334e3c8f-ce24-49ea-89f5-517bc33dd55d · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                         Civilinė byla Nr. e2A-113-755/2018teisėja Ineta Baliukaitytė                            Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01216-2017-3                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                            2.6.1.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 8 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činkateismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų V.

K., R. K., A. D. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2206-488/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dosas“ ieÅ¡kinį atsakovams V. K., R. K., A. D. dėl žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Dosas“ prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų V. K., R. K. ir A. D. 891,65 Eur nuostolių, 4,26 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų ir 290,40 Eur iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ , susijusių su nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimu neteismine tvarka, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad dėl atsakovų veiksmų ji patyrė nuostolių, nes žodinio susitarimo su V. K., kuris buvo įgaliotas kitų dviejų atsakovų R. K. ir A. D., pagrindu sumokėjo V. T. už atliktus miÅ¡ko sutvarkymo darbus bei su Å¡iais darbais susijusias dokumentų parengimo paslaugas, kurie buvo padaryti atsakovų naudai. V. T. atliktų darbų pagrindu atsakovams buvo iÅ¡duoti leidimai miÅ¡kui kirsti. Gavę leidimus, atsakovai medienÄ pardavė ne ieÅ¡kovei, o kitiems asmenims. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovė apmokėjo atsakovams už bÅ«tinų miÅ¡ko kirtimo dokumentų paruoÅ¡imÄ , tačiau iÅ¡ to negavo jokios naudos.

Dėl tokių nesÄ Å¾iningų atsakovų veiksmų ji patyrė nuostolių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų V. K., R. K., A. D. ieÅ¡kovės naudai 736,90 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (736,90 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos (2017 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Teismas nustatė, kad R. K. paveldėjimo teisės pagrindu įgijo 15 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o A. D. paveldėjimo teisės pagrindu įgijo 3,71 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 7 d. Valstybinės miÅ¡kų tarnybos miÅ¡kų kontrolės skyriaus Panevėžio teritoriniam poskyriui miÅ¡ko savininkė R.

K. pateikė praneÅ¡imÄ apie ketinimÄ kirsti miÅ¡kÄ miÅ¡ko sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir gavo leidimus. 2016 m. lapkričio 7 d. atitinkamai miÅ¡ko savininkas A. D. pateikė praneÅ¡imÄ apie ketinimÄ kirsti miÅ¡kÄ miÅ¡ko sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir gavo leidimÄ . IeÅ¡kovė sumokėjo miÅ¡kininkui V. T. už atliktas biržių atrėžimo, medienos skaičiavimo ir transporto paslaugas pagal 2016 m. lapkričio 8 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija Nr. 8, miÅ¡ko sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 249,24 Eur, ir paslaugas pagal 2016 m. lapkričio 8 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , serija Nr. 9, miÅ¡ko sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) – 487,66 Eur.

Pinigų gavimo ir darbų atlikimo faktÄ patvirtino liudytojas V. T..

5. Teismas nustatė, kad atsakovai žodžiu buvo įgalioję R. K. sutuoktinį V. K. sudaryti stačiojo miÅ¡ko pirkimo sandorį. Neįvykus stačiojo miÅ¡ko pirkimo – pardavimo sandoriui, ieÅ¡kovė R. K. ir A. D. pateikė apmokėjimui 2016 m. lapkričio 15 d. PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. 078/2016 ir 078/2016, atitinkamai 590,07 Eur ir 301, 58 Eur sumai (į mokėtinÄ sumÄ Ä¯skaičiavusi 21 procentų PVM mokestį, atitinkamai 102,41 Eur ir 52,34 Eur.), ir 2016 m. lapkričio 18 d. iÅ¡siuntė įspėjimus. 2016 m. lapkričio 29 d. atsakovams R. K. ir A. D. buvo iÅ¡siųsti pakartotiniai įspėjimai. Atsakovams ieÅ¡kovei nepadengus nurodytų nuostolių, pastaroji jiems 2017 m. sausio 6 d. iÅ¡siuntė pretenzijÄ dėl nuostolių atlyginimo.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovai, atsisakydami apmokėti ieÅ¡kovei, nesÄ Å¾iningai pažeidžia Å¡alių preliminaraus susitarimo dėl paruoÅ¡iamųjų veiksmų sandoriui atlikimo apmokėjimo sÄ lygas. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė dėl tokių visų atsakovų solidarių veiksmų (abu miÅ¡ko savininkai be iÅ¡lygų pritarė savo atstovo V. K. pozicijai ir veiksmams) patyrė žalÄ (nuostolius): apmokėjo už dokumentų miÅ¡ko kirtimui paruoÅ¡imo darbus, tačiau jais nepasinaudojo. Atsakovai Å¡iuos dokumentus priėmė ir turėjo iÅ¡ jų naudÄ .

Teismas ieÅ¡kinį sumažino, solidariai iÅ¡ visų atsakovų ieÅ¡kovei priteisdamas jos iÅ¡laidas, kurias ji tiesiogiai patyrė atmokėdama V. T. pagal pateiktas jos sÄ skaitas faktÅ«ras. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovai praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

8. Nurodo, kad teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, priimdamas sprendimÄ padarė procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos ir todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . Visų pirma, teismas nagrinėjo ir vertino ne ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes (faktinį pagrindÄ ), kurias privalėjo įrodyti ieÅ¡kovė, bet atsakovų atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes, kurios aiÅ¡kiai prieÅ¡taravo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio faktiniam pagrindui.

PrieÅ¡ingai teismo argumentams, nei 15 ha miÅ¡ko sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nei 3,71 ha miÅ¡ko sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo klausimas tarp UAB „Dosas“ atstovų ir atsakovų niekada nebuvo svarstomas. Dėl Å¡ių miÅ¡ko sklypų pirkimo – pardavimo atsakovai su niekuo nesitarė ir pasiÅ«lymo parduoti miÅ¡ko sklypus niekam neteikė, kadangi siekė parduoti nurodytuose miÅ¡ko sklypuose buvusiÄ stačiÄ medienÄ , atsižvelgiant į parengtus ir patvirtintus miÅ¡kotvarkos projektus.

Å iuo atveju ieÅ¡kinio faktinio pagrindo ieÅ¡kovė nekeitė, todėl bylos nagrinėjimo metu, nustačius ieÅ¡kinio faktinio pagrindo neatitikimÄ faktinei tikrovei, buvo savarankiÅ¡kas pagrindas konstatuoti ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ .

9. Mano, jog, vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 2 dalimi, tariamai žodinis ieÅ¡kovės preliminarus susitarimas su atsakovais dėl medienos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje, dėl ginčo miÅ¡ko sklypų sutvarkymo darbų ir dokumentų parengimo paslaugos pirkimo iÅ¡ V. T. bei Å¡ių paslaugų apmokėjimo lygiomis dalimis, yra pripažįstamas negaliojančiu dėl privalomos preliminariosios sutarties raÅ¡ytinės formos nesilaikymo. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste neteisingai kvalifikavo vykusių preliminarių derybų tarp ieÅ¡kovės ir atsakovų dėl medienos pirkimo – pardavimo Å¡alių profesionalumÄ .

Nei vienas iš atsakovų nėra profesionalus medienos rinkos dalyvis. Atsakovas V. K. derybose su ieškove veikė ne kaip verslininkas ir ne dėl kitų verslininkų interesų, bet kaip fizinis asmuo, kitų fizinių asmenų – miško savininkų R. K. ir A. D. interesais. Todėl būtent ieškovė, vesdama derybas ir prieš imdamasi kokių nors veiksmų, privalėjo žinoti, jog preliminarūs susitarimai, kurie bus pagrindas pagrindiniai sutarčiai sudaryti, turi būti rašytiniai.

10. Teigia, jog liudytojų S. M. ir K. K. parodymai apie preliminaraus susitarimo dėl biržių atrėžimo kainos sudarymo faktÄ ir jo sÄ lygas yra prieÅ¡taringi. Tačiau teismas ginčijamu sprendimu nepaÅ¡alino jų parodymų prieÅ¡taringumo, o rėmėsi selektyviais liudytojų atsakymų fragmentais, jiems uždavinėjo atsakymÄ menančius klausimus ir nepasisakė, kodėl remiasi tik liudytojų K. K. ir S. M. parodymais, o M. Å . parodymų visai nevertina.

11. Nurodo, kad teismas nevertino ieÅ¡kovės sÄ skaitose nurodytų duomenų teisėtumo ir pagrįstumo, nevertino ir nenurodė, ar Å¡iose sÄ skaitose pateikta informacija yra teisinga. BÅ«tent remiantis ieÅ¡kinio ir UAB „Dosas“ 2016 m. lapkričio 15 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros DS Nr. 077/2016 ir DS Nr. 078/2016 turiniu matyti, kad, nors ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai biržių atrėžimo ir medienos turinio skaičiavimo paslaugų neatliko bei nepatyrė dėl to jokių transporto iÅ¡laidų, tačiau nurodytomis sÄ skaitomis įforminamos neva ieÅ¡kovės atliktos Å«kinės operacijos, kurių realiai ji neatliko. Tuo bÅ«du ieÅ¡kovė pažeidė galiojančius buhalterinės apskaitos įstatymo ir pridėtinės vertės mokesčio įstatymo reikalavimus.

12. Teigia, jog teismas nenurodė kokius nustatytus solidarius ir nesÄ Å¾iningus veiksmus atliko atsakovai kartu ir kokius kiekvienas iÅ¡ jų atskirai, dėl kurių ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , kuriÄ atsakovai privalo atlyginti. Teismas atsakovų solidarius neteisėtus veiksmus apibrėžė tik kaip abiejų miÅ¡ko savininkų be iÅ¡lygų pritarimÄ savo atstovo V. K. pozicijai ir veiksmams.

13. Mano, jog teismas ydingai sprendė dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Ä®statymas numato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidomis pripažintina tik 27 Eur žyminis mokestis ir 1 512,50 Eur advokato paslaugos už ieÅ¡kinio parengimÄ ir atstovavimÄ teisme. Vertinant tai, kad iÅ¡ visų ieÅ¡kovės praÅ¡ytų priteisti 1 186,31 Eur nuostolių sumos teismas jai priteisė tik 736,90 Eur, t. y. ieÅ¡kinį tenkino tik 62,12 procentų, todėl tik tokiu pačiu procentu galėjo bÅ«ti priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų, kas sudarytų viso 956,34 Eur, o atsakovui V.

K. iÅ¡ ieÅ¡kovės turėjo bÅ«ti priteista 37,88 procentų jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, kas sudarytų 303,04 Eur sumÄ . Tuo tarpu teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų bendrai priteisė 1 513,02 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovui V. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės jų visai nepriteisė.

14. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundÄ atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

15. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais. Teismas teisingai interpretavo ginčo aplinkybes ir teisingai taikė teisės normas. Apeliantai atsiliepime į ieškinį neneigė fakto, jog priėmė paslaugas (paruošiamieji veiksmai), kurios buvo tiesiogiai susijusios su pagrindinės sutarties sudarymo galimybe ateityje. Be to, apeliantai niekada neginčijo fakto, jog suteiktos paslaugos buvo būtinos pagrindinės sutarties sudarymui, kad suteiktų paslaugų produktu sėkmingai pasinaudojo sudarant sutartį su kitu subjektu (turėjo naudos).

Sutarties dalykas ginčo teisinio kvalifikavimo nekeičia, kadangi dėl apeliantų neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų veiksmų ikisutartinėse derybose ieÅ¡kovei kilo žala, kuriÄ atsakovai privalo atlyginti. Pagrindinės sutarties dalykas yra neesminė aplinkybė, kadangi pagrindinė sutartis liko nesudaryta,jos pagrindu žala ir nekilo, o ji kilo ikisutartiniuose santykiuose. Todėl teismas, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

16. Pažymi, kad nei viename iÅ¡ apeliantų minimų įstatymų nėra reikalavimo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyti tik tas prekes ir paslaugas, kurias sukuria pats sÄ skaitas iÅ¡raÅ¡antis asmuo. Ginčo situacijoje ieÅ¡kovė nupirko iÅ¡ V. T. biržių atrėžimo ir medienos skaičiavimo paslaugas. Nuo įsigijimo momento ieÅ¡kovė turėjo teisę laisvai disponuoti sukurtu produktu ir, pasinaudodama tokia teise, Å¡ias paslaugas pardavė atsakovams bei už jas iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

17. Nurodo, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, visų jų veiksmai yra bendri atsiradusių pasekmių atžvilgiu, t. y. žala nebÅ«tų atsiradusi, jeigu bent vienas iÅ¡ atsakovų bÅ«tų tinkamai vykdęs savo pareigas ikisutartiniuose santykiuose. Dėl to jie atsako solidariai. Be to, tuo atveju, jeigu bÅ«tų atsisakyta apeliantams taikyti civilinę atsakomybę, tai bÅ«tų pagrindas taikyti kitÄ pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ â€“ pripažinti jų nepagrįstÄ praturtėjimÄ ieÅ¡kovės sÄ skaita, kadangi pastarieji iÅ¡ ieÅ¡kovės priėmė produktÄ , juo pasinaudojo sudarydami sandorį su kitu subjektu ir taip turėjo naudos, tačiau nesumokėjo. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Apeliacinis skundas tenkintinas.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis), o sprendimas Å¡iuos reikalavimus atitinka, jeigu teismas, iÅ¡spręsdamas bylÄ , teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡nagrinėti bylos iÅ¡ esmės. Bylos esmė pagal CPK 327 straipsnio nuostatas suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių pobÅ«dį.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių pobÅ«džio yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiÅ¡kia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme.

20. IeÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimus) ir jį pagrindžiančias aplinkybes (pagrindÄ ) suformuluoja ieÅ¡kovas teismui paduodamame ieÅ¡kinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Taigi, ieÅ¡kinio reikalavimo atžvilgiu galioja bendroji civilinio proceso taisyklė, kad bylos nagrinėjimo pirmÄ ja instancija ribas pagal bendrÄ jÄ taisyklę lemia bylos Å¡alių pareikÅ¡ti reikalavimai (ieÅ¡kinio, prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykas) bei reikalavimų faktinis pagrindas. Ä®statymas bÅ«tent ieÅ¡kovui nustato pareigÄ tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 13 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kurį keisti galima iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis).

UAB „Dosas“ ieÅ¡kinyje reikalavo priteisti nuostolių atlyginimÄ už tai, kad, pažeidžiant žodinį susitarimÄ , atsakovams R. K. ir A. D. priklausantys miÅ¡ko sklypai buvo parduoti ne ieÅ¡kovei, o tretiesiems asmenims. Tuo tarpu ginčo sprendime pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs abiejų Å¡alių ir atstovų paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, konstatavo, jog tarp Å¡alių vyko preliminarios derybos bÅ«tent dėl stačiojo miÅ¡ko pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.

Kaip matyti, byloje ieÅ¡kinio faktinio pagrindo keitimo procedÅ«ra nebuvo inicijuota, nors ieÅ¡kovė turėjo galimybę laiku įgyvendinti procesinę teisę koreguoti ieÅ¡kinio reikalavimus. Ä®vertinus tai, konstatuotina, jog, nors ieÅ¡kinio dalyko arba pagrindo keitimo procedÅ«ra yra aiÅ¡kiai reglamentuota civilinio proceso įstatyme, tačiau pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nagrinėjo ir vertino ne ieÅ¡kovės nurodytas faktines aplinkybes (faktinį pagrindÄ ), bet atsakovų atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes, kurios aiÅ¡kiai prieÅ¡taravo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio faktiniam pagrindui.

21. Pagal CK 6.165 straipsnio 1 dalį, preliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariÄ jÄ sutartį daro negaliojančiÄ . CK 6.165 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad preliminariojoje sutartyje Å¡alys turi nurodyti terminÄ pagrindinei sutarčiai sudaryti.

Jeigu Å¡is terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi bÅ«ti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius. Pagal Å¡io straipsnio 5 dalį, jeigu Å¡alys per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad vienas iÅ¡ kriterijų kvalifikuojant Å¡alių santykius kaip preliminariÄ jÄ sutartį – Å¡alių sutarimas dėl bÅ«simos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sÄ lygų aptarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2010).

22. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog tarp šalių vyko preliminarios derybos dėl stačiojo miško pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, šiose derybose šalys buvo aptarę paruošiamųjų darbų stačiojo miško pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui klausimus. UAB „Dosas“ ieškinys taip pat grindžiamas buvusiu sudarytu preliminariu žodiniu ieškovo ir atsakovų susitarimu dėl atsakovams R. K. ir A. D. priklausančių miško sklypų pirkimo – pardavimo sutarties su ieškove sudarymo.

IeÅ¡kovės nuomone, pažeidžiant žodinį susitarimÄ , miÅ¡ko sklypai buvo parduoti tretiesiems asmenims, o ji atitinkamai patyrė nuostolių. Tačiau, kaip minėta, įstatymas imperatyviai numato, jog preliminarioji sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariÄ jÄ sutartį daro negaliojančiÄ (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Tokiu bÅ«du, turėtų bÅ«ti pakartotinai svarstoma ar UAB „Dosas“ reikalavimai, pagrįsti negaliojančio, tariamai preliminaraus žodinio susitarimo su atsakovais pagrindu, galėtų bÅ«ti tenkinami.

23. Pažymėtina, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.246 straipsnį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Neteisėtumu laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).

Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga kÄ nors atlikti, kÄ nors daryti, kokiu nors bÅ«du elgtis ar dar kitoks nurodymas bÅ«ti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobÅ«džio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008).

Reikalaujanti atlyginti žalÄ Å¡alis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimÄ pažeidė atsakovas, arba kokiu bÅ«du jis asmeniÅ¡kai pažeidė bendrÄ atidumo ir rÅ«pestingumo pareigÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sÄ lygoms (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

24. Vertinant aukščiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ , matyti, kad teismas apsiribojo vien tik nurodymu, jog ieÅ¡kovė dėl nesÄ Å¾iningų visų atsakovų solidarių veiksmų (abu miÅ¡ko savininkai be iÅ¡lygų pritarė savo atstovo V. K. pozicijai ir veiksmams) patyrė žalÄ (nuostolius): ji apmokėjo už dokumentų miÅ¡ko kirtimui paruoÅ¡imo darbus, tačiau jais nepasinaudojo, o atsakovai Å¡iuos dokumentus priėmė ir turėjo iÅ¡ jų naudÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės sÄ moningai prisiimta galimų nuostolių atsiradimo rizika, savo iniciatyva užsakant ir apmokant V. T. paslaugas, nėra pagrindas civilinei atsakovų atsakomybei dėl ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų atsirasti.

25. Pastebima, jog PVM sÄ skaita – faktÅ«ra yra apskaitos dokumentas, kuriuo patvirtinama Å«kinė operacija arba Å«kinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumui nustatyti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Ginčo atveju, remiantis ieÅ¡kinio ir UAB „Dosas“ 2016 m. lapkričio 15 d. PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros DS Nr. 077/2016 ir DS Nr. 078/2016 turiniu, matyti, kad, nors ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai biržių atrėžimo ir medienos turinio skaičiavimo paslaugų neatliko bei nepatyrė dėl to transporto iÅ¡laidų, tačiau nurodytomis sÄ skaitomis buvo įforminamos neva įmonės atliktos Å«kinės operacijos, kurių realiai ji neatliko.

Ä®vertinus tai, kad į apskaitos dokumentus ieÅ¡kovė įtraukė Å«kines operacijas, kurių pati neatliko, o atsakovai Å¡iose sÄ skaitose – faktÅ«rose nurodytų paslaugų nepirko, spręstina, ar apskritai galėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡ytos tokios sÄ skaitos – faktÅ«ros. Teismas kartu pažymi, kad juridiniai asmenys, vykdydami finansines operacijas, turi vadovautis Buhalterinės apskaitos įstatymu, Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymu. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.

Taigi, įstatymas numato pareigÄ asmens tinkamai vesti apskaitÄ .

26. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieÅ¡kovė dėl nesÄ Å¾iningų visų atsakovų solidarių veiksmų patyrė žalÄ , nusprendė priteisti solidariai iÅ¡ jų 736,9 Eur nuostolių. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas, apsiribodamas vien minėtu nurodymu, iÅ¡ esmės nemotyvavo, kuo pasireiÅ¡kė atsakovų solidari prievolė, nenustatė bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, taip pat liko nenustatyta, kuo remiantis buvo reikalaujama taikyti atsakovui V.

K. solidariÄ jÄ atsakomybę, kai neaiÅ¡ku, kokius neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu atliko asmeniÅ¡kai Å¡is atsakovas. Pažymėtina, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Taikant Å¡iÄ nuostatÄ svarbu, kad susitarimÄ dėl prievolės ir jos solidarumo pobÅ«džio sudarytų prievolės Å¡alys, t. y. skolininkas ir kreditorius.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, ieškinį patenkinęs iš dalies, iš visų atsakovų ieškovės naudai priteisė tik jos turėtas išlaidas proporcingai atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, bet nesprendė( nepasisakė) dėl atsakovų patirtų išlaidų dalies atlyginimo.

28. Esant pirmiau nurodytoms bylos faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nenustatęs ir neiÅ¡tyręs faktinių aplinkybių, susijusių su byloje kilusio ginčo klausimu, teismas konstatuoja, jog negalima daryti iÅ¡vadų dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo, bei sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, neiÅ¡siaiÅ¡kino esminių bylos aplinkybių, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl Å¡io pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, taigi byla iÅ¡ esmės galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 straipsniai).

29. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, 330 straipsnį, procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Å iuo atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla bÅ«tų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieÅ¡tarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grÄ Å¾intina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

30. SkundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinus ir bylÄ perdavus nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir jų nenagrinėja.

31. Apeliantas V. K. 2018 m. sausio 16 d. teismui pateikė paaiÅ¡kinimus , kuriuose suformulavo teiginį, kad ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti Å¡iuos paaiÅ¡kinimus, nes pagal jų turinį tai yra papildomi apeliacinio skundo argumentai ir motyvai,o CPK 323 straipsnis draudžia pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminui, jį keisti (papildyti). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u t a r i a: apeliacinį skundÄ patenkinti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.                Teisėjas                                                                                        Eigirdas Činka