2023-10-11 Nr. AB-18077-4-45-3-00367-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2375-575/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00367-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant užsienietei M. E. B. C.,

jo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Janinai Brovko,

vertėjai Chordana Gonzales Kruz,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės M. E. B. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės M. E. B. C. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) pilietė M. E. B. C. (toliau – ir Užsienietė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti Užsienietės judėjimo laisvės apribojimą neteisėtu, panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 15K-1625 (toliau – ir Sprendimas).

2. Užsienietė nurodė, jog ginčijamas Sprendimas, kuriuo buvo apribota jos judėjimo laisvė, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalies punktu, kuris Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui. Dėl to, Užsienietės vertinimu, Sprendimas yra neteisėtas, VSAT nepagrįstai apribojus jos judėjimo laisvę.

3. VSAT atsiliepime į skundą prašė Užsienietės skundą palikti nenagrinėtu.

4. VSAT teigimu, klausimas dėl Užsienietės judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo buvo išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu, taigi ginčijamas Sprendimas nesukelia teisinių pasekmių. Be to, Estijos Respublikos kompetentinga institucija pateikė informaciją, kad prisiima atsakomybę dėl Užsienietės teisinės padėties nustatymo, nes Užsienietė iš Rusijos Federacijos pirma atvyko į Tartu miestą (Estija), o vėliau per Latvijos Respubliką ir Lietuvos Respubliką ketino vykti į (duomenys neskelbtini). Užsienietės perdavimas buvo numatytas 2023 m. rugpjūčio 15 d.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog VSAT pareigūnai 2023 m. rugpjūčio 8 d. patikrino iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką vykstantį maršrutinį autobusą, kuriuo vyko Užsienietė, pateikusi kilmės valstybės piliečio asmens pasą; Užsienietė neturėjo vizos ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje; Sprendimu ji apgyvendinta VSAT Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 2023 m. rugpjūčio 19 d.; Užsienietė pateikė prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo Lietuvos Respublikoje; Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą Nr. 23S131254, kuriuo nusprendė nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 23S131848, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 79 straipsnio 2 dalimi, nusprendė apgyvendinti Užsienietę VSAT. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Užsienietei skirta alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. lapkričio 17 d., bet ne ilgiau kol bus priimti sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

8. Teismas, išanalizavęs Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalį ir Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimą, darė išvadą, jog nors Užsienietė nurodė, kad institucija, priimdama ginčijamą Sprendimą, vadovavosi negaliojančia teisės norma (Įstatymo 1408 str. 3 d.), nes ji pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau tik dalis šios teisės normos, susijusios su visų prieglobsčio prašytojų privalomu apgyvendinimu nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal to paties straipsnio 5 dalį gali trukti iki 6 mėnesių, prieštarauja Konstitucijos 20 straipsniui. Dėl to VSAT, priimdama ginčijamą Sprendimą, galėjo vadovautis Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalimi.

9. Teismas, vertindamas Užsienietės judėjimo laisvės apribojimo pagal Sprendimą pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėjo, jog Užsienietės asmenybė buvo nustatyta, tačiau ji neturėjo dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje ar vykti per ją tranzitu; ginčijamo Sprendimo priėmimo metu ji Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai ir nebuvo prieglobsčio prašytoja; autobusu iš Rygos tranzitu per Lietuvos Respubliką vyko į Roterdamą, o galutinis kelionės tikslas buvo (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos dukra. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog VSAT pareigūnai turėjo pagrindą manyti, kad neapribojus Užsienietės judėjimo laisvės, ji gali išvykti iš Lietuvos Respublikos, taigi priimdama Sprendimą VSAT nepažeidė Įstatymo reikalavimo, dėl to Užsienietės skundas negali būti tenkinamas.

10. Teismas netenkino Užsienietės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 11. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti jos judėjimo laisvės apribojimą nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. neteisėtu, panaikinti Sprendimą.

12. Užsienietė nurodo, jog ji 2023 m. rugpjūčio 8 d. buvo sulaikyta nepriėmus jokio administracinio sprendimo, todėl negalėjo ginčyti šio sulaikymo teisėtumo. Užsienietė yra pažeidžiamas asmuo ir jos pažeidžiamumo vertinimas buvo atliekamas tik po to, kai judėjimo laisvė buvo neberibojama. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės apriboti užsieniečio laisvę administraciniu sprendimu, kokiais atvejais toks apribojimas gali būti taikomas, apribojimo maksimalios trukmės, galimybės suteikti teisinę pagalbą patikrinti tokio sulaikymo teisėtumą. Dėl to Užsienietė akcentuoja, jog prašo pripažinti, kad jos laisvės apribojimas administraciniu sprendimu buvo neteisėtas.

13. Užsienietė taip pat pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas neatsakė į jos argumentus dėl judėjimo laisvės apribojimo iki 2023 m. rugpjūčio 10 d., taip pat į argumentus, kad nebuvo nustatytos individualios faktinės aplinkybės, pagrindžiančios jos judėjimo laisvės apribojimą. Šios aplinkybės, Užsienietės teigimu, yra ypač svarbios sprendimuose dėl vienos pagrindinių teisių, judėjimo laisvės, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnyje, apribojimo.

14. Užsienietė pažymi, jog Įstatymo nuostata, kuri Konstitucinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimu pripažinta pažeidžiančia judėjimo laisvės neliečiamumo principą yra negaliojanti ir negali būti laikoma apriboti užsieniečio judėjimo laisvę. Taigi Sprendimas dėl jos laisvės apribojimo buvo grindžiamas negaliojančiu teisės aktu, todėl yra neteisėtas.

15. VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Užsienietės apeliacinį skundą atmesti.

16. VSAT teigia, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu Užsienietė Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, neturėjo prieglobsčio prašytojos teisinio statuso, o procesiniuose dokumentuose klaidingai nurodo teisės aktus, reglamentuojančius jos teisinę padėtį, neteisingai remdamasi Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimu. Užsienietei tapus prieglobsčio prašytoja, VSAT, kaip reikalauja Įstatymo 14021 straipsnio 1 dalis, kreipėsi į teismą dėl jos judėjimo laisvės apribojimo prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindais. Taigi, VSAT vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl Užsienietės judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamą Sprendimą, sprendė, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės Sprendimo priėmimo metu suteikė pagrindą apriboti jos judėjimo laisvę, o Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies norma, kuria vadovaujantis Užsienietės judėjimo laisvė buvo apribota, Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimu nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

19. Užsienietė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog jos judėjimo laisvės apribojimas nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. buvo nepagrįstas ir neteisėtas, o Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis, kuria vadovaujantis priimtas Sprendimas, yra negaliojanti.

20. Visų pirma, vertindama Užsienietės apeliacinio skundo argumentus dėl reikalavimo pripažinti jos sulaikymą (judėjimo laisvės apribojimą) neteisėtu, teisėjų kolegija pažymi, jog Užsienietei kreipusis į teismą, pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi (b. l. 14) priėmė nagrinėti Užsienietės skundą tik dėl Sprendimo panaikinimo ir skundžiamu sprendimu iš esmės išnagrinėjo tik reikalavimą, kuriuo prašoma panaikinti ginčijamą aktą.

21. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 1 dalį skundai administraciniam teismui paduodami raštu. Skunde turi būti nurodyta inter alia (be kita ko) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai; pareiškėjo reikalavimas (ABTĮ 24 str. 2 d. 7, 8 p.).

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012).

23. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442‑484/2010), nes administracinių teismų kompetencijai pagal ABTĮ nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje Užsienietei kreipusis į teismą ir skunde nurodžius reikalavimą dėl juridinio fakto pripažinimo (judėjimo laisvės apribojimo pripažinimo neteisėtu), skunde nebuvo išdėstytos konkrečios ir nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės bei teisiniai argumentai, grindžiantys šį skundo reikalavimą, todėl yra pagrindas spręsti, jog šis reikalavimas neatitiko įstatyme nustatytų skundo reikalavimų.

25. Be to, Užsienietė skunde nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, kokias teisines pasekmes, šio reikalavimo tenkinimo atveju, teismo sprendimas sukeltų Užsienietės atžvilgiu, nes tenkinus reikalavimą dėl sulaikymo (judėjimo laisvės apribojimo) pripažinimo neteisėtu, teismui nebūtų faktinio ir teisinio pagrindo priimti vienos iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimo rūšių, sietinų su ginčijamo akto panaikinimu / įpareigojimu atlikti veiksmus / žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, priteisimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį pripažinus jos sulaikymą neteisėtu.

26. Šiuo aspektu pažymėtina, jog skundo reikalavimas turi būti toks, kad jį patenkinus pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2301/2011). Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009).

27. Taigi darytina išvada, jog Užsienietei skunde tinkamai nesuformulavus įstatymo reikalavimus atitinkančio pagrįsto skundo reikalavimo dėl jos sulaikymo (judėjimo laisvės apribojimo) pripažinimo neteisėtu ir pirmosios instancijos teismui 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi priėmus nagrinėti tik skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai ir teisėtai išnagrinėtas tik šis skundo reikalavimas.

28. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog tuo atveju, jei, nesilaikant ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies, apeliaciniame skunde keliami nauji reikalavimai apeliacinės instancijos teisme, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šie reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjami (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2085-822/2021).

30. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju Užsienietė apeliaciniame skunde kelia naują reikalavimą, dėl to reikalavimas dėl Užsienietės judėjimo laisvės apribojimo pripažinimo neteisėtu apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjamas.

Dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo

31. Nagrinėjamoje byloje VSAT 2023 m. rugpjūčio 10 d. priimtu ginčijamu Sprendimu nusprendė laikinai apgyvendinti Užsienietę Centre nesuteikiant teisės laisvai judėti iki bus priimtas sprendimas dėl teisinės padėties, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugpjūčio 19 d. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalimi. Bylos duomenimis, Sprendimo pagrindu Užsienietės judėjimo laisvė buvo ribojama nuo jo priėmimo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d., kai teismo sprendimu Užsienietei skirta alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

32. Pirmosios instancijos teismas atmetė Užsienietės skundą dėl Sprendimo panaikinimo, konstatuodamas, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Sprendimu nustatyti Užsienietės judėjimo laisvės apribojimai buvo pagrįsti, o pagal Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalį, VSAT turėjo teisę apriboti jos judėjimo laisvę priimant Sprendimą.

33. Užsienietė apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios jos judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumą, o Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalimi, kurią Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. nutarimu pripažino prieštaraujančia Konstitucijos 20 straipsniui.

34. Vertindama Sprendimo pagrįstumą, teisėjų kolegija nustatė, jog Užsienietė buvo sulaikyta neteisėtai tranzitu vykdama per Lietuvos Respublikos teritoriją, su savimi neturėdama teisę atvykti suteikiančių dokumentų; Užsienietė vyko maršrutiniu autobusu iš Rygos į Roterdamą, jos kelionės galutinis tikslas buvo (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena Užsienietės dukra; sulaikymo ir Sprendimo priėmimo metu Užsienietė nepateikė prašymo suteikti prieglobstį; Sprendimo priėmimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl jos perdavimo į atsakingą Europos Sąjungos valstybę narę.

35. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad siekiant užtikrinti procedūrų dėl Užsienietės teisinės padėties veiksmingumą, Sprendimu judėjimo laisvės apribojimai pirmą kartą neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykusiai Užsienietei buvo nustatyti pagrįstai ir nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimo priėmimo metu egzistavo pagrįsta rizika, jog neapribojus Užsienietės judėjimo laisvės, ji galėjo siekti pasišalinti iš Lietuvos Respublikos. Kartu pažymėtina tai, jog, priešingai nei teigia Užsienietė, Sprendime buvo nustatytos reikšmingos individualios faktinės aplinkybės ir pateiktas jų vertinimas bei judėjimo laisvės apribojimo pagrindimas šiuo konkrečiu atveju.

36. Taigi Užsienietės judėjimo laisvės apribojimas pagal Sprendimą buvo pagrįstas.

37. Vertindama Užsienietės apeliacinio skundo argumentus dėl Sprendimo teisėtumo, teisėjų kolegija akcentuoja, jog, Užsienietės vertinimu, Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis, kuria vadovaujantis priimtas Sprendimas, yra negaliojanti, nes Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. šią teisės normą pripažino prieštaraujančia Konstitucijos 20 straipsniui. Dėl to Užsienietė teigia, jog Sprendimas yra neteisėtas.

38. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. nutarimu dėl Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies inter alia konstatavo, kad Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis tiek, kiek pagal ją visi prieglobsčio prašytojai privalo būti apgyvendinami nurodytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal šio straipsnio 5 dalį gali trukti iki 6 mėnesių, prieštarauja Konstitucijos 20 straipsniui.

39. Kaip matyti iš Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies, kuria vadovaujantis buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, konstrukcijos, šios dalies turinys juridinės technikos požiūriu yra faktiškai sudarytas iš skirtingas taisykles įtvirtinančių normų:

39.1. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai jie į ją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamento sprendimu VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

39.2. Užsieniečius, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, taip pat užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT sprendimu VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

39.3. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leidžiama laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų, kad gautų minėtas paslaugas ar įsigytų maisto produktų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas paslaugų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

40. Įvertinus Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimą išdėstytų teisinių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su Užsienietės apeliacinio skundo argumentais, jog Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimu Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis visa apimtimi buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 20 straipsniui. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, Konstitucinis Teismas prieštaraujančia Konstitucijai pripažino tik nurodytą Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalį tiek, kiek prieglobsčio prašytojų atžvilgiu Lietuvos Respublikoje buvo taikomas vadinamasis automatinis de facto (faktinis) sulaikymas.

41. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 7 d. nutarime pripažino prieštaraujančiu iš Konstitucijos 20 straipsnio kylantiems reikalavimams tokį teisinį reguliavimą, įtvirtintą Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje, pagal kurį suteikiamas pagrindas dėl neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvę apriboti ipso facto (savaime), t. y. nesilaikius reikalavimo sprendžiant dėl prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvės ribojimo įvertinti individualią situaciją ir individualizuoti prieglobsčio prašytojui taikytinas jo laisvę ribojančias priemones.

42. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta šios nutarties 34–35 punktuose, Užsienietė nebuvo prieglobsčio prašytoja ir jos judėjimo laisvės apribojimas nebuvo automatinis, Sprendime nustačius individualias aplinkybes ir pateikus jų vertinimą. Įvertinus tai, darytina išvada, jog VSAT pagrįstai vadovavosi galiojusiu teisiniu reguliavimu ir ginčijamas Sprendimas pripažintinas teisėtu.

43. Pareiškėja prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, klausdama, ar per kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją atvykusio užsieniečio sulaikymas (judėjimo laisvės apribojimas) nesuteikiant galimybės jį apskųsti teismui yra suderinamas su Europos Sąjungos teisės normomis, įtvirtinančiomis teisę į asmens saugumą ir teisminę gynybą.

44. Šis Užsienietės prašymas yra netenkinamas, kadangi prašyme keliami klausimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių: dėl judėjimo laisvės apribojimo nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. rugpjūčio 18 d. teisėtumo pareiškėja turėjo galimybę kreiptis į teismą, ką šioje byloje ir padarė; dėl sulaikymo nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. teisėtumo pareiškėja į teismą įstatymo nustatytu būdu nesikreipė, nors tokią realią galimybę turėjo ir turi šiuo metu, pavyzdžiui, formuluodama teisiškai prasmingą reikalavimą priteisti žalos atlyginimą pripažinus jos sulaikymą nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. neteisėtu.

45. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atmesdamas Užsienietės skundą dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgus į tai, Užsienietės apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus Užsienietės apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės M. E. B. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Egidijus Šileikis