33359a11-43cc-4ca5-b4ce-b6affc5b424f · KupiÅ¡kio rajono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡Äjas PBaudžiamoji byla Nr. 1-5-1005/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1- 34524-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.2.; 1.2.25.4.5; 1.1.7.2.7.;1.1.9.2.;1.1.10.1.                                                                (S) KUPIÅ KIO RAJONO APYLINKÄS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 18 d.KupiÅ¡kis              KupiÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo teisÄjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Redai Stonikienei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei,kaltinamajai R.
Legislator headnote
AI generated33359a11-43cc-4ca5-b4ce-b6affc5b424f · KupiÅ¡kio rajono apylinkÄs teismas: Teismo posÄdžio metu R. K. parodÄ, kad pilnai prisipažįsta kalta dÄl įvykio ir labai gailisi, dar kartÄ atsipraÅ¡o nukentÄjusiųjų, turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ pripažįstÄ , žalÄ gali mokÄti dalimis, nes neturi pinigų, teismo praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad gauna minimaliÄ algÄ , kurios vos užtenka nuomai, mokesÄiams, maistui ir vaistams, turi paÄmusi kreditÄ , remia serganÄiÄ savo mamÄ , praÅ¡o teismo neskirti jai labai griežtos bausmÄs.Teisiamojo posÄdžio metu nukentÄjusioji D.
Full text
PraneÅ¡Äjas PBaudžiamoji byla Nr. 1-5-1005/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1- 34524-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.2.; 1.2.25.4.5; 1.1.7.2.7.;1.1.9.2.;1.1.10.1.                                                                (S) KUPIÅ KIO RAJONO APYLINKÄS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 18 d.KupiÅ¡kis              KupiÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo teisÄjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Redai Stonikienei,dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei,kaltinamajai R.
K.,kaltinamosios gynÄjui advokatui Arvydui Aleknai,nukentÄjusiosioms A. U., A. M. ir D. Z. bei jų atstovei advokatei Dovilei Baniulei, nedalyvaujant civilinio atsakovo draudimo bendrovÄs AAS âGjensidige Balticâ Lietuvos filialo atstovui (apie teismo posÄdį praneÅ¡ta),vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. K. gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvÄ, Lietuvos Respublikos pilietÄ, vidurinio-profesinio iÅ¡silavinimo, dirbanti UAB â(duomenys neskelbtini)â pardavÄja â konsultante, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekÄjusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â Lietuvos Respublikos BK) 251 straipsnio 5 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä:
R. K. 2015 m. birželio 19 d., apie 17.50 val., KupiÅ¡kio rajone, kelio Daugpilis-RokiÅ¡kis-PanevÄžys 65 km 600 m, vairuodama automobilį AUDI A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 136.3 punkto reikalavimus â prieÅ¡ pradÄdama lenkti privalÄdama įsitikinti, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojanÄioms transporto priemonÄms, to nepadarÄ, neįsitikino, kad lenkti yra saugu, ko pasÄkoje, lenkdama ta paÄia kryptimi priekyje važiuojanÄiÄ transporto priemonÄ, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ ir susidÅ«rÄ su prieÅ¡inga kryptimi važiuojanÄiu automobiliu AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D.
Z., dÄl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio AUDI 80 keleivÄ S. Ž., - ji mirÄ nuo visiÅ¡ko nugaros smegenų nutraukimo, įvykus pilnam stuburo kaklinÄs dalies 6-o slankstelio skersiniam lūžiui, bei buvo nežymiai sutrikdyta automobilio AUDI 80 vairuotojos D. Z. sveikata, - jai nustatyta deÅ¡inÄs veido pusÄs sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kÄs poodine kraujosruva deÅ¡inÄs akies vokuose, muÅ¡tine žaizda apatinÄs lÅ«pos gleivinÄje ir odos nubrozdinimas deÅ¡iniojo kelio srityje.Å iais savo veiksmais R.
K. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje. Teisiamojo posÄdžio metu kaltinamoji R. K. parodÄ, kad įvykio dienÄ važiavo iÅ¡ mamos, t. y., iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono per UtenÄ Ä¯ PanevÄžį. Automobilį vairuoja 5 metus. Pravažiavus KupiÅ¡kio žiedÄ , važiavo 70 km/h greiÄiu, nes nuo žiedo toks yra leistinas greitis, važiavo iÅ¡ paskos krovininio automobilio, kuris pagal Kelių eismo taisyklių kategorijas buvo C-C1, koks automobilio numeris ir kokios Å¡alies, ji neįsidÄmÄjo, koks buvo to krovininio automobilio greitis pasakyti negali.
Po to nutarÄ krovininį automobilį aplenkti, priartÄjo prie kelio brÅ«kÅ¡ninÄs juostos, pasižiÅ«rÄjo, kadangi iÅ¡ priekio buvo automobiliai, nelenkÄ. Paskui matÄ, kad iÅ¡ priekio atvažiuoja senas automobilis, kuris buvo toli, koks atstumas metrais iki to automobilio buvo, negali pasakyti, taÄiau buvo įsitikinusi, kad spÄs aplenkti krovininį automobilį ir grįžti į savo eismo juostÄ . Parodo, kad krovininis automobilis, kurį ruoÅ¡Äsi lenkti, tuo metu rodÄ deÅ¡inį posÅ«kį, automobilis nestabdÄ, ten nÄra kelio, todÄl manÄ, kad krovininis automobilis sustos ir ji automobilį greiÄiau aplenks, todÄl ir lenkÄ.
Ä®jungusi posÅ«kio signalÄ lenkÄ krovininį automobilį, kai lenkÄ jos automobilio greitis buvo didesnis nei 70 km/h, bet koks tiksliai, pasakyti negali, nes norÄjo saugiai aplenkti, ir pamatÄ, kad greitai artÄja iÅ¡ priekio automobilis, ÄmÄ stabdyti, trauktis link krovininio automobilio ir pasuko į kelkraÅ¡tį, pamatÄ, kad tas automobilis iÅ¡ priekio irgi suka į kelkraÅ¡tį, įvyko susidÅ«rimas. Parodo, kad lenkimo momentu bÅ«dama ties krovininio automobilio kabina suprato, kad nebeaplenks ir pradÄjo stabdyti, metÄsi į kelkraÅ¡tį, kad atlaisvinti keliÄ .
Kiek laiko praÄjo nuo lenkimo pradžios iki susidÅ«rimo, pasakyti negali. Po susidÅ«rimo iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio, priÄjo prie automobilio su kuriuo susidÅ«rÄ, atidarÄ keleivio pusÄs dureles ir ten buvusios moÄiutÄs paklausÄ ar jai niekas neskauda. MoÄiutÄ jai tyliai atsakÄ, kad viskas gerai. Tada ji pripuolÄ prie to automobilio vairuotojos, kurios veidas buvo kruvinas ir kuri kažkÄ rÄkÄ. Tada R. K. pasidarÄ labai bloga, ÄmÄ suktis galva, ji susistabdÄ pravažiuojantį automobilį, kuriame buvo vyras su moterimi ir jiems pasakÄ, kad yra sužeistų, pati bandÄ skambinti policijai, bet dÄl savo bÅ«senos nesugebÄjo to padaryti.
Parodo, kad iÅ¡ karto po avarijos aplink nieko nebuvo, krovininį automobilį, kurį lenkÄ pamatÄ tik, kai daugiau automobilių sustojo, krovininis automobilis stovÄjo stotelÄje su įjungtas avariniais žibintais. Krovininio automobilio vairuotojas kalbÄjo rusiÅ¡kai, ji nieko labai negirdÄjo, kÄ jis sakÄ bÅ«damas tarp kitų žmonių. Jos nuomone, kai pirmas policijos ekipažas atvažiavo į įvykio vietÄ ir klausinÄjo kas įvyko, kas automobilio savininkai, krovininio automobilio vairuotojo jau nebebuvo.
Po to atvažiavo policija, greitoji, gaisrinÄ. Ji greitajai parodÄ, kad eitų prie kito automobilio, nes ten reikia jų pagalbos. Po to ji vyko į KupiÅ¡kio policijos komisariatÄ , ten davÄ parodymus, medikai paÄmÄ jos kraujÄ , padarÄ jai pirminÄ apžiÅ«rÄ , braižant eismo įvykio schemÄ ji nedalyvavo. Teismo posÄdžio metu R. K. susipažinusi su eismo įvykio schema (t. 1, b. l.
17) parodÄ, kad mano, kad jos vairuotas automobilis buvo labiau pasisukÄs į griovį. Po to sužinojo, kad mirÄ moÄiute, paskui atvažiavo jos teta, kuri jÄ parveÅ¾Ä mano. R. K. parodÄ, kad po įvykio verkÄ, pergyveno, kartu su savo teta ir jos vyru buvo nuvažiavusi į moÄiutÄs Å¡ermenis, tetos vyras nukentÄjusiajai davÄ 400 Eur, kaip dalį žalos atlyginimo, ji pati atsipraÅ¡Ä automobilio, su kuriuo susidÅ«rÄ, vairuotojos, t. y., nukentÄjusiosios ir jos sesers, pareiÅ¡kÄ joms užuojautÄ .
TÄ kart jai besikalbant su nukentÄjusiÄ jÄ vairuotoja, pastaroji jai pasakojo, kaip R. K. automobilį pamatÄ, sakÄ, kad gal jai reikÄjo tiesiai važiuoti, kai pamatÄ, kad R. K. važiuoja kelkraÅ¡Äiu, savo ruoÅ¡tu R. K. nukentÄjusiajai sakÄ, kad matÄ jÄ toli, manÄ spÄs aplenkti. Parodo, jog paÄiose laidotuvÄse nedalyvavo, nes negalÄjo, vÄliau ant kapo padÄjo gÄlių, uždegÄ Å¾vakutÄ. Kai po kelių dienų jai pasidarÄ bloga, ji kreipÄsi į PanevÄžį, jÄ siuntÄ pas psichologÄ , psichiatrÄ , nes su ja nebuvo galima susiÅ¡nekÄti, jai nustatÄ sužalojimus, mÄlynes.
Teismo posÄdžio metu R. K. parodÄ, kad pilnai prisipažįsta kalta dÄl įvykio ir labai gailisi, dar kartÄ atsipraÅ¡o nukentÄjusiųjų, turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ pripažįstÄ , žalÄ gali mokÄti dalimis, nes neturi pinigų, teismo praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad gauna minimaliÄ algÄ , kurios vos užtenka nuomai, mokesÄiams, maistui ir vaistams, turi paÄmusi kreditÄ , remia serganÄiÄ savo mamÄ , praÅ¡o teismo neskirti jai labai griežtos bausmÄs.Teisiamojo posÄdžio metu nukentÄjusioji D.
Z. parodÄ, jog A. M. yra jos sesuo, A. U. draugÄ, kaltinamosios iki įvykio nebuvo sutikusi. 2015 m. birželio 18 d. vakare 17.50 val. važiavo kartu su savo mama iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo į KupiÅ¡kį, keliu PanevÄžys âDaugpilis. Važiavo draugei A. U. priklausanÄiu automobiliu Audi 80, nes paÄios automobilis buvo sugedÄs. Automobilį vairavo ji, vairuoja jau 18 metų, buvo įsijungusi Å¡viesas, vairavo atidžiai, niekas jų automobilio nelenkÄ, jos mama sÄdÄjo Å¡alia keleivio pusÄje, abi buvo prisisegusios diržus, saugos pagalvių automobilyje nebuvo, kelias buvo geras, neslidus, buvo Å¡viesu, Å¡vietÄ vakarinÄ saulÄ, važiavo 70-73 km/h greiÄiu.
Tuo keliu važiuoja 3 kartus per savaitÄ, tame kelyje yra apribojimas 70 km/h. Buvo jau pravažiavusios greiÄio matuoklį, kai pamatÄ priekyje, kaip maža maÅ¡ina lenkia krovininÄ maÅ¡inÄ , ko gero abi tos maÅ¡inos važiavo su įjungtomis Å¡viesomis. Kokiu greiÄiu važiavo kaltinamoji, negali pasakyti, bet mano, jei 70 km/h važiavo krovininis automobilis, tai kaltinamosios greitis lenkiant turÄjo bÅ«ti 90 km/h. KrovininÄ maÅ¡ina buvo ne ta didžioji âfÅ«raâ, bet mažesnÄ krovininÄ maÅ¡ina.
Iki tų maÅ¡inų buvo gal 200-300 metrų, gal daugiau atstumas, tikrai ne 100 metrų, kai suvokÄ, kad maža maÅ¡ina nebespÄs aplenkti didžiosios, pas jÄ mintis buvo âkur dÄtisâ, ji pradÄjo stabdyti, suko į savo kelkraÅ¡tį, tikÄjosi iÅ¡vengti susidÅ«rimo, kitų minÄių nebuvo. PrieÅ¡ais atvažiuojanÄio automobilio vairuotoja nebeaplenkÄ, irgi stabdÄ, suko į kelkraÅ¡tį kur ir įvyko automobilių susidÅ«rimas kaktomuÅ¡a. Buvo smÅ«gis ne per didžiausias, to momento neatsimena, tik matÄ, kad nuo smÅ«gio aižÄja jos vairuoto automobilio stiklas.
Kiek supranta, po smÅ«gio krÅ«tine, Å¡onu ir veidu atsitrenkÄ Ä¯ vairÄ , nors ir buvo prisisegusi saugos dirÅ¾Ä , o jos mamai to smÅ«gio užteko, kad trÅ«ktų slankstelis. Ji pati asmeniÅ¡kai sÄ monÄs praradusi nebuvo, kai iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, mama jos dar klausÄ kur katÄ, kuriÄ jos abi tÄ dien vežÄsi automobilio salone. Po smÅ«gio jos mama buvo sÄ moninga, pati norÄjo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, bet kai ÄmÄ rinktis žmonÄs ir atvažiavo greitoji, mamÄ iÅ¡ maÅ¡inos jau iÅ¡traukÄ.
Pirmiausia mamÄ iÅ¡veÅ¾Ä Ä¯ KupiÅ¡kį greitoji, kita greitoji jÄ iÅ¡veÅ¾Ä Ä¯ PanevÄžį. Ar kaltinamoji buvo prie jos priÄjusi, ji to neatsimena, o krovininis automobilis turbÅ«t važiavo ir nuvažiavo. Jai gydytojai nustatÄ nežymius sveikatos sužalojimus, bet po mÄnesio pradÄjo kosÄti krauju, perÅ¡vietÄ plauÄius, nustatÄ, kad lūžÄs Å¡onkaulis ir valosi plauÄiai, nors po pirmos apžiÅ«ros nenustatÄ Å¡onkaulių lūžio. Parodo, kad po avarijos negalÄjo atsikelti iÅ¡ lovos, vartojo raminamuosius ir nuskausminamuosius vaistus, iki Å¡iol gyvena su vaistais.
Jos mamai buvo 81 metai, mamos buvo puiki sveikata, kaip tokio amžiaus. Mama gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, ji su ja dažnai bÅ«davo kartu, kadangi yra bedarbÄ. IÅ¡ draudimo praÅ¡o priteisti ko neapmokÄjo, tai kuro iÅ¡laidos važinÄjimui pas tyrÄjÄ Ä¯ PanevÄžį. Draudimas jai apmokÄjo laidojimo iÅ¡laidas, kelionÄs iÅ¡laidas, sužalojimo iÅ¡laidas, sumų ji nebeatsimena. Parodo, kad faktiÅ¡kai viena pati mamÄ palaidojo, laukia pinigų kapavietÄs tvarkymui, preliminarus projektas ir sÄ mata dÄl kapavietÄs tvarkymo yra pateikta.
DÄl jai padarytos neturtinÄs žalos paaiÅ¡kina, kad jai sunku apie tai kalbÄti, jau praÄjo puse metų ir pragyventi be mamos sunku, labai jos trÅ«ksta, sunku iÅ¡gyventi, kai kas dienÄ reikia galvoti, kad mamos nebÄra, kuri tiek jai padÄjo gyvenime, patarÄ, parÄmÄ, nes gyvenimas nÄra lengvas, viena augina vaikus. Mama gaudavo pensijÄ apie 200 Eur, padÄdavo jos studijuojanÄiam sÅ«nui, pervesdavo pinigus už bendrabutį, nes ji pati nedirbanti, gauna socialinÄ paÅ¡alpÄ 150 Eur. Parodo, kad kai dirbo gyveno atskirai, o kai nedirbo pas mamÄ gyveno daugiausia.
Parodo, kad po įvykio kaltinamoji R. K. buvo atvykusi ir jos atsipraÅ¡Ä, kaltinamosios atsipraÅ¡ymÄ ji priima, ne mano, kad tai padaryta nuoÅ¡irdžiai. R. K. prieÅ¡ laidotuves davÄ 400 Eur, tai buvo Å¡eÅ¡tadienis ar sekmadienis, kaltinamoji buvo atvykusi su artimaisiais, eismo įvykio aplinkybių tada neaptarinÄjo, nes buvo trauma, skausmas, ne įvykio aplinkybÄs buvo galvoje. Teismo posÄdžio metu D. Z. susipažinusi su eismo įvykio schema (t. 1, b. l.
17) parodÄ, kad tyrÄjų nubraižyta schema yra teisinga. Teisiamojo posÄdžio metu nukentÄjusioji A. M. parodÄ, jog kaltinamosios nepažįsta, D. Z. yra jos 6 metais jaunesnÄ sesuo, A. U. yra jos draugÄ. Apie avarijÄ jai praneÅ¡Ä sÅ«nus, kuris pasakÄ, kad jos mama žuvo, o sesuo PanevÄžyje, ji pati tuo metu buvo RokiÅ¡kyje. Kai atvažiavo pas seserį, sesuo buvo âbe veidoâ, jos abi buvo, kaip iÅ¡protÄjusios, nes jų mamai atlikinÄjo ekspertizÄ. R. K. buvo atvykusi su giminÄmis, verkÄ, atsipraÅ¡Ä, jai atleido, ji jaunas žmogus.
Jie buvo atvykÄ trise, R. K. paliko 400 Eur, A. M. negirdÄjo, kad kas kalbÄtų apie įvykio aplinkybes, buvo Å¡oke. Parodo, kad judviejų santykiai su mama buvo labai geri, dabar mamos labai trÅ«ksta, mama jÄ užaugino, pas mamÄ atvykdavo 2-3 kartus į mÄnesį, mamai padÄdavo Å«kyje, mama laikÄ karvÄ, viÅ¡tas, Å¡unį, katÄ. Mamos kapelius tvarkys kartu abi su seserim. Po įvykio mÄnesį praleido su seserimi, tvarkÄ mamos Å«kį, sesuo iÅ¡ lovos negalÄjo atsikelti. Parodo, kad ji asmeniÅ¡kai dÄl įvykio turtinÄs žalos nepatyrÄ, o iÅ¡ kaltinamosios praÅ¡o atlyginti labai maÅ¾Ä sumÄ neturtinÄs žalos, nes turi sÄ Å¾inÄs.              Teisiamojo posÄdžio metu nukentÄjusioji A.
U. parodÄ, jog yra automobilio, kurį vairavo D. Z., savininkÄ, draudimas jai atlygino už sudaužytÄ automobilį. Jos abi yra draugÄs. D. Z. buvo paskolinusi savo automobilį, kadangi pastarosios automobilis buvo sugedÄs. TÄ dienÄ apie 18 val. jai paskambino D. Z. ir pasakÄ, kad sudauÅ¾Ä jos maÅ¡inÄ , bet yra nekalta. Parodo, kad ta naktis buvo klaiki, D. Z. medicininÄ pagalbÄ suteikinÄjo PanevÄžyje, bet kai ji grįžo iÅ¡ priÄmimo skyriaus spaudÄsi kraujais, tino, nelabai protavo, jos mama buvo morge.
KitÄ dienÄ D. Z. tempte tempÄ tvarkyti dokumentų dÄl laidotuvių.              Teisiamojo posÄdžio metu liudytoja apklausta R. K. parodÄ, kad ji yra R. K. motinos sesuo. Kuo kaltinama R. K. žino. Buvo nuvažiavus pas nukentÄjusiÄ jÄ su savo vyru ir R., buvo sekmadienis 11 val. Juos pasitiko kieme, buvo stresas, R. atsipraÅ¡Ä, ji irgi atsipraÅ¡Ä. Su nukentÄjusiÄ jÄ kalbÄjosi viduje, nukentÄjusioji pasakojo, kad buvo galima įvykio iÅ¡vengti, matÄ, kad R. lenkÄ, kad vÄlai pamatÄ kada lenkÄ fÅ«rÄ , kad galÄjo nesukti į kelkraÅ¡tį.
Savo ruoÅ¡tu R. pasakojo, kaip lenkÄ, kad buvo krovininis automobilis. Jos vyras padÄjo pinigus ant stalo. Parodo, kad pokalbio metu jos vyras darÄ garso įraÅ¡Ä , įraÅ¡Ä daryti kilo mintis jai su vyru, kai susiruoÅ¡Ä važiuoti. Ä®raÅ¡Ä darÄ apsidraudimui, nežinojo, kokie žmonÄs, ko tikÄtis, kad nesakytų paskui, jog negavo pinigų, kurie buvo pirmai pradžiai laidotuvÄms. NukentÄjusiųjų neinformavo, kad daromas garso įraÅ¡as, niekas nepastebÄjo, kad daromas garso įraÅ¡as.
Parodo, kad R. K. dÄl įvykio labai blogai: ji lankosi pas gydytojus, Äjo pas psichologÄ , pas psichiatrÄ , vartoja vaistus, labai pergyvena, verkia, ilgai į darbÄ nÄjo. R. K. gyvena viena, uždirba minimalų atlyginimÄ , moka už butÄ , nuomojasi kambarį, turi mamÄ , moÄiutÄ, seserį, juos.              IÅ¡ praneÅ¡imo apie pradÄtÄ ikiteisminį tyrimÄ matyti, jog R. K. 2015 m. birželio 19 d., apie 17.50 val., KupiÅ¡kio rajone, kelio Daugpilis-RokiÅ¡kis-PanevÄžys 65 km, vairuodama automobilį AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini) lenkdama krovininį automobilį iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ ir susidÅ«rÄ su prieÅ¡inga kryptimi važiuojanÄiu automobiliu AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D.
Z.. Eismo įvykio metu nukentÄjo D. Z., kuriai VšĮ âRespublikinÄ PanevÄžio ligoninÄâ nustatyta krÅ«tinÄs, veido, deÅ¡inio antakio sumuÅ¡imai, žaizda apatinÄje lÅ«poje, ir mirÄ jos vairuoto automobilio keleivÄ S. Ž.. (t. 1, b. l. 1)             IÅ¡ eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, eismo įvykio vieta yra kelio Daugpilis âRokiÅ¡kis â PanevÄžys 65 km. ((duomenys neskelbtini) ribose.) Kelio danga â asfaltbetonis, kelio dangos bÅ«klÄ â sausa, važiuojamosios kelio dalies plotis â 6 m., vienos eismo juostos plotis 3 m., eismo juostų skaiÄius viena kryptimi â 1, kelkraÅ¡Äio plotis â 1,8 m., važiuojamosios kelio dalies deÅ¡inÄje pusÄje yra kelkraÅ¡tis, kairÄje pusÄje irgi kelkraÅ¡tis, už kelkraÅ¡Äio deÅ¡inÄje pusÄje yra pieva, kairÄje pusÄje irgi pieva.
Automobilio AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini), nuo deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to galinÄ aÅ¡is atitolusi 4,9 m., priekinÄ aÅ¡is â 7,0 m., automobilio AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinÄ aÅ¡is atitolusi 7,1 m., galinÄ 8,2 m. Padangų pÄdsakų nerasta, stabdymo žymių nerasta. Nuo automobilio AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini), deÅ¡iniojo priekinio rato aÅ¡ies 1,6 m. atstumu ir automobilio AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini) kairiojo priekinio rato aÅ¡ies 1,0 m. atstumu guli automobilio AUDI 80 priekinis bamperis, valstybinio numerio ženklas - (duomenys neskelbtini), bei valstybinio numerio ženklas - (duomenys neskelbtini) Automobilio AUDI 80 sugadinimai: abu galiniai sparnai, stogas, priekinis kairÄs pusÄs sparnas, priekinis stiklas, variklio dangtis, priekinis bamperis, radiatorius, grotelÄs, abu priekiniai žibintai, posÅ«kio žibintai, sprogusi deÅ¡inÄs pusÄs priekinÄ padanga.
Automobilio AUDI A3 sugadinimai: priekinis kairÄs pusÄs sparnas, priekinis bamperis, grotelÄs, radiatorius, priekiniai posÅ«kių žibintai, variklio dangtis, priekinis deÅ¡inÄs pusÄs sparnas, deÅ¡inÄs pusÄs priekinÄs durys. ApžiÅ«ra atlikta 2015 m. birželio 19 d. nuo 18.20 val. iki 18.43 val., oro sÄ lygos apžiÅ«ros metu â saulÄta, apžiÅ«ros metu sudarytas planas (t. 1, b. l.
17) ir padarytos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 18-27) (t. 1, b. l. 5-8) Automobiliai AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini), ir AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio buvo apžiÅ«rÄti. (t. 1, b. l. 9-16) Automobilis AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini), yra registruotas A. U. vardu (t. 1, b. l. 34), turÄjo galiojanÄiÄ technikinÄ apžiÅ«rÄ (t. 1, b. l. 35), buvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs draudimu. (t. 1, b. l.
36) IÅ¡ D. Z. vairuotojo pažymÄjimo kopijos matyti, kad jinai teisÄ vairuoti transporto priemones įgijo 1998 metais. (t. 1, b. l.
37) Automobilis AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini) yra registruotas R. K. vardu (t. 1, b. l. 40), turÄjo galiojanÄiÄ technikinÄ apžiÅ«rÄ (t. 1, b. l. 41), buvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs draudimu draudimo bendrovÄje AAS âGjensidige Balticâ Lietuvos filiale. (t. 1, b. l.
42) IÅ¡ R. K. vairuotojo pažymÄjimo kopijos matyti, kad jinai teisÄ vairuoti transporto priemones įgijo 2010 metais. (t. 1, b. l. 39)             PanevÄžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro tyrÄjo 2015 m. birželio 25 d. nutarimu D. Z. pripažinta nukentÄjusiÄ ja (t. 1, b. l. 49), 2015 m. liepos 9 d. nutarimu A. U. pripažinta nukentÄjusiÄ ja (t. 1, b. l. 62), 2015 m. rugpjÅ«Äio 18 d. nutarimu A. M. pripažinta nukentÄjusiÄ ja. (t. 1, b. l. 57)             IÅ¡ PanevÄžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupÄs praneÅ¡imo spaudai matyti, kad buvo ieÅ¡koma krovininio automobilio, kurį lenkÄ R.
K., vairuotojo, ir kitų asmenų, maÄiusių eismo įvykio aplinkybes. (t. 1, b. l. 78)             IÅ¡ policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo bei iÅ¡rašų iÅ¡ duomenų bazÄs matyti, kad nÄra jokių duomenų, jog automobilis AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 19 d. bÅ«tų virÅ¡ijÄs leistinÄ greitį. (t. 1, b. l. 79-81)             IÅ¡ alkoholio matuoklio parodymų matyti, kad D. Z. 2015 m. birželio 19 d. 18.17 val. buvo nustatytas 0,00 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 82), iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad 2015 m. birželio 19 d. 19.10 val. paimtame jos kraujuje etilo alkoholio nerasta. (t. 1, b. l. 83)             IÅ¡ alkoholio matuoklio parodymų matyti, kad R.
K. 2015 m. birželio 19 d. 18.13 val. buvo nustatytas 0,00 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 84), iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad 2015 m. birželio 19 d. 19.50 val. paimtame jos kraujuje etilo alkoholio nerasta. (t. 1, b. l. 88)             IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 967/15(05) matyti, kad D. Z. nustatytas deÅ¡inÄs veido pusÄs sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kÄs poodine kraujosruva deÅ¡inÄs akies vokuose, muÅ¡tine žaizda apatinÄs lÅ«pos gleivinÄje ir odos nubrozdinimas deÅ¡iniojo kelio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . (t. 1, b. l. 93)             IÅ¡ 2015 m. spalio 15 d. medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad D.
Z. nustatyti liekamieji reiÅ¡kiniai po deÅ¡inÄs veido pusÄs sumuÅ¡imo su veido deformacija, reikalingas tolimesnis konservatyvus gydymas. (t. 1, b. l. 195-196)             IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. M 240/15(05) matyti, kad S. Ž. mirÄ nuo visiÅ¡ko nugaros smegenų nutraukimo, įvykus pilnam stuburo kaklinÄs dalies 6-o slankstelio skersiniam lūžiui. S. Ž. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. S. Ž. lavono tyrimo metu nustatyti Å¡ie sužalojimai:
a) odos nubrozdinimai kakle, deÅ¡iniojo klubakaulio didžiojo sparno projekcijoje, deÅ¡inio kelio srityje; poodinÄs kraujosruvos abiejose blauzdose;
b) krÅ«tinkaulio skersinis lūžis; deÅ¡inÄs pusÄs 2, 10, 11-o ir kairÄs pusÄs 1, 2, 3, 4, 5, 6-o Å¡onkaulių lūžiai;
c) kaklinÄs dalies 6-o slankstelio skersinis lūžis su pilnu nugaros smegenų nutraukimu;
d) abiejų šlaunikaulių skeveldriniai lūžiai; abiejų blauzdikaulių ir dešiniojo šeivikaulio lūžiai;
e) abiejų plauÄių plyÅ¡imai. (t. 1, b. l. 98-101) Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonÄ pažeidÄ kelių eismo saugumo ar transporto priemonÄs eksploatavimo taisykles, jeigu dÄl to įvyko eismo įvykis, dÄl kurio žuvo žmogus. Å ios nusikalstamos veikos sudÄtis yra blanketinÄ, t. y. kelių eismo saugumo ar transporto priemonÄs eksploatavimo taisyklÄs, kurių pažeidimas užtraukia ir baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ, yra įtvirtintos kituose teisÄs aktuose taip pat ir VyriausybÄs patvirtintose Kelių eismo taisyklÄse (toliau - ir KET).
Siekiant tinkamai atskleisti Å¡ios nusikalstamos veikos požymius, turi bÅ«ti įvertintos ir Kelių eismo taisyklÄse numatytos teisÄs normos. Å ios nusikalstamos veikos sudÄtis yra materiali, todÄl, kvalifikuojant veikÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį, bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonÄs eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), jos padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį. NagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje R. K. kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 136.3 punkto reikalavimus, kurie numato, kad prieÅ¡ pradÄdamas lenkti transporto priemonÄs vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojanÄioms transporto priemonÄms.
Teismo posÄdžio metu R. K. pilnai pripažino savo kaltÄ ir parodÄ, kad prieÅ¡ lenkdama krovininį automobilį matÄ, jog prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuoja senas automobilis, kuris jos manymu buvo toli, todÄl buvo įsitikinusi, kad spÄs aplenkti krovininį automobilį ir grįžti į savo eismo juostÄ . Krovininis automobilis tuo metu rodÄ deÅ¡inį posÅ«kį. R. K. krovininį automobilį lenkÄ, taÄiau manevro metu pamaÄiusi, kad iÅ¡ priekio važiuojantis automobilis labai greitai artÄja, ir suvokusi, kad nespÄs baigti manevro, stabdÄ ir suko į kairį kelkraÅ¡tį.
IÅ¡ priekio važiavÄs automobilis irgi suko į kelkraÅ¡tį kur automobiliai ir susidÅ«rÄ. Tokie kaltinamosios parodymai patvirtina, jog R. K. veikÄ nusikalstamai nerÅ«pestingumai, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamoji nenumatÄ, kad jos veiksmai gali sukelti eismo įvykį dÄl kurio žus žmogus, taÄiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes ji galÄjo ir turÄjo tai numatyti. TurÄjimas numatyti padarinius iÅ¡plaukia iÅ¡ įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams iÅ¡manyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokÄti kelių eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.
GalÄjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia vairuotojo realiÄ galimybÄ konkreÄioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumÄ ar pavojingumÄ bei numatyti eismo įvykį, dÄl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Bylos nagrinÄjimo metu nebuvo nustatyta, kad nukentÄjusioji D. Z. bÅ«tų pažeidusi kokius nors KET reikalavimus. Teismas, konstatuoja, jog jeigu R. K. prieÅ¡ pradÄdama lenkti, bÅ«tų įsitikinusi, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojanÄiai transporto priemonei ir tokioje situacijoje nebÅ«tų pradÄjusi lenkti priekyje važiavusio krovininio automobilio ir iÅ¡važiavusi į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ , taip sukeldama grÄsmÄ eismo saugumui, tai automobilio AUDI 80 vairuotoja D.
Z. nebÅ«tų buvusi priversta stabdyti, sukti į deÅ¡inį kelkraÅ¡tį ir ten susidurti su R. K. vairuojamu automobiliu, ko pasekoje S. Ž. žuvo, o D. Z. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi byloje R. K. nusikalstamos veikos tiek objektyvieji požymiai â veika, padariniai, bÅ«tinas priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir kilusių padarinių, tiek subjektyvusis požymis â kaltÄ, kuri pasireiÅ¡kÄ neatsargumu (pagal nustatytas bylos aplinkybes â nusikalstamu nerÅ«pestingumu) yra nustatyti.
Kaltinamoji nurodo, jog krovininis automobilis, kurį ji lenkÄ rodÄ deÅ¡inįjį posÅ«kį. IÅ¡ kaltinamosios parodymų galima suprasti, kad ir tai jÄ paskatino atlikti lenkimo manevrÄ . Ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi priemonių nustatyti krovininio automobilio vairuotojÄ , taÄiau to nepavyko padaryti, todÄl byloje nebuvo nustatyta aplinkybÄ ar kaltinamosios lenktas krovininis automobilis iÅ¡ties rodÄ deÅ¡inįjį posÅ«kio signalÄ . Teismas sprendžia, kad net padarius prielaidÄ , jog krovininis automobilis iÅ¡ tiesų rodÄ deÅ¡inįjį posÅ«kį, kas galÄtų reikÅ¡ti, kad jis planuoja pasukti į deÅ¡inÄ arba sustoti, arba iÅ¡ paskos važiuojanÄiam automobiliui duoda ženklÄ , kad kelias iÅ¡ priekio yra laisvas ir galima atlikti lenkimo manevrÄ , tai negali bÅ«ti pagrindas teigti, kad kaltinamoji nÄra atsakinga už eismo įvykio pasekmes, kadangi tokie krovininio automobilio vairuotojo veiksmai nepaneigia kaltinamajai KET 136.3 punkte nustatytos pareigos prieÅ¡ pradedant lenkti įsitikinti, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojanÄioms transporto priemonÄms.
Teismas, įvertinÄs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, kad R. K. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje. R. K. parodymai, nukentÄjusiųjų D. Z., A. M. ir A. U. parodymai, specialistų iÅ¡vados, įvykio vietos, automobilių apžiÅ«rų protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti anksÄiau aptarti ir iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad R. K. 2015 m. birželio 19 d., apie 17.50 val., KupiÅ¡kio rajone, kelio Daugpilis-RokiÅ¡kis-PanevÄžys 65 km 600 m, vairuodama automobilį AUDI A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dÄl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 136.3 punkto reikalavimus â prieÅ¡ pradÄdama lenkti privalÄdama įsitikinti, kad lenkimui bÅ«tina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojanÄioms transporto priemonÄms, to nepadarÄ, neįsitikino, kad lenkti yra saugu, ko pasÄkoje, lenkdama ta paÄia kryptimi priekyje važiuojanÄiÄ transporto priemonÄ, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ ir susidÅ«rÄ su prieÅ¡inga kryptimi važiuojanÄiu automobiliu AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D.
Z., dÄl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio AUDI 80 keleivÄ S. Ž., bei buvo nežymiai sutrikdyta D. Z. sveikata. Apibendrinant kas aptarta, konstatuotina, jog R. K. nusikalstami veiksmai yra kvalifikuoti teisingai, kaip baigtas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje. BausmÄs skyrimas R. K. atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamoji pilnai sutiko su pareikÅ¡to kaltinimo apimtimi, ne kartÄ atsipraÅ¡Ä nukentÄjusiųjų, kaltinamosios elgesys proceso metu įtikino teismÄ , jog kaltinamoji iÅ¡ tiesų nuoÅ¡irdžiai, o ne formaliai, gailisi ir iÅ¡gyvena dÄl kilusios eismo įvykio ir jo pasekmių. PažymÄtina, kad nukentÄjusiosios teismo posÄdžio metu patvirtino, kad kaltinamosios atsipraÅ¡ymÄ priÄmÄ ir jai atleido. Byloje pateiktas medicininis pažymÄjimas patvirtina, kad po eismo įvykio R. K. kreipÄsi pas gydytojÄ psichiatrÄ , jai buvo nustatytas adaptacijos sutrikimas ir paskirtas gydymas (t. 2, b. l. 3), ji buvo nedarbinga. (t. 2, b. l.
1) Kaltinamosios atsakomybÄ sunkinanÄių aplinkybių teismas nenustatÄ.Skirdamas R. K. bausmÄ, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarÄ vienÄ sunkų neatsargų nusikaltimÄ transporto eismo saugumui, iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teista (t. 1, b. l. 102), iÅ¡ karto po įvykio atlygino dalį žalos nukentÄjusiajai, nÄra bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 103), priklausomybÄs ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (t. 1, b. l. 105), yra dirbanti (t. 1, b. l. 20-27), darbdavio charakterizuojama, kaip pareiginga ir pavyzdinga darbuotoja, jos darbdavio charakteristikose pažymima, kad R.
K. labai iÅ¡gyvena dÄl įvykusio eismo įvykio (t. 1, b. l. 119; t. 2, b. l. 6). Kaltinamosios motinos gyvenamosios vietos seniÅ«nijos pateiktais duomenimis R. K. motina gyvena (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, (duomenys neskelbtini) SeniÅ«nijos žiniomis R. K. gyvena ir dirba PanevÄžyje, nuolatos grįžta pas motinÄ , jai padeda Å«kyje. R. K. yra labai jautri, darbÅ¡ti mergina, apie kuriÄ Å¾monÄs tik gerai atsiliepia, seniÅ«nija dÄl jos elgesio nusiskundimų nÄra gavusi, seniÅ«nijai yra žinoma, kad ji labai pergyvena dÄl eismo įvykio. (t. 1, b. l. 114) Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalies sankcija numato vienintelÄ bausmÄs rūšį â terminuotÄ laisvÄs atÄmimÄ .
Nustatydamas bausmÄs dydį, skaiÄiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena kaltinamosios atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ, sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibÅ«dinanÄias nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybÄ, sukeltas itin sunkias ir skaudžias pasekmes, ir mano esant tikslinga paskirti kaltinamajai sankcijoje numatytÄ laisvÄs atÄmimo bausmÄ, jos dydį nustatant kiek žemesnį nei sankcijoje numatytos bausmÄs vidurkis.BausmÄs vykdymo atidÄjimÄ reglamentuojanÄio Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvÄs atÄmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dÄl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyÄinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidÄti paskirtos bausmÄs vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.
BausmÄs vykdymas gali bÅ«ti atidÄtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo. Teismas įvertinÄs, kad kaltinamoji anksÄiau nebuvo neteista ir nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, kaltÄ pripažįsta ir gailisi, padarÄ ne tyÄinį, o neatsargų nusikaltimÄ , sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmÄs tikslai kaltinamajai R. K. bus pasiekti be realaus jos atlikimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajai paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymas atidedamas dvejiems metams, įpareigojant jÄ tÄsti darbÄ ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidÄdamas bausmÄs vykdymÄ teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.
Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji R. K. nusikalstamÄ veikÄ padarÄ naudodamasi specialiÄ jÄ teise â teise vairuoti transporto priemones, todÄl teismui atsiranda pagrindas svartyti klausimÄ dÄl Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonÄs â uždraudimo naudotis specialia teise, paskyrimo R. K.. Baudžiamojo poveikio priemonÄs turi padÄti įgyvendinti bausmÄs paskirtį, todÄl teismas įvertinÄs tai, kad dÄl kaltinamosios R. K. nusikalstamo nerÅ«pestingumo, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kilo neatitaisomi padariniai â žuvo žmogus ir kitas žmogus patyrÄ kÅ«no sužalojimus, atsižvelgÄs į tai, kad kaltinamoji eismo įvykį sukÄlÄ bÅ«dama blaivi, neturÄdama galiojanÄių administracinių nuobaudų, turÄjo teisÄ vairuoti, jos automobilis buvo techniÅ¡kai tvarkingas, sprendžia, kad kaltinamajai turi bÅ«ti paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ â teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimas minimaliam terminui, t. y., vieneriems metais.
Teismo įsitikinimu tokios baudžiamojo poveikio priemonÄs paskyrimas kaltinamajai padÄs įgyvendinti bausmÄs paskirtį bei suvokti nuoseklaus ir griežto Kelių eismo taisyklių laikymosi svarbÄ ateityje.R. K., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinÄjimo metu kardomoji priemonÄ nebuvo paskirta. Teismas taip pat nemato pagrindo kaltinamajai skirti kokiÄ nors kardomÄ jÄ priemonÄ iki įsiteisÄs jai priimtas nuosprendis. Civiliniai ieÅ¡kiniai Pagal Lietuvos Respublikos BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentÄjusiuoju, turi teisÄ reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo, taip pat gauti dÄl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis).
Vienas Å¡ios teisÄs realizavimo bÅ«dų yra civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dÄl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).NukentÄjusioji D.
Z. baudžiamojoje byloje R. K. ir draudimo bendrovei AAS âGjensidige Balticâ Lietuvos filialui pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį. D. Z. praÅ¡o iÅ¡ R. K. priteisti 9163 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iÅ¡ draudimo bendrovÄs AAS âGjensidige Balticâ Lietuvos filialo priteisti 35,34 Eur turtinÄs žalos, 2317 Eur iÅ¡laidų S. Ž. paminklui pastatyti ir kapavietei sutvarkyti, ir 2437 Eur neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinyje nurodoma, jog D. Z. patyrÄ 35,34 Eur iÅ¡laidų kurui ir iÅ¡siimdama pažymÄ iÅ¡ VÄ® âRegistrų centrasâ apie savo vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , kurios reikÄjo norint gauti valstybÄs garantuojamÄ teisinÄ pagalbÄ . (t. 1, b. l. 190-194) Degalų pirkimo iÅ¡laidas patvirtinantys kvitai yra pateikti kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 198-199), paminklo pastatymo ir kapavietÄs sutvarkymo iÅ¡laidos grindžiamos R.
T. paminklų dirbtuvÄs iÅ¡raÅ¡yta D. Z. iÅ¡ankstinio apmokÄjimo sÄ skaita ir jos detalizavimu. (t. 2, b. l. 35-36)NukentÄjusioji A. M. baudžiamojoje byloje R. K. ir draudimo bendrovei AAS âGjensidige Balticâ Lietuvos filialui pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį. A. M. praÅ¡o iÅ¡ R. K. priteisti 3563 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iÅ¡ draudimo bendrovÄs AAS âGjensidige Balticâ Lietuvos filialo priteisti 2437 Eur neturtinei žalai atlyginti. (t. 1, b. l. 190-194)Civilinis atsakovas draudimo bendrovÄ AAS âGjensidige Balticâ Lietuvos filialas pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodÄ, jog draudimo bendrovÄ, kaip R.
K. automobilio AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini) civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo draudikas dÄl 2015 m. birželio 19 d. eismo įvykio yra iÅ¡mokÄjÄs draudimo iÅ¡mokas: A. U. 555,64 Eur už sugadintÄ automobilį AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 16-17), Valstybinei ligonių kasai 146,84 Eur už D. Z. gydymÄ (t. 2, b. l. 24), D. Z. 39,05 Eur už iÅ¡laidas vaistams ir 126 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 25-26), 1201,26 Eur už laidojimo iÅ¡laidas ir iÅ¡laidas kurui laidojimo metu. (t. 2, b. l. 28).
Atsiliepime nurodoma, kad D. Z. ir A. M. neturtinÄs žalos atlyginimas po 2437 Eur kiekvienai bus iÅ¡mokÄtas vadovaujantis įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu. D. Z. 35,34 Eur dydžio kuro iÅ¡laidos ir pažymos iÅ¡ âVÄ® âRegistrų centrasâ iÅ¡siÄmimo iÅ¡laidos bus iÅ¡mokÄtos. Atsiliepime teigiama, kad 2317 Eur numatomos paminklo pastatymo ir kapavietÄs sutvarkymo iÅ¡laidos Å¡iuo metu negali bÅ«ti priteisiamos, kadangi draudimo bendrovei nÄra pateiktas kapavietÄs sutvarkymo projektas ar kitas dokumentas patvirtinantis kapavietÄs dydį bei nÄra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie patirtas iÅ¡laidas. (t. 2, b. l. 13-14)AnksÄiau iÅ¡tirtais įrodymais neginÄijamai nustatyta, kad žala nukentÄjusiosioms buvo padaryta neteisÄtais kaltinamosios veiksmais.
Tai reiÅ¡kia, kad R. K. Å¡ioje byloje yra tinkamas civilinÄs atsakomybÄs subjektas. Kaltinamosios civilinÄ atsakomybÄ vairuojant transporto priemonÄ buvo apdrausta draudimo bendrovÄs AAS âGjensidige Balticâ Lietuvos filiale. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.987 straipsnį ir su kaltinamuoju sudarytÄ draudimo sutartį Å¡i įmonÄ privalo atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Taigi nurodyta draudimo įmonÄ yra tinkamas atsakovas pagal pareikÅ¡tus reikalavimus.
D. Z. praÅ¡o iÅ¡ draudimo bendrovÄs AAS âGjensidige Balticâ Lietuvos filialo priteisti 35,34 Eur turtinÄs žalos, 2317 Eur iÅ¡laidų S. Ž. paminklui pastatyti ir kapavietei sutvarkyti. D. Z. patirta 35,34 Eur turtinÄ Å¾ala yra pagrįsta dokumentais, todÄl priteistina iÅ¡ draudimo bendrovÄs. Taip pat, teismas sprendžia, kad D. Z. praÅ¡oma priteisti 2317 Eur iÅ¡laidų suma paminklui pastatyti ir kapavietei sutvarkyti pripažintina pagrįsta. Teismo posÄdžio metu D. Z. parodÄ, kad laukia pinigų iÅ¡ draudimo bendrovÄs, kad galÄtų žuvusiai mamai pastatyti paminklÄ ir sutvarkyti kapavietÄ.
Bylos nagrinÄjimo metu buvo nustatyta, kad D. Z. yra bedarbÄ, gauna socialinÄ paÅ¡alpÄ , viena augina vaikus, taigi yra visiÅ¡kai suprantama, kodÄl D. Z. negali iÅ¡ anksto apmokÄti kapavietÄs tvarkymo iÅ¡laidų ir pateikti raÅ¡ytinių įrodymų apie tai. D. Z. praÅ¡oma priteisti suma kapavietei tvarkyti yra pagrįsta R. T. paminklų dirbtuvÄs iÅ¡raÅ¡yta iÅ¡ankstinio apmokÄjimo sÄ skaita ir jos detalizavimu. Teismas sprendžia, kad D. Z. praÅ¡oma suma neleidžia manyti, kad bus įrenginÄjamas prabangus kapas, tokia suma atitinka protingumo kriterijų, vidutines tokių paslaugų kainas ir yra objektyviai bÅ«tina, kad bÅ«tu laiku (iki pirmųjų žuvusiosios mirties metinių) ir tinkamai (pagal krikÅ¡ÄioniÅ¡kas tradicijas Lietuvoje) sutvarkytas mirusiosios kapas.Teismui nekyla jokių abejonių dÄl nukentÄjusiųjų teiginių, kad jos dÄl netikÄtos mamos, žūties patyrÄ didžiulį sukrÄtimÄ , dvasinį skausmÄ ir emocinius iÅ¡gyvenimus.
Nors žuvusioji ir buvo senyvo amžiaus, taÄiau jos sveikata buvo pakankami gera, ji gyveno kaime, laikÄ Å«kį. Akivaizdu, kad staigi ir tragiÅ¡ka mirtis sukÄlÄ jos dukroms Å¡okÄ ir didelÄ netektį. NukentÄjusioji D. Z. nurodÄ, kad jos santykiai su mama buvo artimi, Å¡ilti, jos gražiai bendravo, mama jai visaip kaip padÄjo gyvenime, patarÄ, parÄmÄ. PaÄiai D. Z. dÄl eismo įvykio buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, po ji avarijos negalÄjo atsikelti iÅ¡ lovos, vartojo raminamuosius ir nuskausminamuosius vaistus, iki Å¡iol vartoja vaistus.
NukentÄjusioji A. M. parodÄ, kad judviejų santykiai su mama buvo labai geri, dabar mamos labai trÅ«ksta, mama jÄ užaugino, pas mamÄ atvykdavo 2-3 kartus į mÄnesį, mamai padÄdavo Å«kyje, po įvykio gyveno su seserimi, tvarkÄ mamos Å«kį. NeturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal Å¡iÄ normÄ , nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
SprÄsdamas neturtinÄs žalos atlyginimo klausimÄ ir nustatydamas nukentÄjusiesiems padarytos neturtinÄs žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykis sukÄlÄ negrįžtamas pasekmes, jo metu žuvo senyvo amžiaus moteris, nežymiai sutrikdyta nukentÄjusios D. Z. sveikata. Nors ir neatsargiais, taÄiau bet kokiu atveju nusikalstamais kaltinamosios veiksmais buvo pažeistas aukÅ¡Äiausias teisinis gÄris â žmogaus gyvybÄ, kurios, kaip aukÅ¡Äiausios vertybÄs, neįmanoma įkainoti, kaip, beje, neįmanoma iÅ¡matuoti ir įkainuoti nukentÄjusiųjų patirto dvasinio skausmo bei kanÄių, kurių kilimas Å¡iuo atveju yra absoliuÄiai neginÄytinas.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinÄ Å¾alÄ apibrÄžia kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrÄtimÄ , emocinÄ depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogÄjimÄ , bendravimo galimybių sumažÄjimÄ ir kitÄ , teismo įvertintÄ pinigais. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartÄ akcentavÄs, kad neturtinÄs žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinÄs žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.
Ä®statymas numato piniginÄ satisfakcijÄ , kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentÄjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginÄ kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ . Neturtine žala pakenkiama teisÄs saugomoms ir ginamoms neturtinÄms, nematerialioms vertybÄms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybÄms, taÄiau jos ginamos turtiniais bÅ«dais. PiniginÄ kompensacija už patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ negali užtikrinti nukentÄjusiojo asmens visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo į padÄtį, buvusiÄ iki teisÄs pažeidimo.
Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau suÅ¡velninti dÄl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinÄs žalos atlyginimÄ , siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinÄ padÄtį, o kompensuoti asmens negatyvius iÅ¡gyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iÅ¡ viso niekas â pinigai ar kitas materialus turtas â negali atstoti. Visgi, nepaisant to, kokie skaudÅ«s bebÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinÄs žalos atlyginimo dydį.
Neneigiant kaltininko padaryto nusikaltimo ir iÅ¡ jo kilusios prievolÄs atlyginti padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ , svarbu užtikrinti, kad Å¡iÄ Å¾alÄ padarÄs asmuo realiai galÄtų atlyginti nukentÄjusiesiems priteisiamÄ neturtinÄs žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greiÄiau, o nukentÄjÄ asmenys realiai gautų jiems priteistas sumas. Toks kriterijus svarbus, siekiant teismo sprendimu užtikrinti protingÄ abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , todÄl Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti ir nusikaltimÄ padariusio asmens turtinÄ padÄtį.
NagrinÄjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamoji R. K. yra jauno amžiaus, darbingas, nors gaunantis nedidelį atlyginimÄ , asmuo, jos nusikalstama veika buvo padaryta dÄl neatsargumo. Å iuo atveju pažymÄtina, jog už neatsargiai padarytas veikas priteistinos neturtinÄs žalos dydis paprastai yra mažesnis nei už tyÄinius nusikaltimus. Atsižvelgdamas į iÅ¡dÄstytų aplinkybių visetÄ , nustatÄs, jog dÄl kaltinamosios padaryto nusikaltimo nukentÄjusiosios patyrÄ skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrÄtimus, kurie neigiamai paveikÄ jų gyvenimÄ (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamosios turtinÄ padÄtį (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, į teismų formuojamÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose, kuriose dÄl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4344 Eur (15 000 Lt) iki 43443 Eur (150 000 Lt) (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-287-507/2015 ir kt.), teismas žuvusiosios dukros nukentÄjusiosios D.
Z., kuri ir pati nukentÄjo eismo įvykio metu, patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ vertina 10600 eurų dydžio suma, žuvusiosios dukros nukentÄjusiosios A. M. patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ vertina 6000 eurų dydžio suma. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo suma dÄl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentÄjusiųjų treÄiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dÄl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dÄl neturtinÄs žalos).
Draudimo bendrovÄ AAS âGjensidige Balticâ Lietuvos filialas Å¡iuo metu yra iÅ¡mokÄjusi tik 126 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo, todÄl iÅ¡ draudimo bendrovÄs D. Z. ir A. M. priteistinas neturtinÄs žalos atlyginimas po 2437 Eur kiekvienai, o likusi neturtinÄs žalos dalis priteistina iÅ¡ kaltinamosios R. K.. DÄl ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos iÅ¡laidų ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos Kauno skyrius (toliau â ir Tarnyba) 2016 m. kovo 3 d. pateikÄ pažymas, kuriose nurodyta, jog baudžiamojoje byloje antrinÄ teisinÄ pagalbÄ nukentÄjusiosioms D.
Z. ir A. M. teikÄ Tarnybos paskirta advokatÄ DovilÄ BaniulÄ. Už D. Z. teiktÄ antrinÄ teisinÄ pagalbÄ valstybÄ patyrÄ 172,89 Eur dydžio iÅ¡laidas (advokato užmokestis) (t. 2, b. l. 53), už A. M. teiktÄ antrinÄ teisinÄ pagalbÄ valstybÄ patyrÄ 133,17 Eur dydžio iÅ¡laidas (advokato užmokestis) ir 6,40 Eur kitas su antrinÄs teisinÄs pagalbos teikimu susijusias iÅ¡laidas. (t. 2, b. l. 57)Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti.
Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinÄ padÄtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas įvertinÄs tai, kad Tarnybos paskirta advokatÄ atstovavo dvi nukentÄjusiÄ sias toje paÄioje byloje, paruoÅ¡Ä civilinius ieÅ¡kinius, kurie paremti tomis paÄiomis aplinkybÄmis, dalyvavo trijuose teismo posÄdžiuose, bei atsižvelgÄs į tai, kad kaltinamoji dirba ir gauna artimÄ minimaliam atlyginimÄ , sprendžia, kad yra pagrindas valstybei priteistinų iÅ¡laidų dydį mažinti iki 100 Eur ir jas priteisti iÅ¡ kaltinamosios R.
K.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 106, 115, 297-298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jai laisvÄs atÄmimÄ trejiems metams bausmÄ atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, R. K. paskirtos trejų metų laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ atidÄti dvejiems metams, įpareigojant jÄ tÄsti darbÄ ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonÄ - uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerius metus.D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir D. Z. iÅ¡ kaltinamosios R. K. priteisti 8163 Eur (aÅ¡tuonis tÅ«kstanÄius vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus) neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ civilinio atsakovo draudimo bendrovÄs AAS âGjensidige Balticâ Lietuvos filialo, į. k. 300633222, D.
Z. priteisti 35,34 Eur (trisdeÅ¡imt penkis eurus 34 ct.) turtinÄs žalos, 2317 Eur (du tÅ«kstanÄius tris Å¡imtus septyniolika eurų) iÅ¡laidų S. Ž. paminklui pastatyti ir kapavietei sutvarkyti, ir 2437 Eur (du tÅ«kstanÄius keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis eurus) neturtinei žalai atlyginti.A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir A. M. iÅ¡ kaltinamosios R. K. priteisti 3563 Eur (tris tÅ«kstanÄius penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus) neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ civilinio atsakovo draudimo bendrovÄs AAS âGjensidige Balticâ Lietuvos filialo, į. k. 300633222, A.
M. priteisti 2437 Eur (du tÅ«kstanÄius keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis eurus) neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ R. K. priteisti valstybei 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų (gavÄjas ValstybinÄ mokesÄių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: bankas âSwedbankâ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas âDNBâ AB, a. s Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, bankas âSEBâ AB, a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175) (įmokos kodas â 5630, įmokos paskirtis â už suteiktÄ antrinÄ teisinÄ pagalbÄ ).Iki nuosprendžio įsiteisÄjimo R.
K. kardomosios priemonÄs neskirti. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas PanevÄžio apygardos teismui per KupiÅ¡kio rajono apylinkÄs teismÄ . TeisÄjas                                                                                                               Raimundas Rakauskas