2022-10-26 Nr. AB-25831-3-61-3-02829-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-652-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02829-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN) atlikti naują pareiškėjo vertinimą, jį atliekant OASys metodikos ekspertams iš šalies, jokiais būdais nesusijusiais su Vilniaus PN.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžia Vilniaus PN atliktą vertinimą, kuris įformintas Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus 2021 m. spalio 1 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 57-195 (toliau – ir Išvada).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. S. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnį, socialinio tyrimo išvada yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 136 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), įgyvendina pataisos įstaigų administracijos, įtraukdamos į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius. Nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu (BVK 137 straipsnio 1 dalis). Nuteistųjų socialinės reabilitacijos veiksmai:

1) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas;

2) kriminogeninių veiksnių nustatymas;

3) priemonių, kuriomis šalinami kintamieji kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas (137 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis (137 straipsnio 6 dalis). Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą <...> (1371 straipsnio 1 dalis). Individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą <...> (1371 straipsnio 2 dalis).

Individualaus socialinės reabilitacijos plano forma ir šio plano rengimo metodika buvo patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313. Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos 4 punkte išvardyti tokio plano rengimo veiksmai, įskaitant duomenų, esančių nuteistojo asmens byloje, įvertinimą (4.3 papunktis), nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą (4.4 papunktis) bei nuteistojo statinių kriminogeninių veiksnių ir kintamųjų kriminogeninių poreikių nustatymą (4.5 papunktis).

Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašas, taip pat vertinimo metodikos (tarp jų – Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys (angl. k. OASys The Offender Assessment System)) buvo patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 patvirtino socialinio tyrimo išvados formas ir tokios išvados rengimo metodines rekomendacijas. Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų 5 punkte išvardyti socialinio tyrimo išvados rengimo veiksmai: informacijos socialinio tyrimo išvadai parengti surinkimas (5.1 papunktis), kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamo elgesio rizikos ir (ar) šią riziką didinančių ir mažinančių veiksnių nustatymas (5.2 papunktis), nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų rezultatų, taip pat jo elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvertinimas (5.3 papunktis) ir socialinio tyrimo išvados surašymas (5.4 papunktis).

Teismas, išanalizavęs aptartą teisinį reglamentavimą, sprendė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas gali būti įvairių procedūrų (pvz., tiek individualaus socialinės reabilitacijos plano sudarymo, tiek socialinio tyrimo išvados parengimo) dalis. Iš teismui pateiktos 2021 m. spalio 1 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-195, matyti, jog tyrimas buvo atliktas rengiant dokumentus Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2021 m. gruodžio 1 d. nutartis Nr. AS-737-756/2021), sprendė, kad atliktas pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra tarpinis procedūrinis veiksmas, o tokio vertinimo rezultatai, užfiksuoti socialinio tyrimo išvadoje, patys savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių (Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija vėliau apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam), todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjas savo pretenzijas dėl tokio vertinimo atlikimo tvarkos bei rezultatų gali pareikšti paduodamas skundą dėl nutarimų, kurie priimti atsižvelgiant į minėto vertinimo rezultatus ir kuriais išspręstas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Todėl teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjas V. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) piliečiams laiduojama teisė apskųsti valstybės institucijų, pareigūnų sprendimus. Vilniaus PN sprendimas yra individualus administracinis aktas, turintis atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pareiškėjas, nors ir nuteistasis, negali būti diskriminuojamas. Pareiškėjas cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nuteistųjų teisių ir laisvių ribojimo, viešojo administravimo institucijų diskrecijos klausimais. Pareiškėjas nurodo, kad pataisos įstaigos administracija, priimdama sprendimus dėl OASys metodikos taikymo ir vertinimo, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir motyvuoti savo išvadą. Pareiškėjas teigia laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba pataisos namuose, mokosi. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, tačiau Vilniaus PN, atlikdami OASys vertinimą, jo elgesį ir aplinkybes įvertino skirtingai. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus PN BVK nustatytus reikalavimus iš esmės vienodoje padėtyje vertino skirtingai, skirtingai įvertino tuos pačius faktus, todėl jų išvada yra diskriminacinio pobūdžio. Išvada surašyta remiantis prieštaringais motyvais, vertinimas argumentuotas ne esama padėtimi, o tuo, kas buvo praeityje, ko pakeisti neįmanoma. Nuteistųjų teisės, nors ir apribotos, tačiau ribojimais negali būti piktnaudžiaujama.

Pareiškėjas cituoja teisės aktus, kuriais privalo vadovautis Vilniaus PN savo veikloje: Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, Vilniaus PN darbo reglamentą, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 ir 9 straipsnius, VAĮ 3 straipsnyje nustatytus principus. Pareiškėjas teigia, kad jo atveju Vilniaus PN administracija nesilaiko minėtų teisės aktų reikalavimų, tai patvirtina blogą vidaus administravimą, biurokratizmą. Vilniaus PN direktorius privalo reaguoti į Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus, kad įstaigoje blogai vykdomas viešasis administravimas, bet to, pažeidžiamas ir Konstitucijos 25 straipsnis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus PN atlikti naują pareiškėjo vertinimą, jį atliekant OASys metodikos ekspertams, nesusijusiems su Vilniaus PN. Pareiškėjas nurodė, kad skundžia Vilniaus PN atliktą vertinimą, kuris įformintas Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus 2021 m. spalio 1 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 57-195.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti konstatavęs, kad atliktas pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra tarpinis procedūrinis veiksmas, o tokio vertinimo rezultatai, užfiksuoti socialinio tyrimo išvadoje, patys savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjas savo pretenzijas dėl tokio vertinimo atlikimo tvarkos bei rezultatų gali pareikšti paduodamas skundą dėl nutarimų, kurie priimti atsižvelgiant į minėto vertinimo rezultatus ir kuriais išspręstas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, nagrinėti pareiškėjo skundą.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-913-552/2016). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-85-556/2017).

Reikalavimas, kuriuo siekiama ne išspręsti administracinį ginčą, o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti jo skundą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Teiginiai dėl tam tikrų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011, 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017).

Nagrinėjamu atveju Išvadoje, atlikus pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą taikant teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą OASys, nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, kad jis nesutinka su tokiu įvertinimu, prašo atlikti naują vertinimą, taigi, iš esmės pareiškėjas skundžia po atlikto vertinimo Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus surašytą socialinio tyrimo išvadą, jis nesutinka su Išvadoje įformintais vertinimo rezultatais.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 patvirtinto Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktas nustato, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo tikslas – nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę bei išskirti ją didinančius (rizikos) ir mažinančius (apsauginius) veiksnius. Aprašo 4 punkte nustatomos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų taikymo sritys: mokslinio tyrimo tikslais (4.1 p.); dirbant su: nuteistaisiais, suimtaisiais – tiek moterimis, tiek vyrais, vyresniais kaip 14 metų (4.2.1 p.); kaltinamaisiais – tiek moterimis, tiek vyrais, vyresniais kaip 14 metų, kai teisėjas nutartimi paveda probacijos tarnybai parengti socialinio tyrimo išvadą (4.2.2 p.); asmenimis, naujai atvykusiais į laisvės atėmimo vietų įstaigą siekiant jiems sudaryti individualius socialinės reabilitacijos planus ir vertinant socialinės reabilitacijos proceso eigą (4.2.3 p.); nuteistaisiais, iškilus prielaidoms jiems taikyti lygtinį paleidimą ar kitas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytas bausmės sąlygų švelninimo priemones (4.2.4 p.); nuteistaisiais, siekiant numatyti galimas jų elgesio neigiamas pasekmes kitų asmenų saugumui, sveikatai ar gyvybei tiek laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tiek paleidus iš jos (4.2.5 p.); nuteistaisiais, kurie dalyvauja elgesio pataisos programose, nukreiptose į specifinių rizikos veiksnių mažinimą (4.2.6 p.); suimtaisiais, taip pat asmenimis, kurie baiminasi galintys padaryti nusikalstamą veiką nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, kai šie pageidauja, jog būtų nustatyta jų nusikalstamo elgesio rizika (4.2.7 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutartyje aptartą teisinį reglamentavimą bei Aprašo nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad Išvada, surašyta atlikus pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, yra tarpinis dokumentas, savaime nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Socialinio tyrimo išvada konstatuojamos tam tikros aplinkybės, susijusios su vertinamo asmens asmenybe, siekiant nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę bei išskirti ją didinančius (rizikos) ir mažinančius (apsauginius) veiksnius. Socialinio tyrimo išvadoje nėra asmeniui suformuluotų privalomų vykdyti nurodymų, joje nurodomi duomenys yra naudojami atliekant kitus procesinius veiksmus ar pataisos įstaigai priimant atitinkamus sprendimus, pvz., dėl nuteistojo, iškilus prielaidoms jam taikyti lygtinį paleidimą ar kitas BVK numatytas bausmės sąlygų švelninimo priemones (Aprašo 4.2.4 p.). Todėl Išvada negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjas savo nesutikimo argumentus dėl tokio vertinimo atlikimo tvarkos bei rezultatų gali pareikšti paduodamas skundą dėl konkrečių sprendimų, kurie priimti atsižvelgiant į minėto vertinimo rezultatus ir sukelia teisines pasekmes. Tokios praktikos dėl socialinio tyrimo išvadų, surašytų atliekant nusikalstamo elgesio vertinimą, laikomasi ir kitose panašiose teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-737-756/2021, 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-216-815/2022). Todėl reikalavimas panaikinti Išvadą negali būti ginčo nagrinėjimo administraciniame teisme objektu.

Pareiškėjas skunde taip pat prašo įpareigoti Vilniaus PN atlikti jam naują nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Šis reikalavimas, įvertinus pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo turinį, laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Išvadą, ir atitinkamai taip pat negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad šis reikalavimas galėtų vertinamas ne kaip išvestinis iš reikalavimo panaikinti Išvadą, o kaip savarankiškas. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat dėsto argumentus dėl Išvados panaikinimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl naujo pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo atlikimo į Vilniaus PN ir Vilniaus PN atsisakė tai atlikti ar per teisės aktų nustatytą terminą nepateikė atsakymo pareiškėjui į jo kreipimąsi (vilkina atlikti veiksmus).

Iš pareiškėjo kartu su skundu pateikto Kalėjimų departamento 2022 m. kovo mėnesio rašto „Dėl nuteistojo V. S. skundo išnagrinėjimo“ matyti, kad pareiškėjas BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka skundė Vilniaus PN sprendimą dėl pareiškėjo skundo, kuriuo pareiškėjui buvo išaiškintos atlikto jo nusikalstamo elgesio vertinimo procedūros, pateikti paaiškinimai dėl vertinimo, nustatyta, kad procedūrinių pažeidimų nebuvo. Tačiau pareiškėjas minėto Kalėjimų departamento rašto BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka skunde teismui šioje byloje neskundžia.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti abstraktūs argumentai dėl diskriminavimo, viešojo administravimo principų pažeidimo, netinkamo įstaigos vidaus administravimo nesudaro pagrindo kitaip vertinti kilusio ginčo esmės ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pareiškėjo skundo priėmimo klausimu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Ričardas Piličiauskas