2022-03-09 Nr. AB-5605-3-61-3-04309-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1503-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04309-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. R. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. R. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Y. R. A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21S30913 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-oios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 6K-1403 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvuodamas tuo, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) mieste dalyvavo demonstracijose dėl geresnių gyvenimo sąlygų. Po šios demonstracijos pas pareiškėją į namus atvyko asmenys iš (duomenys neskelbtini) grupuotės ir grasino susidoroti, jei pareiškėjas toliau dalyvaus protesto akcijose. Nors pareiškėjas demonstracijose daugiau nebedalyvavo, vis tiek susilaukdavo grasinimų, ant jo namo atsirado užrašas apie ketinimą jį nužudyti, prie jo namų buvo šaudoma, todėl bijojo eiti į darbą, slapstėsi.

3. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, kad nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų persekioti ir nurodė, kad pateikė aiškią bei konkrečią informaciją, kodėl bijo grįžti į (duomenys neskelbtini): ne tik nurodė, kad bijo (duomenys neskelbtini) grupuotės persekiojimo, bet ir pagrindė priežastį – dalyvavo demonstracijose 2019 m. Akcentavo tai, kad atsakovas ginčijamame Sprendime pats nurodė, kad vykusių demonstracijų metu skaičiuojami šimtai mirusiųjų bei tūkstančiai sužeistųjų, todėl realu, kad ir jis galėjo susilaukti grasinimų ir persekiojimo. Be to, tai, kad atsakovas neturi jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) grupuotę, nereiškia, jog tokios grupuotės nėra.

4. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas neįgyvendino pareigos surinkti naujausią ir aktualiausią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) grupuotę, Sprendime nėra jokios informacijos apie tai, kokių pasekmių susilaukė demonstracijose dalyvavusieji, ar jie persekiojami, ar kankinami, ar patiria kitokį žiaurų elgesį. Be to, atsakovas nenurodo duomenų apie gyvenimo saugumą būtent pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini) mieste), o Departamento nurodomi duomenys yra riboti, abstraktūs, nieko bendra su pareiškėjo realia situacija neturintys. Neturėdamas aktualiausių ir naujausių duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę Departamentas negali įvertinti prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje kylančių grėsmių.

5. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjui taikoma 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) 7 straipsnio 4 dalies išimtis ir nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje šios išimties taikymas nėra pagrįstas dėl to, kad savo elgesiu pareiškėjas niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėptų, visąlaik laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkos ar taisyklių pažeidimų, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad pareiškėjas savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio.

6. Pareiškėjas teigė, kad draudimas jam atvykti yra maksimalus ir neproporcingas jo lūkesčiui gauti prieglobstį, nes pernelyg ilgas draudimas atvykti sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kuomet pablogėjus situacijai, prieglobsčio prašytojui būtų uždrausta atvykti ir prašyti prieglobsčio. Be to, jam neproporcingai užkertamas kelias Šengeno erdvėje prašyti prieglobsčio ateityje, jei pasikeistų saugumo ar individuali pareiškėjo padėtis kilmės valstybėje.

7. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundo netenkinti.

8. Atsakovas nurodė, kad nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso, nes šis neatitiko įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių teisinio statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei prielaidas, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kontekste. Tyrimo metu Departamentas nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitiko Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į pareiškėjo individualias savybes ir tai, kad nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Atsakovas akcentavo, kad pareiga pagrįsti prieglobsčio prašymą tenka būtent pareiškėjui, o ne atsakovui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad dėl savo dalyvavimo vienoje protesto akcijoje yra persekiojamas, jam grasina (duomenys neskelbtini) grupuotė. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pasakojimą, Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, kad po 2019 m. (duomenys neskelbtini) mieste vykusių protesto akcijų (prieš valdžios atstovus, nesugebančius užtikrinti savo piliečiams oraus pragyvenimo, sveikatos apsaugos, prieš korupciją, nedarbą ir pan.), kad pareiškėjo nurodyta grupuotė kaip nors grasintų civiliams žmonėms tik todėl, kad jie dalyvavo protesto akcijoje. Jokios informacijos apie minėtą grupuotę rasta nebuvo. Nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, nes pareiškėjas nėra nei politinis veikėjas, nei įtakingas asmuo – pareiškėjas nurodė, kad dirbo kepėju. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei asmens pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį (pareiškėjas negalėjo įvardinti, kodėl jį po tariamo dalyvavimo 2019 m. vis dar persekioja, jei jis daugiau protestuose nedalyvauja) bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, konstatuota, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį. Pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta.

11. Atsakovas teigė, kad surinko aktualią kilmės valstybės informaciją tiek apie persekiojamus asmenis, tiek apie pareiškėjo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o pareiškėjo individualios aplinkybės šios rizikos nepadidina (pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios, anot Europos paramos prieglobsčio biuro (toliau – ir EPPB), gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, jis taip pat nėra pažeidžiamas asmuo).

12. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas padarė išvadą, kad tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo pareiškėjas gali pasislėpti, todėl pareiškėjui nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti. Iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

13. Atsakovas akcentavo, kad priėmus sprendimą išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos, turi būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija galimo nustatyti maksimalaus laikotarpio. Departamento atlikto tyrimo metu nenustatytas tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikis ir nėra pagrindo vertinti, kad toks poreikis kils artimiausioje ateityje. Be to, ginčijamu Sprendimu pareiškėjui neuždraudžiama vykti į trečiąsias valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 1 d. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kaip nelegaliai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes 2019 m. (duomenys neskelbtini) mieste dalyvavo demonstracijose dėl geresnių gyvenimo sąlygų. Po šios demonstracijos pas pareiškėją į namus atvyko asmenys iš (duomenys neskelbtini) grupuotės ir grasino susidoroti, jei pareiškėjas toliau dalyvaus protesto akcijose. Nors pareiškėjas demonstracijose nebedalyvavo, vis tiek susilaukdavo grasinimų, ant jo namo atsirado užrašas apie ketinimą jį nužudyti, prie jo namų buvo šaudoma, todėl prieglobsčio prašytojas bijojo eiti į darbą, slapstėsi.

16. Teismas vertino pareiškėjo apklausoje, vykusioje Departamente 2021 m. spalio 7 d., duotus paaiškinimus, priimto Departamento Sprendimo motyvus ir išvadas, akcentavo Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 36 ir 99 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus prieglobsčio bylose ir sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

17. Teismas nustatė, kad Departamentas įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus. Šiuo atveju pareiškėjas baiminasi (esminiai argumentai), kad kilmės valstybėje galimai patirs smurtą ar neteks gyvybės dėl to, kad 2019 m. dalyvavo protesto akcijose dėl geresnio gyvenimo (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas nurodė kad grupuotės (duomenys neskelbtini) nariai jam grasino, prie pareiškėjo namų buvo šaudoma, ant jo namo buvo užrašytas grasinimas nužudyti, tačiau pareiškėjas įrodymų apie patirtus grasinimus Departamentui nepateikė. Nėra jokių duomenų apie kilmės valstybėje kylančią grėsmę pareiškėjo sveikatai, gyvybei ar laisvei vien dėl dalyvavimo protesto akcijose. Iš esmės pareiškėjas jam kylančią grėsmę sieja su bendra situacija kilmės valstybėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas bendrais bruožais grindžia savo persekiojimo tikimybę, nepagrįsdamas individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis dėl jo galimo persekiojimo ir pan. ateityje, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Nei iš pareiškėjo pasakojimo, nei iš atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas nėra politinis veikėjas nei įtakingas asmuo, dirbo kepėju. Nei kilmės valstybės informacija, nei asmens pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją (pareiškėjas negalėjo įvardinti, kodėl jį po tariamo dalyvavimo 2019 m. vis dar persekioja, jei jis daugiau protestuose nedalyvauja) bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį.

19. Teismas sprendė, kad nors ir yra tikimybė, kad pareiškėjas teoriškai galėtų susidurti su persekiojimu, tačiau, įvertinus bylos medžiagą, negalima vienareikšmiškai teigti, kad ši tikimybė siejama asmeniškai su pareiškėju. Teismas vertino, kad pagrindinis pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės motyvas yra geresnių gyvenimo sąlygų ieškojimas, kas neatitinka pabėgėlio statuso.

20. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjo grįžimo atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas ar bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Atsakovas įvertino pareiškėjui galimai gręsiančias individualias grėsmes, rėmėsi EPPB pateikta informacija, kurioje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Departamentas taip pat įvertino ir tarptautinių organizacijų teikiamą pagalbą bei integracijos galimybes, grįžtantiems iš Europos valstybių. Pareiškėjas skunde teismui nepateikė paaiškinimų, kad tokiomis galimybėmis negalėtų pasinaudoti.

21. Teismas akcentavo, kad pareiga pagrįsti prieglobsčio prašymą tenka būtent pareiškėjui, o ne Departamentui. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad dėl savo dalyvavimo vienoje protesto akcijoje yra persekiojamas, jam grasina (duomenys neskelbtini) grupuotė. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pasakojimą, Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, kad po 2019 m. (duomenys neskelbtini) mieste vykusių protesto akcijų (prieš valdžios atstovus, nesugebančius užtikrinti savo piliečiams oraus pragyvenimo, sveikatos apsaugos, prieš korupciją, nedarbą ir pan.), kad pareiškėjo nurodyta grupuotė taikytųsi ar kaip nors grasintų civiliams žmonėms tik todėl, kad jie dalyvavo protesto akcijoje. Jokios informacijos apie minėtą grupuotę Departamentas nerado.

22. Teismas nustatė, kad Departamentas rėmėsi naujausia 2021 m. EPPB pateikta informacija dėl smurto lygio (duomenys neskelbtini) regionuose, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, tinkamai išnagrinėti. Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, tuo tarpu pareiškėjas šių išvadų jokiais argumentais, ar/ir įrodymais priešingai neįrodė. Pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo surinkta su pareiškėjo prašymu susijusi informacija, nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad teisminio nagrinėjimo metu pateikti vaizdo įrašai negali būti vertinami kaip įrodymai, pagrindžiatys pareiškėjo individualią baimę. Iš pateiktų vaizdo įrašų nėra galimybės jų identifikuoti ir tinkamai vertinti.

23. Teismas, vadovaudamasis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 4 dalimi, įvertinęs Departamento motyvus dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę, sprendė, kad pareiškėjui taikytina priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

24. Teismas Įstatymo 133 straipsnio 2 dalies, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punkto kontekste nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė jo padarytam pažeidimui. Pažymėjo, kad nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. Nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Teismas sprendė, kad yra pagrindas keisti šią ginčijamo Sprendimo dalį, nustatant 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

25. Teismas, vadovaudamasis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punktu, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniais, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu taikomas draudimas atvykti jam ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, sprendė, kad pareiškėjo duomenys iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai.

26. Teismas, nenustatęs pagrindų panaikinti skundžiamus Departamento ir Komisijos sprendimus, atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visa apimtimi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

28. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos.

29. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Nurodo, kad negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą dėl dalyvavimo protestuose prieš valdžią. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad civilių gyventojų protesto akcijos prieš korupciją ir nefunkcionalią struktūrą yra tapę kasmetiniu (duomenys neskelbtini) fenomenu. Protestuotojai patiria grasinimus, gąsdinimus, jie grobiami, suimami be orderio ir net nužudomi. Kilmės šalies informacija, be kita ko, patvirtina, kad 2020 m. buvo įkurta grupuotė, kuri malšino demonstracijas ir protestus, žudo žmones. Protestus taip pat jėga malšino (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos ir kitos pajėgos. Be to, (duomenys neskelbtini) remiama grupė yra įtariama vykdanti karo nusikaltimus, grobimus, kankinimus ir žudymus. JAV Valstybės departamentas šią grupę yra pripažinęs teroristine organizacija. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui už dalyvavimą demonstracijose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą. Šiuo atveju pareiškėjas jau patyrė realų smurtą, nes buvo uždarytas į kalėjimą ir buvo kankinamas elektrošoku.

30. Pareiškėjo teigimu, jis priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas, nes aktyviai, daug kartų, nepaisydamas grasinimų, dalyvavo protestuose, kvietė protestuotojus ir jiems padėjo. Kadangi jam kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga.

31. Pareiškėjas pastebi, kad EPPB ataskaita, kuria vadovavosi atsakovas, yra rekomendacinio pobūdžio. Be to, apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., taigi, vienerių metų senumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

32. Pareiškėjas teigia, kad Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Skundžiamas Sprendimas yra neišsamus ir nepagrįstas. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl prieglobsčio nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

38. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

39. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

40. 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalis įtvirtina pabėgėlio statuso taikymo nuostatas: 1) asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; 2) persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; 3) asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; 4) jis negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo. Asmeniui pabėgėlio statusas gali būti suteiktas tik tuomet, kuomet visos paminėtos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos įvykdytos visos kartu, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų.

41. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

42. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

43. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, kad prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

44. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

45. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

46. Byloje nustatyta, kad prieglobsčio prašymą pareiškėjas grindė teiginiais dėl baimės, kad kilmės valstybėje galimai patirs smurtą ar neteks gyvybės dėl to, kad 2019 m. dalyvavo protesto akcijose dėl geresnio gyvenimo (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė kad grupuotės (duomenys neskelbtini) nariai jam grasino, prie pareiškėjo namų buvo šaudoma, ant jo namo buvo užrašytas grasinimas nužudyti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą reikšmingų aplinkybių, pagrįstai sprendė, kad iš esmės pareiškėjas jam kylančią grėsmę sieja su bendra situacija kilmės valstybėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis, o Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, kad po 2019 m. (duomenys neskelbtini) mieste vykusių protesto akcijų (prieš valdžios atstovus, nesugebančius užtikrinti savo piliečiams oraus pragyvenimo, sveikatos apsaugos, prieš korupciją, nedarbą ir pan.) pareiškėjo nurodyta grupuotė kaip nors grasintų civiliams žmonėms tik todėl, kad jie dalyvavo protesto akcijoje.

47. Pažymėtina, kad bendros situacijos pareiškėjo kilmės valstybėje vertinimą atsakovas atliko vadovaudamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (EPPB) 2021 m. gairėmis. Akcentuotina, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas EPPB, kuri įsteigta siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Minėtose gairėse nurodyta, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

48. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė, jog turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

49. Teisėjų kolegija dėl tų pačių vertinimų pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

50. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Y. R. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Veslava Ruskan