3323caa6-4b95-4ed4-ac52-98e8121abf3d · Å iaulių apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-3193-621/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02149-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkriÄio 16 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisÄjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui R. Å .,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjoR.
Legislator headnote
AI generated3323caa6-4b95-4ed4-ac52-98e8121abf3d · Å iaulių apygardos administracinis teismas: Papildomai nurodÄ, kad Å iaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekÄ Ä¯gyvendinti galiojanÄius teisÄs aktus, nagrinÄjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kÄjÄ , pareiÅ¡kÄjo laikymas teisÄs aktų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukÄlÄs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kÄjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.NagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kÄjas R. Å . kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinÄs 40 000 Eur žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-3193-621/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02149-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkriÄio 16 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisÄjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui R. Å .,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjoR.
Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas R. Å . (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) kreipÄsi į teismÄ su skundu (2â3 b. l.) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau â ir Atsakovas, Å iaulių TI), 40 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ . PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2010 metų iki 2014 metų, pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus.
Kalinimo Å iaulių TI laikotarpiu, pareiÅ¡kÄjui teko mažiau, kameros ploto, nei numatyta teisÄs aktuose. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas neatitiko higienos normų reikalavimų. Gyvenamosiose kamerose nebuvo užtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, kas labai pakenkÄ pareiÅ¡kÄjo akims. Kamerose buvo Å¡alta, drÄgna, tamsu, trÅ«ko oro. RÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys buvo laikomi kartu. PareiÅ¡kÄjas turÄjo atlikinÄti gamtinius reikalus visų akivaizdoje. DÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kÄjas patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius sukrÄtimus, emocinÄ depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažÄjimÄ , nuolat jauÄia baimÄ, apatijÄ .
Atsakovo Lietuvos valstybÄs atstovas Å iaulių TI atsiliepime į pareiÅ¡kÄjo skundÄ (94â102 b. l.) praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodÄ, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o nagrinÄjant pareiÅ¡kÄjo skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaiÄiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Å iaulių TI pažymÄjo, kad pagal KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d.
įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ 1.3 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Taip pat nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 1,84 kv. m iki 23,1 kv. m.
Atsakovas atkreipia dÄmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje paÄioje kameroje laikomų asmenų skaiÄius per tÄ paÄiÄ parÄ nÄra pastovus (dalis kvieÄiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje). Be to, pasivaikÅ¡Äiojimo laiku (1 val. kiekvienÄ dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi metu pareiÅ¡kÄjas nebÅ«davo gyvenamojoje kameroje, kas rodo, jog asmens buvimas kamerose nebuvo nepertraukiamas.
PareiÅ¡kÄjo laikymo Å iaulių TI laikotarpiu kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas.KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato:
TaisyklÄs taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikianÄioms laisvÄs atÄmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo âDÄl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimoâ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo âDÄl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ patvirtinimoâ įsigaliojimo, todÄl nagrinÄjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kÄjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstyta, atsakovas pabrÄžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisÄto veikimo, kiek tai lieÄia pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl sanitarinio mazgo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiÅ¡kÄjo nurodomos aplinkybÄs dÄl sÄ lygų Å iaulių TI yra nepagrįstos.PareiÅ¡kÄjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikianÄiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisÄtais.
NenustaÄius dÄl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisÄtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų), pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. Taip pat nepagrįsti pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl rÅ«kanÄių asmenų su nerÅ«kanÄiais. Å ie teiginiai abstraktÅ«s, pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ jokių konkreÄių aplinkybių.Nepagrįsti pareiÅ¡kÄjo teiginiai ir dÄl kitų sÄ lygų.Å iaulių TI akcentavo, kad pareiÅ¡kÄjo dÄstomos neturtinÄs žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinÄios aplinkybÄs neįrodo realaus neturtinÄs žalos egzistavimo fakto.
PareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kÄjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių TI sÄ lygomis. Remdamasis Å¡iomis aplinkybÄmis, Å iaulių TI manÄ, kad pareiÅ¡kÄjo teiginiai apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ yra nepagrįsti.
Papildomai nurodÄ, kad Å iaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekÄ Ä¯gyvendinti galiojanÄius teisÄs aktus, nagrinÄjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kÄjÄ , pareiÅ¡kÄjo laikymas teisÄs aktų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukÄlÄs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kÄjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.NagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kÄjas R. Å . kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinÄs 40 000 Eur žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31.
NeturtinÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kÄjas kildina iÅ¡ esmÄs iÅ¡ neteisÄtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje. Sprendžiant Å¡ioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisÄtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ .
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis â tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisÄ teismas priima nagrinÄti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigÄs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). TaÄiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybÄ priverstinai, valstybÄs prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta. Viena vertus, ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis â užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrÄžtumÄ . Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suÄjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinÄs teisÄs teismine tvarka negalÄs bÅ«ti nuginÄytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turÄdamas žinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipÄ Ä¯ teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisÄ arba įstatymo saugomÄ interesÄ , prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikÄtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisÄs, arba nemano, kad jo teisÄ yra pažeista.
Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentÄjusiÄ jÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrÄžtumo, atsirandanÄio kilus ginÄui dÄl subjektinÄs teisÄs, neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39).
IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginÄo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). NagrinÄjamu atveju atsakovas praÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senatį daliai pareiÅ¡kÄjo reikalavimo skaiÄiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ .
IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turÄjo sužinoti apie teisÄs pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidÄjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrÄžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrÄžta, o ieÅ¡kinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo â užtikrinti visuomeninių santykių stabilumÄ , skatinti nukentÄjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismÄ , garantuoti tinkamÄ ir efektyvų bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .
TodÄl turÄjimo sužinoti apie teisÄs pažeidimÄ momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybÄmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisÄ turÄjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisÄs pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisÄmis besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad jo teisÄ yra pažeista.
IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybÄ faktiÅ¡kai įgyvendinti teisÄ kreiptis į teismÄ . PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinÄ Å¾alÄ . CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dÄl netinkamos kokybÄs produkcijos. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , todÄl Å¡iam reikalavimui taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjas daliai savo reikalavimų yra tokį senaties terminÄ praleidÄs, nes tik 2015-08-05 kreipÄsi į teismÄ (spaudas ant voko, 4 b. l).
TodÄl Å¡iuo atveju yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaiÄiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Teismas pažymi, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkreÄios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (bendrasis ar sutrumpintas), ginÄo esmÄ, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsÄjo 24 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A822-1037/2009). PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ jokių objektyvių priežasÄių, kurios galÄtų bÅ«ti pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todÄl ieÅ¡kinio senaties terminas neatnaujintinas.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis â vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ).
Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs): valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ .
Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisÄtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmeniui, teigianÄiam, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suÄmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinÄmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisÄs aktais. Pagal KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ 1.3.1 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas bylai aktualiu laikotarpiu, t.y. nuo 2012-08-05 iki 2014-12-31 Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 66 (plotas 22,6 kv. m), Nr. 47 (plotas 18,74 kv. m), Nr. 83 (plotas 23,05 kv. m), Nr. 81 (plotas 7,35 kv. m), Nr. 35 (plotas 7,49 kv. m), Nr. 79 (plotas 6,56 kv. m), Nr. 28 (plotas 17,62 kv. m), Nr. 69 (plotas 7,14 kv. m).
IÅ¡ byloje esanÄios pažymos matyti, kad pareiÅ¡kÄjas tam tikru metu buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esanÄiam laisvÄs atÄmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, taÄiau iÅ¡ pateiktos pažymos ne visais atvejais galima nustatyti kada ir kiek laiko pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, kameros ploto normos. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â LVAT) 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. AS602-84/2013).
PareiÅ¡kÄjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvÄs atÄmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsÄjo 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsÄjo 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).
Kadangi įrodyti aplinkybes kada pareiÅ¡kÄjo teisÄs nebuvo pažeistos, pareiga tenka atsakovui, todÄl Å¡ios aplinkybÄs aiÅ¡kintinos pareiÅ¡kÄjo naudai. Konstatuotina, jog laikotarpiu nuo 2012-08-05 iki 2014-12-31, iÅ¡viso 4 dienas, pareiÅ¡kÄjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžianÄiomis teisÄs aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t.y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Å iaulių TI administracija pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo subjektinÄ teisÄ bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalÄjo veikti.PareiÅ¡kÄjas pateikÄ teismui praÅ¡ymÄ (105 b.l.) iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus apie jo kalinimÄ kamerose Nr. 27 ir Nr. 94 bei pridÄjo Å iaulių TI direktoriaus nutarimus dÄl pareiÅ¡kÄjo nubaudimo ir su jais susijusius dokumentus.
PareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas susijÄs su jo kalinimo sÄ lygomis 2010 â 2011 metais. Pritaikius ieÅ¡kinio senatį, teismas nevertina jokių faktinių aplinkybių iki 2012 m. rugpjÅ«Äio 5 d., todÄl pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas yra nepagrįstas, o pateikti dokumentai nevertinami.PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų. Bylai aktualiu laikotarpiu, patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas nebuvo atlikta sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų, taip pat byloje nÄra jokių objektyvių duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas atitikimÄ higienos normų reikalavimams.
PareiÅ¡kÄjas dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Å iaulių TI administracijÄ nesikreipÄ (47 b.l.), taip pat byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas su skundais bÅ«tų kreipÄsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Å iaulių visuomenÄs sveikatos centrÄ ar kt.) dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Pažymoje âApie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriujeâ nurodytas patalpų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, apraÅ¡ymas, iÅ¡ kurio matyti, kad patalpos įrengtos pagal higienos normų reikalavimus, taÄiau objektyvių duomenų, ar Å¡ios patalpos visiÅ¡kai atitinka higienos normų reikalavimus, byloje nÄra.
TeisÄs aktai neįpareigoja Å iaulių TI administracijÄ nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) bÅ«klÄs, todÄl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ, jog patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, jog jam pablogÄjo sveikata. Teismas, įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istorijÄ (10-41 b.l.) daro iÅ¡vadÄ , kad nÄra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiÅ¡kÄjui pablogÄjo sveikata bÅ«tent dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, nagrinÄjamai bylai aktualiu laikotarpiu.PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad rÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys buvo laikomi kartu, o jis yra nerÅ«kantis.
Lietuvos higienos normos HN:76:2010 6 punkte numatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Å io teisÄs akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolÄs įstatymo (toliau â ir Tabako kontrolÄs įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.
Å io straipsnio 4 dalis nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat, kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspÄjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai. Taigi Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nerÅ«kanÄio asmens laikymas laisvÄs atÄmimo įstaigos kameroje kartu su rÅ«kanÄiaisiais pažeidžia teisÄs aktų (Tabako kontrolÄs įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 punktų) nuostatas bei nerÅ«kanÄio asmens teisÄ Ä¯ jų sveikatai saugiÄ aplinkÄ .
Kita vertus, vertinant, ar laisvÄs apribojimo institucija nevykdÄ pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kÄjo kreipimasis į laisvÄs apribojimo institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsÄjo 12 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-822-1396/2013).NagrinÄjamu atveju byloje nÄra pateikta duomenų, tarnybinių praneÅ¡imų apie suimtųjų, nuteistųjų padarytus bausmÄs ar suÄmimo vykdymo atlikimo ar režimo reikalavimų pažeidimus, neužfiksuota, kad kamerose asmenys rÅ«ko.
PareiÅ¡kÄjas dÄl jo teisių pažeidimo laikant kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis, Å iaulių TI administracijai skundų nepateikÄ (47 b.l.), pateikÄ praÅ¡ymÄ jį paskirti į kamerÄ , kurioje yra rÅ«kantys asmenys (54 b.l.), jis pats pirminÄs gydytojų apžiÅ«ros metu prie žalingų įproÄių nurodÄ, kad yra rÅ«kantis (15 b.l.), todÄl teismas konstatuoja, kad Å iaulių TI neatliko neteisÄtų veiksmų dÄl pareiÅ¡kÄjo laikymo kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinÄ Å¾ala â tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.
Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kÄjas Å iaulių TI, buvo kalinamas pažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esanÄiam laisvÄs atÄmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos reikalavimus, į pareiÅ¡kÄjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , todÄl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ . TaÄiau nagrinÄjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis: pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžianÄiomis teisÄs aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui tik 4 dienas, dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Å iaulių TI administracijÄ nesikreipÄ.
Byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, pareiÅ¡kÄjas buvimo Å iaulių TI laikotarpiu turÄjo galimybÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, pareiÅ¡kÄjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito.
Kartu pabrÄžtina, kad pareiÅ¡kÄjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esanÄiÄ jo asmens sveikatos istorijÄ , bÅ«tent dÄl kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI nenustatyti. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klÄ, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dÄl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ.Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.
L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).
Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinÄje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkriÄio 25 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužÄs 7 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.) Teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmÄ ir intensyvumÄ , konstatuoja, kad minÄti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui.
TodÄl Å¡iuo atveju nÄra pagrindo priteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kÄjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau paminÄtas aplinkybes pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 4 p. teismas, n u s p r e n d ž i a:
PareiÅ¡kÄjo R. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kÄjo R. Å . teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas buvo pažeista.PareiÅ¡kÄjo R. Å . reikalavimÄ dÄl 40 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstÄ .Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . TeisÄjas                                                                                 Žanas Kubeckas