Legislator Case Law & Legislation
334e4ab2-17cc-4398-aa24-8fc0e4ec80e9 AI generated

334e4ab2-17cc-4398-aa24-8fc0e4ec80e9 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 334e4ab2-17cc-4398-aa24-8fc0e4ec80e9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjas Kęstutis Venckus Adm             Administracinio teisės pažeidimo byla             Nr. ATP-112-719/2017             Proceso Nr. 4-26-3-00444-2016-6             Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 28 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas ArtÅ«ras Ridikas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato KupiÅ¡kio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) – apeliacinį skundÄ A.

Legislator headnote

AI generated

334e4ab2-17cc-4398-aa24-8fc0e4ec80e9 · Panevėžio apygardos teismas: Å i nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų bÅ«ti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teisėjas Kęstutis Venckus Adm             Administracinio teisės pažeidimo byla             Nr. ATP-112-719/2017             Proceso Nr. 4-26-3-00444-2016-6             Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 28 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas ArtÅ«ras Ridikas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato KupiÅ¡kio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) – apeliacinį skundÄ A.

M., a. k. (duomenys neskelbtini), byloje dėl KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,nustatė:Skundžiamu nutarimu KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nesant A. M. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 1241 straipsnio 8 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį buvo suraÅ¡ytas kaltinant jį tuo, kad jis 2016 m. spalio 31 d. 15.08 val. (duomenys neskelbtini), vairavo savo automobilį bÅ«damas neblaivus (nustatytas vidutinis (2,36 ‰) girtumas) ir nepasirinkęs saugaus greičio nuvažiavo nuo kelio bei apgadino savo automobilį.Apeliaciniu skundu Institucija praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ .

Institucija cituoja skundžiamÄ nutarimÄ , pateikia savÄ jį byloje esančių įrodymų vertinimÄ .Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. ir liudytojų N. I., L. K. bei V. P. M. teisme duotais parodymais ir neatsižvelgė į tai, kad minėti asmenys iÅ¡ esmės pakeitė parodymus, kuriuos davė pažeidimo padarymo dienÄ . Ä®vykio vietoje atsakomybėn patrauktas asmuo neigė vairavęs automobilį pats, bet vėliau prasitarė policijos pareigÅ«nams, kad dabar praras teisę vairuoti ir automobilį.

Norėdamas paneigti savo kaltę administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. turėjo pasakyti kas vairavo automobilį, bet tai jis padarė tik teisminio nagrinėjimo metu suradęs asmenį, kuris prisiėmė atsakomybę, nes turėjo pakankamai tam laiko. Be to, įvykio vietoje liudytojai N. I. ir L. K. rankų gestais nurodė, kad automobilį vairavo atsakomybėn patrauktas asmuo. Ä®vykio vietoje apie R. S. niekas neužsiminė. Minėti liudytojai įvykio vietoje galėjo sakyti tiesÄ , nes neturėjo pakankamai laiko ir galimybės susitarti dėl įvykio aplinkybių pakeitimo atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Tai, kad atsakomybėn patrauktas A. M. ir liudytojai L. K. bei N. I. įvykio vietoje buvo neblaivÅ«s, nedraudė jų apklausti, jie savo mintis dėstė riÅ¡liai, suprato kas įvyko, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad įvykio vietoje jie sako netiesÄ . Liudytojas V. P. M. įvykio vietoje nurodė, kad matė iÅ¡ automobilio iÅ¡lipusius tris girtus asmenis, apie jokį ketvirtÄ asmenį neužsiminė, todėl kyla klausimas dėl R. S. dalyvavimo įvykyje. Taip pat apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė iÅ¡samiais, neprieÅ¡taraujančiais vienas kitam keturių policijos pareigÅ«nų duotais parodymais, iÅ¡ kurių galima spręsti, kad bÅ«tent administracinėn atsakomybėn patrauktas A.

M. ir padarė jam inkriminuojamÄ nusižengimÄ .Taip pat Institucija teigia, kad nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ apylinkės teismas netaikė administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ liudytojams N. I., L. K., V. P. M., nes minėti asmenys teismo posėdyje pripažino, kad įvykio dienÄ melavo policijos pareigÅ«nams, nors priimant jų paaiÅ¡kinimus ir pasirašė už atsakomybę duodant melagingus parodymus. Kartu Institucija pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A.

M. už panaÅ¡aus pobÅ«džio pažeidimÄ buvo baustas anksčiau, taip pat jis po Å¡ioje byloje tirto įvykio padarė dar 4 įvairius teisės pažeidimus, jis pripažino, kad bÅ«damas neblaivus daro įvarius pažeidimus. Tokie Å¡io asmens veiksmai, Institucijos manymu, rodo, kad jo daromi nusižengimai yra tyčiniai ir gali kartotis.Apibendrindama visus Å¡iuos duomenis Institucija mano, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių atsakomybėn patraukto A. M. kaltę dėl jam inkriminuojamų pažeidimų padarymo, o apylinkės teismas neiÅ¡tyrė visų byloje esančių įrodymų ir nepagrįstai nutraukė administracinę bylÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ administracinėn atsakomybėn patrauktas A.

M. su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Jis cituoja skundžiamÄ nutarimÄ , pateikia savÄ jį byloje esančių įrodymų vertinimÄ ir mano, kad apylinkės teismas visapusiÅ¡kai ir pilnai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .Apeliacinis skundas atmetamas.Å ioje byloje atsakomybėn patrauktas A. M. buvo kaltinamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 1241 straipsnio 8 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad, be kita ko, jis vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus (nustatytas vidutinis (2,36 ‰) girtumas).

Å iuo metu už tokiÄ veikÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė. Todėl 2015 m. birželio 25 d. Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 31 straipsnio prasme, A. M. veikas perkvalifikuoti ir toliau procesÄ Å¡ioje byloje vesti pagal ANK nėra teisinio pagrindo.Apygardos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui.

Å i nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų bÅ«ti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apygardos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).ATPK 256 ir 257 straipsniuose suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, padaryta iÅ¡nagrinėjus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡tyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ ir vadovaujantis įstatymu bei teisine sÄ mone.

Proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareikšti savo nuomonę dėl įrodymų galios. Tačiau nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimų, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos, o kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija.

Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimÄ (ar nebuvimÄ ) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiÅ¡kumas, jų Å¡altinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnį 4 dalį asmenį galima patraukti tik tuomet, kai jis vairuoja transporto priemonę bÅ«damas neblaiviu (nustatomas 1,51 ‰ ir didesnis neblaivumo (girtumo) laipsnis), o pagal ATPK 1241 straipsnio 8 dalį – kai asmuo padaro kitus, ATPK nenumatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Čia apygardos teismas pažymi, jog vienas iš pagrindinių objektyviųjų administracinėn atsakomybėn patrauktam A. M. inkriminuotų ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų sudėties požymių yra transporto priemonės vairavimas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonės vairavimas yra transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė.

Pagal Å¡ioje byloje esančius duomenis seka, kad į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį rado Å¡alia automobilio, tuo metu jis automobilio nevaldė, t. y. nevairavo. O tai reiÅ¡kia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam A. M. buvo inkriminuotos veikos, padarytos vairuojant transporto priemonę, t. y. prieÅ¡ nuvažiavimÄ nuo kelio ir atsitrenkimÄ Ä¯ medį.Tačiau iÅ¡ Å¡ioje byloje esančių duomenų galima tik daryti prielaidÄ , jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A.

M., prieÅ¡ nuvažiuodamas nuo kelio ir atsitrenkdamas į medį, galėjo vairuoti automobilį. Ä®vykį tyrę ir apylinkės teisme apklausti policijos pareigÅ«nai patys tiesiogiai nematė, kad bÅ«tent atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo automobilį prieÅ¡ nuvažiuodamas nuo kelio ir atsitrenkdamas į medį. Tai, kad policijos pareigÅ«nai tiksliai nežinojo, kas iÅ¡ tiesų vairavo automobilį, rodo pačių policijos pareigÅ«nų veiksmai įvykio vietoje – iÅ¡ pradžių jie, rinkdami įrodymus įvykio vietoje, darė prielaidÄ , kad galėjo įvykti eismo įvykis, t. y. kad į medį atsitrenkusį automobilį galėjo vairuoti ne automobilio savininkas (atsakomybėn patrauktas asmuo), o kitas asmuo, todėl jie atliko atitinkamus matavimus, girtumÄ nustatė ne vieno konkretaus asmens, o visų trijų Å¡alia automobilio buvusių asmenų ir pan.

Vėliau policijos pareigÅ«nai savo manymÄ , kad automobilį galėjo vairuoti konkrečiai atsakomybėn patrauktas asmuo, grindė tik vieno iÅ¡ liudytojų – L. K. paaiÅ¡kinimu įvykio vietoje. Tačiau įvykio vietoje L. K. buvo neblaivus (jam nustatytas 2,28 ‰ girtumas) (20 b. l.), t. y. jis buvo tokioje fiziologinėje bÅ«klėje, kuomet žmogui gerokai sunkiau orientuotis aplinkoje, tinkamai jÄ suvokti ir, be jokių abejonių, objektyviai paaiÅ¡kinti atitinkamas aplinkybes, o apylinkės teisme Å¡is liudytojas, jau bÅ«damas blaivus, tokį savo paaiÅ¡kinimÄ paneigė.

Tokiu bÅ«du besÄ lygiÅ¡kai remtis neblaivaus liudytojo L. K. duotais parodymais ir iÅ¡skirtinai vien tik Å¡io liudytojo parodymais paremta visų policijos pareigÅ«nų pozicija, negalima.BÅ«tina įvertinti ir tai, kad nė vienas apylinkės teisme apklaustas liudytojas nepatvirtino policijos pareigÅ«nų pozicijos, t. y. kad automobilį vairavo bÅ«tent atsakomybėn patrauktas A. M.. Atvirkščiai, dauguma liudytojų (iÅ¡ viso apylinkės teisme buvo apklausti aÅ¡tuoni liudytojai, neskaitant policijos pareigÅ«nų) tvirtino matę, kad prieÅ¡ pat įvykį automobilį galimai vairavo kitas asmuo.

Jokių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad atsakomybėn patrauktas A. M., prieÅ¡ nuvažiuodamas nuo kelio ir atsitrenkdamas į medį, vairavo automobilį, byloje nėra. Tokiu bÅ«du byloje esant pagrįstoms abejonėms nė vienos iÅ¡ administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotų veikų policijos pareigÅ«nai negalėjo inkriminuoti.Negalima nekreipti dėmesio ir į kitas aiÅ¡kiai matomas policijos pareigÅ«nų padarytas klaidas ir jų darbo trÅ«kumus tiriant šį įvykį bei suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ .

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame išdėstomi kaltinimai konkrečiam asmeniui padarius konkrečius pažeidimus, todėl šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tik išsamiai ir objektyviai ištyrus visas aplinkybes ir neginčijamai nustačius, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamus pažeidimus. Tai reiškia, kad analogiškai, kaip ir kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje, administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti surašytas paskutinis, prieš tai atlikus visus kitus procesinius veiksmus ir jo surašymu faktiškai baigiamas tyrimas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Tačiau Å¡ioje byloje iki administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo policijos pareigÅ«nai surašė tarnybinius praneÅ¡imus, transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktÄ , apklausė liudytojus V. P. M., L. K. ir N. I., užfiksavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų L. K. bei N. I. neblaivumo faktÄ bei nuÅ¡alino automobilio savininkÄ nuo transporto priemonių vairavimo (6, 8, 17–24 b. l.). Kitus veiksmus (atspausdino duomenis apie atsakomybėn patraukto A. M. asmens duomenis, jo teistumÄ ir baustumÄ administracine tvarka, apie transporto priemonę, pranešė apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ (9–16, 25 b. l.)) policijos pareigÅ«nai atliko jau po protokolo suraÅ¡ymo (4–5 b. l.).

Pažymėtina, kad tuo medžiagos tyrimas buvo baigtas. Su atsakomybėn patrauktu asmeniu šalia automobilio įvykio vietoje buvę liudytojai L. K. ir N. I. tyrimo metu buvo apklausti tik būdami neblaivūs, todėl įvykio vietoje šių proceso dalyvių apklausų metu gautus duomenis laikyti patikimais negalima. Pažymėtina, kad atsakomybėn patraukto asmens policijos pareigūnai iš viso neapklausė (būdamas neblaivus jis atsisakė duoti paaiškinimus, o su blaiviu juo niekas iš policijos pareigūnų nebendravo), taip pat jie neapklausė ir blaivių liudytojų L.

K. bei N. I.. Policijos pareigÅ«nai net nesistengė to padaryti per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ nuo įvykio, ypatingai apklausti įvykio metu automobilį vairavusį asmenį nurodžiusį ir iÅ¡siblaiviusį liudytojÄ L. K.. Be to, tirdami įvykį policijos pareigÅ«nai nenustatė ir neapklausė kitų galimų įvykio liudytojų, apie juos administracinio teisės pažeidimo protokole nieko nenurodė, nors pagal bylos duomenis matyti, jog jų buvo ne vienas (4 b. l.). Tai tik patvirtina, kad policijos pareigÅ«nai administracinio teisės pažeidimo protokolÄ atsakomybėn patrauktam A.

M. surašė visiškai atmestinai atlikę savo pareigas ir tinkamai neišsiaiškinę bei neištyrę visų bylos aplinkybių. Apygardos teismo manymu, šios tyrimo metu policijos pareigūnų padarytos grubios klaidos turėjo esminės įtakos skubotai ir klaidingai Institucijos pozicijai dėl atsakomybėn patraukto asmens kaltės.Apygardos teismui Institucija kartu su apeliaciniu skundu nepateikė naujų esminių duomenų, kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi, kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame nutarime ir kurie leistų nors kiek suabejoti apylinkės teismo išvadomis.

Asmens kaltė negali bÅ«ti grindžiama prielaidomis, spėjimais ar abejotinais įrodymais, todėl įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ ir nesant neginčijamų atsakomybėn patraukto A. M. kaltę padarius jam inkriminuotus pažeidimus įrodymų apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo nutarimas, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena, Å¡iuo atveju yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas.Apeliaciniame skunde Institucija teigia, kad nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ apylinkės teismas turėjo taikyti administracinę atsakomybę už melagingų parodymų davimÄ liudytojams N. I., L.

K. ir V. P. M.. Tačiau liudytojas V. P. M. nuo pat pradžių, iÅ¡ esmės visÄ laik nuosekliai tvirtino, kad jis nematė, kuris iÅ¡ Å¡alia automobilio buvusių asmenų vairavo automobilį. O liudytojai N. I. ir L. K. įvykio metu, kuomet davė tarpusavyje prieÅ¡taraujančius parodymus, su atsakomybe už melagingų parodymų davimÄ buvo supažindinti tuo metu, kai jie buvo neblaivÅ«s (vienam nustatytas 2,62 ‰, o kitam 2,28 ‰ girtumas) ir jie negalėjo tinkamai suvokti Å¡io supažindinimo esmės. BÅ«dami blaivÅ«s, įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir suvokdami tokio įspėjimo esmę, apylinkės teisme liudytojai N. I. ir L.

K. davė iÅ¡ esmės nuoseklius ir vienas kitam neprieÅ¡taraujančius parodymus. Vien tik tai, kad visų minėtų liudytojų parodymai nėra priimtini Institucijai nesuteikia pagrindo manyti, jog jie yra melagingi. Esant tokiai situacijai liudytojų N. I., L. K. ir V. P. M. atsakomybė už melagingų parodymų davimÄ negalima.Apeliaciniame skunde nurodytos kitos aplinkybės – tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. už panaÅ¡aus pobÅ«džio pažeidimÄ jau buvo nubaustas anksčiau, kad jis po Å¡ioje byloje tirto įvykio padarė dar 4 įvairius teisės pažeidimus ir kad jis pripažino, jog bÅ«damas neblaivus daro įvarius pažeidimus – neįrodo atsakomybėn patraukto A.

M. kaltės dėl Å¡ioje byloje suraÅ¡ytame administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotų veikų.Atsižvelgęs į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes bei teisingai taikė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas. Apylinkės teismo iÅ¡vados dėl atsakomybėn patraukto A.

M. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. Apylinkės teismo iÅ¡vadų, su kuriomis sutinka apygardos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl panaikinti teismo nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria:Palikti KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato KupiÅ¡kio rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama.Teisėjas             ArtÅ«ras Ridikas