2017-04-05 Nr. AB-7648-3-61-3-03709-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-448-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03709-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5.3; 22.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo / pakeitimo, neišmokėto darbo užmokesčio dalies išieškojimo ir valstybės pareigūnų valstybinės pensijos perskaičiavimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu, kuriame prašė:

1) Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, atsakovas) 2015 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 18-5687;

2) Priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 1 998,95 Eur neišmokėto darbo užmokesčio (priedą už stažą, VSD 2015 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. P-112, 1 punkto pagrindu) bei po perskaičiavimo susidariusį neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką iki visiško atsiskaitymo, kartu įpareigojant Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, išmokėjus neišmokėtą darbo užmokestį perskaičiuoti nustatytą pareigūnų valstybės pensijos dydį;

3) Įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą pakeisti 2015 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. P-112, jame numatant įskaičiuoti darbo Valstybinėje mikroelektronikos įmonėje „Venta“ laikotarpį (nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d.) į tarnybos stažą nuo 2010 m. balandžio 12 d., perskaičiuoti tarnybos stažą bei priedo už tarnybos stažą dydį nuo 2010 m. balandžio 12 d. bei išmokėti po perskaičiavimo susidariusį neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką iki visiško atsiskaitymo, kartu įpareigojant Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą šių perskaičiavimų pagrindu perskaičiuoti nustatytą pareigūnų valstybinės pensijos dydį.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos 2010 m. balandžio 9 d. dekretu Nr. 1K-331 nuo 2010 m. balandžio 12 d. jis buvo paskirtas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generaliniu direktoriumi. VSD direktoriaus pareigas ėjo iki 2015 m. balandžio 13 d. Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. balandžio 13 d. buvo neteisingai skaičiuojamas tarnybos stažas ir priedo už tarnybos stažą dydis. Pagrįsdamas šiuos argumentus nurodė, kad, nors VSD 2015 m. kovo 20 d. sprendimu (įsakymas Nr. P-112) perskaičiavo pareiškėjui tarnybos stažą, tačiau į jį nepagrįstai neįtraukė dalies darbo laikotarpio, t. y. laikotarpio nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d., dirbto Mokslo-tiriamajame institute „Venta“, taip pat nenumatė priedo už tarnybos stažą kompensavimo iki sprendimo priėmimo dienos už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. kovo 20 d. Atsižvelgiant į tai, baigus tarnybą VSD, pareiškėjui liko neišmokėtas priklausęs darbo užmokestis (priedas už stažą) už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. balandžio 13 d. bei neteisingai apskaičiuotas ir mokamas pareigūnų valstybės pensijos dydis.

Paaiškino, kad 2010 m. balandžio 12 d. pareiškėjui pradėjus eiti VSD generalinio direktoriaus pareigas, su tarnybos stažo skaičiavimo specifika supažindintas nebuvo. VSD 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. P-128 pareiškėjui buvo nustatytas 22 metų 2 mėnesių ir 11 dienų pareigūno darbo stažas. Toks stažas susidarė į jį įskaičius stažą, nurodytą darbo knygelėje, t. y., kad nuo 1990 m. rugpjūčio 1 d. iki 1992 m. birželio 8 d. pareiškėjas dirbo Mokslo-tiriamajame institute „Venta“. Buvo pastebėta, kad trūksta duomenų apie pareiškėjo mokslo tiriamąjį darbą dirbtą Vilniaus universitete, kuris, pareiškėjo teigimu, taip pat turėtų būti įskaitytas į tarnybos stažą. Dėl šios priežasties pareiškėjas informavo personalo skyrių. Tuo pagrindu personalo skyrius pareiškėjui pateikė pasirašyti 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. P-480, kuriuo iš pareiškėjo tarnybos stažo buvo išskaičiuotas darbo stažas „Ventoje“, taip pat iš darbo užmokesčio išskaičiavo ir priedo už stažą permoką. Vėliau tikslinant duomenis iš Vilniaus universiteto buvo gauta 2012 m. sausio 4 d. pažyma Nr. 13503-3-24 „Dėl darbo stažo Vilniaus universitete“, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas dirbo mokslinio tyrimo sektoriuje pagal ūkiskaitines sutartis (bendras darbo stažas 1 metai 9 mėnesiai 6 dienos). Taip pat iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo gautas 2012 m. sausio 19 d. raštas Nr. A101-499-(2.5.1.9-PD1). Atsižvelgiant į gautus duomenis VSD 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. P-134 pareiškėjui buvo nustatytas 22 metų 9 mėnesių ir 12 dienų tarnybos stažą, į kurį buvo įtraukta tik dalis darbo „Ventoje“ stažo. Personalo padalinio vertinimu, kitą dieną po „Ventos“ pavadinimo pakeitimo, ši institucija nutraukė mokslo tiriamąjį darbą. Pareiškėjo teigimu, jo darbo pobūdis šioje įmonėje nesikeitė, be to, pareiškėjui nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad mokslo tiriamasis darbas „Ventoje“ būtų buvęs sustabdytas. Taigi VSD iš Vilniaus universiteto gautos 2012 m. sausio 4 d. pažymos nepripažino, todėl į 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. P-134 darbo laikotarpis Vilniaus universitete nebuvo įtrauktas.

Pareiškėjas baigiantis tarnybai 2015 m. kovo mėn. pradžioje kreipėsi į personalo skyrių dėl duomenų apie būsimą pareigūnų valstybinę pensiją gavimo. Tačiau pareiškėjui liko neaišku, kodėl į jo tarnybos stažą nebuvo įskaitytas darbo stažas Vilniaus universitete remiantis Vilniaus universiteto 2012 m. sausio 4 d. gauta 2011 m. gruodžio 21 d. pažyma. Tuo pagrindu pareiškėjas 2015 m. kovo mėn. savo iniciatyva susisiekė su Vilniaus universiteto Fizikos fakultetu dėl 2011 m. gruodžio 21 d. pažymos Nr. 13503-3-24 išaiškinimo. Vilniaus universitetas 2015 m. kovo 13 d. pateikė pažymą Nr. 120000-29, kurioje pateikdamas nuorodą į 2011 m. gruodžio 21 d. pažymą nurodė, kad pareiškėjas dirbo mokslinį tiriamąjį darbą Fizikos fakultete ir Puslaidininkių fizikos probleminėje laboratorijoje. VSD 2015 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. P-112 įskaitė į tarnybos stažą darbo laikotarpį Vilniaus universitete (bendras darbo stažas 1 metai 9 mėnesiai ir 6 dienos). Be to, VSD šio įsakymo 2 punktu numatė perskaičiuotą priedą už tarnybos stažą mokėti nuo įsakymo priėmimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 20 d. Baigiantis kadencijai pareiškėjas dar kartą kreipėsi į VSD atsakingą padalinį, prašydamas perskaičiuoti priedo už stažą skirtumą, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Todėl jau pasibaigus kadencijai pareiškėjas 2015 m. birželio 11 d. kreipėsi į VSD, prašydamas perskaičiuoti tarnybos stažą bei išmokėti priedo už stažą skirtumą nuo 2010 m. balandžio 12 d. VSD 2015 m. birželio 17 d. raštu pareiškėją informavo, kad 2015 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. P-112 atgal negalioja, todėl VSD atsisako perskaičiuoti pareiškėjo tarnybos stažą ir išmokėti priedo už tarnybos stažą skirtumą.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas 2015 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. P-112 nepripažinęs pareiškėjo dalies darbo laikotarpiu „Ventoje“ (t. y. laikotarpio nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d.) mokslo tiriamuoju darbu ir šio laikotarpio neįskaičiavęs į pareiškėjo tarnybos stažą iš esmės nenurodė atsisakymo tai padaryti motyvų (nepagrįsta dokumentais, įrodymais), kuriais remiantis buvo priimtas toks sprendimas. Perskaičiavus tarnybos stažą pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės, t. y. nuo 2010 m. birželio 12 d. iki 2015 m. balandžio 13 d. susidarė darbo užmokesčio nepriemoka. Tai atitinkamai lėmė ir apskaičiuotos pareigūnų valstybinės pensijos, mokamos kiekvieną mėnesį, dydžio sumažėjimą. Nesutikdamas su atsakovo 2015 m. birželio 17 d. raštu nurodė, kad VSD 2015 m. kovo 20 d. įsakymas yra individualus teisės aktas, tuo tarpu Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo (toliau ir VSD įstatymas) 28 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai dėl tarnybos stažo skaičiavimo galiojo pareiškėjo paskyrimo į pareigas metu (šis įstatymas nustojo galioti 2013 m. sausio 1 d.) todėl šios normos buvo taikomos net iki 2015 m. kovo 20 d. perskaičiuojant tarnybos stažą. Tai, kad atsakovas dalį duomenų pripažino tik 2015 m. kovo 20 d., pareiškėjo teigimu, neužkerta kelio priedo už stažą skirtumui išmokėti nuo 2010 m. balandžio 12 d.

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, t. y. pripažįstant, kad VSD direktoriaus 2015 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. P-112 negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos, o kitą skundo dalį atmesti.

Nurodė, kad šio įsakymo neteisėtumas pasireiškė tuo, jog tarnybos stažo laikas jame nurodytas (apskaičiuotas) vadovaujantis dokumentais, kurie, priešingai nei teigia pareiškėjas, ne patvirtina, o paneigia pareiškėjo bet kokio darbo stažo Vilniaus universitete ir mokslinio-tiriamojo darbo stažo Mikroelektronikos mokslo-tiriamajame institute „Venta“ įgijimą bei jo buvimą. Tokią išvadą padarė įvertinus pareiškėjo Darbo knygelės KT-I Nr. 1125225 esančius įrašus apie pareiškėjo priėmimą ir atleidimą. Knygelės įrašai pažymi, kad pirmoji pareiškėjo darbo vieta, kurioje jis dirbo darbo sutarties pagrindu buvo ne V. Kapsuko universitetas (dabar Vilniaus universitetas), o institutas „Venta“ (jame pareiškėjas pradėjo dirbti nuo 1990 m. rugpjūčio 1 d.). Įrašų patvirtinančių jo darbą iki 1990 m., įskaitant jo nurodytą darbą V. Kapsuko universitete darbo knygelėje nėra. Atkreipė dėmesį, kad 1987–1990 metais teisinius santykius reguliavęs Darbo įstatymų kodeksas numatė prievolę darbdaviui visiems draudžiamiesiems socialiniu draudimu įforminti darbo knygeles, nurodant jose darbo pradžią ir pabaigą. Tuo metu tai buvo pagrindinis darbo stažą patvirtinantis dokumentas.

Atsakovo teigimu, 2012 m. sausio 4 d. Vilniaus universiteto pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko universitete dirbo mokslinio tyrimo sektoriuje pagal ūkiskaitines sutartis. Šioje pažymoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas šiame universitete būtų dirbęs pagal darbo sutartis ir būtų gavęs pajamų, priskirtinų draudžiamosioms pajamoms. Pažymėjo, kad darbas pagal ūkiskaitines sutartis nepriskirtas darbo santykiams ir toks darbas į darbo stažą neįskaitomas. Tuo tarpu dėl 2015 m. kovo 12 d. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto pažymos turinio nurodė, kad ši pažyma savo turiniu nepaneigia ir nepapildo 2012 m. sausio 4 d. pažymos, nes šioje pažymoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas V.Kapsuko universitete būtų dirbęs pagal darbo sutartis ir būtų gavęs pajamų, priskirtinų draudžiamosioms pajamoms. Be to, kaip nurodė, ši pažyma yra laikytina negaliojančia. Todėl VSD negalėjo remtis tokia pažyma ir jos pagrindu įskaityti pareiškėjo darbo laiką V. Kapsuko universitete į VSD sistemos pareigūnų tarnybos stažą pareigūnų pensijai gauti. Atsakovo nuomone, tik darbas pagal darbo sutartis gali būti įskaitomas į darbo stažą, nes tik pagal tokias sutartis gautos pajamos yra priskirtinos draudžiamosioms pajamoms. Tuo tarpu pareiškėjas neįrodė, kad V. Kapsuko universitete jis dirbo pagal darbo sutartis.

Atkreipė dėmesį, kad vien tik darbo faktas institute „Venta“ nesuponuoja, kad pareiškėjas šiame institute dirbo mokslinį-tiriamąjį darbą, kadangi jame be mokslo darbuotojų dirbo ir kitas aptarnaujantis personalas, kuris jokios mokslinės veiklos nevykdė. Šiuo aspektu nurodė, kad VSD nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo darbas institute „Venta“ buvo mokslinio tiriamojo pobūdžio (nepateiktos rengtos publikacijos, straipsniai ir pan.). Pažymėjo, kad pareiga įrodyti, kad pareiškėjas dirbo mokslinį darbą „Ventoje“, Valstybės saugumo departamento įstatymo 28 straipsnio 13 punkto prasme tenka pareiškėjui. Apibendrindamas atsakovas nurodė, kad VSD 2015 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. P-112 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti pripažintas negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos, nes jame nurodytas pareiškėjo kaip žvalgybos pareigūno tarnybos stažas nepagrįstai padidintas tiek 2012 m. sausio 4 d. Vilniaus universiteto pažymoje nurodytu laikotarpiu, tiek Darbo knygelėje nurodytu darbo institute „Venta“ laikotarpiu.

Dėl VSD 2015 m. birželio 17 d. rašto teisėtumo nurodė, kad pats pareiškėjas išleisdamas 2016 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. P-112 jame nurodė, kad priedas už perskaičiuotą tarnybos stažą mokamas nuo šio įsakymo pasirašymo dienos, todėl naikinti šio sprendimo nėra teisinio pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pakeitė Valstybės saugumo departamento 2015 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. P-112 pirmą ir antrą punktus (nekeičiant įsakymo preambulės), įskaičiuojant pareiškėjo G. G. darbo Valstybinėje mikroelektronikos įmonėje „Venta“ laikotarpį nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d., perskaičiuojant tarnybos stažą bei priedo už tarnybos stažą dydį nuo 2010 m. balandžio 12 d. Perskaičiavus tarnybos stažą nurodė išmokėti pareiškėjui G. G. po perskaičiavimo susidariusią neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (t. y. neišmokėtą priedą už stažą), taip pat įpareigojo atsakovą Valstybės saugumo departamentą perskaičiavimo pagrindu perskaičiuoti pareiškėjui G. G. nustatytą pareigūnų valstybinės pensijos dydį. Kitą skundo dalį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VSD 2015 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. P-112 į pareiškėjo tarnybos stažą buvo įskaitytas visas pareiškėjo dirbtas laikotarpis Vilniaus universitete, tačiau, kaip nustatyta šio įsakymo 2 punkte, šis įsakymas įsigaliojo tik nuo šio įsakymo pasirašymo dienos. Tuo tarpu pareiškėjo teigimu, darbas Vilniaus universitete turėtų būti įskaitytas nuo 2010 m. balandžio 12 d. Taip pat į pareiškėjo tarnybos stažą liko neįskaityta dalis stažo už laikotarpį nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d., kai pareiškėjas dirbo Valstybinėje mikroelektronikos įmonėje „Venta“ (iki 1991 m. spalio 6 d. buvęs pavadinimas Mikroelektronikos mokslo-tiriamasis institutas „Venta“).

Pareiškėjas inicijuodamas ginčą iš esmės siekė, kad tarnybos stažo dalis už laikotarpį nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d. taip pat būtų įskaityta į tarnybos darbo stažą nuo 2010 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. kovo 20 d., o atitinkamai įskaičius šią stažo dalį, pareiškėjui turėtų būti priteistina už šį laikotarpį neišmokėta darbo užmokesčio dalis (neišmokėtas priedas už stažą, t. y. skirtumas) bei perskaičiuotas mokamas pareigūnų valstybinės pensijos dydis. Teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas siekia, kad ši stažo dalis (nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d.) būtų įtraukta į laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. kovo 20 d. yra VSD įstatymo (2008 m. spalio 6 d. redakcija) 28 straipsnio 1 dalies 13 punktas, kuriame nustatyta, kad Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažo pradžia laikoma saugumo pareigūno priėmimo į tarnybą Saugumo departamento sistemoje data. Į Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą papildomai įskaitomas (tarp jų ir laikotarpiai iki 1990 m. kovo 11 d.) mokslo tiriamojo darbo laikas mokslinių tyrimų darbo ir mokymo įstaigose iki 1995 m. sausio 1 d. Taigi tam, kad būtų pagrindas vadovautis šia teisės nuostata, asmuo tam tikru laikotarpiu turėtų būti dirbęs mokslo tiriamąjį darbą mokslinių tyrimų darbo ir mokymo įstaigose. Atitinkamai tokiu atveju turėtų būti įrodinėjamas dirbtas mokslinis darbas mokslinių tyrimų darbo ir mokymo įstaigose iki 1995 m. sausio 1 d.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo objektu tapo pareiškėjo mokslinė veikla laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d. (neįskaitytas į stažą laikotarpis). Kaip nustatyta byloje, VSD 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. P-480 iš pareiškėjo tarnybos stažo išskaičiavęs darbo stažą, kuris susidarė pareiškėjui dirbant Mikroelektronikos mokslo-tiriamajame institute „Venta“, taip pat iš darbo užmokesčio išskaičiavus ir priedo už stažą permoką, vėlesniu 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. P-134, prieš tai įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 19 d. raštą, VSD į pareiškėjo tarnybos stažą įtraukė tik dalį stažo, kuris susidarė pareiškėjui dirbant Mikroelektronikos mokslo-tiriamajame institute „Venta“, t. y. laikotarpiu nuo 1990 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. spalio 6 d.

Teismas padarė išvadą, kad dėl šios stažo dalies atsakovui priimant 2012 m. kovo 16 d. įsakymą nekilo abejonė, kad pareiškėjo vykdyta veikla Mikroelektronikos mokslo-tiriamajame institute „Venta“ atitiko mokslinės veiklos pobūdį, kaip vykdyta mokslinių tyrimų darbo ir mokymo įstaigoje, VSD įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme. Tuo tarpu kita stažo dalis, t. y. už laikotarpį nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d., į pareiškėjo, kaip pareigūno darbo stažą nebuvo įtraukta. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kokios aplinkybės nulėmė, kad atsakovas pareiškėjo darbą laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d.

įvertino skirtingai nuo į stažą įskaityto laikotarpio (1990 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. spalio 6 d.). Būtent šiuo aspektu (laikotarpių vertinimas) analizuojant byloje pateiktus rašytinius įrodymus teismas pastebėjo, kad pareiškėjas laikotarpiu (1990 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. spalio 6 d.), kurį VSD 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. P-134 įtraukė į stažą, kaip atitinkantį VSD įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 13 punkto sąlygą, t. y. nuo 1990 m. rugpjūčio 1 d. buvo priimtas į Mikroelektronikos mokslo-tiriamąjį institutą „Venta“ (pagrindas – 1990 m. rugpjūčio 1 d.

Priėmimo į darbą įsakymas Nr. 103/101), priimtas į inžinieriaus pareigas, darbo vieta – 30 Skyrius, 35 Baras. Pareiškėjas iš Valstybinės mikroelektronikos įmonės „Venta“ (pavadinimas vietoje Mikroelektronikos mokslo-tiriamasis institutas nuo 1991 m. spalio 7 d. pakeistas į Valstybinė mikroelektronikos įmonės „Venta“) buvo atleistas 1992 m. birželio 8 d. Iš pareiškėjo atleidimą patvirtinančio 1992 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 372/349 matyti, kad aplinkybės, susijusios su darbo pobūdžiu, t. y. sprendžiant apie pareiškėjo pareigas (inžinierius), darbo vietą (30 skyrius, 35 baras), tiek pareiškėjui dirbant Mikroelektronikos mokslo-tiriamajame institute „Venta“, laikotarpiu nuo 1990 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. spalio 6 d., tiek pareiškėjui laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d. dirbant Valstybinėje mikroelektronikos įmonėje „Venta“ (pakeistas pavadinimas), iš esmės per visą laikotarpį nepasikeitė.

Iš Vilniaus apskrities archyvo duomenų nustatyta, kad dar nuo 1962 m. lapkričio 1 d. TSRS Ministrų Tarybos ir TSRS komunistų partijos Centro komiteto nutarimu buvo įsteigta įmonė, kuri buvo prilyginta TSRS 1 kategorijos mokslo tyrimo institutams. Vėliau įmonės pavadinimai keitėsi ir nuo 1991 m. lapkričio 7 d. institucijos pavadinimas buvo pakeistas į Valstybinė mikroelektronikos įmonė „Venta“. Archyvo duomenimis, įmonėje (neišskiriant pavadinimo bei laikotarpio) buvo vykdomi mokslo tiriamieji ir projektavimo darbai, kuriamos specializuotos skaičiavimo mašinos bei kiti gaminiai.

Taigi iš aptartų įrodymų nenustatyta, kad Mikroelektronikos mokslo-tiriamajame institute „Venta“, vėliau tapusiame Valstybine mikroelektronikos įmone „Venta“, laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d. galėjo būti vykdoma/buvo vykdoma kitokia veikla nei laikotarpiu 1990 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. spalio 6 d., kuris, be kita ko, į pareiškėjo tarnybos stažą yra įtrauktas, kaip atitinkantis VSD įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 13 punkto sąlygas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui įmonėje „Venta“ dirbant tiek laikotarpiu nuo 1990 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. spalio 6 d., tiek laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d. nei pareigybė, nei darbo vieta (pobūdis) nesikeitė, taip pat įvertinęs Vilniaus apskrities archyvo pateiktus duomenis apie įmonės „Venta“ įsteigimą, pavadinimo pasikeitimą, veiklos sritis, tiek vienu, tiek kitu laikotarpiais pareiškėjui dirbant įmonėje „Venta“ skirtumų tarp skirtingu laikotarpiu vykdytos pareiškėjo veiklos nenustatė, ir, nesant priešingų duomenų, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjo darbo veiklos įmonėje „Venta“ laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d. vertinti skirtingai nei darbo veiklos įmonėje laikotarpiu nuo 1990 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. spalio 6 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo darbas dirbtas įmonėje „Venta“ laikotarpiu 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d. turėtų būti įtrauktinas į pareiškėjo, kaip pareigūno tarnybos stažą už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. balandžio 13 d.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus, kad pareiškėjui nepagrįstai tarnybos stažas buvo padidintas tiek 2014 m. sausio 4 d. Vilniaus universiteto pažymoje nurodytu laikotarpiu (1 metai 9 mėnesiai ir 6 dienos), tiek darbo knygelėje nurodytu darbo institute „Venta“ laikotarpiu (nuo 1990 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. spalio 6 d.), atmetė, kadangi atsakovas nei teisme, nei administracine tvarka ginčo dėl VSD 2015 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. P-112 neinicijavo (atitinkamai dėl pareiškėjo į stažą įskaityto dalies laikotarpio dirbto įmonėje „Venta“ ir laikotarpio pagal 2014 m. sausio 4 d. Vilniaus universiteto pažymą neteisėtumo), o nagrinėjamoje byloje šiais argumentais tik išreiškė poziciją atsikirsdamas į pareiškėjo skundą. Teismas taip pat vertino pareiškėjo argumentus dėl jo mokslinės veiklos pagal Vilniaus universiteto 2012 m. sausio 4 d. pažymą (stažą papildant laikotarpiu 1 metais 9 mėnesiais ir 6 dienomis). Tokia išvada buvo pagrįsta iš 2012 m. sausio 4 d. pažymos ir 2015 m. kovo 12 d. pažymos turiniu (minėta pažyma nors ir laikyta negaliojančia, tačiau jos turinys nėra prieštaraujantis 2012 m. sausio 4 d. pažymai), taip pat Lazerinių technologijų skyriaus vadovo paaiškinimu bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas iš esmės pareiškėjo (kaip silpnesnės darbo ginčo pusės) argumentų nenuginčijo, taip pat nenuginčijo ir aplinkybių, nurodytų Vilniaus universiteto pažymose. Todėl teismas padarė išvadą, kad pagrįstai į pareiškėjo tarnybos darbo stažą buvo įskaitytas papildomas laikotarpis (1 metai 9 mėnesiai ir 6 dienos) dirbtas Vilniaus universitete.

Atmesdamas atsakovo argumentus dėl pareiškėjas darbo institute „Venta“ mokslinio-tiriamojo pobūdžio, teismas pažymėjo, kad atsakovas jau vertino pareiškėjo įmonėje „Venta“ dirbtą laikotarpį nuo 1990 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. spalio 6 d. ir priimdamas 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. P-134, šį laikotarpį į tarnybos stažą įskaitė VSD įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 13 punkto pagrindu. Todėl, šios bylos nagrinėjimo metu tik nurodydamas, kad šio įsakymo priėmimo metu tokiai išvadai teisinio pagrindo nebuvo, atsakovas šių savo išvadų pagrįstumo įrodymais nepagrindė.

Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti VSD 2015 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 18-5687, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta perskaičiuoti priedą už stažą nuo 2010 m. balandžio 12 d. 2015 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. P-112 2 punkte nurodyta, kad priedas už stažą mokamas nuo šio įsakymo pasirašymo dienos. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo 2015 m. birželio 11 d. prašymo pateikimo VSD metu 2015 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. P-112 buvo galiojantis (ginčas dėl šio įsakymo teisėtumo nebuvo inicijuotas), atsakovas neturėjo teisinio pagrindo šio galiojančio įsakymo nuostatų aiškinti ir vykdyti kitaip nei nustatyta šiame įsakyme, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti VSD 2015 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 18-5687.

Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą pakeisti 2015 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. P-112 taip, kad jame būtų numatyta pareiškėjo darbo Valstybinėje mikroelektronikos įmonėje „Venta“ laikotarpį nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d. įskaičiuoti į tarnybos stažą nuo 2010 m. balandžio 12 d., taip pat įpareigojant atsakovą perskaičiuoti tarnybos stažą bei priedo už tarnybos stažą dydį nuo 2010 m. balandžio 12 d. bei įpareigojant išmokėti po perskaičiavimo susidariusį neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką iki visiško atsiskaitymo, kartu įpareigojant atsakovą šių perskaičiavimų pagrindu perskaičiuoti nustatytą pareigūnų valstybinės pensijos dydį.

Teismas nurodė, kad VSD įstatymo (2008 m. spalio 6 d. redakcija) 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažo pradžia laikoma saugumo pareigūno priėmimo į tarnybą Saugumo departamento sistemoje data, todėl stažas saugumo departamento pareigūnui yra skaičiuojamas nuo jo priėmimo į tarnybą Saugumo departamento sistemoje datos. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo darbo laikas dirbtas įmonėje „Venta“ laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d. turėtų būti įskaitytas į tarnybos stažo laiką, vadovaudamasis VSD įstatymo (2008 m. spalio 6 d. redakcija) 28 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad jis turi būti įskaitytas nuo 2010 m. balandžio 12 d. (pirmoji pareiškėjo darbo diena). Atitinkamai, vadovaujantis minėta teisės nuostata, 2015 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. P-112 į pareiškėjo tarnybos stažą įskaitytas laikotarpis (1 metai 9 mėnesiai ir 6 dienos), dirbtas Vilniaus universitete, taip pat turėtų būti įskaitytas nuo 2010 m. balandžio 12 d. Pareiškėjas būdamas Valstybės saugumo departamento direktorius pasirašė 2015 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. P-112 apie savo tarnybos stažą, kuriame jo vykdymas nurodytas ydingai.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas atsakovą įpareigoti pakeisti Valstybės saugumo departamento 2015 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. P-112 1 punktą (nekeičiant įsakymo preambulės), įskaičiuojant pareiškėjo darbo Valstybinėje mikroelektronikos įmonėje „Venta“ laikotarpį nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d., perskaičiuojant tarnybos stažą bei priedo už tarnybos stažą dydį nuo 2010 m. balandžio 12 d. Perskaičiavus tarnybos stažą išmokėti po perskaičiavimo susidariusią neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (t. y. neišmokėtą priedą už stažą), taip pat įpareigoti atsakovą perskaičiavimo pagrindu perskaičiuoti nustatytą pareigūnų valstybinės pensijos dydį.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo 1 998,95 eurus neišmokėto darbo užmokesčio (priedą už stažą, VSD 2015 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. P-112, 1 punkto pagrindu) teismas pažymėjo, jog šis reikalavimas vykdytinas atsakovui galutinai apskaičiavus pareiškėjo tarnybos stažą. Prašymas dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką iki visiško atsiskaitymo teismo nebuvo tenkintas, nes pareiškėjas, ginčo laikotarpiu (kadencijos pareigose laikotarpis), būdamas institucijos vadovu (pasirašydamas ginčui aktualius įsakymus), neišsprendė savo stažo laikotarpio laiku, todėl šiuo atveju institucijai netaikytina atsakomybės našta dėl uždelsto atsiskaitymo.

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo G. G. skundą.

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo darbo knygelėje esančius įrašus, iš kurių matyti, kad pirmoji pareiškėjo darbo vieta darbo sutarties pagrindu buvo ne Vilniaus valstybinis V. Kapsuko universitetas (šiuo metu Vilniaus universitetas), o Mikroelektronikos mokslo-tiriamasis institutas „Venta“. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino 2012 m. sausio 4 d. Vilniaus universiteto pažymos Nr. 13503-3-24 „Dėl darbo stažo Vilniaus universitete“, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas V. Kapsuko universitete dirbo mokslinio tyrimo sektoriuje pagal ūkiskaitines sutartis. VSD savo 2015 m. rugpjūčio 27 d. atsiliepime Nr. 18-8919 buvo atkreipęs teismo dėmesį, kad minėtoje pažymoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas V. Kapsuko universitete būtų dirbęs pagal darbo sutartis ir būtų gavęs pajamų, priskirtinų draudžiamosioms pajamoms ir, kad darbas pagal ūkiskaitines sutartis nepriskirtinas darbo santykiams ir toks darbas į darbo stažą nėra įskaitomas VSD įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme.

Atkreipia dėmesį, jog teismas netyrė 2015 m. balandžio 14 d. pareiškėjo tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo Nr. (67)-22-1333, bei nevertino aplinkybių, kad į nagrinėjamą bylą nebuvo pateikti jokie įrodymai, galintys patvirtinti, jog pareiškėjas dirbo mokslo tiriamąjį darbą institute „Venta“.

Akcentuoja, kad teismas nemotyvavo, kodėl studento darbas V. Kapsuko universitete pagal ūkiskaitines sutartis yra laikytinas mokslo tiriamuoju darbu, tai pat nepaneigė VSD 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. 18-8919 šiuo klausimu išdėstytų argumentų.

Teigia, kad teismas iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, pakeitė VSD 2015 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. P-112 pirmą ir antrą punktus. Pažymi, kad tokiu sprendimu teismas veikė peržengdamas savo kompetencijos ribas. VSD nuomone, teismas, manydamas, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, galėjo pripažinti, kad pareiškėjo ginčijami įsakymo konkretūs punktai prieštarauja teisės aktų reikalavimams (todėl jie yra negaliojantys ir negali būti taikomi nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) ir įpareigoti atsakovą VSD pakeisti šį įsakymą.

Taip pat teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, kad procesas iš esmės turėtų būti grindžiamas rungimosi principu, šalims turi būti suteikiamos vienodos galimybės procese, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas VSD 2012 m. kovo 16 d. įsakymo turinį išimtinai įrodinėjimo naštą dėl pareiškėjo mokslo tiriamojo darbo perkelia tik atsakovui.

Pareiškėjas G. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog su pateiktu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas teigia, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde ir teigia, kad pareiškėjui pradėjus ginčą, VSD po 2015 m. rugpjūčio 27 d. iš naujo atliko vertinimą dėl pareiškėjo mokslinio tiriamojo darbo ir turi įrodymus, kurie jį paneigia, tačiau teismas sprendime konstatavo priešingai – VSD nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo mokslinį tiriamąjį darbą, taip pat ir įrodymų, paneigiančių byloje esančius įrodymus ar aplinkybes.

Pažymi, kad teismas sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad Vilniaus universiteto minėtos pažymos taip pat Lazerinių technologijų skyriaus vadovo paaiškinimai įrodo pareiškėjo mokslinį tiriamąjį darbą Vilniaus universitete, o atsakovas nei teisiniais argumentais, nei papildomais įrodymais nenuginčijo ir nepaneigė pareiškėjo ir Vilniaus universiteto pažymose bei Lazerinių technologijų skyriaus vadovo paaiškinimuose pateiktų duomenų.

Akcentuoja, jog atsakovas klaidingai ir nepagrįstai daro išvadą, kad buvęs reikalavimas pagal darbo sutartį dirbančiajam asmeniui turėti darbo knygelę reiškia darbinius santykius, įskaitytinus į darbo stažą, bet pagal ūkiskaitinę sutartį (kuriai netaikomas reikalavimas turėti darbo knygelės) dirbančio asmens darbo laikas nėra įskaitomas į darbo stažą. Taigi, atsakovo nuomone, toks pagal ūkiskaitines sutartis dirbtas darbo laikotarpis negali būti įskaitomas į mokslinio tiriamojo darbo laiką VSD įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme. Pažymi, kad vadovo rezoliucija dokumente, įskaitant ir pareiškėjo rezoliuciją VSD gautoje Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto 2015 m. kovo 12 d. pažymoje Nr. 120000-29, negali būti vertinama kaip teisiškai įpareigojanti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo esmė

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro mokslo tiriamojo darbo laiko mokslinių tyrimų darbo įstaigoje įskaitymas į pareigūno darbo stažą ir susijusio neišmokėto darbo užmokesčio priteisimas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo VSD generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. P-134 pareiškėjui 2012 m. kovo 1 d. buvo nustatytas 22 metų 9 mėnesių ir 12 dienų tarnybos stažas. Šiuo įsakymu į pareiškėjo tarnybos stažą buvo įtraukta dalis darbo stažo – nuo 1990 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. spalio 6 d. Mikroelektronikos mokslo-tiriamajame institute „Venta“. Nuo 1991 m. spalio 7 d. Mikroelektronikos mokslo-tiriamasis institutas „Venta“ pateko į įsteigtos Valstybinės mikroelektronikos įmonės „Venta“ sudėtį. Pareiškėjo darbo stažas šioje įmonėje nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d. nebuvo įskaitytas į pareigūno darbo stažą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl šio laikotarpio įtraukimo į pareigūno darbo stažą tenkino, padaręs išvadą, kad pareiškėjo darbo pobūdis, pasikeitus įmonės pavadinimui, nepasikeitė, bei tenkino reikalavimą atitinkamai perskaičiuoti ir išmokėti priedo už tarnybos stažą dydį nuo 2010 m. balandžio 12 d., t. y. pareiškėjo tarnybos pas atsakovą pradžios. Atsakovas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su šia teismo sprendimo dalimi, prašė ją panaikinti ir visą pareiškėjo darbo laikotarpį nuo 1990 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. spalio 6 d. Mikroelektronikos mokslo-tiriamajame institute „Venta“ išskaičiuoti iš pareigūno darbo stažo bei neįtraukti darbo laikotarpio nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d. Valstybinėje mikroelektronikos įmonėje „Venta“, nes nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dirbo mokslo tiriamąjį darbą.

Be to, VSD 2015 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. P-112, atsižvelgiant į Vilniaus universiteto 2012 m. sausio 4 d. pažymą Nr. 13503-3-24, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto 2015 m. kovo 12 d. pažymą Nr. 120000-29, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 19 d. raštą Nr. A101-499-(2.5.9-PD1), įskaitė pareiškėjui į jo tarnybos stažą dirbtą laikotarpį Vilniaus universitete (1 metai 9 mėnesiai ir 6 dienos), šio įsakymo 2 punktu numatė perskaičiuotą priedą už tarnybos stažą mokėti nuo įsakymo priėmimo dienos, t. y. nuo 2015 kovo 20 d. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundo reikalavimą atitinkamai perskaičiuoti ir išmokėti priedo už tarnybos stažą dydį nuo 2010 m. balandžio 12 d., t. y. pareiškėjo tarnybos pas atsakovą pradžios. Atsakovas, apeliaciniu skundu nesutikdamas su šia teismo sprendimo dalimi, prašė ją panaikinti ir išskaičiuoti iš pareigūno darbo stažo visą pareiškėjo Vilniaus universitete dirbtą laiką (1 metai 9 mėnesiai ir 6 dienos), laikotarpiai nuo 1987 m. spalio 26 d. iki 1990 m. gegužės 31 d. (tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas 2015 m. balandžio 14 d. Nr. (67)-22-1333, b. l. 22), nes pareiškėjo studijų metu universitete pagal ūkiskaitines sutartis dirbtas darbas negali būti prilygintas mokslo tiriamajam darbui.

Dėl nagrinėjamos bylos ribų

Administracinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjo skunde pateikiami reikalavimai atsakovui bei šiuos reikalavimus pagrindžiančios faktinės aplinkybės bei teisės aktų nuostatos. Atsakovai ir tretieji suinteresuoti asmenys, reikšdami savo poziciją dėl pareikštų reikalavimų, turi nurodyti argumentus, aplinkybes, kodėl jie nesutinka su jais, tačiau pateikiami atsikirtimai negali peržengti pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų ribų (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 8 p., 72 str.). Savo ruožtu tai reiškia, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas tiria ir vertina tik tokius atsakovo atsikirtimus, kuriais siekiama nuginčyti konkrečius byloje pareiškėjo skunde nurodytus reikalavimus, tačiau neturi būti nagrinėjami atsikirtimai, kuriais siekiama nuginčyti pareiškėjo tokias teises ir tokia apimtimi, dėl kurių teismo nagrinėjamoje byloje apskritai nėra pareikšti reikalavimai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo skundu ginčydamas VSD 2015 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 18-5687, prašydamas pakeisti VSD 2015 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. P-112, perskaičiuoti tarnybos stažą bei priedo už tarnybos stažą dydį nuo 2010 m. balandžio 12 d. bei išmokėti po perskaičiavimo susidariusį neišmokėtą darbo užmokestį, iš esmės siekė dviejų tikslų – įskaityti jam į pareigūno darbo stažą darbo Valstybinės mikroelektronikos įmonėje „Venta“ laikotarpį nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d. ir perskaičiuoti tarnybos stažą bei priedo už tarnybos stažą dydį nuo 2010 m. balandžio 12 d. bei išmokėti po perskaičiavimo susidariusį neišmokėtą darbo užmokestį.

Taigi atsakovas, atsikirsdamas į skundo reikalavimus, turėjo teikti prieštaravimus dėl darbo Valstybinės mikroelektronikos įmonėje „Venta“ nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d. įtraukimo į pareigūno tarnybos stažą, bei argumentus dėl tarnybos stažo bei priedo už tarnybos stažą dydžio perskaičiavimo nuo konkretaus termino – 2010 m. balandžio 12 d. Atsakovo atsiliepimuose ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl kitų atsakovo galiojančiais individualiais administraciniais aktais į pareiškėjo pareigūno tarnybos stažą įtrauktų laikotarpių, t. y. pareiškėjo Vilniaus universitete (1 metai 9 mėnesiai ir 6 dienos) bei nuo 1990 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. spalio 6 d. Mikroelektronikos mokslo-tiriamajame institute „Venta“ dirbto laiko nepatenka į nagrinėjamos administracinės bylos ribas, nes dėl šių administracinių aktų (jų atitinkamų dalių) nėra byloje pareikštų skundo reikalavimų. Dėl nurodytos priežasties nei pirmosios instancijos teismui, nei teisėjų kolegijai, apeliacine tvarka nagrinėjančiai bylą, nėra pagrindo vertinti, ar pagrįstai atsakovo atsiliepime bei apeliaciniame skunde kvestionuojami pareiškėjo darbo laikotarpiai yra įtraukti į jo pareigūno tarnybos stažą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad pareiškėjo darbo laikotarpiai Vilniaus universitete (1 metai 9 mėnesiai ir 6 dienos) bei nuo 1990 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. spalio 6 d. Mikroelektronikos mokslo-tiriamajame institute „Venta“ yra įtraukti į jo pareigūno tarnybos stažą galiojančiais atsakovo administraciniais sprendimais, dėl kurių (jų dalių) nėra byloje pareikšti savarankiški reikalavimai, keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šalina iš jo tuos motyvus, kuriais tiriamas ir vertinamas minėtų laikotarpių įtraukimo į pareiškėjo pareigūno tarnybos stažą pagrįstumas, nes, kaip ir minėta, su tuo susijusios aplinkybės nepatenka į nagrinėjamo byloje ginčo ribas.

Dėl reikalavimo įtraukti darbo valstybinėje įmonėje laikotarpį į pareigūno tarnybos stažą

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo įtraukti į pareigūno tarnybos stažą jo darbo laikotarpį Valstybinės mikroelektronikos įmonėje „Venta“ nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d., nustatė, kad jis 1990 m. rugpjūčio 1 d. buvo priimtas į Mikroelektronikos mokslo-tiriamąjį institutą „Venta“ (pagrindas – 1990 m. rugpjūčio 1 d. priėmimo į darbą įsakymas Nr. 103/101, b. l. 12), į inžinieriaus pareigas, darbo vieta – 30 skyrius, 35 baras. Pasikeitus Mikroelektronikos mokslo-tiriamojo instituto pavadinimui nuo 1991 m. spalio 7 d. į valstybinę mikroelektronikos įmonę „Venta“ (iš kurios pareiškėjas buvo atleistas 1992 m. birželio 08 d.), aplinkybės, susijusios su darbo pobūdžiu, t. y. pareigos (inžinierius), darbo vieta (30 skyrius, 35 baras), per visą pareiškėjo darbo laikotarpį nepasikeitė. Teismas, įvertinęs Vilniaus apskrities archyvo pateiktus duomenis apie įmonės „Venta“ įsteigimą, pavadinimo pasikeitimą, veiklos sritis, padarė išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjo darbo veiklos įmonėje „Venta“ laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d. vertinti skirtingai nei darbo veiklos institute laikotarpiu nuo 1990 m. rugpjūčio 1 d. iki 1991 m. spalio 6 d., ir nusprendė pareiškėjo darbą valstybinėje įmonėje „Venta“ laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d. į pareiškėjo, kaip pareigūno, tarnybos stažą nuo 2010 m. balandžio 12 d.

Teisėjų kolegija šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepripažįsta pagrįstomis, nes jos padarytos netinkamai įvertinus faktinių aplinkybių byloje teisinę reikšmę.

Teisniu pagrindu įtraukti į pareigūno tarnybos stažą mokslo tiriamojo darbo laikas yra Valstybės saugumo departamento įstatymo (2008 m. spalio 6 d. redakcija) 28 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatos, kad Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažo pradžia laikoma saugumo pareigūno priėmimo į tarnybą Saugumo departamento sistemoje data. Į Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažą papildomai įskaitomas (tarp jų ir laikotarpiai iki 1990 m. kovo 11 d.) mokslo tiriamojo darbo laikas mokslinių tyrimų darbo ir mokymo įstaigose iki 1995 m. sausio 1 d. Taigi, į pareigūno tarnybos stažą tam tikri laikotarpiai turi būti įtraukiami, jei asmuo yra dirbęs mokslo tiriamąjį darbą atitinkamos paskirties institucijose – mokslinių tyrimų darbo ir mokymo įstaigose.

Vilniaus apskrities archyvo pažymoje apie valstybinės mikroelektronikos įmonės „Venta“ fondą 2015 m. lapkričio 30 d. Nr. S4-109 nurodyta, kad Mokslinio tiriamojo instituto „Venta“ ir gamyklos prie instituto direktoriaus 1981 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1b „Dėl naujo pavadinimo“ Konstravimo biuro „Venta“ ir gamyklos prie biuro pavadinimas pakeistas į Mokslinį tiriamąjį institutą „Venta“ ir gamyklą prie mokslinio tiriamojo instituto „Venta“; teisinio pagrindo ir įkūrimo datos Valstybinio mikroelektronikos mokslinio gamybinio susivienijimo „Venta“ nustatyti nepavyko; pagal pateiktus dokumentus galimai į susivienijimą įėjo ir Mokslinis tiriamasis institutas „Venta“ ir gamykla prie mokslinio tiriamojo instituto „Venta“. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. I-1847 „Dėl Lietuvos Respublikos objektų, privatizuojamų už laisvai konvertuojamą valiutą, sąrašo patvirtinimo“ susivienijimas buvo įtruktas į privatizuojamų objektų sąrašą. 1991 m. spalio 7 d. buvo įsteigta Valstybinė mikroelektronikos įmonė „Venta“. Kitoje Vilniaus apskrities archyvo pažymoje „Dėl G. A. G. darbo valstybinėje mikroelektronikos įmonėje „Venta“ 2015 m. gruodžio 1 d. Nr. (8.12) VS-1971 nurodoma, jog duomenų apie tai, kad Valstybinė mikroelektronikos įmonės „Venta“ cecho Nr. 30, vėliau 900, baro Nr. 35 inžinieriai 1990–1992 m. dirbo mokslinį tiriamąjį darbą, G. G., dirbdamas minėtuose padaliniuose, 1991–1992 m. dirbo mokslinį tiriamąjį darbą, ir duomenų apie 1990–1992 m. cecho Nr. 30, vėliau 900, baro Nr. 35, veiklos keitimą Valstybinės mikroelektronikos įmonės „Venta“ 1990–1992 m. dokumentuose nerasta (b. l. 120, 111).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus Vilniaus apskrities archyvo duomenis, daro išvadą, kad nuo 1991 m. spalio 7 d. įsteigta Valstybinė mikroelektronikos įmonė „Venta“ nebebuvo mokslinių tyrimų darbo įstaiga. Valstybinės įmonės įsteigimas reiškia ir subjekto statuso esminį pasikeitimą, gi pirmosios instancijos teismas tai nepagrįstai įvertino tik kaip įstaigos pavadinimo pasikeitimą. Nelikus mokslinių tyrimų darbo įstaigos statuso, neliko vienos iš įstatyme įtvirtintų sąlygų įtraukti darbo šioje įmonėje laiką į pareigūno tarnybos stažą. Be to, kiti minėti Vilniaus apskrities archyvo duomenys nepatvirtina ir antrosios įstatyme įtvirtintos sąlygos – kad pareiškėjas, eidamas įmonėje inžinieriaus pareigas ir dirbdamas ceche Nr. 30, vėliau 900, bare Nr. 35, 1991–1992 m. būtų dirbęs mokslinį tiriamąjį darbą, todėl pareiškėjo darbo laikotarpio nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d. Valstybinėje mikroelektronikos įmonėje „Venta“ atsakovas pagrįstai neįtraukė į pareiškėjo, kaip pareigūno, tarnybos stažą. Byloje nėra ir kitokio pobūdžio duomenų, patvirtinančių pareiškėjo atliktus mokslinius tiriamuosius darbus (pvz., publikacijų, straipsnių, tyrimų aprašymų, išvadų ar kt.), kuriais remiantis galėtų būti daromos išvados apie pareiškėjo darbo mokslinį tiriamąjį pobūdį.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tenkinant iš dalies apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimai dėl jo darbo laikotarpio nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d. Valstybinėje mikroelektronikos įmonėje „Venta“ įtraukimo į pareigūno tarnybos stažą, bei atitinkamai dėl tarnybos stažo bei priedo už tarnybos stažo dydį perskaičiavimo nuo 2010 m. balandžio 12 d., bei išmokėjimo po perskaičiavimo susidariusio neišmokėto darbo užmokesčio, naikintina, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl priedo už tarnybos stažą perskaičiavimo nuo 2010 m. balandžio 12 d. bei išmokėjimo

Pareiškėjas ne tik siekė, kad papildomi darbo laikotarpiai būtų įskaičiuoti į jo pareigūno tarnybos stažą, bet ir prašė pakeisti 2015 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. P-112 ir perskaičiuoti priedą už pareigūno tarnybos stažą nuo jo tarnybos VSD pradžios – 2010 m. balandžio 12 d. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Prezidento 2010 m. balandžio 9 d. dekretu Nr. 1K-331 nuo 2010 balandžio 12 d. buvo paskirtas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento generaliniu direktoriumi ir šias pareigas ėjo iki 2015 m. balandžio 13 d.

Teisniu pagrindu įtraukti į pareigūno tarnybos stažą mokslo tiriamojo darbo laiką yra Valstybės saugumo departamento įstatymo (2008 m. spalio 6 d. redakcija) 28 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatos, kad Saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos stažo pradžia laikoma saugumo pareigūno priėmimo į tarnybą Saugumo departamento sistemoje data. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą pakeisti 2015 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. P-112 antrą punktą ta apimtimi, kuria šio įsakymo pirmu punktu buvo perskaičiuotas pareiškėjo tarnybos stažas, ir nuo 2010 m. balandžio 12 d. perskaičiuoti pareiškėjui priedą už tarnybos stažą ir išmokėti po perskaičiavimo susidariusią neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, bei atitinkamai įpareigojo perskaičiuoti pareiškėjui pareigūnų valstybinės pensijos dydį, tinkamai taikė VSD 28 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatas. Apelianto argumentai, kad teismas veikė peržengdamas kompetencijos ribas, yra nepagrįsti, nes, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu, tenkindamas skundą, gali panaikinti skundžiamą aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, šiuo atveju atsakovas buvo įpareigotas atlikti teisės aktuose numatytus jo kompetencijai priskirtus veiksmus, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina tinkamu pareiškėjo pažeistų teisių gynimu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo G. G. reikalavimas įskaičiuoti jo darbo valstybinėje mikroelektronikos įmonėje „Venta“ laikotarpį nuo 1991 m. spalio 7 d. iki 1992 m. birželio 9 d., ir atitinkamai pakeistas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2015 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. P-112 pirmas ir antras punktai bei atsakovas įpareigotas atitinkama dalimi perskaičiuoti pareiškėjui priedą už tarnybos stažą ir išmokėti po perskaičiavimo susidariusią neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, bei perskaičiuoti pareiškėjui pareigūnų valstybinės pensijos dydį, ir pareiškėjo skundą šioje dalyje atmesti.

Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė