Legislator Case Law & Legislation
33359a11-43cc-4ca5-b4ce-b6affc5b424f AI generated

33359a11-43cc-4ca5-b4ce-b6affc5b424f · KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Case Number 33359a11-43cc-4ca5-b4ce-b6affc5b424f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas PBaudžiamoji byla Nr. 1-5-1005/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1- 34524-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.2.; 1.2.25.4.5; 1.1.7.2.7.;1.1.9.2.;1.1.10.1.                                                                (S) KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 18 d.Kupiškis              Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Redai Stonikienei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei,kaltinamajai R.

Legislator headnote

AI generated

33359a11-43cc-4ca5-b4ce-b6affc5b424f · KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismas: Teismo posėdžio metu R. K. parodė, kad pilnai prisipažįsta kalta dėl įvykio ir labai gailisi, dar kartÄ atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų, turtinę ir neturtinę žalÄ pripažįstÄ , žalÄ gali mokėti dalimis, nes neturi pinigų, teismo praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad gauna minimaliÄ algÄ , kurios vos užtenka nuomai, mokesčiams, maistui ir vaistams, turi paėmusi kreditÄ , remia sergančiÄ savo mamÄ , praÅ¡o teismo neskirti jai labai griežtos bausmės.Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas PBaudžiamoji byla Nr. 1-5-1005/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1- 34524-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.2.; 1.2.25.4.5; 1.1.7.2.7.;1.1.9.2.;1.1.10.1.                                                                (S) KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 18 d.Kupiškis              Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Redai Stonikienei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei,kaltinamajai R.

K.,kaltinamosios gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,nukentėjusiosioms A. U., A. M. ir D. Z. bei jų atstovei advokatei Dovilei Baniulei, nedalyvaujant civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovui (apie teismo posėdį praneÅ¡ta),vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. K. gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio-profesinio iÅ¡silavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja – konsultante, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 251 straipsnio 5 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

R. K. 2015 m. birželio 19 d., apie 17.50 val., KupiÅ¡kio rajone, kelio Daugpilis-RokiÅ¡kis-Panevėžys 65 km 600 m, vairuodama automobilį AUDI A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.3 punkto reikalavimus – prieÅ¡ pradėdama lenkti privalėdama įsitikinti, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančioms transporto priemonėms, to nepadarė, neįsitikino, kad lenkti yra saugu, ko pasėkoje, lenkdama ta pačia kryptimi priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiuojančiu automobiliu AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D.

Z., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio AUDI 80 keleivė S. Ž., - ji mirė nuo visiško nugaros smegenų nutraukimo, įvykus pilnam stuburo kaklinės dalies 6-o slankstelio skersiniam lūžiui, bei buvo nežymiai sutrikdyta automobilio AUDI 80 vairuotojos D. Z. sveikata, - jai nustatyta dešinės veido pusės sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, muštine žaizda apatinės lūpos gleivinėje ir odos nubrozdinimas dešiniojo kelio srityje.Šiais savo veiksmais R.

K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. K. parodė, kad įvykio dienÄ važiavo iÅ¡ mamos, t. y., iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono per UtenÄ Ä¯ Panevėžį. Automobilį vairuoja 5 metus. Pravažiavus KupiÅ¡kio žiedÄ , važiavo 70 km/h greičiu, nes nuo žiedo toks yra leistinas greitis, važiavo iÅ¡ paskos krovininio automobilio, kuris pagal Kelių eismo taisyklių kategorijas buvo C-C1, koks automobilio numeris ir kokios Å¡alies, ji neįsidėmėjo, koks buvo to krovininio automobilio greitis pasakyti negali.

Po to nutarė krovininį automobilį aplenkti, priartėjo prie kelio brÅ«kÅ¡ninės juostos, pasižiÅ«rėjo, kadangi iÅ¡ priekio buvo automobiliai, nelenkė. Paskui matė, kad iÅ¡ priekio atvažiuoja senas automobilis, kuris buvo toli, koks atstumas metrais iki to automobilio buvo, negali pasakyti, tačiau buvo įsitikinusi, kad spės aplenkti krovininį automobilį ir grįžti į savo eismo juostÄ . Parodo, kad krovininis automobilis, kurį ruošėsi lenkti, tuo metu rodė deÅ¡inį posÅ«kį, automobilis nestabdė, ten nėra kelio, todėl manė, kad krovininis automobilis sustos ir ji automobilį greičiau aplenks, todėl ir lenkė.

Ä®jungusi posÅ«kio signalÄ lenkė krovininį automobilį, kai lenkė jos automobilio greitis buvo didesnis nei 70 km/h, bet koks tiksliai, pasakyti negali, nes norėjo saugiai aplenkti, ir pamatė, kad greitai artėja iÅ¡ priekio automobilis, ėmė stabdyti, trauktis link krovininio automobilio ir pasuko į kelkraÅ¡tį, pamatė, kad tas automobilis iÅ¡ priekio irgi suka į kelkraÅ¡tį, įvyko susidÅ«rimas. Parodo, kad lenkimo momentu bÅ«dama ties krovininio automobilio kabina suprato, kad nebeaplenks ir pradėjo stabdyti, metėsi į kelkraÅ¡tį, kad atlaisvinti keliÄ .

Kiek laiko praėjo nuo lenkimo pradžios iki susidÅ«rimo, pasakyti negali. Po susidÅ«rimo iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio, priėjo prie automobilio su kuriuo susidÅ«rė, atidarė keleivio pusės dureles ir ten buvusios močiutės paklausė ar jai niekas neskauda. Močiutė jai tyliai atsakė, kad viskas gerai. Tada ji pripuolė prie to automobilio vairuotojos, kurios veidas buvo kruvinas ir kuri kažkÄ rėkė. Tada R. K. pasidarė labai bloga, ėmė suktis galva, ji susistabdė pravažiuojantį automobilį, kuriame buvo vyras su moterimi ir jiems pasakė, kad yra sužeistų, pati bandė skambinti policijai, bet dėl savo bÅ«senos nesugebėjo to padaryti.

Parodo, kad iÅ¡ karto po avarijos aplink nieko nebuvo, krovininį automobilį, kurį lenkė pamatė tik, kai daugiau automobilių sustojo, krovininis automobilis stovėjo stotelėje su įjungtas avariniais žibintais. Krovininio automobilio vairuotojas kalbėjo rusiÅ¡kai, ji nieko labai negirdėjo, kÄ jis sakė bÅ«damas tarp kitų žmonių. Jos nuomone, kai pirmas policijos ekipažas atvažiavo į įvykio vietÄ ir klausinėjo kas įvyko, kas automobilio savininkai, krovininio automobilio vairuotojo jau nebebuvo.

Po to atvažiavo policija, greitoji, gaisrinė. Ji greitajai parodė, kad eitų prie kito automobilio, nes ten reikia jų pagalbos. Po to ji vyko į KupiÅ¡kio policijos komisariatÄ , ten davė parodymus, medikai paėmė jos kraujÄ , padarė jai pirminę apžiÅ«rÄ , braižant eismo įvykio schemÄ ji nedalyvavo. Teismo posėdžio metu R. K. susipažinusi su eismo įvykio schema (t. 1, b. l.

17) parodė, kad mano, kad jos vairuotas automobilis buvo labiau pasisukęs į griovį. Po to sužinojo, kad mirė močiute, paskui atvažiavo jos teta, kuri jÄ parvežė mano. R. K. parodė, kad po įvykio verkė, pergyveno, kartu su savo teta ir jos vyru buvo nuvažiavusi į močiutės Å¡ermenis, tetos vyras nukentėjusiajai davė 400 Eur, kaip dalį žalos atlyginimo, ji pati atsiprašė automobilio, su kuriuo susidÅ«rė, vairuotojos, t. y., nukentėjusiosios ir jos sesers, pareiÅ¡kė joms užuojautÄ .

TÄ kart jai besikalbant su nukentėjusiÄ jÄ vairuotoja, pastaroji jai pasakojo, kaip R. K. automobilį pamatė, sakė, kad gal jai reikėjo tiesiai važiuoti, kai pamatė, kad R. K. važiuoja kelkraščiu, savo ruoÅ¡tu R. K. nukentėjusiajai sakė, kad matė jÄ toli, manė spės aplenkti. Parodo, jog pačiose laidotuvėse nedalyvavo, nes negalėjo, vėliau ant kapo padėjo gėlių, uždegė žvakutę. Kai po kelių dienų jai pasidarė bloga, ji kreipėsi į Panevėžį, jÄ siuntė pas psichologÄ , psichiatrÄ , nes su ja nebuvo galima susiÅ¡nekėti, jai nustatė sužalojimus, mėlynes.

Teismo posėdžio metu R. K. parodė, kad pilnai prisipažįsta kalta dėl įvykio ir labai gailisi, dar kartÄ atsipraÅ¡o nukentėjusiųjų, turtinę ir neturtinę žalÄ pripažįstÄ , žalÄ gali mokėti dalimis, nes neturi pinigų, teismo praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad gauna minimaliÄ algÄ , kurios vos užtenka nuomai, mokesčiams, maistui ir vaistams, turi paėmusi kreditÄ , remia sergančiÄ savo mamÄ , praÅ¡o teismo neskirti jai labai griežtos bausmės.Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D.

Z. parodė, jog A. M. yra jos sesuo, A. U. draugė, kaltinamosios iki įvykio nebuvo sutikusi. 2015 m. birželio 18 d. vakare 17.50 val. važiavo kartu su savo mama iš (duomenys neskelbtini) kaimo į Kupiškį, keliu Panevėžys –Daugpilis. Važiavo draugei A. U. priklausančiu automobiliu Audi 80, nes pačios automobilis buvo sugedęs. Automobilį vairavo ji, vairuoja jau 18 metų, buvo įsijungusi šviesas, vairavo atidžiai, niekas jų automobilio nelenkė, jos mama sėdėjo šalia keleivio pusėje, abi buvo prisisegusios diržus, saugos pagalvių automobilyje nebuvo, kelias buvo geras, neslidus, buvo šviesu, švietė vakarinė saulė, važiavo 70-73 km/h greičiu.

Tuo keliu važiuoja 3 kartus per savaitę, tame kelyje yra apribojimas 70 km/h. Buvo jau pravažiavusios greičio matuoklį, kai pamatė priekyje, kaip maža maÅ¡ina lenkia krovininę maÅ¡inÄ , ko gero abi tos maÅ¡inos važiavo su įjungtomis Å¡viesomis. Kokiu greičiu važiavo kaltinamoji, negali pasakyti, bet mano, jei 70 km/h važiavo krovininis automobilis, tai kaltinamosios greitis lenkiant turėjo bÅ«ti 90 km/h. Krovininė maÅ¡ina buvo ne ta didžioji „fÅ«ra“, bet mažesnė krovininė maÅ¡ina.

Iki tų maÅ¡inų buvo gal 200-300 metrų, gal daugiau atstumas, tikrai ne 100 metrų, kai suvokė, kad maža maÅ¡ina nebespės aplenkti didžiosios, pas jÄ mintis buvo „kur dėtis“, ji pradėjo stabdyti, suko į savo kelkraÅ¡tį, tikėjosi iÅ¡vengti susidÅ«rimo, kitų minčių nebuvo. PrieÅ¡ais atvažiuojančio automobilio vairuotoja nebeaplenkė, irgi stabdė, suko į kelkraÅ¡tį kur ir įvyko automobilių susidÅ«rimas kaktomuÅ¡a. Buvo smÅ«gis ne per didžiausias, to momento neatsimena, tik matė, kad nuo smÅ«gio aižėja jos vairuoto automobilio stiklas.

Kiek supranta, po smÅ«gio krÅ«tine, Å¡onu ir veidu atsitrenkė į vairÄ , nors ir buvo prisisegusi saugos dirÅ¾Ä , o jos mamai to smÅ«gio užteko, kad trÅ«ktų slankstelis. Ji pati asmeniÅ¡kai sÄ monės praradusi nebuvo, kai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, mama jos dar klausė kur katė, kuriÄ jos abi tÄ dien vežėsi automobilio salone. Po smÅ«gio jos mama buvo sÄ moninga, pati norėjo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, bet kai ėmė rinktis žmonės ir atvažiavo greitoji, mamÄ iÅ¡ maÅ¡inos jau iÅ¡traukė.

Pirmiausia mamÄ iÅ¡vežė į KupiÅ¡kį greitoji, kita greitoji jÄ iÅ¡vežė į Panevėžį. Ar kaltinamoji buvo prie jos priėjusi, ji to neatsimena, o krovininis automobilis turbÅ«t važiavo ir nuvažiavo. Jai gydytojai nustatė nežymius sveikatos sužalojimus, bet po mėnesio pradėjo kosėti krauju, perÅ¡vietė plaučius, nustatė, kad lūžęs Å¡onkaulis ir valosi plaučiai, nors po pirmos apžiÅ«ros nenustatė Å¡onkaulių lūžio. Parodo, kad po avarijos negalėjo atsikelti iÅ¡ lovos, vartojo raminamuosius ir nuskausminamuosius vaistus, iki Å¡iol gyvena su vaistais.

Jos mamai buvo 81 metai, mamos buvo puiki sveikata, kaip tokio amžiaus. Mama gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, ji su ja dažnai bÅ«davo kartu, kadangi yra bedarbė. IÅ¡ draudimo praÅ¡o priteisti ko neapmokėjo, tai kuro iÅ¡laidos važinėjimui pas tyrėjÄ Ä¯ Panevėžį. Draudimas jai apmokėjo laidojimo iÅ¡laidas, kelionės iÅ¡laidas, sužalojimo iÅ¡laidas, sumų ji nebeatsimena. Parodo, kad faktiÅ¡kai viena pati mamÄ palaidojo, laukia pinigų kapavietės tvarkymui, preliminarus projektas ir sÄ mata dėl kapavietės tvarkymo yra pateikta.

Dėl jai padarytos neturtinės žalos paaiÅ¡kina, kad jai sunku apie tai kalbėti, jau praėjo puse metų ir pragyventi be mamos sunku, labai jos trÅ«ksta, sunku iÅ¡gyventi, kai kas dienÄ reikia galvoti, kad mamos nebėra, kuri tiek jai padėjo gyvenime, patarė, parėmė, nes gyvenimas nėra lengvas, viena augina vaikus. Mama gaudavo pensijÄ apie 200 Eur, padėdavo jos studijuojančiam sÅ«nui, pervesdavo pinigus už bendrabutį, nes ji pati nedirbanti, gauna socialinę paÅ¡alpÄ 150 Eur. Parodo, kad kai dirbo gyveno atskirai, o kai nedirbo pas mamÄ gyveno daugiausia.

Parodo, kad po įvykio kaltinamoji R. K. buvo atvykusi ir jos atsiprašė, kaltinamosios atsipraÅ¡ymÄ ji priima, ne mano, kad tai padaryta nuoÅ¡irdžiai. R. K. prieÅ¡ laidotuves davė 400 Eur, tai buvo Å¡eÅ¡tadienis ar sekmadienis, kaltinamoji buvo atvykusi su artimaisiais, eismo įvykio aplinkybių tada neaptarinėjo, nes buvo trauma, skausmas, ne įvykio aplinkybės buvo galvoje. Teismo posėdžio metu D. Z. susipažinusi su eismo įvykio schema (t. 1, b. l.

17) parodė, kad tyrėjų nubraižyta schema yra teisinga. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. M. parodė, jog kaltinamosios nepažįsta, D. Z. yra jos 6 metais jaunesnė sesuo, A. U. yra jos draugė. Apie avarijÄ jai pranešė sÅ«nus, kuris pasakė, kad jos mama žuvo, o sesuo Panevėžyje, ji pati tuo metu buvo RokiÅ¡kyje. Kai atvažiavo pas seserį, sesuo buvo „be veido“, jos abi buvo, kaip iÅ¡protėjusios, nes jų mamai atlikinėjo ekspertizę. R. K. buvo atvykusi su giminėmis, verkė, atsiprašė, jai atleido, ji jaunas žmogus.

Jie buvo atvykę trise, R. K. paliko 400 Eur, A. M. negirdėjo, kad kas kalbėtų apie įvykio aplinkybes, buvo Å¡oke. Parodo, kad judviejų santykiai su mama buvo labai geri, dabar mamos labai trÅ«ksta, mama jÄ užaugino, pas mamÄ atvykdavo 2-3 kartus į mėnesį, mamai padėdavo Å«kyje, mama laikė karvę, viÅ¡tas, Å¡unį, katę. Mamos kapelius tvarkys kartu abi su seserim. Po įvykio mėnesį praleido su seserimi, tvarkė mamos Å«kį, sesuo iÅ¡ lovos negalėjo atsikelti. Parodo, kad ji asmeniÅ¡kai dėl įvykio turtinės žalos nepatyrė, o iÅ¡ kaltinamosios praÅ¡o atlyginti labai maÅ¾Ä sumÄ neturtinės žalos, nes turi sÄ Å¾inės.              Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A.

U. parodė, jog yra automobilio, kurį vairavo D. Z., savininkė, draudimas jai atlygino už sudaužytÄ automobilį. Jos abi yra draugės. D. Z. buvo paskolinusi savo automobilį, kadangi pastarosios automobilis buvo sugedęs. TÄ dienÄ apie 18 val. jai paskambino D. Z. ir pasakė, kad sudaužė jos maÅ¡inÄ , bet yra nekalta. Parodo, kad ta naktis buvo klaiki, D. Z. medicininę pagalbÄ suteikinėjo Panevėžyje, bet kai ji grįžo iÅ¡ priėmimo skyriaus spaudėsi kraujais, tino, nelabai protavo, jos mama buvo morge.

KitÄ dienÄ D. Z. tempte tempė tvarkyti dokumentų dėl laidotuvių.              Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. K. parodė, kad ji yra R. K. motinos sesuo. Kuo kaltinama R. K. žino. Buvo nuvažiavus pas nukentėjusiÄ jÄ su savo vyru ir R., buvo sekmadienis 11 val. Juos pasitiko kieme, buvo stresas, R. atsiprašė, ji irgi atsiprašė. Su nukentėjusiÄ jÄ kalbėjosi viduje, nukentėjusioji pasakojo, kad buvo galima įvykio iÅ¡vengti, matė, kad R. lenkė, kad vėlai pamatė kada lenkė fÅ«rÄ , kad galėjo nesukti į kelkraÅ¡tį.

Savo ruoÅ¡tu R. pasakojo, kaip lenkė, kad buvo krovininis automobilis. Jos vyras padėjo pinigus ant stalo. Parodo, kad pokalbio metu jos vyras darė garso įraÅ¡Ä , įraÅ¡Ä daryti kilo mintis jai su vyru, kai susiruošė važiuoti. Ä®raÅ¡Ä darė apsidraudimui, nežinojo, kokie žmonės, ko tikėtis, kad nesakytų paskui, jog negavo pinigų, kurie buvo pirmai pradžiai laidotuvėms. Nukentėjusiųjų neinformavo, kad daromas garso įraÅ¡as, niekas nepastebėjo, kad daromas garso įraÅ¡as.

Parodo, kad R. K. dėl įvykio labai blogai: ji lankosi pas gydytojus, ėjo pas psichologÄ , pas psichiatrÄ , vartoja vaistus, labai pergyvena, verkia, ilgai į darbÄ nėjo. R. K. gyvena viena, uždirba minimalų atlyginimÄ , moka už butÄ , nuomojasi kambarį, turi mamÄ , močiutę, seserį, juos.              IÅ¡ praneÅ¡imo apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ matyti, jog R. K. 2015 m. birželio 19 d., apie 17.50 val., KupiÅ¡kio rajone, kelio Daugpilis-RokiÅ¡kis-Panevėžys 65 km, vairuodama automobilį AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini) lenkdama krovininį automobilį iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiuojančiu automobiliu AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D.

Z.. Eismo įvykio metu nukentėjo D. Z., kuriai VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ nustatyta krūtinės, veido, dešinio antakio sumušimai, žaizda apatinėje lūpoje, ir mirė jos vairuoto automobilio keleivė S. Ž.. (t. 1, b. l. 1)             Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, eismo įvykio vieta yra kelio Daugpilis –Rokiškis – Panevėžys 65 km. ((duomenys neskelbtini) ribose.) Kelio danga – asfaltbetonis, kelio dangos būklė – sausa, važiuojamosios kelio dalies plotis – 6 m., vienos eismo juostos plotis 3 m., eismo juostų skaičius viena kryptimi – 1, kelkraščio plotis – 1,8 m., važiuojamosios kelio dalies dešinėje pusėje yra kelkraštis, kairėje pusėje irgi kelkraštis, už kelkraščio dešinėje pusėje yra pieva, kairėje pusėje irgi pieva.

Automobilio AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini), nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto galinė ašis atitolusi 4,9 m., priekinė ašis – 7,0 m., automobilio AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinė ašis atitolusi 7,1 m., galinė 8,2 m. Padangų pėdsakų nerasta, stabdymo žymių nerasta. Nuo automobilio AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini), dešiniojo priekinio rato ašies 1,6 m. atstumu ir automobilio AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini) kairiojo priekinio rato ašies 1,0 m. atstumu guli automobilio AUDI 80 priekinis bamperis, valstybinio numerio ženklas - (duomenys neskelbtini), bei valstybinio numerio ženklas - (duomenys neskelbtini) Automobilio AUDI 80 sugadinimai: abu galiniai sparnai, stogas, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis stiklas, variklio dangtis, priekinis bamperis, radiatorius, grotelės, abu priekiniai žibintai, posūkio žibintai, sprogusi dešinės pusės priekinė padanga.

Automobilio AUDI A3 sugadinimai: priekinis kairės pusės sparnas, priekinis bamperis, grotelės, radiatorius, priekiniai posÅ«kių žibintai, variklio dangtis, priekinis deÅ¡inės pusės sparnas, deÅ¡inės pusės priekinės durys. ApžiÅ«ra atlikta 2015 m. birželio 19 d. nuo 18.20 val. iki 18.43 val., oro sÄ lygos apžiÅ«ros metu – saulėta, apžiÅ«ros metu sudarytas planas (t. 1, b. l.

17) ir padarytos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 18-27) (t. 1, b. l. 5-8) Automobiliai AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini), ir AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio buvo apžiÅ«rėti. (t. 1, b. l. 9-16) Automobilis AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini), yra registruotas A. U. vardu (t. 1, b. l. 34), turėjo galiojančiÄ technikinę apžiÅ«rÄ (t. 1, b. l. 35), buvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. (t. 1, b. l.

36) Iš D. Z. vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad jinai teisę vairuoti transporto priemones įgijo 1998 metais. (t. 1, b. l.

37) Automobilis AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini) yra registruotas R. K. vardu (t. 1, b. l. 40), turėjo galiojančiÄ technikinę apžiÅ«rÄ (t. 1, b. l. 41), buvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. (t. 1, b. l.

42) IÅ¡ R. K. vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad jinai teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2010 metais. (t. 1, b. l. 39)             Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro tyrėjo 2015 m. birželio 25 d. nutarimu D. Z. pripažinta nukentėjusiÄ ja (t. 1, b. l. 49), 2015 m. liepos 9 d. nutarimu A. U. pripažinta nukentėjusiÄ ja (t. 1, b. l. 62), 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu A. M. pripažinta nukentėjusiÄ ja. (t. 1, b. l. 57)             IÅ¡ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės praneÅ¡imo spaudai matyti, kad buvo ieÅ¡koma krovininio automobilio, kurį lenkė R.

K., vairuotojo, ir kitų asmenų, mačiusių eismo įvykio aplinkybes. (t. 1, b. l. 78)             IÅ¡ policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo bei iÅ¡rašų iÅ¡ duomenų bazės matyti, kad nėra jokių duomenų, jog automobilis AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 19 d. bÅ«tų virÅ¡ijęs leistinÄ greitį. (t. 1, b. l. 79-81)             IÅ¡ alkoholio matuoklio parodymų matyti, kad D. Z. 2015 m. birželio 19 d. 18.17 val. buvo nustatytas 0,00 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 82), iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad 2015 m. birželio 19 d. 19.10 val. paimtame jos kraujuje etilo alkoholio nerasta. (t. 1, b. l. 83)             IÅ¡ alkoholio matuoklio parodymų matyti, kad R.

K. 2015 m. birželio 19 d. 18.13 val. buvo nustatytas 0,00 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 84), iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad 2015 m. birželio 19 d. 19.50 val. paimtame jos kraujuje etilo alkoholio nerasta. (t. 1, b. l. 88)             IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 967/15(05) matyti, kad D. Z. nustatytas deÅ¡inės veido pusės sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodine kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose, muÅ¡tine žaizda apatinės lÅ«pos gleivinėje ir odos nubrozdinimas deÅ¡iniojo kelio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . (t. 1, b. l. 93)             IÅ¡ 2015 m. spalio 15 d. medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad D.

Z. nustatyti liekamieji reiškiniai po dešinės veido pusės sumušimo su veido deformacija, reikalingas tolimesnis konservatyvus gydymas. (t. 1, b. l. 195-196)             Iš specialisto išvados Nr. M 240/15(05) matyti, kad S. Ž. mirė nuo visiško nugaros smegenų nutraukimo, įvykus pilnam stuburo kaklinės dalies 6-o slankstelio skersiniam lūžiui. S. Ž. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. S. Ž. lavono tyrimo metu nustatyti šie sužalojimai:

a) odos nubrozdinimai kakle, dešiniojo klubakaulio didžiojo sparno projekcijoje, dešinio kelio srityje; poodinės kraujosruvos abiejose blauzdose;

b) krūtinkaulio skersinis lūžis; dešinės pusės 2, 10, 11-o ir kairės pusės 1, 2, 3, 4, 5, 6-o šonkaulių lūžiai;

c) kaklinės dalies 6-o slankstelio skersinis lūžis su pilnu nugaros smegenų nutraukimu;

d) abiejų šlaunikaulių skeveldriniai lūžiai; abiejų blauzdikaulių ir dešiniojo šeivikaulio lūžiai;

e) abiejų plaučių plyÅ¡imai. (t. 1, b. l. 98-101) Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra blanketinė, t. y. kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės, kurių pažeidimas užtraukia ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę, yra įtvirtintos kituose teisės aktuose taip pat ir Vyriausybės patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (toliau - ir KET).

Siekiant tinkamai atskleisti Å¡ios nusikalstamos veikos požymius, turi bÅ«ti įvertintos ir Kelių eismo taisyklėse numatytos teisės normos. Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), jos padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. K. kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 136.3 punkto reikalavimus, kurie numato, kad prieÅ¡ pradėdamas lenkti transporto priemonės vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančioms transporto priemonėms.

Teismo posėdžio metu R. K. pilnai pripažino savo kaltę ir parodė, kad prieÅ¡ lenkdama krovininį automobilį matė, jog prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuoja senas automobilis, kuris jos manymu buvo toli, todėl buvo įsitikinusi, kad spės aplenkti krovininį automobilį ir grįžti į savo eismo juostÄ . Krovininis automobilis tuo metu rodė deÅ¡inį posÅ«kį. R. K. krovininį automobilį lenkė, tačiau manevro metu pamačiusi, kad iÅ¡ priekio važiuojantis automobilis labai greitai artėja, ir suvokusi, kad nespės baigti manevro, stabdė ir suko į kairį kelkraÅ¡tį.

Iš priekio važiavęs automobilis irgi suko į kelkraštį kur automobiliai ir susidūrė. Tokie kaltinamosios parodymai patvirtina, jog R. K. veikė nusikalstamai nerūpestingumai, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamoji nenumatė, kad jos veiksmai gali sukelti eismo įvykį dėl kurio žus žmogus, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes ji galėjo ir turėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti kelių eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Galėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia vairuotojo realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumÄ ar pavojingumÄ bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjusioji D. Z. bÅ«tų pažeidusi kokius nors KET reikalavimus. Teismas, konstatuoja, jog jeigu R. K. prieÅ¡ pradėdama lenkti, bÅ«tų įsitikinusi, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiai transporto priemonei ir tokioje situacijoje nebÅ«tų pradėjusi lenkti priekyje važiavusio krovininio automobilio ir iÅ¡važiavusi į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , taip sukeldama grėsmę eismo saugumui, tai automobilio AUDI 80 vairuotoja D.

Z. nebūtų buvusi priversta stabdyti, sukti į dešinį kelkraštį ir ten susidurti su R. K. vairuojamu automobiliu, ko pasekoje S. Ž. žuvo, o D. Z. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi byloje R. K. nusikalstamos veikos tiek objektyvieji požymiai – veika, padariniai, būtinas priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių, tiek subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškė neatsargumu (pagal nustatytas bylos aplinkybes – nusikalstamu nerūpestingumu) yra nustatyti.

Kaltinamoji nurodo, jog krovininis automobilis, kurį ji lenkė rodė deÅ¡inįjį posÅ«kį. IÅ¡ kaltinamosios parodymų galima suprasti, kad ir tai jÄ paskatino atlikti lenkimo manevrÄ . Ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi priemonių nustatyti krovininio automobilio vairuotojÄ , tačiau to nepavyko padaryti, todėl byloje nebuvo nustatyta aplinkybė ar kaltinamosios lenktas krovininis automobilis iÅ¡ties rodė deÅ¡inįjį posÅ«kio signalÄ . Teismas sprendžia, kad net padarius prielaidÄ , jog krovininis automobilis iÅ¡ tiesų rodė deÅ¡inįjį posÅ«kį, kas galėtų reikÅ¡ti, kad jis planuoja pasukti į deÅ¡inę arba sustoti, arba iÅ¡ paskos važiuojančiam automobiliui duoda ženklÄ , kad kelias iÅ¡ priekio yra laisvas ir galima atlikti lenkimo manevrÄ , tai negali bÅ«ti pagrindas teigti, kad kaltinamoji nėra atsakinga už eismo įvykio pasekmes, kadangi tokie krovininio automobilio vairuotojo veiksmai nepaneigia kaltinamajai KET 136.3 punkte nustatytos pareigos prieÅ¡ pradedant lenkti įsitikinti, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančioms transporto priemonėms.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, kad R. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje. R. K. parodymai, nukentėjusiųjų D. Z., A. M. ir A. U. parodymai, specialistų iÅ¡vados, įvykio vietos, automobilių apžiÅ«rų protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti anksčiau aptarti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad R. K. 2015 m. birželio 19 d., apie 17.50 val., KupiÅ¡kio rajone, kelio Daugpilis-RokiÅ¡kis-Panevėžys 65 km 600 m, vairuodama automobilį AUDI A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.3 punkto reikalavimus – prieÅ¡ pradėdama lenkti privalėdama įsitikinti, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančioms transporto priemonėms, to nepadarė, neįsitikino, kad lenkti yra saugu, ko pasėkoje, lenkdama ta pačia kryptimi priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡inga kryptimi važiuojančiu automobiliu AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D.

Z., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio AUDI 80 keleivė S. Ž., bei buvo nežymiai sutrikdyta D. Z. sveikata. Apibendrinant kas aptarta, konstatuotina, jog R. K. nusikalstami veiksmai yra kvalifikuoti teisingai, kaip baigtas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje. Bausmės skyrimas R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamoji pilnai sutiko su pareikÅ¡to kaltinimo apimtimi, ne kartÄ atsiprašė nukentėjusiųjų, kaltinamosios elgesys proceso metu įtikino teismÄ , jog kaltinamoji iÅ¡ tiesų nuoÅ¡irdžiai, o ne formaliai, gailisi ir iÅ¡gyvena dėl kilusios eismo įvykio ir jo pasekmių. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios teismo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamosios atsipraÅ¡ymÄ priėmė ir jai atleido. Byloje pateiktas medicininis pažymėjimas patvirtina, kad po eismo įvykio R. K. kreipėsi pas gydytojÄ psichiatrÄ , jai buvo nustatytas adaptacijos sutrikimas ir paskirtas gydymas (t. 2, b. l. 3), ji buvo nedarbinga. (t. 2, b. l.

1) Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.Skirdamas R. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vienÄ sunkų neatsargų nusikaltimÄ transporto eismo saugumui, iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teista (t. 1, b. l. 102), iÅ¡ karto po įvykio atlygino dalį žalos nukentėjusiajai, nėra bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 103), priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (t. 1, b. l. 105), yra dirbanti (t. 1, b. l. 20-27), darbdavio charakterizuojama, kaip pareiginga ir pavyzdinga darbuotoja, jos darbdavio charakteristikose pažymima, kad R.

K. labai iÅ¡gyvena dėl įvykusio eismo įvykio (t. 1, b. l. 119; t. 2, b. l. 6). Kaltinamosios motinos gyvenamosios vietos seniÅ«nijos pateiktais duomenimis R. K. motina gyvena (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, (duomenys neskelbtini) SeniÅ«nijos žiniomis R. K. gyvena ir dirba Panevėžyje, nuolatos grįžta pas motinÄ , jai padeda Å«kyje. R. K. yra labai jautri, darbÅ¡ti mergina, apie kuriÄ Å¾monės tik gerai atsiliepia, seniÅ«nija dėl jos elgesio nusiskundimų nėra gavusi, seniÅ«nijai yra žinoma, kad ji labai pergyvena dėl eismo įvykio. (t. 1, b. l. 114) Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ .

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, sukeltas itin sunkias ir skaudžias pasekmes, ir mano esant tikslinga paskirti kaltinamajai sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant kiek žemesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.Bausmės vykdymo atidėjimÄ reglamentuojančio Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas įvertinęs, kad kaltinamoji anksčiau nebuvo neteista ir nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, kaltę pripažįsta ir gailisi, padarė ne tyčinį, o neatsargų nusikaltimÄ , sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajai R. K. bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams, įpareigojant jÄ tęsti darbÄ ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymÄ teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji R. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasi specialiÄ jÄ teise – teise vairuoti transporto priemones, todėl teismui atsiranda pagrindas svartyti klausimÄ dėl Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, paskyrimo R. K.. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl teismas įvertinęs tai, kad dėl kaltinamosios R. K. nusikalstamo nerÅ«pestingumo, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kilo neatitaisomi padariniai – žuvo žmogus ir kitas žmogus patyrė kÅ«no sužalojimus, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji eismo įvykį sukėlė bÅ«dama blaivi, neturėdama galiojančių administracinių nuobaudų, turėjo teisę vairuoti, jos automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, sprendžia, kad kaltinamajai turi bÅ«ti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui, t. y., vieneriems metais.

Teismo įsitikinimu tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas kaltinamajai padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei suvokti nuoseklaus ir griežto Kelių eismo taisyklių laikymosi svarbÄ ateityje.R. K., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Teismas taip pat nemato pagrindo kaltinamajai skirti kokiÄ nors kardomÄ jÄ priemonę iki įsiteisės jai priimtas nuosprendis. Civiliniai ieÅ¡kiniai Pagal Lietuvos Respublikos BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų yra civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).Nukentėjusioji D.

Z. baudžiamojoje byloje R. K. ir draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį. D. Z. praÅ¡o iÅ¡ R. K. priteisti 9163 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iÅ¡ draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo priteisti 35,34 Eur turtinės žalos, 2317 Eur iÅ¡laidų S. Ž. paminklui pastatyti ir kapavietei sutvarkyti, ir 2437 Eur neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinyje nurodoma, jog D. Z. patyrė 35,34 Eur iÅ¡laidų kurui ir iÅ¡siimdama pažymÄ iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ apie savo vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kurios reikėjo norint gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ . (t. 1, b. l. 190-194) Degalų pirkimo iÅ¡laidas patvirtinantys kvitai yra pateikti kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 198-199), paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidos grindžiamos R.

T. paminklų dirbtuvės iÅ¡raÅ¡yta D. Z. iÅ¡ankstinio apmokėjimo sÄ skaita ir jos detalizavimu. (t. 2, b. l. 35-36)Nukentėjusioji A. M. baudžiamojoje byloje R. K. ir draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį. A. M. praÅ¡o iÅ¡ R. K. priteisti 3563 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iÅ¡ draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo priteisti 2437 Eur neturtinei žalai atlyginti. (t. 1, b. l. 190-194)Civilinis atsakovas draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog draudimo bendrovė, kaip R.

K. automobilio AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikas dėl 2015 m. birželio 19 d. eismo įvykio yra iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokas: A. U. 555,64 Eur už sugadintÄ automobilį AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 16-17), Valstybinei ligonių kasai 146,84 Eur už D. Z. gydymÄ (t. 2, b. l. 24), D. Z. 39,05 Eur už iÅ¡laidas vaistams ir 126 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 25-26), 1201,26 Eur už laidojimo iÅ¡laidas ir iÅ¡laidas kurui laidojimo metu. (t. 2, b. l. 28).

Atsiliepime nurodoma, kad D. Z. ir A. M. neturtinės žalos atlyginimas po 2437 Eur kiekvienai bus išmokėtas vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. D. Z. 35,34 Eur dydžio kuro išlaidos ir pažymos iš „VĮ „Registrų centras“ išsiėmimo išlaidos bus išmokėtos. Atsiliepime teigiama, kad 2317 Eur numatomos paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos šiuo metu negali būti priteisiamos, kadangi draudimo bendrovei nėra pateiktas kapavietės sutvarkymo projektas ar kitas dokumentas patvirtinantis kapavietės dydį bei nėra pateikti rašytiniai įrodymai apie patirtas išlaidas. (t. 2, b. l. 13-14)Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiosioms buvo padaryta neteisėtais kaltinamosios veiksmais.

Tai reiÅ¡kia, kad R. K. Å¡ioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamosios civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.987 straipsnį ir su kaltinamuoju sudarytÄ draudimo sutartį Å¡i įmonė privalo atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Taigi nurodyta draudimo įmonė yra tinkamas atsakovas pagal pareikÅ¡tus reikalavimus.

D. Z. praÅ¡o iÅ¡ draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo priteisti 35,34 Eur turtinės žalos, 2317 Eur iÅ¡laidų S. Ž. paminklui pastatyti ir kapavietei sutvarkyti. D. Z. patirta 35,34 Eur turtinė žala yra pagrįsta dokumentais, todėl priteistina iÅ¡ draudimo bendrovės. Taip pat, teismas sprendžia, kad D. Z. praÅ¡oma priteisti 2317 Eur iÅ¡laidų suma paminklui pastatyti ir kapavietei sutvarkyti pripažintina pagrįsta. Teismo posėdžio metu D. Z. parodė, kad laukia pinigų iÅ¡ draudimo bendrovės, kad galėtų žuvusiai mamai pastatyti paminklÄ ir sutvarkyti kapavietę.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad D. Z. yra bedarbė, gauna socialinę paÅ¡alpÄ , viena augina vaikus, taigi yra visiÅ¡kai suprantama, kodėl D. Z. negali iÅ¡ anksto apmokėti kapavietės tvarkymo iÅ¡laidų ir pateikti raÅ¡ytinių įrodymų apie tai. D. Z. praÅ¡oma priteisti suma kapavietei tvarkyti yra pagrįsta R. T. paminklų dirbtuvės iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡ankstinio apmokėjimo sÄ skaita ir jos detalizavimu. Teismas sprendžia, kad D. Z. praÅ¡oma suma neleidžia manyti, kad bus įrenginėjamas prabangus kapas, tokia suma atitinka protingumo kriterijų, vidutines tokių paslaugų kainas ir yra objektyviai bÅ«tina, kad bÅ«tu laiku (iki pirmųjų žuvusiosios mirties metinių) ir tinkamai (pagal krikščioniÅ¡kas tradicijas Lietuvoje) sutvarkytas mirusiosios kapas.Teismui nekyla jokių abejonių dėl nukentėjusiųjų teiginių, kad jos dėl netikėtos mamos, žūties patyrė didžiulį sukrėtimÄ , dvasinį skausmÄ ir emocinius iÅ¡gyvenimus.

Nors žuvusioji ir buvo senyvo amžiaus, tačiau jos sveikata buvo pakankami gera, ji gyveno kaime, laikė Å«kį. Akivaizdu, kad staigi ir tragiÅ¡ka mirtis sukėlė jos dukroms Å¡okÄ ir didelę netektį. Nukentėjusioji D. Z. nurodė, kad jos santykiai su mama buvo artimi, Å¡ilti, jos gražiai bendravo, mama jai visaip kaip padėjo gyvenime, patarė, parėmė. Pačiai D. Z. dėl eismo įvykio buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, po ji avarijos negalėjo atsikelti iÅ¡ lovos, vartojo raminamuosius ir nuskausminamuosius vaistus, iki Å¡iol vartoja vaistus.

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad judviejų santykiai su mama buvo labai geri, dabar mamos labai trÅ«ksta, mama jÄ užaugino, pas mamÄ atvykdavo 2-3 kartus į mėnesį, mamai padėdavo Å«kyje, po įvykio gyveno su seserimi, tvarkė mamos Å«kį. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal Å¡iÄ normÄ , nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ ir nustatydamas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykis sukėlė negrįžtamas pasekmes, jo metu žuvo senyvo amžiaus moteris, nežymiai sutrikdyta nukentėjusios D. Z. sveikata. Nors ir neatsargiais, tačiau bet kokiu atveju nusikalstamais kaltinamosios veiksmais buvo pažeistas aukščiausias teisinis gėris – žmogaus gyvybė, kurios, kaip aukščiausios vertybės, neįmanoma įkainoti, kaip, beje, neįmanoma iÅ¡matuoti ir įkainuoti nukentėjusiųjų patirto dvasinio skausmo bei kančių, kurių kilimas Å¡iuo atveju yra absoliučiai neginčytinas.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalÄ apibrėžia kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kitÄ , teismo įvertintÄ pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartÄ akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ . Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais bÅ«dais. Piniginė kompensacija už patirtÄ neturtinę žalÄ negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo į padėtį, buvusiÄ iki teisės pažeidimo.

Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau suÅ¡velninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius iÅ¡gyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iÅ¡ viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Visgi, nepaisant to, kokie skaudÅ«s bebÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Neneigiant kaltininko padaryto nusikaltimo ir iÅ¡ jo kilusios prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad Å¡iÄ Å¾alÄ padaręs asmuo realiai galėtų atlyginti nukentėjusiesiems priteisiamÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėję asmenys realiai gautų jiems priteistas sumas. Toks kriterijus svarbus, siekiant teismo sprendimu užtikrinti protingÄ abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , todėl Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti ir nusikaltimÄ padariusio asmens turtinę padėtį.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamoji R. K. yra jauno amžiaus, darbingas, nors gaunantis nedidelį atlyginimÄ , asmuo, jos nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo. Å iuo atveju pažymėtina, jog už neatsargiai padarytas veikas priteistinos neturtinės žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyčinius nusikaltimus. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , nustatęs, jog dėl kaltinamosios padaryto nusikaltimo nukentėjusiosios patyrė skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrėtimus, kurie neigiamai paveikė jų gyvenimÄ (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamosios turtinę padėtį (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, į teismų formuojamÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose, kuriose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4344 Eur (15 000 Lt) iki 43443 Eur (150 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-287-507/2015 ir kt.), teismas žuvusiosios dukros nukentėjusiosios D.

Z., kuri ir pati nukentėjo eismo įvykio metu, patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 10600 eurų dydžio suma, žuvusiosios dukros nukentėjusiosios A. M. patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 6000 eurų dydžio suma. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos).

Draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas Å¡iuo metu yra iÅ¡mokėjusi tik 126 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl iÅ¡ draudimo bendrovės D. Z. ir A. M. priteistinas neturtinės žalos atlyginimas po 2437 Eur kiekvienai, o likusi neturtinės žalos dalis priteistina iÅ¡ kaltinamosios R. K.. Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. kovo 3 d. pateikė pažymas, kuriose nurodyta, jog baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiosioms D.

Z. ir A. M. teikė Tarnybos paskirta advokatė Dovilė Baniulė. Už D. Z. teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ valstybė patyrė 172,89 Eur dydžio iÅ¡laidas (advokato užmokestis) (t. 2, b. l. 53), už A. M. teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ valstybė patyrė 133,17 Eur dydžio iÅ¡laidas (advokato užmokestis) ir 6,40 Eur kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias iÅ¡laidas. (t. 2, b. l. 57)Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas įvertinęs tai, kad Tarnybos paskirta advokatė atstovavo dvi nukentėjusiÄ sias toje pačioje byloje, paruošė civilinius ieÅ¡kinius, kurie paremti tomis pačiomis aplinkybėmis, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, bei atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji dirba ir gauna artimÄ minimaliam atlyginimÄ , sprendžia, kad yra pagrindas valstybei priteistinų iÅ¡laidų dydį mažinti iki 100 Eur ir jas priteisti iÅ¡ kaltinamosios R.

K.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 106, 115, 297-298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jai laisvės atėmimÄ trejiems metams bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, R. K. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dvejiems metams, įpareigojant jÄ tęsti darbÄ ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerius metus.D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir D. Z. iÅ¡ kaltinamosios R. K. priteisti 8163 Eur (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus) neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, į. k. 300633222, D.

Z. priteisti 35,34 Eur (trisdešimt penkis eurus 34 ct.) turtinės žalos, 2317 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniolika eurų) išlaidų S. Ž. paminklui pastatyti ir kapavietei sutvarkyti, ir 2437 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt septynis eurus) neturtinei žalai atlyginti.A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti visiškai ir A. M. iš kaltinamosios R. K. priteisti 3563 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus) neturtinei žalai atlyginti, iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, į. k. 300633222, A.

M. priteisti 2437 Eur (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis eurus) neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ R. K. priteisti valstybei 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „DNB“ AB, a. s Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, bankas „SEB“ AB, a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175) (įmokos kodas – 5630, įmokos paskirtis – už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R.

K. kardomosios priemonės neskirti. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                               Raimundas Rakauskas