33376bc8-12d2-408d-b76a-8a5237ef2b02 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-137-290/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54259-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio KiÅ¡kio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo nuteistojo S. G. gynėjo advokato Arvydo Montrimo skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. G. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. LK-178 netaikyti jam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. kad S. G. nuteistas: 1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (17 veikų), 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 302 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi jam paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu ir S. G. skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams su 25 MGL dydžio bauda. 1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (2 veikos),178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi - subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. 1.3.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės ir nuteistajam S. G. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 9 mėnesiams su 25 MGL dydžio bauda.

2. Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 24 d., o pabaiga – 2022 m. vasario 22 d. Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ â€“ 2019 m. gruodžio 13 d. likusi neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 2 mėnesiai 9 dienos.

3. Komisijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. LK-178 priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam S. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

4. Nuteistasis, nesutikdamas su Å¡iuo Komisijos nutarimu, pateikė skundÄ apylinkės teismui, tačiau Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. sausio 27 d. nutartimi Å¡is S. G. skundas buvo atmestas.

5. Nuteistojo gynėjas skundžia Å¡iÄ teismo nutartį, praÅ¡o jÄ bei Komisijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimÄ panaikinti. 5.1. Skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas, konstatuodamas iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo elgesys vertinamas daugiau patenkinamai, Å¡iuo aspektu vertino visÄ iki Å¡iol atliktos bausmės laikÄ visose pataisos įstaigose, o ne tik Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje. Tuo tarpu į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ buvo atsižvelgta tik pagal 2019 m. lapkričio 4 d. vertinimo rezultatus (99 balai), nepasisakant dėl 2019 m. balandžio 18 d. vertinimo, kur nustatyti 58 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai. 2018 m. rugpjūčio 24 d. vertinimo metu buvo nustatyti 63 balai, taigi darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo elgesys kito teigiama linkme.

Nuteistajam negavus jokios drausminės nuobaudos, nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. bausmę atliekant Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nepagrįstai padidėjo nuo 58 iki 99 balų. Atkreipiamas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius padidėjo dėl vertintojų pasikeitimo, o jo elgesys nepablogėjo.

6. Atsiliepimu į nuteistojo gynėjo skundÄ Kauno apygardos teismo Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį.

7. Nuteistojo S. G. gynėjo advokato Arvydo Montrimo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Taigi bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Nuteistasis S. G. yra atlikęs didesnę minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės) ir yra pateikęs praÅ¡ymÄ Komisijai dėl lygtinio paleidimo jam taikymo, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Å iuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, artima aukÅ¡tai (99 balų pagal OASys) ir jÄ sudaro itin reikÅ¡mingas – 54 dinaminių balų, kurios nuteistasis savo kryptingu elgesiu pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, kiekis. Atsižvelgiant į tai, taip pat nuteistajam bÅ«dingÄ nusikaltimų nuosavybei, už kurių padarymÄ jis Å¡iuo metu atlieka bausmę, modelį bei ankstesnius nuteistojo teistumus, pažymėtina, kad jo pažanga pataisos proceso metu turi bÅ«ti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau Å¡iuo metu yra pasiekti, o bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

10. Nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su pakartotinio S. G. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal OASys metodikÄ , teigia, jog nuteistÄ jį perkėlus atlikti bausmę į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių, svertinių taÅ¡kų, rodančių jo rizikÄ nusikalsti, skaičius buvo nepagrįstai padidintas, o pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į paskutinįjį vertinimÄ .

11. Kaip matyti iÅ¡ Marijampolės pataisos namų 2-ojo resocializacijos skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 85104K-1016 (toliau – socialinio tyrimo iÅ¡vada), jÄ parengė dvi pareigÅ«nės, turinčios aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ â€“ psichologijos magistro laipsnį, viena iÅ¡ jų OASys metodikos naudojimo tikslinius mokymus baigė ir įgijo diplomÄ 2008 m. rugsėjo 3–5 d., tai yra prieÅ¡ daugiau kaip vienuolika metų. Abi Å¡ios specialistės yra iÅ¡klausiusios HCR-20 metodikos taikymo mokymų programÄ bei įgijusios diplomus.

Abejonių minėtų pareigūnių kompetencija teisėjų kolegijai nekyla. Be to, kaip nurodoma Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakyme Nr. V-211, kuriuo buvo aprobuotos adaptuotos Smurto rizikos vertinimo metodika HCR-20 bei Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų tikslas – nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę, ir jos, be kita ko, taikomos dirbant su nuteistaisiais, rengiant juos lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, nagrinėjamu atveju S. G. aptariama OASys metodika pakartotinio nusikalstamo rizika buvo nustatyta visiÅ¡kai pagrįstai, o pirmosios instancijos teismas, remdamasis paskutiniojo vertinimo rezultatu, nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ sprendė tinkamai.

12. Kaip pagrįstai pažymima nuteistojo gynėjo skunde ir kaip matyti iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, nuteistÄ jį perkėlus tolimesniam bausmės atlikimui į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių, jam OASys metodika nustatyto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius iÅ¡ties reikÅ¡mingai padidėjo nuo 58 (po 2019 m. gegužės 15 d. vertinimo) iki 99 balų, tai yra 41 balu. Tačiau, kaip patikslinama socialinio tyrimo iÅ¡vados 7.1 punkte, Å¡is padidėjimas nesiejamas su netinkamu nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje.

Jo elgesys nepablogėjo, o rizikos balai padidėjo dėl vertintojų pasikeitimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam nustatomas pakankamai reikÅ¡mingas dinaminių (kintančių) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, o ankstesniojo vertinimo metu (2019 m. gegužės 15 d.) jam nustatyta rizika taip pat buvo vertinama kaip vidutinė bei jÄ sudarė net 23 dinaminiai balai, tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis, bÅ«damas nestruktÅ«ruotoje aplinkoje, savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, o jo pažanga pataisos proceso metu gali bÅ«ti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nuteistojo elgesys pataisos proceso metu kreipiamas teigiama linkme buvo ne sistemingai. Dar 2017 m. lapkričio 8 d., tai yra atlikus apie vienerius metus jam paskirtos bausmės, jis buvo baustas drausmine tvarka dėl pataisos įstaigoje numatytos tvarkos nesilaikymo.

13. Nuteistajam atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose, jam 2018 m. sausio 31 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis minėtame individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones įvykdė – jis dalyvavo elgesio pataisos, pozityvaus užimtumo programose, neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir buvo du kartus paskatintas, yra pateikęs praÅ¡ymÄ dirbti, mokosi vidurinėje mokykloje, priimtas mokytis suvirintojo specialybės. Be to, jis palaiko socialinius ryÅ¡ius ir palaikantys Å¡eimos santykiai yra vienas iÅ¡ veiksnių, mažinančių rizikÄ pakartotinai nusikalsti.

Å ie aptartieji ir kiti socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantys veiksniai teigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį, tačiau, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodomas aplinkybes, vien Å¡ių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ jau Å¡iuo metu yra pakankama.

14. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo procesas įvertinamas pareigÅ«nui suraÅ¡ant socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibÅ«dinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto ne tik nuteistojo praÅ¡ymÄ , bet ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ . IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog nuteistajam vis dar nustatomi net devyni kriminogeniniai veiksniai.

Nors ankstesni nusikalstami veiksmai, pasikartojantis jų modelis, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo metu pažeistos jo sÄ lygos, vertinami kaip statiniai, kurių nuteistasis pakeisti galimybės neturi, tačiau, tiek kriminogeninių veiksnių kiekis, tiek reikÅ¡mingumas nuteistojo pažangai laikytis įstatymų ir nenusikalsti suponuoja pagrįstÄ manymÄ , jog nuteistasis Å¡iuo metu dar nėra pasiruošęs likusios bausmės dalies atlikimÄ tęsti probacijos pareigÅ«nų priežiÅ«roje.

15. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet iÅ¡ padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju S. G. nuteistas už turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas.

Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡ias veikas jis padarė bÅ«damas penkiolika kartų teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, o paskutiniųjų nusikalstamų veikų kiekis, jų darymo periodiÅ¡kumas lemia didėjantį nuteistojo nusikalstamo elgesio pavojingumÄ . Å ios aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistajam jau du kartus buvo taikyta probacija (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos), tačiau jis, siekdamas finansinės naudos, padarė naujas nusikalstamas veikas, sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti jo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu.

16. Kaip matyti iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados, nuteistasis iki Å¡iol, atlikęs pakankamai reikÅ¡mingÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, menkina ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamo elgesio, dėl darbo nestabilumo laisvėje periodų suranda save pateisinančių motyvų ir nurodo, jog nusikalstamas veikas jis ryždavosi daryti dėl to, kad jam trÅ«kdavo pinigų. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis stokoja savikritiÅ¡ko požiÅ«rio – jam sunkiai sekasi įvardyti savo neigiamas savybes, jis nusikaltimuose jis elgiasi impulsyviai, neapgalvoja ilgalaikių pasekmių, iki Å¡iol negeba įžvelgti problemų, susijusių su jo nusikalstamu elgesiu, yra linkęs kaltinti iÅ¡orines aplinkybes, o, dalį nusikalstamų veikų atlikęs veikiant su bendrininkais, jis gerai save vertina kompanijoje su panaÅ¡iomis vertybėmis.

Tai patvirtina, jog nuteistojo mÄ stymas iki Å¡iol stokoja lankstumo, jis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, nebandydamas ieÅ¡koti alternatyvių problemų sprendimo bÅ«dų bei yra linkęs vengti atsakomybės. Å iame kontekste pažymėtina, kad 2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, S. G. įsiskolinimai sudarė 98 435,63 Eur. Nors nuo 2018 m. liepos 27 d. jie sumažėjo, tačiau tik dėl to, kad nuteistajam juos padengti padėjo motina. Nors jis ir pats siunčia antstoliui po 5 Eur ieÅ¡kiniams atlyginti, tačiau iki Å¡iol tėra savanoriÅ¡kai padengęs 20 Eur, iÅ¡ ko galima nuspręsti, kad įsiskolinimus nuteistasis dengia tik keturis mėnesius ir tokio dydžio žalos atlyginimas, vertinant jį priteistos žalos kontekste, nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamÄ jo pažangÄ pataisos proceso metu.

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis vis dar nėra įsisÄ moninęs savo netinkamų elgesio strategijų sprendžiant finansinius sunkumus, turimi turtinio pobÅ«džio įsipareigojimai iki Å¡iol lemia rizikÄ jam pakartotinai nusikalsti ateityje. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nors nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planÄ vykdo, tačiau jis aktyviai neieÅ¡ko galimybių dengti priteistÄ Å¾alÄ , o nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę, siekiant įgyti daugiau specialybių ir darbo patirties, tokiu bÅ«du sudarant didesnes galimybes bÅ«nant laisvėje užsitikrinti legalų pragyvenimo Å¡altinį, nepakankamos.

17. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme pataisos proceso metu nebuvo pakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors Å¡iuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali bÅ«ti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus jo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ elgesį. Skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimo, yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, jos naikinti nuteistojo gynėjo skundo motyvais jokio teisinio pagrindo nėra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas n u t a r ė : atmesti nuteistojo S. G. gynėjo advokato Arvydo Montrimo skundÄ ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2020 m. sausio 27 d. nutartį.

Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Jurgis Kiškis