33353e69-62bb-4071-9000-fe94dbca5bda · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-68-165/2017Proceso Nr. 1-01-1-13894-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.3.1; 1.1.5.1; 2.1.3.8; 2.4.6.3.1.                                         (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Reginos Gaudutienės, Kęstučio Jucio, Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Linai Beinarytei, Dainorai Miliūtei,nuteistajam D.

N. ir jo gynėjui advokatui Aivarui Surbliui,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Irmantui Motužiui,             teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. N. gynėjo advokato Aivaro Surblio apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės atėmimu 9 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Iš D. N. priteista: J. M. – 20 000 Eur, R. M. – 20 000 Eur; A. B. – 10 000 Eur, V. K. – 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei R. M. – 300 Eur, A. B. – 300 Eur, V. K. – 300 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.                          Teisėjų kolegija n u s t a t ė: D. N. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. kovo 8 d. apie 20.45 val. garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui su D.

M., susigrÅ«mė su Å¡iuo, sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius kumščiais į galvÄ , smaugė jį rankomis ir padarė nežymaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimus deÅ¡iniajame ir kairiajame žastuose, deÅ¡iniajame rieÅ¡e, deÅ¡inės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje, kairiajame smilkininiame raumenyje, abiejose lÅ«pose ir burnos kairiajame kampe, kaklo priekyje ir ant galvos deÅ¡iniojo sukamojo raumens, deÅ¡iniojo raktikaulio, bei dÅ«rė Å¡iam peiliu vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę ir padarė durtinį-pjautinį kiaurinį krÅ«tinės lÄ stos sužalojimÄ ir kiaurinį deÅ¡iniojo plaučio ir virÅ¡utinės tuščiosios venos pažeidimÄ , dėl to iÅ¡sivystė Å«mus vidinis nukraujavimas į Å¡irdiplėvę ir deÅ¡inę pleuros ertmę ir D.

M. netrukus įvykio vietoje mirė, taip tyčia nužudė D. M.. Nuteistojo D. N. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-11 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – D. N., remiantis BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. Teismui nusprendus, kad D. N. veiksmuose nebuvo bÅ«tinosios ginties ir jos ribų peržengimo, D. N. veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 132 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, bei sumažinti iÅ¡ nuteistojo priteistos neturtinės žalos dydį.Apeliantas nesutinka su skundžiamu teismo nuosprendžiu ir teigia, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl to padarė nepagrįstas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Apelianto teigimu, teismas pažeidė nuteistojo teisę į teisingÄ procesÄ , teisę į gynybÄ ir rungimosi principÄ , įtvirtintus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10, 44 straipsniuose, nes netenkino gynybos praÅ¡ymų ir dėl to iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė visų bylos aplinkybių. D. N. kaltumas grindžiamas tik tikėtinais įrodymais. D. N. viso bylos proceso metu nuosekliai teigė, kad jokios priežasties ar motyvo nužudyti D.

M. neturėjo, todėl jis kaltu dėl tyčinio nužudymo neprisipažįsta. D. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme detaliai paaiškino įvykio aplinkybės. D. N. nurodė, kad 2015-03-08 garaže, apie 1,5-2 val. iki D. M. mirties, jie tarpusavyje nepiktybiškai susigrūmė, tačiau po to jie toliau draugiškai žaidė pokerį, gėrė degtinę ir vienas kitam jokių pretenzijų ir priekaištų nereiškė. Todėl, apelianto nuomone, kaltinime nurodyti D. M. padaryti nesunkūs sužalojimai negali būti siejami su pastarojo nužudymu ir iš kaltinimo šalintini.

D. N. parodė, kad jį apie 20.45 val. iÅ¡ miego pažadino D. M., rankoje laikydamas peilį, kurį prikiÅ¡o jam prie krÅ«tinės, ir tuo pačiu metu kita ranka smogė D. N. į deÅ¡inį Å¡onÄ bei sugriebęs jam už galvos jÄ lenkė žemyn. D. N., suprasdamas, kad D. M. jį gali perdurti, staigiai kaire ranka sugriebė Å¡iam už deÅ¡inės rankos, kurioje buvo peilis, ir sukdamas peilį nuo savęs, deÅ¡ine ranka sugriebęs už D. M. rÅ«bų pervertė jį ant sofos ir pats visu svoriu užgriuvo ant nugaros gulinčio D.

M., kadangi pastarasis jį laikė už galvos ir spaudė prie savęs. D. N. prispaudęs (užgulęs) D. M. buvo apie 1-2 sekundes ir pajutęs, kad D. M. ranka nebelaiko jo galvos, nuo jo nusirito ant Å¡ono, ir tada pamatė D. M. krÅ«tinėje peilį, kurį iÅ¡traukė ir numetė. Tokia įvykio situacija, apelianto nuomone, vertintina kaip bÅ«tinoji gintis (BK 28 straipsnis). Byloje liudytojų betarpiÅ¡kai buvusių garaže ir mačiusių D. M. mirties aplinkybes bei momentÄ nėra. D. N. neneigia, kad dėl jo veiksmų iÅ¡tiko D.

M. mirtis, tačiau teigia, kad tai įvyko jam ginantis nuo realaus D. M. užpuolimo. Tokie nuteistojo teiginiai byloje nepaneigti. Teismo posėdyje apklaustas med. ekspertas D. V., kuris atliko D. M. lavono teismo medicininį tyrimÄ ir surašė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 158/15(03), nepaneigė nuteistojo parodymų, kad D. M. galėjo bÅ«ti mirtinai sužalotas nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis, t.y. ginantis. Apeliantas pažymi, kad gynyba teismui buvo pateikusi praÅ¡ymÄ byloje paskirti teismo medicininę (situacinę) ekspertizę dėl D.

M. sužalojimo mechanizmo, tačiau teismas tokį praÅ¡ymÄ nepagrįstai atmetė. Apelianto teigimu, tokia ekspertizė reikalinga, siekiant nustatyti D. M. sužalojimo mechanizmÄ , taip pat ar 2015-03-12 D. N. diagnozuotas deÅ¡inės krÅ«tinės pusės sumuÅ¡imas — tarpÅ¡onkaulinė neurologija, galėjo bÅ«ti padarytas D. M. smÅ«gio sudavimo pasėkoje, nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas gynybos praÅ¡ymÄ , atėmė galimybę surinkti papildomus įrodymus, patvirtinančius nuteistojo parodymus apie įvykio aplinkybes, t. y. tai, kad jis D.

M. nužudė gindamasis ir (ar) dėl neatsargumo, ir tuo pažeidė D. N. gynybos teises, numatytas BPK 10 straipsnyje, ir reikalavimÄ iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes (BPK 20 straipsnio 5 dalis).Apelianto nuomone, teismui nusprendus, kad D. N. veiksmuose nebuvo nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo, atsižvelgiant į skundžiamu nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes bei tyčios nužudyti D. M. nebuvimÄ , D. N. veiksmai perkvalifikuotini į neatsargų gyvybės atėmimÄ (BK 132 straipsnio 1 dalį).

Å iuo atveju D. N. veiksmai turėtų bÅ«ti vertintini kaip gyvybės atėmimas dėl neatsargumo, nes jis nesuvokė savo veiksmų pavojingumo ir nenumatė, kad gali atsirasti ir mirtini padariniai. Susidariusioje situacijoje D. N. pasielgė nerÅ«pestingai ir nenumatė, kad dėl jo gynybinių veiksmų gali žūti žmogus, t. y. D. M., tačiau pagal buvusiÄ situacijÄ privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu bÅ«tų buvęs apdairesnis ir atsargesnis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad žuvusiojo D.

M. elgesys, veiksmai buvo rizikingi ir provokuojantys. Bylos medžiaga patvirtina, kad D. M. gyveno asocialų gyvenimÄ , neturėjo darbo, dažnai iÅ¡gėrinėjo, o bÅ«damas neblaivus buvo agresyvus, linkęs smurtauti. Å ias aplinkybes teisme patvirtino liudytojai A. V., A. D., A. C., L. ir Ž. S., R. C.. NuteistÄ jį D. N., prieÅ¡ingai nei D. M., minėti liudytojai apibÅ«dino kaip ramų ir nekonfliktiÅ¡kÄ Å¾mogų ir visi liudytojai iÅ¡skyrė vienÄ D. N. savybę, kad jis, bÅ«damas iÅ¡gėręs alkoholio, visada elgdavosi ramiai, o padauginęs eidavo miegoti ir nėra buvę situacijų, kad jis bÅ«tų kokio nors konflikto iniciatorius.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad prieÅ¡ žūtį D.M. elgėsi neadekvačiai ir provokuojančiai, galimai pasireiÅ¡kus alkoholinei psichozei. TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliantas daro, atsižvelgdamas į tai, kad D.M. iki mirties nuolat vartojo alkoholį, mirties dienÄ jo kraujyje buvo rasta 3,39 promilės alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, o užpuolęs snaudžiantį (miegantį) D. N. peiliu Å¡aukė jį pravarde „D“. Be to, prieÅ¡ tai smogė L. S.. Apeliantas nesutinka su iÅ¡ nuteistojo D.

N. priteistu neturtinės žalos dydžiu, teigia, kad jis yra aiÅ¡kiai per didelis. Bylos duomenys patvirtina, kad iki žūties D. M. vedė socialiai neteisingÄ gyvenimo bÅ«dÄ â€“ nedirbo, sistemingai girtavo, nevengė smurto panaudojimo, iÅ¡ esmės nesirÅ«pino savo sunkiai sergančia ((duomenys neskelbtini)) garbaus amžiaus mama, taip pat iÅ¡ esmės po skyrybų su sutuoktine nesirÅ«pino ir savo sÅ«numi R., jam finansiÅ¡kai nepadėjo, bendravo su pastaruoju retai, tik kai Å¡is atvykdavo pas močiutę.

Apelianto nuomone, toks D. M. gyvenimo bÅ«das leidžia abejoti dėl artimų ir nuoÅ¡irdžių santykių tarp D. M. ir nukentėjusiųjų, kuriems priteistas neturtinės žalos atlyginimas, buvimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė jo apeliacinį skundÄ patenkinti, nuteistasis, palaikydamas savo gynėjo apeliacinį skundÄ , prašė taip pat jį patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo D. N. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas.

Nuosprendis naikinamas, o baudžiamoji byla D. N. nutraukiama nustačius jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiÄ aplinkybę (BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad D. M. gyvybė buvo atimta D. N. veikiant bÅ«tinosios ginties situacijoje ir neperžengiant bÅ«tinosios ginties ribų (BK 28 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, kolegija nustatė, kad nuosprendyje teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes jų nepatvirtina iÅ¡nagrinėti įrodymai, o nuosprendis grindžiamas tik spėjimais ir prielaidomis.

Pirmosios instancijos teismas kai kuriuos įrodymus be pagrindo įvertino nuteistojo nenaudai, neįvertino iÅ¡tirtų įrodymų bei nustatytų bylos aplinkybių visumos ir nepaneigė nuteistojo D. N. nurodytų įvykio aplinkybių. Apeliacinio proceso metu iÅ¡ naujo iÅ¡tyrus surinktus byloje įrodymus bei atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ , pirmos instancijos teismo iÅ¡vados dėl D. N. kaltės tyčia nužudžius D. M. paneigtos. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-89/2014; 2K-242/2014). Pirmos instancijos teismo posėdžių protokolų turinys rodo, kad teismas aiÅ¡kinosi byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, tikrino ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktus, teisme iÅ¡tirtus ir patikrintus įrodymus bei atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ , įvertinusi kiekvienÄ bylos įrodymÄ atskirai ir jų visumÄ , pripažįsta pagrįstais apelianto teiginius, kuriais nesutinkama su D.

N. pareikšto kaltinimo apimtimi, surinktų įrodymų vertinimu, ir konstatuoja, kad apygardos teismas, pripažindamas D. N. kaltu pagal BK 129 straipsni 1 dalį, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, tuo pažeidė BK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismas nepakankamai išsamiai ištyrė pareikšto kaltinimo apimčiai reikšmingas aplinkybes, motyvuotai nepaneigė D. N. nurodytų įvykio aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2015-03-08 apie 20.40 val. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) D.

M., mirusio nuo durtinio - pjautinio kiaurinio krÅ«tinės lÄ stos sužalojimo ir kiaurinio deÅ¡iniojo plaučio ir virÅ¡utinės tuščiosios venos pažeidimo, dėl ko iÅ¡sivystė Å«mus vidinis nukraujavimas į Å¡irdiplėvę ir deÅ¡inę pleuros ertmę, lavonas. Byloje nustatyta situacija, jog įvykį kaip, kokiu bÅ«du ir aplinkybėmis D. M. buvo padarytas mirtį sukėlęs kÅ«no sužalojimas mačiusių liudytojų nėra. Tokiu atveju, nuteistojo D. N. parodymai yra reikÅ¡minga įrodinėjimo priemonė aiÅ¡kinantis nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat ir pagrindžiant/paneigiant jam pareikÅ¡tus kaltinimus dėl D.

M. nužudymo.Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmenų (nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymai gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, duoti gera valia, be paÅ¡alinės įtakos, sugebant bÅ«ti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Aplinkybės, rodančios, kad asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi gali sudaryti pagrindÄ teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus. IÅ¡vada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-399/2011).

IÅ¡ esmės tais pačiais kriterijais vadovaujamasi ir vertinant įtariamojo/kaltinamojo parodymus, tačiau jų vertinimas yra sudėtingesnis atsižvelgiant į tai, kad įtariamojo/kaltinamojo parodymų davimas yra ne jo pareiga, o teisė. Ä®statyme nenumatyta jo atsakomybė už atsisakymÄ duoti parodymus ar už melagingų parodymų davimÄ . Tačiau įtariamojo/kaltinamojo duodami iÅ¡samÅ«s ir teisingi parodymai tiek apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek apie jį teisinančias ir kaltę lengvinančias aplinkybes turi daug reikÅ¡mės nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ .Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje.

Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas suponuoja reikalavimÄ indukuoti į šį procesÄ visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, iÅ¡naudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, nuosekliai sujungiant visus faktus į loginę visumÄ ir po to daryti iÅ¡vadas.IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos ir pirmos instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis D. N. savo kaltės dėl D. M. tyčinio nužudymo nepripažino, tačiau pripažino nustatytas bylos aplinkybes: jo kartu su D.

M., L. S., A. Č. žaidimÄ kortomis ir girtavimÄ savo garaže; savo su D. M. susikibimÄ , nugriuvimÄ ant grindų, susigrÅ«mimÄ /galynėjimÄ si, kurio metu jis spaudė D. N. kaklÄ , padarė nežymius kÅ«no sužalojimus; susigrÅ«mimÄ su D. N. ant lovos; D. M. mirtį sukėlusio sužalojimo peiliu faktÄ ir peilio iÅ¡ D. N. krÅ«tinės iÅ¡traukimÄ .IÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies matyti, jog teismas pripažino, kad D. N. 2015 m. kovo 8 d. apie 20.45 val. garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui su D.

M., susigrÅ«mė su Å¡iuo, sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius kumščiais į galvÄ , smaugė jį rankomis ir padarė nežymaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimus deÅ¡iniajame ir kairiajame žastuose, deÅ¡iniajame rieÅ¡e, deÅ¡inės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje, kairiajame smilkininiame raumenyje, abiejose lÅ«pose ir burnos kairiajame kampe, kaklo priekyje ir ant galvos deÅ¡iniojo sukamojo raumens, deÅ¡iniojo raktikaulio, bei dÅ«rė Å¡iam peiliu vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę ir padarė durtinį-pjautinį kiaurinį krÅ«tinės lÄ stos sužalojimÄ ir kiaurinį deÅ¡iniojo plaučio ir virÅ¡utinės tuščiosios venos pažeidimÄ , dėl to iÅ¡sivystė Å«mus vidinis nukraujavimas į Å¡irdiplėvę ir deÅ¡inę pleuros ertmę ir D.

M. netrukus įvykio vietoje mirė, taip tyčia nužudė D. M..Tokia nuosprendžio nustatomosios dalies formuluotė rodo, jog teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad D. N. nurodytu laiku grÅ«mėsi su D. M., mušė jį kumščiu, smaugė bei dÅ«rė peiliu ir taip tyčia nužudė D. M.. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo iÅ¡vada neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Nuteistasis D. N. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme tvirtino, jog įvykio dienÄ garaže buvo jis, D. M., A. Č. ir L. S., visi girtavo, žaidė pokerį.

A. Č. išėjus pirkti alkoholinių gėrimų, D. M. sakydamas „tu priaugai svorio“, „kas stipresnis, iÅ¡bandom jėgas“ patempė jį už rankos, abu susikibo, buvo nugriuvę, bÅ«damas ant nugriuvusio D. M., ranka jam spaudė kaklÄ , koja buvo prispaudęs D. M. rankÄ , toks pasigalynėjimas truko neilgai ir nebuvo piktybinis. Jis pasakęs D. M. „Dariau baikim“ ir padėjęs atsikelti, abu paspaudę vienas kitam rankas ir toliau žaidę kortomis. Tokius D. N. parodymus patvirtino ir liudytoja L.

S.. Ji parodė, kad D. M. bÅ«damas girtas mėgo baksnoti, stumtelti Å¡alia esantį. Ji matė, kaip įvykio dienÄ , garaže D. M. baksnojo D. N. į kojÄ , tačiau Å¡is nereagavo, tada D. M. timptelėjo D. N. nuo kėdės ir abu nugriuvo ant žemes, voliojosi keletÄ minučių, ji liepė baigti grumtis, D. N. padėjo D. M. atsikelti, abu nusivalė rÅ«bus ir visi toliau žaidė kortomis, pritrÅ«kus alkoholinių gėrimų, jų pirkti buvo išėjęs D. N.. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 463/15(03) matyti, kad D.

N. buvo konstatuoti sužalojimai : odos nubrozdinimai deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inėje kojoje, deÅ¡inio rieÅ¡o ir dilbio riboje bei poodinė kraujosruva deÅ¡inėje alkÅ«nėje (t.2, b.l.131). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. M 158/15(03) matyti, kad, apart durtinio – pjautinio kiauryminio krÅ«tinės lÄ stos sužalojimo, D. M. kÅ«no tyrimo metu buvo nustatyti ir sužalojimai deÅ¡iniajame ir kairiajame žastuose, deÅ¡iniajame rieÅ¡e, deÅ¡inės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio kelio sÄ nario priekiniame pavirÅ¡iuje, kairiajame smilkininiame raumenyje, abiejose lÅ«pose ir burnos kairiajame kampe, kaklo priekyje ir ant galvos deÅ¡iniojo sukamojo raumens, deÅ¡iniojo raktikaulio, kurie buvo įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l.72-75).

Pirmos instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas D. V., aiÅ¡kindamas savo pateiktas iÅ¡vadas apie D. M. nustatytus kÅ«no sužalojimus, jų padarymo mechanizmÄ , nurodė, kad sužalojimas D. M. lÅ«pose buvo padarytas suduodant smÅ«gį. Ä®vertinus Å¡iuos teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimus ir specialisto iÅ¡vadÄ apie D. M. padarytų kÅ«no sužalojimų, įvertintų nežymiu sveikatos sutrikdymu, mechanizmÄ , bei liudytojos L. S. parodymus apie tai, kad ji besigrumiančius D.

M. ir D. N. ragino baigti tokius veiksmus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad liudytoja siekė nutraukti besigalynėjančiųjų veiksmus, matydama jog Å¡ie veiksmai gali virsti muÅ¡tynėmis. Nors liudytoja tvirtina, kad D. N. besigrumiant D. M. nesmÅ«giavo, tačiau Å¡ie parodymai paneigti minėta specialisto iÅ¡vada. Nuteistojo D. N. ir liudytojos L. S. parodymai apie tai, kad po Å¡ių grumtynių D. N. ir D. M. toliau taikiai bendravo, žaidė kortomis ir girtavo, nepaneigti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtos ekspertizės akte konstatuota, kad minėti sužalojimai, kurie įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, D.

M. kÅ«ne galėjo bÅ«ti padaryti D. N. nurodytu laiku ir bÅ«du t.y. grumtynių metu, kurios vyko 1,5 – 2 val. iki D. M. mirties (t.4, b. l. 151-157).Teisėjų kolegija pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, dėl praÅ¡ymo Å¡alinti nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodytas aplinkybes apie D. M. padarytus nesunkius sveikatos sutrikdymus, pagrįstais. Ä®vertinusi aptartus įrodymus teisėjų kolegija priėjo prie iÅ¡vados, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo pripažino D. N. veiksmus, padarant nežymų sveikatos sutrikdymÄ D.

M., nusikalstamais. Aptarti įrodymai įrodo, kad D. M. patyrė kūno sužalojimus, kurie įtakos D.M. mirčiai neturėjo ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, grumtynių/pasigalynėjimo, kuris įvyko 1,5-2 val. iki D. M. mirties metu (jo metu nesunkius sveikatos sutrikdymus patyrė ir D. N.), o ne D. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos pasėkoje. Todėl nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodytos aplinkybės ir D. N. veiksmai D. M. padarant nesunkius sveikatos sutrikdymus, nesietini su D. M. mirtimi. Likusi kaltinimo dalis taip pat neįrodyta byloje surinktais įrodymais, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai D.

N. nuteisė pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. kovo 8 d. apie 20.45 val. garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui su D. M., susigrÅ«mė su juo, dÅ«rė Å¡iam peiliu vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę ir padarė durtinį-pjautinį kiaurinį krÅ«tinės lÄ stos sužalojimÄ ir kiaurinį deÅ¡iniojo plaučio ir virÅ¡utinės tuščiosios venos pažeidimÄ , dėl to iÅ¡sivystė Å«mus vidinis nukraujavimas į Å¡irdiplėvę bei deÅ¡inę pleuros ertmę ir D.

M. netrukus įvykio vietoje mirė, taip tyčia nužudė D. M.. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas praÅ¡o taikyti BK 28 straipsnio 2 dalį, D. N. iÅ¡teisinti, pripažįstant, kad jis veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje.Å is praÅ¡ymas pagrįstas, todėl tenkintinas.Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-7-428/2010; 2K-7-313/2012). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažinęs tarp nuteistojo D. N. ir nukentėjusiojo D. M. įvykusiÄ konfliktinę situacijÄ , konstatavo, jog konflikto tarp jų priežastis nėra aiÅ¡ki, ir kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog D. N. nužudė D. M. gindamasis ar peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas.

Tokia teismo išvada yra deklaratyvaus pobūdžio, nemotyvuota ir nepagrįsta surinktais įrodymais.Kaip minėta, aptariamoje byloje nustatyta situacija, kad nėra liudytojų, tiesiogiai mačiusių D. M. sužalojimo peiliu momento, todėl nuteistojo D. N. parodymai yra reikšminga įrodinėjimo priemonė aiškinantis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat ir pagrindžiant/paneigiant jam pareikštus kaltinimus dėl D. M. sužalojimo duriant peiliu ir taip jį nužudant.Iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuteistojo D.

N. parodymuose nurodytų D. M. sužalojimo peiliu aplinkybių iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo, neiÅ¡dėstė nei įtikinančių D. N. parodymų atmetimo motyvų, nei tuos parodymus paneigiančių kitų įrodymų.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad D. N. kaip įtariamasis apie D. M. mirties aplinkybes pirmÄ kart buvo apklaustas 2015-03-09 14 val., t.y. po pusės paros nuo įvykio. D. N. parodė, kad kovo 8 dienos vakare jo garaže žaidžiant kortomis ir vartojant alkoholinius gėrimus kartu su L.

S., D. M. ir A. Č., pasijuto stipriai apgirtęs, liepęs jiems iÅ¡eiti ir, nugriuvęs nuleistomis kojomis ant sofos, užsnÅ«do. Po kurio laiko iÅ¡girdo D. M. Å¡aukiant "D." ir pajuto smÅ«gį į kojÄ , atsisėdęs matė Å¡alia ant kėdės sėdintį D. M., kuris Å¡Å«kavo, vadino jį muÅ¡eika, nes mušęs L. (S.). Ä® tai, jis atsakė necenzÅ«riniais žodžiais ir liepė iÅ¡eiti D. M., kuris viena ranka čiupo jam sėdinčiam už galvos, kita ranka prikišęs peilį prie krÅ«tinės Å¡aukė "nori dabar aÅ¡ tave".

Jis (D. N.) sugriebęs D. M. rankÄ su peiliu, jÄ sukęs bandydamas peilį nukreipti nuo savęs, kita ranka sučiupęs už drabužių ir stodamasis bandęs nuversti D. M. ant sofos, tačiau Å¡is smÅ«giavo jam į Å¡onÄ , laikė už galvos, todėl ant sofos nugriuvo abu, jam (D. N.) laikant D. M. rankÄ su peiliu ir kÅ«nu užgriÅ«nant ant D. M.. Po kelių sekundžių nusiritęs nuo D. M. pamatė jo krÅ«tinėje peilį ir jį greitai iÅ¡traukęs numetė tolyn link praustuvės. Kambaryje buvusi L.

S. ėmė Å¡aukti, kad jis įdÅ«ręs peiliu D. M., o jis liepęs jai greičiau kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Apklausos metu D. N. tvirtino, jog tyčia nužudyti D. M. tikslo neturėjo, gynėsi nuo D. M. veiksmų norėdamas iÅ¡vengti savo sužalojimo (t.2, b.l. 136-137). Tokius savo parodymus D. N. patvirtino jo parodymų patikrinimo vietoje metu, manekeno pagalba pademonstravo susigrÅ«mimo su D. M. ir jo sužalojimo aplinkybes (t.2, b.l. 141-159) bei 2015-07-08 pakartojo jo kaip įtariamojo pakartotinos apklausos metu (t.3, b.l. 51-52).Tokius pat parodymus apie D.

M. sužalojimo ir mirties aplinkybes D. N. teikė ir pirmos instancijos teisme (t.4, b.l.15-20).Teisėjų kolegija, susipažinusi su D. N. duotais parodymais apie D. M. sužalojimo peiliu aplinkybes duotais ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu, priėjo prie išvados, jog D. N. parodymai viso proceso metu nekito ir buvo nuoseklūs.Iš liudytojos L. S. parodymų matyti, jog ji patvirtino, kad D. N. užmigus ant sofos, toliau išgėrinėjo ji, D. M. ir A. Č., kuris neužilgo išėjo. Likus dviese ji ėmė prašyti, kad D.

M. iÅ¡eitų, tačiau jis neklausė, jie susikivirčijo ir supykęs D. M. kumščiu smogė jai į deÅ¡inę akį. Po smÅ«gio ji išėjo į kitÄ patalpÄ , telefonu kalbėjo su savo motina ir pasakė, kad ,,gavo į akį“, jos motina klausė ar nuo D. M.. Pakalbėjusi su motina, atlikusi gamtinius reikalus ir parÅ«kiusi ji sugrįžo į patalpÄ kur buvo likęs D. M., ir pamatė D. M. gulintį ant sofos, nuleistomis kojomis, jam iÅ¡ lÅ«pos bėgo kraujas. D. N. stovėjo atsirėmęs į stalÄ .

KraujÄ ji valė rankÅ¡luosčiu, D. N. Å¡aukė kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Ji buvo pasimetusi, skambino motinai, kad Å¡i iÅ¡kviestų pagalbÄ .Liudytoja V. S. parodė, kad kovo 8 d. vakarÄ ji apie 20 val. kalbėjo telefonu su dukra L. S., ji verkdama sakė, kad ,,gavo į akį“, kadangi girdėjosi D. M. balsas, ji paklausė dukters ar nuo D.M., ir ji atsakė teigiamai, po kurio laiko skambino dukra ir verkdama prašė kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , pagalbÄ ji iÅ¡kvietė, dukrÄ L. S. pamatė tik kovo 10 d., jos deÅ¡inioji akis buvo sužalota.L.

S. medicininio tyrimo metu 2015-03-09 buvo nustatyti ir specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti sužalojimai L. S. – poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies aplinkiniuose audiniuose (t. 2, b.l.7-8).Liudytojais apklaustos greitosios pagalbos darbuotojos A. K., J. M., kurios įvykio vietoje konstatavo D. M. mirtį bei į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai G. B., A. S., J. L., G. M. parodė, kad garaže buvo rastas D. M. lavonas, garaže buvo neblaivÅ«s L. S. ir D. N.. L. S. verkė ir nieko nekalbėjo, D. N. buvo sutrikęs, sakė nežinÄ s, kas įvyko, nes miegojo.

Taigi, iÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų matyti, kad D. N. įvykio vietoje Å¡iems liudytojams nepasakė kokiu bÅ«du ir kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas D. M., tačiau vėliau tyrėjams Å¡ias aplinkybes atskleidė jau pirmos apklausos metu, savo parodymų nekeitė viso proceso metu, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad D.N. parodymai buvo nuoseklÅ«s.IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad D. M. mirtis įvyko nuo durtinio-pjautinio kiaurinio krtÅ«tinės lÄ stos sužalojimo ir kiaurinio deÅ¡iniojo plaučio ir virÅ¡utinės tuščiosios venos pažeidimo, dėl ko iÅ¡sivystė Å«mus vidinis nukraujavimas į Å¡irdiplėvę ir deÅ¡inę pleuros ertmę.

Durtinės - pjautinės žaizdos kanalo gylis 12 cm, dÅ«rio kryptis krÅ«tinės lÄ stoje iÅ¡ priekio, iÅ¡ apačios į viršų ir iÅ¡ kairės į deÅ¡inę. KrÅ«tinės lÄ stos sužalojimas padarytas duriančiu-pjaunančiu vienaÅ¡menių savybių įrankiu, kurio aÅ¡trus kraÅ¡tas padarant sužalojimÄ buvo nukreiptas žemyn ir į deÅ¡inę (nukentėjusiojo atžvilgiu) (t.1, b.l.72-81,85-88).Taigi, specialisto iÅ¡vada patvirtina D. N. parodymus, kad D. M. buvo sužalotas peiliu. AiÅ¡kinantis Å¡io sužalojimo mechanizmÄ , pirmos instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs teismo medicinos ekspertas D.

V.. Ekspertas iÅ¡klausęs D. N. parodymus apie D. M. padaryto durtinio-pjautinio sužalojimo aplinkybes, tvirtino, jog toks Å¡io sužalojimo mechanizmas neįtikėtinas ir negalėjo įvykti D. M. ir D. N. grumiantis ir vartaliojantis, D. M. turėjo bÅ«ti suduotas stiprus smÅ«gis peiliu į krÅ«tinę ir ant D. N. rÅ«bų turėjo likti D. M. kraujo pėdsakų. Pirmos instancijos teismas, iÅ¡samiau nesiaiÅ¡kindamas ir remdamasis eksperto apklausos metu duotu paaiÅ¡kinimu, padarė iÅ¡vadÄ , kad D. N. parodymai apie D.

M. sužalojimÄ peiliu neįtikinantys, juos atmetė pripažindamas jo pateiktÄ versijÄ ,,painia ir sugalvota“. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas atmetė D. N. parodymus remdamasis eksperto subjektyviu paaiÅ¡kinimu, kuris nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, siekiant iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti D. M. sužalojimo peiliu mechanizmÄ ir patikrinti nuteistojo D. N. parodymų apie Å¡io sužalojimo aplinkybes teisingumÄ , buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė.

Jos metu teismo medicinos ekspertai, susipažinę su byloje nustatytomis aplinkybėmis, nuteistojo D. N. parodymais bei kitais įrodymais, byloje esančiomis specialistų iÅ¡vadomis, tarp jų ir teismo medicinos specialisto konsultacine iÅ¡vada Nr.A-KI-271-01, pateikta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatavo, kad: pagrindinis sužalojimas, t.y. durtinis - pjautinis krÅ«tinės lÄ stos sužalojimas, D. M. galėjo bÅ«ti padarytas nuteistojo D. N. apklausose nurodytu laiku ir bÅ«du; specialiosios literatÅ«ros duomenimis pakanka žmogaus kÅ«no svorio padaryti durtinį - pjautinį sužalojimÄ ; negalima atmesti galimybės, kad D.

M., kurio lavono kraujyje rasta 3,39 promilės, o Å¡lapime - 3,81 promilės etilo alkoholio, atliko nuteistojo D. N. nurodytus smurtinius veiksmus; po durtinio - pjautinio krÅ«tinės lÄ stos sužalojimo padarymo, laikotarpyje, vertinamame sekundėmis, nukentėjusiajam gulint ant nugaros su dar neiÅ¡trauktu iÅ¡ krÅ«tinės peiliu, iÅ¡orinis kraujavimas galėjo dar nepasireikÅ¡ti, tokiu bÅ«du ant D. N. drabužių galėjo nelikti D. M. kraujo pėdsakų (t. 4, b.l.151-157).Taigi, minėtos teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vados patvirtina nuteistojo D.

N. parodymus apie D. M. peiliu sužalojimo aplinkybes, t.y. kad mirtį sukėlęs sužalojimas D. M. buvo padarytas grumtynių metu peilį savo rankoje laikant pačiam D. M., ir jo savigynos veiksmus. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nenurodė jokių kitų įrodymų, paneigiančių D. N. parodymus bei patvirtinančių D. N. kaltę dėl tyčinio D. M. nužudymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimo įrankis - peilis įvykio vietoje nebuvo surastas ir paimtas. Tyrimo eigoje tris peilius iš garažo atnešė ir pateikė nuteistojo brolis, ir nors nuteistasis parodė kuriuo peiliu buvo sužalotas D.

M., tačiau nusikaltimo pėdsakų ant Å¡io peilio nebuvo rasta, tokiu bÅ«du, neįrodyta, kad peilį nuteistasis D. N. naudojo tyčia sužalojant juo D. M.. Nuosprendyje teismas iÅ¡dėstė eilės liudytojų - A. Č., Ž. S., A. D., A. V., D. N., R. Č. J. N. parodymus, tačiau Å¡ie liudytojai įvykio nematė ir D. N. kaltės dėl tyčinio D. M. nužudymo nei patvirtina, nei paneigia. Liudytoja J. N., nuteistojo žmona, papasakojo teismui tai kÄ jai pasakė pasimatymo metu D. N., kiti minėti liudytojai iÅ¡ esmės pateikė parodymus neigiamai charakterizuojančius D.

M..IÅ¡ nuosprendžio turinio matyti, kad teismas neanalizavo ir D. N. inkriminuotos veikos subjektyviosios pusės, t.y. jo veikos motyvų, tikslo ir kaltės rÅ«Å¡ies ir padarė iÅ¡vadÄ , kad D. N. kilusio konflikto su D. M. metu susigrÅ«mė ir smogdamas peiliu tyčia D. M. nužudė. Å i iÅ¡vada visiÅ¡kai nemotyvuota ir nepagrįsta įrodymais, teismas pripažino, kad konflikto priežastis nenustatyta. Visuma bylos įrodymų ne tik nepaneigia D. N. parodymų apie konflikto pradžiÄ bei eigÄ , o tuos parodymus kaip tik patvirtina.

Nepaneigta, kad konfliktÄ pradėjo D. M., jis žadino miegantį D. N., sudavė smÅ«gį nuteistajam, be to, užpuolė jį rankoje laikydamas peilį. Kaip jau minėta, ekspertizės iÅ¡vados nepaneigė, o tik patvirtino D. N. parodymus, kad D. M. mirtį sukėlęs krÅ«tinės sužalojimas jam galėjo bÅ«ti padarytas grumtynių metu peilį savo rankoje laikant pačiam D. M. ir ant jo užgriÅ«nant nuteistajam. D. N. laikydamas D. M. rankÄ su peiliu ir stengdamasis peilį nukreipti nuo savęs ne tik kad neturėjo tikslo atimti gyvybę D.

M., bet ir negalėjo numatyti tokių pasekmių. Jo veikoje nebuvo nei tiesioginės nei netiesioginės tyčios.Pažymėtina, kad, sprendžiant apie tyčios buvimÄ kaltininko veiksmuose, turi bÅ«ti įvertinami nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai ir elgesys iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu ir jam pasibaigus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iki D. M. sužalojimo momento, D. N. su juo nesipyko ir nekonfliktavo. IÅ¡ D. N. parodymų matyti, kad jis tvirtino tyčios nužudyti D. M. neturėjo, teigė, jog jie buvo draugai ir niekada nesipyko.

Jam D. M. pavartotas smurtas buvo netikėtas jo atžvilgiu D. M. elgesys, nuo kurio privalėjo gintis. Liudytoja L. S. parodė, kad tuoj po D. M. sužalojimo, D. N. prašė kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , pats buvo sutrikęs. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ Â iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalauja apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstyti ir įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonių nepavykus paÅ¡alinti, jos aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Be to, įrodinėjimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkelta kaltinamajam.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad daugelio iÅ¡ iÅ¡dėstytų nuostatų bei reikalavimų teismas nesilaikė.

D. M. gyvybės atėmimo aplinkybės iÅ¡samiai nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos, apkaltinamajame nuosprendyje nebuvo iÅ¡dėstyti D. N. kaltę neginčijamai patvirtinantys įrodymai, o paties D. N. parodymais teismas nepatikėjo ir juos atmetė nepagrįstai. Kaip jau minėta, visuma nustatytų bylos aplinkybių, tarp jų ir naujos teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vados, ne tik nepaneigia, bet kaip tik patvirtina nuteistojo nurodomas įvykio aplinkybes.BK 28 straipsnio 1-3 dalyse nurodyta, kad asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį.

Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. BÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo.Kaip jau minėta, nuteistasis D. N. savo parodymuose neneigia, kad įvykio metu buvo atimta gyvybė D.

M., tačiau jis nurodo, kad tai įvyko grumtynių metu jam pačiam nuo D. M. ginantis, laikant D. M. rankÄ su peiliu ir ant jo užgriÅ«nant. Tokių nuteistojo parodymų kiti įrodymai nepaneigė, o tik juos patvirtino. Esant iÅ¡dėstytai situacijai, D. N. veiksmai vertintini bÅ«tinÄ ja gintimi. Pirmas pradėjęs konfliktÄ , pirmasis sudavęs smÅ«gį ir laikydamas rankoje peilį arti krÅ«tinės D. N., D. M. jau buvo pradėjęs pavojingÄ kėsinimÄ si. Å is kėsinimasis buvo realus ir akivaizdus, jis grėsė D.

N. gyvybei ir sveikatai. Be to, atremdamas šį pavojingÄ kėsinimÄ si, D. N. neturėjo tyčios atimti D. M. gyvybės. Tai reiÅ¡kia, kad jis veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai ir neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų. Nustačius Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiÄ aplinkybę, apkaltinamasis nuosprendis naikinamas, o baudžiamoji byla D. N. atžvilgiu, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nutraukiama.Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas yra iÅ¡dėstęs ir kitus argumentus, susijusius su baudžiamųjų įstatymų taikymu (galimai BK 132 straipsnio 1 dalies taikymu) ir D.

N. skirtina bausme, ginčijami priteistų civilinių ieÅ¡kinių dydžiai. Tačiau nustačius pagrindÄ Å¡ios bylos nutraukimui, Å¡ie skundo argumentai nebeaptariami ir nesvarstomi.Panaikinant apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ naujo turi bÅ«ti iÅ¡spręsti ir kiti apskųstuoju nuosprendžiu iÅ¡spręsti klausimai. Kardomoji priemonė D. N. naikinama. Nutraukiant D. N. atžvilgiu baudžiamÄ jį procesÄ , iÅ¡ viso negali bÅ«ti svarstomas ieÅ¡kinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

Nukentėjusiųjų pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai paliekami nenagrinėti. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2015-04-08 nutarimas, kuriuo apribotos D. N. nuosavybės teisės į butÄ ir pinigines lėšas, esančias bankų sÄ skaitose, naikintinas. IÅ¡ D. N. paimti daiktai ir drabužiai, saugomi Klaipėdos apskrities KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Trečiojo skyriaus daiktų saugojimo saugykloje, grÄ Å¾intini D. N.. Kitų paimtų ir prie bylos pridėtų daiktų klausimÄ apskųstuoju nuosprendžiu pirmos instancijos teismas iÅ¡sprendė teisingai ir dėl jų kolegija priima analogiÅ¡kÄ sprendimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendį panaikinti.BaudžiamÄ jÄ bylÄ D. N. atžvilgiu nutraukti nustačius, kad D. M. gyvybė buvo atimta veikiant bÅ«tinosios ginties situacijoje ir neperžengiant bÅ«tinosios ginties ribų (BK 28 straipsnio 2 dalis). KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ D. N. panaikinti ir iÅ¡ suėmimo jį nedelsiant paleisti.

Nukentėjusiųjų J. M., R. M., A. B., V. K. civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus, nukentėjusiųjų praÅ¡ymus priteisti turėtas iÅ¡laidas už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų atstovas, paslaugas, atmesti. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2015-04-08 nutarimÄ , kuriuo apribotos D. N. nuosavybės teisės butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms AB SEB bankas sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelės sÄ skaitose                        Nr. (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms (duomenys neskelbtini) sÄ skaitose Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelės sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms (duomenys neskelbtini) sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti.

IÅ¡ D. N. paimtus balto metalo grandinėlę, geltono metalo grandinėlę ir du žiedus, telefonÄ ,,Samsung“, rankinį laikrodį, D. N. drabužius - sprotines kelnes, sportinį Å¡varkelį, juodus marÅ¡kinėlius, juodÄ striukę, juodus sportinius batelius, ir tris peilius, saugomus Klaipėdos apskrities KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Trečiojo skyriaus daiktų saugojimo saugykloje, grÄ Å¾inti D.N..L. S. Å¡viesų džemperį, saugomÄ Klaipėdos apskrities KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Trečiojo skyriaus daiktų saugojimo saugykloje, grÄ Å¾inti L.

S..Daiktinius įrodymus: daktiloskopines plokÅ¡teles, kraujo ėminį, Å¡eÅ¡ias nuorÅ«kas, D. M. megztÄ striukę, juodÄ megztinį, marÅ¡kinėlius, džinsines kelnes su rudu odiniu diržu, trumpikes, batus, puskojines, kruvinÄ rankÅ¡luostį, saugomus Klaipėdos apskrities KP Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Trečiojo skyriaus daiktų saugojimo saugykloje, sunaikinti.Laikmenas su garso ir vaizdo medžiaga palikti saugoti prie bylos. Teisėjai                                                                 Regina Gaudutienė Kęstutis Jucys Elena Vainienė