2019-05-22 Nr. AB-11669-3-61-3-02965-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1186-556/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02965-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. rugpjūčio 1 d. individualų administracinį aktą Nr. (21.143)R-4416 (toliau – VMI 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakymas), kuriuo atsakovas atsisakė priimti administracinės procedūros sprendimą dėl gauto pareiškėjo 2017 m. liepos 26 d. skundo (toliau – 2017 m. liepos 26 d. skundas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. liepos 26 d. skundą ir priimti administracinės procedūros sprendimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad VMI nepagrįstai atsisakė priimti administracinės procedūros sprendimą dėl 2017 m. liepos 26 d. skundo, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 14 straipsnio 8 dalimi, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-77 „Dėl Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) 9 punktu. Pareiškėjo teigimu, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Kauno AVMI) 2017 m. balandžio 20 d. teiktas skundas (toliau – 2017 m. balandžio 20 d. skundas) ir 2017 m. liepos 26 d. skundas atitinka Kauno AVMI ir VMI kompetenciją, todėl šios institucijos nepagrįstai atsisakė juos nagrinėti, motyvuodamos tuo, kad dėl skunduose keliamų klausimų pasisakys teismas baudžiamojoje byloje. Pareiškėjas teigė, kad tokiu būdu buvo pažeisti VAĮ 3 ir 20 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3, 4, 5 ir 7 straipsniai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 20, 25, 30 ir 46 straipsniai, kitų teisės aktų nuostatos. Pareiškėjo nuomone, baudžiamojoje byloje pateikta Kauno AVMI 2016 m. gegužės 24 d. specialisto išvada Nr. AU22-14 (toliau – ir Išvada) laikytina pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatas priimtu mokesčių administratoriaus sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar panašaus pobūdžio sprendimu, kuriuo pareiškėjui, kaip mokesčių mokėtojui apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, o pareiškėjas šį mokestį ginčija. Pareiškėjas teigė, kad toks Kauno AVMI ir VMI atsisakymas nagrinėti pareiškėjo skundus daro didelę turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjui ir sukelia sunkias teisines pasekmes.

3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Kauno AVMI pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) užduotį parengė Išvadą baudžiamojoje byloje. Išvada buvo išsiųsta užduotį pateikusiam subjektui. Išvada yra savarankiškas įrodomųjų duomenų šaltinis baudžiamojoje byloje, su kuriuo ikiteisminio tyrimo metu galima susipažinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 181 straipsnyje nustatyta tvarka. Nors BPK tiesiogiai nenumato galimybės patikslinti specialisto išvados, tačiau ikiteisminio tyrimo subjektai turi teisę kviesti specialistą, kad šis pateiktų paaiškinimus klausimais, priskirtais jo kompetencijai. Proceso dalyviai, norėdami, kad duota išvada būtų paaiškinta, gali kreiptis į prokurorą su atitinkamais klausimais, jie turi teisę susipažinti su specialisto išvada, reikšti prašymus dėl papildomo ar pakartotinio tyrimo atlikimo. Specialistas baudžiamajame procese yra savarankiškas subjektas. Ypatingas specialisto statusas suponuoja jo tarnybinį nepriklausomumą ir nešališkumą, todėl pareiškėjo reikalavimas VMI, kaip centriniam mokesčių administratoriui, aiškinti ar komentuoti Išvadą buvo neteisėtas ir negalėjo būti vykdomas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Kauno AVMI su skundu dėl Išvados panaikinimo, kuri buvo parengta pagal FNTT užduotį, taip pat reikalavo jam atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Kauno AVMI, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 8 dalies nuostatomis, persiuntė pareiškėjo skundą Kauno apylinkės teismui, kur yra nagrinėjama pareiškėjo baudžiamoji byla. Pareiškėjas buvo informuotas, kad jis, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus raštu, turi teisę jį apskųsti Kauno apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo. Skunde teismui pareiškėjas neprašo panaikinti jokio Kauno AVMI rašto ar sprendimo. Atsižvelgiant tai, laikytina, kad Kauno AVMI išsamiai ir tinkamai 2017 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (7.46-4.5.2)K-2261 (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją apie priežastis dėl kurių jo skundas buvo perduotas Kauno apylinkės teismui

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad:

8.1. Pareiškėjas su 2017 m. balandžio 20 d. skundu kreipėsi į Kauno AVMI, prašydamas panaikinti Išvadą, atlyginti dėl šios Išvados padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Iš 2017 m. balandžio 20 d. skundo turinio matyti, kad juo pareiškėjas, be kita ko, pareikalavo iš Kauno AVMI pateikti su Išvados turiniu tiesiogiai susijusią informaciją.

8.2. Kauno AVMI Raštu nustatė, kad juo pareiškėjas skundžia Išvadą, kuri yra baudžiamosios bylos medžiagos dalis, ir pareiškėjo 2017 m. balandžio 20 d. skundą persiuntė šią baudžiamąją bylą nagrinėjančiam Kauno apylinkės teismui. Rašte išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę per 1 mėnesį nuo Rašto įteikimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka atsakymą apskųsti Kauno apygardos administraciniam teismui. Duomenų, jog pareiškėjas šia teise būtų pasinaudojęs byloje nėra. Raštas nėra ir šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

8.3. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje vienas kaltinamųjų yra pareiškėjas. Iš šios baudžiamosios bylos medžiagos, matyti, kad 2017 m. balandžio 27 d. įregistruotas Raštas, kuriuo pareiškėjo 2017 m. balandžio 20 d. skundas persiųstas Kauno apylinkės teismui.

8.4. Pareiškėjas su 2017 m. liepos 26 d. skundu kreipėsi į VMI. Iš šio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas išreiškė nepasitenkinimą Raštu ir paprašė, kad jo (pareiškėjo) 2017 m. balandžio 20 d. skundą, kuris buvo teikiamas Kauno AVMI, išsamiai išnagrinėtų VMI ir pareiškėjo 2017 m. balandžio 20 d. skunde keliamais klausimais priimtų administracinės procedūros sprendimą.

8.5. VMI skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakymu grąžino pareiškėjo 2017 m. liepos 26 d. skundą kaip nenagrinėtiną. VMI 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakyme nurodė, kad: Kauno AVMI persiuntė pareiškėjo 2017 m. balandžio 20 d. skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismui pagal kompetenciją ir apie tai Raštu informavo pareiškėją; Kauno AVMI valstybės tarnautoja Išvadą, kurios turiniu yra nepatenkintas pareiškėjas, teikė Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, todėl šios išvados išsamumas, pakankamumas, teisingumas bei ištyrimo visapusiškumas pagal BPK 6 ir 20 straipsnius gali būti vertinamas tik šią baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo; pareiškėjas, kaip proceso, dalyvis BPK 270 ir 275 straipsniuose nustatyta tvarka turi teisę teikti prašymus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams (taip pat ir specialistui) teismo posėdžio metu.

9. Teismas pažymėjo, kad, siekiant išspręsti kilusį ginčą, būtina įvertinti, ar nagrinėjamu atveju VMI 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakymu teisėtai ir pagrįstai kaip nenagrinėtiną grąžino pareiškėjo 2017 m. liepos 26 d. skundą, kuriame buvo reiškiamas nepasitenkinimas Išvada, bei reikalaujama pateikti su Išvados turiniu tiesiogiai susijusią informaciją.

10. Teismas, remdamasis VAĮ, Taisyklių ir BPK nuostatomis (VAĮ 14 straipsnio 8 dalimi, Taisyklių 9 punktu, BPK 6, 20, 270 ir 275 straipsniais), konstatavo, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad VMI, nustačiusi, jog skundas priklauso ne jos, o teismo kompetencijai, per 5 darbo dienas gautą skundą privalo grąžinti pareiškėjui. Teismas nurodė, kad į baudžiamąją bylą pateiktą specialisto išvadą BPK nustatyta tvarka vertina tik teismas, o ją vertinant turi teisę BPK nustatyta tvarka dalyvauti proceso dalyvis, inter alia (liet. be kita ko) kaltinamasis.

11. Teismas nusprendė, kad VMI teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo 2017 m. liepos 26 d. skundą grąžino jam kaip nenagrinėtiną VMI, t. y. dėl to, kad šio skundo nagrinėjimas priklauso ne VMI, o baudžiamąją bylą nagrinėjančio Kauno apylinkės teismo kompetencijai.

12. Teismas nurodė, kad netenkinus pareiškėjo skundo, netenkintinas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 13. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais pareiškėjas grindė skundą pirmosios instancijos teismui.

15. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos išdėstė pirmosios instancijos teismui atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakymo Nr. (21.143)R-4416, kuriuo VMI atsisakė priimti administracinės procedūros sprendimą dėl gauto pareiškėjo 2017 m. liepos 26 d. skundo, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad VMI teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo 2017 m. liepos 26 d. skundą grąžino jam kaip nenagrinėtiną VMI, t. y. dėl to, kad šio skundo nagrinėjimas priklauso ne VMI, o baudžiamąją bylą nagrinėjančio Kauno apylinkės teismo kompetencijai. Ginčijamas VMI 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakymas yra aiškus, objektyvus, atitinkantis VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, dėl to yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti remiantis pareiškėjo išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėjas naujų aplinkybių, susijusių su ginčijamu VMI 2017 m. rugpjūčio 1 d. atsakymu, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams (žr. šios nutarties II dalį) ir jų nebekartoja.

19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius