332f0cf4-679a-4666-8fc0-bb60608c425e · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Jūratė Jakubonienė             Baudžiamoji byla Nr. 1A-653-478-2014Teisėja Leonora Jakubauskienė             Teisminio proceso Nr. 1-70-1-00076-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.5.; 1.2.14.5.1.;2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Kristinai Grikavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Antanui Baranauskui, nuteistajam J.

S., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nuteistajam E. J., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nuteistajam M. K., jo atstovei pagal įstatymÄ D. K., nuteistojo M. K. gynėjui advokatui Jonui AmÅ¡iejui, nuteistajam E. U., asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės K. I., nuteistojo E. U. ir asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. I. gynėjui advokatui Antanui Skomantui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo J.

S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinta su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Taip pat iÅ¡ J. S. valstybės naudai priteista 420 Lt (keturi Å¡imtai dvideÅ¡imt litų) už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ .Å iuo nuosprendžiu nuteisti E. J., M. K., E. U. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleista K. I. nuosprendžio neskundė.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : J. S. nuteistas už tai, kad, bÅ«damas nuteistas laisvės atėmimo bausme ir jÄ atlikdamas Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. BiliÅ«no g. 14, Kybartuose, VilkaviÅ¡kio rajone, iÅ¡ anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su E. J., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, padėjo asmeniui – E. J. apgaule, sukčiaujant, savo ir kitų naudai įgyti svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent, E. J.

įgijus nusikalstamos veikos darymo įrankius – mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNOKIA“, kurio IMEI (1) (duomenys neskelbtini), IMEI (2) (duomenys neskelbtini) ir mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNOKIA 6230i“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), bei SIM kortelę, kuriai priskirtas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 16 d., 15 val. 35 min., paskambinus nukentėjusiajai R. O. A., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Druskininkų mieste, į fiksuoto ryÅ¡io (AB TEO LT) telefonÄ , kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pakeitus balsÄ , kad bÅ«tų panaÅ¡us į moters, prisistatęs jos anÅ«ke A., klaidino jÄ praneÅ¡imu, kad ji nukrito nuo laiptų ir užkliudė mergaitę, kuriÄ sužalojo, mergaitei skilo kaukolė.

Po to, pakeitus balsÄ , neva perdavus telefonÄ policijos pareigÅ«nui, ir taip įgijus R. O. A. pasitikėjimÄ , jai melagingai pranešė, kad, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios bylos, reikalinga nukentėjusiosios mergaitės tėvams atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . R. O. A. sutikus atlyginti 3000 Lt įvertintÄ Å¾alÄ , J. S., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , papraÅ¡ytas E. J., telekomunikacinėmis priemonėmis susisiekė su laisvėje esančia nepilnamete K. I., gim. 1996 m., ir žadėdamas jai atlygį už pagalbÄ , nurodė atlikti konkrečius nusikalstamai veikai įgyvendinti (baigti) reikalingus veiksmus, t. y., jai sutikus, K.

I., vykdydama konkrečius E. J. jai telekomunikacinėmis priemonėmis nurodytus veiksmus, reikalingus nusikalstamai veikai įgyvendinti (baigti), nuvyko prie banko AB „S“, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkų mieste, ir iÅ¡ nukentėjusiosios R. O. A. apgaule, sukčiaujant, savo ir kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ - R. O. A. priklausančius 2950 Lt, tuo nukentėjusiajai R. O. A. padarydamas 2950 Lt turtinę žalÄ .J. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir jam paskirti Å¡velnesnę bausmę arba jį iÅ¡teisinti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis J. S. nurodo, kad neįvykdė jam inkriminuojamo nusikaltimo, o buvo suklaidintas E. J.. Nuteistasis teigia, kad E. J. jo paklausė, ar neturi pažįstamų, kurie galėtų paimti pinigus iÅ¡ jo močiutės, todėl apeliantas paskambino K. I. ir perdavė ragelį E. J., aplinkybę, kad E. J. pinigus įgijo sukčiavimo bÅ«du, sužinojo vėliau. Apeliantas pats buvo apgautas E. J., jis pats jokio sukčiavimo nevykdė. Pinigai iÅ¡ nukentėjusiosios nebuvo paimti, nes K. I. buvo sulaikyta policijos nusikaltimo vietoje, todėl žala nukentėjusiajai nepadaryta, o pinigai jai buvo gražinti.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis J.

S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo M. K. gynėjas, nuteistieji E. J., E. U., ir asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės K. I. ir jų gynėjai dėl apeliacinio skundo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjos praneÅ¡imÄ , atlikus įrodymų tyrimÄ , sprendžia, kad nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmetamas. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde J.

S. suformuluotus praÅ¡ymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai J.

S. pripažino kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai taip pat nepažeisti. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje BK 182 straipsnio 1 dalyje, o buvo suklaidintas E. J., todėl nesuprato, kad dalyvauja nusikaltimo daryme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 str. 4 d.). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningÄ , vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumÄ , iÅ¡ jų analizės nuosprendyje logiÅ¡kai ir įtikinamai turi iÅ¡plaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.Å ioje byloje pagrindo netikėti pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis nėra. Nors nuteistasis J. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, tvirtindamas, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios sukčiauti, jis nesuprato darantis nusikalstamÄ veikÄ , pats buvo apgautas nuteistojo E. J., todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, tačiau byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti bei apeliacinės instancijos teismo dar kartÄ patikrinti įrodymai paneigia apelianto teikiamÄ versijÄ .

Tokie įrodymai yra nukentėjusiosios R. O. A. parodymai (b. l. 110, t. 11), liudytojų A. J., R. R., M. K. parodymai (b. l. 112-115, t. 11), nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos K. I., nuteistojo E. J., liudytojos D. A. parodymai (b. l. 117-118, t. 11), mobiliojo ryÅ¡io telefonų iÅ¡klotinės bei jų analizė, telefoninių pokalbių įraÅ¡ai, kita bylos medžiaga, taip pat iÅ¡ dalies ir paties J. S. parodymai. J. S. nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 1 d. už tai, kad padėjo E. J. apgaule, sukčiaujant, savo ir kitų naudai įgyti svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent R.

O. A. priklausančius 2950 Lt. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas.

Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtÄ arba dėl jo ketinimų, ir tokiu bÅ«du „privertimas“ jį perduoti turtÄ kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-206/2009).Pažymėtina, jog BK 24 straipsnio 6 dalis nurodo, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.Padėjėjas yra viena iÅ¡ bendrininkavimo formų, o pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ . Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi bÅ«ti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.

BÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Ginčo, kad E. J., skambindamas nukentėjusiajai R. O. A. ir pakeitęs balsÄ , kad bÅ«tų panaÅ¡us į moters, prisistatęs jos anÅ«ke A., klaidino jÄ praneÅ¡imu, kad ji nukrito nuo laiptų ir užkliudė mergaitę, kuriÄ sužalojo, mergaitei skilo kaukolė, po to, pakeitęs balsÄ , neva perdavęs telefonÄ policijos pareigÅ«nui, taip įgijęs R. O. A. pasitikėjimÄ , jai melagingai pranešė, kad siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios bylos, reikalinga nukentėjusiosios mergaitės tėvams atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ir taip apgaulės bÅ«du įtikino R.

O. A. atlyginti žalÄ 3000 Lt sumoje, nėra. Nėra ir ginčo, kad J. S., papraÅ¡ytas E. J., telekomunikacinėmis priemonėmis susisiekė su laisvėje esančia nepilnamete K. I., nurodė atlikti konkrečius veiksmus. Tačiau apeliantas Å¡iuos veiksmus vertina ne kaip padėjimÄ Ä¯vykdyti nusikaltimÄ , nes tvirtina nesupratęs, kad E. J. vykdo nusikaltimÄ , visgi Å¡ie nuteistojo argumentai vertintini tik kaip gynybinė apelianto versija ir yra paneigta byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais.Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant J.

S. apeliacinį skundÄ buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu buvo apklausta nuo baudžiamosios atsakomybės atleista K. I., kadangi, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ji dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau jos parodymai nebuvo apraÅ¡yti nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, nors pirmosios instancijos teismas jais rėmėsi, todėl apeliacinės instancijos teismas iÅ¡taiso šį skundžiamo nuosprendžio trÅ«kumÄ . Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės K. I., apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad iÅ¡ nuteistųjų pažįsta tik vienÄ J.

S.. Jį pažįsta gal nuo 2010 metų, tarpusavyje nėra susipykę. Praėjusiais metais, datos tiksliai neprisimena, gal balandžio mėn. apie vidurį, einant iÅ¡ mokyklos (tuo metu mokėsi Druskininkų amatų mokykloje), jai paskambino J. S. ir paprašė paimti pinigus. IÅ¡ pradžių jis nesakė nei iÅ¡ ko, nei kam tie pinigai bus skiriami. Ji sutiko ir maždaug į dienos vakarÄ jai vėl paskambino, tik ji nesuprato kas tiksliai – J. S. ar kažkas kitas, ir nurodė, kur reikės nueiti paimti pinigus iÅ¡ pagyvenusios moters, apibÅ«dino, kaip ji bus apsirengusi.

Nuėjusi prie S banko Druskininkuose, ji laukė tos moters. Tuo metu jai vis paskambindavo, klausdavo, ar ta moteris dar neatėjo, ir vis liepė praneÅ¡ti, kai Å¡i ateis. Jai nesakė, kam tie pinigai bus reikalingi ir kur juos reikės padėti. Atėjusi moteris kurį laikÄ buvo banke, paskui išėjo į laukÄ . K. I. vėl paskambino nežinomas asmuo, liepė nueiti prie moters ir paimti pinigus. Nežinomas asmuo liepė prisistatyti N. ir pasakyti, kad tuos pinigus ji paduos tėveliui. K. I. paėmus pinigus ir nueinant, jÄ sulaikė policijos pareigÅ«nai.

Ji neprisimena, ar pirmo skambučio metu buvo pažadėtas atlygis už tokį darbÄ , ar buvo pasakyta, kad galės pasilikti sau 50 ar 100 Lt. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 5-7.), K. I. patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Nurodymus davė J. S. ir dar kitas asmuo, to kito asmens ji nepažinojo. Kaip J. S. ir tas kitas asmuo įvardino tÄ moterį, iÅ¡ kurios turėjo paimti pinigus, neprisimena. Kodėl turėjo prisistatyti ne savo vardu ir pasakyti, kad pinigus perduos tėveliui, nežino, jai to nepaaiÅ¡kino.

Pati taip pat nesuprato, kodėl turėjo prisistatyti ne savo vardu, tačiau dabar supranta. Taip pat patvirtino, kad garso įraÅ¡uose su kaltinamaisiais užfiksuoti pokalbiai, kurie buvo perklausyti pirmos instancijos teisme, jų turinys, suvestinės, yra teisingi. Sprendžiant iÅ¡ nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos K. I. parodymų, J. S. buvo gana aktyvus nusikalstamos veikos įvykdymo padėjėjas. K. I. nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai aiÅ¡kino, jog jai į telefono abonentÄ Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (šį numerį ji savo telefone iÅ¡saugojo vardu „S. “) J.

S. ir paprašė nueiti prie „S“, esančio Druskininkų mieste, (duomenys neskelbtini), paimti pinigus iš ten laukiančios moters. Laukiant prie banko, jai dar kelis kartus skambino iš to paties numerio, su ja kalbėjo ir jai nurodymus davė ne tik nepažįstamas jai vyras, bet ir J. S.. Pats nuteistasis J. S. pripažino, kad E. J., su kuriuo jis atliko bausmę, paprašė jo pagalbos surasti žmogų, kuris Druskininkuose galėtų paimti pinigus iš močiutės. Jis iš E. J. telefono paskambino K.

I. ir paprašė jos padėti. Už pagalbÄ pažadėjo jai atlygį. Ji sutiko ir tik tada J. S. nurodė, kad su ja susisieks, kai reikės pagalbos. Vėliau, kai E. J. bendravo su K. I., duodamas jai nurodymus, J. S. pripažino dar porÄ kartų įsiterpęs į pokalbį, skambinęs K. I., kai Å¡i buvo prie banko.Kad J. S. siekė aktyviai padėti įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ , patvirtino ir liudytoja D. A.. Ji nurodė, kad J. S. ir jos prašė eiti paimti pinigus, bet ji atsisakė. Vėliau jis jai skambino ir klausė, ar Å¡i nežinanti, kur yra K.

I., nes ji dingo su jo pinigais, be to, pokalbio metu sakė, kad K. I. turėjo iÅ¡ kažko paimti pinigus. Taigi, bÅ«tent J. S. rÅ«pinosi dingusiais pinigais ir dėl jų pergyveno, nurodydamas liudytojai D. A., kad tai yra jam priklausantys pinigai.E. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nurodė, kad J. S. sÄ moningai padėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ (b. l. 42-46, t. 7). Ä®rodymais pripažįstami tik duomenys, iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka.

Nors teisiamojo posėdžio metu E. J. atsisakė duoti parodymus, teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimų metu apklausos protokole užfiksuoti E. J. parodymai buvo iÅ¡tirti, pagarsinant protokolÄ BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu (b. l. 102, t. 12). Pats apeliantas, duodamas parodymus tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, prisipažino, kad E. J. paprašė surasti žmogų, kuris paimtų pinigus, todėl jis paskambino K. I. (b. l. 103, t. 11). Be to, J. S. 2014 m. kovo 19 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta (b. l. 102, t. 11), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis J.

S. taip pat kaltę pripažino visiškai (b. l. 57-58, t. 8), todėl nuteistojo parodymų pakeitimas laikytinas pasirinkta gynybine taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Paminėtina aplinkybė, jog J. S. nurodo, kad pinigai turėjo būti paimti iš E. J. močiutės, tačiau J. S., kalbėdamas su K. I., moters, iš kurios reikės paimti pinigus, neįvardijo kaip giminaitės. Kaip spręstina iš telefonų išklotinių analizės, 2014 m. balandžio 16 d. nuo 15.32 val. iki 16.13 val. penkis kartus buvo skambinta nukentėjusiajai R.

O. A. į jos TEO LT abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini) būtent iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurį K. I. išsisaugojo savo telefono adresų duomenyse vardu „S.“ (b. l. 110, 137, t. 4). Liudytoja D. A. patvirtino, kad J. S. turėjo pravardę „S.“. Iš „S.“ telefono numerio tuo pačiu laikotarpiu pakaitomis su skambučiais nukentėjusiajai, buvo skambinama ir K. I. į jos abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini). Su K. I. ryšys buvo palaikomas nuolatiniais skambučiais iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) iki 16.48 val. (b. l. 137, t. 4), iki ji buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

Vėliau, 16 val. 51 min. ir 16 val. 59 min. jai dar skambinta iš „S.“ numerio, tačiau pokalbis jau neįvyko, nes K. I. buvo sulaikyta.Pokalbių stenogramos (5 t. b. l., 51-52, 63-64, 68-69) ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu perklausyti pokalbių tarp E. J., K. I. ir J. S. įrašai (paketas Nr. 11, b. l. 122, t.

11) patvirtina, kad J. S. buvo aktyvus nusikalstamos veikos dalyvis, jis prašė, kad K. I. paimtų pinigus iÅ¡ nepažįstamos moters ir už tai dalis pinigų liks jai. Akcentuotina, jog iÅ¡ pokalbių matyti, kad J. S. visÄ laikÄ , kai E. J. duodavo nurodymus telefonu K. I., buvo Å¡alia E. J., vis įsiterpdavo į pokalbį, aptarinėjo pinigų paėmimÄ , pats tikslindavo, kaip K. I. turi elgtis. Kad įsiterpdavo į pokalbius, pripažino ir pats J. S.. Kad J. S. suprato, jog E. J. pinigus siekia gauti nusikalstamu bÅ«du, apgaudamas kitÄ asmenį, o ne teisėtai iÅ¡ savo močiutės, vėlgi pagrindžia pokalbių stenogramos ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu perklausyti pokalbių tarp E. J., K.

I. ir J. S. įraÅ¡ai. Užfiksuotuose pokalbiuose nė karto neminima, jog pinigus reikės paimti iÅ¡ E. J. močiutės. J. S. K. I. liepia laukti iÅ¡ jo žinutės, kurioje nurodys adresÄ , kur vykti, nes nuteistieji, dar neturėdami aukos, net nežinojo „močiutės“ adreso. BÅ«tent J. S. liepė K. I. bÅ«ti pasiruoÅ¡usiai ir iÅ¡ karto vykti į nurodytÄ vietÄ , už paslaugÄ pasiÅ«lė atlygį. Vėliau, kai jau E. J. buvo įkalbėjęs nukentėjusiÄ jÄ R. O. A. perduoti pinigus, bÅ«tent J.

S. K. I. nurodė, kad „prieis boba su ruda striuke“ (b. l. 64, t. 5). K. I. pradėjus abejoti veiksmų teisėtumu, bÅ«tent jis jÄ ramino, tikindamas, kad viskas teisėta. J. S., duodamas parodymus, pats pripažino, kad K. I. nesakė, kad pinigus reikės paimti iÅ¡ E. J. močiutės. Taigi, Å¡ios aplinkybės patvirtina, jog J. S. puikiai suprato, kad pinigai siekiami gauti ne iÅ¡ giminaitės, o apgaule. Taigi, iÅ¡ surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų analizės nekyla jokių abejonių, kad J.

S. aktyviais veiksmais siekė padėti E. J. įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ , o nuolat įsikiÅ¡damas į pokalbius tarp E. J. ir K. I., žinojo tų pokalbių turinį, todėl suprato ir įvykių prasmę, t. y. J. S. suprato dalyvaujantis nusikalstamos veikos daryme, suprato, kad veikia kartu su E. J. ir savo aktyviais veiksmais prisideda užvaldant iÅ¡ nukentėjusiosios apgaule iÅ¡viliotus pinigus ir norėjo taip veikti. Apeliantas tvirtina, kad surasti žmogų E. J. jo prašė jau po to, kai žinojo, jog R.

O. A. yra įtikinta perduoti pinigus, todėl jam negali bÅ«ti inkriminuotas padėjėjo vaidmuo. Bendrininkaujant svarbu tai, kad, veikiant bendrininkams, palengvėja nusikaltimo padarymas, t. y. bendrininkai vienas kitam palengvina nusikaltimo darymÄ . Susitarimas dėl bendrų veiksmų gali kilti bet kurioje nusikaltimo darymo stadijoje, bÅ«ti spontaniÅ¡kas ir iÅ¡reiÅ¡kiamas ne tik iÅ¡ankstiniu konkrečių veiksmų aptarimu, suderinimu. Pažymėtina, kad ir bendrininkų grupei iÅ¡ anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryÅ¡ių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas nėra bÅ«tini bendrininkų požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-400/2011).Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad pokalbių stenogramos patvirtina, jog su K.

I. J. S. dėl pinigų paėmimo susitarė žymiai anksčiau, nei buvo paskambinta nukentėjusiajai – su K. I. kalbėta 12 val. 54 min. (b. l. 51, t. 5), o su nukentėjusiÄ ja – 15 val. 35 min. (b. l. 53, t. 5). K. I. taip pat nurodė, kad susitikimas su moterimi įvyko tik po 3-4 val. nuo pirmo skambučio, kurio metu ji buvo pažadėjusi padėti. Be to, kaip matyti iÅ¡ abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) informacijos iÅ¡klotinės, tik po to, kai buvo susisiekta ir susitarta su K. I., E. J. skambino į 24 TEO abonentų Druskininkuose numerius (b. l. 137, t. 4), siekdamas surasti tinkamÄ apgaulei žmogų, ir Å¡i skambučių grandinė nutrÅ«ko, susisiekus su R.

O. A.. Nuteistasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad bÅ«tent taip ir elgėsi – įvedė į internetÄ vardÄ R. ir pasirinko Druskininkų miestÄ , ir, gavęs duomenis, skambino žmonėms, ieÅ¡kodamas potencialios aukos (b. l. 14, t. 7). Taigi, nuteistieji jau iÅ¡ anksto, dar neturėdami konkretaus asmens, kurį apgaus, užsitikrino pagalbÄ asmens, kuris galės paimti pinigus, o tik po to ėmėsi veiksmų ieÅ¡koti žmogaus, kurį pavyktų apgauti. Padėjėju laikomas ne bet koks asmuo, buvęs greta vykdytojų, su jais bendravęs, o tik tas, kurio veiksmai yra pavojingi, nes jie palengvina nusikaltimo vykdytojui realizuoti sukčiavimo objektyviuosius požymius, t. y. apgauti nukentėjusįjį ir užvaldyti svetimÄ turtÄ .

Be padėjėjo padarytų veiksmų, be jo indėlio nusikaltimo vykdytojui ar vykdytojams būtų sunkiau arba visai neįmanoma padaryti nusikaltimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-329/2011). Šiuo atveju, teisėjų kolegija įsitikinusi, kad be nuteistojo J. S. aktyvių veiksmų surandant laisvėje žmogų, kuriuo būtų galima pasitikėti ir kuris galėtų paimti pinigus iš apgautos nukentėjusiosios, nusikalstamos veikos greičiausiai nebūtų pavykę padaryti. Būtent J.

S. pagalba ir buvo pasiektas nusikalstamo plano rezultatas – iÅ¡ apgautos nukentėjusiosios R. O. A. paimti pinigai. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iÅ¡ dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamÄ sumanymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-115/2012). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantas, kaip nusikalstamos veikos bendrininkas (padėjėjas), veikė kartu su E. J. ir K.

I., kurie buvo nusikalstamos veikos vykdytojai. J. S. savo veiksmais suvedė E. J. ir K. I.. Pažadėdamas jai atlyginimÄ , padėjo E. J. įkalbėti K. I. prisidėti prie pastarojo organizuojamo sukčiavimo plano realizavimo, padėjo E. J. koordinuoti K. I. veiksmus, paimant pinigus iÅ¡ nukentėjusiosios. Taigi, nustatytos ir iÅ¡tirtos aplinkybės be abejonių patvirtina tai, kad J. S. ne tik veikė bendrai su E. J. ir K. I., bet ir turėjo ketinimÄ padėti Å¡iems asmenims neteisėtai apgaule užvaldyti R.

O. A. priklausantį turtÄ â€“2950 Lt.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo posėdyje tinkamai iÅ¡tirtų įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas J. S. kaltei dėl nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti, todėl abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo.Apeliantas, tuo atveju, jei jis nebus iÅ¡teisintas, praÅ¡o suÅ¡velninti jam bausmę. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už Å¡io nusikaltimo padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

J. S. skirta didesnė laisvės atėmimo bausmė, nei sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės vidurkis – laisvės atėmimas dvejiems metams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iÅ¡ bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi bÅ«ti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei. Teisinga bausmė paskiriama nebÅ«tinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ padariusį asmenį.

Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, bÅ«tina vertinti ne tik kiekvienÄ iÅ¡ jų, bet ir jų visumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007). Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi BK 41 straipsnyje 2 dalyje numatytais bausmės tikslais ir nepažeidė BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, t. y. atsižvelgė į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , į tai, kad nusikaltimÄ padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nusikaltimas nukreiptas prieÅ¡ senyvo amžiaus, labiau pažeidžiamus žmones.

Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis J. S. nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Taip pat teismas atsižvelgė ir į kitas kaltininko asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: nedirba, darbo biržoje neregistruotas, charakterizuojamas patenkinamai, teistas jau 9 kartus, taigi, linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, jam skirtos bausmės nepakankamai apsaugo visuomenę nuo jo nusikalstamo elgesio, nepasiekia bausmės tikslų, todėl teisingai sprendė, kad J.

S. skirtina didesnė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, J. S. savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, apeliacinės instancijos teisme kaltę jau apskritai neigė. Nors nukentėjusiajai reali turtinė žala dėl teisėsaugos institucijų įsikiÅ¡imo ir nebuvo padaryta, tačiau tai ne nuteistojo nuopelnas ir nė kiek nemažina jo veikos pavojingumo, taigi, apeliantas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindÄ sumažinti paskirtos bausmės dydį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad už tyčinio nesunkaus recidyvinio nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ J. S. paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, o Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę nėra jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo. Apylinkės teismas, paskirtÄ bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, subendrindamas su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė.Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (b. l. 46, 48, t. 12), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos J.

S. iÅ¡laidas iki 2014 m. rugpjūčio 25 d. sudaro 300 litų, o E. J. 60 litų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktose Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nėra suformuluotas praÅ¡ymas priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas valstybės naudai, todėl tokios pažymos traktuojamos kaip informacinio pobÅ«džio ir jokiu bÅ«du neįpareigojančios teismÄ Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ nuteistųjų.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiÅ¡kia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundÄ J. S. įgyvendino savo teisę į gynybÄ , kuri jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, iÅ¡laidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iÅ¡ nuteistojo gali bÅ«ti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Taip pat pasakytina, kad priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas. E. J. atžvilgiu nuosprendis apskritai nebuvo skundžiamas, tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus byloje atlikti įrodymų tyrimÄ , visų nuteistųjų dalyvavimas teismo posėdyje buvo privalomas.

Teismas privalėjo užtikrinti ir kitų nuteistųjų kvalifikuotÄ gynybÄ , todėl 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi E. J. buvo paskirtas gynėjas. Tačiau gynėjo dalyvavimas buvo tik formalus, kadangi jokių ginčų dėl nuosprendžio E. J. atžvilgiu nekilo, dėl apelianto J. S. skundo jokios pozicijos gynėja neiÅ¡sakė, visgi, nuteistojo galimybė atsisakyti gynėjo, Å¡iuo atveju, buvo ribota, nors realios teisinės pagalbos E. J. nebuvo suteikta. Dėl Å¡ių priežasčių antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistųjų J.

S. ir E. J. nepriteistinos.Ä®vertinus visas iÅ¡dėstytas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, paskirta bausmė individualizuotos teisingai, nepažeidžiant BK 54 straipsnyje ir BK 41 straipsnyje numatytų nuostatų, todėl tenkinti J. S. apeliacinį skundÄ ir panaikinti nuosprendį bei jį iÅ¡teisinti ar suÅ¡velninti bausmės dydį nėra teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė:

Nuteistojo J. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                          JÅ«ratė Jakubonienė Teisėjai                          Danutė Giačaitė                           Valdas Vitunskas