sumažinta 300 Eur besÄ lyginės iÅ¡skaitos suma (9 284,93 – 300 = 8 984,93). IÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ , AB „Lietuvos draudimas“ įgijo teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo asmens. Dėl turto sugadinimo padarytÄ Å¾alÄ turi atlyginti atsakingas asmuo UAB „Dividus“. AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. gruodžio 9 d. pateikė pretenzijÄ UAB „Dividus“, bet žala nebuvo atlyginta.

3. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė UAB „Dividus“ nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, ir prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodė, kad paslaugų teikimo sutarties pagrindu Å¡alys susitarė, jog vykdomų kryptinio gręžimo darbų vietose visas komunikacijas privalo sužymėti užsakovas, t. y. UAB „Dažnis“. Objekte, kuriame įvyko įvykis, atitinkamos komunikacijos sužymėtos nebuvo – UAB „Dažnis“, teikdama užsakymÄ dėl darbų aptariamame objekte atlikimo, nepateikė atsakovei jokios informacijos apie darbų atlikimo vietoje esantį dujotiekį bei nepažymėjo jo vietos.

Taigi įvykis Å¡iuo atveju buvo sÄ lygotas ne atsakovės, bet UAB „Dažnis“ sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, todėl už patirtÄ Å¾alÄ yra atsakinga ne atsakovė, bet draudėjas, sudaręs su ieÅ¡kove draudimo sutartį. BÅ«tent tai UAB „Dividus“ nurodė ieÅ¡kovei ir 2020 m. sausio 15 d. praneÅ¡ime. Savo sutartinius įsipareigojimus atsakovė atliko tinkamai, perdavė UAB „Dažnis“ jų rezultatÄ ir įgijo teisę į apmokėjimÄ už juos. BÅ«tinoji atsakovės civilinės atsakomybės taikymui sÄ lyga – neteisėti veiksmai – neegzistuoja, t. y. vykdydama paslaugų teikimo sutartį, iÅ¡ kurios kildinami ieÅ¡kovės reikalavimai, atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko.

Esant tokiai situacijai, kita bÅ«tina civilinės atsakomybės taikymui sÄ lyga – priežastinis ryÅ¡ys – Å¡iuo atveju taip pat neegzistuoja, todėl AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovės atžvilgiu, t. y. žalos atlyginimo iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos apimtyje priteisimo, privalo bÅ«ti atmesti kaip visiÅ¡kai nepagrįsti. IeÅ¡kovė, kaip UAB „Dažnis“ civilinės atsakomybės draudikas, iÅ¡mokėjo UAB „Dažnis“ pastarosios nurodytÄ pinigų sumÄ (iÅ¡skaičiavus 300 Eur franÅ¡izę pagal draudimo sutartį), nors pagal draudimo sutarties nuostatas neprivalėjo / neturėjo to daryti.

Kadangi teisinis pagrindas atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ aktualioje situacijoje neabejotinai egzistavo, tačiau ieÅ¡kovė iÅ¡mokÄ vis tik iÅ¡mokėjo, ji neturi teisės reikalauti iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo / priteisimo iÅ¡ atsakovės – ieÅ¡kovė nepasinaudojo savo teise atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nors tam buvo teisinis pagrindas, ko pasekoje laikoma, kad ieÅ¡kovė patvirtino savo atsakomybę ir prarado teisę Å¡iÄ sumÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 6 738,70 Eur nuostolių atlyginimÄ , 305,73 Eur palÅ«kanas, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos; priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 394,19 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės 9,21 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas.

5. Teismas, nustatęs, kad įvykis įvyko galiojant draudimo sutarčiai, draudikas įvykdė pareigÄ informuoti apie įvykį draudėjÄ , pateikė visus žalos administravimui reikalingus dokumentus, bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė pateikė žalos administravimo metu surinktus įrodymus, kuriais rėmėsi pripažindama įvykį draudžiamuoju ir nustatydama mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydį, konstatavo, jog faktas, kad patirtai žalai pagrįsti, kaip vienÄ iÅ¡ įrodymų, trečiasis asmuo pateikė ne raÅ¡ytinę pretenzijÄ ar ieÅ¡kinį, kaip tai numatė ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens sudaryta draudimo sutartis, o 2019 m. rugsėjo 30 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktÄ , pagal kurį UAB „Žilinskis ir Co“ sumažino mokėtinÄ trečiajam asmeniui UAB „Dažnis“ skolÄ 11 082,28 Eur suma, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ iÅ¡rašė minėtai bendrovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , o ne pareiÅ¡kė pretenzijÄ , nepaneigia fakto, kad žala buvo padaryta.

6. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog trečiasis asmuo UAB „Dažnis“ veikė savo rizika ir pripažino jam pareikÅ¡tus reikalavimus bei atlygino patirtÄ Å¾alÄ UAB „Žilinskis ir Co“, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam asmeniui.

7. Teismas konstatavo, kad esant tokio pobÅ«džio žalos kilimui (pažeidžiant komunikacijų, inžinerinius tinklus) ir specifiniam kilusios žalos dydžio apskaičiavimui, tokios aplinkybės, kaip griežtas praneÅ¡imo apie draudžiamÄ jį termino laikymasis, neturi esminės įtakos draudiko pareigai iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ â€“ žala apskaičiuojama inžinerinių tinklų savininko (valdytojo) laikantis nustatytos tvarkos, patvirtintų metodikų.

8. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų neteisėtus ieškovės ir / ar trečiojo asmens veiksmus žalos administravimo procese, kurie leistų abejoti įvykio pripažinimu draudžiamuoju, padarytos žalos ir draudimo išmokos apskaičiavimo teisingumu.

9. Teismas nurodė, jog atsakovė, nors nesutiko su reikalaujamu žalos atlyginimo dydžiu ir jį kritikavo, tačiau įrodymų, patvirtinančių žalos dydžio apskaičiavimo nepagrįstumÄ , nepateikė.

10. IÅ¡ nustatytų aplinkybių ir iÅ¡tirtų įrodymų visumos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalaujamas priteisti žalos atlyginimo dydis (8 984,93) Eur yra pagrįstas ir įrodytas.

11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad leidimÄ atlikti gręžimo darbus davė ir nurodė gręžinio gylį trečiojo asmens paskirtas atstovas objekte, nes tokias atsakovės atstovų nurodytas aplinkybes trečiasis asmuo neigė, o atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai pateikti nebuvo, bei nurodė, jog atsakovė, bÅ«dama rangove Å¡iame sutartiniame santykyje, privalėjo nedelsdama įspėti užsakovę UAB „Dažnis“ ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbÄ , nustačiusi, kad yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui <...>, darbo saugumui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau to nepadarė.

12. Teismas nurodė, kad gatvių sankryža yra gyvenamoje miesto teritorijoje, todėl tikėtis, kad miesto teritorijoje nebus iÅ¡vedžioti elektros, vandentiekio, nuotekų, dujotiekio inžineriniai tinklai (ar dalis iÅ¡ jų), atsakovė neturėjo pagrindo. Be to, Å¡ios aplinkybės (elektros, vandentiekio, nuotekų ir kitų tinklų buvimÄ rodantys vandentiekio kranas, nuotekų Å¡uliniai, komunikacijų žymėjimo stovai (reperiai)) yra akivaizdžiai matomos ir vieÅ¡oje paieÅ¡koje (pavyzdžiui, Google žemėlapiai), kuria teismas nesirėmė byloje kaip įrodymu, tačiau Å¡i vieÅ¡ai prieinama informacija padėjo teismui įsitikinti trečiojo asmens vadovo A. K. paaiÅ¡kinimų teisingumu, kad jau kasant prieduobes jo darbuotojas pastebėjo gatvėje dujotiekio Å¡ulinėlius ir juos tikrai turėjo matyti ir matė atsakovės darbuotojai, ir nors atsakovė Å¡ias aplinkybes posėdžio metu neigė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

13. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, nebuvo rÅ«pestinga ir apdairi, gręžimo darbus pradėjo ne tik neturėdama ir nereikalaudama dokumentų apie atliktinus darbus, inžinerinių tinklų vietas iÅ¡ trečiojo asmens, tačiau ir nesulaukusi trečiojo asmens atstovo dalyvavimo atliekant darbus, nežinodama ir nesidomėdama ar yra ir jei yra, tai kurioje tiksliai vietoje nutiesti inžineriniai tinklai, taip elgėsi neatidžiai ir nerÅ«pestingai, savo veiksmais sukėlė žalÄ â€“ pažeidė vidutinio slėgio požeminį dujotiekio vamzdį, esantį (duomenys neskelbtini).

14. Vertindamas, kurios iš šalių veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su kilusia žala, teismas nustatytų bylos aplinkybių ir ištirtų įrodymų kontekste konstatavo, kad žala kilo dėl atsakovės veiksmų ir kaltės, pasireiškusios neatsargumu.

15. Nors trečiasis asmuo taip pat pažeidė sutartyje numatytas pareigas neperduodamas visos projektinės dokumentacijos, reikalingos darbams atlikti ir neužtikrindamas esamų komunikacijų sužymėjimo vietoje, tačiau atsakovei tinkamai vykdžius savo sutartines pareigas, atsisakius atlikti darbus iki užsakovė atliks savo pareigas, įvykis nebūtų kilęs ir nebūtų pažeistas tretiesiems asmenims priklausantis turtas, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentai, kad atsakovė sukėlė įvykį vien tik dėl trečiojo asmens vadovo veiksmų, pastarajam neužtikrinus komunikacijų sužymėjimo ir taip atsakovei supratus, jog komunikacijų objekte nėra.

16. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos, nes dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, bei netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp trečiojo asmens veiksmų ir kilusios žalos, nes byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo neįvykdė sutartimi prisiimtų pareigų atsakovei, ir todėl sprendė, kad yra pagrindas taikyti byloje CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas ir mažinti atsakovės civilinę atsakomybę proporcingai trečiojo asmens kaltei 25 procentais, t. y. iki 6 738,70 Eur.

17. Teismas, vadovaudamasis CK 6.261 straipsniu, bei atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė 305,73 Eur dydžio palÅ«kanas palÅ«kanos nuo priteistos (6 738,70 Eur) sumos už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 18. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Dividus“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kovė reikalavimai buvo iÅ¡ dalies patenkinti, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. Byloje buvo / yra privalu aiÅ¡kintis, ar draudikui perėjo draudėjo UAB „Dažnis“ teisės į žalos atlyginimÄ pagal paslaugų teikimo sutartį, t. y. įvertinti paslaugų teikimo sutarties nuostatas ir taikytinų teisės normų bei sutartinio reglamentavimo analizės pasėkoje spręsti, ar UAB „Dividus“ gali bÅ«ti laikoma atsakinga už įvykio pasėkoje padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, atlikęs byloje surinktos medžiagos vertinimÄ , padarė iÅ¡vadÄ apie atsakovės civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimÄ , tuo tarpu atsakovės įsitikinimu toks byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas aktualių teisės normų kontekste yra akivaizdžiai ydingas. 18.2.

Priimdamas sprendimÄ pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nors trečiasis asmuo paruošė darbų frontÄ â€“ iÅ¡kasė prieduobes, bÅ«tinas Å¡io pobÅ«džio darbų atlikimui, nors, teikdamas darbų užsakymÄ , neužsiminė atsakovei apie komunikacijų buvimÄ darbų atlikimo vietoje, kadangi ir pats apie tai, jo teigimu, nežinojo, nors neužtikrino komunikacijų sužymėjimo darbų atlikimo vietose, kÄ privalėjo padaryti remiantis sutartiniu reglamentavimu, nors net ir tariamai sužinojęs iÅ¡ trečiojo asmens darbuotojo, kasusio prieduobes, apie neva pastebėtus dujotiekio tinklus ir tai, kad atsakovė jau atlieka gręžimo darbus, trečiojo asmens vadovas nedelsdamas nesusisiekė su atsakove ir neįspėjo jos dėl komunikacijų, tai sudaro pagrindÄ mažinti atsakovės civilinę atsakomybę „proporcingai trečiojo asmens kaltei 25 procentais“, bet nesudaro pagrindo netaikyti civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu.

Su tokiu teismo vertinimu negalima sutikti. Atsakovė pažymėjo, jog trečiasis asmuo buvo atsakingas už sutarties pagrindu atliekamų darbų vykdymo vietose esančių komunikacijų nužymėjimÄ â€“ dėl to Å¡alys nesiginčijo, tÄ pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Ä®vykis Å¡iuo atveju buvo sÄ lygotas ne atsakovės, bet UAB „Dažnis“ sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, t. y. už įvykio pasėkoje patirtÄ Å¾alÄ yra atsakinga ne atsakovė, bet draudėjas, sudaręs su ieÅ¡kove draudimo sutartį – akivaizdu, jog tuo atveju, jei trečiasis asmuo bÅ«tų pateikęs atsakovei informacijÄ , kuriÄ privalėjo pateikti pagal sutartį, įvykis nebÅ«tų įvykęs. 18.3.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, neva įvykį vis tik nulėmė atsakovės, o ne trečiojo asmens veiksmai, vertintina kritiÅ¡kai. Teismas netinkamai įvertino / neįvertino į bylÄ surinktos medžiagos apie tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties vykdymo praktikÄ . IÅ¡vadÄ , jog kryptinio gręžimo darbai, kuriuos vykdant įvyko įvykis, buvo užsakyti ir vykdomi remiantis visiÅ¡kai įprasta tarp atsakovės ir trečiojo asmens susiklosčiusia sutarties vykdymo praktika, patvirtina byloje gauti tiek trečiojo asmens atstovo, tiek atsakovės atstovų paaiÅ¡kinimai – jie patvirtina, jog trečiasis asmuo pateikė, o atsakovė akceptavo darbų užsakymÄ ir darbus vykdė taip, kaip buvo įprasta. 18.4.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog įvykis kilo dėl atsakovės kaltės, iÅ¡ esmės nepatvirtinta byloje esančių įrodymų visumos analize – esant surinktai informacijai / įrodymams, byloje konstatuotina, jog atsakovės kaltės / neteisėtų veiksmų faktas konstatuotas akivaizdžiai nepagrįstai. 18.5. Atsakovės įsitikinimu, esant apeliaciniame skunde aptartai situacijai bei byloje įrodytoms aplinkybėms, teismas nepagrįstai sprendė mažinti atsakovės atsakomybės už įvykio sÄ lygotÄ Å¾alÄ mastÄ tik 25 procentais – remiantis skunde paminėtomis materialinės teisės normomis bei tuo, jog trečiasis asmuo aptariamu atveju nevykdė savo sutartinių prievolių, kas ir nulėmė žalos atsiradimÄ , atsakovė privalėjo bÅ«ti pilna apimtimi atleista nuo civilinės atsakomybės net ir konstatavus tam tikrų jos sutartinių prievolių nevykdymo faktÄ .

Atsakovė taip pat pabrėžė, jog procentinė pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovės atsakomybės mažinimo iÅ¡raiÅ¡ka absoliučiai nemotyvuota, nepagrįsta bei akivaizdžiai per maža įvertinus tai, kiek įvykį sÄ lygojo trečiojo asmens veiksmai – bÅ«tent jie, atsakovės įsitikinimu, buvo įvykį nulėmusiu veiksniu, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu neturėjo bÅ«ti taikoma net ir tuo atveju, jei kokių nors sutartinių prievolių bÅ«tų nevykdžiusi ir ji. 18.6.

Vertinant ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , teismas privalėjo analizuoti ir tam tikras UAB „Dažnis“ bei ieÅ¡kovės sudarytos draudimo sutarties nuostatas ir nustatyti, ar ieÅ¡kovė iÅ¡ties privalėjo iÅ¡mokėti UAB „Dažnis“ draudimo iÅ¡mokÄ , kurios ieÅ¡kiniu reikalaujama iÅ¡ atsakovės. Teismui nustačius, kad draudikas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ esant situacijai, kai buvo teisinis pagrindas jos nemokėti, draudiko subrogacinis reikalavimas turėjo bÅ«ti netenkinamas. 18.7.

IeÅ¡kinio reikalavimo sumos pagrįstumas byloje taip pat nebuvo įrodytas, kas vėlgi liudija apie bÅ«tinybę naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžiamoje dalyje. KritiÅ¡kai vertintinas teismo sprendimo motyvas, neva atsakovė, „nors nesutiko su reikalaujamu žalos atlyginimo dydžiu ir jį kritikavo, tačiau įrodymų, patvirtinančių žalos dydžio apskaičiavimo nepagrįstumÄ â€œ, nepateikė. Atsakovė pabrėžia, jog byloje kilus ginčui dėl ieÅ¡kovės skaičiavimų pagrįstumo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio nuostatomis, pastaroji savo reikalavimo dydį privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (įrodyti papildomų sÄ naudų, patirtų dėl atsakovės kaltų veiksmų, dydį ir pagrįstumÄ ).

Kadangi šioje civilinėje byloje tai nebuvo daroma, ieškinys aptariamoje dalyje privalėjo būti atmestas.

19. IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos argumentus: 19.1. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , teisės normų ir kasacinio teismo suformuotos praktikos nepažeidė. Atsakovei nepalankus įrodymų vertinimas nereiÅ¡kia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Byloje ieÅ¡kovė visomis įrodinėjimo priemonėmis grindė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes bei ieÅ¡kinio reikalavimus – buvo teikti raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys žalos atsiradimÄ ir jos mastÄ , priežastis. Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas juos analizavo ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . 19.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytÄ sutartį, t. y. kad savo turiniu tai yra rangos, o ne paslaugų teikimo sutartis (CK 6.644 straipsnis).

Sprendime pagrįstai akcentuojama, kad atsakovė, bÅ«dama rangove Å¡iame sutartiniame santykyje, privalėjo nedelsdama įspėti užsakovę UAB „Dažnis“ ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbÄ , nustačiusi, kad yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui <...>, darbo saugumui (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau to nepadarė. Taigi teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Apeliantės dėstoma pozicija dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo yra tik gynybinė pozicija, kadangi atsakovė neįrodė, kad ji, prieÅ¡ atlikdama kryptinio gręžimo darbus, ėmėsi visų reikalingų veiksmų, kad Å¡ie darbai bÅ«tų atlikti saugiai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų ir įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

22. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės UAB „Dividus“ (toliau – atsakovė arba apeliantė) civilinės atsakomybės, o taip pat dėl byloje esančių įrodymų vertinimo.

23. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Dažnis“ (toliau – trečiasis asmuo arba draudėjas) laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 27 d. iki 2020 m. vasario 26 d. buvo apdraudęs savo bendrÄ jÄ profesinę civilinę atsakomybę 10 000 Eur sumai AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieÅ¡kovė arba draudikas) (Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimas LD Nr.113274379). Apdrausdamas profesinę veiklÄ draudikas ir draudėjas papildomai susitarė, kad draudžiamasis įvykis yra elektros įrenginių įrengimo veiklos atestatÄ turinčio asmens civilinės atsakomybės atsiradimas už elektros įrenginių įrengimo veiksmų (veikimo ar neveikimo) atlikimÄ ir reikalavimo atlyginti žalÄ draudėjui arba draudikui už užsakovui ir (ar) trečiajam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ dėl Å¡ioje dalyje nurodytos draudėjo vykdomos elektros įrenginių įrengimo veiklos pateikimas, atitinkantis nurodytas sÄ lygas (2 punktas). 2019 m. vasario 1 d. trečiasis asmuo UAB „Dažnis“ ir UAB „Žilinskis ir Co“ sudarė subrangos sutartį Nr. 05-RE0495, iÅ¡ kurios sÄ lygų nustatyta, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – AB ESO) ir UAB „Žilinskis ir Co“ yra sudariusios rangos sutartis dėl tipinių elektros tinklų objektų projektavimo paslaugų ir įrengimo darbų ir avarinių tinklo remonto bei techninės apžiÅ«ros darbų Vilniaus I regione atlikimo, kurių vykdymui UAB „Žilinskis ir Co“ pasitelkė subrangovę UAB „Dažnis“, su kuria susitarė dėl elektros tinklo projektavimo, įrengimo planinių ir avarinių darbų atlikimo.

Ä®rengiant elektros tinklus turėjo bÅ«ti atlikti gręžimo darbai. Kadangi UAB „Dažnis“ gręžimo darbų neatlieka, 2019 m. balandžio 30 d. trečiasis asmuo UAB „Dažnis“ sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. D/2019/S-10 (toliau – Sutartis) su atsakove UAB „Dividus“, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo savo pajėgumais ir naudodamasis savo medžiagomis ar užsakovo pateiktomis medžiagomis atlikti kryptinio gręžimo darbus pagal sutarties priede Nr. 1.1 pateiktus įkainius (Sutarties 1.1 punktas). 2019 m. gegužės 24 d.

UAB „Dividus“, vykdydama požeminius darbus, pažeidė vidutinio slėgio požeminį dujotiekio vamzdį, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl dujotiekio sugadinimo AB ESO patyrė 9 284,93 Eur nuostolį. UAB „Dažnis“ atlygino žalÄ UAB „Žilinskis ir Co“, o Å¡i – dujotiekio savininkei AB ESO. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodama 2019 m. gegužės 24 d. įvykio metu padarytus nuostolius, iÅ¡mokėjo draudėjui UAB „Dažnis“ 8 984,93 Eur (9 284,93 Eur – 300 Eur besÄ lyginė iÅ¡skaita = 8 984,93 Eur) draudimo iÅ¡mokÄ .

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų neteisėtus ieÅ¡kovės ir / ar trečiojo asmens veiksmus žalos administravimo procese, kurie leistų abejoti įvykio pripažinimu draudžiamuoju, padarytos žalos ir draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo teisingumu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai atmetė atsakovės argumentus, kad ieÅ¡kovė neturi teisės reikÅ¡ti subrogacinį reikalavimÄ Å¾alÄ sukėlusiam asmeniui. Taikant subrogacijÄ , ieÅ¡kovei, iÅ¡mokėjusiai draudimo iÅ¡mokÄ , perėjo teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

24. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusį ir žalÄ padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiÅ¡kia, kad yra ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės UAB „Dividus“ ginčas dėl sutartinės civilinės atsakomybės.

25. Apeliantė teigia, kad jos civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinosios sÄ lygos neegzistuoja, nes ji tinkamai vykdė Sutartį. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliantės teiginiais.

26. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

27. Civilinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios sÄ lygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryÅ¡ys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai jÄ Ä¯vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai jÄ Ä¯vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

Taigi sutartyje nesant iÅ¡lygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sÄ lygas: žalÄ , neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

28. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimÄ , gali pasireikÅ¡ti įvairiai. Ä®prastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, t. y. tokio pobÅ«džio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rÅ«Å¡ies ir Å¡alių aptartų konkrečių sutarties sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 34 punktas).

29. Sutartinės prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo aplinkybė, kaip sutartinės atsakomybės sÄ lyga, nėra preziumuojama (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jÄ privalo įrodyti ieÅ¡kovė, reikalaujanti taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

30. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kaip neteisėtus atsakovės veiksmus nurodo, kad atsakovė nebuvo tiek rÅ«pestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, ir gręžimo darbus pradėjo neturėdama jokios projektinės dokumentacijos pagal žodinę trečiojo asmens konsultacijÄ . Apeliantės įsitikinimu, įvykis buvo sÄ lygotas ne atsakovės, bet trečiojo asmens UAB „Dažnis“ sutartinių įsipareigojimų netinkamu vykdymu, nes jeigu trečiasis asmuo bÅ«tų pateikęs informacijÄ , kuriÄ privalėjo pateikti pagal Sutartį, įvykis nebÅ«tų įvykęs.

31. Jau minėta (nutarties 23 pastraipa), 2019 m. balandžio 30 d. trečiasis asmuo UAB „Dažnis“ su atsakove UAB „Dividus“ sudarė Sutartį. Nors šalių sudaryta Sutartis įvardinta kaip paslaugų, tačiau vien sutarties pavadinimo pagrindu negalima spręsti apie tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį, ir, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, sutartis savo turiniu yra rangos, o ne paslaugų teikimo sutartis. Atribojant atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo rangos, esminis atlygintinų paslaugų teikimo sutarčių bruožas yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas.

Rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti. Taigi rangos sutarties tikslas – gauti tam tikrÄ konkretų darbo rezultatÄ (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju visiÅ¡kai akivaizdu, jog Å¡alys sudarė rangos sutartį, nes sutarė, jog bus atlikti kryptinio gręžimo darbai elektros tinklų įrengimui, taigi sukurtas tam tikras materialus rezultatas.

32. Sutarties 1.1 punktu rangovas (t. y. UAB „Dividus“) įsipareigojo atlikti kryptinio gręžimo darbus, o užsakovas (t. y. UAB „Dažnis“) įsipareigojo juos priimti ir už juos sumokėti. Å ia Sutartimi užsakovas įsipareigojo gauti leidimus, reikalingus užsakytiems darbams vykdyti (Sutarties 4.1.1 punktas), perduoti rangovui visÄ projektinę dokumentacijÄ , reikalingÄ darbams atlikti (Sutarties 4.1.2), paruoÅ¡ti ir perduoti darbų frontÄ , kad rangovas galėtų nekliudomai pradėti darbus (Sutarties 4.1.3 punktas).

Rangovas įsipareigojo darbus atlikti kokybiÅ¡kai, laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančių normų ir taisyklių (Sutarties 4.2.2 punktas), atsakyti už saugų Å¡ioje Sutartyje numatytų darbų organizavimÄ bei vykdymÄ ir užtikrinti savo darbuotojų, esančių darbų zonoje, apsaugÄ (Sutarties 6.6 punktas). Pagal Sutarties 3.1 punktÄ , rangovas įsipareigojo darbus atlikti iki 2019 m. gruodžio 31 d. Å is terminas gali bÅ«ti nukeliamas, jei užsakovas laiku neparengia darbų fronto ar nevykdo kitų savo pareigų pagal Å¡iÄ Sutartį, taip pat padidėja atliekamų darbų apimtis (Sutarties 3.1 punktas).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbi ir CK 6.692 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų. Už Å¡ių reikalavimų pažeidimÄ atsako rangovas. CK 6.569 straipsnio 1 dalis numato aplinkybes, apie kurias rangovas privalo įspėti užsakovÄ , ir kol gaus nurodymus, sustabdyti darbÄ . Kaip apgrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2016 m. gruodžio 2 d.

Nr. DL-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ V skyriaus „Žemės darbai“ nuostatose taip pat yra numatyta eilė pareigų tiek statinio statybos vadovui, tiek rangovui, kurių jie privalo laikytis. Minėto akto 31 punktas numato, kad kai statybos aikštelėje požeminių inžinerinių statinių vietos tiksliai nežinomos, turi būti iškviesti šių statinių savininkai (naudotojai, valdytojai) ar jų atstovai, kurie privalo būti žemės darbų vykdymo vietoje, kol bus nustatyta tiksli šių statinių vieta.

Jei kasant gruntÄ aptinkami brėžiniuose ar plane (topografinėje geodezinėje nuotraukoje) nenurodyti inžineriniai statiniai <...>, darbai laikinai sustabdomi. Rangovas <...> iÅ¡siaiÅ¡kina, kam priklauso inžineriniai statiniai, pareikalauja iÅ¡ naudotojų juos užfiksuoti brėžiniuose, suderina tolesnės žemės darbų vykdymo priežiÅ«ros tvarkÄ ir leidžia tęsti darbus. O minėto akto 43 punktas numato, kad už inžinerinių tinklų, kitų inžinerinių statinių <...> sunaikinimÄ ar sugadinimÄ vykdant žemės darbus atsako rangovas <...> teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato kitaip.

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Dažnis“ neperdavė atsakovei UAB „Dividus“ projektinės dokumentacijos, reikalingos darbams atlikti, konsultacijas dėl darbų atlikimo suteikė telefonu, paruošė darbų frontÄ â€“ iÅ¡kasė prieduobes, bÅ«tinas Å¡io pobÅ«džio darbų atlikimui, tačiau neužtikrino komunikacijų sužymėjimo darbų atlikimo vietose, sužinojusi iÅ¡ darbuotojo, kasusio prieduobes, apie pastebėtus dujotiekio tinklus ir tai, kad atsakovė jau atlieka gręžimo darbus, nedelsdama nesusisiekė su atsakove ir neįspėjo jos dėl komunikacijų, kad atsakovė imtųsi priemonių ir darbus nedelsiant sustabdytų iki bus nustatyta tiksli minėtų inžinerinių tinklų buvimo vieta, galimai skubėjo į objektÄ , tačiau nespėjo.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė gręžimo darbus pradėjo neturėdama jokios projektinės dokumentacijos, nesant sužymėtoms komunikacijoms, jokiomis kitomis jai prieinamomis priemonėmis neįsitikinusi, kad jokių komunikacijų objekte nėra, pagal telefonu suteiktÄ konsultacijÄ ir nesulaukusi trečiojo asmens atstovo darbų vykdymo vietoje.

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai ir bylos duomenys neduoda pagrindo pripažinti, jog Sutartį netinkamai vykdė tik trečiasis asmuo UAB „Dažnis“. Byloje nustatyta, kad sutartines prievoles netinkamai vykdė abi Å¡ios sutarties Å¡alys. Todėl atsižvelgdama į aukščiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , Sutarties nuostatas, įvertinusi tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens UAB „Dažnis“ elgesį, jų įtakÄ nuostolių atsiradimui, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nors ir trečiasis asmuo taip pat pažeidė Sutartyje numatytas pareigas, neperduodamas visos projektinės dokumentacijos, reikalingos darbams atlikti, ir neužtikrindamas esamų komunikacijų sužymėjimo vietoje, tačiau atsakovei tinkamai vykdžius savo sutartines pareigas, atsisakius atlikti darbus iki užsakovė atliks savo pareigas, įvykis nebÅ«tų kilęs ir nebÅ«tų pažeistas tretiesiems asmenims priklausantis turtas.

Tokioje situacijoje reikalauti iÅ¡ trečiojo asmens UAB „Dažnis“, jog jis bÅ«tų apdairesnis ir rÅ«pestingesnis nei kita pati pareigos nevykdanti Sutarties Å¡alis – atsakovė, neatitiktų nutarties 36 pastraipoje aptarto reglamentavimo, Sutartimi Å¡alių prisiimtų įsipareigojimų balanso, pamatinių teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas įrodytu priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėto veikimo ir ieÅ¡kovės nurodyto turto sugadinimo, nepažeidė įrodymų pakankamumo taisykles.

Ne mažiau svarbu paminėti, jog tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014; kt.).

36. Žala, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį (CK 6.251 straipsnis). Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , atmeta apeliantės argumentus dėl, jos vertinimu, Å¡iuo atveju neteisingai nustatyto žalos dydžio. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje žalos dydis dėl vidutinio slėgio dujotiekio vamzdžio pažeidimo apskaičiuotas inžinerinio tinklo savininko (valdytojo) AB ESO, vadovaujantis Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklėmis (TAR, 2014 m. spalio 15 d. Nr. 14190), AB ESO priimtais norminiais aktais.

Apeliantė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, galinčių paneigti ieÅ¡kovės pateiktoje 2019 m. rugsėjo 6 d. AB ESO parengtoje nuostolių apskaičiavimo pažymoje pateikiamų duomenų pagrindimÄ .

37. Apibendrindama tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurias turėjo įrodyti ieÅ¡kovė ir kurios yra bÅ«tinos atsakovės civilinei atsakomybei konstatuoti (CK 6.245–6.249 straipsniai).

38. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su atsakovės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė mažinti atsakovės atsakomybės už įvykio sÄ lygotÄ Å¾alÄ mÄ stÄ tik 25 procentais. Atsakovė mano, kad ji pilna apimti privalėjo bÅ«ti atleista nuo civilinės atsakomybės net ir konstatavus tam tikrų jos sutartinių prievolių nevykdymo faktÄ .

39. Apskaičiuota nuostolių suma gali būti mažinama, jeigu nustatoma, kad dėl nuostolių atsiradimo (padidėjimo) yra, be kita ko, kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis), kitais įstatyme nustatytais (pavyzdžiui, CK 6.251 straipsnio 2 dalis), taip pat šalių sutartyje aptartais pagrindais. Vadovaujantis CK 6.259 straipsnio 1 dalimi, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti.

Kreditoriaus kaltė nėra preziumuojama, todėl jÄ privalo įrodyti žalÄ padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2007; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013). Teisėjų kolegija, be jau 38 pastraipoje iÅ¡dėstytų argumentų, konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir bylos duomenys neduoda pagrindo pripažinti, jog trečiasis asmuo UAB „Dažnis“ savo elgesiu, t. y. nepateikęs projektinės dokumentacijos, kuriÄ privalėjo pateikti pagal Sutartį, neužtikrinęs komunikacijų sužymėjimo darbų atlikimo vietose o tik iÅ¡kasęs prieduobes, bÅ«tinas Å¡io pobÅ«džio darbų atlikimui, o ne taip, kaip numatyta Sutartyje, davė pagrindo atsakovei suprasti, kad atsakovė turi atlikti tiesaus gręžimo darbus žemėje, kurioje nėra komunikacijų, ir dėl žalos atsiradimo yra tik trečiojo asmens UAB „Dažnis“ kaltė.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

41. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, Å¡alių teiktais paaiÅ¡kinimais, įrodymais, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, siekia, jog bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka iÅ¡ naujo bÅ«tų vertinamos skunde iÅ¡vardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais teiginiais, padarytos kitokios iÅ¡vados nei skundžiamame sprendime.

Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

43. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant nagrinėjamÄ ginÄÄ .

44. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

46. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. IeÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Evaldas Burzdikas Albina Rimdeikaitė