2019-08-27 Nr. CB-8650-2-68-3-34749-2017-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1436/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34749-2017-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 27 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2019 m. rugpjūčio 19 d. gautu ieškovės N. N. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo.

Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismai, analizuodami Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartį, nepagrįstai traktavo, kad Vilniaus apygardos teismo netinkamą teisės normų taikymą sąlygojo skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas. Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje apskritai nepasisakė dėl įstatyminio ieškovės nuosavybės konfiskavimo pagrindo. Tai, kad ieškovė žinojo ar nežinojo apie gabenamas kontrabandines prekes faktas buvo reikšmingas tiek išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek šioje civilinėje byloje. Būtent dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatyta, jog ieškovė apie jos automobiliu gabenamas prekes nieko nežinojo, administracinio teisės pažeidimo byloje Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo peržiūrėta ir panaikinta. Taigi teismai šioje civilinėje byloje iš naujo nustatinėjo juridinę reikšmę turintį faktą, kuris jau buvo nustatytas administracinėje byloje ir buvo įrodinėjimo dalyku abiejose bylose. Pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje iš naujo įrodinėjo aplinkybę, kuri jau buvo nustatyta administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi.

Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)

346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Susipažinusi su ieškovės kasaciniu skundu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą. Todėl pateiktą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, už ieškovę sumokėjusiam advokato padėjėjui A. G. grąžintinas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti už ieškovę N. N. (a. k. 4110696B019PBO) sumokėjusiam advokato padėjėjui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 202 (dviejų šimtų dviejų) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. rugpjūčio 16 d. AB Luminor banke.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys