3331279e-e195-4fbe-835a-04cc6ef008de · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-467-877/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13722-2020-9 Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.8.3; 2.6.10.2.4.1; 2.8.2.8; 3.2.4.12; 3.2.6.1. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 19 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant I. A., M. K., dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei M. J., atsakovei E. J., jos atstovui advokatui J. L., trečiajam asmeniui V.

V., nedalyvaujant iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovei E. J. dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimo panaikinimo ir ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, trečiasis asmuo V.

V. Teismas n u s t a t ė: I. IeÅ¡kovės reikalavimai ir argumentai 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės: atsakovės praÅ¡ymÄ dėl žalos atlyginimo atmesti. 1.1. IeÅ¡kinyje nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 7 d. atsakovei E. J. suteikė automobilio (duomenys neskelbtini), valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) plovimo paslaugÄ . 2019 m. gegužės 7 d. atsakovė pateikė pretenzijÄ , kurioje nurodė, jog plaunat automobilį ieÅ¡kovei priklausančioje plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas (subraižytas) jos automobilio kėbulas (buferis ir variklio gaubtas), todėl praÅ¡o atlyginti žalÄ . IeÅ¡kovo įgaliotas atstovas klientų pretenzijoms nagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsakymÄ Ä¯ atsakovės pretenzijÄ , kad kompetentingi žalų vertinimo specialistai, atlikę įvykio tyrimÄ , įvertinę surinktÄ medžiagÄ , automobilio apgadinimus, jų pobÅ«dį, nustatė, jog tokie apgadinimai automobilio plovimo metu techniniu požiÅ«riu yra neįmanomi ir konstatavo, kad apgadinimai atsirado ne automobilio plovimo metu, o jo eksploatacijos metu transporto priemonei kontaktuojant su aÅ¡triais kietÄ pavirÅ¡ių turinčiai objektais.

Nesutikdama su tokiu atsakymu, atsakovė inicijavo neteisminę ginčo sprendimo procedÅ«rÄ Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) iÅ¡nagrinėjo atsakovės skundÄ ir 2020 m. liepos 31 d. priėmė nutarimÄ vartotojo praÅ¡ymÄ tenkinti pilna apimtimi. IeÅ¡kovė nesutinka su Å¡iuo nutarimu, nes nėra pagrindo teigti, jog atsakovės automobilis buvo apgadintas dėl ieÅ¡kovės kaltės. Nutarimas priimtas remiantis prielaidomis ir netinkamu įrodinėjimo pareigos paskirstymu.

Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjęs asmuo turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir jos dydį ir priežastinį ryšį. Tai, kad ginčas kilęs iÅ¡ vartojimo santykių, nesudaro pagrindo keisti ar kitaip taikyti įrodinėjimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad vartotoja pareiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti jai tariamai nekokybiÅ¡ka paslauga padarytÄ Å¾alÄ , laikantis bendromis įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklėmis, atsakovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti sutartinės prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktÄ .

Å iuo atveju ginÄÄ nagrinėjusi institucija atleido vartotojÄ nuo įrodinėjimo pareigos ir nepagrįstai ginÄÄ sprendė vadovaudamasi „sutarties netinkamo vykdymo prezumpcija“, kuriÄ ieÅ¡kovė buvo įpareigota paneiginėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neneigia, kad pagal sutartį ir bendrÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas turėtų atsakyti, jei bÅ«tų nustatyta, kad automobilis buvo sugadintas bÅ«tent plovimo metu. Žalos/pažeidimo faktÄ turi įrodyti reikalavimÄ reiÅ¡kiantis asmuo, taip pat ir vartotojas.

Å iuo konkrečiu atveju nėra jokių pagrįstų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės automobilio kėbulo pažeidimas kilo bÅ«tent 2019 m. gegužės 7 d. plovimo metu, o ne kitomis aplinkybėmis. Todėl nėra jokio pagrindo susieti ant kėbulo esančius subraižymus ir naudojimÄ si plovyklos paslaugomis. Plovykloje naudojamos Å¡luostės yra pagamintos iÅ¡ tekstilės ir neopreno (uždarųjų kietųjų dalelių putplasčio), nėra abrazyvios, jos yra pritaikytos automobiliams plauti nebraižant ir kitaip negadinant kėbulo pavirÅ¡iaus.

Besisukančios Å¡luostės tolygiai kontaktuoja su visu automobilio kėbulu, todėl ant atsakovės automobilio matomi apgadinimai techniniu požiÅ«riu negalėjo bÅ«ti padaryti besisukančių Å¡luosčių. TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė atitinkamÄ patirtį ir kompetencijÄ turintys UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistai. Nėra įrodymų, jog ieÅ¡kovės plovyklos įranga veikė netinkamai, nes ieÅ¡kovės darbuotojai reguliariai jÄ tikrina. Atsakovės automobilio plovimo paslauga buvo teikiama 13:20 val. ir Å¡iÄ dienÄ nuo 12:00 val. iki 14:00 val. buvo nuplauti 44 automobiliai ir buvo gauta tik vienos atsakovės pretenzija.

Å ios aplinkybės paneigia prielaidÄ , kad plovimo įranga galėjo veikti netinkamai ar buvo kiti veiklos trÅ«kumai, galėję sÄ lygoti automobilio sugadinimÄ . 1.2. IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdyje palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir ieÅ¡kinio reikalavimus. Atstovė kelia klausimÄ , ar E. J. patyrė nuostolius, kurių kaip vartojimo sutarties Å¡alis galėtų reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atstovės teigimu, minėto pobÅ«džio sugadinimai galėjo bÅ«ti paÅ¡alinti už 465,01 Eur, jei remontas bÅ«tų realiai atliktas, bet jis nebuvo atliktas.

Å iuo atveju atsakovė pripažįsta, kad reikalauja ne „patirtų“, o tik „apskaičiuotų“ nuostolių, kadangi automobilis nebuvo remontuojamas. Be to, automobilis ne tik nebuvo, bet ir nebebus remontuojamas - automobilis yra parduotas. PaaiÅ¡kėjus Å¡ioms aplinkybėms, atsakovė pakeitė pozicijÄ ir nurodė, kad dėl automobilio subraižymo automobilis buvo parduotas už tariamai mažesnę kainÄ ir tuo neva tai pasireiÅ¡kė patirti E.J. nuostoliai. Visgi atsakovė nenurodė ir neįrodė už kokiÄ sumÄ tariamai galėjo bÅ«ti parduotas automobilis, ir koks nuostolis tariamai buvo patirtas.

Net jeigu atsakovė ir teigia, kad automobilis buvo parduotas už mažesnę kainÄ negu galėjo bÅ«ti, tai savaime nereiÅ¡kia, jog bÅ«tent subraižymai, o ne kiti automobilio defektai tam turėjo įtakos, nes 2021 m. gegužės 24 d. automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad transporto priemonė eismo ar kitų įvykių metu, per laikotarpį, kurį buvo parduodamos transporto priemonės savininkas, nebuvo apgadintas, tai reiÅ¡kia, kad automobilio savininkė pripažino, kad automobilis nebuvo apgadintas.

Informacijoje apie įvykius ir trÅ«kumus nurodyta, kad: ūžia guolis, stabdžių kaladėlės. Akivaizdu, kad jei automobilis ir buvo parduotas už mažesnę kainÄ dėl tam tikrų trÅ«kumų, tai jie su ieÅ¡kovės teikta paslauga niekaip nesusiję. Automobilis buvo parduotas po dviejų naudojimo metų nuo įsigijimo, natÅ«ralu, kad pardavimo kainai taikomas nusidėvėjimas ir automobilio nuvertėjimas. Automobilis buvo nenaujas (2012 m., vien pirkimo metu rida sudarė 220000 km, po įvykio 2019 m. rida užfiksuota 235771 km ridos);

Ridos pardavimo dienÄ nustatyti neįmanoma, tačiau neabejotina kad ji buvo dar didesnė. Taigi objektyviai automobilis negalėtų bÅ«ti parduodamas už įsigijimo kainÄ . Be to, yra užfiksuota, kad tam tikri kėbulo pažeidimai egzistavo dar iki plovimo dėl eksploatacijos ir aplinkos poveikio, tad tiek paskaičiuota remonto sÄ mata apėmė ir jau anksčiau buvusių trÅ«kumų Å¡alinimÄ , tiek ir automobilio pardavimo kaina buvo nustatyta vertinant bendrÄ automobilio bÅ«klę. 2019 m. gegužės 8 d. sudarytame Automobilio apžiÅ«ros protokole be atsakovės nurodomų subraižymų taip pat užfiksuoti kiti jau anksčiau buvę kėbulo (konkrečiai „ subraižytų“ dalių pažeidimai): priekinis bamperis turi apgadinimų nuo akmenukų; ankstesnio remonto žymės (apžiÅ«ros protokolÄ pasirašė, taigi su jo turiniu sutiko ir atsakovė).

Kita vertus, automobilio savininke yra ne E. J., o V. V.. Turto pardavimo kainÄ gavo ir tariamÄ nuostolį galėjo patirti ne atsakovė, o automobilio savininkė. Tuo tarpu atsakovė, kaip įgaliota turto valdytoja, nuostolius galėjo patirti tik tuo atveju, jei bÅ«tų iÅ¡ tiesų remontavusi savo naudotÄ turtÄ prieÅ¡ jį grÄ Å¾inant turto savininkei; tačiau kaip pripažino pati atsakovė - tai nebuvo atlikta; atitinkamai - iÅ¡laidos nepatirtos. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neįrodė, kuo pasireiÅ¡kė konkrečiai jos patirti nuostoliai, ir neįrodė Å¡ių nuostolių dydžio, todėl nesant įrodytos vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų, todėl nėra pagrindo priteisti atsakovei žalos atlyginimo.

II. Atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimai ir argumentai 2. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį bei teismo posėdyje nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ nutarimÄ . NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė tuo, jog 2019 m. gegužės 7 d. ieÅ¡kovei priklausančioje plovykloje plovimo metu buvo apgadintas atsakovės automobilis. Apgadinimas buvo pastebėtas iÅ¡ karto po plovimo ir apie įvykį buvo praneÅ¡ta ieÅ¡kovo darbuotojui, paraÅ¡yta pretenzija.

IeÅ¡kovė nesutiko atlyginti žalÄ ir įrodinėja, kad ji atliko paslaugÄ tinkamai. Savo argumentus grindžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymu į pretenzijÄ . Tačiau minimas atsakymas negali bÅ«ti įrodymu, kad plaunant atsakovės automobilį nebuvo pažeistos technologinės sÄ lygos. Visų pirma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bendrovė, kuri teikia dalinės žalų administravimo, kilnojamo ir nekilnojamo turto vertinimo, sugadinto turto realizavimo, audito ir kitas paslaugas.

Ji yra pelno siekianti bendrovė, kuri yra sudariusi su ieÅ¡kove sutartį dėl paslaugų teikimo, t.y. yra tiesiogiai suinteresuota palaikyti ieÅ¡kovės interesus. Atsakyme teigiama, kad apžiÅ«ros metu ant priekinio automobilio buferio fiksuotos įdaužos galimai atsiradusios kontaktuojant su smulkiu kietu objektu, skriejančiu iÅ¡ atstumo į pažeistÄ dalį (akmenukai, skalda). ApžiÅ«rÄ atliko asmuo, kuris nėra ekspertas ar Å¡ios srities specialistas, tokiÄ iÅ¡vadÄ gali teikti tik Lietuvos teismo ekspertizės centras.

Kad automobilis buvo apgadintas plovykloje, iÅ¡ dalies patvirtina ir darbo inspekcijos atliktas ieÅ¡kovės patikrinimas, kuriame nurodoma, kad bendrovėje nėra parengta įrenginių naudojimo, paleidimo informacija, bendrovė neturėjo atitikties deklaracijų, kurios reikalaujamos pagal Europos sÄ jungos ReglamentÄ . IeÅ¡kovė sutinka, kad suteikė paslaugÄ atsakovei. Tačiau teigia, kad peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡us kai plaunamas automobilis, jokių pažeidimų neįžiÅ«rima. Tačiau ieÅ¡kovė nepateikia jokių vaizdo įrašų, kad įvažiuojant į plovyklÄ ant atsakovės automobilio buvo bent kokie nors pažeidimai.

Po suteiktos paslaugos atsakovė iÅ¡ karto pranešė ieÅ¡kovei apie atsiradusius pažeidimus, tačiau ieÅ¡kovė po atsakovės kreipimosi neatliko jokio patikrinimo, nesurašė akto apie atliktÄ patikrÄ . 2.1. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė automobilio apgadinimus pastebėjo iÅ¡ karto po automobilio plovimo ir apie tai iÅ¡ karto informavo ieÅ¡kovės darbuotojÄ . Jos patirti nuostoliai yra 805 Eur, nes nusprendus parduoti automobilį pirkėjas pastebėjo subraižymus, dėl to buvo padaryta nuolaida. 2.2.

Trečiasis asmuo V. V. 2022 m. balandžio 19 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, tačiau teismui 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi atsiliepimui nustačius trÅ«kumus, V. V. jų nepaÅ¡alino, todėl atsiliepimas laikomas raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais. Teismui pasiÅ«lius V. V. laikyti atsakove byloje, ieÅ¡kovė ir V. V. su tuo nesutiko, todėl jos procesinė padėtis Å¡ioje byloje- trečiasis asmuo, nereiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovės pusėje. Trečiasis asmuo nurodo, kad automobilį (duomenys neskelbtini) buvo patikėjusi E. J. bendru sutarimu.

Nusprendus automobilį parduoti, pirkėjai pastebėjo subraižymus, todėl 800 Eur E. jai grÄ Å¾ino grynais, kada neprisimena.

3. Byloje iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba byloje pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad tarnyba (duomenys neskelbtini) gavusi E. J. praÅ¡ymÄ ir 2019 m. birželio 19 d., 2019 m. liepos 16 d. pateiktus papildomus dokumentus dėl galimai plovimo metu apgadinto (subraižyto) automobilio ir tuo pagrindu keliamo reikalavimo atlyginti automobiliui padarytÄ Å¾alÄ , 2020 m. liepos 31 d. priėmė nutarimÄ , kuriuo iÅ¡sprendė tarp vartotojos ir paslaugų teikėjo kilusį ginÄÄ .

Spręsdama ginÄÄ ne teismo tvarka, vertino Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (dokumentus), paaiÅ¡kinimus, esamÄ teisinį reglamentavimÄ ir priėmė jais pagrįstÄ sprendimÄ , nutarė patenkinti vartotojos reikalavimÄ , t.y. pripažinti pagrįstu vartotojos reikalavimÄ atlyginti automobiliui padarytÄ Å¾alÄ (805,15 Eur). Tarnyba palaiko nutarime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 4.

Kauno apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡alių ginÄÄ , 2021 m. birželio 8 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) nusprendė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 805,15 Eur žalÄ atsakovės E. J. naudai. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinio reikalavimas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė panaikinti ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukti.

KitÄ Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. sprendimo dalį panaikinti ir perduoti bylÄ Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

5. Pakartotinai nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ yra nagrinėjamas Å¡alių ginčas dėl žalos, atsiradusios ieÅ¡kovei teikiant automobilio plovimo paslaugÄ 2019 m. gegužės 7 d. 13:20 val., atlyginimo.

6. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui V. V.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 7 d. suteikė atsakovei E. J. automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), plovimo paslaugÄ , t.y. tarp Å¡alių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 str.). JÄ suteikus atsakovė iÅ¡ karto po paslaugos suteikimo pateikė ieÅ¡kovei pretenzijÄ , kurioje nurodė, jog plaunat automobilį ieÅ¡kovei priklausančioje plovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas (subraižytas) jos automobilio kėbulas (buferis ir variklio gaubtas), todėl prašė atlyginti žalÄ . 7. 2019 m. gegužės 8 d. transporto priemonė buvo apžiÅ«rėta ieÅ¡kovės pasitelktų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ekspertų ir užpildytas transporto priemonės techninės apžiÅ«ros protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad transporto priemonė pagaminta 2012 m. rugpjūčio 29 d., bÅ«klė prieÅ¡ apgadinimÄ â€“ gera, remontuojamos detalės: priekinis dangtis, priekinis bamperis; prie pastabų nurodyta, jog suraižymo kryptis – suraižymas prasideda priekiniame bamperyje ir tęsiasi link priekinio dangčio į viršų link priekinio stiklo, priekinis bamperis turi apgadinimų nuo akmenukų, remonto žymės.

8. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 22 d. raÅ¡tu ,,Dėl 2019 m. gegužės 7 d. pretenzijos Nr. (duomenys neskelbtini)“ atsisakyta tenkinti atsakovės pretenzijÄ nurodant, kad:

1) plovykloje naudojamos šluostės yra pagamintos iš tekstilės ir iš neopreno (uždarųjų kietųjų dalelių putplasčio) ir yra pritaikytos automobiliams plauti nebraižant ir kitaip negadinant kėbulo paviršiaus; 2) 2019 m. gegužės 8 d. transporto priemonė buvo apžiūrėta, apžiūros metu darytose nuotraukose matomi įvairių krypčių ant variklio gaubto esantys įbrėžimai bei ant priekinio buferio esantys vertikalūs įbrėžimai ir įdaužos;

3) peržiÅ«rėjus plovyklos pateiktÄ automobilio plovimo vaizdo įraÅ¡Ä nenustatyta, kad plovimo metu automobilis kontaktavo su paÅ¡aliniais objektais ar plovyklos įranga, galinčiais padaryti minėtus pažeidimus;

4) apžiūroje fiksuoti sugadinimai, tikėtina, atsirado skirtingu laiku ir skirtingose vietose eksploatacijos metu, o ne plovimo ieškovės tunelinėje plovykloje metu, nes plovykloje naudojamos šluostės tokio pobūdžio pažeidimų padaryti negali.

9. IeÅ¡kovei netenkinus atsakovės pretenzijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – VVTAT) 2020 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡nagrinėjo atsakovės pareiÅ¡kimÄ , kuriuo ji prašė įpareigoti ieÅ¡kovę atlyginti jai padarytÄ 805,15 Eur žalÄ , t. y. priėmė nutarimÄ vartotojos praÅ¡ymÄ tenkinti visiÅ¡kai.

10. IeÅ¡kovė, nesutikdama su VVTAT komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama jį panaikinti ir iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės – atsakovės praÅ¡ymÄ dėl žalos atlyginimo atmesti.

11. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnio 1 dalis numato, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ . Tarp ieÅ¡kovės paslaugos teikėjos (verslo subjekto) ir atsakovės (vartotojos) buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 str.), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo suteikti automobilio plovimo paslaugas, o atsakovė – sumokėti sutartÄ kainÄ .

12. Kaip iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nagrinėjęs Kauno apygardos teismas nutarties 23 pastraipoje, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl negali bÅ«ti perkeliama silpnesniajai Å¡io santykio Å¡aliai – vartotojui, tačiau 24 pastraipoje pabrėžė, kad žala yra atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo įrodo, kad ji padaryta, kad produktas (paslauga) yra netinkamos kokybės ir kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp netinkamos kokybės produkto įsigijimo ir nuostolių (CK 6.295 str.).

13. Atsakovės teigimu, automobilis į plovyklÄ atvyko techniÅ¡kai tvarkingas, o po atliktos automobilio plovimo paslaugos tunelinėje plovykloje ji iÅ¡ karto pastebėjo, kad automobilio variklio gaubtas ir buferis subraižyti, todėl iÅ¡ karto užpildė paslaugos teikėjo pateiktÄ pretenzijos formÄ , kurioje nurodė, jog plovimo tunelinėje plovykloje metu buvo subraižyti automobilio variklio gaubtas ir buferis.

14. Byloje esančiose nuotraukose matomi įvairių krypčių ant automobilio variklio gaubto esantys įbrėžimai bei ant priekinio buferio esantys vertikalÅ«s įbrėžimai bei įdaužos. Pagal Tarnybos atlikto patikrinimo duomenis, Paslaugos teikėjas, t.y. ieÅ¡kovė, buvo nurodžiusi, jog peržiÅ«rėjus automobilio plovimo vaizdo įraÅ¡Ä , nenustatyta, kad plovimo metu atsakovės automobilis kontaktavo su paÅ¡aliniais objektais, ar plovyklos įranga, galinčiais padaryti minėtus pažeidimus, taip pat pažymėta, kad apžiÅ«roje fiksuoti sugadinimai, tikėtina, atsirado skirtingu laiku ir skirtingose vietose, automobilio eksploatacijos metu, tai įrodo skirtingos įbrėžimų kryptys bei plokÅ¡tumos.

Tarnyba pažymėjo, kad iÅ¡ pateiktų Paslaugos teikėjo vaizdo įrašų, atsižvelgiant į jų vaizdo kokybę bei į tai, kad matoma tik dalis automobilio plovimo proceso, t. y. nėra matomi visi vykę automobilio plovimo etapai, be kita ko, atkreipiant dėmesį į filmavimo nuotolį, nėra galimybės objektyviai įvertinti, ar vartotojos, t. y. atsakovės automobilis plovimo tunelinėje plovykloje metu turėjo sÄ lytį su aÅ¡triais, kietÄ pavirÅ¡ių turinčiais objektais, t. y., pvz., ar plovimo metu tunelinės plovyklos įrenginiuose nebuvo paÅ¡alinių kietų detalių, galimai likusių nuo prieÅ¡ tai plautų automobilių (smulkių akmenukų, žvyro ar pan.).

IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ji byloje remiasi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 22 d. raÅ¡tu ,,Dėl 2019 m. gegužės 7 d. pretenzijos Nr. (duomenys neskelbtini)“ 15. T. K. regiono rinkos priežiÅ«ros skyrius, vadovaudamasis Tarnybos planinių ir neplaninių patikrinimų atlikimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu 2019 m. gegužės 16 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos planinių ir neplaninių patikrinimo atlikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, 2019 m. rugsėjo 23 d. atliko tunelinės plovyklos patikrinimÄ , dalyvaujant plovyklos vadovui ir 2019 m. lapkričio 6 d. surašė gaminio/paslaugos vertinimo iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Vertinimo iÅ¡vada).

Vertinimo iÅ¡vadoje, be kita ko, nurodyta, kad nustatyti ar tunelinėje plovykloje vykdyta naudojamų įrenginių priežiÅ«ra buvo atlikta laikantis gamintojo nurodytų reikalavimų nėra galimybių, kadangi paslaugos teikėjas nepateikė gamintojo nurodytų įrangos priežiÅ«ros reikalavimų. Atsižvelgiant į tai bei tyrimo metu Å¡alių pateiktus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, Tarnyba 2020 m. liepos 31 nutarime konstatavo, kad paslaugos teikėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagal kuriuos galima bÅ«tų vertinti, jog paslaugos teikėjo vykdoma automobilio plovimo paslaugų teikimo veikla buvo organizuota tinkamai, t. y. kad buvo tinkamai vykdyta eksploatuojamų įrenginių priežiÅ«ra (reguliavimas, priežiÅ«ra, valymas, aptarnavimo darbai pagal įrenginių gamintojo rekomendacijas ir kita), todėl laikė, kad Paslaugos teikėjas neįrodė, kad tinkamai įvykdė pareigÄ atlikti eksploatuojamų įrenginių priežiÅ«rÄ ir kad Vartotojui suteikė kokybiÅ¡kÄ paslaugÄ .

16. IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės apie tai, jog įvykio dienÄ daugiau nebuvo gavęs jokių skundų dėl plovyklos netinkamo darbo, teismo vertinimu nepaneigia automobilio apgadinimo galimybės, nes kiti asmenys galėjo nesikreipti su skundais dėl įvairių priežasčių, o be to, priežastis nulėmusi automobilio apgadinimÄ galėjo atsirasti ir iÅ¡nykti tik automobilio plovimo metu.

17. Apibendrinant į bylÄ pateiktų įrodymų visumÄ , tarp jų ir Tarnybos atlikto tyrimo metu nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog labiau tikėtina, kad automobiliui sugadinimai buvo padaryti ieÅ¡kovės automobilio plovimo metu (ieÅ¡kovė atliko neteisėtus veiksmus, CK 6.246 str.), o ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovei suteikė tinkamos kokybės paslaugÄ ir jÄ teikdama nepadarė atsakovės naudojama automobiliui žalos (CPK 178 str.).

18. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos sÄ voka ir nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

19. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimo principÄ , kurio esmė - siekis grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Jis reiÅ¡kia, kad žalÄ bÅ«tina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado, t. y. jam turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginti padaryti nuostoliai. Pareiga įrodyti nuostolių dydį tenka ieÅ¡kovei, o atsakovui – pareiga paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).

20. Ieškovės teigimu, atsakovė nėra automobilio savininkė, todėl ji jokių nuostolių dėl automobilio apgadinimo nepatyrė.

21. Teismas, įvertinęs atsakovės E. J. ir trečiojo asmens automobilio savininkės V. V. byloje duotus paaiÅ¡kinimus, kad „bendru susitarimu“ automobilis buvo perduotas atsakovei naudotis neatlygintinai, faktÄ , kad atsakovė automobiliu naudojosi, sprendžia, kad atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė žodinę automobilio panaudos sutartį. Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena Å¡alis (panaudos davėjas) perduoda kitai Å¡aliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamÄ jį daiktÄ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti tÄ daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ arba sutartyje numatytos bÅ«klės.  CK 6.629 straipsnio 2 dalis nustato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos Å¡io kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos, t. y. panaudos sutarties formai taikytini tokie pat reikalavimai, kaip ir nuomos sutarties formai.

CK 6.478 straipsnis nustato, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o trumpesniam laikotarpiui įstatymas Å¡iam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali bÅ«ti sudarytas ir žodžiu (CK 1.72 str.1 d.). IÅ¡ transporto priemonės registracijos liudijimo (DOK-38670 priedas) nustatyta, kad V. V. transporto priemonę , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje pirmÄ kartÄ Ä¯registravo 2018 m. gruodžio 28 d. Ginčo įvykis, kurio metu automobiliu naudojosi atsakovė, įvyko 2019 m. gegužės 7 d., tai patvirtina, kad įvykio metu atsakovė automobiliu naudojosi mažiau kaip vienerius metus laiko, todėl raÅ¡ytinė panaudos sutarties forma nebuvo privaloma.

CK 6.636 straipsnyje numatyta, kad panaudos gavėjas privalo iÅ¡laikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotÄ daiktÄ , taip pat daryti turto einamÄ jį ir kapitalinį remontÄ bei apmokėti visas daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi, įstatymas numato panaudos gavėjo pareigÄ tinkamai prižiÅ«rėti jam patikėtÄ daiktÄ , grÄ Å¾inti panaudos davėjui tÄ daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ bei atlyginti žalÄ , jei naudojimosi metu tokia buvo padaryta.

Darytina iÅ¡vada, kad atsakovė automobiliu naudojosi teisėtai žodinės panaudos sutarties pagrindu, todėl turėjo teisę su ieÅ¡kove sudaryti automobilio plovimo sutartį bei reikalauti atlyginti tos sutarties vykdymo metu panaudos sutarties objektui padarytÄ Å¾alÄ .

22. Atsakovė į bylÄ Å¾alos dydžiui pagrįsti Tarnybai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (automobilių centras, kuris yra licencijuotas (duomenys neskelbtini) automobilių atstovas Lietuvoje) sÄ matÄ 805,15 Eur sumai. SÄ skaitoje yra nurodytos automobilio ardymo, paruoÅ¡imo dažymui, dažymo darbų, darbams atlikti reikalingų medžiagų iÅ¡laidos, įskaitant PVM. Bylos duomenimis įmonė remonto sÄ matas apskaičiavo kompiuterine „Audatex“ programa. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos punkte 4 numatyta, kad transporto priemonės vertinamos naudojantis Å¡alyje įteisinta vertinimo metodika ir informacine medžiaga, tarp jų ir EUROTAX, AUDATEX ir DAT kompiuterinėmis programomis.

Minėta instrukcija yra patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 ir 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120. IeÅ¡kovė pateikė UAB „Smart claims“ žalų vertinimo specialistų įvertinimÄ , kokia bÅ«tų sÄ mata pagal užfiksuotus atsakovės automobilio sugadinimus ir remonto bÅ«dus ir nustatė, kad remontas galimai kainuotų 465,01 Eur, tačiau Å¡i įmonė realiai turto remonto paslaugų neteikia, jos skaičiavimai yra daugiau teorinio pobÅ«džio, iÅ¡ sÄ matos nėra aiÅ¡ku, ar į galutinę kainÄ Ä¯skaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, todėl patikimesniais laikytini savo srities profesionalų UAB „Autofortas“ atlikti detalÅ«s paskaičiavimai.

Teismas neturi pagrindo atsakovės pateikta sÄ mata nesivadovauti, kadangi bÅ«tent autorizuotas servisas geriau žino gamintojo transporto priemonės remonto metodikas ir technologijas, turi tam labiau pritaikytÄ specializuotÄ Ä¯rangÄ . Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas.

23. Teismų praktikoje sprendžiant ginčus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo laikomasi nuostatos, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima iÅ¡laidas, bÅ«tinas sugadintam turtui ar jo detalių ir/ar dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiÅ¡kai turėtas iÅ¡laidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal bÅ«tinÄ sias remonto iÅ¡laidas (be PVM).

Toks žalos dėl turto sugadinimo aiÅ¡kinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Å¾alos sampratÄ , todėl taikytinas sprendžiant Å¡alių ginÄÄ . Atsakovė automobiliui padarytos žalos dydį pagrindė, pateikdama bÅ«tinųjų remonto iÅ¡laidų paskaičiavimÄ , atliktÄ tokias paslaugas realiai teikiančio profesionalo žalos padarymo metu rinkoje buvusiomis kainomis. Trečiasis asmuo patvirtino, kad minėta apie 800 Eur suma atsakovės jai buvo faktiÅ¡kai perduota paaiÅ¡kėjus, kad atsakovei juo naudojantis automobilis buvo apgadintas ir jį parduodant dėl Å¡ios priežasties turėjo bÅ«ti sumažinta kaina.

IeÅ¡kovės argumentai, kad atsakovei neremontavus automobilio, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama ir vertinama įrodymai dėl automobilio pardavimo kainos sumažėjimo atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi atsakovė pagal su ieÅ¡kove sudarytos sutarties pagrindu ieÅ¡kovės padarytai žalai pagrįsti pasirinko bÅ«tent tokį nuostolių apskaičiavimo bÅ«dÄ . Tačiau, kaip minėta, jei automobilis faktiÅ¡kai neremontuojamas, kas įvyko ir Å¡io ginčo atveju, bÅ«tinosios remonto iÅ¡laidos yra apskaičiuojamos be PVM.

Pagal 2019 m. birželio 17 d. UAB „Autofortas“ remonto sÄ matÄ Nr. 00040046, remonto kaina be PVM yra 665,41 Eur (DOK-38670 priedas), todėl bÅ«tent Å¡iÄ sumÄ teismas pripažįsta atsakovės nuostoliais ir jÄ priteisia atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

24. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis.).

25. IeÅ¡kovė prašė ieÅ¡kinį atmesti, jos ieÅ¡kinys yra patenkintas iÅ¡ dalies, atmestas reikalavimas dėl 139,74 Eur priteisimo, kas sudaro 17 procentÄ nuo bendros 805,15 Eur ieÅ¡kinio sumos. Atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

26. Ieškovė pateikė įrodymus apie jos turėtas 36 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei 605 Eur išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 641 Eur, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 109 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba , byloje pateikti įrodymai apie valstybės turėtas 706 Eur išlaidas, todėl 83 procentai šios sumos – 586 Eur iš ieškovės priteisiami valstybei (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).

28. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 12,30 Eur, atitinkamai ieškovei tenkanti dalis (83 procentai) -10 Eur iš jos priteistina valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti E. J., gim. (duomenys neskelbtini), iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 665,41 Eur šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 41 ct) žalai atlyginti.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ E. J., gim. (duomenys neskelbtini), 109 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybei iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 586 Eur (trijų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, priteistÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Priteisti valstybei iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10 Eur (deÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, priteistÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ 5662). Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Rita Liukaitytė