33381ebe-983a-44a8-90f2-ec89526c8f2d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1089-221/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20772-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 42.3; 42.10; 114.11; 116.5.1; 121.21(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės SEB banko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-2193-800/2015 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės SEB banko ieÅ¡kinį atsakovei I.

B. dėl skolos priteisimo, nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 1 430,01 Eur skolÄ , kuriÄ sudaro: 575,36 Eur kredito suma, 197,34 Eur priskaičiuotos palÅ«kanos, 657,31 Eur delspinigiai už laiku nesumokėtÄ kreditÄ ir palÅ«kanas; 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 19 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 0350718055263-48, kuria atsakovei buvo suteiktas 1 451,72 Eur kreditas, nustatant dalinius kredito grÄ Å¾inimus ir galutinį jo sugrÄ Å¾inimo terminÄ iki 2012 m. gruodžio 18 d.

Atsakovė nevykdė prievolių ieÅ¡kovei, todėl Å¡i sutartyje numatyta tvarka įspėjo atsakovę. Atsakovė neįvykdė įspėjime nurodyto reikalavimo, todėl ieÅ¡kovė nutraukė sutartį su atsakove. Atsakovė ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino 1 430,01 Eur skolos, t. y. 575,36 Eur kredito sumos, 197,34 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palÅ«kanų, 657,31 Eur delspinigių už laiku nesumokėtÄ kreditÄ ir palÅ«kanas.Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu už akių iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kinį.

Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 575,36 Eur skolai grÄ Å¾inti, 95,27 Eur palÅ«kanas, 189 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (859,63 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2014 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 19,29 Eur žyminį mokestį, atmetė kitÄ ieÅ¡kinio dalį. Sprendė, kad atsakovė privalėjo įvykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieÅ¡kovei – grÄ Å¾inti suteiktÄ kreditÄ ir sumokėti kredito palÅ«kanas per sutartyje nustatytÄ terminÄ , o jai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės sumokėti skolÄ ir palÅ«kanas.

Padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nepagrįstai ilgÄ laikotarpį, esant vartojimo kredito sutartyje nustatytam kredito grÄ Å¾inimo terminui (2012 m. gruodžio 18 d.) ir atsakovei nustatytu terminu negrÄ Å¾inant suteikto vartojimo kredito, iki 2014 m. spalio 8 d. nenutraukė vartojimo kredito sutarties ir dar 22 mėnesius atsakovei skaičiavo sutartines palÅ«kanas ir sutartyje nustatytas netesybas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog Å¡alys buvo susitarusios pratęsti kredito grÄ Å¾inimo terminÄ .

Dėl to ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 575,36 Eur negrÄ Å¾into kredito sumÄ ir kredito grÄ Å¾inimo dienÄ (2012 m. gruodžio 18 d.) paskaičiuotas palÅ«kanas pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ paskaičiavimÄ â€“ 95,27 Eur. Atsižvelgęs į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kurioje įtvirtinta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomi, sumažino ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti delspinigių dydį, nurodydamas, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai skaičiavo sutartyje nurodyto dydžio delspinigius, taip pat juos skaičiuodama ir už atsakovės nesumokėtas palÅ«kanas.

Laikė, jog delspinigių dydžio sumažinimas iki 189 Eur sumos yra pagrįstas ir atitinka įstatymo reikalavimus. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 102,07 Eur palÅ«kanų priteisimo, priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ .Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad, nesant teisinio pagrindo, sumažintos sutartinės palÅ«kanos, kurias atsakovė, kaip kredito gavėja, privalėjo mokėti ieÅ¡kovei už naudojimÄ si jos pinigais.

Pagal tarp Å¡alių 2007 m. gruodžio 19 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 0350718055263-48 specialiosios dalies 2.4 punktÄ atsakovė įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovei 9,4 procentų metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos kredito dalies. PalÅ«kanų dydį, iÅ¡reikÅ¡tÄ procentais, apsprendė kreditoriaus padidinta rizika, nes prievolių įvykdymas nebuvo užtikrintas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. PalÅ«kanos buvo nustatytos vadovaujantis banke patvirtintais vartojimo kreditų įkainiais, atsižvelgiant į visumÄ banko verslo rizikÄ didinančių faktorių.

Sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo, atsakovė įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais neginčijo sutarties sÄ lygų. Kreditorius turi teisę skaičiuoti palÅ«kanas už visÄ naudojimosi kreditu laikotarpį. Pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį palÅ«kanų atžvilgiu taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, tačiau ieÅ¡kovė nėra praleidusi Å¡io senaties termino. Atsakovė buvo pasyvi, neprašė sumažinti paskaičiuotas sutartines palÅ«kanas, taip pat nebendradarbiavo su ieÅ¡kove.

IeÅ¡kovė, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti sutarties nevykdymo priežastis, siuntinėjo kredito gavėjai raginimus. Tik įsitikinusi, jog skolininkė gera valia neketina vykdyti savo prievolių, ieÅ¡kovė inicijavo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir sustabdė sutartinių palÅ«kanų ir netesybų skaičiavimÄ . IeÅ¡kovė sutartinių palÅ«kanų skaičiavimÄ sustabdė 2014 m. spalio 8 d. ir jų nereikalauja, nors turi tokiÄ teisę pagal įstatymÄ (CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi ieÅ¡kovė elgėsi atsakingai, rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai, o sÄ Å¾iningo asmens teisės turi bÅ«ti ginamos.

Susiformuotų ydinga teismų praktika, jei teismai savo nuožiÅ«ra, vadovaudamiesi vien vidiniu įsitikinimu ir bendro pobÅ«džio nuostatomis, užkirstų keliÄ Å¡alims susitarti dėl palÅ«kanų dydžio. Nagrinėjamu atveju buvo nuspręsta, kad atsakovė už naudojimÄ si ieÅ¡kovės pinigais neturi mokėti jokių palÅ«kanų už keletÄ pastarųjų metų iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas.         Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 19 d. tarp apeliantės (ieÅ¡kovės) AB SEB bankas ir atsakovės I.

B. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 0350718055263-47. Pagal Å¡ios sutarties specialiosios dalies 2.4 punktÄ kredito sutarties Å¡alys susitarė, kad kredito gavėja bankui mokės 9,4 procentų metines palÅ«kanas nuo negrÄ Å¾intos kredito dalies. Sutarties 9 punktu nustatyta, kad kredito sutartis galioja tol, kol kredito gavėja grÄ Å¾ins visÄ kreditÄ , sumokės palÅ«kanas, sutartyje ir kainyne nustatytus mokesčius. Kredito sutartis nutraukta, palÅ«kanos paskaičiuotos iki 2014 m. spalio 8 d. Pirmosios instancijos teismas apeliantės paskaičiuotas 197,34 Eur palÅ«kanas sumažino iki 95,27 Eur motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai iki 2014 m. spalio 8 d. nenutraukė vartojimo kredito sutarties, nors kredito grÄ Å¾inimo terminas suėjo 2012 m. gruodžio 18 d., ir dar 22 mėnesius atsakovei skaičiavo sutartines palÅ«kanas ir sutartyje nustatytas netesybas.

IeÅ¡kovė jokių įrodymų, kad Å¡alys tarpusavio susitarimu buvo susitarusios pratęsti kredito grÄ Å¾inimo terminÄ , nepateikė. Apeliantė ginčija bÅ«tent Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti 197,24 Eur palÅ«kanų sumÄ sumažino iki 95,27 Eur, jÄ paskaičiuodamas iki kredito grÄ Å¾inimo dienos (2012 m. gruodžio 18 d.). Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nepagrįstai ir nesant tam teisinio pagrindo sumažino sutartines palÅ«kanas, kurias atsakovė, kaip kredito gavėja, privalėjo mokėti bankui už naudojimÄ si banko pinigais.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo sumažino ieÅ¡kovui priteistinų palÅ«kanų dydį.   Lietuvos civilinėje teisėje palÅ«kanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimÄ (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palÅ«kanos už naudojimÄ si paskolos suma); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.261 straipsnis, kompensuojamosios palÅ«kanos).

PalÅ«kanos kaip mokestis už pinigų skolinimÄ , teismų praktikoje dar vadinamos pelno palÅ«kanomis. Atsižvelgiant į tai, kad, mokėjimo (pelno) palÅ«kanos yra prievolės vykdymas natÅ«ra, Å¡alių sutartas pelno (mokėjimo) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d.

Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Nagrinėjamu atveju Å¡alių sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu.

Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė Å¡aliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sÄ lyga nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ . Laikoma, kad atsisakoma sÄ lyga nulemia didelę Å¡alių prievolių neatitiktį, kai viena Å¡alis kitos sÄ skaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudÄ , o kita Å¡alis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos Å¡alies prievole.

Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi bÅ«ti jau sudarant sutartį. Esant esminei Å¡alių teisių ir pareigų neatitikčiai, bÅ«tų nesÄ Å¾ininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju Å¡alis, kuri bÅ«tų nukentėjusioji, turi teisę pareikÅ¡ti kitai Å¡aliai, kad atsisako vykdyti tokiÄ sutartį ar tam tikros jos sÄ lygos, tokios sutarties ar jos sÄ lygos galima atsisakyti vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipiant į teismÄ . CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai Å¡aliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sÄ lygas, taigi nukentėjusi Å¡alis turi pasirinkimÄ : ji gali iÅ¡ viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sÄ lygos; be to, gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010).

Nagrinėjamoje byloje tokie reikalavimai pareikÅ¡ti nebuvo.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ginčo sutartis yra vartojimo kredito sutartis. Vartotojas, bÅ«damas silpnesnioji sutarties Å¡alis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panaÅ¡ių priežasčių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugÄ ir daryti įtakÄ sutarties sÄ lygų turiniui, todėl verslininkas sutarties sÄ lygų pagrindu gali įgyti nepateisinamÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ vartotojÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių teisingai sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Vienas vartojimo sutarties sÄ lygų atitikties bendriesiems sÄ Å¾iningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sÄ lygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visÄ sutarčiai sudaryti reikÅ¡mingÄ informacijÄ .

Neskaidrios sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti laikomos sÄ Å¾iningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant iÅ¡vengti stipresniosios Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant iÅ¡laikyti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Å¡i papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).Ginčo vartojimo kredito sutartis Å¡alių pasiraÅ¡yta 2007 m. gruodžio 19 d.

Å ios sutarties sudarymo metu galiojo 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartojimo kreditu, suderinimo (toliu – Direktyva). Ji buvo priimta, siekiant suderinti valstybių narių įstatymus vartojimo kredito srityje, bendrojoje rinkoje sumažinti kredito davėjų konkurencijos iÅ¡kraipymus ir padidinti vartotojų galimybes sudaryti vartojimo kredito sutartis kitose valstybėse narėse. Taip pat buvo siekta apsaugoti vartotojus nuo nesÄ Å¾iningų kredito sÄ lygų.

Pagal Direktyvos nuostatas vartotojas turi gauti tinkamÄ informacijÄ apie kredito suteikimo sÄ lygas bei kainÄ ir apie savo įsipareigojimus kredito įstaigai. Tokioje informacijoje turi bÅ«ti nurodyta bendros kredito kainos metinė norma arba, jei tokios normos nustatyti negalima, bendra suma, kuriÄ turi sumokėti vartotojas. Direktyvos 4 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad raÅ¡ytinėje sutartyje nurodoma bendros kredito kainos metinė norma arba bent metinė palÅ«kanų norma ir nuo sutarties sudarymo taikomi mokesčiai bei sÄ lygos, kuriems esant jie gali bÅ«ti keičiami.

Direktyva dėl minimalaus kreditavimo reglamentavimo suderinimo neužkirto kelio valstybėms narėms priimti griežtesnių nuostatų vartotojų teisių apsaugos srityje. Å ios Direktyvos nuostatos buvo perkeltos į CK 6.887 straipsnį „Vartojimo kredito sutarties forma ir turinys“, kurio 3 dalies 2 punkte buvo numatyta, kad vartojimo kredito sutartyje turi bÅ«ti nurodyta metinė kredito grÄ Å¾inimo norma, palÅ«kanų norma, mokesčiai ir kitos su kredito gavimu bei naudojimu susijusios iÅ¡laidos. Å io straipsnio 8 dalyje taip pat buvo nustatyta, kad visais atvejais, nesvarbu, kokiu bÅ«du siÅ«loma sudaryti kredito sutartį, nurodoma metinė kredito grÄ Å¾inimo norma.

RaÅ¡ytiniame pasiÅ«lyme nurodomas bendros kredito sumos apskaičiavimo pavyzdys. Ä®vertinus Å¡ias nuostatas matyti, kad Lietuvos Respublikoje Direktyvos nuostatos buvo įgyvendintos pasirenkant variantÄ , kad kredito davėjas visais atvejais turi nurodyti metinę kredito normÄ . Metinė kredito norma turėjo bÅ«ti apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ metodikÄ . Lietuvos Respublikos teisės aktuose nebuvo įtvirtinta nuostatų, numatančių, kad tam tikrÄ ribÄ virÅ¡ijanti metinė kredito norma bÅ«tų preziumuojama kaip nesÄ Å¾ininga.

IÅ¡ byloje esančios vartojimo kredito sutarties matyti, kad sutartyje nurodyta kredito suma litais, metinė palÅ«kanų norma – 9,4 procento kredito sumos, bendra kredito kainos metinė norma – 10,290., kredito administravimo mokestis – 50 Lt, bendra kredito suma – 5 000 Lt (1 451,72 Eur).Tiek Direktyvoje, tiek CK 6.887 straipsnyje be kitų reikalavimų nustatyta, kad vartojimo kredito sutartyje turi bÅ«ti nurodyta metinė kredito grÄ Å¾inimo norma ir palÅ«kanų norma, tačiau Å¡ie aktai nereglamentavo Å¡ių normų maksimalių ribų.

Esant nurodytoms metinei kredito grÄ Å¾inimo normai ir palÅ«kanų normai, vartotojui buvo leidžiama apsispręsti dėl tikslingumo sudaryti vartojimo kredito sutartį. AptartÄ situacijÄ palyginus su Å¡iuo metu galiojančiu vartojimo kredito reglamentavimu Vartojimo kredito įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2011 m. balandžio 1 d. (dėl to Å¡iam ginčui jis negali bÅ«ti taikomas), pažymėtina, kad Å¡io įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo bei jo davėjo interesų pusiausvyros.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip 200 procentų. Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ar teisėtas yra palÅ«kanų dydis, nustatytas Kredito sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Vartojimo kredito įstatymui, Å¡iame įstatyme nurodytais kredito kainÄ apibrėžiančiais kriterijais negalima tiesiogiai remtis, nes įstatymas į praeitį negalioja.

Tačiau Å¡ios nuostatos gali bÅ«ti reikÅ¡mingos vertinant iÅ¡reikÅ¡tÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiÅ¡kiai reglamentuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).Nagrinėjamoje byloje metinė kredito grÄ Å¾inimo norma sudaro 10,29 procento per metus. Toks dydis yra mažesnis už Å¡iuo metu nustatytÄ jį įstatyme, todėl, nesant kitų argumentų, patvirtinančių jo nepagrįstumÄ , pirmosios instancijos neturėjo teisinio pagrindo sumažinti Å¡alių sutartyje nustatytas palÅ«kanas, remdamasis tik faktine aplinkybe, jog ieÅ¡kovė savo teises gynė neoperatyviai.

Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, padidinant priteistų pelno (mokėjimo) palÅ«kanų sumÄ iki ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti sumos, t. y. iki 197,34 Eur, priteistas 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas skaičiuojant nuo 961,7 Eur sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Proporcingai padidintinas ir žyminis mokestis iki 21,62 Eur (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Patenkinus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinas 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimÄ už akių pakeisti – iÅ¡ atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei akcinei bendrovei SEB bankas, juridinio asmens kodas 112021238, priteistas 95,27 Eur palÅ«kanas padidinti iki 197,34 Eur, priteistas 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas skaičiuoti nuo 961,7 Eur sumos, žyminį mokestį padidinti iki 21,62 Eur.LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės I.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei akcinei bendrovei SEB bankas, juridinio asmens kodas 112021238, 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Teisėja                                                                 Virginija Lozoraitytė