Legislator Case Law & Legislation
332bf9ac-1e7b-4295-8b9d-ef815cd7e7e2 AI generated

332bf9ac-1e7b-4295-8b9d-ef815cd7e7e2 · Kauno apygardos teismas

Case Number 332bf9ac-1e7b-4295-8b9d-ef815cd7e7e2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus: 1996 m. gruodžio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ ir kadastrinių matavimų planÄ , 1997 m. sausio 24 d. patvirtintÄ Kauno apskrities valdytojo administracijos Kauno miesto (rajono) žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos virÅ¡ininkės R. S.;

Legislator headnote

AI generated

332bf9ac-1e7b-4295-8b9d-ef815cd7e7e2 · Kauno apygardos teismas: Klausimas dėl procesinių terminų pažeidimo gali bÅ«ti sprendžiamas tik priimant galutinį sprendimÄ . IeÅ¡kiniai bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas. Žemės sklypo dalimi, kuri ieÅ¡kovui buvo suteikta, jis naudojasi iki Å¡ios dienos, nepaisant to, kad ji yra atsakovo nuosavybė. Atsakovas ja niekada nesinaudojo, todėl yra pagrindas spręsti, kad teisinių santykių stabilumas nebus pažeistas apgynus ieÅ¡kovo pažeistas teises, tačiau teismas spręsti dėl procesinio termino praleidimo pasekmių taikymo, ar jo atnaujinimo gali tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , o ne ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje. 8.6.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-1434-480/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09970-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5; 3.1.14.3; 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16738-1026/2021 pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovams D. A., L. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl kadastrinių matavimų, įsakymo, sprendimo, paveldėjimo teisės liudijimo ir dovanojimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančiais. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus: 1996 m. gruodžio 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ ir kadastrinių matavimų planÄ , 1997 m. sausio 24 d. patvirtintÄ Kauno apskrities valdytojo administracijos Kauno miesto (rajono) žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos virÅ¡ininkės R. S.;

2) panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į turėtÄ Å¾emę ir miÅ¡kÄ kaimo vietovėje (duomenys neskelbtini) rajone natÅ«ra ir perduotas neatlygintinai 0,1670 ha ploto žemės sklypas A. A. A. bei Kauno apskrities virÅ¡ininko 2004 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. A. A. grÄ Å¾intas natÅ«ra 0,1670 ha su Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija 0,0133 ha žemės sklypas, kurio bendras plotas yra 0,1803 ha;

3) pripažinti negaliojančiais 2016 m. balandžio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kuriuo atsakovė L. A. paveldėjo 1670/1803 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2016 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kuria atsakovė L. A. dovanojo atsakovui D. A. 1670/1803 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4) taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui 10 dienų terminÄ nuo nutarties įteikimo dienos nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

3. Teismas, konstatavęs, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojančiais žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau nesuformuluoja reikalavimo dėl jo teisės pripažinimo (ar kitų jo siÅ«lomų kadastrinių matavimų patvirtinimo), kadangi turėtų bÅ«ti aiÅ¡ku kokios ribos turi bÅ«ti nustatytos, nepateikia plano kaip iÅ¡sidėlios žemės sklypai, sprendė, jog tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamo reikalavimo patenkinimas nesukeltų materialinių teisinių padarinių, niekaip neapgintų paties ieÅ¡kovo interesų, o tik sukurtų neapibrėžtÄ padėtį, kadangi riba tarp žemės sklypų taptų nenustatyta.

4. Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovas ginčija 2004 m. gruodžio 20 d. priimtÄ Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. gruodžio 20 d. priimtÄ Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus daugiau nei deÅ¡imt metų nuo skundžiamo akto priėmimo, konstatavo, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo nėra aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato yra siekiama, t. y. turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kokias teisines pasekmes sukurtų toks ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimas.

5. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, ginčydamas paveldėjimo teisės liudijimÄ dalyje ir dovanojimo sutartį dalyje, turi iÅ¡spręsti klausimÄ dėl notarų, tvirtinusių minėtus sandorius, įtraukimo į bylÄ dalyvaujančiais asmenimis, bei nurodyti laikÄ , nuo kada sužinojo apie palikimo priėmimÄ , paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimÄ .

6. Teismas nustatė, kad prie ieškinio nėra pridedamos ieškinyje nurodomų Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1875-800/2014 bei Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24-615/2016 kopijos, kuriais ieškovas remiasi dėl jo nuosavybės teisių įgijimo pagrindo.

7. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas byloje turi mokėti 413 Eur žyminį mokestį, tačiau prie ieÅ¡kinio nepateikė duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimÄ . III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 8. Atskirajame skunde ieÅ¡kovas V. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovo ginčijami kadastriniai matavimai atlikti ir patvirtinti iki skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodytų teisės aktų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju jie netaikytini. 8.2.

Nesuprantama, kokiu pagrindu teismas nutartyje cituoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnį, kadangi Å¡ios bylos ginčas nėra ribos su atsakovo sklypu nustatymas. PanaÅ¡u, kad teismas nesuprato ieÅ¡kinio esmės. 8.3. Teismas iÅ¡vadÄ , kad teisines pasekmes sukelia kadastriniai matavimai tik tada, kai yra priimamas institucijos sprendimas patvirtinti žemės sklypo ribas, daro visiÅ¡kai neįsigilinęs į ieÅ¡kinio argumentus, kuriose cituojama metodika, galiojusi 1996 metais ir nurodoma, kad pagal 1996 metais galiojusį teisinį reglamentavimÄ kadastriniai matavimai buvo tvirtinami kita tvarka, nei Å¡iuo metu.

Teismo iÅ¡vados, padarytos taikant teisės aktų, kurie negaliojo kadastrinių matavimų tvirtinimo metu, reikalavimus, todėl yra nepagrįstos, o iÅ¡ teismo nutarties susidaro įspÅ«dis, kad teismas bando iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kinį dar priėmimo stadijoje. 8.4. Teismas dar priėmimo stadijoje sprendžia dėl galimos procesinių terminų ar ieÅ¡kinio senaties terminų pabaigos. IeÅ¡kinio senaties terminÄ (Å¡iuo atveju nurodytÄ CK 5.8 straipsnyje) teismas taiko tik esant atsakovo reikalavimui, todėl dar priėmimo stadijoje daromos teismo nuorodos yra senaties termino praleidimÄ , laikytinos lygiateisiÅ¡kumo pažeidimu, nes tokiu bÅ«du teismas tampa atsakovo advokatu. 8.5.

Klausimas dėl procesinių terminų pažeidimo gali bÅ«ti sprendžiamas tik priimant galutinį sprendimÄ . IeÅ¡kiniai bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas. Žemės sklypo dalimi, kuri ieÅ¡kovui buvo suteikta, jis naudojasi iki Å¡ios dienos, nepaisant to, kad ji yra atsakovo nuosavybė. Atsakovas ja niekada nesinaudojo, todėl yra pagrindas spręsti, kad teisinių santykių stabilumas nebus pažeistas apgynus ieÅ¡kovo pažeistas teises, tačiau teismas spręsti dėl procesinio termino praleidimo pasekmių taikymo, ar jo atnaujinimo gali tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , o ne ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje. 8.6.

Pagal CPK 225 straipsnio 5 punktÄ , priėmęs ieÅ¡kinį teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylÄ dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama. Tai savo ruoÅ¡tu reiÅ¡kia, kad teismas gali, jo manymu, reikalingus asmenis įtraukti kaip suinteresuotus asmenis iki bylos nagrinėjimo teisme, taip pat bylos nagrinėjimo metu. 8.7. IeÅ¡kovas pateikė teismui iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ nekilnojamojo turto registro, patvirtinantį, kad jo nuosavybės teisė buvo įregistruota bÅ«tent remiantis Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1875-800/2014 bei Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24-615/2016.

IeÅ¡kovas nenori teikti Å¡ių sprendimų, nes juose yra asmeninė informacija, kurios ieÅ¡kovas nenori atskleisti atsakovui. IÅ¡ esmės Å¡ie procesiniai sprendimai buvo nurodyti tik kaip nuosavybės įgijimo pagrindas. Jeigu teismas mano, kad jam yra reikalinga susipažinti su Å¡ių procesinių sprendimų turiniu, gali tÄ padaryti teismų informacinėje sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 8.8. IeÅ¡kovas sutinka, kad nebuvo sumokėjęs žyminio mokesčio, kas iÅ¡ esmės laikytina ieÅ¡kinio trÅ«kumu, tačiau jis nesutinka su teismo nustatyta žyminio mokesčio suma.

Teismo nutartis dalyje, kuria teismas nurodė, kad už reikalavimus panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ ir sprendimÄ mokėtinas 150 Eur žyminis mokestis yra nepagrįsta. NeaiÅ¡ku, kokiu pagrindu teismas tokia suma įvertino Å¡iuos reikalavimus. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje buvo nurodęs, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl įsakymo ir sprendimo, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ A. A. A. žyminiu mokesčiu neapmokestinami (Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnis).

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Vienas iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiÅ¡kia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartÄ yra nurodęs, kad Å¡i teisė, kaip ir bet kuri kita, turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).

12. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), ir specialiuosius ieÅ¡kinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad Å¡i asmens subjektinė teisė bÅ«tų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Kai teismas nustato, kad pateiktas ieÅ¡kinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliÅ«tis tolesnei proceso eigai, teismas nutartimi nustato terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

Kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , numatyti CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Vertinant, ar procesinis dokumentas sudaro esmines kliÅ«tis tolesnei proceso eigai, atsižvelgtina į tai, koks yra procesiniame dokumente nenurodytų duomenų tikslas ir pobÅ«dis, ar Å¡ie duomenys yra reikÅ¡mingi sprendžiant procesinio dokumento priėmimo klausimÄ , ar jie gali bÅ«ti pateikti vėlesniuose etapuose, ar nenurodyti duomenys yra besikreipiančio asmens neatidumo (nerÅ«pestingumo) padariniai, ar į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, ar atitinkamų duomenų asmuo nenurodė ir / ar nepateikė dėl objektyvių priežasčių arba kad negalėjo jų gauti, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas jų negali nesudėtingai gauti.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas:

1) pripažinti negaliojančiais žemės sklypo kadastrinius matavimus;

2) panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ ir sprendimÄ ;

3) pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimÄ dalyje ir dovanojimo sutartį dalyje. IeÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui taip pat buvo praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieÅ¡kovui nustatė 10 dienų terminÄ nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, motyvuodamas tuo, kad: pirmasis ieÅ¡kinio reikalavimas jo patenkinimo atveju nesukeltų materialinių teisinių padarinių, niekaip neapgintų paties ieÅ¡kovo interesų, o tik sukurtų neapibrėžtÄ padėtį, kadangi riba tarp žemės sklypų taptų nenustatyta; iÅ¡ antrojo ieÅ¡kinio reikalavimo nėra aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato yra siekiama ir kokias teisines pasekmes sukurtų toks ieÅ¡kinio reikalavimo patenkinimas; dėl trečiojo ieÅ¡kinio reikalavimo ieÅ¡kovas turi iÅ¡spręsti klausimÄ dėl notarų, tvirtinusių paveldėjimo ir dovanojimo sandorius, įtraukimo į bylÄ dalyvaujančiais asmenimis, bei nurodyti laikÄ , nuo kada sužinojo apie palikimo priėmimÄ , paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimÄ ; prie ieÅ¡kinio nėra pridedamos ieÅ¡kinyje nurodomų Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1875-800/2014 bei Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24-615/2016 kopijos, kuriais ieÅ¡kovas remiasi dėl jo nuosavybės teisių įgijimo pagrindo; prie ieÅ¡kinio nėra pateikta duomenų apie 413 Eur dydžio žyminio mokesčio, kuris susideda iÅ¡ 75 Eur (už reikalavimÄ pripažinti negaliojančiais kadastrinius matavimus), 150 Eur (už reikalavimus panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ ir sprendimÄ ), 150 Eur (už reikalavimus pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimÄ dalyje ir dovanojimo sutartį dalyje), 38 Eur (už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), sumokėjimÄ .

14. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad nepraÅ¡o nustatyti ribos su atsakovo sklypu, o ginčija atsakovo nuosavybės teises į sklypÄ , nes dalis ieÅ¡kovui suteiktos ir jo realiai iki Å¡ios dienos naudojamos žemės yra grÄ Å¾inta atkuriant nuosavybės teises ir Å¡iuo metu yra atsakovo nuosavybė. Jeigu ieÅ¡kovo teisę naudotis žemės sklypu bus apginta, t. y. bus patenkintas ieÅ¡kinys, atsakovo nuosavybės teisių pagrindas bus panaikintas, todėl negalimas joks ribos nustatymas tarp sklypų. Tokiu atveju atsakovui, turinčiam teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , turėtų bÅ«ti iÅ¡ naujo atkuriama nuosavybės teisė į mažesnį žemės sklypÄ , bei toks sklypas formuojamas iÅ¡ naujo.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybÄ pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

Taigi darytina iÅ¡vada, kad teisme nagrinėtini tik tokie ieÅ¡kiniai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ civilinių teisių gynybos (ieÅ¡kovas), inter alia (iÅ¡ lot. be kita ko) ieÅ¡kinyje turi aiÅ¡kiai ir konkrečiai apibrėžti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį bÅ«tų galima paÅ¡alinti bÅ«tent ieÅ¡kinyje pasirinktu vienu iÅ¡ CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų bÅ«dų.

16. Ginčo atveju akivaizdu, kad patenkinus ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamus reikalavimus, tokius, kokie jie iÅ¡dėstyti ieÅ¡kinyje, t. y. pripažinus negaliojančiais žemės sklypo kadastrinius matavimus ir panaikinus Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ ir sprendimÄ , kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės ir grÄ Å¾intas natÅ«ra žemės sklypas, ieÅ¡kovo teisių pažeidimas bÅ«tų paÅ¡alintas, kas reiÅ¡kia, jog Å¡ie ieÅ¡kinio reikalavimai gali bÅ«ti laikomi tinkamu pažeistų teisių gynimo bÅ«du.

Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieÅ¡kovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiÅ«ra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis), bylos nagrinėjimo ribas ieÅ¡kovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieÅ¡kinyje, suformuluodamas jame ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalis), o teismas ieÅ¡kinį nagrinėja pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus tokius, kokius suformuluoja ieÅ¡kovas. Teisės kreiptis į teismÄ prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas bei vėliau sprendžia dėl procesinių teisių įgyvendinimo.

17. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas išvadas, susijusias dėl kadastrinių matavimų teisinių pasekmių kilimo bei Kauno apskrities viršininko įsakymo ir sprendimo panaikinimo, padarė visiškai neįsigilinęs į ieškinio argumentus ir bandė išnagrinėti ieškinį dar priėmimo stadijoje.

18. Atskirajame skunde apeliantas dėl pirmosios instancijos teismo argumentų apie notarų, tvirtinusių paveldėjimo teisės liudijimo ir dovanojimo sutarties sandorius, įtraukimo į bylÄ dalyvaujančiais asmenimis nurodo, jog teismas gali, jo manymu, reikalingus asmenis įtraukti kaip suinteresuotus asmenis iki bylos nagrinėjimo teisme, taip pat bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti.

19. Priėmęs ieÅ¡kinį, teismas turi teisę spręsti ir dėl asmenų įtraukimo į bylÄ dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylÄ ieÅ¡kovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos iÅ¡sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali bÅ«ti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu Å¡alių praÅ¡ymu arba teismo iniciatyva. Konstatuotina, kad įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, teismas gali tiek savo iniciatyva priimant ieÅ¡kinį, tiek pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje ar nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės (CPK 225 straipsnio 5 punktas, 47 straipsnio 1 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens nenurodymas ieÅ¡kinyje, t. y. asmens neįtraukimas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nėra toks procesinio dokumento trÅ«kumas, kurio nepaÅ¡alinus, ieÅ¡kinys galėtų bÅ«tų laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas ieÅ¡kovui. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiuoju ieÅ¡kinio reikalavimu ginčijami sandoriai yra ginčijami kaip Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymo ir sprendimo pasekmės, ieÅ¡kovas nesiekia įrodyti, kad notarai, patvirtinę minėtus sandorius, atliko neteisėtus veiksmus.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atskirojo skundo argumentais dėl Kauno apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų kopijų pateikimo su ieÅ¡kiniu. Vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali remtis ne tik visais byloje esančiais įrodymais bei dokumentais, kurie yra pasiekiami per Lietuvos informacinę teismų sistemÄ LITEKO, bet ir kitose bylose esančiais Å¡alių bei teismo procesiniais dokumentais, o taip pat ir kitų informacinių sistemų ir registrų duomenimis, todėl Kauno apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų kopijų nepridėjimas prie ieÅ¡kinio nėra toks trÅ«kumas, dėl kurio negalėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kinys.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su apelianto skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi buvo neteisingai apskaičiuota mokėtino žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį suma, t. y. jog už reikalavimus panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ ir sprendimÄ mokėtinas 150 Eur žyminis mokestis yra nepagrįsta.

23. CPK 83 straipsnio 1 dalyje numatyti subjektai, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau Å¡is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kadangi minėtos dalies 16 punktas numato, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami asmenys ir kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytais atvejais. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 17 straipsnį piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (1 dalis); piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, Å«kinės komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius ar kita Vyriausybės įgaliota institucija (2 dalis).

Minėto įstatymo 19 straipsnis reglamentuoja sprendimų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo apskundimo tvarkÄ ir numato, kad Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo gali bÅ«ti apskųsti teismui per 30 dienų nuo Å¡ių sprendimų įteikimo piliečiams dienos (1 dalis); Å¡iose bylose Å¡alys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio (2 dalis).

24. Ä®vertinus teisinį reglamentavimÄ , konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai apskaičiavo už ieÅ¡kinį mokėtino žyminio mokesčio dydį, nurodydamas, jog už reikalavimus panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ ir sprendimÄ turėtų bÅ«ti mokamas 150 Eur dydžio žyminis mokestis, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog prie ieÅ¡kinio nebuvo pridėti jokie įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimÄ , kÄ atskirajame skunde pripažįsta ir apeliantas, su kita skundžiamos nutarties dalimi, susijusia dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, sutiktina. Nagrinėjamu atveju už ieÅ¡kinio pateikimÄ teismui mokėtino žyminio mokesčio dydis yra 263 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 5 dalis, 7 dalis).

25. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nevisiÅ¡kai pagrįstai taikė trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl yra pagrindas atskirojo skundo argumentais iÅ¡ dalies pakeisti skundžiamÄ nutartį – įpareigoti ieÅ¡kovÄ sumokėti byloje mokėtinÄ 263 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti jau yra pasibaigęs, ieÅ¡kovui nustato naujÄ 10 dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties kopijos įteikimo dienos paÅ¡alinti nutartyje nurodytus trÅ«kumus – sumokėti 263 Eur dydžio žyminį mokestį už ieÅ¡kinį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai pagrindžiančius įrodymus. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338–339 straipsniais, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutartį pakeisti iÅ¡ dalies – nustatyti ieÅ¡kovui naujÄ 10 (deÅ¡imties) dienų terminÄ nuo Å¡ios nutarties kopijos įteikimo dienos ieÅ¡kinio trÅ«kumams – sumokėti 263 Eur (dviejų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trijų eurų) dydžio žyminį mokestį – paÅ¡alinti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Albina Rimdeikaitė