334937a3-e4bb-43bf-9159-ee4291eaeff7 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                     Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-11122-1038/2016                                                                    Proceso Nr. 4-68-3-09568-2016-8                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3., 2.7.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2016 m. rugsėjo 27 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė,sekretoriaujant Astai Dindaitei, Giedrei Vasilevskai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V.

P.,atsakomybėn traukiamo asmens V. P. atstovui advokatui Džigintui Žebeliui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,            n u s t a t ė : V. P. 2016 m. birželio 25 d., apie 18.00 val., Vilniuje, ties KaračiÅ«nų g. 30, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, kliudė prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojantį automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), abu automobilius apgadino, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.Be to, V. P., 2016 m. birželio 25 d., apie 18.00 val., Vilniuje, ties KaračiÅ«nų g. 30, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudęs prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojantį automobilį, pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, taip padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V.

P. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad birželio 25 d. vairavo automobilį „Audi“, važiuodamas ties Karačiūnų g. link plento, ant posūkio, buvo neatidus ir nesilaikė savo kelio pusės, kliudė priešpriešais atvažiuojančio automobilio galinio vaizdo veidrodėlį. Įvykio metu buvo apgadintas kito automobilio vairuotojo pusės išorinis veidrodėlis, jo automobilio – taip pat vairuotojo pusės veidrodėlis. Po įvykio sustojo už dešimties metrų, kad netrukdytų eismui.

Kai buvo sustojęs, kitas vairuotojas buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio ir ėjo link jo automobilio. V. P. buvo atidaręs langÄ , iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio nebuvo, jie su kito automobilio vairuotoju pradėjo aiÅ¡kintis dėl kaltės. Kito automobilio vairuotojas nurodė, kad V. P. yra kaltas, nesilaikė savo pusės, nežiÅ«rėjo, kur važiuoja; nieks nepripažino savo kaltės, ginčijosi apie 5 minutes, niekas nenorėjo kviesti policijos, V. P. nebuvo davęs sutikimo kviesti policijos. Tada kito automobilio vairuotojas atsitraukė nuo V.

P. automobilio, iÅ¡sitraukė telefonÄ pradėjo skambinti kažkam. V. P. nurodė pamanęs, kad vairuotojas skambino draugams, kad jie atvažiuotų. Jam atrodė, kad po įvykio kitos transporto priemonės vairuotojas buvo agresyviai nusiteikęs – garsiai kalbėjo, buvo nejauku. V. P. mergina, buvusi automobilyje, pradėjo nerimauti. Todėl tuo metu V. P. pasakė kitam vairuotojui, jog jo palauktų, kol pastarasis nuveÅ¡ namo vaikÄ , pasiims deklaracijÄ . V. P. automobilyje buvo jo draugė (L. F.) ir mažas vaikas 1 metų ir 2 mėnesių, kuris pradėjo nerimauti.

Jis (D. R.) nebuvo informavęs, kad skambina policijai, V. P. paaiÅ¡kino nepagalvojęs, kad kitas vairuotojas skambina policijai. Nurodė, kad nuvežė vaikÄ močiutei į ŽirmÅ«nus ir sugrįžo maždaug po valandos į tÄ pačiÄ vietÄ ; priėjo prie vairuotojo, atsiprašė, padėkojo, kad jo sulaukė, siÅ«lė pildyti deklaracijÄ , savininkas buvo nustebęs, kodėl dabar siÅ«lo pildyti deklaracijÄ ir informavo, kad jau buvo atvažiavusi policija ir surašė protokolÄ ir nieko nereikia pildyti.

V. P. paklausė, kiek jis įvertina žalÄ , vairuotojas žalÄ Ä¯vertino 150 Eur; V. P. nurodė jam sumokėjęs 150 Eur, vairuotojas pareiÅ¡kė, kad pretenzijų neturi, policijos viskas suraÅ¡yta. Po kiek laiko gavo laiÅ¡kÄ , kad turi kažkokį dokumentÄ atsiimti paÅ¡te, atsiėmė Å¡aukimÄ Ä¯ PK dėl tyrimo. Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo KaračiÅ«nų g., V. kliudė jų automobilio veidrodėlį. D. R. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡lipo, priėjo prie vairuotojo paklausė, kas dabar bus, kadangi nenusprendė, kuris kaltas, nutarė iÅ¡sikviesti policijÄ .

Tiksliai neprisimena, kas siÅ«lė kviesti policijÄ , gal jis, gal V. P.. Pokalbis su juo truko apie 5 min., jame kiti keleiviai iÅ¡ jo automobilio nedalyvavo. Nurodė, kad nuėjo į savo maÅ¡inÄ ir pradėjo skambinti į policijÄ , aplinkui važinėjo maÅ¡inos, buvo triukÅ¡mas, V. kažkÄ sakė, tačiau D. R. negirdėjo kÄ . Tada V. iÅ¡važiavo. Atvažiavus policijai įformino visus įvykius. Pastatė maÅ¡inÄ toliau, ne važiavimo zonoje, kad netrukdytų kitoms maÅ¡inoms ir tvarkė veidrodėlį, nes reikėjo jį susiklijuoti.

Tuomet privažiavo V. ir paaiÅ¡kino, kad nuvežė vaikÄ namo ir atsivežė deklaracijÄ . D. R. nurodė paaiÅ¡kinęs V. P., kad viskÄ jau įformino, kad buvo atvažiavusi policija. V. P. atsiprašė, žalÄ atlygino – sumokėjo 150 Eur. Liudytojas nurodė, kad jie sutarė kviesti policijÄ ir tada pamatė, kad maÅ¡inos jau nebėra. Nurodė, kad po įvykio su V. P. bendraujant buvo konfliktinė padėtis dėl streso, stiprių apsižodžiavimų nebuvo, grasinimų nebuvo, moteris sėdėjusi maÅ¡inoje rėkė, pats V. pasiÅ«lė kviesti policijÄ , jis sutiko.

Pusbrolis įsiminė numerius. Nurodė, kad su V. P. ginčijosi apie 5 minutes. Teismo posėdžio metu perskaičius D. R. 2016 m. rugpjūčio 18 d. PaaiÅ¡kinimÄ â€“ tarpininkavimo raÅ¡tÄ , kurį pateikė į bylÄ administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. (b. l. 37), liudytojas patvirtino, kad jis surašė šį raÅ¡tÄ , patvirtino, kad buvo su V. P. sutarę kviesti policijÄ .Liudytoja K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo nuo ežero į jos sodybÄ siaura KaračiÅ«nų gatve, tuo metu susidÅ«rė dvi maÅ¡inos – jų ir kita.

Jų automobilio vairuotojas išlipo ir priėjo prie kito vairuotojo. Ji sėdėjo mašinoje, pokalbio tarp vairuotojų negirdėjo, vaizdo nematė, ar buvo konfliktas nematė, po kelių akimirkų (5-10 min.) grįžo D., grįžęs iki automobilio skambino telefonu. Atsisuko ir kito automobilio vairuotojo nebematė. Atvažiavo policija, jie parašė pareiškimus, skundus. Išvažiavus policijai, jie pavažiavo toliau ir taisėsi veidrodėlį, po to grįžo „Audi“ vairuotojas; D. išlipo iš automobilio ir kalbėjosi su vairuotoju; ji sėdėjo mašinoje.

Kiek žino, kitas vairuotojas atsiprašė. Nurodė, kad buvo sudužęs jų vairuotojo pusės veidrodėlis, kito automobilio pažeidimo nematė. Nurodė, kad ji galvojo, jog jie buvo susitarę dėl policijos. Kai V. grįžo į įvykio vietÄ , tada paaiÅ¡kėjo kad nėra susitarimo dėl policijos kvietimo. Teismo posėdžio metu perskaičius K. S. 2016 m. birželio 25 d. paaiÅ¡kinimÄ , nurodė, kad ji galvojo, jog D. su kitu vairuotoju susitarė kviesti policijÄ , paskui, kai grįžo V.

P. paaiÅ¡kėjo, kad jie nebuvo susitarę, nes D. buvo supratęs, kad jie susitarė kviesti policijÄ , o kitas vairuotojas nesupratęs, pati pokalbio negirdėjo (b. l. 9).Liudytojas M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo trise su „Ford Focus“ automobiliu KaračiÅ«nų gatve. Buvo siauras keliukas, automobiliai neprasilenkė ir kliudė veidrodėlius. Kalbėjo abu vairuotojai, tikriausiai nesutarė, kas kaltas. D. pradėjo skambinti į policijÄ . Kitas vairuotojas pavažiavo toliau ir netrukus nuvažiavo.

Atvažiavo policija, surašė kaip kas vyko. IÅ¡važiavus policijai, jie nuvažiavo pas KarinÄ Ä¯ sodÄ . Grįždami sustojo patvarkyt veidrodėlio, ir sutiko vairuotojÄ , kuris paklausė, kodėl jo nepalaukė, nes jis vežė vaikÄ . Jis norėjo pildyti deklaracijÄ . Po kontakto sėdėjo automobilyje. Pokalbio negirdėjo. IÅ¡ karto po įvykio gestų nematė, vairuotojai tiesiog kalbėjosi, pokalbis truko 5-10 min. Jų vairuotojas po pokalbio grįžo. PolicijÄ iÅ¡kvietė, kai vairuotojas buvo nuvažiavęs. Teismo posėdžio metu perskaičius M.

G. 2016 m. birželio 25 d. paaiÅ¡kinimÄ (b. l. 8), nurodė, kad D. atsisėdo į automobilį ir pasakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ . V. P. grįžo gal po 30 min. Liudytoja L. F. teismo posėdžio metu parodė, kad ilsėjosi prie ežero ir važiavo namo su mažu vaiku. Tarp sodybų važiuojant KaračiÅ«nų gatve susidÅ«rė automobiliai. Viskas įvyko labai staigiai. Sustojus išėjo vairuotojas iÅ¡ kitos maÅ¡inos, pradėjo rėkti ir ginčytis kas kaltas. L. F. labai iÅ¡sigando, vaikas pradėjo beveik rėkti.

Vyras kalbėjo per langÄ , buvo maÅ¡inoje, kito automobilio vairuotojas buvo priėjęs, ir pradžių pradėjo agresyviai rėkt, žodžių neprisimena; po to sakė (kitas vairuotojas), kad reikia kviest policijÄ . Ji galvojo, kad jie taip susitars. Buvo įsitikinusi, kad nieks nekvies policijos. Kad iÅ¡važiuoja jos vyras pasakė iÅ¡važiuojant, tada kitas vairuotojas kalbėjo telefonu, gal skambino tėčiui, atrodė toks jaunas. Nurodė, kad nebuvo tokio įvykio, kad kviesti policijÄ . Kai iÅ¡važinėjo, jos vyras pasakė kitam vairuotojui, kad tuoj atvažiuos ir atveÅ¡ deklaracijÄ .

Ar vairuotojas atsakė, nežino. Greitai nuvažiavo, paėmė dokumentus ir sugrįžo. V. P. nesiÅ«lė kviesti policijos, kitas vairuotojas ar sakė, nežino, tokio pasiÅ«lymo kaip ir nebuvo. V. P. pasakė kitam vairuotojui, kad tuoj sugrįš. Kitas vairuotojas stovėjo, Å¡auksmų nebuvo. Nurodė, kad jai susidarė toks įspÅ«dis, kad jie neblaivÅ«s – čia subjektyvi jos nuomonė. Ji buvo visÄ laikÄ automobilyje, kiti iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipę.Liudytojas V. Å . teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinėje.

Nurodė, kad gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ eismo įvykį KaračiÅ«nų gatvėje; vienas automobilis buvo apgadintas, kitas pasiÅ¡alino. Atvykus į juos kreipėsi nukentėjęs vairuotojas, paaiÅ¡kino, kad jis važiavo KaračiÅ«nų gatve nuo miesto link Sodų bendrijų, prasilenkiant su kitu automobiliu kliudė veidrodėliais. Automobilis su kurio buvo kontaktas iÅ¡ įvykio pasiÅ¡alino. Liudytojas neatsimena, ar nukentėjęs asmuo pasakojo bendravęs su kaltininku. Nurodė, kad užregistravo įvykį, nukentėjęs ir liudytojai parašė paaiÅ¡kinimus; pareigÅ«nams buvo nurodyti pasiÅ¡alinusio automobilio valstybiniai numeriai, buvo informuotas paieÅ¡kos poskyris.

Per visÄ laikÄ kol ten buvo niekas negrįžo, niekas nebuvo privažiavęs. Neprisimena, ar kÄ nors daugiau pasakojo nukentėjęs vairuotojas, jei bÅ«tų pasakoję – bÅ«tų paraÅ¡yta jo tarnybiniame praneÅ¡ime.Teismo posėdžio metu administarcinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Džigintas Žebelys nurodė, kad jo atstovaujamasis pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kaltę pripažįsta, pažeidimo neginčija, tuo tarpu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį byla turėtų bÅ«ti nutraukta, nes jo atstovaujamojo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Jo atstovaujamasis neneigia to fakto, kad įvyko eismo įvykis, nuvažiavo, bet svarbu jo nuvažiavimo tikslas ir motyvas. Jo ginamasis savo paaiÅ¡kinimuose ir teisme aiÅ¡kino, kad vyko pokalbis dėl policijos iÅ¡kvietimo, policija buvo iÅ¡kviesta, tačiau susitarta kviesti policijos iÅ¡ esmės nebuvo, nebuvo aiÅ¡ku, kas jÄ turėtų kviesti. D. R. paaiÅ¡kino, kad jo atstovaujamasis pritarė kviesti policijÄ , susitarė kviesti policijÄ , bet jo parodymų nepatvirtina kita byloje esanti medžiaga. Jo atstovaujamasis tvirtina, kad nesant sutarimui kviesti policijÄ , jis pro langÄ pranešė nueinančiam D.

R., kad jis nuveÅ¡ nerimaujantį vaikÄ ir atvažiuos atgal pasiėmęs įvykio deklaracijÄ . Kad tai suvokia D. R., jis suprato iÅ¡ to, kad Å¡is atsisuko, neatliko jokių veiksmų ir kalbėdamas telefonu nuėjo, bet nieko nerodė. Bylos duomenys rodo, kad jo ginamasis grįžo atgal, norėjo įforminti įvykį, norėjo bandyti taikytis arba spręsti žalos klausimÄ . Taigi, įvyko nesusikalbėjimas tarp V. P. ir D. R.. Dėl to V. P. veiksmuose gali bÅ«ti nebent neatsargi kaltė, bet nėra tyčios.

Be to jis buvo blaivus, vairavo techniÅ¡kai tvarkingÄ transporto priemonę ir grįžo į įvykio vietÄ , tai rodo, kad jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Jei bÅ«tų nuspręsta, kad V. P. turi bÅ«ti baudžiamas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, jo atstovas praÅ¡o taikyti ATPK 30¹ straipsnio numatytas nuostatas, neatimti iÅ¡ jo teisės vairuoti, nes V. P. gailisi, kad įvyko eismo įvykis dėl jo kaltės, byloje yra eilė raÅ¡ytinių įrodymų, kad jis nėra pavojingas pažeidėjas, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, darbas susijęs su iÅ¡vykomis, aptarnauja objektus skirtinguose Lietuvos miestuose, todėl jam reikalinga vairuoti transporto priemonę, tai vienintelis jo pragyvenimo Å¡altinis.

Jis gyvena su drauge, globoja vaikÄ , kuris buvo įvykio metu, prižiÅ«ri sergantį tėvÄ ir visa tai rodo, kad jis rÅ«pinasi savo artimaisiais. Jis kaip asmuo nėra pavojingas, nėra buvęs įraÅ¡ytas į narkologinę įskaitÄ , turi didelį vairavimo staÅ¾Ä . Atlygino pats daug didesnę žalÄ nei buvo padaryta, sumokėjo nukentėjusiajam, nukentėjusysis neprieÅ¡tarauja ir tarpininkauja, kad jam nebÅ«tų atimta teisė vairuoti transporto priemonę. Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies taikymo Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).

KET 119 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. kaltę, pažeidus KET 119 punkto reikalavimus ir dėl to sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, ir taip padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, patvirtina byloje esantys įrodymai. Pirmiausia pažymėtina, kad byloje nekyla abejonių, jog bÅ«tent V. P. 2016 m. birželio 25 d., apie 18.00 val., Vilniuje, ties KaračiÅ«nų g. 30, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 119 punkto reikalavimus ir dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jo vairuotas automobilis bei automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis). Apklausiamas teisme V. P. kaltę dėl šio eismo įvykio pripažino visiškai, teismo posėdžio metu paaiškino, kad birželio 25 d. vairavo automobilį „Audi“, važiuodamas ties Karačiūnų g. link plento, ant posūkio, buvo neatidus ir nesilaikė savo kelio pusės, kliudė priešprieša atvažiuojančio automobilio galinio vaizdo veidrodėlį.

Liudytojas D. R. patvirtino, kad būtent V. P. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas jo vairuojamo automobilio šoninis veidrodėlis. Tokias aplinkybes visiškai patvirtina ir pirmiau detaliai aptarti liudytojų K. S., M. G., L. F. parodymai, jų paaiškinimai esantys byloje (b. l. 8-9, 13). Pažymėtina, kad iš byloje esančio V. P. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo taip pat matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame 2016 m. liepos 12 d. rašytiniame V.

P. paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. birželio 25 d., apie 18.00 val., važiuojant nuo Tapelių ežero kelyje prie sodų bendrijos įvyko suartėjimas su automobiliu „Ford Focus“, dėl ko nukentėjo jo vairuojamo „Audi 80“ vairuotojo pusėje esantis veidrodėlis; po kontakto veidrodėlis buvo užlenktas į vidų; jo automobilyje buvo vienerių metų vaikas (b. l. 12). Tapačios aplinkybės nurodytos ir teismui pateiktame rašytiniame V. P. paaiškinime-prašyme (b. l. 26-35). Teismas pažymi, kad eismo įvykio aplinkybes detalizuoja 2016 m. birželio 25 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašas (b. l. 4); 2016 m. birželio 25 d. eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota eismo įvykio vieta bei pavaizduota įvykio eiga (b. l. 5); papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadinti automobiliai „Ford Focus“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6); fotonuotraukos (b. l. 15,16).Taigi, pirmiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad 2016 m. birželio 25 d., apie 18.00 val., Vilniuje, ties Karačiūnų g. 30, V. P. vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kliudė priešpriešiais atvažiuojantį automobilį „Ford Focus“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), abu automobilius apgadino. Ši V. P. veika pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia ir vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Pažymėtina, jog KET 220 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali bÅ«ti apraÅ¡omos ir eismo įvykio schema nubraižoma Å¡variame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių paraÅ¡ais.

Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ . Eismo įvykio deklaracija turi bÅ«ti užpildyta tuojau pat po eismo įvykio ir įvykio vietoje, toks reikalavimas tiesiogiai kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio, nustatančio eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Kaip iÅ¡aiÅ¡kino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, eismo įvykio deklaracijos suraÅ¡ymo teisiniame reguliavime nėra nustatyta galimybės Å¡ios deklaracijos suraÅ¡ymÄ atidėti vėlesniam laikui, po su eismo įvykiu susijusių asmenų, tarp jų ir nukentėjusiųjų, paieÅ¡kos, tarimosi su jais ir ne eismo įvykio vietoje ar pan. Elgiantis prieÅ¡ingai, tokios deklaracijos užpildymas ir pati deklaracija laikytina nesukeliančia pagrindinės, jos tikslÄ atitinkančios teisinės paskirties – sudaryti prielaidas iÅ¡vengti administracinės teisenos dėl sukelto eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-47/2014).Nuvažiavimas iÅ¡ eismo įvykio vietos neatlikus Å¡ių veiksmų kvalifikuotinas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kaip pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino, t. y. veikÄ padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, be kita ko bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-63-639/2016).Administarcinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas teigia, kad V. P. veiksmuose nėra tyčios pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Kaip teismo posėdžio metu nurodė pats V. P., po įvykusio eismo įvykio jis ir kito automobilio vairuotojas sustojo, D. R. priėjo prie jo automobilio ir jie pradėjo aiÅ¡kintis, kas kaltas. IÅ¡ esmės V. P. pats pripažino, kad iÅ¡ pradžių nebuvo sutarimo dėl kurio vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis. TokiÄ aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas D. R., nurodęs, kad iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio, priėjo prie vairuotojo (V. P.), paklausė, kas dabar bus, kadangi nenusprendė, kuris kaltas, nutarė iÅ¡sikviesti policijÄ , tiksliai neprisimena, kas siÅ«lė kviesti policijÄ , gal jis, gal V.

P.. Liudytojai M. G. ir K. S. patvirtino, kad grįžęs į automobilį D. R. nurodė, kad iÅ¡kvietė policijÄ , o tuo metu V. P. nuvažiavo. Policijos pareigÅ«nai pagal D. R. iÅ¡kvietimÄ atvyko į eismo įvykio vietÄ , kur buvo tik D. R. ir jo automobilio keleiviai (tai patvirtino liudytojo V. Å . parodymai teisme ir jo 2016 m. birželio 25 d. tarnybinio praneÅ¡imo duomenys; b. l. 3). Liudytoja L. F., buvusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilyje taip pat patvirtino, kad iÅ¡ pradžių, automobiliams sustojus, išėjo vairuotojas iÅ¡ kitos maÅ¡inos, V.

P. liko automobilyje ir kalbėjo per langÄ ; kito automobilio vairuotojas buvo priėjęs, ir pradžių pradėjo agresyviai rėkti, kas kaltas; žodžių neprisimena; po to sakė (kitas vairuotojas), kad reikia kviesti policijÄ . Tokie paties V. P., liudytojų parodymai, kurie dėl Å¡ios aplinkybės atitinka vieni kitus, leidžia konstatuoti, jog po eismo įvykio, vairuotojams sustojus ir pradėjus aiÅ¡kintis situacijÄ , kilo nesutarimas dėl to, kas kaltas sukėlęs eismo įvykį. Nors V. P. neigia taręsis kviesti policijÄ , tačiau neneigia, kad tokia kalba su D.

R. buvo, juo labiau, kad pagal KET 220 punkto reikalavimus, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ , tokia yra eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų pareiga. Esant nesutarimui dėl kaltės sukėlus eismo įvykį, privalu kviesti policijÄ , tam nereikia atskiro abiejų eismo įvykio dalyvių bendro abipusio sutarimo, bet kuris iÅ¡ jų gali iÅ¡kvieti pareigÅ«nus, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti eismo įvykio situacijÄ ir dėl jo kaltÄ asmenį.

Taigi, esant nesutarimui tarp V. P. ir D. R., kaip nurodė D. R., patvirtino liudytojai M. G. ir K. S., po pokalbio su V. P., D. R. skambino policijos pareigÅ«nams, kurie, be to, vėliau atvyko ir įformino eismo įvykį. Tuo tarpu pats V. P., nieko nelaukęs, taip ir neiÅ¡lipęs iÅ¡ savo automobilio, per langÄ , telefonu kalbančiam ir nueinančiam D. R. pasakęs, jo teigimu, kad iÅ¡važiuoja nuvežti vaiko ir grįš su deklaracija, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Liudytojas D. R. nuosekliai nurodė, kad negirdėjo, kÄ jam per langÄ sakė nuvažiuojantis V.

P., aplinkui buvo eismo triukÅ¡mas, V. P. taip pat nenurodė, kad D. R. bÅ«tų kaip nors sureagavęs į jo pasakymÄ . Kita vertus, ta aplinkybė, kad jau nuvažiuodamas iÅ¡ eismo įvykio vietos V. P. sakė D. R. kažkÄ , niekaip nepaneigia fakto, kad V. P., pats nurodęs, esant nesutarimui dėl to, kas kaltas sukėlęs eismo įvykį, iÅ¡ jo tiesiog nuvažiavo, galutinai nesusitaręs su kito nukentėjusio automobilio vairuotoju, neįsitikinęs, kad nėra kviečiama policija, taip pat neužpildęs eismo įvykio deklaracijos iÅ¡kart po eismo įvykio, t. y. neatlikęs jokių pagal KET 220 punkto reikalavimus privalomų veiksmų, suvokdamas savo pareigÄ likti eismo įvykio vietoje, iÅ¡ jos pasiÅ¡alino.

V. P. teiginiai, kad D. R. elgėsi agresyviai, kad jis manė, jog D. R. skambina draugams, iÅ¡sigando, niekuo nepagrįsti, juolab kad D. R. automobilyje buvę kiti du asmenys – K. S. ir M. G., iÅ¡ automobilio apskritai neiÅ¡lipo, pats D. R. kalbėjo su V. P. apie policijos kvietimÄ , nei V. P., nei pokalbį tiesiogiai girdėjusi L. F. taip pat nenurodė, kad bÅ«tų iÅ¡sakyti kokie nors grasinimai iÅ¡ D. R. pusės. Aplinkybės, kad V. P. pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos norėdamas nuvežti vaikÄ namo (pas močiutę) jo veiksmų neatlikus bÅ«tinųjų pareigų pagal KET 220 punkto reikalavimus po eismo įvykio kilimo, nepateisina ir kaltės dėl pasitraukimo iÅ¡ eismo įvykio vietos nepaÅ¡alina.

Liudytojai D. R., K. S., M. G., teismo posėdžio metu parodymus davė įspėti dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , pasirašę po įspėjimu, be to, jie V. P. matė pirmÄ kartÄ , nenustatyta jokių ankstesnių jų ryÅ¡ių, prieÅ¡iÅ¡kumų, dėl ko galėtų apkalbėti V. P., todėl netikėti jų parodymais, kurie atitinka vienas kitÄ , taip pat iÅ¡ dalies ir paties V. P. parodymus, liudytojos – jo sugyventinės L. F. parodymų dalį, raÅ¡ytinius duomenis byloje dėl užfiksuoto eismo įvykio 2016 m. birželio 25 d.

KaračiÅ«nų g., kai buvo apgadinti du automobiliai, nėra teisinio pagrindo. Be to, prieÅ¡ingai nei teigia liudytoja L. F., D. R. buvo blaivus, į eismo įvykį jo kvietimu atvykęs policijos pareigÅ«nas nenustatė prieÅ¡ingų aplinkybių, eismo įvykis buvo įformintas, t. y. jokios grėsmės iÅ¡ D. R. ir jo automobiliu važiavusių asmenų pusės prieÅ¡ D. P. ir jo automobilyje važiavusius asmenis nebuvo. Pažymėtina, kad situacijos, kai eismo įvykyje dalyvaujantys vairuotojai nesusikalba, skirtingai interpretuoja, vertina tÄ patį eismo įvykį, jo metu sukeltus padarinius, jų rimtumÄ , taip pat tai, ar turi bÅ«ti apskritai pildoma deklaracija, ar kviečiami pareigÅ«nai kaip Å¡iuo atveju, teismų praktikoje nėra vertinama kaip tokia, kuri paneigia iÅ¡ eismo įvykio pasitraukusio asmens kaltę – tiesioginę tyčia pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-976/2016) ir gali bei turi bÅ«ti įvertinama sprendžiant nuobaudos skyrimo, ATPK 301 straipsnio taikymÄ .

Be to, pabrėžtina, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų, todėl V. P. nurodomos priežastys dėl ko jis iÅ¡važiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos, pavyzdžiui, dėl to, kad norėjo parvežti vaikÄ namo, reikÅ¡mės jo veiksmų kvalifikavimui neturi, eismo įvykio deklaracija, kaip nurodyta prieÅ¡ tai detaliai aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, turi bÅ«ti užpildoma nedelsiant po eismo įvykio, o ne praėjus tam tikram laiko tarpui, kaip Å¡iuo atveju pusvalandžiui ar valandai, palikus eismo įvykio vietÄ ir vėliau į jÄ sugrįžus.

Be to, V. P. teiginiai, kad jis nuvyko pasiimti eismo įvykio vietos deklaracijos taip pat jo kaltės nešalina, nes pagal KET 220 punkto reikalavimus, kai vairuotojai neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais.

Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta, po įvykusio įvykio, apskritai nebuvo sutarimo tarp jame dalyvavusių vairuotojų dėl to, kuris kaltas eismo įvykio sukėlimu, todėl turėjo bÅ«ti kviečiama policija, kaip ir padarė D. R.Taigi V. P. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad jis 2016 m. birželio 25 d., apie 18.00 val., Vilniuje, ties KaračiÅ«nų g. 30, vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, kliudė prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį „Ford Focus“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), abu automobilius apgadino ir pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pagrįsta iÅ¡ dalies jo paties parodymais, taip pat liudytojų D. R., K. S., M. G., iÅ¡ dalies L. F. parodymais, taip pat tokiÄ aplinkybę, kad atvykus į eismo įvykio vietÄ , joje nebuvo kito automobilio, dalyvavusio eismo įvykyje ir jo vairuotojo, patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas V. Å ., atvykęs pagal D. R. iÅ¡kvietimÄ , taip pat kita raÅ¡ytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, suraÅ¡ytu V.

P., kuriame užfiksuotos visos esminės jo padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), D. R., M. G. ir K. S. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, kuriuose nuosekliai nurodytos ir jų parodymus teismo posėdžio metu atitinkančios aplinkybės (b. l. 7, 8. 9); Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyr. patrulio V. Å . tarnybinio praneÅ¡imo (b. l. 3), kuriame nurodyta, kad 2016 m. birželio 25 d., apie 18.00 val., iÅ¡ OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad KaračiÅ«nų g. susidÅ«rė du automobiliai; atvykus 18.20 val. rado automobilį FORD, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas D. R. paaiÅ¡kino, kad važiavo KaračiÅ«nų g. nuo Nemenčinės pl. pusės, ties 30 namu prasilenkiant su prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančiu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susilietė veidrodėliai, po įvykio Audi iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino; duomenimis. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad V. P., vairuodamas automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudęs prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojantį automobilį „Ford Focus“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), abu automobilius apgadinęs, pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus, iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pasitraukė ir taip padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptarta įvykių seka leidžia spręsti, jog V. P. suvokė, jog kliudė kitÄ automobilį, taip pat suvokė, jog padarė žalÄ , tačiau ignoruodamas KET 220 punkto reikalavimus nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai arba neužpildė eismo įvykio deklaracijos, ir iÅ¡ jos pasitraukė.

Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Dėl nuobaudos skyrimo Teismas, skirdamas V. P. nuobaudas už padarytus pažeidimus vadovaudamasis ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobÅ«dį (eismo įvykio metu nestipriai apgadinti du automobiliai, pasitraukta iÅ¡ eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus), į administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį apibÅ«dinančius duomenis – dirbantis, kaip pats nurodė – 6 metus (duomenys neskelbtini) serviso inžinieriumi (b. l. 38-40), o pilnam pareigų atlikimui bÅ«tina turėti teisę vairuoti, Å¡iuo metu jis prižiÅ«ri 5 objektus esančius Vilniuje, Kaune ir Marijampolėje (b. l. 30-31; 43-63); darbdavys tarpininkauja, kad nebÅ«tų atimta teisė vairuoti (b. l. 42), klientų apibÅ«dinamas teigiamai (b. l. 64, 65, 66); neteistas; psichologinėje ir narkologinėje įskaitoje neįraÅ¡ytas (b. l. 30-31), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, nuobaudų susijusių su pasitraukimu iÅ¡ eismo įvykio vietos taip pat neturi (b. l. 2).

Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo pripažintina tai, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamo atvejo kontekste pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija vairuotojams, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, nustato baudÄ nuo dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių iki penkiasdeÅ¡imt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių.

Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje asmenims, turintiems teisę vairuoti, numatyta itin griežta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-54-648/2016 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rÅ«Å¡iai ir dydžiui parinkti reikÅ¡mingas aplinkybes, V. P. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymÄ skirtina Å¡io straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, sankcijoje numatyta minimali. Vis tik ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudų ribos, įvertinus V. P. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ (vis dėl to grįžo į eismo įvykio vietÄ , dėl to nebuvo apsunkintas įvykio aplinkybių tyrimas ir kaltų asmenų nustatymas), į tai, kad eismo įvykio metu automobiliai iÅ¡ esmės nukentėjo neženkliai (b. l. 14-16), kad žala nukentėjusio automobilio savininkui atlyginta visiÅ¡kai, V.

P. savanoriÅ¡kai atlygino ir 150 Eur neturtinės žalos, nukentėjęs D. R. jokių pretenzijų V. P. neturi, tarpininkavo, kad V. P. nebÅ«tų traukiamas administarcinėn atsakomybėn už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos (b. l. 37), jo asmenybę: iÅ¡samiai nurodytas ir pagrįstas aplinkybes dėl darbinės jo veiklos, susijusios tiesiogiai ir su vairavimu, taip pat asmenines – Å¡eimos aplinkybes: rÅ«pinasi tėvu, kuriam nustatyti specialieji poreikiai (b. l. 31, 67-69); gyvena su sugyventine L.

F., kuri automobilio nevairuoja dėl itin prastos regos (b. l. 76), padeda rÅ«pintis sugyventinės tėvais (b. l. 74), prisideda prie giminaitės globojamo vaiko ir juo rÅ«pinasi (b. l. 75), kaip nurodo pats darbas yra vienintelis jo pajamų Å¡altinis, yra pagrindinis Å¡eimos iÅ¡laikytojas, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudÄ Å¡io straipsnio sankcijos ribose, ji bÅ«tų neadekvačiai per griežta. Å iame kontekste įvertintini tokie faktai, kaip tai, kad nenustatyta ir nėra jokių duomenų, jog įvykio metu V.

P. galėjo bÅ«ti neblaivus, kad jo transporto priemonė bÅ«tų nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar neturinti galiojančios techninės apžiÅ«ros. Pats pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Teismo posėdyje V. P. parodė apgailestavimÄ dėl sukeltų nepatogumų, prieÅ¡ tai jis baustas administracine tvarka prie aÅ¡tuonerius metus, jokių pažeidimų, susijusių su pasitraukimu iÅ¡ eismo įvykio vietos nebuvo padaręs. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali bÅ«ti pasiekti V.

P. pritaikius ATPK 301 straipsnio nuostatas bei už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ skiriant baudÄ , lygiÄ sankcijoje numatytai minimaliai, bei neskiriant papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu, bÅ«tent tokio dydžio ir tokios rÅ«Å¡ies nuobauda padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir motyvuos V. P. ateityje tokio pobÅ«džio administracinių teisės pažeidimų nedaryti, laikytis saugaus eismo reikalavimų, gerbti kitus eismo dalyvius ir saugoti jų turtÄ bei laikytis Kelių eismo taisyklių.Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 301, 302, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,             n u t a r i a: V. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 28 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių) Eur dydžio baudÄ .V.

P. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnio nuostatas skirti jam 868 (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) Eur dydžio baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtÄ sias nuobaudas subendrinti apėmimo bÅ«du ir V.

P. paskirti galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 868 (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) Eur dydžio baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo dienos, o apskundus tokį nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos (ATPK 313 straipsnio 1 dalis).

Bauda turi bÅ«ti sumokėta į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , mokėjimo pavedime nurodant gavėjÄ â€“ VMI, gavėjo kodÄ â€“ 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK 16059549127) ir įmokos kodÄ 1001. Jeigu baudos per nurodytÄ terminÄ sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 straipsnio 3 dalis).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis). Teisėja                                                        (parašas)                                           Indrė Rimkevičienė Nuorašas tikrasTeisėja Indrė Rimkevičienė