33476f1f-86f4-4a1d-a189-d19bb4e5a074 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                              Â

                           Civilinė byla Nr. 2A-381/2010

                                  Procesinio

sprendimo kategorija 21.4.2 (S)Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

            Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Kazio Kailiūno,    sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

dalyvaujant ieÅ¡kovui P. A. , ieÅ¡kovo atstovei advokatei AuÅ¡rai Bračiulienei, atsakovų atstovui advokatui RamÅ«nui Kontrauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų P. A. ir T. A. (T.

A. ) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. dalinio sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-770-623/2009 pagal ieÅ¡kovų T. A. ir

P. A. ieškinį atsakovams A. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Metbalta“ dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, pirmumo teisės įgyti akcijas pripažinimo, įpareigojimo sudaryti akcijų pasirašymo sutartį.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovai P. A. ir T. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu bei patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami:

1) pripažinti P. A. ir A. B. 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimopardavimo sutartį niekine ir negaliojančia ab initio;

2) pripažinti T. A. ir A. B. 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia ab initio;

3) pritaikyti restitucijÄ ir įpareigoti atsakovÄ A. B. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi neteisėtai įgytas 1000 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Metbalta“ akcijų;

4) pripažinti A. B. ir UAB „Metbalta“ 2004 m. sausio 29 d.

akcijų pasirašymo sutarties dalį, kuria atsakovas A. B. neteisėtai įgijo 920 vienetų paprastųjų

vardinių nematerialiųjų UAB „Metbalta“ akcijų, niekine ir negaliojančia ab initio;

5) pritaikyti restitucijÄ ir įpareigoti atsakovÄ A. B. grÄ Å¾inti atsakovui UAB „Metbalta“ 2004 m. sausio 29 d. akcijų pasiraÅ¡ymo sutartimi neteisėtai įgytas 920 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Metbalta“ akcijų;

6) pripažinti ieškovo P. A. teisę su atsakovu UAB „Metbalta“ sudaryti akcijų pasirašymo sutartį ir įgyti 920 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Metbalta“ akcijų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise;

7) nustatyti atsakovo UAB „Metbalta“ pareigÄ su ieÅ¡kovu P. A. sudaryti akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį ir perleisti ieÅ¡kovui 920 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Metbalta“ akcijų.

Ieškovai nurodė, kad jie gyvena santuokoje, todėl po santuokos sudarymo ieškovų įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir naudojamas bendrų ieškovų šeimos poreikių tenkinimui. 2005 m. balandžio 27 d. ieškovas P. A. Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė vienkartinę gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d.

turėto turto deklaracijÄ FR0593, kuriÄ ieÅ¡kovei T. A. pasiraÅ¡ant, ieÅ¡kovė pirmÄ kartÄ sužinojo,

kad jos sutuoktinis ieÅ¡kovas P. A. jai nežinant 2003 m. gruodžio 2 d. su atsakovu A. B. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir už 70 000 Lt perleido atsakovui A. B. ieÅ¡kovams bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančias 1000 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Metbalta“ akcijų. IeÅ¡kovai teigia, kad Å¡ias 1000 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Metbalta“ akcijų pagal 2000 m. lapkričio 11 d. UAB „Metbalta“ steigimo sutartį, 2003 m. sausio 30 d. akcijų pasiraÅ¡ymo sutartį, už bendras ieÅ¡kovų Å¡eimos lėšas (250

000 Lt) įsigijo ieÅ¡kovas P. A. . Kadangi iki pat 2005 m. balandžio 27 d. apie Å¡iÄ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ieÅ¡kovė nieko nežinojo, minėta sutartis buvo sudaryta be privalomojo ieÅ¡kovės sutikimo, kuris pagal sutarties metu galiojusias teisės normas (CK 1.102 str., 3.92 str. 4 d.) turėjo bÅ«ti patvirtintas arba ieÅ¡kovės paraÅ¡u pačioje akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, arba notarine tvarka iÅ¡duotais įgaliojimais. Taigi ieÅ¡kovė 2003 m. gruodžio 2 d. sutikimo sandoriui nebuvo davusi. IeÅ¡kovai teigė, kad T. A. ir

A. B. 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra suklastota ir turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia, nes niekada T. A. tokios sutarties nesudarinėjo. Taip pat ieÅ¡kovas P. A. nurodė, kad 2003 m. gruodžio 2 d. sutartimi jis perleido A. B. akcijas dėl ieÅ¡kovui daromo ekonominio spaudimo, ko pasėkoje ieÅ¡kovas buvo priverstas sudaryti sandorį nenaudingomis sau sÄ lygomis, todėl ieÅ¡kovo manymu sandoris

turėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Ieškovas P. A. taip pat teigė, kad

jis buvo priverstas pasirašyti, kad per keturis kartus gavo iš A. B. 70 000 Lt, nors faktiškai pinigų jam niekas

nemokėjo.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 27 d. daliniu sprendimu ieškinį atmetė, sprendimui įsiteisėjus nurodė, kad

panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės – A. B. priklausančių UAB „Metbalta“ akcijų areštas,

taikytas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 4 d., 2005 m. lapkričio 16 d. nutartimis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 2 d. nutartimi, priteisė iš T. A. ir P. A. 255,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių

dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi,

sudaryta tarp P. A. ir A. B. pardavėjas P. A. pardavė pirkėjui A. B. 1000 vnt. privačios nuosavybės teise priklausančių 100 Lt nominalios

vertės UAB „Metbalta“ akcijų už 70 000 Lt, kuriuos pirkėjas sumokėjo pardavėjui per keturis kartus. Ieškovas P.

A. neneigia pasirašęs tokiÄ sutartį, tačiau paaiÅ¡kino, kad ji sudaryta dėl ekonominio spaudimo ir aiÅ¡kiai

nenaudingomis ieÅ¡kovui sÄ lygomis, nemokant pinigų. Teismo teigimu, ieÅ¡kovas P. A. nei ieÅ¡kinyje, nei

teismo posėdžio metu nenurodė tokių faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad 2003 m. gruodžio 3 d. P.

A. ir A. B. sudarytas sandoris yra ydingas dėl P. A. valios trūkumų sandorio sudarymo metu. Teismas sprendė, kad ieškovo išdėstytos aplinkybės leidžia daryti priešingas išvadas. P. A. iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo UAB

„Metbalta“ vadovas, turintis kaip ir atsakovas A. B. 50 procentų UAB „Metbalta“ akcijų. Tai

reiškia, kad kilus akcininkų nesutarimui, P. A. nušalinti nuo UAB „Metbalta“ valdymo

akcininkų pastangomis būtų neįmanoma. Todėl iki ginčijamo sandorio sudarymo P. A. santykiuose su A. B. buvo ekonomiškai

geresnėje padėtyje nei A. B. .

Teismo manymu, iš paties ieškovo paaiškinimų matyti, kad P. A. turėjo didesnę patirtį versle nei A. B. , todėl logiškai

nesuprantami ieÅ¡kovo tvirtinimai, kad atsakovas A. B. , naudodamas psichologinę prievartÄ , galėjo priversti ieÅ¡kovÄ P. A. sudaryti ginčijamÄ akcijų perleidimo sandorį. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad sudarant 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, ieÅ¡kovo tikroji valia buvo iÅ¡kreipta ir neatitiko tikrųjų P. A. ketinimų, ar sudarytas sandoris buvo ieÅ¡kovui P.

A. nenaudingas, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo P. A. turimas skolas. Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo tikėti tuo, jog ieÅ¡kovas P. A. nuo 2003 m. gruodžio 5 d. iki 2003 m. gruodžio 23 d. negavo iÅ¡ atsakovo A.

B. 70 000 Lt už parduotas akcijas ir keturis kartus buvo psichologiškai priverstas, ieškovo žodžiais tariant -„apdirbtas“, pasirašyti, kad gauna du kartus po 25 000 Lt ir du kartus po 10 000 Lt. Todėl teismas

sprendė, kad sudarant 2003 m. gruodžio 2 d. sandorį ieškovo P. A. valia galėjo būti iškreipta, ir neatitiko

ieškovo valios šiandien tik dėl paties ieškovo neapdairumo, nerūpestingumo, neturėjimo intereso toliau vadovauti UAB „Matbalta“. Teismo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad kita sandorio šalis – A. B. , žinodamas apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo. Todėl teismas konstatavo, kad pagal ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes tenkinti P. A. ieškinį nėra pagrindo (CK 1.91 str.). Taip pat teismas nurodė, kad byloje yra 2003 m. gruodžio 2

d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp T. A. ir A. B. , kuri iš esmės laikytina vienu ir tapačiu sandoriu dėl akcijų

perleidimo, kurį pasirašė P.

A. su A. B. . Teismo posėdyje T. A. paaiÅ¡kino, kad 2005 m. balandžio mėnesį jos sutuoktinis atnešė pasiraÅ¡yti Å¡eimos deklaracijÄ , iÅ¡ kurios ieÅ¡kovė pastebėjo, kad pasikeitė akcijų skaičius. IeÅ¡kovės teigimu, jos sutuoktinis P. A. jai paaiÅ¡kino, kad jis pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria perleido dalį UAB „Metbalta“ akcijų atsakovui A.

B. . Ieškovė teigė jokios 2003 m. gruodžio

2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ji nėra pasiraÅ¡iusi. IeÅ¡kovės teigimu, 2002 m. ji dažnai važinėjo į RusijÄ , todėl 3-4 tuščiuose popieriaus lapuose ji buvo pasiraÅ¡iusi ir atidavusi lapus savo sutuoktiniui, kuris Å¡iuos popieriaus lapus laikė įmonės seife. IeÅ¡kovas P. A. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2003 m. gruodžio 2 d. ieÅ¡kovas pats pasirašęs akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau T. A. pasiraÅ¡yti

sutarties nebuvo atvykusi, todėl ji negalėjo pasirašyti analogiškos sutarties. P. A. tvirtino, kad jam pasirašant 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų

pirkimo-pardavimo sutartį, antrosios sutarties 2003 m. gruodžio 2 d. tarp A. B. ir T. A. neegzistavo. Ieškovo teigimu, pasirašydamas 2003 m.

gruodžio 2 d. pirkimopardavimo sutartį, jis nebuvo suinteresuotas teisiškai tvarkingai įforminti sandorį, nes tvirtina pats pasirašęs sandorį dėl spaudimo. Atsakovas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad 2003 m. gruodžio 2 d. buvo pasirašytos dvi, viena po kitos, akcijų pirkimo-pardavimo sutartys: su ieškovu P. A. ir su T.

A. , kuri pasiraÅ¡yti sutarties į UAB „Verus auditus“ biurÄ atvykusi nebuvo, todėl 2003 m. gruodžio 2 d. sutarties su

T. A. egzempliorius buvo perduotas P. A. , kad šis perduotų pasirašyti sutuoktinei ir pristatytų į UAB „Metbalta“ buveinę. Teismas nustatė, kad 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje,

pasirašytoje ieškovės T. A. ir atsakovo A. B. yra nurodyta, jog pardavėjo P. A. sutuoktinė pareiškė, kad jai žinoma apie sutartį, kuria P. A. įsipareigojo parduoti pirkėjui A. B. 1000 vnt. UAB

„Metbalta“ akcijų ir šia sutartimi kartu su pardavėju P. A. parduoda A. B. minėtas 1000 vnt. UAB „Metbalta“ akcijų bei sutinka, kad

pinigai bÅ«tų sumokėti P. A. . Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad toks dviejų atskirų 2003 m. gruodžio 2 d.

sutarčių pasirašymas, kai vienoje sutartyje 1000 vnt. UAB „Metbalta“ akcijas A. B. pardavė P.

A. , o kita sutartimi – tas pačias akcijas pardavė T. A. , pilnai atitinka CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes abejose sutartyse, abu sutuoktiniai atskirai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ parduoti 1000 vnt. tų pačių UAB „Metbalta“ akcijų A. B. , todėl tokių dviejų sutarčių pasiraÅ¡ymas laikytinas vienu ir tuo pačiu sandoriu. Teismo teigimu, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo byloje esančių Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006 m. gegužės 24 d. ir 2006 m. gruodžio 8 d. ekspertizės aktų (ikiteisminio tyrimo bylos t. 2, b. l. 26-28, 137-139) matyti, kad 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimopardavimo sutartį, skiltyje „PARDAVĖJO SUTUOKTINĖ: T. A. “ pasirašė ieÅ¡kovė T. A. . IeÅ¡kovai Å¡ioje

byloje siekė įrodyti, kad 2003 m. gruodžio 2 d. sutartis su T. A. yra suklastota, nes atspausdinta panaudojus T. A. paraÅ¡Ä ant tuščio popieriaus lapo. IeÅ¡kovai prašė Å¡ioje

byloje atlikti dokumentinę ekspertizę ir jÄ pavesti atlikti UAB „D-grupė“ ekspertui N. K. . Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog N. K. yra suteikta teisė

bÅ«ti ekspertu Europos SÄ jungos valstybėje narėje arba valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi teisinės Â

pagalbos sutartį (Teismo ekspertizės įstatymo 4 str. 3 d.). 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atsisakė pavesti ekspertizę atlikti UAB „D-grupė“ ekspertui N. K. , nes kompetentingo Lietuvos teismo ekspertizės centro duomenimis tokia ekspertizė yra negalima. Ikiteisminio tyrimo byloje (2 t. b.l.161-162) esantis Lietuvos teismo ekspertizės centro raÅ¡tas, pasiraÅ¡ytas Å¡ios kompetentingos ekspertinės įstaigos direktorės patvirtina, kad spręsti klausimÄ â€žKas atlikta pirmiau: iÅ¡spausdintas 2003 m. gruodžio mėn. 2 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties tekstas ar pasiraÅ¡ytas T. A. paraÅ¡as?“ pagal dabar galiojančias ekspertinių įstaigų taikomas metodikas galima tik tuo atveju, jeigu teksto ženklai susikerta su paraÅ¡o ženklais. Nei Lietuvos, nei Estijos bei Latvijos valstybės ekspertinėse įstaigose tokio tipo tyrimai kol kas neatliekami. RaÅ¡te taip pat buvo nurodyta, kad, Estijos privatÅ«s ekspertai įrašų amžiui nustatyti naudoja Å¡trichų kopijavimo metodÄ , kuri nei vienos Å¡alies valstybinėje ekspertinėje įstaigoje netaikoma ir laikoma nepatikima. Tačiau teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertines galimybes, iÅ¡klausius Å¡alių paaiÅ¡kinimų, tikslinga paskirti dokumentinę ekspertizę ir rinkti Å¡ioje byloje netiesioginius įrodymus, nustatant, ar 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartys yra iÅ¡spausdintos ant tos pačios rÅ«Å¡ies (amžiaus) popieriaus lapų, ar tuo pačiu spausdintuvu, ar Å¡iose abejose sutartyse atsakovas A. B. pasirašė tuo pačiu raÅ¡ikliu, ar abiejų sutarčių tekstai pagaminti tuo pačiu ar skirtingu laiku, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, kad 2003

m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp P. A. ir A. B. iš tiesų buvo atspausdinta ir pasirašyta 2003 m. gruodžio 2

d., o 2003 m. gruodžio 02 d. akcijų pirkimo-

pardavimo sutartis, sudaryta tarp T. A. ir A. B. pateikta ikiteisminio tyrimo byloje tik 2006 m. vasario 14 d. Vilniaus

apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi Å¡ioje civilinėje byloje buvo paskirta dokumentų ekspertizė ir jÄ pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Tačiau ieÅ¡kovai nevykdė teismo įpareigojimo sumokėti 3 000 Lt užstatÄ už ekspertizės atlikimÄ Ä¯ Vilniaus apygardos teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ ir tuo atsisakė nuo ekspertizės atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre, todėl tokį atsisakymÄ teismas vertino kaip įrodinėjimo pareigos neįvykdymÄ (CPK 178 str.). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino kitus byloje

esančius įrodymus apie 2003 m. gruodžio 2 d. T. A. ir A. B. sutarties pasirašymo aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu (baudž. bylos

t. 1, b. l. 165-166) T. A. praÅ¡yme paskirti ekspertizę iÅ¡ viso paneigė savo paraÅ¡Ä 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, teigdama, kad jos paraÅ¡as suklastotas. Abu ieÅ¡kovai ikiteisminio tyrimo metu praÅ¡ydami paskirti raÅ¡ysenos ekspertizę nutylėjo apie galimai panaudotus tuščius popieriaus lapus su T. A. paraÅ¡ais. Net po ekspertizių atlikimo praėjus dviems metams, 2008 m. birželio 28 d., ikiteisminio tyrimo metu, apklausiat įtariamaisiais, abu ieÅ¡kovai neužsiminė apie atsakovo A. B. galimai turimus popieriaus lapus su T. A. paraÅ¡u. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ ieÅ¡kovė T. A. pabrėžė, kad ji turi aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ ir pasiraÅ¡ydama visus dokumentus kruopščiai juos perskaito. Todėl teismas atmetė

galimybę, kad ieškovė T. A. būtų buvusi tokia neapdairi ir nerūpestinga, kad patikėtų P. A. tuščius popieriaus lapus, kuriuos pati pasirašė. Taip pat

teismas pripažino, kad ieškovė T. A. menkai domėjosi ieškovo P. A. verslo reikalais, pasitikėjo juo, todėl šioje byloje nėra

paneigta ta aplinkybė, kad ieškovė T. A. pasirašė 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuri galėjo būti atspausdinta

tuo pat metu kaip ir P. A. pasiraÅ¡yta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuriÄ P. A. perdavė pasiraÅ¡yti savo sutuoktinei, kuri besÄ lygiÅ¡kai

sutiko su P. A. veikla įmonėje UAB „Metbalta“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje neįrodė ieÅ¡kiniuose iÅ¡dėstytų samprotavimų apie tai, kad 2003 m. gruodžio 2 d. T. A. ir A. B. sutartis galėjo

būti atspausdinta ant tuščio popieriaus lapo, kurį iš anksto buvo pasirašiusi T. A. . Ieškovai iš esmės atsisakė 2008 m. gruodžio 23 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirtos dokumentinės ekspertizės, kurios iÅ¡vados galėjo patvirtinti ar paneigti abiejų Å¡alių dėstomas aplinkybes. Ir pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje bei ikiteisminio tyrimo byloje esančių T. A. apklausos protokolų matyti, kad pati ieÅ¡kovė nepakankamai domėjosi UAB „Metbalta“ verslo reikalais, todėl teismas sprendė, kad tikėtina, jog pasirašė savo sutuoktinio atneÅ¡tÄ , tÄ pačiÄ 2003 m. gruodžio 2 d. parengtÄ sutarties tekstÄ . Be to, pagal CK 3.96 straipsnį sandorį, kurį galėjo sudaryti tik abu sutuoktiniai, galima pripažinti negaliojančiu, todėl toks sandoris laikomas nuginčijamu. Teismas nurodė, kad Å¡ioje byloje T. A. , neigdama pasiraÅ¡iusi 2003 m. gruodžio 2 d. T. A. ir

A. B. sutartį, turėtų

ginčyti 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp P. A. ir A. B. , patraukdama atsakovais Å¡iuos asmenis.

Tačiau T. A. ieÅ¡kinio reikalavimų P. A. nėra pareiÅ¡kusi ir neketina reikÅ¡ti, todėl teismas sprendė, kad T. A. ieÅ¡kinio reikalavimai negali bÅ«ti patenkinti. Todėl teismas konstatavo, kad iÅ¡ byloje surinktų įrodymų nėra pagrindo tenkinti nei P. A. , nei T. A. ieÅ¡kininių reikalavimų dėl 2003 m. gruodžio 2 d. 1000 vnt. UAB „Metbalta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir taikyti restitucijÄ . Netenkinus Å¡io pagrindinio reikalavimo, teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinių ieÅ¡kinio reikalavimų. Taip pat teismas nurodė, kad Å¡ioje byloje atsakovas A. B. yra pareiÅ¡kęs prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams P.

A. ir T. A. dėl priverstinio akcijų pardavimo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dar nėra įsiteisėjęs 2009 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-10-758/2009 pagal ieÅ¡kovų P. A. ir T. A. ieÅ¡kinį atsakovams A. B. ir UAB ,,Metbalta“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo bei jame priimtų nutarimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais ab initio bei akcijų pasiraÅ¡ymo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio, iki paaiÅ¡kės tikroji UAB „Metbalta“ akcininkų sudėtis, Å¡ioje byloje tikslinga priimti dalinį sprendimÄ , o atsakovo A. B. prieÅ¡ieÅ¡kinį nagrinėti skyrium nuo P. A. ir

T. A. ieškinio, todėl šioje byloje priimamas dalinis sprendimas.

IeÅ¡kovai P. A. ir T. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. dalinį sprendimÄ panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant ieÅ¡kovų procesines teises, dėl ko ieÅ¡kovams nebuvo leista visomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti, kad Å¡ioje byloje buvo pateiktas suklastotas dokumentas. Neleidus ieÅ¡kovams atlikti jų praÅ¡omos dokumentinės ekspertizės, buvo užkirstas kelias įrodyti tiesÄ . Teisėjo elgesys bei priimti sprendimai yra Å¡aliÅ¡ki. Å ioje byloje ieÅ¡kovai dar 2007 m. lapkričio mėnesį prašė paskirti dokumentinę ekspertizę bei užduoti ieÅ¡kovų nurodytus klausimus. IeÅ¡kovai dokumentinę

ekspertizę prašė pavesti atlikti UAB ,,D-grupė“ ekspertui N. K. . Šito prašė tam, kad įrodytų, jog pateikta

sutartis yra suklastota, nes nors A.

B. tvirtina, jog ši sutartis yra sudaryta 2003 m. gruodžio 2 d., tačiau T. A. parašas

tikrai yra ne tos dienos, nes ji šios sutarties nepasirašinėjo, o A. B. turėjo tuščių lapų su T. A. parašais. Kadangi

tokių ekspertizių Lietuvos ekspertai nedaro, todėl prašė atlikti ekspertui iÅ¡ Estijos. Tačiau teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ekspertizės, nusprendė paskirti dokumentinę ekspertizę, pavedant jÄ atlikti valstybės įstaigai – Lietuvos teismo ekspertizės centrui bei suformulavo ekspertams klausimus, kurie nėra reikÅ¡mingi bylos iÅ¡sprendimui.

2. Teismas nepagrįstai netenkino

ieškinio pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį. Neteisinga teismo išvada, kad P. A. turėjo didesnę patirtį

versle nei A. B. . P. A. net negalėjo lygintis su A. B. patirtimi versle bei pažinčių apimtimi, dėl ko A. B. faktiÅ¡kai užvaldė visÄ UAB ,,Metbalta“ ir visiÅ¡kai nuÅ¡alino ieÅ¡kovus. Akcijų

pirkimo-paradavimo sutarties tekstÄ tarp P. A. ir A. B. paruošė įmonės auditorius Č. M. , kuris vėliau paruošė akcijų

pirkimo-paradavimo sutartį tarp A. B. ir A. A. , kurioje A. B. žmonos sutikimas buvo išreikštas aiškia, įstatymo nustatyta tvarka, t. y. ant tos pačios pirkimo-pardavimo sutarties A.

B. žmona R. B. ranka parašė, kad sutinka, jog minėtos akcijos būtų parduotos šiam asmeniui nurodyta kaina ir apimtimi. Ginčijamos sutarties atveju, kažkodėl buvo atspausdinta kita akcijų pirkimo-paradavimo sutartis. Č.

M. paaiÅ¡kino, kad antrÄ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį paruošė todėl, kad iÅ¡reikÅ¡ti savo raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ ant akcijų pirkimo-paradavimo sutarties tarp P. A. ir A. B. T. A. negalėjo, nes negalėjo atvykti į ofisÄ ir todėl buvo atspausdinta antra sutartis. Akivaizdu, jog tai yra netiesa, nes Å¡iuo atveju visai nereikėjo spausdinti antros pirkimo-paradavimo sutarties, o tik reikėjo paduoti P. A. paruoÅ¡tÄ

ir jo paties jau pasiraÅ¡ytÄ sutartį tarp P. A. ir A. B. , kad jis nuvežtų savo žmonai, kad ji savo ranka

paraÅ¡ydama bei pasiraÅ¡ydama iÅ¡reikÅ¡tų savo valiÄ dėl minėto sandorio. Be to, nors Akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad akcijų pirkimo-paradavimo sutartys bÅ«tų registruojamos įmonėje vedamoje akcijų apskaitos žurnale, ginčo sutartis jame nebuvo užregistruota. Kad ginčo sutarties iÅ¡ viso nebuvo, patvirtina ir tai, kada ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , tai atsakovas A. B. 2005 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į teismÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kur atsakovais nurodė

A. B. ir A. B. . Šiame ieškinyje A. B. nurodė, kad 2005 m. spalio 26 d. buvo pareikštas T. A. ir P. A. ieškinys, kuriuo ieškovai reikalauja pripažinti P. A. ir A. B. 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-paradavimo sutartį negaliojančia ir kt. Tačiau

Å¡iame ieÅ¡kinyje nebuvo užsimenama apie tai, kad T. A. bÅ«tų sudariusi kokiÄ nors sutartį. A. B. prie ieÅ¡kinio pridėjo

tik 2003 m. gruodžio 2 d. akcijų pirkimo-paradavimo sutarties nuoraÅ¡Ä . Tik 2006 m. sausio 9 d. atsiliepime į ieÅ¡kinį A.

B. jau teigė, kad T. A. 2003 m. gruodžio 2 d. yra sudariusi Å¡iÄ ginčo sutartį. Nors visos Å¡ios aplinkybės iÅ¡samiai buvo iÅ¡dėstytos ieÅ¡kinyje, tačiau teismas dėl jų nepasisakė.Â

Atsakovai A. B. ir UAB ,,Metbalta“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo Å¡iuos nesutikimo su skundu argumentus:

1. Apeliantų teiginiai dėl tariamai pažeistų jų procesinių teisių sprendžiant dokumentinės ekspertizės skyrimo klausimÄ civilinėje byloje yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Vykstant bylos nagrinėjimui buvo atliktos dvi ekspertizės ir baudžiamojoje byloje pateikta specialisto iÅ¡vada, ir visi Å¡ie dokumentai patvirtino faktÄ , jog sutartyje pasirašė pati ieÅ¡kovė T. A. .

Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog yra pažeidžiamos T. A. ir P. A. teisės. Ieškovai nesilaikydami CPK 141

straipsnio reikalavimų iÅ¡ esmės pakeitė pozicijÄ byloje ir apeliaciniame skunde jau teigia, kad sutartį pasirašė ne T.

A. , tačiau paraÅ¡as suraÅ¡ytas pirmiau negu atspausdintas tekstas. IeÅ¡kovų pozicijos nepastovumas patvirtina jos nepagrįstumÄ ir ieÅ¡kovų procesinį nesÄ Å¾iningumÄ .

2. Ieškovės T. A. ir A. B. 2003 m. gruodžio 2 d. pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo

sutartimi ir 2003 m. gruodžio 2 d. sutartimi T. A. ir P. A. tinkamai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sudaryti sandorį

dėl jiems bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių vertybinių popierių pardavimo A. B. , kaip to reikalauja CK 3.92 straipsnyje įtvirtintos teisės normos.

3. Teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovų argumentus, jog 2003 m. gruodžio 2 d. sutartis neva pripažintina negaliojančia, nes ji buvo sudaryta dėl A. B. ekonominio spaudimo, ko pasekoje P. A. buvo priverstas sudaryti Å¡iÄ sutartį labai sau nenaudingomis sÄ lygomis (CK 1.91 str.). Pažeisdami CPK 178 straipsnyje įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , ieÅ¡kovai nenurodė jokių faktinių aplinkybių bei nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų,

kurie pagrįstų, jog 2003 m. gruodžio 2 d. sutartis buvo sudaryta dėl atsakovo A. B. ekonominio spaudimo.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai bei aplinkybės nėra pagrindas taikyti CK 1.91 straipsnio nuostatas.

             Apeliacinis skundas netenkintinas.

           Pirmosios instancijos teismas surinko ir iÅ¡tyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

           Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje keliamas ginčas dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento keliais pagrindais:

1) dėl akcijų pardavėjo valios trūkumų;

2) dėl bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise esančio turto (akcijų) pardavimo be kito sutuoktinio raÅ¡ytinio sutikimo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad ginčijamas sandoris – akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2003 m. gruodžio 2 d. (t. 1, b. l. 8-9), yra ieÅ¡kovo pasiraÅ¡yta dėl A. B. ekonominio spaudimo ir dėl to, jog jis (ieÅ¡kovas) buvo priverstas sudaryti sandorį labai nenaudingomis sÄ lygomis (CK

1.91 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs ir įvertinęs bylos įrodymus, priėjo prie iÅ¡vados, kad Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio neįrodė. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas P. A. jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo sandoris sudarytas dėl patirto ekonominio spaudimo ar labai nenaudingomis sÄ lygomis, nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir neturi pagrindo teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinti kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas.

Teismas teisingai nurodė, kad ieškovui P. A. sandorio sudarymo metu turėjusiam 50 procentų įmonės akcijų ir jam esant įmonės administracijos vadovu, nėra pagrįstas jo argumentas, jog jis buvo ekonomiškai priklausomas nuo

A. B. ir neva nuolat spaudžiamas pasirašyti akcijų pardavimo sutartį. Jokių konkrečių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti ieškovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje nepateikė. Apelianto išsakytas teiginys, jog pasirašė sutartį dėl nuolat tvyrančios įtampos įmonėje, negali būti pagrindu pripažinti, jog

sutartis sudaryta dėl ekonominio spaudimo. Kitų ekonominį spaudimÄ Â patvirtinančių aplinkybių ar įrodymų jis

nepateikė.

ArgumentÄ , kad sandoris sudarytas labai nenaudingomis ieÅ¡kovui sÄ lygomis, jis grindė vienintele aplinkybe – jog sandorio kaina – 70 000 litų neatitinka realiosios akcijų vertės, nes neva vien dividendų už akcijas tuo metu įmonėje iÅ¡mokėta virÅ¡ milijono litų. Tačiau ir Å¡iai aplinkybei įrodyti byloje jokie įrodymai nepateikti – nei apie realiÄ akcijų vertę, nei apie iÅ¡mokėtų dividendų dydį duomenų nėra, ieÅ¡kovas jų pats nepateikė, neprašė tokių duomenų iÅ¡reikalauti nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinėje instancijoje.

Tuo tarpu, žinoma, jog civiliniame procese įtvirtintas šalių rungimosi principas, kuris reiškia, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 12 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2007 nurodyta, kad teismas, vertindamas įrodymus, privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus,

nesuteikdamas kuriems nors iš jų svaresnės įrodomosios reikšmės, išskyrus prima facie, t. y. oficialius rašytinius

įrodymus, turinčius didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 str. 2 d.). Vertinant įrodymus, svarbus ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra jų prieÅ¡taravimų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakanka tiesioginių duomenų, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai. Taigi teismas, vertindamas įrodymų visetÄ , turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar byloje esantys įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ .

Pagal civiliniame procese galiojančiÄ bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

Dėl minėtų nuostatų teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad aplinkybės dėl akcijų kainos neatitikimo realiai jų vertei ieÅ¡kovas neįrodė.

Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta tarp aukÅ¡tuosius iÅ¡silavinimus turinčių asmenų, patyrusių versle, besinaudojančių kvalifikuotų teisininkų pagalba, todėl teismas, laikydamasis paminėto rungimosi principo, neturi bÅ«ti nė vienos Å¡alies advokatu ir savo iniciatyva reikalauti vienų ar kitų įrodymų, o spręsti ginÄÄ , naudodamasis Å¡alių pateiktais į bylÄ Ä¯rodymais.

Todėl pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančių įrodymų viseto vertinimu, pagrįstai laikė neįrodytu P. A. ieÅ¡kinį, jog ginčo sandoris sudarytas dėl ekonominio spaudimo ir labai nenaudingomis sÄ lygomis.

Kitu pareikštu pagrindu – kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta be ieškovo sutuoktinės T. A. sutikimo, teismas taip pat laikė ieškinį neįrodytu (CPK 178 str.).

           Ginčo sutarties dalykas – įmonės ,,Metbalta“ akcijos. Akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises (CK 1.102 str.).

CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatyti ypatingi reikalavimai sandoriams, kuriais perleidžiami vertybiniai popieriai, priklausantys sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tokius sandorius turi teisę sudaryti tik abu sutuoktiniai, perleidžiantys vertybinius popierius, arba vienas sutuoktinis, turėdamas kito įgaliojimÄ . Tokia įstatymo nuostata suponuoja papildomas pareigas vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alims: pirkėjui – pareigÄ prieÅ¡ sudarant sandorį iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiami vertybiniai popieriai priklauso pardavėjui; pardavėjui – pareigÄ atskleisti Å¡iÄ informacijÄ (CK 6.163 str. 4 d.). Nuo atskleistos informacijos turinio priklauso CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimų taikymas, t. y. jei vertybiniai popieriai priklauso pardavėjui asmeninės nuosavybės teise, jie netaikomi.

Byloje nekilo ginčo, kad ginčo sandoriu perleistos akcijos priklausė abiems sutuoktiniams (ieÅ¡kovams) bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kad atsakovas A. B. (akcijų pirkėjas) apie tai žinojo. Nagrinėjamoje byloje aiÅ¡kintina įstatymo nuostata: ,,gali sudaryti tik abu sutuoktiniai“. Akivaizdu, kad įstatymas, siekdamas ginti kito sutuoktinio – ne akcininko teises į jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtÄ â€“ akcijas, įtvirtino draudimÄ perleisti šį turtÄ vienam iÅ¡ sutuoktinių. Kaip turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta kito sutuoktinio valia, įstatyme neapibrėžta. Todėl tai yra kiekvienos konkrečios bylos nagrinėjimo dalyku.

Byloje nustatyta, kad perleidžiant akcijas A. B. , 2003 m. gruodžio 2 d. data yra pasirašytos dvi sutartys – jau minėta sutartis dėl 1000 vnt. akcijų perleidimo tarp P.

A. ir A. B. ir kita – tarp T. A. ir P. B. (t. 3, b. l. 175). Pastarojoje sutartyje T. A. įvardinta ne kaip pardavėja ar kitos savarankiÅ¡kos sutarties subjektas, o kaip ,,pardavėjo sutuoktinė“, sutarties 1.1 p. nurodyta, jog ,,pardavėjo sutuoktinė pareiÅ¡kė, kad jai yra žinoma apie sutartį, kuria jos sutuoktinis P. A. (...) įsipareigoja parduoti pirkėjui 1000 vnt. UAB ,,Metbalta“ paprastųjų vardinių akcijų 100 Lt nominalios vertės“. AiÅ¡kinant sutartį, vadovaujamasi protingumo principu, t. y. jai suteikiama tokia pat prasmė, kokiÄ tokiomis aplinkybėmis bÅ«tų suteikę

analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2006).

IÅ¡ sutarties teksto matyti, kad akivaizdžiai iÅ¡reikÅ¡ta T. A. subjektinė teisė – jos žinojimas apie sutuoktinio parduodamas akcijas. Sutarties 1.2 p. sutuoktinė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ â€“ kartu su pardavėju parduoti minėtas akcijas.

          Kadangi, kaip minėta, įstatymas nenumato sutuoktinio sutikimo parduoti akcijas formos, iÅ¡ aptartų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad ginčo sutartyje iÅ¡reikÅ¡ta T. A. valia visiÅ¡kai atitinka įstatymo nuostatÄ , jog vertybinių popierių perleidimo sandorį ,,gali sudaryti tik abu sutuoktiniai“ (CK 3.92 str. 4 d.). Å iuo aspektu nėra pagrįstas apeliantų argumentas, kad teisingas T.

A. valios iÅ¡reiÅ¡kimas bÅ«tų tuomet, kai ji sutikimÄ parduoti akcijas

bÅ«tų davusi, pasiraÅ¡ydama toje pačioje, tai yra P. A. su A. B. sudarytoje sutartyje. Aptariama T. A. su A. B. sutartis kaip tik iÅ¡samiau atskleidžia T. A. valiÄ , nes joje

nurodytos visos aplinkybės – parduodamų akcijų kiekis, kaina, atsiskaitymo sÄ lygos ir pan. Byloje buvo nagrinėjamos ir kitos aplinkybės dėl Å¡ios sutarties sudarymo. Užvedus bylÄ , ieÅ¡kovė T.

A. nurodė, kad ji iš viso nėra pasirašiusi ginčo sutarties. Šiai aplinkybei ištirti buvo paskirta ekspertizė baudžiamojoje byloje (t. 3, b. l.

176-178), kurios iÅ¡vadoje konstatuota, kad sutartyje pasirašė T. A. . Tuomet ieÅ¡kovė pakeitė savo pozicijÄ ir

įrodinėjo, jog pasirašė tuščiame popieriaus lape, tuo tarpu, sutarties tekstÄ sukÅ«rė ir atspausdino pats A. B. . Å iai aplinkybei pagrįsti ieÅ¡kovai įrodymų nepateikė. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovų teiginius, jog pagal įmonėje ,,Metbalta“ nusistovėjusiÄ praktikÄ buvo laikomi lapai su asmenų paraÅ¡ais ir kad tokie paraÅ¡ai nors kartÄ kokiam nors tikslui bÅ«tų panaudoti. Tuo labiau, kad T. A. nebuvo įmonės darbuotoja, nei akcininkė, todėl neįtikėtina, kad tarp kitų įmonės dokumentų bÅ«tų saugomi tuÅ¡ti lapai su jos paraÅ¡ais. IeÅ¡kovas nepaaiÅ¡kino, kokiam tikslui tai galėtų bÅ«ti daroma ir to nepagrindė įrodymais. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, T. A. , pati turėdama aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ , turėjo suvokti tokias paraÅ¡o palikimo pasekmes, o jeigu tai ir padarė – Å¡iuo metu prisiimti atsiradusių pasekmių rizikÄ .

IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde, kaip esminį sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybėms nurodyti, nurodo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė paskirti ekspertizę paraÅ¡o senumui nustatyti. Šį argumentÄ teisėjų kolegija laiko nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi netenkindamas ieÅ¡kovų praÅ¡ymo paskirti byloje ekspertizę, jÄ atliekant UAB ,,D-grupė“ ekspertui N. K. (t. 5, b. l. 24), labai iÅ¡samiai iÅ¡dėstė argumentus, kodėl ieÅ¡kovų praÅ¡oma ekspertizė nėra galima, Å¡iuos argumentus teismas pakartojo ir skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su teismo iÅ¡vadomis, apeliantai jokių naujų duomenų, suteikiančių pagrindÄ abejoti teismo iÅ¡vadomis dėl ekspertizės negalimumo nepateikė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo šį klausimÄ spręsti kitaip ir laiko, jog ieÅ¡kovų nurodyta įrodinėjimo priemonė neatitinka įrodymams įstatymo keliamų reikalavimų (CPK 177 str.). Tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas paÅ¡alinti abejones dėl paraÅ¡o

gavimo aplinkybių, paskyrė byloje dokumentų ekspertizę (t. 5, b. l. 26), užduodamas ekspertams klausimus dėl

popieriaus, spausdinimo, raÅ¡iklio iÅ¡tyrimo, tačiau ieÅ¡kovams atsisakius apmokėti ekspertizės iÅ¡laidas ir jÄ atlikti, ekspertizė nebuvo atlikta, todėl teismas tokį atsisakymÄ pagrįstai vertino kaip įrodinėjimo pareigos nevykdymÄ (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2003 m. gruodžio 2 d. tarp T.

A. ir A. B. , yra neatskiriama tos pačios datos P.

A. ir A. B. sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties dalis, sutarties suklastojimo fakto ieškovai neįrodė (CPK 184 str.), todėl konstatuoja, kad pareikštu CK 3.92 str. 4 d. pagrindu ieškovų ieškinys netenkintinas pagrįstai.

         Civiliniame procese asmenims, abejojantiems teismo neÅ¡aliÅ¡kumu, suteikiama galimybė pareikÅ¡ti teisėjui nuÅ¡alinimÄ . Taip siekiama įgyvendinti teismo ir teisėjo nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo garantijas. Tačiau, kaip ir kiekviena turima teisė, taip ir teisė nuÅ¡alinti teisėjÄ , nėra absoliuti, ja turi bÅ«ti naudojamasi sÄ Å¾iningai, o reiÅ¡kiant tokį nuÅ¡alinimÄ bÅ«tina nurodyti aplinkybes, pagrįstai leidžiančias abejoti teisėjo objektyvumu. Nagrinėjamoje byloje apeliantų argumentai dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo grindžiami tuo, kad teisėjo priimti procesiniai sprendimai byloje jiems kėlė abejones dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyvumo. Tačiau nei CPK 65 straipsnio, nei CPK 66 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios teisėjų nuÅ¡alinimo klausimus, tokio nuÅ¡alinimo pagrindo

nenumato. Nagrinėjamu atveju, apeliantų nurodyti argumentai buvo išnagrinėti įstatymo nustatyta tvarka – Vilniaus

apygardos teisme laikinai einantis civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjas 2009 m. birželio 19 d. nutartimi ieÅ¡kovo P. A. pareiÅ¡kimo netenkino. Dėl nurodytų aplinkybių atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo Å¡aliÅ¡kumo.Â

Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, neva akcijos nebuvo perleistos, nes pirkimo-pardavimo sutartys neįregistruotos įmonėje, kaip tai numato Akcinių bendrovių įstatymas. Tai neatitinka tikrovės, nes Akcinių bendrovių įstatymas (ABĮ

14 str. 4 d.) įpareigoja registruoti įmonės akcininkų pasikeitimus, o ne sutartis, kas šiuo atveju ir buvo įmonėje padaryta (t.1, b.l. 46-48).

         Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK

329 str. 2 d.)..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                    Alė Bukavinienė

                                                                                                        Â

        ArtÅ«ras Driukas Â

                                                                                                                 Kazys KailiÅ«nas   Â