2025-12-30 Nr. AB-65-3-62-3-01523-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2025-12-30 Nr. AB-65-3-62-3-01523-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, ir Tarnyba), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų atlyginti ir priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
Full text
Administracinė byla Nr. eTA-207-552/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01523-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, ir Tarnyba), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų atlyginti ir priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d., atliekant bausmę Tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Pataisos įstaiga) nebuvo užtikrintas privatumas prausiantis duše, kuriuo naudojasi keturis kartus per savaitę, be to, dušo šonuose įrengtos apie 1,60 m pertvaros neužtikrino privatumo, nes priekis liko atviras, dėl ko pareiškėjas buvo matomas ir stebimas kitų asmenų. Kadangi dėl minėtų aplinkybių pablogėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sveikata, jis 2024 m. liepos 2 d. kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas (toliau – ir LSMU Kauno klinikos), kurioje (duomenys neskelbtini) lygio gydytojas (duomenys neskelbtini) diagnozavo (duomenys neskelbtini) ir skyrė medikamentinį gydymą bei kitas rekomendacijas.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. kovo 19 d. dušinėje nebuvo karšto vandens, jo temperatūra siekė vos 30 laipsnių, kuris pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) patikrinimo duomenis, siekė tik 30 proc., o tai neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) 6 punkto reikalavimų. Pareiškėjas dėl žemos vandens temperatūros, esant šaltam orui, patyrė neigiamų pasekmių, kurias jis vertino kaip kankinimą, be to, nors nuo 2024 m. kovo 19 d. vandens temperatūra pagerėjo iki 51 laipsnio, tačiau ji buvo nepakankama.
4. Pareiškėjas akcentavo, kad nuo 2024 m. kovo mėn. dušinėje ant lubų buvo kenkėjų, kurie besimaudant krisdavo ant jo kūno, kandžiodavo, taip pat buvo pelėsio ir nešvarumų. Pareiškėjui dėl minėtų aplinkybių išsivystė (duomenys neskelbtini), atsirado įkandimų, niežėjo kūnas, o tai sukeldavo papildomų didelių nepatogumų bei dvasinių, fizinių ir emocinių kančių. Pasak pareiškėjo, jis kreipėsi į medikus, kurie užregistravo jį 2024 m. liepos 31 d. pas šeimos gydytoją, tačiau tą dieną jis nebuvo priimtas, kadangi gydytojas buvo perėjęs dirbti į kitą vietą.
5. Pareiškėjas teigė, kad jo gyvenamojoje patalpoje, 6 būrio 7 kameroje buvo nešvarūs langai, taip pat buvo daug voratinklių, todėl nebuvo užtikrinama tinkama higiena, o tai pareiškėjui sukėlė didelių nepatogumų, dvasinių ir emocinių kančių, nepilnavertiškumo jausmą bei orumo pažeminimą, tačiau administracija nesiėmė jokių veiksmų ir nurodė, jog neprivalo to daryti.
6. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovo atstovas nurodė, kad pataisos įstaigoje visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse pertvaros iš šonų buvo įrengtos nuo 2022 m. spalio mėn., o pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę toje pačioje kamerinio tipo patalpoje tik su kitu nuteistuoju. Kadangi dušo patalpoje, į kurią buvo vedamas pareiškėjas, įrengta pakankamai maudymosi vietų vienoje eilėje, atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas turėjo galimybę pats pasirinkti maudymosi vietą, kur jo nematys priešais besimaudantis kitas nuteistasis. Taigi, atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo privatumas dušo patalpose buvo užtikrintas. Be to, atsakovo atstovas akcentavo, kad pareiškėjas į Tarnybos Turto valdymo skyrių dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė, o kreipimosi aspektas šiuo atveju svarbus, nes pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją, laikytina, jog kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė.
8. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. vasario 8 d. ir nuo 2024 m. vasario 22 d. iki šiol buvo paskirtas gyventi į 6 būrio 7 gyvenamąją patalpą ir naudojosi 6–7 būrio dušine, tačiau dėl galbūt karšo vandens neatitikties higienos reikalavimams įkalinimo įstaigai nesiskundė. Pasak atsakovo atstovo, nustatęs atsiradusį pažeidimą, jis nedelsiant jį pašalino (pakeitė šilumokaitį nauju), todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų jo veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjui šiuo aspektu.
9. Atsakovo atstovas dėl parazitų patalpose akcentavo, kad 2023 m. balandžio 21 d. yra sudaręs sutartį Nr. ST-217 su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfekcijos paslaugos“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir apie pastebėtus kenkėjus nuteistieji praneša savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistui, o pastarasis informuoja Turto valdymo skyriaus komendantą.
10. Atsakovo atstovas tvirtino, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamos psichologinės būklės pablogėjimo, kurį galėjo sukelti neva nesudarytos tinkamos kalinimo sąlygos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, jog nebuvo užtikrintas privatumas dušinėse, netinkamos vandens temperatūros bei higienos normų reikalavimų nesilaikymo jose, t. y. pelėsio, kenkėjų ir nešvarumų buvimo, taip pat gyvenamosios kameros higienos reikalavimų nesilaikymo dėl nešvarių langų, nesikreipė.
11. Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl sveikatos būklės ir pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nėra kreipęsis į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos būklės pablogėjimo sukandžiojus kenkėjams, o NVSC, tikrindamas minėtas patalpas, pažeidimo nerado.
12. Atsakovo atstovas vertino, kad byloje nėra duomenų, jog dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui, taip pat byloje at nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos.
13. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą pažymėjo, kad pagal naudojimosi dušu grafiką vienu metu į dušą turėtų būti vedami tik vienos kameros nuteistieji, tačiau tokios tvarkos nesilaikoma dėl laiko stokos ir didelio nuteistųjų skaičiaus atitinkamuose aukštuose. Be to, pareiškėjas teigė, jog dėl susidariusių sąlygų patyrė didelių nepatogumų, kurie lėmė fizinį ir psichologinį susikaustymą, padidintą nerimą, dvasines bei emocines kančias. Kadangi minėtų išgyvenimų intensyvumas viršijo kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnio reikalavimų, todėl pareiškėjas tvirtino, kad yra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui.
II. 14. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat į bylą pateiktus pareiškėjo asmens sveikatos duomenis pripažino nevieša medžiaga.
15. Teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi, nustatęs, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI1-1858-860/2024 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00936-2024-9), kurioje nagrinėjamas administracinis ginčas, kuriame sutampa dalis reikalavimų ir aplinkybių pagal pareiškėjo skundą nagrinėjamoje byloje, nutarė pareiškėjo skundo dalį atsakovo atstovui dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl reikalavimų, t. y. neužtikrinto privatumo dušo patalpose bei netinkamos vandens temperatūros prausiantis duše laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. gegužės 25 d. palikti nenagrinėtą.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2023 m. spalio 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, o kalėjimo viršininko sprendimais pareiškėjas buvo paskirtas į tokias patalpas: nuo 2023 m. spalio 7 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. 12 būrio 1 patalpą; nuo 2023 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. 12 būrio 5 patalpą; nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. vasario 8 d. 6 būrio 7 patalpą; nuo 2024 m. vasario 8 d. iki 2024 m. vasario 22 d. 7 būrio 2 patalpą; nuo 2024 m. vasario 22 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. 6 būrio 7 patalpą, be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nedirbo.
17. Pasisakydamas dėl privatumo dušo patalpoje, teismas pažymėjo, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas, be kita ko, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Tarnyba) direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse tokio reikalavimo nėra.
18. Teismas akcentavo, kad atsakovo atstovas nurodė, jog pataisos įstaigos visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse pertvaros iš šonų buvo įrengtos nuo 2022 m. spalio mėn. ir dėl to ginčo byloje nėra. Atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką, byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėjas į dušą buvo vedamas vadovaujantis patvirtintu Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuteistųjų naudojimosi dušu grafiku, pagal kurį vienu metu į dušą vedami tik vienos kameros nuteistieji, teismas sprendė, kad pareiškėjui privatumas naudojantis dušu laikotarpiais nuo 2023 m. spalio 7 d. iki 2023 m gruodžio 20 d. ir nuo 2024 m. gegužės 25 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo užtikrintas. Be to, teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę toje pačioje kamerinio tipo patalpoje tik su vienu nuteistuoju, o byloje nėra ginčo, kad dušo patalpoje, į kurią jis buvo vedamas, yra įrengta daugiau maudymosi vietų vienoje eilėje. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasirinkti maudymosi vietą, kur jo nematys priešais besimaudantis kitas nuteistasis.
19. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad pagal naudojimosi dušu grafiką vienu metu į dušą turėtų būti vedami tik tos pačios kameros nuteistieji, tačiau tokia tvarka nebuvo vykdoma, o tai, pareiškėjo teigimu, apsunkino privatumo užtikrinimą, pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių minėtą aplinkybę, taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog dušo naudojimosi grafiko pažeidimai buvo sisteminiai ar turėjo tiesioginį poveikį pareiškėjo privatumo ribojimui. Todėl teismas vertino, kad nesant objektyvių įrodymų, minėti teiginiai negali būti pagrindas ginčyti privatumo užtikrinimo sąlygas ar spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
20. Pasisakydamas dėl karšto vandens duše, teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl karšto vandens duše pateiktas už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. kovo 19 d., taigi ginčui aktualus laikotarpis patenka į Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eI1-1858-860/2024 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00936-2024-9). Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas dėl karšto vandens duše neužtikrinimo nenagrinėjamas.
21. Pasisakydamas dėl kitų pažeidimų, teismas akcentavo, kad nors pareiškėjas skunde teigė, jog netinkamos gyvenimo sąlygos daro neigiamą poveikį jo sveikatai, tačiau remiantis 2024 m. rugpjūčio 7 d. pažyma, jis dėl emocinės būklės nesikreipė į psichologus.
22. Teismas nurodė, kad byloje esanti 2023 m. balandžio 21 d. sutartis Nr. ST-217 patvirtina, jog pataisos įstaiga yra sudariusi sutartį su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo, o iš bylos duomenų matyti, jog NVSC 2024 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. (2.22 4.80Mr)2-28924, atsakydamas į pareiškėjo 2024 m. liepos 15 d. skundą nurodė, jog patikrinimo metu pataisos įstaigos 6 ir 7 būrių duše blakių nepastebėjo, tačiau buvo kitų kenkėjų (pažeidžiamas Higienos normos 20 punkto reikalavimas) ir buvo vizualiai matomas pelėsis (Higienos normos 39 punkto reikalavimo pažeidimas), be to, remiantis minėtu raštu nustatyta, kad patikrinimo metu gyvenamosiose patalpose Nr. 7 langai iš išorės buvo nešvarūs, o tai neatitiko Higienos normos 35 punkto reikalavimo.
23. Teismas vertino, kad nors byloje pateikta kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis, tačiau patikrinimo metu ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. NVSC rašte nustatyti pažeidimai dėl Higienos normos 20, 35 ir 39 punkto reikalavimų pažeidimų: duše buvo kitų kenkėjų, langai iš išorės buvo nešvarūs. Taip pat nors iš į bylą pateiktų pareiškėjo ambulatorinio apsilankymo aprašymų matyti, jog 2024 m. rugsėjo 10 d., 2024 m. spalio 1 d. (po ginčo laikotarpio) pareiškėjui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau teismas sprendė, kad objektyvių duomenų apie tai, jog tokia diagnozė nustatyta būtent kaip minėtų higienos reikalavimų pažeidimų pasekmė, byloje nėra, be to, pažymėjo, kad gydytojų komisijos išduotoje 2024 m. rugpjūčio 27 d. medicininėje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad jis kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos problemų, sukandžiojus kenkėjams laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. Taigi, tiesioginio ryšio su pareiškėjo nusiskundimais dėl išsivysčiusio (duomenys neskelbtini) byloje nėra, tačiau teismas vertino, kad dėl minėtų Higienos normos pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų. Atsižvelgdamas į tai, kad abejonės vertinamos pareiškėjo naudai, teismas konstatavo, jog pareiškėjo argumentai dėl dušinėje esančių buitinių kenkėjų buvimo ir nešvarių langų yra pagrįsti.
24. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo atstovo elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas EŽTK 3 straipsnio prasme, tačiau, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimo trukmę ir mastą, darė išvadą, kad pareiškėjas dėl duše esančių kenkėjų, nešvarių langų, Higienos normos 20, 35 ir 39 punktų reikalavimų neužtikrinimo galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
25. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Taigi, teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, bet reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
26. Siekiant apsaugoti informacijos apie pareiškėjo sveikatos būklę konfidencialumą, teismas nurodė, kad pareiškėjo asmens sveikatos duomenys pripažintini nevieša medžiaga.
III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
28. Pareiškėjas nurodo, kad teismų praktikoje nustatyta, jog Pravieniškių 1-ajame kalėjime toks dušų įrengimas kaip nagrinėjamu atveju pažeidžia asmens privatumą (žr. 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/ 2024).
29. Pareiškėjas akcentuoja, kad yra nurodęs, jog pagal naudojimosi dušu grafiką vienu metu į dušą turėtų būti vedami tik tos pačios kameros nuteistieji, tačiau tokia tvarka nebuvo vykdoma, o tai, jo teigimu, apsunkino privatumo užtikrinimą. Kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių minėtą aplinkybę, o atsakovo atstovas taip pat nepaneigė tokių argumentų faktiniais įrodymais, pareiškėjo nuomone, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodytas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Taigi, pasak pareiškėjo, atsakovo atstovui teko pareiga paneigti jo skundo teiginius dėl neužtikrinto tinkamo privatumo naudojantis dušais sąlygų, kai dušais naudojasi daug asmenų, tačiau atsakovo atstovas to nepadarė, o tai leidžia daryti išvadą, kad dušo naudojimosi grafiko pažeidimai buvo sisteminiai bei turėjo tiesioginį poveikį pareiškėjo privatumo ribojimui. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nurodyti pareiškėjo teiginiai negali būti pagrindas ginčyti privatumo užtikrinimo sąlygas ar spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
30. Pareiškėjas nurodo, kad nemato pagrindo kreiptis į psichologus, kadangi tokio pobūdžio patirto neigiamo poveikio jie iš esmės nepakeis. Pasak pareiškėjo, atpažinti (duomenys neskelbtini) nėra lengva ir tam reikia turėti specialiųjų žinių, todėl tik po gydytojų apžiūros, jis sužinojo, kad serga (duomenys neskelbtini), kurį sukelti galėjo tik duše esantis pelėsis, be to, akcentuoja, jog byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) atsirado dėl kitų aplinkybių ir nustatytų konkrečių vietų, kuriose būtų nešvarumai. Sirgdamas (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nuolatos juto didelius nepatogumus, fizines ir emocines kančias, o nuo kenkėjų įkandimų patirdavo stresą, taip pat fizines, dvasines kančias bei kitus nurodytus nepatogumus dėl kurių 2024 m. liepos 2 d. kreipėsi į LSMU Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) lygio (duomenys neskelbtini), teigdamas, kad nurodyti nusiskundimai atsirado dėl prastų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog LSMU Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) lygio gydytojas (duomenys neskelbtini) jam rekomendavo šviesos terapiją, tačiau ją sunku įgyventi, nes jo gyvenamojoje patalpoje iš išorės buvo itin nešvarūs langai, o tai nesudarydavo realių nuolatinių sąlygų vykdyti minėtą terapiją.
31. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai objektyvus, aktyvus ir teisingas priimdamas skundžiamą sprendimą, taip pat nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir netinkamai vadovavosi ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas bei priimtas naujas sprendimas.
32. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
33. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas būtų nepasisakęs dėl kokių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, taip pat nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.
34. Atsakovo atstovas tvirtina, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes, nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo veiksmų ir nurodytos žalos, taip pat deklaratyviai nurodo, jog vedimo į dušą tvarkos buvo nesilaikoma. Kadangi pareiškėjas pirmosios instancijos teisme neginčijo fakto apie vedimo į dušą tvarką ir jokių aplinkybių, kada buvo nesilaikyta minėtos tvarkos, nenurodė, todėl, atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas tokiais teiginiais tik bando suklaidinti teismą.
35. Atsakovo atstovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog (duomenys neskelbtini) atsirado būtent dėl pelėsio dušo patalpose, nes pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų patvirtinančių tokius jo samprotavimus, ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu.
36. Atsakovo atstovo vertinimu, nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista neturtinė žala. Atsakovo atstovo įsitikinimu, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų, motyvų, savo reikalavimų nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais ir apeliaciniame skunde dėsto tik savo subjektyvią nuomonę, be to, akcentuoja, kad priteisiant žalą atsižvelgtina į pareiškėjo sveikatos būklę ginčui aktualiu metu ir tai, jog nėra duomenų, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 37. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 7 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. ir nuo 2024 m. gegužės 25 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo.
38. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų (duše esančių kenkėjų, nešvarių langų, Higienos normos 20, 35 ir 39 punktų reikalavimų neužtikrinimo) jis galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
39. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nebuvo pakankamai objektyvus, aktyvus ir teisingas, taip pat nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir netinkamai vadovavosi ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, kuris turi būti naikintinas.
40. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo aiškiai nurodyti ir detalizuoti nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų, o atsakovo atstovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jo teiginiai dėl neužtikrintų tinkamų privatumo naudojantis dušais sąlygų negali būti pagrindas ginčyti privatumo užtikrinimo sąlygas ar spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
43. Bylos duomenimis, pareiškėjas nuo 2023 m. spalio 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, o kalėjimo viršininko sprendimais buvo paskirtas į tokias patalpas: nuo 2023 m. spalio 7 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. 12 būrio 1 patalpą; nuo 2023 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. 12 būrio 5 patalpą; nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. vasario 8 d. 6 būrio 7 patalpą; nuo 2024 m. vasario 8 d. iki 2024 m. vasario 22 d. 7 būrio 2 patalpą; nuo 2024 m. vasario 22 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. 6 būrio 7 patalpą.
44. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; ir kt.). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jeigu dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-14-822/2025; 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-21-815/2025).
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išanalizavusi administracinėje byloje esančius įrodymus, akcentuoja, kad nors byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka toje pačioje kamerinio tipo patalpoje tik su kitu nuteistuoju, tačiau į bylą nėra pateiktas nuteistųjų naudojimosi dušu grafikas, kuris patvirtintų, jog vienu metu į dušą buvo vedami tik vienos kameros nuteistieji. Nesant tokių duomenų, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui privatumas naudojantis dušu laikotarpiais nuo 2023 m. spalio 7 d. iki 2023 m gruodžio 20 d. ir nuo 2024 m. gegužės 25 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. buvo užtikrintas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos ir ištirtos visos tinkamam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, dėl ko byla šiuo aspektu galėjo būti neteisingai išnagrinėta.
46. Atitinkamai kritiškai vertintinas ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad byloje nėra ginčo, jog dušo patalpoje, į kurią buvo vedamas pareiškėjas, yra įrengta daugiau maudymosi vietų vienoje eilėje, todėl pareiškėjas turėjo galimybę pasirinkti maudymosi vietą, kurioje jo nematys priešais besimaudantis kitas nuteistasis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia aplinkybė savaime negali patvirtinti, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasirinkti maudymosi vietą, kuri užtikrintų jo privatumą, nes, kaip minėta, byloje nėra pateiktų duomenų (nuteistųjų naudojimosi dušu grafiko), leidžiančių objektyviai nustatyti, kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas galėjo naudotis dušu.
47. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ir kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.). Dėl nurodytų priežasčių, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pareiškėjo privatumo dušo patalpoje užtikrinimo naikinama ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovo atstovas ir UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ 2023 m. balandžio 21 d. sudarė kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ST-217. Iš bylos duomenų matyti, kad NVSC, atsakydamas į pareiškėjo 2024 m. liepos 15 d. skundą Nr. 1-47946, 2024 m. rugpjūčio 1 d. pateikė raštą Nr. (2.22 4.80Mr)2-28924, kuriame, be kita ko, nurodė, jog patikrinimo metu gyvenamosios patalpos Nr. 7 langai, iš išorės neatitiko Higienos normos 35 punkto reikalavimo; Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 6 ir 7 būrių duše blakių nepastebėta, tačiau buvo kitų kenkėjų (pažeidžiamas Higienos normos 20 punkto reikalavimas) ir buvo vizualiai matomas pelėsis (pažeidžiamas Higienos normos 39 punkto reikalavimas). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pažeidimus dėl duše esančių kenkėjų, nešvarių langų, taip pat Higienos normos 20, 35 ir 39 punktų reikalvimų pažeidimus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenys (t. y. graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) aktai) patvirtina, jog 2023 m. spalio 23 d., 2023 m. gruodžio 6 d., 2024 m. sausio 8 d., 2024 m. vasario 6 d., 2024 m. kovo 19 d., 2024 m. balandžio 26 d., 2024 m. gegužės 16 d., 2024 m. birželio 10 d., 2024 m. liepos 8 d. Pravieniškių 1-ajame kalėjime buvo atlikti objektų tikrinimo ir kenkėjų naikinimo darbai.
49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad apie tai, jog serga (duomenys neskelbtini) sužino tik po gydytojų apžiūros, kurį sukelti galėjo tik duše esantis pelėsis, o byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) atsirado dėl kitų aplinkybių ir nustatytų konkrečių vietų, kuriose būtų nešvarumai. Tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateikti 2024 m. rugsėjo 10 d. ir 2024 m. spalio 1 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymai patvirtina, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo diagnozuotas po ginčo laikotarpio ir byloje nėra objektyvių duomenų dėl to, kad minėta diagnozė nustatyta būtent kaip nustatytų higienos reikalavimų pažeidimų pasekmė. Todėl nurodyti pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
50. Nors pareiškėjas teigia, kad sirgdamas (duomenys neskelbtini) nuolatos juto didelius nepatogumus, fizines ir emocines kančias, o nuo kenkėjų įkandimų patirdavo stresą, taip pat fizines, dvasines kančias bei kitus nurodytus nepatogumus dėl kurių 2024 m. liepos 2 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) lygio (duomenys neskelbtini), teigdamas, jog nurodyti nusiskundimai atsirado dėl prastų kalinimo sąlygų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš Tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 27 d. pažymos Nr. RV-22-8060 matyti, jog pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d., į įstaigos psichologus dėl patiriamo psichologinės būklės pablogėjimo (2024 m. liepos 2 d. pareiškėjui teko lankytis pas LSMU Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) lygio gydytoją (duomenys neskelbtini), kuris įvertinęs jo nusiskundimus bei suprastėjusią (duomenys neskelbtini) būklę, skyrė atitinkamą medikamentinį gydymą), kurį galėjo sukelti neva nesudarytos tinkamos kalinimo sąlygos Pravieniškių 1-ajame kalėjime, t. y. neužtikrinto privatumo dušinėse, netinkamos vandens temperatūros bei higienos normų reikalavimų nesilaikymo jose: pelėsio, kenkėjų, nešvarumų buvimo, taip pat dėl gyvenamojoje kameroje higienos reikalavimų nesilaikymo dėl nešvarių langų, nesikreipė, be to, apeliaciniame skunde pats nurodė, jog nemato pagrindo kreiptis į psichologus, kadangi tokio pobūdžio patirto neigiamo poveikio jie iš esmės nepakeis. Akcentuotina, kad Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 30 d. pažyma Nr. LV-48423 taip pat patvirtina, jog minėtas skyrius neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundais / prašymais dėl karšto vandens nebuvimo dušinėse, nešvarių langų patalpoje, o 2024 m. rugpjūčio 27 d. medicininiame pažymėjime pateiktoje medikų išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad asmens (pareiškėjo) sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog asmuo kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos būklės pablogėjimo, sukandžiojus kenkėjams laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 7 d. Atsižvelgiant į tai, nurodyti pareiškėjo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini kaip nepagrįsti.
51. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
52. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
53. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.). Paprastai esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018).
54. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-322-821/2023; ir kt.).
55. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų pažeidimų pobūdį (dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo duše esančių kenkėjų, nešvarių langų, Higienos normos 20, 35 ir 39 punktų reikalavimų neužtikrinimo), mastą ir trukmę, tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų ženkliai pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu teikė skundus ar prašymus atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms įstaigoms dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo būdas yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nors pareiškėjo ambulatorinio apsilankymo aprašymuose yra užfiksuota, kad jis 2024 m. sausio 29 d. kreipėsi dėl sauso oro įkalinimo patalpoje, 2024 m. liepos 2 d. reiškė nusiskundimus dėl blogų įkalinimo sąlygų, tačiau nėra nustatyta, jog būtent dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjui sutriko sveikata. Taigi, darytina išvada, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjui neturtinė žala kilo būtent dėl nustatytų pažeidimų, o pasekmės buvo tokio masto, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirta žala nėra tokio sunkaus pobūdžio, kad būtų pagrindas priteisti piniginę kompensaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-234-492/2023).
56. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis arba jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės aktų nuostatomis nepagrįstas išvadas.
57. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimamą sprendimą nėra suprantama kaip pareiga atsakyti į kiekvieną argumentą. (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 9 d. sprendimo dalį dėl privatumo dušo patalpoje užtikrinimo panaikinti ir perduoti šią bylos dalį Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Likusią Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius