2013-04-05 Nr. AB-997-3-61-3-01554-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520-655/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01554-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir G. K., pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, VTEK, Komisija) 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. KS-57 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodė, kad VTEK 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. KS-57 pripažino, kad nustojęs eiti valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės (toliau – ir IAE) Eksploatacijos nutraukimo direkcijos Eksploatacijos nutraukimo projektų valdymo tarnybos vadovo pareigas ir, nepraėjus vienerių metų terminui, įsidarbinęs UAB „Specialus montažas-NTP“ (toliau – ir Bendrovė), kurią pastarųjų vienerių metų laikotarpyje kontroliavo, technikos direktoriaus pavaduotoju pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Įstatymas) 18 straipsnyje nustatytą draudimą.

Manė, kad jo perėjimas dirbti į UAB „Specialus montažas-NTP“ nepažeidžia Įstatymo, todėl Komisijos Sprendimas yra nepagrįstas. Teigė, kad, vadovaudamasis Įstatymo 16 ir 17 straipsniais, jis pranešė IAE generaliniam direktoriui apie ketinimą pereiti dirbti į UAB „Specialus montažas-NTP“ projekto B25 (mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyvių atliekų paviršiaus kapinynas), konsorciumą su AREVA TA, UAB „Pramprojektas“, LEI, ANDRA, techninio direktoriaus pavaduotojo pareigas. Paaiškino, jog IAE ir pareiškėjas niekada neprižiūrėjo ir dabar neprižiūri UAB „Specialus montažas-NTP“ veiklos.

Jis nedalyvavo ir neturėjo jokio ryšio su priimtais sprendimais dėl projekto B12 technologijos paruošimo konkurso, kurį laimėjo UAB „Specialus montažas-NTP“, taip pat nieko bendro neturėjo ir su sprendimų priėmimu dėl to projekto įgyvendinimo finansavimo. Nurodė, jog, ištyręs jo prašymą leisti pereiti dirbti UAB „Specialus montažas-NTP“ projekte B25 ir visapusiškai įvertinęs viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmę, IAE generalinis direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, jo prašymą patenkino ir leido įsidarbinti UAB „Specialus montažas-NTP“ projekte B25.

Teigė, kad negavęs IAE generalinio direktoriaus leidimo jis UAB „Specialus montažas-NTP“ nebūtų įsidarbinęs. Pažymėjo, jog pagal Įstatymo 18 straipsnio nuostatas nustatyti, ar yra interesų konfliktų grėsmė, ar jos nėra, Įstatymas prerogatyvą suteikia ne valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui, bet tos tarnybos vadovui. Todėl manė, kad šiuo atveju Komisija nepagrįstai vadovavosi Įstatymo 18 straipsniu, kuris gali būti taikomas tiktai asmeniui, kuris jau nedirba valstybinėje tarnyboje, ir negali būti taikomas asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje.

Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Komisija 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. KS-57 nustatė, kad G. K., nustojęs eiti IAE Eksploatacijos nutraukimo projektų valdymo tarnybos vadovo pareigas, nepraėjus vienerių metų terminui įsidarbino direktoriaus pavaduotoju UAB „Specialus montažas-NTP“, kurią pastarųjų vienerių metų laikotarpiu kontroliavo. Konstatuota, kad toks pareiškėjo elgesys prieštarauja Įstatymo 18 straipsnyje nustatytam draudimui. Pažymėjo, kad pareiškėjas, priešingai nei nurodė skunde, IAE eidamas vadovaujančias pareigas prižiūrėjo ir kontroliavo Bendrovės vykdomus darbus.

Paaiškino, jog IAE, atsakydama į Komisijos paklausimą dėl Bendrovės veiklos kontrolės, 2012 m. balandžio 4 d. rašte pateikė oficialią informaciją, kad G. K., dirbdamas įmonėje paskutinius darbo dvylika mėnesių per pavaldų personalą vykdė sutarčių vykdymo priežiūrą. Teigė, jog tokios buvusio pareiškėjo darbdavio oficialiai pateiktos informacijos Komisijai pakako skundžiamam sprendimui priimti. Nurodė, jog pareiškėjas, įsidarbindamas Bendrovėje, kurią kontroliavo, pažeidė Įstatyme nustatytą vienerių metų „atvėsimo“ laikotarpį.

Paaiškino, jog pareiškėjo buvęs ir esamas statusas, veikla bei elgesys atitinka visus požymius Įstatymo 18 straipsnio pažeidimui kvalifikuoti, nes pareiškėjas, eidamas vadovaujančias pareigas IAE, buvo priskirtinas asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, kategorijai (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis); pastaruosius dvylika savo darbo IAE mėnesius kontroliavo Bendrovės veiklą; nustojęs dirbti IAE, nepraėjus vienerių metų terminui kontroliuotoje Bendrovėje įsidarbino direktoriaus pavaduotoju. Teigė, jog Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, neišlaukęs bent vienerių metų ir įsidarbinęs būtent toje įmonėje, kurios veiklą jis prižiūrėjo bei kontroliavo, ir būtent vienu iš jos vadovų, gaunančiu 15 000 Lt mėnesinį atlygį, pažeidė Įstatymo 18 straipsnio reikalavimus.

Taip pat nurodė, kad IAE vadovybė negalėjo duoti leidimo įsidarbinti kontroliuotoje Bendrovėje, nes tokio leidimo išduoti neturi teisės. Pažymėjo, jog Įstatymo 16-17 straipsniai nustato tik atitinkamą informavimo prievolę valstybinėje tarnyboje tebedirbantiems asmenims, o pareiškėjo elgesio atitikties šiam reikalavimui Komisija netyrė ir nevertino, nes Įstatymo V skirsnis taikytinas specialiems subjektams – valstybinėje tarnyboje jau nebedirbantiems tam tikriems asmenims. Teigė, jog todėl šio Įstatymo straipsnio nuostatų taikymo prasme neturi jokios reikšmės aplinkybė, ar pareiškėjas, kaip IAE darbuotojas, informavo savo vadovybę apie gautą pasiūlymą dirbti privačioje bendrovėje, gavo iš jo atitinkamą sutikimą, ar ne.

Paaiškino, jog Įstatymo 18 straipsnis tokios išimties buvusiems pareiškėjo vadovams nesuteikia. Ją, vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, gali suteikti tik Komisija.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjo G. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nustatė, kad pareiškėjas G. K. pagal 1999 m. sausio 19 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 32 dirbo valstybės įmonės IAE Branduolinės saugos skyriaus viršininko pavaduotoju, o nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. gegužės 28 d. – Eksploatacijos nutraukimo direkcijos Eksploatacijos nutraukimo projektų valdymo tarnybos vadovu. 2010 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas G. K. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 186 su UAB „Specialus montažas-NTP“, pagal kurią įsidarbino techninio direktoriaus pavaduotoju. Dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2011 m. lapkričio 14 d. buvo paskelbta publikacija „Bėga iš elektrinės, tačiau ne iš Ignalinos“, kurios pagrindu VTEK pradėjo tyrimą dėl IAE darbuotojų, tarp jų ir G.

K., elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms. Atlikusi tyrimą, VTEK 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. KS-57 pripažino, kad nustojęs eiti IAE Eksploatacijos nutraukimo direkcijos Eksploatacijos nutraukimo projektų valdymo tarnybos vadovo pareigas ir nepraėjus vienerių metų terminui įsidarbinęs „Specialus montažas-NTP“, kurią pastarųjų vienerių metų laikotarpyje kontroliavo, techninio direktoriaus pavaduotoju, G. K. pažeidė Įstatymo 18 straipsnyje nustatytą draudimą. Sprendime konstatuota, kad: VTEK duomenimis, G. K. IAE dirbo iki 2010 m. gegužės 28 d.

Paskutinės jo pareigos – Eksploatacijos nutraukimo direkcijos Eksploatacijos nutraukimo projektų valdymo tarnybos vadovas. Nuo 2010 m. birželio 11 d. iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. dirbo UAB „Specprojektas“, o 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsidarbino UAB „Specialus montažas-NTP“. Pareigos – techninio direktoriaus pavaduotojas, įgalintas nustatyti ir vykdyti įmonės techninę politiką; IAE yra valstybės įmonė, pareigas joje ėjęs G. K. turėjo administracinius įgalinimus, todėl nurodė, jog atsižvelgus į Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, jam yra taikomos šio teisės akto nuostatos, tarp jų ir atitinkami ribojimai įsidarbinti, nustojus eiti pareigas valstybinėje tarnyboje; nustojusio eiti IAE Eksploatacijos nutraukimo direkcijos Eksploatacijos nutraukimo projektų valdymo tarnybos vadovo pareigas G.

K. įsidarbinimas UAB „Specialus montažas-NTP“, kurią pastarųjų vienerių metų laikotarpyje kontroliavo, techninio direktoriaus pavaduotoju, atitinka Įstatymo 18 straipsnio pažeidimo pažymius. Siekdamas jo išvengti G. K. privalėjo išlaikyti Įstatyme nustatytą vienerių metų „atvėsimo“ laikotarpį, tačiau to nepadarė.

Nustatė, jog pareiškėjas Įstatymo 18 straipsnio prasme ėjo pareigas, tiesiogiai susijusias su UAB „Specialus montažas-NTP“ veiklos priežiūra arba, kitaip tariant, šios įmonės veiklos, susijusios su IAE, kontrole siaurąja šios sąvokos prasme. Teismas analizavo UAB „Specialus montažas-NTP“ technikos direktoriaus pavaduotojo pareiginius nuostatus. Sprendė, jog pagal pareiginius nuostatus pareiškėjo darbinės funkcijos nėra išimtinai techninio pobūdžio, VTEK turėjo pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo pareigos UAB „Specialus montažas-NTP“ patenka į Įstatymo 18 straipsnyje numatytų „kitų“ pareigų, tiesiogiai susijusių su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos bei kontrolės srityse, tarpą.

Sprendė, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad prieš įsidarbindamas UAB „Specialus montažas-NTP“ pareiškėjas G. K. gavo IAE vadovo sutikimą, nėra reikšminga, o teiginys, kad ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas: kaip pagrįstai nurodo VTEK, Įstatymo ketvirto skirsnio, reglamentuojančio prievoles ieškantiems darbo, normos (16 ir 17 straipsniai) nėra susijusios su šio įstatymo penkto skirsnio, reglamentuojančio apribojimus pasibaigus tarnybai, normų taikymu, o Įstatymo 18-20 straipsniuose išvardytų apribojimų taikymo išimtis konkrečiais atvejais, kai apribojimų taikymas gali pakenkti visuomenės ar valstybės interesams, kaip numato Įstatymo 21 straipsnis, nustato ne buvęs darbdavys, o VTEK. Pažymėjo, jog ginčijame Sprendime nurodytos nustatytos aplinkybės, grindžiamos tyrimo metu surinktais įrodymais, ir teisės normos, sudarančios pagrindą atitinkamai kvalifikuoti pareiškėjo veiką, nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl jis iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 8 straipsnyje numatytus bendruosius turinio reikalavimus.

III. Pareiškėjas G. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. KS-57 panaikinti.

Apeliaciniame skunde išdėsto šiuos pagrindinius argumentus:

1) Įstatymo 18 straipsnyje nurodytos sąlygos privalo būti įrodinėjimo dalyku. Remiasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu. Teigia, jog minėtų įstatymo reikalavimų nei VTEK, nei teismas neįvykdė. Nurodo, jog teismas nepagrįstai sutiko su VTEK 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. KS-57, kuris priimtas neatlikus jokio tyrimo ir nenustačius nei vienos iš Įstatymo 18 straipsnyje nurodytų sąlygų. Pažymi, jog VTEK sprendimas iš esmės grindžiamas tiktai IAE 2012 m. balandžio 4 d. rašte pateikta informacija, kad dirbdamas IAE paskutinius darbo dvylika mėnesių per pavaldų personalą G. K. kontroliavo sutarčių vykdymo priežiūrą. Teigia, jog IAE 2012 m. balandžio 4 d. rašte pateikta informacija negali buti įrodymu, nes ji nepagrįsta objektyviai nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

2) Pareiškėjo pareigybė UAB „Specialus montažas-NTP“ – techninio direktoriaus pavaduotojas – tiesiogiai niekuo nesusijusi su sprendimų priėmimu dėl UAB „Specialus montažas-NTP“ valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos bei kontrolės. Taip pat nėra jokių objektyviai nustatytų įrodymų, kad G. K. tarnyba IAE būtų tiesiogiai susijusi su UAB „Specialus montažas-NTP“ veiklos priežiūra ar kontrole.

3) Teismo sprendime nurodyta, kad G. K. pareigos IAE buvo Eksploatacijos nutraukimo direkcijos Eksploatacijos nutraukimo projektų valdymo tarnybos vadovas, o ENPVT padalinių viršininkai buvo tiesiogiai jam pavaldūs ir per juos jis esą prižiūrėjo su UAB „Specialus montažas-NTP“ sudarytos sutarties vykdymą, tačiau sprendime nenurodyta apie kokią konkrečią sutartį jame rašoma. Sprendime taip pat nepateikti jokie įrodymai, kad G. K., kaip ENPVT tarnybos vadovas, būtų tiesiogiai susijęs su UAB „Specialus montažas-NTP“ veiklos priežiūra ar kontrole ar tiesiogiai prižiūrėtų kokios nors su šia įmone sudarytos sutarties vykdymą.

4) Teismas priėmė sprendimą, neįvertinęs aplinkybės, kad G. K. įsidarbino UAB „Specialus montažas-NTP“ vykdydamas IAE paruoštą ir jų pasirašytą 2010 m. balandžio 19 d. susitarimą.

Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino Komisijos nustatytas aplinkybes, padarė teisingas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. KS-57, kuriuo nuspręsta, jog pareiškėjas G. K. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnyje (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo IX-244 redakcija) nustatytą draudimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnyje (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo IX-244 redakcija) nustatyta, kad asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus neturi dirbti įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, būti įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos bei kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su šių įmonių veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo dalyvavo svarstant ir priimant palankius šioms įmonėms sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-22/2012, nurodė, kad tam, jog būtų konstatuotas Įstatymo 18 straipsnio pažeidimas, yra būtina įrodyti vieną iš dviejų minėtoje normoje įtvirtintų alternatyvių aplinkybių, t. y., jog asmuo, dirbantis įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju ar esantis įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat einantis kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos bei kontrolės srityse, prieš tai, būdamas valstybės tarnautoju, per paskutinius darbo metus ėjo tokias pareigas, kurios arba tiesiogiai buvo susijusios su įmonių, į kurias asmuo perėjo dirbti, veiklos priežiūra ar kontrole (1), arba jis (valstybės tarnautojas) dalyvavo svarstant ir priimant palankius šioms įmonėms sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą (2). Taip pat turi būti nustatyta aplinkybė, kad toks asmuo įmonėje, kurios veiklą prižiūrėjo ar kontroliavo, taip pat dalyvavo priimant šiai įmonei palankius sprendimus, joje įsidarbino įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju ar tapo įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat eina kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos bei kontrolės srityse.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslai yra prevenciniai, konstatuoti, jog asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto požymius ir įrodyti, kad asmuo nesiėmė šiame įstatyme numatytų priemonių – nepaisė vienerių metų apribojimo sudaryti darbo sutartį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2780/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. K. nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2010 m. gegužės 28 d. dirbo IAE Eksploatacijos nutraukimo direkcijos Eksploatacijos nutraukimo projektų valdymo tarnybos vadovu. 2010 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas sudarė neterminuotą darbo sutartį su UAB „Specialus montažas-NTP“, pagal kurią įsidarbino technikos direktoriaus pavaduotoju. Atsakovas 2012 m. gegužės 15 d. priimtu sprendimu Nr. KS-57 pripažino, kad pareiškėjas, nustojęs eiti IAE Eksploatacijos nutraukimo direkcijos Eksploatacijos nutraukimo projektų valdymo tarnybos vadovo pareigas ir nepraėjus vienerių metų terminui įsidarbinęs UAB „Specialus montažas-NTP“, kurią pastarųjų vienerių metų laikotarpyje kontroliavo, technikos direktoriaus pavaduotoju, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnyje nustatytą draudimą. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo pareigybės aprašymą, nustatė, kad pareiškėjas pagal pareigas yra įgalintas nustatyti ir vykdyti įmonės techninę politiką, o IAE yra valstybės įmonė, pareiškėjas, eidamas pareigas šioje įmonėje, turėjo administracinius įgalinimus.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Sprendimo, pareiškėjo nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių nepripažino pagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vienos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnyje (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo IX-244 redakcija) nurodytos sąlygos. Taip pat apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, t. y. rėmėsi įrodymais nepatvirtinta informacija, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjo tarnyba IAE būtų buvusi tiesiogiai susijusi su UAB „Specialus montažas-NTP“ veiklos priežiūra ar kontrole, nepagrįstai nustatyta, kad UAB „Specialus montažas-NTP“ technikos direktoriaus pavaduotojas yra susijęs su sprendimų priėmimu dėl Bendrovės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos bei kontrolės. Su šiais pareiškėjo argumentais nesutiktina ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu.

Nagrinėjant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalis numato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pažymėtina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno jų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai įrodymai, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai ir t. t. Įrodymų tyrimo ir vertinimo procese būtina išspręsti prieštaravimus, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija.

Be to, būtina pažymėti, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi, teikdama savo reikalavimus bei atsikirtimus, t. y. įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis).

Įvertinus nagrinėjamoje byloje proceso šalių pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas pareiškėjo reikalavimas, atsakovo atsikirtimai į skundą, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės.

Atsižvelgiant į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnyje (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo IX-244 redakcija) nurodytas sąlygas, konstatuotina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, turėjo nustatyti, ar pareiškėjas, nustojęs eiti IAE Eksploatacijos nutraukimo direkcijos Eksploatacijos nutraukimo projektų valdymo tarnybos vadovo pareigas, negalėjo eiti UAB „Specialus montažas-NTP“ technikos direktoriaus pavaduotojo pareigų. Nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatyta, ar pareiškėjo tarnyba IAE buvo tiesiogiai susijusi su UAB „Specialus montažas-NTP“ veiklos priežiūra ar kontrole. Taip pat buvo svarbu nustatyti, ar pareiškėjo einamos pareigos UAB „Specialus montažas-NTP“ (technikos direktoriaus pavaduotojas) yra pareigos, tiesiogiai susijusios su sprendimų priėmimu Bendrovės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos bei kontrolės srityse.

Atsakovas Sprendime nustatė, kad pareiškėjo tarnyba IAE buvo susijusi su UAB „Specialus montažas-NTP“ veiklos kontrole. Ši aplinkybė nustatyta įvertinus IAE atsakymą į atsakovo paklausimą. IAE 2012 m. balandžio 4 d. atsakyme (rašte) atsakovui nurodė, kad pareiškėjas, dirbdamas IAE paskutinius dvylika mėnesių, netiesiogiai vykdė (per pavaldų personalą) sutarčių vykdymo priežiūrą. Šie duomenys bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi IAE atsakymu. Be to, pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino IAE Eksploatacijos nutraukimo projektų valdymo tarnybos nuostatus ir šios tarnybos vadovo pareigybinę instrukciją, šios tarnybos skyrių (padalinių) pagrindines funkcijas – laikytis nustatytos IAE eksploatavimo nutraukimo politikos bei jos įgyvendinimo būdų, planuoti, organizuoti ir vertinti darbų, vykdomų pagal ENPVT projektus, efektyvumą ir imtis gerinimo priemonių, vadovauti ENPVT per jos skyrių viršininkus. Taip pat pirmosios instancijos teismas, remdamasis IAE pateiktais duomenimis, pareiškėjo paaiškinimu teismo posėdyje, nustatė, kad pareiškėjo darbo Eksploatacijos nutraukimo projektų valdymo tarnyboje metu ši tarnyba vykdė su UAB „Specialus montažas-NTP“ sudarytos sutarties vykdymo priežiūrą. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų abejoti šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Iš UAB „Specialus montažas-NTP“ technikos direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų matyti, kad pareiškėjui tiesiogiai pavaldūs skyrių vadovai (4 punktas), pareiškėjo pareigos: nustatyti ir vykdyti įmonės techninę politiką, nukreiptą įmonės veiklos tobulinimui, siekiant aukštesnio darbo našumo ir geresnės produkcijos kokybės, užtikrinti racionalų įrengimų, resursų ir fondų panaudojimą; atlikti technikos direktoriaus pareigas šiam esant komandiruotėje, ligos, atostogų ir kitų nebuvimų metu arba pagal atskirą įgaliojimą; analizuoti kitų įmonių ir firmų techninius pasiūlymus, nagrinėti jų pateiktus projektus bei priimti sprendimus, reikalingus jų įgyvendinimui, užsiimti rinkodaros organizavimu (9-12 punktai). Įvertinus šiuose nuostatuose nurodytas pareiškėjo vykdomas pareigas, jų apimtį ir pobūdį, darytina išvada, kad atsakovas bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pareigos yra tiesiogiai susijusios su sprendimų priėmimu šios Bendrovės valdymo ir turto tvarkymo srityse.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pagrįstu ir teisėtu atsakovo Sprendimą, nors pareiškėjas pateikė IAE ir jo (pareiškėjo) 2010 m. balandžio 19 d. susitarimą bei 2010 m. balandžio 29 d. IAE sutikimą Nr. ĮS-3683 dėl pareiškėjo įsidarbinimo UAB „Specialus montažas-NTP“, nes nagrinėjamu atveju Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnyje (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo IX-244 redakcija) nėra numatyta, kad valstybės tarnybos vadovas ar kitas įgaliotas asmuo turi teisę duoti sutikimą, jog buvęs valstybės tarnautojas gali nesilaikyti Įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinto draudimo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė